© Dešrainis

20 Lie

© Dešraĩnis (2) – sumuštinis-suvožtinis: dvi sudėtos duonos riekės su dešra arba dešrele, daržovėmis, padažais. Tai užkandis.

Dešrainis

Dešrainio kilmės šalis – Amerika (JAV). Yra daug atsiradimo versijų, nors nė viena nepatvirtinta. Tačiau žinoma, kad amerikietiškas pavadinimas „hot dog“ buvo paminėtas 1900 m. Oksfordo anglų kalbos žodyne.

Braziliškas dešrainis

Teigiama, kad 1860 metais Niujorko gatvėse vokiečių imigrantai pardavinėjo rūkytas dešreles su pieniška bandele ir raugintais kopūstais. Kituose šaltiniuose sakoma, kad šį užkandį sugalvojo Niujorko polo aikštyno maitinimo organizavimo vadovas Harry Magely. Dar viena teorija kalba apie tai, jog JAV maisto produktų parodoje Bavarijos (Vokietija) atstovas Antonas Feuchtwangeris pirštus deginančią dešrelę apmovė balta pirštine ir pastebėjęs, kad tai lankytojams patiko, paprašė savo svainį kepėją pagalbos. Šis ir sugalvojo ilgą minkštą bandelę, į kurią galima prikimšti mėsos. Kita teorija teigia, kad terminas kilo iš vokiečių imigrantų į JAV atsivežtų rūkytų dešrelių pavadinimų (vok. bundewurst – „šuns dešra“, vok. dachshund – „taksų veislės šuo“ ar „mažasis šuo“). Manyta, jog 1487 metais ši dešrelė „gimė“ Frankfurto mieste, o 1600 metais Johanas Georghehneris, mėsininkas iš Koburgo, išplėtojo jos gamybą. Vienos (Austrija) gyventojai įsitikinę, jog pavadinimas (wiener – amerikietiškai vadinama parūkyta dešrelė) autorystę suteikia būtent austrams.

Čikagos dešrainis

 Kiek bebūtų teorijų ir versijų, vokiečiai ir amerikiečiai ginčijasi, siekdami priskirti savo tautoms mėgstamo užkandžio išradėjų šlovę.

Dešrainių įvairovė yra labai didelė ir skiriasi skirtingose šalyse. Paprastai naudojama speciali dešrainiams bandelė, kurios ilgis atitinka dešrelės ilgį. Į bandelę įterpiama pavirta, rūkyta arba kepta dešrelė. Ant viršaus dedamos daržovės (dažniausiai svogūnai, kopūstai), užpilamas kečupas, garstyčios, galiausiai dedamas tarkuotas fermentinis sūris. Dešrainis kepamas 1-2 minutes orkaitėje arba mikrobangų krosnelėje.

Dešrainis „TexMex“

Dešrainių būna skirtingų dydžių, iš vienos mėsos rūšies ar įvairių mišinių, su odele ar be jos. Tradicinė dešrelė turi turėti daugiau kaip 30 proc. riebalų ir 10 proc. pridedamo vandens. Vegetarams siūlomas  dešrainis su sojų varške (tofu). Atsižvelgiant į rūšį, gali būti naudojami prieskoniai, daržovės, garstyčios, sūris, sojų baltymai.

Niujorko dešrainis

JAV gaminami įvairių rūšių dešrainiai:

-          su troškintu garuose svogūnu ir blyškiu geltonųjų garstyčių padažu (Niujorko dešrainis);

-          su kopūstų salotomis, kurios gali būti gardinamos morkomis, majonezu, svogūnais ir kt. (Pietietiškas kopūstų dešrainis);

-          su raugintais kopūstais ir bandele su sezamo sėklomis (Kanzas Sičio dešrainis);

-          su geltonosiomis garstyčiomis, tamsiai žaliu padažu, sukapotu svogūnu, pomidoro griežinėliais, salierų druska ir aguonomis apibarstyta bandele (Čikagos dešrainis);

-          su užpiltu mėsos prieskonių mišiniu (Triušių salos (Coney Island) dešrainis);

-          su panardintu į išplaktą kukurūzų tešlą ir apkeptu gruzdintuvėje, patiekiami ant pagaliuko (Kukurūzų dešrainis);

-           su padažu (Salsa), sūriu ir smulkintomis marinuotomis paprikomis ();

-          apkepami saldžioje tešloje (dešrainis „Kiaulės patale“) ir kt.

Beveik visų rūšių dešrainiuose, gaminamuose JAV, yra natrio nitritų, cheminių druskų, naudojamų konservuojant, skonio ir aromato medžiagų. Tačiau dešrainių kokybę reglamentuoja JAV įstatymai.

Žr. greĩto paruošìmo maĩstas

© Apetitas ir kalorijos

12 Lie

Tam, kad pažabotumėte apetitą, visai nebūtina valgyti tik neskanų maistą. Nereikia atsisakyti mėgstamų patiekalų, kad puikiai jaustumėmės ir lieknėtume. Pakanka laikytis kelių paprastų taisyklių. Skamba gundančiai, argi ne taip? Be to, nuotaika išlieka gera, o figūra daili.

 „Kita“ dietų pusė

 Dietos

Nauja populiari dieta įneša į bandančių lieknėti moterų gyvenimą naujų iššūkių, kadangi tenka pamiršti visas pagrindines buvusių dietų taisykles, kuriomis jos vadovavosi norėdamos atsikratyti svorio. Maitinantis pagal D. Ornišą, jūs atsisakote riebalų, tačiau paliekate angliavandenius.

Vėliau paaiškėja, kad dėl to jūsų kaulai netenka jiems reikalingo kalcio, dantys genda, oda džiūsta ir sensta anksčiau laiko…Jūs pradedate laikytis dietos, kurioje neatsisakoma riebalų ir baltymų, tačiau „karas“ skelbiamas angliavandeniams – tai taip pat neduoda naudos organizmui ir trukdo subalansuoti racioną.

Tačiau nėra padėties be išeities. Kalbėsime apie pagrindinius mitybos principus tiems, kurie svajoja būti liekni, nevarginant savęs badavimo dietomis ir nekenkiant organizmui. Juk galima apsieiti be didelių ribojimų, svarbiausia – laikytis tam tikrų taisyklių, kurios padės atsikratyti svorio iš esmės nekeičiant mitybos įpročių ir nekenkiant sveikatai.

 Taisyklė Nr. 1. Valgyti, kiek norisi, bet nekaloringai

 Maisto produktų kaloringumas

Sotumo jausmą sąlygoja suvartoto maisto kiekis, o ne jo kaloringumas. Suvalgę arbatinį šaukštelį aliejaus, jūs gausite tiek pat kalorijų, kiek suvalgę kilogramą agurkų. Bet ar jūs būsite sotūs? Geriau suvalgykite kilogramą agurkų. Iškart pajausite, jog skrandis pilnas – kalorijų suvartojote tiek pat ir nebesijaučiate alkani.

Taigi jeigu vartosite mažai kaloringą maistą, – būtent tokį, kuriame daug skysčių (sriubos, košės, vaisiai ir daržovės), galėsite suvalgyti daugiau nei įprastai, bet tuo pačiu mesti svorį. Ir visą tai be jokio alkio jausmo. Beje, tokio raciono, kuriame gausu skysčių, energetinė vertė sumažėja daugiau nei 20 proc.

Dietologo komentaras. Sotumą jausmą suteiks daržovės, vaisiai ir ankštiniai. Kuo daugiau juose skysčio, tuo geriau. Tačiau galima valgyti ir ne tokius sultingus vaisius bei daržoves. Tokiu atveju rekomenduoju prieš valgant išgerti stiklinę vandens. Jeigu pietaujate, galite vietoj vandens suvalgyti didelį salotos lapą. 

Taisyklė Nr. 2. Skaičiuokite kalorijas

 Skaičiuokite kalorijas

Gamta nesuteikė mūsų organizmui galimybės skaičiuoti maiste esančių kalorijų, kaip, pavyzdžiui, ragaudami galime apytiksliai nustatyti, ar maistas sūrus, ar saldus. Tam, kad tiksliai sužinotume maisto energetinę vertę, reikia būti arba ekstrasensu, arba tiesiog prieš akis visada turėti produktų kaloringumo lentelę. Tokiu būdu Jūs patys galėsite sudaryti sau meniu, kad jame būtų tai, ko jūs norite, o energetinė vertė neviršytų dienos normos (moterims – 1500-1800 kalorijų, vyrams – 2300-2600).

Dietologo komentaras. Kalorijas iš tiesų reiktų skaičiuoti. Nors, tiesą sakant, kartais kai kurių patiekalų kaloringumą suskaičiuoti labai sunku. Rekomenduoju namuose turėti elektronines svarstykles. Žinodami produkto svorį, lengviau paskaičiuosite kaloringumą. Tiesa, šiuolaikinei moteriai reikia kur kas daugiau kalorijų – apie 2300 kcal.

Taisyklė Nr. 3. Daugiau kalcio

 Daugiau kalcio

Kai metate svorį, jūsų kaulai ir dantys sparčiau netenka kalcio: skylant riebalams, organizme daugėja rūgšties, o kalcis neutralizuoja perteklines rūgštis. (Daugiau gerkite: jeigu organizmas negauna pakankamai skysčių, kalcio druskos inkstuose formuoja akmenis). 

Be to, jeigu ribojate riebalų patekimą į organizmą, tai kartu mažiau gaunate vitamino D – padedančio kaulams įsisavinti kalcį, prarastą mažėjant svoriui. Trūkstant kalcio, riebalai aktyviai kaupiasi po oda ir juos ne taip lengva sudeginti. Tie, kurie per parą gauna 1300 mg kalcio, du kartus rečiau kenčia nuo viršsvorio nei tie, kurių paros racione tėra 225 mg kalcio.

Dietologo komentaras. Tam, kad gautume pakankamai kalcio, reiktų vartoti daugiau pieno produktų. Juos rinktis reiktų ir dėl to, kad organizmas iš jų lengviausiai įsisavina kalcį. Idealus variantas – kasdien bent du kartus vartoti neriebius pieno pagrindo produktus (riebumas ne daugiau 1,5 proc.).

Taisyklė Nr. 4. Daugiau ląstelienos

 Daugiau ląstelienos

Jos užpildo skrandį ir suteikia sotumo jausmą, tačiau jose nedaug kalorijų. Be to, ląsteliena įsisavinama ne visiškai ir veikia kaip kempinė – augalinė ląsteliena sugeria šlakus (galutinis medžiagų apykaitos produktas, atsirandantis skylant riebalų ląstelėms ir teršiantis organizmo vidų).

Papildoma nauda: ląsteliena reguliuoja žarnyno veiklą, dėl ko dalis labai kaloringo maisto nėra įsisavinama – maistas iš organizmo pašalinamas neperdirbtas. Mokslininkai apskaičiavo, jog 1 g ląstelienos neutralizuoja 7 kcal. Tai reiškia, kad suvalgę jos triskart daugiau nei įprasta (bent jau 40 g per dieną, o ne tuos varganus vidutiniškai suvartojamus 13 g), mes raciono kaloringumą galime sumažinti 200 kcal, o tai leis per mėnesį atsikratyti 800 gramų.


Dietologo komentaras:
 Kad netrūktų ląstelienos, pusryčiams galima virti košes iš neapdirbtų kruopų: iš grynų avižų, o ne iš dribsnių, iš grikių kruopų, iš rudųjų ar juodųjų ryžių. Reiktų valgyti daugiau vaisių ir daržovių, kuriuose gausu ląstelienos, pavyzdžiui, morkas, ropes. 

Būtinai kaip kasdieninį ląstelienos papildą reiktų valgyti sėlenas (tai gali būti duona su sėlenomis, ar tiesiog pačios sėlenos). Tik atminkite, kad sėlenos, kurias mes valgome sausas, užgeriamos vandeniu, mažina magnio ir kai kurių B grupės vitaminų įsisavinimą. Todėl geriau jas palaikyti virš garų ir tada įdėti į norimą patiekalą.

Taisyklė Nr. 5. Nebadaukite!

 Nebadaukite!

Senstant mūsų kūnas pradeda veikti „ekonomiškiau“: sulaukus 50-ies, organizmas suvartoja 30 proc. kalorijų mažiau nei 15-os. Tai sužinoję, dauguma atsisako pusryčių, pietų ar vakarienės, kad taip pat trečdaliu sumažėtų ir jų energetinė raciono vertė. Tik nebandykite to daryti jūs: susilauksite priešingo efekto.

Dietologai nustatė, jog valgant dukart per dieną, neviršijant kalorijų ribos pagal amžių, per metus galima priaugti apie 2,5 kg papildomo svorio. „Išsigandęs“ pernelyg ilgų pertraukų tarp valgymo, organizmas pradeda veikti ekonomiškiau – maistingųjų medžiagų pasisavinimą padidina nuo 60-70 proc. iki visų 100 proc. Norint to išvengti, padalinkite dienos racioną į 6-7 nedideles porcijas ir jas dienos eigoje suvartokite.

Dietologo komentaras.  Priešingu atveju organizmas įjungs „taupumo“ režimą. Be to, badavimas blogai veikia riebalų ir angliavandenių apykaitą. Badavimas anksčiau ar vėliau primena apie save, dažniausiai emocijomis – badaujantis asmuo pradeda „puldinėti“ kitus dėl nereikšmingų dalykų. 

Be to, tokia dieta tampa išbalansuota tiek pagal makro-, tiek pagal mikro- maistines medžiagas. O tai yra odos, plaukų, imuniteto problemų ir netgi kraujo krešėjimo priežastis. Savo pacientams rekomenduoju valgyti penkis kartus per dieną: tarp trijų pagrindinių valgymų porą kartų užkąsti. 

Mažų porcijų efektas

 Mažų porcijų efektas

Jeigu valgysime dažnai, bet po nedaug, medžiagų apykaita pasikeis iš riebalų kaupimo į riebalų deginimo režimą. Mes to juk ir norime!

Gydytojo-dietologo komentaras. Tai geras mitybos būdas, kurio reikėtų laikytis visą gyvenimą. Aš dar rekomenduočiau daugiau gerti – ne mažiau 1800 mililitrų skysčio per dieną (didžiąją dalį turėtų sudaryti vanduo, paskui pieno produktai, arbata, sutys, kava ar sriubos). Taip pat nereiktų iš raciono išmesti baltymų, kadangi tai vienintelė medžiaga, kuri nesąlygoja svorio priaugimo. 

Tiesą sakant, dietų be baltymų besilaikantys asmenys lieknėja lėčiau ir su blogesnėmis pasekmėmis. Dėl to baltymai reikalingi, ypatingai gyvulinės kilmės. Racione turėtų būti mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių ir pieno produktų. Tačiau visa tai turi būti neriebu. Taip pat rekomenduoju nepamiršti ir reguliaraus fizinio krūvio. 

Naudinga informacija


Kalcio šaltinis:

• Pieno produktai. 100 g jų yra nuo 110 iki 600 mg. Geriausia vartoti neriebius kietus sūrius, jogurtus, pieną ir grietinę.

• Kiaušinių lukštai. 100 g – 900 mg. Vartoti reiktu ne daugiau 2-6 g per dieną, prieš tai lukštus susmulkinant iki miltelių.

• Sezamas. 100 g – 975 mg. Galima naudoti kaip prieskonius, galima valgyti ir sezamų chalvą.

• Žuvis. 100 g – iki 350 mg. Lašiša, sardinės, tunas, skumbrė – rinkitės šias žuvis.

• Daržovės. 100 g – nuo 40 iki 60 mg. Pašarinės ropės žaluma, brokoliai, pupelės, riešutai, špinatai – nepakeičiami mitybos produktai.

• Vaisiai. 100 g – nuo 35 iki 57 ml. Geriausias pasirinkimas – figos, razinos ir kalciu praturtintos apelsinų sultys.

Ląstelienos šaltinis:

• Sėlenos. 100 g – 44 proc. Geriausias ląstelienos šaltinis.

• Migdolai. 100 g – 15 proc. Šiuose riešutuose yra ne tik gausu ląstelienos, bet ir baltymų, fosforo, kalcio.

• Ankštiniai. 100 g – nuo 12 iki 3,8 proc. Daugiausia jos žaliuose žirniuose, ruduose ryžiuose, figose ir lęšiuose.

• Pilno grūdo duona. 100 g – 8,5 proc. Pakanka dviejų gabalėlių per dieną.

• Daržovės. 100 g – nuo 2 iki 3,1 proc. Morkos, brokoliai, paprasti ir Briuselio kopūstai, bulvės.

© Uogos ir sveikata

9 Lie

Uogų rojus

Prekybos centruose uogų galima rasti ištisus metus, tačiau lietuviškų sulaukiame tik vasarą. Kaip tik šiuo metu jų ir reikėtų valgyti kuo daugiau, nes žiemai paruoštos uogos praranda nemažą dalį savo vertės.

Uogose yra antioksidantų, ląstelienos, kuri ne tik gerina žarnyno veiklą, bet ir skatina sotumo jausmą, taip pat jose gausu vitaminų, kurie didina organizmo atsparumą ligoms, bei mineralinių medžiagų, garantuojančių gerą organų ir endokrininių liaukų veiklą. 

Mėlynės

Mėlynėse yra daug A, E, B grupės vitaminų, jose nemažai kalio, fosforo, kalcio. Mėlynės gerina regėjimą, jas valgant, atsigauna akys. Mėlynėse esantys pektinai prisideda prie greitesnio toksinų šalinimo iš organizmo. Šias uogas rekomenduojama valgyti sergant cukriniu diabetu, nes jos reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Be to, jos mažina uždegimo procesų tikimybę, padeda gydyti ūmines ir lėtines virškinamojo trakto ligas. Liaudies medicinoje netgi patariama gerti mėlynių lapų arbatą nuo kosulio, esant pykinimui, skrandžio skausmams, šlapimtakių uždegimui. Mėlynės stiprina kaulus, todėl tinka osteoporozės prevencijai.

Žemuogės

Žemuogėse nemažai vitamino C, daug vitamino PP. Šios uogos plečia kraujagysles, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Dėl nemažo kiekio geležies, vitaminų C ir B derinio žemuogės organizme palaiko normalų kraujodaros procesą. Vis dėlto žemuogių (ir braškių) reikėtų vengti, jei žmogus joms alergiškas.

Braškės

Braškės naudingos tuo, kad jose daug vitamino C. Kitų maistingų medžiagų – mažiau, tačiau yra nemažai kalio. Braškės stiprina imunitetą, reguliuoja kraujospūdį.

Spanguolės

Spanguolėse daug C, E, B grupės vitaminų, kalio, fosforo, geležies, cinko. Spanguolėse yra tam tikrų organinių rūgščių, kurios suteikia savitą skonį ir turi dezinfekuojamąjį poveikį virškinamajam traktui, skatina fermentų gamybą. Spanguolėse esančios rūgštys laikomos natūraliais antibiotikais, jų sultimis gydomos peršalimo ligos, karščiavimas ir kosulys, tačiau tai – kompleksinė, papildoma gydymo priemonė. Jos padeda gydant uždegimines šlapimo takų ligas.

Agrastai

Agrastai turi daug vitaminų C, A ir E, kalio, magnio, fosforo. Agrastai stiprina kraujagysles, todėl tinka sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

Vyšnios

Vyšniose nemažai geležies, fosforo, vitamino C ir E, jos reguliuoja kraujo krešėjimą, turi antiseptinių savybių. Anksčiau buvo naudojamos nuo karščiavimo, atsikosėjimui palengvinti. Vyšniose daug flavonoidų – stiprių antioksidantų, kurie naudingi sergant tam tikrais uždegimais. Be to, šios uogos apsaugo kolagenus nuo laisvųjų radikalų žalos. Tačiau vyšnių kauliukuose yra nuodingų medžiagų, todėl jų tikrai nereikia valgyti.

Juodieji serbentai

Juodieji serbentai turi daug vitaminų C ir A, folio rūgšties, geležies, kalio, magnio, fosforo. Jie mažina galvos, sąnarių skausmus, cukraus kiekį kraujyje, todėl tinka cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Taip pat šios uogos puikiai tinka organizmo atsparumui stiprinti. Tačiau reikėtų žinoti, kad juodieji serbentai turi kraują tirštinančių savybių.

Agrastai

Avietėse daug kalio, kalcio, magnio, fosforo, natrio, vitaminų C, A ir E. Avietės turi uždegimą mažinančių savybių. Pastebėta, kad džiovintose avietėse yra salicilo rūgšties, kuri labai veiksminga nuo peršalimo ligų, sergant gripu ar angina.

© Širdis ir mityba

8 Lie

Širdis ir mityba

Karštymetis Lietuvoje. Širdies ligų profilaktikai reikia nevartoti per daug sočiųjų riebalų rūgščių (daug jų riebiuose mėsos ir pieno produktuose) – nuo jų padidėja cholesterolio koncentracija kraujyje. Jis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse – atsiranda aterosklerozė, kuri gali pasireikšti išemine širdies liga.

Mononesočiosios riebalų rūgštys

Vertingos mononesočiosios riebalų rūgštys – jos nedidina cholesterolio koncentracijos kraujyje. Gausu alyvų ir rapsų aliejuose.

Polinesočiosios riebalų rūgštys

Būtinos polinesočiosios riebalų rūgštys. Jų turi būti gaunama su maistu – augaliniais aliejais (saulėgrąžų, sojos, kukurūzų, sėmenų, rapsų), žalialapiais augalais. Valgant jūros žuvų (silkės, tuno, skumbrės, lašišos), mažėja trombozių rizika. Cholesterolio koncentraciją mažina pektinai, esantys obuoliuose, serbentuose, agrastuose ir kt. vaisiuose bei uogose. Arterinės hipertenzijos ([ gr. hyper - virš, aukščiau, anapus + lot. tensio - įtampa) – padidėjęs kraujospūdis) riziką mažina kalis, magnis, kalcis, kurių yra daržovėse ir vaisiuose.

Folio rūgštis

Folio rūgštis, kurios yra pupelėse, žirniuose, brokoliuose, špinatuose, briuselio kopūstuose, burokuose, avižiniuose dribsniuose, taip pat kepenyse, kiaušiniuose, mielėse, mažina homocisteino (t. y. aminorūgštis, turinti didelės įtakos kraujotakos sistemai), kuris laikomas vienu iš išeminės širdies ligos rizikos veiksnių, koncentraciją kraujyje.

Liaudiški receptai nuo širdies ir kraujotakos ligų

Liaudiški receptai

Sumaišyti po 2 valgomuosius šaukštus pipirmėtės lapų, sukatžolės lapų, raudonosios gudobelės vaisių ir valerijono šaknų, po 1 valgomąjį šaukštą apynio spurgų, kmynų sėklų ir krapų sėklų.

2 valgomuosius šaukštus mišinio užplikyti 500 ml verdančio vandens, sandariai uždengti, šiltai apvynioti, 3-4 valandas leisti prisitraukti. Gerti šiltą po 150-200 ml 3 kartus per dieną su arbatiniu šaukšteliu gero medaus. Vartoti esant smarkiam širdies plakimui.

Reikės 300 g džiovintų abrikosų, 300 g razinų be kauliukų, 50-75 g graikinių riešutų branduolių, 3 citrinų su žievele, 650-700 g medaus.

Gerai nuplautus vaisius sumalti mėsmale, sumaišyti, užpilti 0,5 litro medaus, vėl išmaišyti, sudėti į molinį indą ir 3 dienas palaikyti šaldytuve. Vartoti smarkiai plakant širdžiai po 1 valgomąjį šaukštą valandą prieš miegą. Vartojimo kursas – 3 mėnesiai. Po kiekvieno mėnesio daryti 3 dienų pertrauką.

Esant širdies ydai, sveika gerti vandeninį burokėlių antpilą ir kramtyti citrinos žievelę.

Esant tachikardijai, 1 valgomąjį šaukštą melisos užpilti 1 stikline verdančio vandens. 3 min. palaukti, perkošti ir gerti po 0,5 stiklinės šilto antpilo 3 kartus per dieną, prieš valgį.

© Jauninantys produktai

3 Lie

Riešutai

Riešutai. Juose yra vitamino E ir kofermento Q10, kuris maitina odos ląsteles. Vitaminas E padeda apsaugoti odą nuo saulės ir toksinų. Riešutus valgykite 3 kartus per savaitę po 50 gramų.

Raudonos ir oranžinės spalvos daržovės

Raudonos ir oranžinės spalvos daržovės (morkos, paprikos, pomidorai). Šiuose produktuose gausu beta karotino, kuris regeneruoja odos ląsteles.

Rūgščios uogos ir vaisiai

Rūgščios uogos ir vaisiai (citrina, raudonieji serbentai, apelsinai, kiviai). Juose gausu vitamino C, kuris kovoja su senėjimu.

Riebi žuvis

Riebi žuvis (sardinė, silkė, lašiša). Žuvis gerina kraujotaką, dėl joje esančių vitaminų A, D ir omega-3.

Kvietinė duona

Kvietinė duona. Tokia duona šalina iš organizmo toksinus, juose gausu vitaminų ir silicio oksido, kuris atjaunina odą.

Granatas

Granatas. Jis suteikia elastingumo odai. Valgant granatus, oda greičiau atsigauna po traumų.

Alyvuogių aliejus

Alyvuogių aliejus. Jei jūsų oda sausa, vartokite daugiau alyvuogių aliejaus. Jame gausu riebiųjų rūgščių bei vitaminų B ir E.

Sūris

Sūris. Šis produktas prisotintas vitamino E ir seleno, kuris aktyviai kovoja su senėjimu.

Avokadas

Avokadas. Praturtintas eteriniais aliejaus, avokadas puikiai maitina odą.

Žalioji arbata

Žalioji arbata. Arbatoje esantys antioksidantai sumažina veido patinimą ir po akimis esančius maišelius.

© Trans-riebiosios rūgštys

2 Lie

Trans-riebiosios rūgštys

Tai perdirbti, apdorotieji riebalai (blogieji riebalai). Tai riebalų rūšis, randama daugybėje perdirbtų maisto produktų. Tai pirmiausia konditerijos ir duonos bei bandelių gaminiai, džiūvėsėliai, traškučiai, greito maisto produktai, ledai, augalinio aliejaus ir sviesto mišiniai, majonezas, pusfabrikačiai, kečupas.

Dirbtinės trans-riebiosios rūgštys susidaro cheminiu būdu iš dalies hidrinant augalinį aliejų. Hidrinimo proceso metu augalinis aliejus paverčiamas pusiau kietais riebalais, kurie yra patrauklūs maisto pramonei, kadangi pasižymi ilgesne tinkamumo vartoti trukme, yra stabilūs gruzdinant maisto produktus.

Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad maisto produkto sudėtyje esantys hidrinti (ar iš dalies hidrinti) riebalai turi būti paženklinti. Kol kas nėra privaloma nurodyti trans-riebiųjų rūgščių kiekio. 

JAV priimtas įstatymas, įpareigojantis visus maisto produktų gamintojus deklaruoti perdirbtų riebalų kiekį, esantį jų pagamintame maiste.

Trans-riebiųjų rūgščių rekomenduojama suvartoti kaip galima mažiau (iki 1 % paros energinės vertės arba, vidutiniškai, – iki 2 g per dieną). Blogieji riebalai nėra naudingi žmogaus organizmui. Jei produkto etiketėje yra užrašai „hidrintas“, „iš dalies hidrintas“, „margarinas“, „kombinuoti riebalai“, „riebalai kepimui“, greičiausiai rodo, kad tai kenksmingų riebalų sudėtis.

Maisto produktų, kuriuose daugiausia blogųjų riebalų, sąrašas

Spragėsiai

Spragėsiai mikrobangų krosnelei. Daugelis mano, kad spragėsiai nėra riebus produktas. Iš tikrųjų riebalų nedaug. Tačiau spragėsiai, skirti mikrobangų krosnelei, turi trans-riebiųjų rūgščių. Net jei produkto etiketėje rašoma „Trans-riebiųjų rūgščių: 0 gramų“, spragėsiai vis tiek gali turėti blogųjų riebalų, jei vienas iš minėtųjų ingredientų bus „hidrinti riebalai“ arba „hidrintas augalinis aliejus“.

Bulvių traškučiai

Bulvių traškučiai. Tai vienas iš pavojingiausių užkandžių. Vienoje mažoje pakuotėje yra daugiau nei 3 ir daugiau gramų blogųjų riebalų. Geriau vietoj jų kramtyti riešutus.

Trapučiai

Trapučiai (krekeriai). Jie iš pirmo žvilgsnio atrodo nekenksmingi, tačiau sūrūs trapučiai dažnai turi trans-riebiųjų rūgščių. Būtinai skaitykite, kas parašyta etiketėse.

Pusrytiniai grūdų mišiniai

Pusrytiniai grūdų mišiniai. Nors jie ganėtinai spalvingi ir patrauklūs vaikams, jie pavojingi organizmui. Daugelis parduodamų „sveikų“ grūdinių produktų turi kenksmingų riebalų. Geriausia rinktis namuose ruošiamą tradicinę avižinę košę ir dribsnius (su priedais), arba javainius.

Šaldyta pica

Šaldyti maisto produktai. Patogu gaminti valgį iš šaldytų pyragų, picos ir vaflių, tačiau jų sudėtyje dažnai esama blogųjų riebalų. Kiek įmanoma, reikėtų jų vengti.

Gruzdintos bulvytės

Gruzdintos bulvytės (fri). Būtina žinoti, kad net vidutinė gruzdintų bulvyčių porcija gali „apdovanoti“ 8 gramais perdirbtų riebalų.

Pyragėlis

Pyragai, pyragėliai. Visi mes juos mėgstame, ir daugelis iš mūsų gali suvalgyti bent 2-3 gabalėlius iš karto. Tai nėra gera idėja, nes 3 pyragėliai gali turėti 3 gramus kenksmingų blogųjų riebalų. Be to, pyragų, pyragėlių ir raguolių (kitaip – ragučių, ragelių, bandelių, kruasanų) mišiniai paprastai prisotinti trans-riebiųjų rūgščių. Geriau atsisakyti parduotuvės gaminių ir parodyti savo kulinarinius įgūdžius namuose. Būsime sveikesni!

Sausas sūrio mišinys

Sausi mišiniai, kurių forma prailgina maisto produktų galiojimo laiką, tačiau blokuoja mūsų arterijas.

Margarinas

Margarinas. Norint išlaikyti stangrumą, margarinas būtinai turi būti hidrinamas.

 

© Grybų gydomosios savybės

2 Lie

GrybaiGrybų cheminė sudėtis artima mėsai, žuviai ir daržovėms. Tai tikras baltymų sandėlis. Juose yra visų žmogaus organizmui būtinų aminorūgščių: tirozino, gistidino, lecitino ir arginino, kurios nesunkai patenka į žarnyno sieneles.

Grybų sudėtyje yra lecitino, neleidžiančio kauptis cholesteroliui. Yra kai kurių rūšių riebalų, fermentų ir mikroelementų (fluoro, kalio, magnio, geležies, natrio). Pavyzdžiui, kalis ir fosforas naudingas širdies kraujagyslių sistemai, be to, grybų maistinė sudėtis prilygsta vaisių. O cinko ir vario paros normą, būtiną kraujo ląstelėms susidaryti, gali užtikrinti 100 gramų kelmučių.

Grybuose yra nemažai vitaminų. Baravykai, voveraitės ir rudmėsės turtingos vitamino A, pagal vitamino PP kiekį lepšiai prilygsta kepenėlėms ir mielėms. Daugelyje valgomųjų grybų vitamino B1 ne mažiau nei grūdinėse kultūrose, o vitamino D kiekis prilygsta sviestui.

Tačiau visos grybuose esančios naudingos medžiagos suyra karštai juos apdorojant. Vienintelis būdas išsaugoti vitaminus ir mikroelementus – šviežius grybus džiovinti, sumalti į miltelius ir jais apibarstyti gatavus patiekalus.

Kadangi grybai turi mažai kalorijų (100 g šviežių grybų yra apie 40 kcal), juos galima valgyti nesibaiminant priaugti svorio. Išimtis tik kepti grybai – dėl sviesto ir grietinės gausos grybai tampa kaloringi.

Baravykas

Baravykai. Šių grybų sultinys 7 kartus kaloringesnis už mėsos. Jie gerai veikia širdį, slopina galvos skausmą, kelia organizmo tonusą. 

Tikrasis raudonviršis (Leccinum aurantiacum)

Raudonviršiai. Patys nekaloringiausi iš visų grybų. Be to, jie valo kraują.

Lepšis

Lepšiai. Lepšiai iš organizmo valo kenksmingas medžiagas ir šlakus, gydo inkstus. Lepšių antpilas stiprina imunitetą.

Voveraitė

Voveraitės. Voveraitės gydo radikulitą, o jų sudėtyje esantis antibiotikas naikina stafilokokus. Jos yra lyderės tarp grybų pagal vitaminų kiekį.

Tikrasis kazlėkas (Suillus luteus)

Kazlėkai. Malšina skausmą. Šių grybų sudėtyje yra sakinių medžiagų, kurios veiksmingai gydo migreną ir podagrą.

Makavykas

Makavykai. Stiprina imuninę sistemą, naudingi po sunkių ligų, išsekimo, pervargimo, avitaminozės.

Rudmėsė

Rudmėsės. Jose yra vertingų antibiotikų, stabdančių kenksmingų bakterijų dauginimąsi.

Ūmėdė garduolė (Russula delica)

Ūmėdės. Šie grybai (ypač raudona kepurėle) ramina nervus, greitai nuslopina skausmą.

Pievagrybis

Pievagrybiai. Mažina cukraus kiekį kraujyje. Jų ištrauka stabdo auksinio stafilokoko augimą, gerina regėjimą.

Paprastasis kelmutis (Armillaria mellea)

Kelmučiai. Vasariniai kelmučiai naudingi skydliaukei, juose yra stipraus antibiotiko agrocibino, o rudeniniai gerina atmintį ir protinius gebėjimus.

Svarbu:

Didelis augalinės ląstelienos kiekis grybuose apsunkina virškinimą, todėl, jeigu turite skrandžio ir žarnyno problemų, geriau grybų nevartokite. Pediatrai nerekomenduoja grybų duoti mažiems vaikams, nes mažylių organizme nėra fermentų, būtinų šiam maistui virškinti.

© Brangiausi delikatesai pasaulyje

29 Bir

Brangiausi delikatesai. Bulvių veislė La Bonnotte

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog tai paprasčiausia valgomoji bulvė, kuri negalėtų tiek brangiai kainuoti. Vis dėlto išradingi valstiečiai, gyvenantys Nuarmutjė saloje, kasmet surenka ne daugiau nei 100 tonų veislės „La Bonnotte“ bulvių per metus. Dieviškas gumbas (pagal legendą būtent šią veislę išvedė inkų dievas) ypatingai švelnus, bulvės renkamos tik rankomis. Pati brangiausia pasaulyje bulvė apytikriai kainuoja 500 eurų už kilogramą. Daugiau skaitykite ČIA

Brangiausi delikatesai. Sumuštinis von Essen Platinum Club Sandwich

Brangiausias pasaulyje sumuštinis didžiuojasi pavadinimu „von Essen Platinum Club Sandwich“ (pažodžiui – „platininis fon Eseno klubinis sandvičius“). Paragauti jo galima sumokėjus 100 svarų sterlingų (beveik 200 dolerių) ir tik tinklo „von Essen“ viešbučiuose. Sumuštinis tikrai skanus, nes į jo sudėtį įeina ispaniškasis Iberijos kumpis (jamón ibérico), prancūziškoji Bresse vištiena (Poulet de Bresse), baltieji trumai, putpelių kiaušiniai, džiovinti itališki pomidorai ir specialiai fermentuota duona.

Brangiausi delikatesai. Pica Luis XIII

Pačią brangiausią picą „Luis XIII“ pasaulyje siūlo italų virėjas Renato Viola. Tai kainuoja 8300 eurų. Pasak autoriaus, „ši kaina neperdėta, jeigu turėsime galvoje išskirtinius produktus ir du žmones, kurie atvyksta į namus, kad picą pagamintų“. Be pagrindo, pica gaminama kliento akivaizdoje. Picos struktūrą sudaro buivolų sūris (mocarela), trijų rūšių ikrai, raudonasis langustas, krevetės ir elitinis brangus omaras. Skaninama ypatinga ne jūros, o australiška rožine druska, vadinama „Murray River“.

Brangiausi dlikatesai. Salotos Florette Sea&Earth

Brangiausiomis pasaulyje salotomis, vadinamomis „Florette Sea&Earth“, galima mėgautis Oksfordo viešbutyje „Le Manoir aux Quat Saisons“. Tarp sudedamųjų delikateso dalių – 50 g rinktinių erškėtinių šeimos žuvies – baltosios belugos – ikrų Almas, taip pat vėžiena, krabas ir omaras. Patiekalo autorius Raymond le Blanc dar įdėjo ypatingų jaunų salotų su alyvuogių aliejumi, tarkuotų trumų, raudonosios paprikos, šparagų ir bulvių, papuošdamas auksine folija. Vienos porcijos kaina – 635 svarai sterlingų. Daugiau į domios informacijos rasite ČIA

Brangiausi delikatesai. Omletas

Patį brangiausią omletą pasaulyje galima suvalgyti Niujorko viešbučio „Le Parker Meridian“ restorane. Patiekalo kaina – 1000 dolerių. Be kiaušinių, omletas gaminamas su omarais ir paduodamas su keptų bulvių pagalvėle, papuošiamas žvaigždėtojo eršketo ikrais.

Brangiausi delikatesai. Marko Giberto desertasBrangiausio deserto pasaulyje savininkas – Mark Guibert, britų virėjas-šefas, dirbantis Kambrijos grafystės viešbutyje „Lindeth Howe Country House“. Šokoladinio pudingo kaina – 34 000 dolerių. Tai desertas iš dviejų sluoksnių šampano želė ir dviejų sluoksnių suflė. Viršus padengtas juodu belgišku šokoladu ir papuoštas valgomaisiais aukso lapais ir dviejų karatų deimantais. Šis konditerijos šedevras į stalą paduodamas didžiuliame kiaušinyje, kuris atrodo prabangiai, kaip ir pats pudingas. Užsakyti būtina ne vėliau kaip prieš tris savaites.

 Brangiausi delikatesai. Šokoladas Chocopologie by Knipschildt

  Pats brangiausias pasaulyje tamsusis šokoladas „Chocopologie by Knipschildt“ gaminamas JAV pagal firmos „Knipschildt Chocolatier“ licenciją. Žinoma, toks saldėsis netinka ilgai laikyti. Už 453 gramus „Chocopologie by Knipschildt“ tektų sumokėti 2600 dolerių. Užsakyti arba daugiau pasiskaityti galima ČIA

 

Brangiausi delikatesai. Kava Kopi Luwak

Pati brangiausia kava pasaulyje – tai „Kopi Luwak“. Daugiau skaitykite ČIA

Kavos „Kopi Luwak“ gaminimo procesas

 

Nusipirkti kavos galima nuo $175 iki $450. Plačiau ČIA

 

Brangiausi delikatesai. Arbata Dahunpao – The Scarlet Gown (Kinija)

Pati brangiausia arbata vadinama Dahunpao. Gaunama „Big Red Robe“ iš lapų šešių krūmų, augančių netoli Tianxin vienuolyno. Šių unikalių krūmų amžius – 350 metų. Kasmet surenkama ne daugiau kaip 500 gramų legendinės arbatos, o gatavo produkto kaina pasiekė 685 tūkstančius dolerių už kilogramą. 2005 metais 20 gramų šios arbatos (4 arbatiniai šaukšteliai) aukcione Fujian provincijoje buvo parduota už 25 tūkstančius dolerių. 2006 metais visas arbatos derlius buvo perduotas saugoti Kinijos Nacionaliniame muziejuje, nes buvo paskelbtas arbatos moratoriumas. Nuo to laiko tikrąja Dahunpao arbata niekas nebegali mėgautis.

Brangiausi delikatesai. Grybas Baltasis triufelis

Pats brangiausias valgomasis grybas pasaulyje – baltasis triufelis, kurio kilogramo kaina nustatoma tik parduodant aukcione. Tačiau yra žinoma, jog baltasis triufelis, parduotas aukcione telekonferencijos metu Italijos miestelyje Alba. Jo kaina siekė 209 tūkstančius dolerių ir buvo išvežtas į Honkongą. Paskutinį kartą 750 gramų svorio šių valgomųjų grybų įsigijo trys Kinijos nekilnojamojo turto magnatai, kurie nusprendė surengti prabangią vakarienę.

 Brangiausi delikatesai. Makadamijos riešutai

Makadamijos – brangiausi riešutai pasaulyje. Yra devynios makadamijų rūšys, kurių penkios auga tropinėje Australijoje, o dvi auginamos. Plantacijų yra Australijoje, Brazilijoje, Pietų Afrikoje, Havajuose ir JAV pietuose. Medžio aukštis siekia 40 metrų, vaisius mezga iki 100 metų. Makadamijos riešutai vartojami džiovinti, sūdyti ir kepti kaip priedas prie patiekalų. Dažnai valgomi kaip mėsos pakaitalas. JAV kilogramas makadamijos riešutų kainuoja 30 dolerių.

Brangiausi delikatesai. Belugos albinosų ikrai

Brangiausi pasaulyje ikrai gaunami iš didžiųjų eršketų (vadinamų baltųjų belugų-albinosų) Kaspijos jūroje. Šių žuvų amžius siekia daugiau nei 100 metų. Kuo didysis eršketas vyresnis, tuo jo ikrai rafinuotesni ir skanesni. Ikrai baltos spalvos su auksiniu atspalviu, kurio intensyvumas priklauso nuo žuvies amžiaus. Patys brangiausi ikrai kompanijoje „House Almas“ (deimantas) fasuojami ir pakuojami gryno aukso dėžutėse, kurių vienos pakuotės kaina siekia 2000 dolerių, o kilogramas – apie 23000 dolerių.

Brangiausi delikatesai. Prieskonis - šafranas

Brangiausias prieskonis pasaulyje – šafranas (krokas). Tai gumbasvogūninis augalas (Crocus sativus), gaunamas iš tam tikros rūšies krokų žiedų purkų. Šafranas yra labai brangus, nes purkos renkamos rankomis ir svarui šafrano jų reikia apie 200 000. Kilogramas tikrojo šafrano kainuoja apie 6 tūkstančius dolerių. Maisto skoniui ir spalvai pagerinti jo reikia labai nedaug. Kaip prieskonis ir kaip geltonos bei oranžinės spalvos dažiklis šafranas naudojamas pikantiškiems patiekalams ir desertams. Spalva ir kvapas, kurį šafranas suteikia ryžių patiekalams, yra nepakartojami. Šafranas patiekalus nudažo aukso spalva. Naudojamas duonos ir pyrago, kulinarijos (mėsos, ryžių, daržovių, makaronų) žuvies patiekalams, miltiniams konditerijos gaminiams pagardinti. Kaip dažiklis naudojama šafrano spiritinė ištrauka (sviesto, sūrių, likerių, nealkoholinių gėrimų gamyboje).  Maisto pramonėje ir kulinarijoje vartojamos prieš saulę ar džiovyklose išdžiovintos kroko žiedų purkos.  Parduotuvėse šafranas realizuojamas sufasuotas į stiklinius indelius po vieną gramą. Laikomas tamsoje, kad neišbluktų spalva.

Brangiausi delikatesai. Marmurinė Kobe jautiena

Brangiausia mėsa pasaulyje – tai marmurinė jautiena iš japoniškų karvių, vadinamų Vagiu. Karvės veisiamos tik Japonijoje, šeriamos aukščiausios rūšies žole ir pašaru, kasdien trinamos japoniška sake ir girdomos alumi. 200 g marmurinės jautienos filė kaina Europoje – daugiau nei 100 dolerių.

Brangiausi delikatesai. Spalvoti koldūnai

Brangiausi koldūnai pasaulyje rusų emigrantams siūloma restorane „Golden Gates“ šiauriausiame Niujorko miesto Bronkso (Bronx) rajone. Unikalūs tuo, kad į sudėtį įeina veršiena, briediena ir kiauliena,  giliavandenės žuvys (Curtius Flame Fish). Koldūnai šviesoje skleidžia melsvai žalią šviesą, yra valgomi ir labai skanūs. 8 koldūnų porcija kainuoja 2400 dolerių, o 16 koldūnų porcija – 4400 dolerių.

Brangiausi delikatesai. Duona Roquefort and Almond Sourdough Bread

Brangiausia duona pasaulyje – Roquefort and Almond Sourdough Bread. Autorius – virtuvės šefas Paul Hollywood. Duonos, gaminamos iš geriausių A klasės miltų, be aromatinių medžiagų, emulsiklių ir kitų priedų, galima įsigyti Londono pyraginėje „Harrods“. Tešla fermentuojama kartu su brangiai kainuojančiu prancūzišku Rokforo sūriu ir aukščiausios klasės migdolais. Tokio batono kaina – 25 doleriai.

  Brangiausi delikatesai. Sūris Pule

Brangiausias sūris pasaulyje – Pule. Jo gamybai naudojamas senovės Balkanų veislės asilės pienas. Gaminant sūrį naudojami ir kiti natūralūs komponentai. Manoma, kad sūris labai naudingas sveikatai, nes nuo seno asilės pienas buvo naudojamas medicinos reikalams. Pule sūris kainuoja 1 tūkstantį eurų už 1 kilogramą.

Brangiausi delikatesai. Mėsainis FleurBurger 5000

Brangiausias mėsainis pasaulyje – „FleurBurger 5000“. Į patiekalo sudėtį įeina sultinga Kobė jautiena, žąsies kepenys, aplieti triufelių padažu. Į stalą patiekiama su prancūziška Brioche bandele. Tokio malonumo kaina – 5000 dolerių. Tradiciškai mėsainis valgomas užgeriant vynu „Chateau Petrus“. Kaip mėsainis gaminamas, galima rasti ČIA

Brangiausi delikatesai. Žuvis fugu

Brangiausia ir nuodingiausia žuvis pasaulyje – fugu. Vieno kilogramo kaina siekia 300 dolerių. Šią žuvį ruošti gali tik virėjai, turintys specialią licenciją, nes vienos žuvies mėsa turi tiek nuodų, kad gali nužudyti 40 žmonių.

© Produktai viršsvoriui mažinti

21 Bir

Produktai viršsvoriui mažinti

Tik tie, kuriems jau teko „džiaugsmas“ pakovoti su riebaliukais ant pilvo, žino, kaip sunku jų atsikratyti. Laimė, atkaklus darbas ir tinkama strategija ilgainiui vis tiek leis pasiekti svajonę – plokščią ir dailų pilvo presą. O kad gražėjimo procesas neužtruktų – štai keletas paslapčių.

Kelias link plokščio pilvuko prasideda nuo sveikos mitybos. Tačiau yra ir tokių produktų, kurie leidžia įgyti dar daugiau jėgų kovoje su pilvo riebalais.

Žalioji arbata

Žalioji arbata. Pasirodo, šis gėrimas – efektyvus ginklas prieš viršsvorį. Moksliniai tyrimai parodė, kad žmonėms, reguliariai geriantiems žaliosios arbatos, tikimybė sulieknėti padidėja 10 procentų lyginant su tais, kurie savo dietą papildo kitokiais gėrimais. Tai paaiškinama žaliojoje arbatoje esančių komponentų poveikiu: jie gerina medžiagų apykaitą ir skatina organizmą sparčiau deginti riebalus. Be to, žalioji arbata reguliuoja gliukozės pasisavinimą, o tai reiškia, kad leidžia lengviau iškęsti „saldumynų bado“ simptomus. Kad pajustum efektą, turi kasdien išgerti ne mažiau kaip 4-5 puodelius žaliosios arbatos. Tik venk jos vėlai vakare, nes šis gėrimas gali išprovokuoti nemigą.

Kiaušiniai

Kiaušiniai. Jų reputacija nėra ideali – dar visai neseniai manyta, kad kiaušiniai ženkliai kilsteli cholesterino lygį. Neseni moksliniai tyrimai šią teoriją paneigė, įrodyta, kad kiaušiniai tik nežymiai veikia cholesterino lygio svyravimus. Be to, kiaušiniai – patikimas sąjungininkas kovoje su pilvo riebalais, jie – puikus kokybiškų baltymų šaltinis. Kadangi kiaušiniuose daug vitamino B12, kuris padeda efektyviau skaidyti riebalų ląsteles, šis produktas tampa idealiu pusryčių patiekalu.

Neskaldyti grūdai

Neskaldyti grūdai. Palyginus su kitais paprastaisiais angliavandeniais, neskaldyti grūdai padės atsikratyti viršsvorio dvigubai greičiau, net jei iš jų pagamintų patiekalų kaloringumas pernelyg nesiskirs. Jie labai maistingi, padeda pajusti sotumą, būtini tiems, kas tvirtina kūno raumenis.

Neriebaus pieno produktai

Neriebaus pieno produktai. Jei vartosi juos 3-4 kartus per dieną, jie padės sudeginti iki 70 proc. daugiau riebalų. Šio nuostabaus efekto priežastis – didelis kalcio kiekis, kuris spartina riebalų deginimo procesus ir trukdo formuotis naujoms riebalų atsargoms. Be to, neriebūs pieno produktai mažina kortizolio – streso hormono, kuris taip pat skatina riebalų kaupimąsi pilvo srityje – lygį.

Grybai

Grybai.  Tai vienintelis produktas, kuris savarankiškai gamina vitaminą D. Šis vitaminas itin svarbus metant svorį. Jei organizme trūksta vitamino D, riebalai deginami ne taip sparčiai Grybuose nėra cholesterino, jie – nekaloringas produktas. Be to, tai puikus cinko, būtino medžiagų apykaitos procesams, šaltinis.

© Brangiausia bulvė pasaulyje

21 Bir

Brangiausia bulvių rūšis pasaulyje La Bonnotte

Brangiausia prancūzų bulvių veislė pasaulyje yra La Bonnotte. Tokia daržovė kainuoja 500 eurų už 1 kg. Pasak virtuvės ekspertų, patiekalai, pagaminti iš La Bonnotte veislės bulvių, išsiskiria ypatingai švelniu skoniu. Pagal legendą populiari daržovė – aukščiausiojo inkų dievo Virakočos kūrybinio darbo rezultatas. Istorijoje žinomos bulvių riaušės, kilusios 1840-1844 metais. Dabar bulvės vadinamos „antrąja duona“.Inkų dievas Virakoča

La BonnotteBulvių veislė La Bonnotte auginama mažytėje Nuarmutjė (Noirmoutier) saloje Atlanto vandenyne, priklausančioje Prancūzijai. Rečiausios bulvių veislės žemės apdirbimo ir auginimo technologija unikali. Iš kartos į kartą perduodamos dirvos įdirbimo žinios ir paslaptys. Naudojamos ypatingos jūros dumblių trąšos.

La Bonnotte1Bulvės auginamos nedideliuose loveliuose, kurie įrengiami rankiniu būdu nuklojant dirvožemiu. Unikalus metodas, būtinas, norint gauti gerą derlių, leidžia nustatyti optimalų režimą dirvožemio šildymui ir vėdinimui. Sodinimo, priežiūros ir derliaus nuėmimo darbai atliekami tik rankiniu būdu. Išaugintas derlius tą pačią dieną parduodamas. Per metus surenkama apie 100 tonų bulvių.

 

© Joninių valgiai

20 Bir

© Jonìnių valgiai dgs. – Jono vardo dienos, šv. Jono šventės (birželio 24 d.); vasaros saulėgrįžos šventinis maistas.

Pelenuose kepamos bulvės

Senovėje trumpiausia naktis vadinta Rasos švente, arba Kupolinėmis. Tai – šviesiausias žmogaus, žemės, vandens bei augalų žydėjimo metas.

Naminės rūkytos dešros

 XVI-XVIII a. Rasos šventė tęsdavosi nuo gegužės pabaigos iki pat birželio pabaigos, vėliau – tik 14 dienų. S. Daukantas Rasos šventę vadino vainikų švente ir įvardijo jos trukmę. Protėviai tikėjo, jog ji gaivindavo žemę po kaitrios dienos. Buvo manoma, kad rasa gali atgaivinti augaliją ir žmogų. Išvakarėse buvo renkamos žolės – kupolės (Kupolė – Pasaulio medžio simbolis, kur šaknys – tai požemis, kamienas – antžemis, o šakos – dangus.). Iš kupolių nupintus vainikus plukdydavo ežeruose arba upėse, jais puošdavo galvas, dabindavo namus. Rasos šventė baigdavosi vakare prie laužo, kurio ugnies buvo stengiamasi parsinešti namo ir ja užkurti namų židinį. Svarbiausias Joninių akcentas – paparčio žiedo ieškojimas.

Ant grotelių kepta mėsa

P. Dundulienės nuomone, ši šventė atsirado pirmykštės visuomenės laikais ir galutinai susiformavo paplitus žemdirbystei ir gyvulininkystei apie IV – III tūkstantmetį prieš mūsų erą. Įvedus krikščionybę, šventė buvo pavadinta Joninėmis (birželio 24 diena), pagal agrarinį liaudies kalendorių – tai buvo šienapjūtės pradžios data.

Daržovių ir sūrio užkandžiai su grybais

Pati šventė išsiskiria magija, apeigomis, burtais. Lietuviai nuo seno naktį spėdavo ateitį, linksmindavosi.

Folijoje kepta mėsa

Per Jonines prie laužo buvo spirginami lašiniai, pelenuose kepamos bulvės, mėsa, pyragai, slegiami sūriai, kiaušiniai, daromas alus ar midus. Daugelis valgių buvo gaminama gamtoje. Pats populiariausias Joninių nakties valgis – lauže keptos bulvės su rūgpieniu ar įvairiais padažais. Vaikinai kepdavo bulves, o merginos turėdavo atsinešti rūgpienio.

Keptos bulvės su rūgpieniu ir sūriu

Gyvavo tradicija vidurnaktį pamelžti stebuklingo meilės pieno. Jaunimas vainikuodavo karvę, ją pamelždavo ir visi po gurkšnelį gerdavo pieno. Prie laužo valgydavo vėžių, keptų žiobrių, įvairių mėsos užkandžių. Kiekvienas valgis turėjo magišką galią.

Veršienos vyniotinis su špinatais

Joninių vaišių tradicijos – dabartinių iškylų gamtoje užuomazga, nors pats iškylavimas gamtoje turi senas tradicijas visame pasaulyje. Vardas „Jonas“ Latvijoje – Janis, Rusijoje – Ivanas, Anglijoje – Džonas (John), Prancūzijoje – Žanas (Jean), Ispanijoje – Chuanas (Juan). Pavyzdžiui, Latvijoje pagrindinis Joninių patiekalas – kmynų sūris, kuris užgeriamas alumi. Per Jonines gausu vyniotinių, kitokių mėsos patiekalų, saldžios duonos, dabar ir įvairaus modernaus maisto. Populiarus iškylų maistas (įvairi rūkyta dešra, ant grotelių kepti mėsos patiekalai, salotos), taip pat daržovių ir sūrio suktinukai, veršienos kepsneliai su špinatais, desertinis pyragas.

© Silikoninės kepimo formos

20 Bir

Silikoninės kepimo formų rinkinys

Šiuolaikinė šeimininkė įprastą kepimo formą pakeitė nauja, silikonine. Tačiau yra ir tokių šeimininkių, kurios dar neįvertino silikoninių kepimo formų privalumų.

Silikoninė kepimo forma keksui

Silikoninių kepimo formų pasirinkimas. Silikoninės kepimo formos būna pačios įvairiausios: vientisos, suskirstytos kepti keksiukams arba kepsneliams bei kekso formos, su išpjautu viduriu. Pasirinkti turėtumėte tą, kurią naudosite dažniausiai, pagal savo poreikius.

Silikoninė kepimo forma pyragams kepti

Silikoninių kepimo formų naudojimas. Dažnai jaunoms namų šeimininkėms iškyla klausimas, kaip reikėtų dėti silikoninę kepimo skardą į orkaitę, kad ši nepakeistų formos, nesubliukštų, o pyragas neišvarvėtų. Mielosios, silikoninę kepimo skardą drąsiai dėkite ant grotelių, esančių orkaitėje. Lygiai pastačiusios galite būti ramios, kad Jūsų patiekalas nesideformuos ir neiškris. Atminkite, jog jokios papildomos skardos apačioje, po silikonine skarda, dėti nereikia. Padėjus formą ant grotelių, šiluma pasiskirstys tolygiau ir patiekalas keps vientisai.

Silikoninė kepimo forma su stiklu

Silikoninių kepimo formų privalumai. Silikoninėje kepimo formoje esantį maistą galite drąsiai laikyti šaldytuve, o prireikus – pašildyti mikrobangų krosnelėje. Atminkite, kad visada turite būti su virtuvinėmis pirštinėmis. Nors pats silikonas ir neįkaista, tačiau jį veikia karštas maistas, kuris perduoda savo karštį kepimo formai. Silikoninei kepimo formai nereikia naudoti jokio aliejaus, sviesto ar kepimo popieriaus. Drąsiai pilkite tešlą ar pan. tiesiai į kepimo formą, maistas tikrai nepridegs.

Silikoninė kepimo forma, 6 keksiukams

Labiausiai pastebimas silikoninės kepimo formos trūkumas. Stenkitės patiekalus silikoninėje kepimo formoje kepti iki 200 laipsnių, mat prie 220 laipsnių ant kepimo formos gali atsirasti rudų dėmių, kurios atrodo neestetiškai.

© Burokėliai – populiari daržovė

11 Bir

Burokėliai

Raudonieji burokėliai kilę iš laukinio buroko, ku­ris ir dabar dar auga Viduržemio, Juodosios ir Kaspijos jūros pakraščiuose, taip pat Indijoje ir Kinijoje.

Burokėliai buvo žinomi antrame tūkstantmety­je prieš mūsų erą (senovės Persijoje). Ten jie paprastai buvo vartojami kaip vaistinis augalas. Apie 800 metų prieš mūsų erą kalnuotuose prie­šakinės Azijos rajonuose burokėliai pradėti au­ginti kaip šakniavaisinė daržovė. Senovės Grai­kijoje ir Romoje burokėliai buvo laikomi pykčio simboliu, bet tai nesutrukdė jiems plisti ir ga­minti iš jų skanius valgius. Maistui vartota ne tik burokėlių šaknys, bet ir lapai.

Burokėliai1

Viduramžiais burokėliai plačiai paplito. X am­žiuje jie ypač išpopuliarėjo Rusijoje. Anglas Klar­kas, XVII a. keliavęs po Rusiją, knygoje ,,Travels in Russia” rašė, kad Rusijoje supjaustyti grie­žinėliais burokėliai, pridėjus imbiero duodami prieš pietus apetitui pagerinti, o lapai dedami į sriubas.

Šiuo metu burokėliai be galo išpopuliarėję. Iš jų verdamos sriubos, daromos mišrainės, išra­dingos šeimininkės juos pakepina, troškina su įdaru ir t. t. Burokėliai ir konservuojami.

Apvalūs burokėliai

Burokėliuose yra gana daug cukraus (apie 9%), 1,3% baltymų, 0,9% celiuliozės, nedidelis kiekis obuolių ir rūgštynių rūgšties kalio, natrio, magnio ir fosforo druskų, vitaminų C, Bi, PP. Juose yra betaino ir folinės rūgšties, kurie ma­žina cholesterino kiekį kraujyje, gerina medžia­gų apykaitą.

Iš visų šakniavaisinių daržovių burokėliai reik­liausi šilumai. Jų augimui optimali temperatūra yra 15 – 23°C. Sėklos pradeda dygti esant 5 – 6°C. Daigai nušąla prie 4°C šalčio.

Pailgi burokėliai

Burokėliai mėgsta šviesą, auginant pavėsyje pašviesėja šakniavaisiai. Jauniems augalams rei­kia drėgmės, o paaugę darosi atsparesni sausroms. Dirvos atžvilgiu nėra labai reiklūs, bet lengvose dirvose blogiau auga dėl drėgmės trūkumo. Rūgš­čiose dirvose taip pat auga blogiau ir daugiau pažeidžiami ligų. Mėgsta trąšią dirvą, bet nepa­kenčia šviežio mėšlo, todėl juos geriau auginki­me po mėšlu tręštų priešsėlių, geriausia po ko­pūstų. Prieš sėją burokėliams reikia gerai įdirbti žemę. nes blogai įdirbtoje nevienodai dygsta, išretėja. Burokėlių sėklos dygsta ilgai, todėl reikia nevėluoti sėjos. Ankstyvam vartojimui burokėlių pasisėkime balandžio pabaigoje. Žiemą geriau laikysis pasėti gegužės viduryje. Greičiau sudygs, jeigu sėsime 1 – 2 paras mirkytomis sėklomis. Prieš sėjant mirkytomis sėklomis dirvą būtinai palaistykime. Sekime 3 – 4 cm gyliu.

Išaugus 2 lapeliams, burokėlius praretinkime – palikime 8 cm tarpus tarp augalų. Išrautais dai­gais atsodinkime tuščias vietas. Pradėjus storėti šakniavaisiams, burokėlius 1 – 2 kartus apkaupkime, kad nesukietėtų.

© Karštis ir maistas

28 Geg

Įsivyravus karščiams žmonėms būtina laikytis tam tikrų patarimų, kaip išlaikyti darbingumą bei išvengti sveikatos problemų.

* Svarbiausia – tinkamai apsirenkite (venkite drabužių iš sintetinių audinių, patartina rengtis šviesiais drabužiais, dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius).

Šiupinys

Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę (fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose). Labiausiai saugotis saulės spindulių reiktų ilgai būnant paplūdimyje ar didesnę dienos dalį praleidžiant lauke, ypač vidurdienį – nuo 10 iki 16 valandos.

Vanduo

Gerkite dažniau nei troškina (geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgštės vanduo, atvėsinta žolelių arbata, venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1-2 val.) po truputį).

Vaisiai ir uogos

Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą (daug termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių (ypač arbūzų, agurkų, pomidorų, salierų, špinatų, melionų, braškių, papajų, greipfrutų, kopūstų, apelsinų), daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų, venkite riebių maisto produktų).

Arbūzų sultys su medumi ir mėtos lapeliais

* Nesineškite į paplūdimį greitai gendančių maisto produktų (pienas ir pieno produktai, mėsos gaminiai, žuvies produktai, konditerijos gaminiai su sviestiniu plikytu ir varškės kremais, vaisiniais pusgaminiais ar saldžiaisiais drebučiais).

Šaltibarščiai

* Mažiau kepkite. Per karščius patartina valgyti kuo mažiau mėsos ir gyvulinių riebalų, daugiau vaisių, žalių daržovių. Stenkitės valgyti dažniau, bet mažomis porcijomis (5-6 kartus), gaminant maistą dažniau virkite ir troškinkite, nei kepkite. Valgykite jūrų žuvies patiekalus 1-2 kartus per savaitę (labiausiai tinka menkė, plekšnė, lašiša). 

Žalialapės daržovės

* Rekomenduojamos Omega 3 tipo rūgštys – jų turi brokoliai, žalialapės daržovės, graikiniai riešutai. Vartokime daug grūdinių produktų, turinčių daug maistinių skaidulų.

Jūros gėrybės

* Kaloringą riebų maistą vertėtų pakeisti žuvimi arba jūros gėrybėmis. Jei be mėsos negalite gyventi, apvirkite neriebią veršieną, vištą arba kalakutą ir valgykite šaltą mėsą.

Vaisinis šerbetas

* Ledais mėgaukitės atsargiai. Geriausiai tinka  arba vaisių kokteiliai.

Šaltos sriubos

* Valgykite šaltas sriubas (šiupinį, šaltibarščius, gaspačo).

 Gaspačo

Karščio metu gyventojai nukenčia:

* dėl saulės smūgio;

* dėl perkaitimo arba taip vadinamo šilumos smūgio;

* dėl nudegimų.

Saulės smūgis

Žalingo saulės poveikio simptomai į kuriuos reikėtų neatidėliotinai reaguoti, yra aukšta kūno temperatūra, odos paraudimas ir karščiavimas (kai oda neprakaituoja), galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas, stiprus ir padažnėjęs (iki 110-160 k/min.) pulsas bei kvėpavimas, mieguistumas, vangumas, nenoras judėti.

Užsitęsusi tokia būklė sukelia smegenų funkcijų apribojimą, spazmus ir galiausiai sąmonės aptemimą ir trumpalaikį sąmonės netekimą.

Nukentėjusįjį būtina skubiai išvesti ar išnešti į pavėsį ar vėsią vietą, atlaisvinti jo drabužius, vėduoti jį nosine, skraiste ar kita po ranka pasitaikiusia priemone. Taip pat patariama veidą apipurkšti ar suvilgyti vandeniu, ant galvos uždėti šaltą kompresą. Jei smūgį patyrusį žmogų pykina, reikia duoti išgerti ko nors rūgštaus, pavyzdžiui, vandens su citrinos sultimis.

Jei nukentėjusysis – be sąmonės, rekomenduojama jį nedelsiant guldyti ant šono, vėdinti, bet nebandyti duoti gerti, nes galite užkimšti kvėpavimo takus. Būtina skubiai kviesti medicinos pagalbą ir važiuoti į gydymo įstaigą.

 

© Vasara – vaistažolių rinkimo metas

27 Geg

VaistažolėsSakoma, jog daugelis vaistažolių renkama iki Joninių. Vienos – vos spėjus pasitraukti kalendorinei žiemai, kitų galima pasirinkti ir vėliau. Dabar žvelgiame į tuoj prasidedančią vasarą ir patariame, kokių vaistažolių suskubti pasirinkti iki Joninių

Žolininkės teigia, kad turėtume imti pavyzdį iš savo senelių, prosenelių ir gydytis augalėliais, kurie auga mūsų žemėje, nes kitų kraštų, pasak jų, nelabai mums ir tinka.

Birželio mėnesį renkami raudonosios gudobelės, rugiagėlės, smiltyninio šlamučio žiedai, šalpusnio žiedai ir lapai, trikertės žvaginės, kraujažolės, čiobrelio žolė, pelyno, mėlynių, didžiosios ugniažolės, trispalvės našlaitės, dirvinio asiūklio, plaukuotosios sukatžolės, dilgėlių lapai.

Liepos mėnesį renkami smiltyninio šlamučio žiedynai, balinio ajero žolė, trilapio puplaiškio lapai, jonažolės, raudonėlio, skėtinės širdažolės žolė, vaistinės medetkos žiedai, gysločio, miltinės arkliauogės lapai, pelkinio pūkelio, gailio ir pelyno žolė, aviečių uogos, mėlynės be kotelių ir mėlynių lapai.

Rugpjūčio mėnesį renkami kelminio paparčio šaknys, triskiaučio lakišiaus, ugniažolės žolė, adonio žolė ir žiedai, balinio ajero žolė, smiltyninio šlamučio žiedynai, girtuoklių uogos, šalpusnio žiedai ir lapai, trikertės žvaginės žolė, apynio, baltalksnio spurgos, kmyno žolė, pataisų sporų augalų galvutės, plačialapio gysločio lapai.

 Šeivamedžio žiedai

Šeivamedžio žiedai

Žiedai skinami per patį žydėjimą birželio ir liepos mėnesiais. Arbatai pritraukti reikia 10 minučių.

Naudojama kaip prakaitą varanti priemonė, esant aukštai temperatūrai, kraujui valyti, o dėl didelio vitamino C kiekio – organizmo jėgoms stiprinti. Šeivamedžio vanduo tinka veido odos priežiūrai, lapų nuoviras – sodo ir daržo kenkėjams naikinti.

 Liepžiedžiai

Liepžiedžiai

Liepžiedžių arbatą palaikyti 10 minučių, kad pritrauktų.

Gelbsti kaip prakaitą varanti priemonė infekcijų ir peršalimo atveju, ramina nervus bei valo kraują. Liepos medžio anglys geriamos nuo viduriavimo.

Dažnai naudojami šeivamedžio ir liepos žiedų mišiniai.

 Apyniai

Apyniai

Iš beveik pražydusių žiedų spurgelių, kurie renkami gegužės ir birželio mėnesiais, paruošiama arbata, kuriai pritraukti reikia 10 minučių.

Ji geriama apetitui pagerinti ir nuo miego sutrikimų.

 Vaistinė melisa

Melisa (vaistinė)

Jos lapus reikia rinkti prieš žydėjimą birželio-rugpjūčio mėnesiais. Arbatai pritraukti reikia 10-15 minučių.

Geriama, esant silpnumui, širdies, žarnyno ir skrandžio skausmams, spazmams. Lapai taip pat yra puikus prieskonis salotoms, padažams, sriuboms. Dažnai naudojama sumaišyta kartu su pipirmėte.

 Vingiorykštė

Vingiorykštė
Šis augalas pražysta prieš pat Jonines. Tai – aspirino šaltinis: puikiai tinka sunegalavus, padeda numalšinti galvos skausmą. Vingiorykštės žiedeliai džiovinami, iš jų verdama arbata, o šaknis galima kasti dabar arba rudenį.

Jonažolė

Jonažolė
Ši vaistažolė pražysta per Jonines. Tai puikus vaistas nuo mažo kraujospūdžio. Jonažolės arbatos veikia raminamai, gerina žmogaus savijautą. Tačiau jų negalima vartoti, jei ketinate mėgautis saulės voniomis, nes tai gali pakenkti organizmui, išberti odą.

 Raktažolė

Raktažolė

Ją dar vadina šv. Petro rakteliais. Ypač naudingi lapeliai – tikras vitaminų šaltinis. Dabar dar galima rinkti žiedelius. Raktažolė labai tinka plaučių ligoms gydyti ir organizmui stiprinti.

Aviečių lapai

Aviečių lapai

Aviečių uogos renkamos liepos ir rugpjūčio mėnesiais, o lapai skinami pasirinktinai. Tai puikus vaistas sergant peršalimo ligomis, gripu, angina. Tinka karščiavimui ir skausmui malšinti, pasižymi vidurius kietinančiomis savybėmis, todėl vartojama viduriuojant.

Juodųjų tuopų pumpurai

Juodųjų tuopų pumpurai

Juodosios tuopos daugiausia auga prie dvarų. Anksčiau jų surinktus pumpurus užpildavo namine degtine. Toks užpilas buvo naudojamas pūliuojančioms žaizdoms gydyti. Juo taip pat galima gydyti skrandžio skausmus ar opas.

 Kartusis kietis

Kartusis kietis (liaudiškai – pelynas arba pelūnas)

Vaistas nuo pilvo skausmų. Žinoma, kaip ir daugelį kitų, taip ir šią vaistažolę reikia vartoti saikingai, nes pavartojus per daug pelūnas tampa nuodingas. Tuomet sutrinka žarnyno veikla.

 Beržo lapai

Beržo lapeliai

Koks nepaprastas vaistas yra beržo pumpurai, gydantys odos ligas, padedantys skaidyti akmenis, ir sula, rašėme pavasario temoje. O beržo lapeliai skirti reumatui gydyti. Reikia jų uždėti ant kojų, kai jas skauda, ir laikyti, kol ta vieta net šlapia tampa. Geriausia juos skinti pavasarį, bet galima ir dabar.

 Asiūklio žolė

Asiūklis 
Šis augalas itin mėgsta rūgščią dirvą. Pirmiausia išauga jo ūgliai. Žolininkė pasakojo, jog senovėje tuos ūglius skindavo ir dėdavo jų badmečiu į duoną. Tik nuimdavo vadinamąsias kepurėles, nes jos karčios.

Asiūklyje daug silicio, ši vaistažolė tinka akmenims, cistoms šalinti, padeda turintiems bėdų dėl šlapimo.

 Gyslotis

Gyslotis

Gysločio lapai jau greit bus dideli. Jie puikiai gydo žaizdas, ir net pūliuojančias. Iš jų galima gaminti vadinamuosius pleistrus: reikia užtepti medaus ant gysločio lapų ir dėti ant žaizdos. Šis „pleistras“ ištraukia karštį ir pūlius.

 

© Birželis – vaistinių augalų rinkimo metas

24 Geg

Birželio mėnesį dar galima rinkti pakalnučių ir bruknių lapus, ramunėlių ir gudobelių žiedus bei šaltekšnio žievę. Birželio mėnesį patariama rinkti smiltyninio šlamučio ir liepų žiedus, dilgėlių ir ankstyvojo šalpusnio lapus, jonažoles ir paprastosios kraujažolės, skėtinės širdažolės, čiobrelių žoles.

Smiltyninio šlamučio žiedai

Šlamučio smiltinio žiedai* Smiltyninio šlamučio žiedus skinkite žydėjimo pradžioje (birželio ir liepos mėnesiais).

Dilgėlių lapai

* Dilgėlių lapus skinkite prieš šio augalo žydėjimą. Skinkite viršutinius, švelnesnius dilgėlių lapus.

Skėtinė širdažolė

* Skėtinės širdažolės žolę rinkite šio augalo žydėjimo pradžioje, kol dar yra lapų prie šaknų. Šią žolę pjaukite virš lapų 10-30 cm ilgio.

Ankstyvojo šalpusnio lapai

* Ankstyvojo šalpusnio lapus skinkite tik sveikus, vabzdžių bei ligų nepakenktus, neskylėtus. Surinktą žaliavą naudokite šviežią arba džiovinkite (30-35 °C temperatūroje). Tinkamai paruošti lapai sausi, tačiau palietus nesubyra, žaliava pilkšva, lapai kartoko skonio.

Kraujažolių žolė

* Kraujažolių žolę kirpkite 15 cm ilgio kartu su žiedynu. Ją tinkamiausia rinkti, kai žiedai nenužydėję, sausi. Surinkti žiedai džiovinami nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Čiobrelių žolė

* Čiobrelio žolę rinkite jam žydint. Surinkta vaistinė žaliava išdžiovinama, nukuliami lapai bei žiedynai, koteliai vaistams nenaudojami.

Panašūs straipsniai:

Vasaris – vaistinių augalų rinkimo metas

Rugpjūtis – vaistinių augalų rinkimo metas

Rugsėjis – vaistinių augalų rinkimo metas

Spalis – vaistinių augalų rinkimo metas

Vaistažolės pavasarį – vaistas ir maistas

Pavasario žvalumas ir maistas

 

© Druska ir maisto produktai

21 Geg

Paros druskos kiekis

Druska

Žiupsnelis druskos į rytinę košę, šiek tiek druska pagardiname pietų patiekalą ir dar truputį įberiame į vakarienei skirtas salotas. Dar pridėkime tą druską, kuri yra duonoje, dešroje, padažuose, konservuotose daržovėse ir kituose pramoniniu būdu gaminamuose maisto produktuose ir mes jau gerokai viršijame rekomenduojamą neviršyti paros druskos kiekį!

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas

Jeigu esate statistinis lietuvis, turbūt ir Jūs suvartojate žymiai daugiau druskos nei reikėtų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per parą suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos, siekiant išvengti su per dideliu suvartojamos druskos kiekiu susijusių sveikatos problemų, tokių kaip padidėjęs kraujo spaudimas. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) ištyrė kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose maisto produktuose. Taigi, kartu paskaičiuokime kiek druskos yra vartojamuose maisto produktuose.

Kiek druskos gauname su dažniausiai vartojamais maisto produktais?

Duona

Daugelis vartotojų net nesusimąsto, jog duonos gaminiuose, kurie mūsų mityboje sudaro gana svarbią dalį, yra nemažai druskos. Druskos kiekis juodoje, baltoje duonoje ir batone beveik nesiskiria – 100 gramų šių produktų yra apie 1 g druskos. Vienoje vidutinio dydžio baltos duonos riekėje yra apie 0,45 g druskos. Panašų druskos kiekį gausime ir su juodos duonos rieke, o su rieke batono gausime mažiau druskos (apie 0,2 g), nes riekė lengvesnė ir mažesnė.

Pieno produktai

Lyderiais pagal druskos kiekį pieno produktų grupėje galėtume pavadinti fermentinius sūrius – vidutiniškai 100 g fermentinio sūrio yra apie 1,5 g druskos. Ant sumuštinio uždedame apie 30 g sūrio gabalėlį, o tai reiškia, kad gauname apie 0,45 g druskos.

Majonezas

Viename šaukšte majonezo yra vidutiniškai apie 0,2 g druskos, tokiame pačiame kiekyje pomidorų padažo yra apie 0,3 g druskos. Dažniausiai maisto produktus pagardiname daugiau nei vienu šaukštu pomidorų padažo.

Karštai rūkyta žuvis

100 g karštai rūkytos žuvies yra apie 2,1 g druskos: su nedidele porcija karštai rūkytos žuvies gausime 2,73 g druskos, o tai yra daugiau nei pusė rekomenduojamo neviršyti druskos kiekio.

Karštai rūkyta mėsa

Karštai rūkytuose mėsos gaminiuose yra apie 2,2 g druskos 100 g produkto. Pora griežinėlių vidutinio storio karštai rūkytos dešros ant sumuštinio – apie 1,1 g druskos. Kiek mažiau druskos yra virtoje dešroje – 100 g šios dešros yra apie 2,1 g druskos. Su ant sumuštinio uždėtais pora vidutinio storio virtos dešros griežinėliais gauname 0,6 g druskos.

Virta dešrelė

Vienoje virtoje dešrelėje (60 g) yra apie 1,1 g druskos, taigi – porcijoje, t. y. poroje dešrelių esantis druskos kiekis (2,2 g) sudaro beveik pusę paros rekomenduojamo neviršyti druskos kiekio, o juk dešreles dažnai pagardiname dar ir pomidorų padažu, užkandame duona ir valgome kartu su žiupsneliu druskos pasūdytomis salotomis.

Kiek druskos suvartojame per pusryčius, pietus ir vakarienę?

Sumuštinis su dešra

 Per pusryčius suvalgius juodos duonos sumuštinį su sviestu ir karštai rūkyta dešra gauname apie 1,6 g druskos (beveik trečdalis rekomenduojamo neviršyti druskos kiekio). Rinkdamiesi sumuštinį su batonu, sviestu ir daktariška dešra – 0,8 g druskos (beveik penktadalis rekomenduojamo neviršyti druskos kiekio).

Grikiniai kotletai

Beveik visą rekomenduojamą neviršyti paros druskos kiekį (apie 4,84 g) gauname suvalgę dvi virtas dešreles su šaukštu pomidorų padažo, bulvių koše ir raugintais agurkais. Kotletas su grikių koše ir šviežių kopūstų salotomis – 2,5 g druskos (pusė rekomenduojamo neviršyti druskos kiekio). Kepta menkė su ryžiais ir marinuotais burokėliais – 2,8 g druskos, t. y. šiek tiek daugiau nei pusė rekomenduojamo neviršyti druskos kiekio.

Varškės apkepas

Jei vakarieniaudami rinksitės varškės apkepą, su porcija šio patiekalo (200 g) gausite apie 0,5 g druskos. Suvalgydami porą vidutinio dydžio lietinių blynų su varškė, gausite apie 0,2 g druskos.

Be abejo, mūsų skaičiavimai nebūtinai tiksliai atitinka Jūsų mitybą – nelygu koks produktas ar patiekalas.

 

Kaip sumažinti suvartojamos druskos kiekį?

 Padažai

• Didžiąją dalį druskos gauname su jau pagamintais maisto produktais (apie 75 proc.), todėl rinkdamiesi produktus, atkreipkite dėmesį į maisto produktų etiketėje nurodytą druskos (ar natrio) kiekį ir rinkitės tuos produktus, kurių sudėtyje yra mažiau druskos. Deja, druskos kiekį maisto produktų etiketėse bus privaloma nurodyti tik nuo 2016 m. gruodžio 13 d., tačiau kai kurių produktų etiketėse ši informacija pateikiama jau dabar. Jei nurodytas natrio kiekis, padauginus jį iš 2,5 sužinosime kiek druskos tai atitinka.

• Stenkitės rečiau vartoti pusfabrikačius ir dažniau rinkitės šviežius produktus ir gaminkite patys. Taip galėsite kontroliuoti kiek druskos įdedate.

• Vartokite mažiau daug druskos turinčių padažų. Salotas pagardinkite aliejumi, citrina ir įvairiais druskos neturinčiais prieskoniais.

• Paslėpkite druskinę – bus mažiau pagundos papildomai sūdyti maistą.

• Net ir valgydami kavinėje ar restorane, galite paprašyti, kad į Jūsų patiekalus būtų dedama mažiau druskos.

• Daug druskos yra konservuotose daržovėse. Su šiais produktais gaunamą druskos kiekį sumažinsite, jei prieš vartodami juos nuplausite vandeniu.

 

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pataria mažinti suvartojamos druskos kiekį. Tiems, kurie sako, kad be druskos neskanu, instituto specialistai primena, kad prie mažiau sūraus maisto skonio priprantama labai greitai.

© Tiesa apie bulves

21 Geg

Bulvės

Lietuvoje bulvės pradėtos auginti tik XVIII amžiuje. Racione lietuviai bulves vartoja pakankamai dažnai, taip organizmą papildydami reikalingomis maisto medžiagomis.

Bulvės, virtos piene

* Bulvėse gausu krakmolo, augalinių baltymų, fermentų, organinių ir mineralinių druskų – kalcio, kalio, magnio, geležies, cinko, fosforo, šiek tiek proteino, riebalų, ląstelienos, obuolių, citrinos ir rūgštynių rūgšties, gausu vitaminų A, B, C, PP, U, folinės rūgšties, karotino.

Bulvės, įdarytos varške

* Bulves galima valgyti su pienu, varške.

Troškintos bulvės su morkomis ir prieskoniais

* Jeigu norite pagerinti virškinimą, bulves valgykite su morkomis.

Virtos bulvės su krapais

* Bulvių dieta naudinga sutrikus vandens ir druskų apykaitai, ypač tada, kai kūnas brinksta, taip pat ilgai vartojant šlapimo išsiskyrimą skatinančius preparatus.

* Sergant opalige, profilaktiškai gerkite po 200 ml sunkos per dieną. Tačiau nevartokite ilgiau nei dvi savaites.

Bulvių sunkos ir spanguolių sulčių mišinys

* Sergant chronišku nefritu gerkite bulvių sunkos ir spanguolių sulčių mišinį.

Tarkuotų bulvių tyrė

* Sutarkuotų bulvių tyre gydomi nudegimai. Ši tyrė taip pat padeda sergant odos ligomis (grybeliu, dermatitu, egzema, rože).

* Kalis, esantis bulvių gumbuose, skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl tinka sergantiems inkstų ir širdies ligomis.

Bulvių kaukė

* Labai sausai arba saulės nudegintai odai dėkite maitinamąsias bulvių kaukes.

© Ar soja – mėsos pakaitalas?

20 Geg

Soja

Soja – ankštinių šeimos vienmetis, į pupeles panašus augalas. Manoma, kad šis augalas imtas auginti Kinijoje prieš 4000 metų, tuo tarpu Europoje ėmė plisti nuo XIX a. antrosios pusės. Iš pradžių soja buvo naudojama pašarams, vėliau pritaikyta ir maisto gamybai.

Sojos pupelės

Sojos pupelės perdirbamos taikant gana sudėtingą technologiją, kurios dėka šiame produkte išlieka gerosios jų savybės, o pupelės įgauna tikros mėsos išvaizdą.
Sojos sudėtis

Soją sudaro net 54 proc. baltymų, kurie yra lengviau virškinami nei gyvuliniai baltymai. Kodėl gi šis augalas vadinamas mėsos pakaitalu? Nes baltymų joje dvigubai daugiau nei mėsoje. Geriau sojos baltymus organizmas įsisavina kartu su pieno produktais, rupiais kepiniais ir daržovėmis.

Sojos aliejus

Sojos aliejus lyginimas su sviestu, nes jame yra prisotinto vitamino E ir fosfidų. Todėl jei bijote aterosklerozės, nutukimo ar sutrikusios medžiagų apykaitos, rekomenduotina naudoti būtent šį produktą.

Tuo tarpu augalinių riebalų soja turi tik 0,7 proc. (kai liesa kiauliena – 19 proc.), o cholesterolio šiame produkte iš viso nėra.
Ar žinote, kad…

  • Sojos pupelės padeda ištirpinti akmenis tulžies pūslėje;
  • Soja ir jos baltymai efektyviai reguliuoja cukraus kiekį kraujyje;
  • Soja mažina vėžinių susirgimų riziką;
  • Šis produktas yra mažai kaloringas;
  • Sojos pupelės turi gamtinių estrogenų (moteriškų hormonų), reikalingų moterų vaisingumui;
  • Sojai nereikia šaldytuvo: laikoma sausa, sojos mėsa nesuges net 15 mėnesių.

Sojos paruošimas maisto gamybai

Sojos mėsaKadangi sojos mėsoje beveik nėra vandens, todėl reikia paruošti užpilą su norimais prieskoniais. Užpilą reikia užvirinti, po to sudėti į jį sojos mėsą ir palaikyti per naktį. Taip paruoštą produktą galima kepti, malti ar troškinti.

© Produktai, balinantys dantis

20 Geg

Šypsena ir dantys

Visi svajojame apie gražią holivudišką šypseną. Ką daryti, kad dantukai būtų balti? Naudingiausi maisto produktai, kurie gali padėti išbalinti dantukus be jokių odontologo procedūrų.

Obuoliai ir dantys

Obuoliai ir kietos daržovės. Šviežiuose obuoliuose, morkose, agurkuose ir kitose kietose daržovėse gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų, kurios stiprina dantis ir dantenas.

Kefyras

Sūris ir pieno produktai. Varškės sūris, kefyras, grietinė ir jogurtas yra kalcio, kalio, magnio ir vitaminų A, B, D šaltiniai. Šie produktai stabdo dantenų ligų vystymąsi ir puikiai valo apnašas.

Greipfrutai ir apelsinai

Citrusiniai vaisiai. Greipfrutai ir apelsinai yra labai naudingi vaisiai. Juos būtinai turi valgyti žmonės, kuriuos kankina pasikartojantys burnos uždegimai.

Petražolės, svogūnai, krapai ir salierai

Prieskoninės žolelės. Manote, kad jos neturi nieko bendro su dantų baltumu? Klystate. Tokios žolelės kaip petražolės, česnakai, krapai ir salierai yra prisotinti vitaminais A, P, C, B, E, todėl labai teigiamai veikia burnos gleivinę. Nepamirškite, kad šie vitaminai yra būtini, jei norite sumažinti dantenų kraujavimą. Šie prieskoniai taip pat puikiai padeda, jei norite atsikratyti nemalonaus burnos kvapo.

Anakardžiai, kedro riešutai, migdolai

Riešutai. Patys naudingiausi – anakardžiai, kedro ir migdolai. Riešutuose yra antibakterinių ir antiseptinių savybių, kurios kovoja su dantų ar dantenų uždegimais.

© Skanios sriubos patarimai

19 Geg

Daržovių sriuba

Kad sriuba būtų ne tik skani, bet ir naudinga, reikia žinoti keletą dalykų.

☼ Pirmiausia visi produktai, iš kurių virsite sriubą, turi būti švieži.

Grybų sriuba

☼ Produktai į sriubą dedami tam tikra eilės tvarka, tam, kad nė viena sudedamoji dalis nepervirtų.

☼ Sriubą sūdykite tik tada, kai ji baigia virti, t. y. tuomet, kai pagrindiniai produktai ką tik išvirė, bet nepervirė, nesukrito.

Makaronų sriuba su vištiena

☼ Prieskonių (lauro lapų, pipirų, gvazdikėlių, baziliko, druskos) dėkite į sriubą prieš baigiant ją virti.

☼ Jei sriuba sūdoma, kai produktai dar kieti, ji verda ilgiau, o jei sūdoma per vėlai – skystis būna sūrokas, o tirščiai beskoniai.

☼ Nepamirškite, kad verdant sriubą, reikia dažnai ragauti. Taip ištaisysite padarytas klaidas, stebėsite skonio ir konsistencijos pasikeitimus.

Žirnių sriuba

☼ Svarbiausias momentas būna tada, kai sriuba jau išvirta, pasūdyta ir kai lieka maždaug 3-7 minutės, kol ji visiškai išvirs. Tuomet dėkite įvairius priedus, prieskonius, kurių reikia pagal receptą.

☼ Morką, svogūną, pastarnoką į sriubą geriau dėti pakepintus. Pirmiausia kepinami svogūnai (nuo 2 iki 5 minučių), po to morkos, petražolės, salierai (8-10 minučių).

Daržovienė su pagardais

☼ Išvirtą ir uždengtą sriubą leiskite pastovėti 7-20 minučių. Tuomet prieskoniai ir druska tolygiai įsigers į visas sudedamąsias dalis, o sriubos skystis taps tirštokos konsistencijos ir gero skonio.

© Gegužė – vaistinių augalų rinkimo metas

17 Geg

Gegužės mėnesį galima rinkti ąžuolo, putino, paprastojo šaltekšnio, šunobelės žievę, dilgėlės, alpinės raktažolės, bruknės, juodųjų serbentų, paprastojo lazdyno, paprastosios gervuogės, beržo, šalpusnio, pakalnutės ir raktažolės lapus, pušies spyglius, beržo, juodosios tuopos, pušies pumpurus, bijūno, krienų, pienės, šventagaršvės, varnalėšos šaknis, dirvinio asiūklio ūglius, ievos, paprastojo kaštono, pakalnutės, gudobelės, raktažolės, šalpusnio žiedus, gysločio, našlaitės, pavasarinio adonio, pakalnutės, pienės, trikertės žvaginės žolę, paparčio (vyriškojo) ir varpučio šakniastiebius, pelkinio gailio šakeles, islandinės kerpenos gniužulą.

Paprastasis ąžuolas

Paprastojo ąžuolo žievė lupama nuo plonų šakų, kad nepakenktų augalui, anksti pavasarį, prieš lapų skleidimąsi. Tuo metu žievėje yra daugiausiai biologiškai aktyvių medžiagų ir ji lengvai lupasi.  Džiovinama nesaulėtoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusios žievės paviršius blizga, ji trapi, bekvapė, sutraukiančio skonio. Tuomet ją reikia susmulkinti ir supilti į medžiaginius maišelius. Tinkamai laikoma sausa žievė vertės nepraranda penkerius metus.

Pavasarį iš jaunų dilgėlių galima išsispausti labai vertingų sulčių. Jas reikia sumaišyti su virintu vandeniu: 60 g sulčių – 1 litrui vandens, ir gerti po pusę stiklinės tris kartus per dieną. Dilgėlių sultimis labai veiksmingai gydomas hemorojus.

Ąžuolo žievę reikia rinkti pavasarį, nuo jaunų šakelių. Žievės antpilas pasižymi sutraukiančiomis savybėmis, gydo uždegimus, stabdo kraujavimą. Labai tinka hemorojui, kolitui, kraujuojančioms opoms gydyti, negyjančioms žaizdoms plauti. 1 šaukštą žievės užpilti šaltu vandeniu, kaitinti ant silpnos ugnies iki 30 min. Tada atvėsinti, įpilti apie pusę stiklinės virinto vandens. Gerti po šaukštą prieš valgį 3–4 kartus per dieną.

Dilgėlė

Dilgėlės žolė vaistams renkama, kol augalas dar nepradėjęs žydėti, bet jau užauginęs lapus. Paskui galima net iki šaknų pjauti atžėlusią žolę.

Vaistinei žaliavai renkamos ir dilgėlių šaknys. Jos kasamos anksti pavasarį arba vėlai rudenį, nupjaunamos ir džiovinamos džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje.

Putinas

Putino žaliava yra žievė ir vaisiai. Putino žievė ruošiama pavasarį (balandį-gegužę), o vaisiai – rudenį (rugpjūčio – rugsėjo pradžioje). Žievė lupama juostelėmis, lengvai atskyrus nuo medienos ir džiovinama atvirame ore arba džiovykloje 45 º C temperatūroje.

Išdžiūvusios putino žievės juostelės turi būti 1-20 cm ilgio, 1,5 mm, iš išorės- rusvai pilkos, iš vidinės pusės- gelsvos spalvos, silpno kvapo ir kartoko skonio. Iš 10 kg šviežios putino žievės gaunama 3,5-4 kg orasausės. Putino žievę pakuoti į maišelius (ryšulėlius), laikyti sausoje vietoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Vartojama 4 mėnesius.

patogu rinkti, kai miške kertami nereikalingi krūmai ir medžiai, tarp jų ir šaltekšniai. Anksti pavasarį (balandžio-gegužės mėn.), prasidėjus sulčių judėjimui, augalo žievė lengvai lupasi. Ant jaunų šakų kas 30 cm daromi skersiniai ir vienas išilginis pjūvis ir nulupamos žievės juostelės. Vaistinei žaliavai netinka žievė, apaugusi kerpėmis. 

Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje ar džiovykloje 40-45 °C temperatūroje, retkarčiais pavartoma. Žievės vamzdeliai neturi būti įsimovę vienas į kitą. 

Tinkamai paruošta žaliava – tai 10-15 cm ilgio, 0,5-2 mm storio į vamzdelius susisukus žievė. Paviršiuje raukšlėta, pilkai ruda, viduje – lygi, rudai raudona, be dėmių, lūžyje – smulkiai plaušuota, kartaus skonio, silpno nemalonaus kvapo.

 ŠunobelėŠunobelės žievė lupama prieš sprogstant pumpurams.

Pavasarinė raktažolė

Raktažolės žiedynai vaistams skinami pavasarį, pradėjus skleistis žiedams. Nuskintus gana sultingus žiedynus būtina džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Žiedai – sergant bronchitu, organizmo stiprinimui sergant isterija, paralyžiumi, galvos svaigimui, migrenai, nemigai, šlapimo pūslės uždegimui, sąnarių ir įvairios formos reumato susirgimams.

Raktažolės lapai skinami pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje. Džiovinami taip pat, kaip žiedynai. Lapus greitai sudžiovinti atviroje orkaitėje, sutrinti į miltelius ir laikyti gerai uždarytame inde. Žiemos vakarais galima gerti raktažolių arbatą. Pusė arbatinio šaukštelio raktažolių miltelių užvirinama vienoje stiklinėje verdančio vandens, šiltai leidžiama prisitraukti 20-30 minučių ir pridėti 1-2 grūdelius druskos. Po metų laikymo raktažolės milteliai išlaiko visas naudingas savo savybes.

Raktažolės lapai – ištrauka – sergant gripu, avitaminoze, esant blogam apetitui, bendram organizmo silpnumui, kosuliui, plaučių uždegimui, bronchitui, podagrai, reumatui.

Raktažolės šaknys kasamos rudenį arba anksti pavasarį, švariai nuplaunamos, pašalinamos smulkios šaknelės ir išdžiovinamos.

Jauni pavasarinių raktažolių lapai valgomi švieži, troškinti, jų dedama į sriubas. Lapuose gausu vitamino C, kurio daug išlieka ir juos sudžiovinus. Iš džiovintų, kartais ir šviežių lapų verdama arbata arba jų maišoma į kitas arbatžoles. 

Neišsiskleidę arba vos pradėję skleistis žiedai švieži arba konservuoti vartojami kaip garnyras, jais galima puošti įvairius patiekalus, ypač tinka salotoms. 

Bruknė

Kaip vaistinė žaliava vartojami bruknių lapai. Pernykščiai lapai skinami pavasarį – balandžio-gegužės mėnesiais. Vasarą skinti lapai žaliavai netinka, nes džiovinant patamsėja.

Bruknių lapai ar šakelės paskleidžiami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar specialiose džiovyklose ne aukštesnėje 40 laipsnių temperatūroje. Namų reikmėms visas vaistažoles patartina džiovinti nesmulkintas, o tik surištas į šluoteles. Taip augalo “atmintis” geriau išsaugo vaistingąsias savybes.

Juodasis serbentas

Juodųjų serbentų lapai skinami žydėjimo metu – gegužės-birželio-liepos mėn. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 25-30 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinti lapai yra žalios spalvos ir aromatingo kvapo. Juodųjų serbentų lapai turi daugiau vitamino C nei uogos, todėl vartojami kaip tonizuojamoji, priešuždegiminė, antireumatinė, šlapimo varomoji ir valomoji priemonė. Juodųjų serbentų lapai puikiai tinka ir sergant širdies bei kraujagyslių ligomis, gastritu, podagra.

Juodųjų serbentų lapai – labai kvapūs, todėl yra nepakeičiami konservuojant, sūdant, marinuojant. Stiprus ir sodrus šių uogų aromatas yra naudingas ir daržui ar sodui, nes daugelis kenkėjų nemėgsta šio aštraus kvapo.

Paprastasis lazdynas

Paprastojo lazdyno naudojama žievė, lapai ir riešutų branduoliai, kurie labai pagerina krūtimi maitinančių motinų pieno išsiskyrimą, tirpdo akmenis inkstuose, stabdo dujų kaupimąsi žarnyne. Žievės nuoviras puikus vaistas gydant išsiplėtusias venas, tromboflebitą. Lapų nuoviru gydomas plaukų slinkimas, prostatos hipertrofija. 1 valgomąjį šaukštą lapų ar žievės užplikyti karštu vandeniu (1 stikline) ir pakaitinti, kol užvirs. Atvėsinus išgerti per dieną.

Ankstyvasis šalpusnis

Ankstyvojo šalpusnio vartojami žiedai ir lapai. Šalpusnio arbata geriama stipriai kosint, sergant lėtiniu bronchitu, laringitu, tracheitu, nes valo kvėpavimo takus. Švieži lapai dedami ant skaudamų ar patinusių vietų, liaudies medicinoje jais gydoma rožė. 1 šaukštą smulkintų lapų su žiedais užplikyti 2 stiklinėmis verdančio vandens ir palaikyti, kol pritrauks. Gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

Pušų pumpurai

pušų pumpurų paruošti vaistai veikia dezinfekuojamai, padeda nuo kosulio, jais gydomos odos ligos. Pušų spyglių vonios tinka reumatui gydyti, karštas pumpurų nuoviras tinka inhaliacijoms, veikia raminamai, gerina širdies veiklą. Pušų spygliai – geras vitamino C šaltinis. Yra žinoma, kad tremtiniai Magadane spyglių arbata apsigynė nuo skorbuto. Sutrintus spyglius užpildavo vandeniu, po to pavirindavo apie pusvalandį, atvėsindavo ir gerdavo 50–100 ml per dieną.

Varpučio šaknys

Paprastasis varputis – tai daržo piktžolė, tačiau ypač geras vaistas gydant inkstų ir tulžies pūslės akmenligę. Šaknų ir lapų nuoviras varo prakaitą, padeda sergant viršutinių kvėpavimo takų uždegimu. 1 šaukštą smulkintos žaliavos užplikinti stikline verdančio vandens, dar pavirinti, atvėsinti. Gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną. Dar veiksmingiau veikia šviežios augalo sultys.

Paprastasis kaštonas

Kaštono preparatai gerai veikia kraujagysles, jais gydomas hemorojus. Paprastasis kaštonas lėtina kraujo krešumą, gydo uždegimus, mažina kraujagyslių pralaidumą. Iš kaštono vaisių ar žievės gaminama spiritinė ištrauka (10 dalių degtinės ir viena dalis žaliavos). Gerti prieš valgį po 25 lašus. Įtrynimams skirtai ištraukai gaminti galima imti didesnį žaliavos kiekį.

Juodoji tuopa

Juodosios tuopos pumpurai skinami pavasarį, kol dar nesusprogę. Tuojau pat džiovinami lauke, pavėsyje, arba vėsioje patalpoje, paberti plonu sluoksniu ant popieriaus. Išdžiūvusi žaliava turi būti žaliai arba rudai geltonos spalvos, savito kvapo, kartoka. Iš tuopos pumpurų spiritinės ištraukos ir tokio pat kiekio lanolino gaminamas tepalas, kuris turi nuskausminančių, antiuždegiminių, sutraukiančių savybių. Juo tepamos žaizdos, įtrinamos slenkančių plaukų šaknys. Liaudies medicinoje tuopos pumpurų užpilas vartojamas karščiavimui mažinti, uždegimui slopinti.

Gervuogių lapai

Gervuogių lapai skinami vasaros pradžioje, krūmui žydint, džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje. Lapų užpilas ir nuoviras skatina prakaitavimą, šlapimo išsiskyrimą, todėl vartojami nuo karščiavimo, šlapimo takų uždegimo. Dėl lapų nuoviro sutraukiančių savybių jo geriama nuo skrandžio, žarnyno kraujavimų. Jis gaminamas taip: 2 valgomieji šaukštai susmulkintos žaliavos užpilami 200 ml vandens ir 30-40 min. virinama ant lėtos ugnies. 15 min. leidžiama nusistoti, pripilamas išgaravęs vandens kiekis, nukošiama. Geriama po 1-3 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną. Užplikytų lapų kompresais galima gydyti pūlines žaizdas.

Pakalnutė

Pakalnutės žiedai ir žolė renkami žydėjimo pradžioje (gegužę). Lapai skinami be lapkočių prieš žydėjimą ir po jo. Žiedynai pjaunami 3 cm žemiau apatinio žiedo, žolė – apatinių lapų lygyje. Lapai skinami be lapkočių. Žaliavą reikia skubiai džiovinti pavėsyje, o geriausia džiovykloje iki 55 °C temperatūroje. Žaliava laikoma sausoje, tamsioje gerai vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti iki 1 metų.

Pavasarinis adonis

Pavasarinio adonio žole ties apatiniais stiebo lapais pjaunama nuo žydėjimo pradžios iki vaisių brendimo. Apatinė be lapų stiebo dalis pašalinama. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje, pastogėje arba džiovykloje 40-50 °C temperatūroje. Plonu sluoksniu išdėliotą žolę reikia nuolat vartyti. Išdžiūvusi žaliava laikoma atskiroje patalpoje. Tinka vartoti 2 metus (kituose šaltiniuose vartojimo terminas yra 1 metai). Pavasarinis adonis nevartojamas sergant hipertonija, bradikardija, neštumo metu, esant padidėjusiam kraujo krešumui. Augalas vartojamas labai atsargiai, nes yra nuodingas.

Pelkinis gailis

Pelkinio gailio antrųjų ir trečiųjų metų ūglius pjauti ir rauti draudžiama. Išvalyta žaliava džiovinama paskleidžiant plonu sluoksniu pavėsyje arba džiovykloje iki 40 °C temperatūroje. Žaliava laikoma atskiroje vėsioje patalpoje. Tinka vartoti 2 metus.

Pelkinio gailio nuoviras vartojamas nuo peršalimo, reumato, bronchito, astminio bronchito, kokliušo, spazminio enterekolito, odos ligų, podagros, slapiosios egzemos, be to jis skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą, malšina skausmą, stabdo kraujavimą, laisvina vidurius. Gailio lapų užpilas veikia narkotizuojančiai.

Jauni gailio ūgliai vartojami homeopatijoje sužeidimams, sumušimams gydyti, nuo kraujavimo. Gailių lapų milteliais naikinamos kandys, parazitai. Anksčiau gailių lapus dėdavo į alų vietoje apynių.

Paprastoji ieva

Paprastosios ievos žievė lupama pavasarį ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje. Ūgliai tamsūs, jauni lapai rudai purpuriniai, vėliau žali su raudono atspalvio gyslomis ir apatine puse. Žiedai rausvi.

Dirvinis asiūklis

Pavasarį, pradėjus žydėti šalpusniams, pasirodo gelsvai rudi derantys dirvinių asiūklių ūgliai, kurių viršūnėje susitelkusios sporangės su sporomis. Žali šakoti ūgliai išauga vėliau, kai išbyra sporos.

Pjaunami 5 cm nuo žemės (gegužę-birželį–rugpjūtį), giedrą dieną, vasariniai ūgliai. Pavasariniai ūgliai vaistinei žaliavai netinka. Svarbu dirvinį asiūklį skirti nuo kitų asiūklių rūšių ir nepririnkti priemaišų. Surinkta žaliava džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 40-45 °C temperatūroje. Išdžiūvusi žolė silpno kvapo, rūgštaus skonio. Iš 1 kg šviežios žolės gaunama 200–220 g sausos. Laikoma sandariai uždarytuose induose. Tinka vartoti iki 4 metų. 

Šventagaršvė

Šventagaršvės šakniastiebiai ir šaknys. Šio augalo šaknis patariama iškasti pirmųjų metų rudenį arba antraisiais vegetacijos metais anksti pavasarį. Iškasę vaistinės šventagaršvės šaknis, pašalinkite stiebų likučius, jas nuplaukite šaltu vandeniu ir džiovinkite atvirame lauke arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip + 35 laipsnių temperatūroje.

Iš 100 kilogramų šviežių vaistinės šventagaršvės šaknų galite gauti 20–22 kilogramus sausų šaknų. Išdžiūvę vaistinės šventagaršvės šakniastiebiai turi būti trumpi, stori, rausvai rudi su ilgomis, dažnai raukšlėtomis pridėtinėmis šaknimis.

Vaistine šventagaršve patariama gydyti skrandžio ir žarnyno ligas, išsekusią centrinę nervų sistemą, ūmią ir lėtinę neuralgiją, reumatą, artritą, karštinę, viršutinių kvėpavimo takų gleivinę. Vaistinė šventagaršvė tonizuoja, skatina šlapimo bei prakaito išsiskyrimą. Tibeto liaudies medicinos žinovai vaistine šventagaršve pataria gydyti ginekologines ligas.

Indijos liaudies medicinos žinovai vaistine šventagaršve lengvina kosulį bei gydo uždegimines ligas. Kinijoje vaistine šventagaršve gydomos kraujo ligos ir hemorojus. Šiuo augalu taip pat patariama atpalaiduoti kraujagyslių spazmus, malšinti galvos ir dantų skausmus. Vaistine šventagaršve taip pat patariama gydyti gripą ir mažinti aukštą kūno temperatūrą.

Gysločio žolė

Gysločio žolė renkama žydint – nuo gegužės iki vasaros pabaigos. Vartojami ir lapai, ir sėklos. Iš šviežių gysločių spaudžiamos sultys, ruošiami antpilai, o džiovinti tinka ištraukoms, pavilgams.

Gysločių lapus nuplaukite, nuplikykite ir sumalkite mėsmale. Iš gautos tyrės per marlę išspauskite sultis. Jas pakaitinkite garuose 1–3 min. (jei labai tirštos, praskieskite šlakeliu vandens). Sergant gastritu, opalige, esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, šių sulčių gerkite po valgomąjį šaukštą keturis kartus per dieną prieš valgį. Suskaudus dančiui, reikia pakramtyti gerai nuplikytą gysločio šaknį.

Beržo pumpurai

Beržų pumpurai renkami anksti pavasarį, vėliau – šakelės, lapai. Juos geriausiai rinkti saulėtą dieną iki birželio pabaigos, kol dar jauni ir lipnūs.

Gerai sutrinti žali arba pakaitinti sausi beržų lapai slopina skausmams (ypač sąnarių), padeda nuo reumato, podagros. Lapus reikia dėti ant skaudamos vietos ir apvynioti drobiniu raiščiu, laikyti pusdienį ar per visą naktį. Gydymo kursas iki 2 savaičių.

Beržo lapai

Tulžies išsiskyrimui pagerinti kelis šaukštus beržų lapų užpilkite puse litro karšto vandens ir virkite ant silpnos ugnies 5–10 minučių. Nukoškite ir gerkite po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną prieš pat valgį. Kepenų ir inkstų funkciją gerina toks mišinys: sumaišykite po 5–10 g beržų lapų, varnalėšų ir bruknių. Šaukštą mišinio užplikykite termose 250 ml vandens. Gerkite trissyk per dieną prieš valgį.

Gudobelė

Gudobelių žiedus reikia skinti žydėjimo pradžioje (žydi gegužę ir birželį). Vaisiai prinoksta ir renkami rugsėjį. Liaudies medicinoje vartojami gudobelių žiedai ir vaisiai. Gudobelių arbata ir preparatais negalima piktnaudžiauti, nes turi šalutinį poveikį. Gudobelių vaisių negalima valgyti rytą tuščiu skrandžiu ar jų užgerti šaltu vandeniu, nes gali sukelti žarnyno dieglius.

Trikertė žvaginė

Trikertės žvaginės renkama antžeminė dalis – žvaginių žolė. Rinkimo laikas – žydėjimo metu (balandžio-rugsėjo mėn.). Žolė gali būti pjaunama, bet geriausia išrauti, tuomet šaknys nupjaunamos, išrenkami pageltę skroteliniai lapai. Žaliavai netinka miltligės pažeistos ar jau prinokinusios vaisius, su atsivėrusiomis ankštarėlėmis žvaginės. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje ar džiovykloje 40-45 °C temperatūroje. Tinkamai paruošta žaliava – tai trikertės žvaginės stiebai su lapais, žiedais ar nesubrendusiais vaisiais, kurie silpno, savito kvapo, karstelėjusio skonio. Žvaginė vartojama nuo viduriavimo, aukšto kraujospūdžio, gastrito, esant kepenų, šlapimo pūslės ir inkstų skausmams, sutrikus medžiagų apykaitai. Ant sumušimų, nedidelių odos pažeidimų dedami žvaginės sulčių kompresai.

Varnalėša

Varnalėšų šaknys kasamos pirmaisiais augimo metais rugsėjo pabaigoje – spalio mėnesiais arba antraisiais augimo metais balandžio mėnesį, esant vegetacijai. Nuo iškastų varnalėšų šaknų nuvalomos žemės, pašalinama antžeminė dalis, šaknys nuplaunamos šaltame vandenyje, supjaustomos skersai kas 10-15 cm. Esant storoms šaknims, skeliamos išilgai, jog gabaliukai būtų 1,5-2 cm skersmens. Varnalėšų šaknys džiovinamos šiltoje, gerai vėdinamojoje patalpoje arba šildomoje džiovykloje 45-55 °C temperatūroje- išdžiūsta per 2-3 dienas. Išdžiūvusios šaknys yra pilkai rusvos, silpno kvapo, salstelėjusio skonio. Iš 10 kg šviežių varnalėšų šaknų gaunama 2,5-2,8 kg orasausių. Varnalėšų šaknys laikomos sandariuose induose (stikliniuose) arba medinėse dėžėse sausoje bei gerai vėdinamojoje patalpoje, jog joms nepakenktų aruodų kenkėjai. Išdžiovintas varnalėšų šaknis galima vartoti 2-3 metus.

Pienės

Pienių šaknys švariai nuplaunamos, nušveičiamos kempinėle, nudžiovinamos, supjaustomos ir džiovinamos vos vos šildomoje orkaitėje (ne aukščiau 40 laipsnių).Šaknis rauti reikia pavasarį, besikalant pirmiesiems lapeliams, arba vėlų rudenį, lapams nukritus. Rudenį šaknys yra vertingiausios. Iš šaknų gaminama kava. Prieš vartojimą galima lengvai paskrudinti ir sumalti kavamale. Plikoma taip pat kaip kava.

Islandinė kerpena

Islandinės kerpenos gniužulas sudarytas iš netaisyklingų, iki 10 cm ilgio, 0,3–2,0 cm pločio šakotų skiaučių. Viršutinė skiaučių pusė žalsvai rusva, vietomis ruda, apatinė šviesiai pilka, su baltomis dėmelėmis, kurios skiaučių pakraščiais susilieja.

Islandinės kerpenos nuoviras ir drebučiai liaudies medicinoje vartojami kvėpavimo takų ligoms, kokliušui, bronchinei astmai, kai kurioms virškinamojo trakto ligoms (kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas), cukriniam diabetui, pūliuojančioms žaizdoms, nudegimams bei kitoms odos ligoms gydyti, apetitui žadinti.

Kerpenos gniužulai renkami gegužės-rugsėjo mėn. Renkama rankomis, kur jų gausu gali būti grėbiama, tuomet nuvalomos žemės, išrenkamos priemaišos. Džiovinama saulėje ar gerai vėdinamoje patalpoje, paskleidus plonu sluoksniu ant popieriaus ar audinio.

Tinkamai paruošta žaliava – tai kieti, šakoti, iki 10 cm aukščio, įvairaus skersmens, išdžiovinti kerpenos gniužulai. Viršutinė pusė žaliai ruda arba alyvinė, apatinė – šviesiai pilka su baltomis dėmelėmis. Gniužulo pagrindas raudonai rudas, bekvapis, karčiai gleivingo skonio. Žaliava laikoma sandariai įpakuota, nes greitai atidrėksta.

 Bendrosios vaistinių augalų rinkimo taisyklės

Sultingus ir sausus nenubyrančius vaisius, žiedus, lapus, žoles rekomenduojama rinkti pietų ar popiečio valandomis, esant sausam ir giedram orui, nes tada augalai turi savyje mažiau vandens ir greičiau džiūsta.

Žieves taip pat patartina rinkti sausas, nes drėgnos vietos tamsėja.

Šaknis ir šakniastiebius galima rinkti bet kokiu dienos laiku ir bet kuriomis oro sąlygomis.

Uogas reikia rinkti vos pradėjus sirpti, tuoj pat džiovinti. 

Sausi vaisiai ir sėklos renkami prinokę.

Žiedai renkami žydėjimo pradžioje.

Lapai renkami augalo žydėjimo metu, rečiau prieš žydėjimą ar augalui peržydėjus (pvz., šalpusnis).

Žolės renkamos augalo žydėjimo metu.

Žievės renkamos pavasarį, kadangi augalai turi padidėjusį skysčių kiekį. Geriausiai žievę lupti tada, kai dar nepasirodę lapai. Žievė nuo medienos atskiriama mediniu, kauliniu ar variniu peiliu, kad nepajuoduotų.

Šaknis ar šakniastiebius renkame tik dvimečių ar daugiamečių augalų. Juos geriausiai rinkti rudenį ar pavasarį, kai dar neišaugę antžeminės augalo dalys.

Pumpurus patartina rinkti žiemą, kada augalas ilsisi. Tik pušų pumpurai renkami ankstyvą pavasarį, kai jie vystosi. 

Sakai renkami, įpjaunant eglės ar pušies žievę ir pritaisius piltuvėlius.

Augliai. Paprastojo amalo augliai renkami nuo vėlyvo rudens per visą žiemą (su lapais) ir džiovinami ant krosnių.

 

Panašūs straipsniai:

Vasaris – vaistinių augalų rinkimo metas

Rugpjūtis – vaistinių augalų rinkimo metas

Rugsėjis – vaistinių augalų rinkimo metas

Spalis – vaistinių augalų rinkimo metas

Vaistažolės pavasarį – vaistas ir maistas

Pavasario žvalumas ir maistas

 

© Mitybos piramidė

16 Geg

Maisto produktų derinimasMaistas – bet kokia medžiaga, vartojama organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, palaikyti gyvybę ir augimą. Visus maisto produktus galima suskirstyti į penkias grupes: pieno, mėsos, vaisių, daržovių ir grūdų produktus. Iš pieno ir jo produktų organizmas gauna vertingų baltymų ir kalcio, iš mėsos ir jos produktų – geležies, baltymų, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Vaisiai reikalingi dėl vitamino C bei folinės rūgšties, stiprinančių atsparumą infekcinėms ligoms ir stresui. Daržovėse yra daug mikroelementų ir maisto skaidulų, mineralinių medžiagų. Grūdų produktai – B grupės vitaminų, angliavandenių, maisto skaidulų, mineralinių medžiagų ir baltymų šaltinis. Žmogus, vartodamas augalinius ir gyvulinius maisto produktus, gauna visas reikiamas maistines medžiagas.

***

Sveikos mitybos taisyklės

* Valgykite kuo įvairesnį maistą.

* Kuo daugiau valgykite įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdinių kultūrų.

* Pasirinkite maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio.

* Kuo mažiau vartokite valgomosios druskos.

* Kuo mažiau vartokite cukraus ir saldumynų.

***

Nauja sveikos mitybos piramidė

Pagrindiniai sveikos mitybos principai

1. Subalansavimas. Mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis.

2. Saikingumas. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojate per daug, yra kenksminga sveikatai.

3. Įvairumas. Valgykite kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 40 maistinių medžiagų.

***

Mitybos piramidė

Taigi, norėdami lengviau suvokti mitybos principus, naudokitės mitybos piramide:

* cukrus, riebalai;

* pieno produktai, mėsa, žuvis, kiaušiniai;

* daržovės ir vaisiai;

* duona, grūdai.

Piramidės pagrindą turėtų sudaryti neriebūs ir nesaldūs duonos, grūdų, kruopų gaminiai. Antroje pakopoje – daržovės ir vaisiai. Trečioje – pieno ir mėsos patiekalai, įskaitant ir žuvį, paukštieną, kiaušinius, riešutus, ankštinius (pupeles, pupas, žirnius). Piramidės viršūnėje – mišri maisto produktų grupė, kurią sudaro riebalai, saldumynai, alkoholiniai gėrimai. Šių produktų vartokite kuo mažiau, nes jie beveik neturi organizmui reikalingų medžiagų, bet yra labai kaloringi.

Panašūs straipsniai:

Vaisių magija ir mitybos klaidos

© Tiesa apie arbatą

14 Geg

Daugiau apie arbatą ir jos rūšis, apie pasaulio arbatos rūšis: Arbata (52 straipsniai) ir Pasaulio arbata (44 straipsniai)

Arbatos rūšys

Arbatos rūšys

Arbata atsirado labai seniai – beveik prieš 5 000 metų. Jos tėvyne laikoma Kinija. Įvairias arbatos rūšis gamina iš arbatmedžio pumpurų ir jaunų lapų. Arbatmedis – unikalus augalas, turintis labai daug reikalingų žmogui medžiagų. Jo poveikis tiek tonizuojamasis, tiek atpalaiduojamasis, priklausomai nuo arbatos paruošimo. Šio augalo lapuose gausu kofeino, eterinių aliejų, vitaminų C, B1, B2, K, PP, mineralinių medžiagų.

Raudonoji arbata

Lietuvoje labai paplitusi dviejų rūšių arbata: juodoji ir žalioji, mažiau – geltonoji, raudonoji ir baltoji. Šios visos arbatos gaminamos iš vieno kininio arbatmedžio – arbatmedinių šeimos visžalio krūmo ar nedidelio medžio. Skiriasi tik gamybos būdai.

Juodoji arbata

Juodoji arbata gaminama iš vytintų ir fermentuotų lapų. Ji daugiau fermentuota, gamybos procese naudojamas labai karštas oras, todėl joje vertingų medžiagų yra mažiau.

Geltonoji arbata

☼ Jei gaminant arbatą, fermentacijos procesas nutraukiamas per vidurį, gaunamos raudonoji ir geltonoji arbatos. Šios arbatos turi ir juodosios, ir žaliosios arbatos ypatybių.

Žalioji arbata

Žalioji arbata nefermentuojama, todėl joje išsaugoma daugiau naudingųjų medžiagų: vitaminų, mikroelementų.

Baltoji arbata

Baltajai arbatai renkami patys jauniausi nepažeisti lapeliai. Surinkti jie garinami ne ilgiau kaip minutę, kad būtų sustabdyta fermentacija, paskui džiovinami.

Arbatos nauda

Arbatmedis

☼ Žaliojoje arbatoje yra kofeino ir raugintų medžiagų. Šios medžiagos suteikia žvalumo, gerina atmintį, mažina nuovargį, išblaško miegą, didina protinį aktyvumą.

☼ Arbata, veikdama per centrinę nervų sistemą, tonizuoja raumenis, todėl padidėja fizinis aktyvumas.

☼ Žalioji arbata skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina apetitą ir virškinimą, stabdo viduriavimą. Jei apsinuodijote ir sergate žarnyno ligomis – gerkite žaliąją arbatą.

☼ Žalioji arbata turi daug dezinfekcinių ypatybių, mažiau – juodoji ir raudonoji.

☼ Žaliojoje arbatoje yra daug dantis saugančių baktericidinių medžiagų, fluoro junginių, kurie padeda stiprinti dantis. Esantis vitaminas C gydo sergant parodontoze.

☼ Arbatoje gausu mangano, kuris stangrina jungiamąjį audinį ir aktyvina riebalų bei baltymų apykaitą.

☼ Juodoji arbata palengvina migrenos priepuolius.

☼Raudonojoje arbatoje nėra kofeino, todėl ji naudinga vaikams nei nemigos kamuojamiems žmonėms.

Įsidėmėkite! Arbatmedžių arbata naudinga, tačiau ne visiems. Jos reikėtų vartoti mažiau:

☼  sergantiems opalige, taip pat tiems, kuriems padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas;

☼ sergantiems ateroskleroze;

☼ nėščiosioms. Arbatoje yra kofeino, kuris stimuliuodamas vaisių, neigiamai veikia jo vystymąsi.

Arbatos paruošimas

Arbatos užplikymas

Labai svarbu žinoti, kaip arbatą paruošti. Juodosios ir žaliosios arbatos paruošimo būdai skiriasi.

☼ Svarbiausias dalykas ruošiant arbatą – vanduo. Atminkite, kad žaliąją arbatą reikia užpilti iki 70 °C atvėsintu, o juodąją – 95 °C temperatūros vandeniu.

☼ Užplikytą juodąją arbatą laikykite 2-6 minutes, žaliąją – 8-10 minučių.

☼ Geriausias vanduo ne vandentiekio, bet šaltinio. Kietame vandenyje arbata būna drumsta, nekvapni, neskani.

☼ Jei norite, kad labiau atsiskleistų arbatos aromatas, indus, kuriuose ruošiate arbatą, prieš tai pakaitinkite.

☼ Jei, užplikius arbatą, pasirodė puta, vadinasi, ją paruošėte teisingai.

☼ Jei paruoštoje arbatoje atsirado kartumas, vadinasi, ji paruošta neteisingai.

Kaip laikyti arbatą?

Arbatos laikymas

☼ Geriausia arbatą laikykite moliniuose ar stikliniuose indeliuose.

☼ Arbatą laikykite sandariai uždarytą, kad į indą nepatektų jokių kvapų, nes arbata pritraukia pašalinius kvapus.

☼ Arbatos negalima laikyti polietileniniuose maišeliuose. Arbatžolės greitai sugeria drėgmę, todėl pradeda pelyti.

© Tiesa apie kavą

14 Geg

Daugiau apie kavą ir jos rūšis pasaulyje rasite 85 straipsnius: Kava ir Pasaulio kava

Kava

Kavą žmonės geria jau ne vieną šimtą metų. Visiems žinomą energijos suteikiantį stimuliuojamąjį poveikį nulemia kavoje esantis kofeinas. Kofeinas žmones veikia nevienodai. Vieni šio gėrimo gali išgerti po keletą puodelių per dieną ir nejausti jokio poveikio, kitiems pakanka ir vieno puodelio per dieną.

***

Kava ir kraujospūdis

Padidėjusį kraujospūdį turintiems žmonėms rekomenduojama kuo mažiau gerti kavos, kad kraujospūdis nepadidėtų dar labiau.

Kava - stimuliatorius

Kava stimuliuoja tulžies išsiskyrimą, todėl pagerina virškinimą, stimuliuoja skrandžio rūgšties išsiskyrimą. 

Kava - vidurius laisvinamoji priemonė

Žmonėms, kurių jautri virškinimo sistema, kava gali veikti kaip silpna vidurius laisvinamoji priemonė.

Sunkus vitamino B pasisavinimas

Svarbiausia, kad kava sutrikdo kai kurių vitaminų pasisavinimą, ypač vitamino B. Dėl to gali sutrikti nervų sistema, atsirasti odos sveikatos problemų. Dėl sumažėjusio kalcio kiekio gali suaktyvėti osteoporozės vystymasis.

Kava ir žvalumas

Kava sumažina nuovar, suteikia žvalumo ir pasitikėjimo savo jėgomis. 

Kava sustiprina skausmą malšinančių vaistų poveikį.

Kofeinas

Kavoje esantis kofeinas stimuliuoja ne tik širdį, bet ir regėjimą. Jam veikiant, vaizdai atrodo ryškesni ir gražesni.

Kava – tai gėrimas, kuriuo dažnas iš mūsų mėgaujasi kasdien. Todėl kavos specialistai pataria:

Pigi kava - mirtis

☼ niekada nesirinkite pigios kavos, nes tik aukštos kokybės kava suteikia puikų aromatą ir skonį;

Aukštos kokybės kava

☼ atkreipkite dėmesį į kavos apdirbimo būdą (tinkamą skrudinimą); kavos kokybė ir skonis priklauso nuo skrudinimo; lengvai skrudintos pupelės yra švelnesnio, stipriau skrudintos – aštresnio skonio;

Kavos rūšys

☼ svarbu atsižvelgti ir į kavos gamintoją, tačiau svarbus faktorius yra skonis – reikia paragauti keletą kavos rūšių ir išsirinkti mėgstamiausią aromatą;

☼ prieš pirkdami kavą pagalvokite: kaip ją gaminsite.

Verta žinoti:

Kavos ruošimas

☼ kavą ruoškite tik švariame inde;

Šviežias vanduo

☼ vartokite šviežią vandenį;

☼ atidarykite pakelį 2 valandas prieš vartojimą, leiskite kavai „pakvėpuoti“ ir prisitaikyti prie aplinkos sąlygų;

☼ nešildykite kavos ir nelaikykite jos termose;

☼ kavą užpilkite ne verdančiu, o karštu minkštesniu vandeniu. Tinkamiausia temperatūra – 95-96 °C.

Kaip laikyti kavą?

Kavos laikymas

☼ Kavą laikykite vakuuminėje pakuotėje. Tuomet kava išlieka šviežia tol, kol pakuotė atidaroma.

☼ Kavą su pakuote (uždara ar praplėšta) laikykite specialiame inde.

☼ Kavą laikykite sausoje, vėsioje vietoje.

☼ Kava tinkama vartoti dvejus metus. Laikoma šaldytuve ji sensta lėčiau.

© Užkandžių deriniai

13 Geg

Kivių, graikinių riešutų užkandis su kalendromis

Kivis ir graikiniai riešutai. Kivio vaisius – puikus antioksidantų, vitaminų E ir C šaltinis. Pastarojo kiviuose netgi daugiau nei apelsinuose. Be to, kiviuose kalio daugiau nei bananuose. Mažose juodose sėklytėse randama daug alfa lanolininės rūgšties ir organizmui reikalingų omega-3 riebiųjų rūgščių. Jei dar įsigudrintumėte suvalgyti jį su visa odele (pavyzdžiui, suplakę virtuvės kombainu), papildytumėte maistinių skaidulų atsargas.

Tai maistinių skaidulų, magnio, omega-3 rūgščių ir baltymų šaltinis. Svarbiausia – kad riešutai būtų nesūdyti ir neskrudinti. Vienai porcijai užteks 7 puselių.

Varškė su riešutų sviestu

Varškė ir riešutų sviestas. Varškės šiam sveikam užkandžiui reikės ¼ stiklinės. Neriebios, nesūdytos. Arbatinis šaukštelis riešutų sviesto, ištrintas su varške, papildys organizme baltymų, omega-3 rūgščių, vitamino E ir magnio atsargas. Tai puikus sotus užkandis, užtikrinsiantis sotumo jausmą iki kito valgymo.

Blyneliai su tarkuotu sūriu

Paplotėlis ir kiaušinienė. Paplotėlį renkamės tokį, kuriame nėra daugiau nei 100 kcal. Angliavandeniai padeda tvirtėti raumenims, o grūdai papildo organizmą skaidulomis, baltymais, vitaminu E ir cinku. Riebiojo trynio geriau atsisakyti. Išplakti 2 kiaušinio baltymus su žiupsneliu tarkuoto parmezano ir įvynioti į paplotėlį. Idealus užkandis po treniruotės.

Vaisinės salotos su jogurtu ir smulkintais migdolais

Jogurtas ir smulkinti migdolai. Neriebus jogurtas aprūpina organizmą baltymais, kalciu, vitaminais A ir B12 bei magniu. Užbarsčius jogurtą smulkintais riešutais jame dar pagausės gerųjų riebalų, kurie suteiks energijos ir sotumo ilgam, be to, toks užkandis papildys virškinimą gerinančių maistinių skaidulų atsargas.

Avokadų ir kukurūzų su kalakutiena salotos

Avokadas ir kalakutiena. Avokaduose gausu gerųjų riebalų, mažinančių cholesterolio koncentraciją organizme, foliantų, vitamino E ir glutationo – baltymo, itin svarbaus širdies veiklai. Supjaustykite avokadą į 4 dalis išilgai. Paskui supjaustykite be riebalų keptą kalakuto krūtinėlę į tiek riekelių, kiek turi avokado gabalėlių. Apvyniokite mėsą apie avokado skilteles. Kalakutienoje daug baltymų, geležies, cinko, vitamino B12, fosforo ir kalio.

Lavašas su kopūstais ir kiaušiniais

Kiaušinis ir pita. Sumaišykite supjaustytą kietai virtą kiaušinį su truputėliu neriebaus majonezo ir žiupsneliu mėgstamų prieskonių. Nors kiaušinio tryniuose esama cholesterolio, nieko baisaus – šioje kiaušinio dalyje taip pat daug maistingųjų medžiagų, vitaminų, gerųjų riebalų. Paskleiskite kiaušinių salotas ant nedidelio gabalėlio rupių grūdų pitos. Organizmą papildysite sudėtiniais angliavandeniais, maistinėmis skaidulomis, baltymais, vitaminais A ir B12.

Juodasis ir pieniškas šokoladas su migdolais

Šokoladas ir migdolai. Išsirinkite skaniausią juodąjį šokoladą, kuriame būtų ne mažiau kaip 70 procentų kakavos. Užkandžiui užteks 4 nedidelių jo plytelių. Geros kokybės juodajame šokolade gausu antioksidantų, jie gali sumažinti padidėjusį kraujospūdį, mažina cholesterolio koncentraciją. 6 migdolai šiek tiek sulėtins virškinimo procesą. Tai reiškia, kad ir stabdys cukraus kiekio padidėjimą kraujyje.

Bandelės su sūriu

Pusryčių bandelė ir sūris. Rinkitės rupaus malimo grūdų bandelę, nes papildysite organizmą sudėtiniais angliavandeniais. Perpjaukite bandelę pusiau, aptepkite kečupu. Paskui aptepkite bandelę 2 arbatiniais šaukšteliais neriebios rikotos ir užbarstykite šiek tiek tarkuoto parmezano. Tokius sumuštinukus apkepkite orkaitėje. Pamatysite, skonis – visai kaip picos, o riebalų – mažiau, produktai – sveikesni.

Bandelės su bananais ir riešutų sviestu

Bananas ir riešutų sviestas. Banano vaisiuje gausu magnio. Supjaustykite nedidelį bananą griežinėliais. Aptepkite kiekvieną gabalėlį trupučiu riešutų sviesto (ne daugiau kaip pusė arbatinio šaukštelio vienam griežinėliui). Riešutų sviestas praturtins užkandį baltymais ir sveikaisiais riebalais.

© 8 populiariausi prieskoniai

12 Geg

Nuo seno gaminant maistą, lietuviai naudoja įvairiausius tradicinius prieskonius. Juos vartoja tiek žalius, tiek sudžiovintus, tiek sutrintus į miltelius. Prieskoniai yra augalų dalys, kurie dėl savo ypatingų sudedamųjų dalių nulemia maisto produktų kvapą ir skonį.

Krapai

Krapai, kaip prieskoniai, vartojami jauni, džiovinti ir šaldyti. Jais gardinami žuvies, mėsos, daržovių patiekalai. Tačiau sudžiovinti ir užšaldyti jie netenka dalies vitaminų ir aromatingumo dėl sumažėjusio eterinių aliejų kiekio. Bręstant sėkloms, jie naudojami marinuojant įvairias daržoves.

Krapai turi ir gydomųjų savybių: jie ramina nervų sistemą, gerina širdies ir plaučių veiklą, normalizuoja kraujospūdį, padeda vaikams nuo naktinio šlapimo nelaikymo, didina pieno kiekį krūtimi maitinančioms moterims.

 

Druska

Populiariausias prieskonis – druska. Ji vartojama visiems mėsos, žuvies, daržovių patiekalams gardinti. Vartojant jūros druską, sumažinsite kojų ir rankų tirpimą, lengviau įveiksite nuovargį, sumažės depresijos rizika.

Petražolės

Petražolės vartojamos garnyrams, žuvies patiekalams, sriuboms, marinatams paskaninti. Jas galite papuošti įvairius patiekalus. Šviežios petražolės išsiskiria švelniu skoniu ir kvapu. Jose gausu vitaminų E, S, kalcio, geležies. Šis prieskonis pasižymi dezinfekuojančiomis ir atsikosėjimą skatinančiomis savybėmis.

Kmynai

Kmynai – vieni populiariausių prieskonių. Jie tinka marinatams, varškės sūriams, duonai, sausainiams pagardinti. Kmynai tinka prie mėsos, paukštienos, žuvies. Jei norite, kad šis prieskonis įgautų kvapnumo, prieš dėdami į patiekalą pakepinkite keptuvėje.

Kmynų sėklose gausu eterinių aliejų, kurių veikliosios medžiagos slopina įtemptų raumenų spazmus. Kmynai puikiai tinka apetitui žadinti, malšinti pilvo pūtimą, jei norite pagerinti virškinamojo trakto organų veiklą.

Raudonėlis

Raudonėlis taip pat naudojamas maistui gardinti. Jo lapai dedami į salotas, pomidorų padažą, sriubas. Tai puikus prieskonis norint aromatizuoti mėsos patiekalus.

Raudonėlis turi daug eterinių aliejų (jis naudojamas gaminant alų, likerį), karotino, vitamino C. Jis gerina virškinimą, gerai valo kraują, jo arbata vartojama kaip priešvėžinis vaistas.

Ciberžolė

Ciberžolė puikiai tinka troškiniams, dažnai dedama į makaronų, daržovių patiekalus ir padažus, tinka salotoms pagardinti.

Ciberžolė stiprina imuninę sistemą, padeda atstatyti jėgas nusilpus raumenims. Tai – puikus augalinis antibiotikas, padedantis apsiginti nuo gastrito ir skrandžio opos.

Imbieras

 Imbieras – puikus prieskonis. Jį galima dėti į arbatą, ant sumuštinio. Imbieras stiprina imuninę sistemą, normalizuoja skydliaukės veiklą, tinka nuo pervargimo.

Cinamonas

Cinamonas nuo seno vartojamas bandelėms skaninti. Jis dera ne tik prie įprastų saldžiųjų gaminių, bet puikiai tinka ir pieniškos ryžių sriubos paskaninimui. Juo galima gardinti grybų, mėsos, žuvies valgius. Puikų skonį cinamonas suteiks, jei paskaninsite juo vyną, arbatą ar kavą.

Nors cinamono milteliams teikiama pirmenybė, tačiau vartojama ir cinamono žievė. Raudonoji cinamono žievė turi daug eterinių aliejų, kurie labai naudingi kraujo apytakos problemų turintiems žmonėms. Cinamono aliejai taip pat veikia antiseptiškai ir saugo nuo uždegimų.

Prieskonių laikymas

Kaip laikyti prieskonius? Jei norite prieskonius laikyti ilgesnį laiką, labai gerai juos išdžiovinkite, kitaip jie pradės pelyti. Sausus prieskonius laikykite sandariuose induose, sausoje, vėsioje vietoje. Prieskoniams kenkia drėgmė, karštis ir šiluma. Tuomet jie praranda maistingąsias savybes. Prieskonius laikykite nesmulkintus, nes smulkinti jau po kelių mėnesių praranda savo aromatą. Šviežius imbiero šakniastiebius laikykite suvyniotus į popierių, šaldytuve. Taip laikomi išsilaikys keletą mėnesių. Prieskonius galite užšaldyti, jie savo aromato nepraras.

© 8 šaldytuvo taisyklės

11 Geg

Kaip sutvarkyti šaldytuvą, kad jis būtų ne tik švarus, patogus, bet ir išpildytų jūsų troškimus?

ŠaldytuvasŠaldytuvas – tai ne tik vieta, kurioje padedamas maistas, kad ilgiau negestų. Tai – ir šeimos gyvenimo būdo bei mitybos įpročių atspindys arba reguliatorius. Nuo to, koks maistas ten patenka ir kaip jis ten laikomas, priklauso šeimos pietų stalo kokybė ir netgi gausa.

Deja, pasirūpinti šaldytuvo švara neužtenka. Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į tvarką jame.

1. Karas bakterijų išplitimui. Higienos normos šiuo atveju griežtos: termiškai neapdoroti ir švieži produktai šiukštu negali atsidurti ant vienos lentynos – tik taip išvengsite maisto užkrėtimo bakterijomis. Dar blogiau jei žalią mėsą nuolat dedate ant viršutinės šaldytuvo lentynos – iš jos prasisunkusios sultys gali nutekėti žemyn ir užteršti visą šaldytuvą.

Produktai ir kvapai

2. Apsaugokite produktus nuo kvapų. Ne paslaptis, kad kai kurie šaldytuve laikomi maisto produktai palieka jame savo aromatą. O kiti produktai, pavyzdžiui, pienas, itin gerai sugeria šiuos kvapus. Tad pasirūpinkite, kad “kvapieji” produktai į šaldytuvą keliautų tik sandariai uždaryti arba įsukti į maisto saugojimo plėvelę.

3. Dažniausiai naudojamus – į priekį. Patogiausiai pasiekiamose šaldytuvo lentynose sudėkite tuos produktus, kuriuos naudojate dažniausiai. Taip ne tik bus patogiau jums, bet ir saugiau kitiems produktams, kurie naudojami ne kasdien – jei jų neteks nuolat išiminėti siekiant grietinės indelio ar jūsų mėgstamo salotų padažo, taigi rečiau naudojamų produktų galiojimo laikas nesutrumpės.

4. Skirkite vieną lentynėlę vaikams. Be abejo, ji turėtų būti ne aukštai, kad mažieji galėtų lengvai pasiekti savo mėgstamus valgius ir užkandžius. Įkurdinkite šioje lentynėlėje patraukliai išdėliotų sveikų maisto produktų ir patiekalų, į dailius indelius kasdien sudėkite pjaustytų daržovių ar vaisių. Galėdami patys pasiimti šio bei to užkąsti mažieji jausis saugesni ir galbūt dažniau rinksis tai, kas sveikiau.

5. Sveikų užkandžių lentynėlė. Rūpinatės šeimos narių sveikata ar svajojate sulieknėti? Skirkite šaldytuve patogią erdvę ir sau. Jei kasdien ten paruoštumėte sveikų užkandžių – būtų mažiau pagundos čiupti tai, kas greita ir nesveika. Daržovių vėrinėliai, vaisių salotos, varškės užtepas ir riekelėmis pjaustyta pilno grūdo duona – tai tik keletas galimybių, kurių sąrašą galite nuolat papildyti.

Maisto atsargos6. Maisto atsargos. Mūsų mamų ir močiučių karta šaldytuve įprato saugoti žirnelių, žuvų, mėsos konservų. Ne tik todėl, kad jų prireikdavo užklydus netikėtam svečiui, bet ir todėl, kad parduotuvėse jų būdavo tik kartkartėmis. Ir vis dėlto atsisakyti konservų nederėtų – geriau tegul jų nuolat būna jūsų šaldytuve: konservuotos sriubos, mėsos ar žuvies, ilgai galiojančio pieno pakelis. Kaip ir vienas kitas šaldytas pusfabrikatis šaldiklyje. Tokios atsargos išties padės netikėtais atvejais: kai sirgsite, katastrofiškai neturėsite laiko nulėkti į parduotuvę arba pastebėsite, kad iki algos likus dar keletui dienų kišenėje ir piniginėje ėmė švilpauti vėjai.

7. Iškrovos diena. Kartą per mėnesį išvalykite šaldytuvą, patikrinkite, ar nėra jame užsilikusių sugedusių, pasibaigusio galiojimo maisto produktų. Taip pat atlikite maisto atsargų reviziją: galbūt kai ką iš jų jau panaudojote, tad metas atnaujinti šaldytuvo atsargų asortimentą.

Plastikinė dėžutė8. Išsirinkite tinkamas šaldytuvo dėžutes. Patogiausia naudoti skaidrias permatomas stiklines ar plastikines dėžutes su sandariai uždaromu dangteliu. Tada nereiks aklai spėlioti, kas vienoje ar kitoje sudėta. Jei naudojatės neskaidriomis dėžutėmis – puikus sumanymas būtų papuošti jas lipdukais su užrašais ar piešinėliais, ką į kurią dėžutę dėsite – juk vis tiek turite nuo savo šeimos priklausantį tradicinį tokių į dėžutes dedamų produktų ir patiekalų sąrašą.

© 10 teisingos mitybos taisyklių

10 Geg

Teisingas maitinimasisNorite pakeisti gyvenimo būdą, pradėti teisingai maitintis ir numesti svorio? Šios paprastos „protingo maitinimosi“ taisyklės jums padės. Jų lengva laikytis. Ilgesnį laiką maitindamiesi subalansuotai ir protingai jūs svorį numesite lengviau ir nekenksmingai sveikatai.

1 taisyklė. Visuomet susimąstykite, ką valgote.

2 taisyklė. Raciono pagrindą turi sudaryti grūdinės kultūros, daržovės ir vaisiai. Tai pagrindinis ląstelienos ir sudėtingųjų angliavandenių, kurie suteikia energijos ir iš organizmo pašalina šlakus, šaltinis.Racionas

Sumažinkite riebalų ir riebaus maisto (sūrio, pieno produktų, dešros, riešutų, kepinių, saldumynų, keptų produktų) vartojimą. Riebaluose yra du kartus daugiau kalorijų nei angliavandeniuose ar baltymuose. Žuvies ir mėsos valgykite nedaug, po 200 g žuvies du kartus per savaitę ir 150 g mėsos tris kartus per savaitę.

3 taisyklė. Tarp valgymų nevalgykite saldumynų. Saldainiai, šokoladas, sausainiai ir kiti saldumynai turi daug kalorijų ir riebalų, tačiau sotumo jausmą suteikia tik trumpam. Todėl jūs tik sustiprinsite savo alkio jausmą, nes mūsų organizmas pripranta prie nuolatinio cukraus gavimo. Pasistenkite saldumynus pakeisti šviežiais vaisiais.

4 taisyklė. Valgyti reikia lėtai. Kuo greičiau jūs valgote, tuo daugiau spėjate suvalgyti iki tol, kol jūsų organizmas duoda signalą apie sotumą.

Valgymas mažomis porcijomis5 taisyklė. Valgyti reikia mažomis porcijomis. Visuomet pasiimkite mažą lėkštę – ši paprasta gudrybė padės kontroliuoti suvalgomo maisto kiekį. Maistą padalinkite 5 kartams – tai naudingiau, nei valgyti tris kartus per dieną didelėmis porcijomis. Nepamirškite, kad tik praėjus 20 minučių po valgio galima pasakyti, ar dar esate alkani.

6 taisyklė. Išmokite atskirti alkį nuo apetito. Jei jaučiate, kad norite valgyti, paklauskite savęs, ar tai iš tiesų alkis. Nereikėtų sėsti už stalo, jei tiesiog atėjo valgymo metas. Tačiau jei iš tikrųjų išalkote, jums būtinai reikia pavalgyti. Alkis – ne apetitas. Tai natūralus ir visiškai normalus pojūtis. Jūs turite mėgautis maistu, tačiau visuomet kreipkite dėmesį į tai, ką ir kiek valgote.Alkis ir apetitas

7 taisyklė. Būtina riboti alkoholinių gėrimų kiekį, nes alkoholis turi tiek pat kalorijų kaip ir riebalai. Norėdami numalšinti troškulį, gerkite mineralinį vandenį, daržovių ir vaisių sultis, nesaldžią arbatą.

8 taisyklė. Jei pažeidėte dietą, kompensuokite tai papildomu pasivaikščiojimu ar dar kuo nors panašaus. Atsitiktiniai dietos pažeidimai savaime neturi jokios reikšmės. Svarbiausia – suprasti, kada tai padarėte. Savo įpročių žinojimas padės lengvai jų atsikratyti.

9 taisyklė. Valgydami niekuomet neužsiimkite pašaline veikla (televizoriaus žiūrėjimu, vairavimu).

10 taisyklė. Labai sunku laikytis teisingos mitybos taisyklių. Bet dar svarbiau NENUSIMINTI, jeigu jas pažeidėte.

 

© Bakterijos virtuvėje

9 Geg

Bakterijos virtuvėje

Nors idealiai švari aplinka virtuvėje atrodo būtina, čia kontroliuoti situaciją neretai būna itin sunku. Numanote, kad pagrindiniai bakterijų „šiltnamiai“ – nutekamasis vonios kriauklės vamzdis ir indų plovimo kempinėlė? Deja, pavojai slypi ne tik juose.

Pjaustymo lentelės

Bakterijų tranzitas. Visų pirma virtuvėje labai svarbu bakterijų keliavimo būdas. Virtuvėje nuolat prie įvairių paviršių liečiasi ir daržovės, ir žalia mėsa ar žuvis, ir termiškai neapdoroti pieno produktai. Todėl, norint garantuoti švarą, svarbu, kad skirtingi produktai nepatektų ant vieno paviršiaus. Tai reiškia, kad daržovių, sūrio, duonos gaminių negalima pjaustyti tuo pačiu peiliu ir ant tos pačios lentelės, ant kurios pjaustote žalią mėsą ar žuvį. Turėkite tam atskiras, skirtingų spalvų ar formos (kad nesumaišytumėte) lenteles.

Pjaustymo lentelė

Pjaustymo lentelės higiena. Kaskart panaudotą pjaustymo lentelę būtina kruopščiai nuvalyti. Tikriausiai kasdien tai padarote indų plovikliu ir šiurkščia kempinėle. Tačiau iki pilnos laimės (tiksliau – visiškos švaros), lentelei gali pritrūkti ir keleto dezinfekuojančių akcentų:

* Lentelė perliejama karštu vandeniu, nuvaloma šiurkščia muiluota kempinėle;

Indų ploviklis

* Ant kempinėlės užbėrus rupios druskos bus lengviau nuvalyti ir smulkesnius nešvarumus. Po to dar kartą gerai nuplaukite lentelę;

Džiovintos citrinos skiltelės

* Šalia indų ploviklio ir virtuvės kempinėlės patogu turėti indą su džiovintomis citrinos skiltelėmis – jas sudrėkinę galėsite patogiai ir greitai pavalyti įvairias ant virtuvės paviršių esančias dėmeles bei lentelę aromatizuoti;

Baltasis actas

* Kartais pravers ir stipresnė dezinfekcija. Užpurkškite ant lentelės 3 proc. vandenilio peroksido, palaikykite 10 min. ir nuplaukite. Tada užpurkškite baltojo acto, taip pat palaikykite 10 minučių ir nuplaukite. Po šių procedūrų galite apipurkšti lentelę vandens ir arbatmedžio aliejaus mišiniu – jo nuplauti nebereikia.

Indų šluostė

Kaip nušluostyti indų šluostę? Kita svarbi vieta bakterijoms virtuvėje – indų šluostė. Pasirodo, tai – vienas nešvariausių daiktų mūsų namuose. Bakterijos čia pradeda kauptis akimirksniu. Nuolatinis kontaktas su drėgme ir maisto likučiais čia sudaro palankiausias sąlygas bakterijoms daugintis. Todėl indų šluostes būtina keisti kuo dažniau, skalbti ne žemesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje.

Kempinėlės

Nepamirškite taip pat dažnai (ne rečiau kaip kartą per savaitę) keisti ir kempinėlės, su kuria plaunate indus. O kiekvieną vakarą, išplovus indus, kempinėlę išskalbti su ūkiniu muilu ir išdžiovinti (šildymo sezono metu tai galite padaryti palikę per naktį kempinėlę ant radiatoriaus).

© Daiginti grūdai

8 Geg

Daiginti grūdai

Nuo seno žinomas maistas ir vaistas – daiginti grūdai. Prasikalusio daigo energija, leidžianti išaugti naujam augalui, gali papildyti ir jūsų gyvybinių jėgų atsargas.

Daiginti grikiai

Daiginti grūdai – aukštos biologinės vertės produktas. Pasak istorinių šaltinių, jais savo patiekalus gardindavo ir Senovės kinai, ir graikai bei romėnai. Mūsuose daiginti grūdai ne vieną šimtmetį naudoti kaip įprastas pasninko produktas. Jie suteikdavo mūsų protėviams jėgų Advento ir Gavėnios laikotarpiu, tapdavo puikiu vitaminų ir mineralų šaltiniu šaltuoju metų laiku. Vėliau daiginti grūdai išpopuliarėjo XX a. antrojoje pusėje, kai itin susidomėta sveika mityba ir su maistu į organizmą patenkančia energija.

Daiginti kviečiai

Sausi grūdai gali išbūti net iki 50 metų, o gavę bent lašelį drėgmės pradeda dygti. Šis dygimo procesas labai intensyvus, vėliau augimas sulėtėja. Daiginamas grūdas – tai gyvybės, veržlumo, jaunos energijos simbolis. Manoma, kad šie biocheminiai procesai paveikia ir žmogaus gyvybines jėgas. Naudingos medžiagos iš daigintų grūdų pasisavinamos geriau nei vartojant grūdus kitomis formomis.

Daiginti rugiai

Grūduose gausu B grupės vitaminų, taip pat vitaminų C, PP, E, krakmolo, baltymų, šiek tiek riebalų, aminorūgščių, mineralų (cinko, magnio, vario, neorganinio fosforo). Daiginti grūdai – natūralios ląstelienos šaltinis.

Daigintos saulėgrąžos

Dygstančiuose grūduose fitoestrogenų yra 50 kartų daugiau nei subrendusiuose. Daigintuose ankštiniuose augaluose šis skaičius dar įspūdingesnis – net 600 kartų.

Kviečių želmenys

Sudygę grūdai normalizuoja biocheminį ir energetinį balansą žmogaus organizme. Vartojant daigintus grūdus organizmas geriau pasisavina geležį ir kitus mikroelementus. Šie grūdai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, stiprina kraujagysles, spartina kraujo valymosi ir organizmo detoksikacijos procesus.

Kviečių daigų aliejus

Vos prasikalusių daigų energija pereina ir žmogui – manoma, kad kviečių daigai veikia kaip jaunystės eliksyras, didina darbingumą, stiprina regą, lytinį pajėgumą, gerina odos būklę ir plauko struktūrą, normalizuoja kraujospūdį, gerina ir vyrų, ir moterų vaisingumą, mažina riziką susirgti onkologinėmis ligomis.

Daigintų kviečių paplotėliai

100 g daigintų grūdų – tai tik 17 kcal. Taigi tai puikus maistas trokštantiems sulieknėti.

Daiginimui tinka kviečiai, rugiai, kukurūzai, avižos, saulėgrąžos, pupos, žirniai ir net riešutai. Dažniausiai vis dėlto daiginami kviečiai, rugiai, grikiai, saulėgrąžos.

© Saldumas, sotumas ir kalorijos

29 Bal

Vieni saldumynai – tik tuščios kalorijos, kiti – dar ir šiek tiek maistingi, na, o tretieji galbūt leis ilgam pajusti sotumo jausmą. Nagi, kas yra kas toje nuodėmingai gundančioje cukrainėje už kampo? Sudėliokime jiems reikiamas etiketes:

☼ Maistinga;

☼ Sotu;

☼ Riboti porciją!!!

Marcipaninis saldėsis

Marcipaninis saldėsis. Mažiausiai ketvirtadalis jo masės – malti migdolai. Jo užkrimtę ne tik pamaloninsite savo skonio receptorius, bet ir gausite Jūsų organizmui labai naudingų sveikųjų riebalų, B grupės vitaminų (pats tas nervų sistemai!) bei mineralinių medžiagų.

Šokoladinis meduolis

Šokoladinis meduolis. Bloga žinia: šis skanėstas gana kaloringas. Gera žinia: jis beveik neturi riebalų. Be to, jis sotus, sukrimtus vos vieną meduolį alkį sėkmingai nuvysite šalin. Svarbiausia, ką vertėtų prisiminti, kai ranka sieks meduolio – saikas. Vienas labai nepakenks, o suvalgius keletą teks bent 20 min. pasportuoti, kad vėl sugrįžtumėte į formą.

Ryžių pudingas su vaisiais

Ryžių pudingas su vaisiais. Kol jis indelyje – kiek primena jogurtą, kai jį valgai – tirpsta burnoje tarsi vaikystėje kabinta ryžių košė. Tik šiek tiek skaniau. Angliavandeniai, esantys ryžiuose, ir pieno baltymai neleis jaustis alkanai. Be to, piene esantis kalcis sustiprins kaulus, o vaisių gabaliukai papildys ląstelienos atsargas.

Šokoladukas

Šokoladukas. Patenkins saldumo poreikį, pasikusite sotesni ir numalšinsite nenumaldomą norą pasmaguriauti. Tačiau pasižadėkite, kad nusipirksite tik vieną, gerai?

Kartusis šokoladas

Kartusis šokoladas. Jo daug nesuvalgysi, nes šis saldėsis kietas ir kiek kartokas, netirpsta burnoje, kaip mažiau naudos sveikatai suteikiantis pieniškas šokoladas. Tačiau būtent karčiojo šokolado plytelė suteiks žvalumo ir energijos, jei skauda gerklę – nemalonus perštėjimas apmalš.

Kava latte

Kava latte. Saldi kava su puria pieno puta šaltą dieną gali tapti pačiu geidžiamiausiu saldumynu. Joje esantis kofeinas suteiks žvalumo, o pienas papildys organizmo kalcio atsargas. Ji ne tik sušildys, bet ir suteiks sotumo jausmą.

Guminukai

Saldainiai guminukai. Spalvingi meškučiai ir vyšnaitės traukte traukia pasmaguriauti. Panorėję ko nors žaismingo, lengvo ir skanaus, tikrai galima sukrimsti vieną kitą. Jie nėra labai kaloringi, tiesa, neturi ir maistingųjų medžiagų. Užtat džiugina akį ir pakelia nuotaiką.

Ak, tiesa, kalorijos! Nagi, žvilgtelėkime, kas kiek jų turi? (100 g energinė vertė):

♦ Keksas su džemu – 302;

♦ Spurgos – 336;

♦ Avižiniai paplotėliai – 362;

♦ Medus – 289;

♦ Guminukai – 327;

♦ Pieniškas šokoladas – 529;

♦ Kartusis šokoladas – 525.

© Maistas ir stresas

12 Bal

Maistas ir stresas

Stresą patiria visi, tačiau ne visiems pavyksta jį kontroliuoti. Yra keletas streso valdymo būdų, o vienas jų – tinkama mityba.

Maistas gali įvairiai paveikti stresą. Pavyzdžiui, avižiniai dribsniai pakelia serotonino lygį ir kartu raminančiai veikia smegenis. Kiti produktai mažina vadinamųjų streso hormonų – kortizolio ir adrenalino – lygį.

Kompleksiniai angliavandeniai

Kompleksiniai angliavandeniai

Visi angliavandeniai skatina serotonino gamybą. Kad šis hormonas gamintųsi nuolat, rekomenduojama rinktis kompleksinių angliavandenių turintį maistą, nes jie virškinami lėtai. Jų gausu rupių miltų produktuose: duonoje, makaronuose, avižiniuose dribsniuose.

Kompleksiniai angliavandeniai padės pasijusti ramesniems dar ir todėl, kad jie stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje.

Paprastieji angliavandeniai

Paprastieji angliavandeniai

Dietologai rekomenduoja apriboti saldžių produktų ir gazuotų gėrimų vartojimą, nes juose gausu paprastųjų angliavandenių. Juos organizmas greitai įsisavina, dėl to staiga šokteli serotoninas – nervinė įtampa greitai dingsta, tačiau neilgam. Todėl tai neturėtų tapti įpročiu stengiantis atsikratyti streso.

Vitaminas C

Vitaminas C

Vitaminas C mažina streso hormonų lygį ir tuo pačiu metu stiprina imuninę sistemą. Tyrimas, kuriame dalyvavo padidėjusį arterinį spaudimą turintys žmonės, parodė, kad vitamino C vartojimas prieš streso kupiną situaciją padeda greitai normalizuoti arterinį kraujospūdį ir streso hormono kortizolio lygį. Vitamino C gausu apelsinuose, juoduosiuose serbentuose, šaltalankiuose, paprikose.

Magnis

Magnis

Magnio trūkumas organizme gali būti galvos skausmo ir nuovargio priežastimi. Šie simptomai provokuoja stresą. Daug šio naudingo ir gyvybiškai svarbaus elemento turi špinatai, sojų pupelės, lašišos filė, salotų lapai.

Riebi žuvis

Riebi žuvis

Riebioje žuvyje yra Omega-3 riebiųjų rūgščių, užkertančių kelią streso hormonų proveržiams ir apsaugančių nuo širdies ligų, depresijos ir PMS nulemtos nuotaikų kaitos. Kad gerai jaustumėtės, stenkitės per savaitę bent du kartus suvalgyti po 80 gramų tokios riebios žuvies kaip lašiša ar tunas.

Juodoji arbata

Juodoji arbata

Juodoji arbata padeda greičiau susidoroti su stresu. Viename tyrime buvo palyginti žmonės, šešias savaites gėrę po keturis puodelius juodosios arbatos per dieną, su tais, kurie gėrė kitokius gėrimus. Gėrusieji juodąją arbatą jautėsi ramesni net ir atsidūrę stresinėje situacijoje.

Riešutai ir sėklos

Riešutai ir sėklos

Graikiniai riešutai, migdolai, pistacijos ir kiti riešutai bei sėklos yra puikus sveikų riebalų ir vitaminų E ir B šaltinis. Kasdien suvalgoma sauja riešutų sumažins cholesterino kiekį bei pasitarnaus kaip širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto profilaktika, apsaugos nuo streso pasekmių ir apskritai sustiprins imunitetą. Svarbiausia nepersistengti, nes riešutai – labai kaloringas maistas.

Avokadai

Avokadai

Vienas geriausių padidėjusio arterinio spaudimo sumažinimo būdų – daug kalio turinčių produktų vartojimas. Viename avokade kalio yra gerokai daugiau nei vidutinio dydžio banane. Avokadas yra puiki alternatyva ir tuo atveju, jeigu norite suvalgyti kažką riebaus. Šiame vaisiuje yra daug riebalų ir kalorijų, todėl jis gali puikiai pakeisti gabalėlį keptos mėsos.

Žalios daržovės

Žalios daržovės

Aktyvus kietų žalių daržovių (pavyzdžiui, saliero ar morkos) kramtymas padės atsikratyti streso grynai mechaniškai – nuimant žandikaulių įtampą. Be to, tai puikus metodas, padedantis išvalyti tarpdančiuose likusį maistą.

Užkandžiai

Užkandžiai

Iki miego likus 2-3 valandoms valgyti nerekomenduojama. Jeigu tokio režimo laikytis nepavyksta, tai vakare, kad išvengtumėte rėmens, bent jau atsisakykite sunkaus ir riebaus maisto. Lengvas maistas, kaip skrudinta duona su uogiene, padės atsikratyti alkio, o jame esantys angliavandeniai išlaisvins serotoniną. Tai padės prieš miegą atsipalaiduoti smegenims.

Vaistažolės

Vaistažolės

Egzistuoja daugybė žolelių užpilų ir nuovirų, turinčių raminantį poveikį. Viena labiausiai ištirtų – jonažolė, padedanti kovoti su lengva ar vidutinio sunkumo depresija, mažinanti nerimo simptomus ir PMS.

Fiziniai pratimai, slopinantys stresą

Kad sumažintumėte stresą, svarbu ne tik valgyti tam tikrus produktus, bet ir pradėti sportuoti. Fiziniai pratimai skatina deguonies cirkuliavimą kraujyje ir stimuliuoja endorfinų išsiskyrimą, o pastarieji užtikrina gerą savijautą. Tam būtina reguliariai mankštintis po pusvalandį 3-4 kartus per savaitę.

 Terminai

Adrenalinas – antinksčių hormonas.

Endorfinai natūrali skausmo šalinimo priemonė.

Kortizòlis [lot. cortex — žievė] – antinksčių žievės hormonas; slopina uždegimą, alergines reakcijas, reguliuoja organizmo angliavandenių apykaitą.

PMS – tai cikliškai pasireiškiančių simptomų kompleksas, kuris atsiranda antrojoje mėnesinių ciklo pusėje ir išnyksta mėnesinių pradžioje bei gali įtakoti moters darbą ir gyvenimo būdą.

Serotoninas [↗ sero... + gr. tonos — įtampa] – organinis junginys — biogeninis aminas C10H12N2O; audinių hormonas; reguliuoja kraujagyslių traukimąsi ir plėtimąsi, padeda sklisti nerviniams impulsams, svarbus kraujo krešėjimui, skatina žarnų judesius.

 

© Maisto produktai, keliantys hemoglobino lygį

8 Bal

Anemija

Pagrindinis simptomas, jog organizme trūksta hemoglobino, yra įvairiai pasireiškianti anemija (mažakraujystė). Geležies deficitą gali liudyti ne tik suglebimas, nuolatinis nuovargio jausmas ir sumažėjęs emocinis tonusas.

Dusulys, tachikardija, raumenų hipotonija, apetito stoka, virškinimo sutrikimai, stomatitas, lūžinėjantys plaukai ir nagai, džiūstančios lūpos ir dažnai pasireiškiančios kvėpavimo takų ligos taip pat gali būti ženklu, kad jums trūksta geležies.

Hemoglobinas

Nukritęs hemoglobino lygis: kaip gydytis?

Jeigu jūsų hemoglobino kiekis kraujyje yra nepakankamas, gydytojas gali skirti preparatų su geležimi.

Tačiau kur kas naudingiau laikytis mitybos principų, kurie padės organizmą papildyti geležies atsargomis ir pasiekti trokštamų rezultatų.

Be to, neverta pamiršti ir pasivaikščiojimų gryname ore, kvėpavimo pratimų bei sporto.

Hemoglobino lygį keliantys produktai

Juodieji ikrai

* Juodieji ikrai (nors naudingi visų spalvų ikrai – juodieji, raudonieji, netgi rudagalvių menkių. Sveika valgyti ir pienius – jų poveikis toks pat, o kainuoja kur kas pigiau ir suvalgyti galima daugiau).

Burokėliai

* Burokėliai (tačiau nepiktnaudžiaukite burokėlių sultimis – jos labai dirgina virškinimo sistemą, todėl galite įsivaryti kitą ligą).

Granatai

* Granatai (jie taip pat gali pakenkti skrandžio gleivinei – būkite atsargūs).

Morkos

* Morkos (tiesa, hemoglobiną kelia silpnai).

Grikių košėKviečių košė

 

* Grikių, kviečių košės, kviečių sėlenos.

 

 

 

 

 

 

 

 

Kepenėlės

* Kepenėlės, jautiena, liežuviai.

Vištienos mėsa

* Balta vištienos mėsa.

Kiaušiniai

* Kiaušiniai (turintys sodrų, ryškiai geltoną trynį).

Džiovinti abrikosai

* Džiovinti abrikosai ir visi kiti džiovinti vaisiai (geležies juose būna daugiau negu šviežiuose vaisiuose).

Žalios ir raudonos daržovės ir vaisiai

* Žalios ir raudonos spalvų daržovės bei vaisiai (špinatai, prieskoniniai žalumynai, šparaginės pupelės, žalios spalvos obuoliai, raudonosios vynuogės, juodieji serbentai, moliūgai, erškėčių vaisiai).

© Maitinimasis esant pavasario depresijai

28 Kov

Vitaminai ir mineralaiPavasarį absoliučiai visiems, nepriklausomai nuo temperamento, padidėja nervų sistemos jautrumas. Jeigu rudenį jausdavome ilgesį, pavasarį kenčiame nuo stiprių nuotaikos pokyčių: susierzinimą kelis kartus per dieną keičia apatija.

Be žadintuvo

Nors kovo mėnesio paskutinį savaitgalį suksime laikrodžių rodykles viena valanda pirmyn (įvedamas vasaros laikas), pavasarį mūsų organizmas reikalauja daugiau miego. Tiems, kuriems vasarą pakanka aštuonių valandų, dabar visaverčiui poilsiui reikia jau dešimties. Nemiga – viena iš pagrindinių sezoninio sveikatos pablogėjimo priežasčių.

Prie galvūgalio pasidėkite pagalvėlę su sausomis žolėmis – ramunėlėmis, levandomis, bazilikais, melisa, valerijonais. Raminančiu efektu smarkiai pasižymi ir eterinis šių augalų aliejus.

Pabandykite bent sykį atsisakyti žadintuvo paslaugų ir pasitikėti savo vidiniu laikrodžiu. Pavyzdžiui, iš vakaro duoti sau komandą nubusti lygiai 8 val. ryto. Tai būtinai suveiks, ypač jeigu buvo saikinga vakarienė, laiku atsigulėte ir miegojote išvėdintame kambaryje. Įpratę prie natūralaus pabudimo, išmoksite gyventi harmonijoje su savimi.Tonizuojantis dušas

 Niekas negali lygintis su tonizuojančiu dušo efektu. Netgi nedidelis temperatūrų kontrastas veikia gaivinančiai: pagerėja kraujotaka, paspartėja medžiagų apykaita odoje ir poodiniame riebaliniame sluoksnyje. Kūną derėtų gerai ištrinti specialiomis dušo priemonėmis, turinčiomis rožių, citrinos ir apelsino ekstraktų.

Daugiau įvairesnių produktų

Sveika mitybaSveika mityba – būtina organizmo palaikymo priemonė kovoje prieš stresą. Įtraukite į savo racioną žalių daržovių ir vaisių, uogų, žalumynų, riešutų, medaus. Patartina gerti šenšenio, ginkmedžio, eleuterokoko, ežiuolės, žaliųjų arbatžolių arbatų.              

 Didžiulę pertvarką pavasarį išgyvena visa virškinimo sistema: organizmas rengiasi pereiti prie turtingo šviežių daržovių ir vaisių raciono.

 Vis dažniau norisi suvalgyti ką nors lengvesnio: jogurto, salotų, obuolį. Šis nesąmoningas troškimas padeda išspręsti dvi problemas: numesti keletą per žiemą priaugtų kilogramų ir apvalyti organizmą, pavargusį nuo kaloringo maisto.

Su šia problema susidoroti padės biokefyras, turintis naudingos mikrofloros, biojogurtai ar mažai brandinti sūriai.

Maistingi pusryčiai

Maistingi pusryčiai

GinkmedisPavasarį organizmas energijos semiasi daugiausia iš angliavandenių. Štai kodėl negalima mažinti raciono kaloringumo saldžių vaisių, bulvių, medaus, košių bei kitų grūdinių produktų sąskaita. Be to, angliavandeniai padeda kovoti su pervargimu, stresu ir nuotaikos svyravimais.Eleuterokokas

Baltymai reikalingi darbingumui ir ištvermingumui palaikyti. Žuvį, mėsą, sūrį ir kitus baltymingus produktus geriau valgyti per pietus ir per vakarienę.

Įtemptos darbo dienos metu tiks neriebi varškė, jogurtas, pieno kokteilis.

 

Organizmui būtini vitaminai

Vitaminų kompleksas

Daugelyje vaisių ir daržovių, išaugintų pernai, vitaminų yra išlikę ne tiek daug, tačiau tai ne priežastis jų atsisakyti.

Vaisinės salotosCitrusiniai vaisiai, svogūnai, morkos, kopūstai, obuoliai, bulgariški pipirai, kaip ir anksčiau, lieka pagrindiniu šių naudingų medžiagų šaltiniu. Streso metu ypač išsieikvoja B grupės vitaminų atsargos. Šie vitaminai turi patekti į organizmą drauge su mineralais.Biojogurtas

Imuniteto stiprinimas

Pavasarį itin smarkiai pagausėja uždegiminių ir alerginių susirgimų, juk imuninės sistemos pusiausvyra būna smarkiai pažeista. Be to, mes tampame itin jautrūs gamtos kaprizams, tokiems nepastoviems pavasarį – šalčiui, vėjui, drėgmei, temperatūros pokyčiams.Biokefyras

Todėl peršalti arba pasigauti gripą paprasčiau negu paprasta. Stenkitės vengti didelių krūvių.

Jeigu pavasarinės ligos jums tapo negera tradicija, verta kreiptis konsultacijos į gydytoją – imunologą. Jūs turite įsitikinti, kad jūsų organizmo apsauginės jėgos nenusilpo. Priešingu atveju gydytojas jums paskirs imunokorekcijos kursą.

Jeigu iki šiol neišsiversdavote be vitaminų – mineralų preparatų, dabar pats laikas pradėti juos vartoti. Rinkdamiesi tokią priemonę, žinokite, kad pavasarį organizmas labiausiai jaučia vitaminų A, C, D ir folio rūgšties trūkumą.

Susiję straipsniai:

Pavasario žvalumas ir maistas

Maisto produktai ir gripas

© Prieskonių auginimas namuose

18 Kov

Prieskonių auginimasJei prie namų neturite daržo ar gyvenate bute ir nuolat norite pagardinti patiekalus šviežiais ir kvepiančiais prieskoniais, Jums pats laikas pradėti auginti savo mini daržiuką. Žaliuojantys prieskoniai ant palangės pamalonins ne tik Jūsų skrandį. Nuostabi žalia spalva nuteikia pozityviai bei padeda atsipalaiduoti.

Geriausia prieskoniams parinkti saulėčiausią palangę. Dažniausiai tai būna pietinis arba vakarinis langas. Rekomenduojama, kad dieną temperatūra augalams būtų apie 15-20 °C, naktį ji gali nukristi iki 5 °C. Svarbu, kad augalėliai gautų gryno oro, todėl kaip įmanoma dažniau atverkite jiems langą, tik saugokite nuo skersvėjų ir žvarbaus vėjo gūsių.

Indas turėtų būti apie 10-15 cm aukščio. Indo apačioje dedamas drenažinis sluoksnis iš stambiagrūdžio žvyro ar duženų (apie 2-3 centimetrai). Naudojamos kokybiškas sijotas ir dezinfekuotas gruntas ir kompostas. Dauguma prieskoninių žolių mėgsta purią žemę, todėl į gruntą pridedama sijoto smėlio. Geriausia proporcija – lygiomis dalimis žemės, komposto, smėlio mišinys.

Priklausomai nuo rūšies, prieskoninės žolės ir augalai sudygsta per 2-7 dienas. Augimo metu žiedus geriausia nuskabyti.

Jei norite ilgiau džiaugtis prieskoniais, vos užsimezgusius žiedelius nukirpkite. Augalas daug maistinių medžiagų atiduoda žiedams, todėl lapeliai gali sunykti ir prarasti skonines savybes. Draugiškus prieskonius galite sodinti į ilgesnį lovelį ar platų vazoną, vaizdas ir kompozicija bus žavingi.

Ne visi prieskoniai gerai „sutaria“ augdami viename vazone, todėl geriau kartu sodinkite tuos augalus, kurie „nesipeša“. Pavyzdžiui, česnako laiškai geriau auga kartu su petražolėmis.

Gerai „sutaria“ rozmarinas ir šalavijas, rozmarinas ir lauras, čiobrelis ir raudonėlis. Baziliką patartina auginti atskirai nuo kitų prieskonių.

BazilikasBazilikas – vienmetis, tačiau pakankamai ilgai žaliuojantis augalas. Per stambius plačius lapus bazilikai greitai išgarina drėgmę, todėl juos reikia dažnai laistyti. Bazilikas puikiai tinka patiekalams, į kurių sudėtį įeina pomidorai, salotoms, dažnai naudojamas gaminant italų virtuvės patiekalus, dera su česnakais ir petražolėmis.

MelisaMelisai parenkama saulėta, šilta ir nuo vėjo apsaugota vieta. Vienoje vietoje gali augti  iki 10 metų. Švieži lapeliai tinka salotoms, padažams, daržovių patiekalams, sriuboms. Naudojama gaminant paukštienos ir žuvų patiekalus. Puikiai tiks ruošiant veršieną, kiaulieną, avieną ir laukinių žvėrių mėsą, pieniškus ir kiaušinių patiekalus, žirnių ir bulvių sriubas. Šį prieskonį rekomenduojama ne kaitinti, o dėti į     paruoštus patiekalus.

RaudonėlisRaudonėlis puikiai tinka kaip prieskonis salotose, bulviniuose, pupelių, mėsos patiekaluose, marinuojant ir rauginant agurkus. Suteikia kvapą rūkytiems gaminiams, dešroms, girai. Nesigailėsite įdėję raudonėlį į jūros gėrybių patiekalus, guliašą, kiaušinių patiekalus. Puikiai dera su kitais prieskoniais, ypač su juodaisiais pipirais, baziliku ir mairūnu. Plačiai naudojamas medicinoje gerinti virškinimą, šlapinimąsi ir prakaitavimą, skatina atsikosėjimą. Veikia kaip skausmą malšinanti priemonė, nervų sistemos raminamoji priemonė, kraujavimą stabdanti, dezodoruojanti priemonė. Padeda nuo bronchito, inkstų ligų, kepenų uždegimų, reumato, paralyžiaus, dusulio problemų.

RozmarinasRozmarinas puikiai tiks paskaninti mėsos ir žuvies patiekalus, salotas, aromatizuos arbatą. Naudojamas padažuose, sriubose, marinatuose. Kaip vaistažolė padeda nuo nervožių, galvos svaigimo, prostatito, astmos, bronchito, viršutinių kvėpavimo takų uždegimo. Rozmarino nuoviras teigiamai veikia plaukų veikimą.

MairūnasMairūnai naudojami bulvių sriubai, salotoms, grybų patiekalams, mėsiškoms sriuboms, kepant paukštieną, žuvies salotose, gaminant kai kuriuos sūrius.

Konservuojant agurkus ir pomidorus mairūnas suteiks pikantišką skonį. Naudojamas grietinės, pomidorų padažuose.

PetražolėPetražolė – dvimetis augalas, vieną kartą išauginę turėsite šviežių petražolės šakelių porą metų. Priežiūra paprasta, augalas nėra lepus, tačiau norėdami gausaus derliaus reikia pakankamai laistyti ir tręšti.

Geriausia naudoti natūralias trąšas (labai veiksmingas laistymas čiobrelių, jonažolių arbata). Petražolė naudojama salotoms, sriuboms, mėsiškiems patiekalams paskaninti, patiekalų paruošimui. Dera su jūros gėrybėmis. Maistui vartojami petražolės lapeliai.

Petražolėse gausu vitaminų ir mineralinių druskų, o apie jų gydomąsias savybes tikriausiai parašytume visą knygą.

ČiobrelisČiobrelis – daugiametis, nelepus augalas. Sėkmingai buvo „prikeltas“ po to, kai atrodė nudžiūvęs. Naudojamas arbatoms gaminti, kaip prieskonis įvairiems mėsiškiems patiekalams, dažnai sutinkamas prancūzų bei italų virtuvės patiekaluose, nuostabiai tinka pagardinti orkaitėje apkepamam varškės sūriui su medumi ir čiliu.

Prieskoniams ir arbatoms vartojamos čiobrelių šakelės su lapeliais.

KrapasKrapas – vienmetis, greitai peraugantis augalas, nuskynus neatauga, todėl norėdami visada turėti šviežių krapų ant palangės, turėsite periodiškai sėti. Pakankamai lepus, greitai vysta, todėl reikia dažnai laistyti, bet kartu stengtis neperlaistyti.

Tinka salotoms, daržovių patiekalams paskaninti, dedamas į sriubas. Maistui vartojami krapų šakelės su lapeliais.

Žiemą nerekomenduojama sėti krapų patalpoje, nes dėl saulės šviesos trūkumo jie greitai ištįsta ir tampa beverčiai maistiniu požiūriu.

© Vaistažolės pavasarį – vaistas ir maistas

16 Kov

Vitaminingosios žolės

Maistingosios žolėsRenkant vitaminingąsias ir vaistingąsias žoles būtina atsižvelgti į paros laiką ir oro sąlygas. Sultingų augalų lapų, žiedų negalima rinkti po lietaus ar anksti ryte, o augalų antžemines dalis geriausia rinkti giedrą dieną po pietų.

Dažnai žolelės renkamos rankomis, tačiau kad jų nepažeistumėte, privalu turėti reikiamus įrankius: kastuvus, sodo peilius, žirkles.

Renkant reikia stengtis kuo mažiau žaloti augalus, nenurinkti visų augalų. Kasant požemines augalo dalis, reikia nuvalyti smulkias šakneles ir palikti jas augalo augimvietėje. Šaknis ir šakniastiebius galima kasti tik tų augalų, kurių visos dalys gerai išsivysčiusios.

 Kiaulpienių vynasNuo medžių ar jų šakų vaistinę žaliavą reikia rinkti atsargiai, jų nežalojant. Nupjaunamos medžių šakelės, surišamos ir džiovinamos vėsioje vietoje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Išdžiūvę pumpurai nuskinami nuo šakučių ir išvalomi. Skinti pumpurus ir lupti žievę galima tik miško kirtimo vietose nuo nupjautų medžių ar krūmų. Pušų renkami tik šoniniai pumpurai, kad galėtų augti ūgliai.

Surinktas augalo dalis būtina greitai ir kokybiškai išdžiovinti, nes džiovinimo tikslas yra konservuoti augalinę žaliavą, t. y. pašalinti vandenį ir sustabdyti fermentų veiklą. Tik tada augalinė žaliava bus kokybiška.

Lapus, žiedus, žolę būtina džiovinti pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Augalinė medžiaga laikoma išdžiūvusi, kai stiebai, žievė, šaknys ir šakniastiebiai lenkiant lūžta traškėdami, lapai ir žiedai lengvai susitrina į miltelius. Kokybiška žaliava turi jai būdingą spalvą, kvapą, neturi pašalinio kvapo ir priemaišų.

Pavasarį renkamos žolės Lietuvoje

 Paprastoji kiaulpienėPaprastoji kiaulpienė. Ji labai vertinama įvairių šalių liaudies medicinoje, vadinama net gyvybės eliksyru. Kiaulpienė gerina medžiagų apykaitą, valo ir stiprina organizmą, yra turtinga antioksidantų. Visos jos dalys yra valgomos. Kiaulpienių šaknys kasamos pavasarį arba rudenį, nuvalomos, pašalinami lapai, nuplaunamos šaltu vandeniu, storos perskeliamos išilgai. Jos vytinamos, kol perpjovus nebeteka pieno sultys, o paskui džiovinamos pavėsyje ar gerai vėdinamoje patalpoje. Šaknyse yra karčiųjų glikozidų, dervų, inulino, sacharidų, vitamino C, karotinoidų, flavonoidų, organinių rūgščių.Kiaulpienių žiedų arbata

 Jauni lapeliai gali būti vartojami kaip įprastos salotos, jais gardinami mėsos, žuvies patiekalai. Iš kiaulpienių verdamos sriubos, gaminami įdarai.

Kad lapai nebūtų kartūs, prieš vartojant juos reikia nuplauti ir pusvalandį palaikyti sūdytame šaltame vandenyje.

Paprastosios kiaulpienės kavaGalima pasigaminti ir kiaulpienių kavos. Kavai kiaulpienių šaknis reikia rauti anksti pavasarį, kai tik pradeda augti pirmieji lapeliai. Šaknis reikia švariai nuplauti, palaukti, kol nudžius, supjaustyti ir džiovinti orkaitėje (40 laipsnių temperatūroje). Prieš vartojimą galima lengvai paskrudinti ir sumalti kavamale. Gautus miltelius reikia užplikyti verdančiu vandeniu ir turėsite puikų gėrimą, kuris suteiks daugiau žvalumo nei kavos pupelių kava.

Pavasarį užmiestyje patariama prisirinkti kiaulpienių žiedų ir užšaldyti šaldiklyje. Rudenį ar žiemą retkarčiais virškinimui pagerinti galėsite paskanauti užplikytų šaldytų kiaulpienių žiedų arbatos. Iš žiedų taip pat gaminamas pienių medus ir naminis pienių vynas.

Daržinė žliūgė

Daržinė žliūgė. Tai smulki, įkyri daržų piktžolė. Tačiau ji yra pirmoji valgoma vaistingoji žaluma, kurios galima pasirinkti vos nutirpus sniegui. Joje yra vitaminų E ir C, saponinų, karotino, kalio ir chloro druskų. Tai tikras špinato pakaitalas. Maistui tinka visas augalas. Ja galima paskaninti salotas, sriubas, troškinius.

Liaudies medicinoje šutinta žliūgė dedama ant skaudamų vietų sergant radikulitu, reumatizmu, susimušus ar pasitempus raiščius. Žliūgės žolės sultys naudojamos esant vidiniam kraujoplūdžiui, kankinant hemorojui, išsivysčius avitaminozei ar sergant diabetine katarakta.

Paprastoji garšva

Paprastoji garšva. Tai irgi daržų piktžolė, tačiau puikus vitaminų šaltinis ankstyvą pavasarį. Šiame augale daug vitamino C, mineralinių medžiagų, baltymų, eterinių aliejų.

Garšvos lapeliaiNuo senų laikų garšva buvo vertinama dėl maistinių ir vaistinių savybių, seniau liaudies medicinoje buvo vartojama podagrai gydyti, daug jų buvo auginama vienuolynų soduose. Rinkti jaunus garšvos lapelius galima nuo ankstyvo pavasario. Žalius lapelius galima dėti į salotas, troškinius. Garšvos lapelių sriuba skoniu primena kopūstų sriubą.Garšvų salotos

Didžioji dilgėlė

Didžioji dilgėlė. Tai vienas naudingiausių laukinių augalų. Liaudies medicinoje nuo seno žinoma kaip vaistinis augalas. Tačiau tai ne tik vaistas, bet ir maistas.

Dilgėlių sriubaŠviežiose dilgėlėse yra daug mineralinių medžiagų (kalio, natrio, magnio, geležies), organinių rūgščių, vitaminų (C, K, B, E).

Ji labai vertinga (savo verte prilygsta ankštinėms daržovėms), gero skonio, lengvai paruošiama.

Gerina bendrą savijautą, ypač tinka nusilpusiam po žiemos organizmui stiprinti.

Geriausia dilgėles skinti, kai stiebeliai dar jauni – 10-15 cm. Jas reikia gerai nuplauti, nuplikyti verdančiu vandeniu ir susmulkinti. Gauta žalia masė naudojama maistui gaminti.

Dilgėlių lapelių arbataVertingiausi yra jaunų dilgėlių lapeliai, surinkti pavasarį. Iš jų verdamos sriubos, arbatos, spaudžiamos sultys, jų dedama į salotas. Dilgėlių užpilai ir ekstraktai naudojami ir kosmetikoje – plaukams stiprinti, pleiskanojimui mažinti.

 

© Maistas ir cholesterolis

10 Kov

Maistas ir cholesterolis

Kaip maitintis, kad sumažėtų cholesterolio kiekis? Prisiminkime svarbiausią dalyką: reikia vengti sočiųjų riebalų ir cukraus bei pradėti valgyti daugiau ląstelienos turinčio maisto.

Kiaušinio baltymas 

Kiaušiniai. Galite valgyti, kiek norite, kiaušinio baltymų, tačiau ne daugiau kaip du trynius per savaitę.

Vaisiai. Kasdien suvalgykite tris (pusės stiklinės dydžio) šviežių vaisių porcijas. Labai naudingi citrusiniai. Venkite kokoso riešutų, kuriuose daug sočiųjų riebalų.

Daržovės. Naudingos beveik visos daržovės. Ląsteliena padeda šalinti cholesterolį, tad valgykite daugiau brokolių, salierų, žiedinių kopūstų, bulvių su lupenomis. Kasdien suvalgykite po vieną spalvotą daržovę (ryškiai žalią ar tamsiai geltoną).

Mėsa. Valgykite tik liesą mėsą. Venkite kiaulienos, žąsienos, antienos. Nevalgykite odelės. Nepirkite konservų aliejuje, mėsainių.

Liesas pienas 

Pieno produktai. Gerkite tik liesą pieną. Rinkitės neriebų geltoną ir varškės sūrį, jogurtą.

Pupelės. Venkite keptų pupelių. Visos kitos tinka.

 Moliūgų sėklos

Riešutai. Valgykite saikingai arba išvis atsisakykite. Pakeiskite juos sezamo, saulėgrąžų ir moliūgų sėklomis.

 Javainiai

Javainiai. Vietoj daug cukraus turinčių javainių pirkite pagamintus iš neapdorotų grūdų. Cholesterolio kiekį puikiai mažina avižos.

 Margarinas

Riebalai. Sviestą keiskite margarinu. Augaliniame aliejuje yra polinesočiųjų riebalų – rinkitės saulėgrąžų, sojos pupelių, kukurūzų. Atsisakykite gyvulinių riebalų, mėsos taukų, palmių aliejaus.

Saldumynai. Nieko kepto su šokoladu ar cukrumi. Galite pasmaguriauti šerbetu, želė, pudingu iš neriebaus pieno ir kiaušinių baltymų. Bet ne daugiau kaip dvi porcijos per dieną.

Gėrimai. Tinka šviežių vaisių sultys (nesaldžios), juoda kava, arbata, gaivieji gėrimai be cukraus. Venkite riebaus pieno ir grietinėlės. Galite neriboti prieskonių, acto, sojos padažo ir garstyčių.

 Avižos

Duonos gaminiai. Kad gautumėte daugiau ląstelienos, valgykite duoną iš neapdorotų grūdų (kviečių ar avižų). Jei kepate patys, vietoj sviesto naudokite margariną ir kiaušinių pakaitalus. Venkite konditerijos gaminių, nes juose daug cukraus.

 Česnakai

Česnakai, kurie stiprina kraujagyslių sieneles ir aktyviai kovoja su cholesteroliu. Norint pasiekti veiksmingų rezultatų, būtina per dieną suvalgyti 2-3 šviežio česnako skilteles. Jei turite virškinamojo trakto problemų, pasitarkite su gydytoju.

 Liesa jautiena

Jautiena. Tai skamba neįtikėtinai, bet tiesa! Liesa jautiena gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. 100 g liesos jautienos per dieną gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje daugiau nei 10 proc.

 10 geriausių produktų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje

 Migdolai 

1. Migdolai, kurie turi nesočiųjų riebalų, padeda sumažinti „blogojo“ cholesterolio ir pakelti „gerojo“ cholesterolio kiekį. Kadangi migdolai turi daug kalorijų, rekomenduojama valgyti nedidelėmis porcijomis (80 g).

 Apelsinų sultys

2. Apelsinų sultys gali sumažinti cholesterolio kiekį 8 proc.

 Alyvuogių aliejus

3. Aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, kuris gali ne tik ženkliai sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje (ypač krešėjimą), tačiau ir pagerinti bendrą sveikatą ir stiprinti imunitetą. Geriausia naudoti su salotomis ir daržovėmis.

 Šparagai

4. Šparagai, ypač žali ir virti. Virti šparagai mažina cholesterolio kiekį, pagerina iš organizmo tulžies rūgščių ir cholesterolio išsiskyrimą. Kitos daržovės, mažinančios cholesterolio kiekį, – tai burokėliai, morkos, baklažanai, šparaginės pupelės ir žiediniai kopūstai.

 Avižiniai dribsniai

5. Avižiniai dribsniai. Per kelias savaites bendras cholesterolio kiekis sumažėja daugiau kaip 5 proc.

 Pupelės

6. Pupelės. Pusė puodelio pupelių per dieną gali sumažinti cholesterolio kiekį iki 8 proc. Jei naudojamos konservuotos pupelės, būtina atsikratyti perteklinės druskos.

 Mėlynės

7. Mėlynės (pirmenybė teikiama šviežioms ir šaldytoms), kurios nuo cholesterolio plokštelių padeda apsaugoti sveikas arterijas, normalią kepenų veiklą.

 Pomidorai

8. Pomidorai, kuriuose yra likopeno, padeda sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Naujausi tyrimai rodo, kad reikėtų suvartoti ne mažiau kaip 25 mg likopeno per dieną. Tai prilygsta  stiklinei pomidorų sulčių.

 Avokadas

9. Avokadas, kuriame yra daug mononesočiųjų riebalų. Tinka valgyti vieną arba dėti į salotas ir kitus lengvus užkandžius.

 Šokoladas

10. Šokoladas, kuriame yra naudingų antioksidantų, flavonoidų, kurie padeda sumažinti cholesterolio kiekį. Šokolado oleino rūgštis yra naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai. Valgykite ne daugiau kaip 30 gramų šokolado per dieną, ir teikite pirmenybę karčiam arba tamsiam šokoladui, kuriame yra ne mažiau kaip 70 % kakavos.

 

© Pavasario žvalumas ir maistas

4 Kov

Pavasarinis racionasPavasarį, po žiemos, jaučiamės pavargę, vangūs, dažnai stinga energijos ir žvalumo. Kaip ir visa gamta, taip ir mūsų organizmas pavasarį tarsi atgimsta: vėl atsigauname, pasisemiame gyvybinių jėgų. Pateikiame keletą patarimų, kaip greičiau atsikratyti žiemos stingulio ir vėl tapti energingiems bei žvaliems.

Sutikime saulę. Rytą atsikėlę prieikime prie praverto lango ir pažvelkime į patekėjusią saulę. Mokslininkai tvirtina, kad tada, kai saulės spinduliai patenka į akies tinklainę, organizme nustoja skirtis serotoninas – hormonas, verčiantis jaustis mieguistiems, todėl pajuntame energijos antplūdį.Blynai

Daugiau šalto vandens. Keletą kartų per dieną apšlakstykime veidą šaltu vandeniu. Jis ne tik puikiai sudrėkins mūsų odą, skatins kraujotaką, bet ir akimirksniu tapsime žvalesni, nebeliks mieguistumo. Paskui nusiprauskime po dušu.

Žemyn galva. Tokioje padėtyje priteka daugiau deguonies, vadinasi, ir energijos. Vos tik nubudę neskubėkime šokti iš lovos, o atsigulkime ant nugaros, pakelkime kojas, paskui – kūną, rankas, pasiraivykime.

Taisyklingas maitinimasGiliau kvėptelėkime. Kvėpuodami dažnai ir negiliai save apsunkiname. Taigi pradėkime dieną gilaus kvėpavimo pratimais. Taip smegenys gaus pakankamai deguonies. Atsisėskime ant kėdės, ištieskime nugarą, rankas laikykime ant kelių. Įkvėpkime 4 kartus, sulaikykime kvėpavimą, iškvėpkime taip pat 4 kartus. Kvėpavimo pratimą kartokime 2-3 minutes.

Kvapai. Malonūs kvapai gerina nuotaiką, skaidrina mintis, dažnina pulsą ir teikia energijos. Taigi vartokime aromatinius eterinius aliejus. Jais galime pakvepinti patalpą ar nosinaitę ir ją nešiotis. Žvalina rozmarinų, pipirmėčių, eukaliptų, citrinų, levandų, pušų, kedrų, pačiolių ir bergamočių aromatai.

Judėjimas. Geriausias būdas sužadinti aptingusį, pavargusį kūną – judėjimas. Pasivaikščiokime greitu žingsniu, keletą minučių pašokinėkime, pabėgiokime. Jei per žiemą tapome vangūs – tada skatinkime kraujotaką. Bėgimas – vietoj važiavimo, laiptai – vietoj lifto, dviratis – vietoj automobilio. O geriausia – eikime pėstute. Nauda trejopa: širdies treniravimas, graži figūra ir elastingos kraujagyslės.

Žvalumo kokteilis. Jeigu pavargome, praalkome, tačiau neturime laiko sočiai pavalgyti, – pasidarykime kokteilį. Suplakime maišytuvu stiklinę pieno, susmulkintą bananą, stiklinę šaldytų uogų.

Išsimiegoti niekada nevėlu. Blogai išsimiegoję jaučiamės tarsi sumušti. Tačiau kartais neįmanoma išvengti bemiegės nakties. Tad dvi savaites stenkimės eiti miegoti nors pusvalandį anksčiau. Mat miego galima „prisitaupyti“.

Maisto racionasMaistas. Po žiemos mūsų organizmas vėl įgaus žvalumo, jei laikysimės raugintų kopūstų dietos. Kopūstai valo ląsteles, šalina iš organizmo šlakus. Pakanka žiemos atsargų! Riebią mėsą, konservus, cukrų, kvietinių miltų patiekalus keiskime natūraliais produktais, rupiai maltų miltų duona. Jie šalina šlakus ir skatina organizmo gyvybinius procesus. Gerkime žolelių sultis – jos gerina organizmo veiklą.

Šalin nuovargį. Dažnai jaučiamės pavargę? Ko gero, dėl per žiemą susikaupusių riebalų. Priežastis paprasta: kraujyje gausu riebalų, jis lėtai teka ir prastai aprūpina ląsteles deguonimi. Dėl to sulėtėja ir smegenų veikla, o mes jaučiamės pavargę. Geriausios priemonės – judėjimas, daug vitaminų turintys vaisiai ir daržovės.

Pavasarinė avitaminozė ne tik sukelia nuovargį ir slogutį, bet ir susilpnina smegenų veiklą, sumažina darbingumą. Dėl jos sunku susikaupti, įsiminti informaciją, neįmanoma našiai dirbti visą darbo dieną. Kad būtų lengviau, pusryčių suvalgykite kietai virtą kiaušinį – jame esantis cholinas padidina „gerojo“ cholesterolio kiekį ir kartu pagerina atmintį. Kad pagerėtų nervų sistemos veikla ir nekamuotų niūrios mintys, aprūpinkite organizmą magniu, t. y. valgykite grikių košės, riešutų, pupelių, makaronų, žuvies, kviečių gemalų, pieno produktų, žalumynų, gerkite kakavos. Norėdami padidinti organizmo atsparumą, valgykite vaisių ir daržovių, turtingų vitamino C (citrusų, kivių, svogūnų laiškų, raugintų kopūstų), gerkite erškėtuogių nuoviro. Norėdami pagerinti nuotaiką, valgykite produktų, turinčių B grupės vitaminų: mėsos, žuvies, rupios duonos, įvairių kruopų. Kasdien vartokite medaus ir alyvuogių aliejaus.

Nuovargį ir mieguistumą lengviau įveiksite valgydami riebių saldumynų, pvz., sutirštinto pieno su kreminiais pyragaičiais (tarpusezoniu jie nedidina kūno svorio), o darbingumą padidinsite kramsnodami datulių, turinčių įvairių mikroelementų bei vitamino A, ir džiovintų abrikosų, turtingų kalio, fosforo ir magnio.

 

© Maistas ir pelėsiai

27 Vas

Pelėsiai

Tikriausiai visi esame girdėję apie pelėsį, iš kurio buvo išgautas penicilinas – vaistas, padėjęs išgelbėti daugybę gyvybių. Deja, naudingų pelėsių yra labai nedaug, nors iš viso žinoma net apie 160 pelėsio grybelio rūšių. Naudingieji pelėsiai vartojami penicilino gamyboje, taip pat rokforo, kamambero rūšies sūriams gaminti.

 Vaisių pelėsis

Jogurto grybelisPelėsių sporų yra visur: ore, dirvožemyje, ant mūsų odos, ant augalų, ant gyvūnų, net ant maisto, kurį mes valgome. Pavojų sveikatai kelia pelėsių veiklos produktai ir mikroskopinės jų sporos, galinčios sukelti rimtą ligą – mikotoksikozę. Nustatyti, kokių pelėsių susidarė ant maisto, buityje neįmanoma, kaip neįmanoma visiškai sustabdyti pelėsių susidarymo ant maisto. Todėl pirmiausia reikėtų pasirūpinti, kad pelėsių nesusidarytų. O jeigu jau taip atsitiko ir produkto paviršiuje ar viduje pamatėte pelėsį, jokiu būdu nesistenkite produkto „gelbėti“ (pavyzdžiui, nugriebti pelėsį ir pervirti uogienę, nugremžti pelėsį ir panašiai) ar sušerti jo gyvūnams. Visus supelijusius produktus reikia išmesti, nors, žiūrėdami plika akimi, jūs ir nepastebite jokių pelijimo požymių. Atminkite, kad pelėsių sporos – mikroskopinės. Tad taupumas gali tapti rimtos ligos (ir, žinoma, su ja susijusių išlaidų) priežastis.Duonos pelėsis

Konservuotų produktų pelėsisLabiausiai pavojingi:

* supeliję žemės riešutai, kiti riešutai, javai ir kruopos.

* pelėsinius sūrius (rokforą, kamamberą), netgi laikomus šaldytuve, gali užpulti ir kenksmingi pelėsiai, todėl šių sūrių geriau ilgai nelaikykite.

* dažnai tikrinkite savo maisto atsargas ir negailestingai išmeskite sugedusias.

* gamindami uogienes ar kitas maisto atsargas negailėkite cukraus, vartokite jo tiek, kiek reikia pagal receptą.

* maisto atsargas laikykite sausoje patalpoje.

* kartą jau atidarytą indą laikykite šaldytuve sandariai uždarę.

* atitirpinę šaldytuvą, kruopščiai jį išplaukite šiltu vandeniu su soda. Jeigu šaldytuve atsirado pelėsių, plaudami naudokite dezinfekuojamąją priemonę. Nelaikykite duonos gaminių polietileniniuose maišeliuose – geriau suvyniokite į specialiai tam skirtą popierių, plėvelę, foliją.

 

© Kaip derinti vyną ir valgius?

27 Vas

Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią.

V. Gėtė

BožolėKaip derinti vyną ir maistą, sprendžiame individualiai. Juk kiekvieno žmogaus skonis skirtingas, todėl svarbiausia atrasti, koks vyno ir maisto derinys mums labiausiai patinka, ir nesirūpinti dėl kitų nuomonės. Tačiau pradedančiajam vyno mėgėjui tai nėra labai paprasta. Taigi siūlome pasinaudoti šiomis rekomendacijomis.

Iš pradžių geriami silpnesni gėrimai, paskui pereinama prie stipresnių. Todėl raudonasis vynas paprastai nėra patiekiamas prie užkandžių ar lengvesnių patiekalų. Jis labiau tinka prie jautienos, makaronų ir pan.

Beaujolais

Beaujolais – tinka su aštriu sūriu, makaronais, raudonuoju padažu, paukštiena, kiauliena, užkandžiais.

 Pinot Noir

Pinot Noir – dera prie aštraus sūrio, makaronų, raudonojo padažo, kiaulienos, jautienos.

 MerlotCabernet Merlot

Merlot, Cabernet – dera prie aštraus sūrio, makaronų, raudonojo padažo, jautienos, šokolado.

 Zinfandel

Zinfandel – tinka su aštriu sūriu, makaronų, raudonuoju padažu, jautiena.

Portveinas 

Portveinas – dera prie aštraus sūrio, šokolado.

Chenin Blanc 

Chenin Blanc – dera prie švelnaus ir aštraus sūrio, užkandžių, krevečių, krabų, omarų, vėžiagyvių, azijietiško maisto, paukštienos.

 Gewurz traminer

Gewurz traminer – tinka prie švelnaus sūrio, užkandžių, azijietiško maisto, paukštienos, kiaulienos.

 Dry Riesling

Dry Riesling – tinka su švelniu bei aštriu sūriu, užkandžiais, krevetėmis, krabais, omarais, švelniu padažu, grilyje kepta žuvimi, azijietišku maistu, paukštiena, kiauliena.

 Sauvignon Blanc

Sauvignon Blanc – geriausiai dera prie švelnaus ir aštraus sūrio, užkandžių, austrių, krevečių, krabų, omarų, vėžiagyvių, jūrų gėrybių, švelnaus padažo, grilyje keptos žuvies, makaronų, grietinėlės padažo, paukštienos.

 Chardonnay

Chardonnay – tinka prie aštraus sūrio, užkandžių, austrių, kitų jūrų gėrybių, švelnaus padažo, grilyje keptos žuvies, paukštienos, kiaulienos.

 White Riesling

White Riesling – geriausiai dera prie švelnaus sūrio ir šokolado.

Vis dėlto pasikliaukite savo nuomone ir valgykite bei gerkite tai, kas jums gardu!

 

Taip pat žiūrėkite:

Vynas

Spirituotas vynas

Vermutas

Sidras

Cheresas

Alkoholinis gėrimas

© 5 geriausi maisto priedai

26 Vas

Gaivieji gėrimaiMaisto sudėtyje esantys priedai, žymimi E raide, gąsdina ne vieną. Tačiau reikėtų žinoti, kad E raidelė nebūtinai yra tik blogis.

***

MargarinasMajonezas

LedaiŠokoladas

E322 (lecitinas). Tai emulsifikuojamoji medžiaga, dažnai naudojama vandeniui ir riebalams sujungti. Lecitiną galima gaminti iš kiaušinių ar sojų. Jo yra margarine, majoneze, leduose, šokolade, kepiniuose, sausainiuose. Lecitinas yra maistingas ir netoksiškas, jis naudojamas smegenų veiklai pagerinti.

***

Kepiniai E300 (askorbo rūgštis). Tai natūralus antioksidantas, neleidžiantis maistui rūgti ir apkarsti. Jo yra keptuose ir konservuotuose produktuose, džiovintose bulvėse, pieno milteliuose, koncentruotose vaisių sultyse, kūdikių maiste. Askorbo rūgštimi chemijoje vadinamas vitaminas C, jį vartoti saugu ir sveika.Konservuoti produktai

***

 

E967 (ksilitolis). Tai iš beržų gaminamas dirbtinis saldiklis. Pasižymi švelniu mėtų skoniu. Jo yra kramtomojoje gumoje, burnos gaivikliuose. Įrodyta, kad ksilitolis naikina dantų ėduonį sukeliančias bakterijas.

***

E306 (vitaminas E). Tai natūralus antioksidantas, gaunamas iš sojų pupelių, daigintų grūdų ar medvilnės sėklų. Jo yra majoneze, margarine, dešroje, desertuose. Vitaminas E yra svarbiausias riebaluose tirpus antioksidantas. Jis padeda sumažinti vėžio ir širdies ligų pavojų. Valgydami jo gauname nedaug, todėl reikėtų vitaminą vartoti kaip maisto papildą.

***

 E101 (riboflavinas). Tai natūrali dažomoji medžiaga (maistinis dažiklis). Jo yra padažuose, fermentiniame sūryje, gaiviuosiuose gėrimuose. Riboflavinas (kitaip vitaminas B2) yra svarbi maisto medžiaga, jį vartoti saugu ir sveika.

Žr.:

Maisto priedas

Saldiklis

© Garstyčios

25 Vas

Dešrelė su garstyčiomisGarstyčios su dešrelėmis – tokį skonį turbūt dažnas prisimename nuo vaikystės. Su šiuo prieskoniu net ir pats paprasčiausias patiekalas įgauna pikantišką skonį.

Piktos, bet naudingos. Pikantiškas skonis – ne vienintelis garstyčių privalumas. Garstyčiose gausu vitaminų B, E, A, D, taip pat kalio, geležies ir fosforo. Garstyčios gerina apetitą ir padeda virškinti sunkų maistą. Beje, jomis galima gardinti beveik visas mėsos rūšis. Patyrę virėjai žino, kad norint, jog kepta mėsa būtų minkšta, ją žalią reikia ištrinti garstyčiomis.Garstyčios

Kiauliena su garstyčiomisEteriniai aliejai, esantys šiame prieskonyje, stimuliuoja organizmo apsaugines funkcijas, todėl peršalimo ligų sezonu jų vertėtų vartoti dažniau. Be to, garstyčiose yra riebalų rūgščių, kurios gerina medžiagų apykaitą. Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad garstyčios stabdo senėjimo procesus, yra viena širdies ir kraujagyslių ligos profilaktikos priemonių.

Baltosios garstyčiosGausi šeimyna. Garstyčios gali būti kelių rūšių. Lietuvoje seniai auginamos nėra itin aštrios. Atpažinti jas galima pagal intensyvią geltoną spalvą. Yra dar ir rudųjų bei juodųjų garstyčių. Beje, pastarųjų spalva yra greičiau tamsiai raudona. Jos yra labai aštrios.

 Juodosios garstyčiosRudosios garstyčios

Milteliai ar grūdeliai. Gaminamos garstyčios dviem būdais arba iš grūdelių, arba iš miltelių. Išoriškai tokios garstyčios niekuo nesiskiria – jų konsistencija primena grietinės. Tačiau iš grūdelių pagamintos garstyčios yra naudingesnės, o ir skanesnės nei iš miltelių. Mat tokioms garstyčioms gaminti naudojami sumalti grūdeliai, iš kurių išspaustas aliejus. Iš miltelių padarytos garstyčios labiau degina burną, tačiau neturi pikantiško skonio. Tad pirkdami garstyčių padažą, nepatingėkite perskaityti, iš ko jis yra padarytas.Garstyčios milteliais

Pasidaryk pats. Garstyčių padažo galima pasigaminti ir namie. Tam reikia grūdelius padžiovinti, susmulkinti, užvirinti su verdančiu vandeniu, nusunkti ir sutrinti į miltelius. Paimkite 180 g smulkintų garstyčių arba jų miltelių, 0,25 ml verdančio vyno acto, 180 g cukraus, truputį pipirų, gvazdikėlių, kardamono, muskato riešuto, nutarkuokite pusės citrinos žievelę.Garstyčios grūdeliais

Smulkintas garstyčias užpilkite verdančiu vyno actu, gerai išmaišykite ir palikite nakčiai šiltoje vietoje. Kitą dieną sudėkite cukrų ir prieskonius ir dar kartą viską išmaišykite. Po poros valandų garstyčias galite tiekti ant stalo.Naminis garstyčių padažas

Svarbu:

1. Garstyčių nerekomenduojama valgyti tik tiems žmonėms, kurie turi skrandžio problemų – serga gastritu arba opalige;

2. Nereikėtų jų valgyti prieš miegą, mat šis prieskonis pasižymi stimuliuojamuoju poveikiu.

 

© Glitimas – draugas ar priešas?

24 Vas

Produktų etiketėse atsiradusi žyma „be glitimo“ privertė suklusti daugybę dietų aistruolių. Ar tik nebus atrastas raktas į universalias lieknėjimo paslaptis? Galbūt atsisakius glitimo turinčių produktų svoris ims kristi lengvai ir greitai?

GlitimasGlitimas – tai baltymų gliadino ir gliutenino mišinys, susijungęs su krakmolu. Jo esama daugumoje grūdų, glitimas sudaro net 80 procentų visų kviečiuose esančių baltymų. Glitimas yra svarbus baltymas, kurio žmogus kasdien gauna su įvairiais maisto produktais, kartais juo net specialiai papildomi kai kurie maisto produktai, kuriuose stinga baltymų.

Budistų vienuoliai glitimą vertino kaip puikų mėsos baltymų pakaitalą, fizinių jėgų ir energijos šaltinį. Tačiau pastaruoju metu maistas be glitimo vis dažniau tampa sveikos dietinės mitybos sinonimu.

GrūdaiTiesą sakant, mitybos ekspertai kol kas neturi vieningos nuomonės, ar atsisakius produktų, kuriuose yra glitimo, svoris metamas sveikiau ir lengviau. Viena vertus – tikrai taip, nes glitimo nevartojantis žmogus visų pirma iš valgiaraščio išbraukia visus miltinius patiekalus, o tai jau savaime yra didelis pliusas trokštant sulieknėti. Tačiau lazda turi du galus: kuo pakeičiami glitimo turintys produktai?

MakaronaiJei miltiniai patiekalai, makaronai, džiūvėsėliuose apvolioti kepsniai keičiami vaisiais, daržovėmis ir ant grotelių kepta mėsa – be abejo, svoris turėtų kristi. Tačiau jei žmogus rinksis tų pačių miltinių patiekalų pakaitalus be glitimo, arba jo valgiaraštyje padaugės riebių, gausiai aliejumi gardintų patiekalų – vargu ar jo svoris pakis, galima sulaukti net ir atvirkščio efekto – jis pradės didėti.

BandelėsNet ir viena bandelė gali susargdinti. Ar įsivaizduojate savo gyvenimą be makaronų, duonos, košių, sausainių, kepinių? Dauguma – sunkiai. Tačiau kai kam tai – vienintelis būdas išlikti sveikiems, nes jų organizmas netoleruoja glitimo.

Vis daugiau žmonių netoleruoja javuose esančio baltymo glitimo. Kraštutinė glitimo netoleravimo forma – celiakija (arba gliuteninė enteropatija) – yra lėtinė plonosios žarnos liga, kuriai būdingas kviečių baltymo gliuteno arba į jį panašių miežių ir rugių baltymų lemiamas gleivinės pažeidimas bei sutrikęs maisto medžiagų įsisavinimas genetinį polinkį turintiems žmonėms. Galimas autoimuninis žarnų, odos, kepenų, sąnarių, gimdos, širdies, smegenų ir kitų organų pažeidimas), kuria sergant pažeidžiama plonosios žarnos gleivinė ir žarnynas neperdirba vitaminų, mineralinių medžiagų, angliavandenių bei riebalų, arba perdirba tik iš dalies. Liga gali pasireikšti smarkiu viduriavimu, svorio mažėjimu, mažakraujyste, plaukų slinkimu, edemomis ir net žarnyno augliais. Ypač pavojingi šia liga sergantiesiems kviečiai, rugiai, miežiai, avižos. Sergant celiakija pavojingų produktų būtina griežtai vengti ne tik paūmėjus ligai, bet ir tada, kai simptomai nepasireiškia.

Kvietinių miltų duonaNatūralaus glitimo apstu tokiuose kasdien vartojamuose maisto produktuose, kaip  makaronai, įvairūs kepiniai. Kadangi šį baltymą galima naudoti ir maisto produktų konsistencijai pagerinti, kaip stabilizatorių, jo patenka į daugybę kitų, iš pirmo žvilgsnio su glitimu nieko neturinčių produktų – pavyzdžiui, pomidorų padažą, ledus, sultinio kubelius ir kt.

Glitimo nėra ryžiuose, grikiuose, kukurūzuose, sorose, sojose, kiaušiniuose, piene, sūryje, daugumoje jogurtų. Riešutai, aliejus, bulvės –taip pat maistas be glitimo.Grikiai

KošėVis dėlto žmonėms, kurių organizmas glitimą kuo puikiausiai toleruoja, nėra būtinybės atsisakyti visų glitimo turinčių produktų – taip galite netekti ir Jūsų organizmui reikalingų vitaminų bei mineralų – kad ir paaukodami daugumą košių, duoną.Sausainiai

Glitimas ir kūdikiai. Pasak statistikos, maisto produktai, kuriuose yra glitimo, dar nesulaukusio pusės metų kūdikio valgiaraštyje labai padidina bronchinės astmos, cukrinio diabeto ir atopinio dermatito (t. y. lėtinis, pasikartojantis odos uždegimas, kuriam būdingas nuolat savo vietą ir formą keičiantis, labai niežtintis bėrimas) riziką. Vaikams nuo 6 mėn. iki 1 metų šis pavojus gerokai sumažėja, bet vis dėlto išlieka aktualus. Todėl atsisakyti glitimo kūdikio maiste naudinga. Tiesa, jo turinčių produktų gali drąsiai valgyti kūdikį savo pienu maitinanti mama – mažylio sveikatai tai įtakos neturės.

 

© Pavojingiausi produktai

23 Vas

Produktai – žudikai, trumpinantys gyvenimą

Pavojingiausi produktai

Rūpindamiesi savo sveikata ir stengdamiesi maistui naudoti tik naudingus produktus, mes vis dėlto gyvenimo neįsivaizduojame be įvairiausių „skanėstų“. Atminkite, kad kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką privalote galvoti, ką valgote ir stengtis vartoti tik sveikus, nekenksmingus ir vitaminų kupinus produktus. Pristatome pačius pavojingiausius žmogaus sveikatai produktus.

Čiulpiamieji saldainiai, čiulpinukai, pastilės

Čiulpinukai

Juose gausu dažiklių, cheminių medžiagų ir saldiklių, kurie tik kenkia organizmui.Pastilės

Vaisvandeniai

Saldieji gazuoti gėrimaiKo tik gazuotų gėrimų gamintojai neprigalvoja – ir citrinos skonis, ir kapučino, ir tropinių vaisių. Visa tai, žinoma, negali palikti gurmanų abejingais. Tačiau prieš išgeriant eilinį butelį saldaus gėrimo žinokite, jog tokie gėrimai sukelia troškulį ir jų sudėtyje yra milžiniškas kiekis cukraus.

Saldieji gazuoti gėrimai sukelia ir celiulitą. Juose yra tiek saldiklių, kad atsigėrus vieno ar kito saldaus gazuoto gėrimo, vėl norisi gerti.

Šokoladiniai batonėliai

Šokoladiniai batonėliaiTai dar vienas delikatesas, kurio reklamos žada ir energijos antplūdį, ir sėkmę gyvenime. Tačiau nė viename reklamos klipe Jums niekas nepraneša, kad kiekvienas batonėlis yra kupinas didžiulio cukraus kiekio ir įvairių cheminių medžiagų priedų.

Taip gardu ir nekalta, tiesa? Deja, šokoladiniuose batonėliuose gausu kalorijų, genetiškai modifikuotų medžiagų ir, žinoma, dažiklių.

Dešra

Ir koks gi vyras įsivaizduoja savo gyvenimą be sumuštinio su dešra? Tačiau mažai kas žino, jog būtent dešrytė turi 40 proc. paslaptingųjų riebalų ir didelį kiekį skonio gerinimo priemonių.Sumuštiniai su dešra

Bulvių traškučiai

Apie šį baubą kalbama nuolat, tačiau pastebima, kad mažieji nuolat juos valgo eidami iš mokyklos ar būrelio. Bulvių traškučiai yra priešas ne tik mažiesiems, bet ir suaugusiesiems.

Bulvių traškučiaiPastaruoju metu šis produktas plačiai paplitęs Lietuvoje. Kiekvienas apsilankymas kino teatre arba bare yra lydimas skambaus bulvių traškučių traškesio. Kad ir kaip būtų skanu, šis skanėstas yra sudarytas iš angliavandenių bei riebalų, taip pat gamintojai nepamiršta įdėti ir ypač daug skonio bei kvapo stipriklių.

Riebi mėsa

Kepta kiauliena

Ne veltui musulmonai ir žydai nevalgo kiaulienos. Juk ši mėsa yra ypač pavojinga sveikatai. O kepta – dar pavojingesnė.

Majonezas

Majonezas

Tai ypač kaloringas produktas, tačiau jo teisti negalima. Jame yra daug naudingųjų angliavandenių ir baltymų. Tiesa, neapsieinama ir be dažiklių. Atminkite, kad dauguma majonezo, pomidorų ir kitų padažų rūšių turi genetiškai modifikuotų produktų.

Greitas maistas

Greitas maistas

Kad ir seilė ima tysti pagalvojus apie mėsainius, reikėtų jų atsisakyti. Juose esanti chemija ir dažikliai, skonio ir kvapų stiprikliai yra Jūsų priešas Nr. 1.

Alkoholis

Alkoholis

Tai kalorijų bomba.

Taigi pats laikas pradėti galvoti apie tai, ką valgote, ir stebėti, ką valgo aplinkiniai. Gal pats laikas pradėti valgyti salotas, vaisius ir gerti šviežiai spaustas sultis?

 

© Dietų privalumai ir trūkumai

22 Vas

DietaKiek bekalbėtų dietologai, kad metant svorį nieko nėra geriau, kaip subalansuoti mitybą ir pradėti sportuoti, moterys niekada turbūt neatsisakys dietų. Pasak tų pačių dietologų, nėra vienos dietos, kuri būtų efektyvi visoms moterims. Tačiau jų yra tiek daug, kad įmanoma prisitaikyti sau tinkančią. Aptarkime kai kurių dietų pliusus ir minusus.

Žaliavalgystė – mažiau kalorijų

Pliusai: tai vienas efektyviausių metodų, metant svorį – termiškai neapdorotose daržovėse mažai kalorijų ir daug vitaminų. Be to, jose gausu vertingų fermentų, padedančių sveikatinti organizmą. Jeigu laikysitės žaliavalgystės dietos, 75-80 proc. turi sudaryti termiškai neapdorotas maistas.Žaliavalgystė

 Minusai: tai nėra labai paprasta. Pradėti kramsnoti žalią morką ar burokėlį nebus labai skanu. Be to, pirmomis dienomis gali kamuoti diarėja (viduriavimas). Dar vienas žaliavalgystės minusas – mažas baltymų kiekis maiste. Augaliniai baltymai nepakeičia iš mėsos gaunamų baltymų, todėl gali atsirasti baltymų deficitas, neigiamai paveiksiantis savijautą. Be to, nevertėtų pamiršti ir nitratų. Vartodami tiek daug daržovių jų irgi „suvalgome“ daugiau.

Gausioji dieta – daug, bet neskaniai

Pliusai: laikantis šios dietos galima valgyti daug, tačiau reikia labai atidžiai rinktis maisto produktus: tai turi būti nekrakmolingos daržovės, nugriebti pieno produktai, liesi sultiniai, košės, liesa mėsa. Jokių prieskonių ar riebalų, kuo mažiau druskos. Pasak dietologų, tai viena labiausiai subalansuotų dietų.

Minusai: toks maistas naudingas sveikatai, tačiau jis retai kada būna skanus.

Veganų dieta – jokios mėsos

Veganų dietaPliusai: vaisiai ir daržovės naudingi ne tik figūrai, bet ir sveikatai. Veganų dieta turtinga maistinių skaidulų, kurios gerina virškinimą ir teigiamai veikia odą. Jei laikysitės šios dietos, privalėsite atsisakyti mėsos, pieno produktų, kiaušinių ir riebalų (sviesto, margarino). Baltymų organizmui suteiksite valgydami ankštines daržoves, riešutus, saulėgrąžas ir košes.

Minusai: atimate iš savęs malonumą gardžiuotis mėsa. Ir kaip jau minėjome, negausite joje esančių baltymų.

Viskas, išskyrus angliavandenius

Pliusai: laikydamiesi šios dietos galite valgyti net ir keptą mėsą, aišku, geriau liesą. Tiesa, turėsite visiškai iš savo raciono išbraukti angliavandenius. Kol laikysitės tokios dietos, jūsų organizmui reikės „persitvarkyti“: anksčiau energiją jam suteikdavo angliavandeniai, o be jų ją reikės pasiimti iš riebalų. Tai padės deginti riebalus, netgi jeigu suvalgysite apskrudusią vištos krūtinėlę.Maistas be angliavandenių

Minusai: nepakankamas angliavandenių kiekis gali būti silpnumo priežastis, jėgų trūkumas neigiamai paveiks ir nuotaiką – angliavandeniai smegenyse stimuliuoja serotonino („laimės hormono“) gamybą.

Viduržemio dieta – skanu, bet su saiku

Viduržemio dietaPliusai: ši dieta sukurta pastebėjus, kad Viduržemio jūros regione žmonės gyvena ilgiau ir serga mažiau. Pagrindinis šios dietos principas – galima viską, tik labai saikingai. Bent du kartus per savaitę privalu valgyti jūros gėrybių. Jokių padažų – tik alyvuogių aliejus ir prieskoninės žolelės.

Minusai: mėgaudamiesi maistu, nepamirškite saiko, makaronai taip pat yra gana kaloringi, o saldumynus geriau iš viso pamiršti.

Urvinių žmonių dieta

Urvinio žmogaus dietaPliusai: ši dieta pastaruoju metu ypač populiari Vakaruose, kur vis dažniau žmonės raginami valgyti kuo mažiau termiškai apdorotą maistą ir taip atsikratyti civilizacijos ligų (skrandžio sutrikimų, padidėjusio cholesterolio kiekio, metabolizmo). Kad maitintumėtės pagal Paleolito žmonių racioną, reikia valgyti tik tuos produktus, kuriuos „kirto“ urviniai žmonės, – daržoves, vaisius, vištieną, mėsą, žuvį. Jokios duonos, košių ir pieno produktų.

Minusai: tai nesubalansuota dieta, atsisakę pieno produktų ir kruopų, negausite organizmui reikalingų maistinių medžiagų.

Ką daryti?

Dietologai pataria: Dietų daug, tačiau nėra vienos universalios, kuri visiems būtų efektyvi. Rinkdamiesi, kokios laikytis, turite atsižvelgti į savo amžių, sveikatos būklę, ligas, kuriomis sergate, fizinį pasirengimą, patiriamo streso lygį ir t. t.

Atminkite, kad dieta veiksminga tik tuomet, jei jos laikomasi visą gyvenimą. Priešingu atveju, numesti kilogramai grįžta su kaupu.

 

© Daržovių sultys (II)

22 Vas

Jau rašėme apie morkų, burokėlių, bulvių, agurkų ir kiaulpienių sultis (pradžia ČIA). Dabar pakalbėsime apie kitas naudingas sultis (tęsinys).

Petražolių sultys

Petražolių sultysJos labai stiprios, todėl vienu metu negalima gerti daugiau nei vieną valgomąjį šaukštą, nebent atitinkamu santykiu sumaišius su morkų bei kitų daržovių sultimis.

Natūralios petražolių sultys pagerina deguonies apykaitą, palaiko normalią antinksčių, skydliaukės veiklą, stiprina kraujotakos sistemą, ypač kapiliarus ir arterijas. Šios sultys – puiki priemonė nuo šlapimkanalių sistemos uždegimų, akmenų inkstuose bei šlapimo pūslėje, nefrito ir kitų kepenų susirgimų, įvairiausių akių sutrikimų.

Katarakta, konjunktyvitas, oftalmija, akies uždegimas, akies ragenos išopėjimas, vyzdžio nepaslankumas taip pat gydomas petražolių sultimis, tik sumaišytomis su morkų, salierų sultimis.

Petražolių ir burokėlių, taip pat petražolių ir agurkų sulčių mišiniai sėkmingai naudojami norint sureguliuoti menstruacijų ciklus.

Gydantis negalima vartoti koncentruoto krakmolo, cukraus bei mėsos produktų.

Krapų sultys

Krapų sultysNaudingos akių optinei sistemai. Sumaišius su morkų sultimis padeda gydyti vištakumą. Vyresnio amžiaus žmonėms gerina regėjimą.

Rūgštynių sultys

Jos puikiai padeda atkurti normalias suglebusių žarnų funkcijas.

Rūgštynėse itin gausu kalio, geležies, magnio, fosforo, sieros ir daugelio kitų elementų. Šių mikroelementų visuma daro rūgštynių sultis neįkainojamas visų mūsų organizmo liaukų funkcionavimui.Rūgštynių sultys

Svogūnų sultys

Svogūnų sultysJos rekomenduojamos sergant neurastenija, nemiga ir reumatizmu.

Gerai išvalo kraują. Ypač efektyvios gydant nosiaryklės uždegimus, kadangi pasižymi baktericidinėmis savybėmis.

Svogūnų sultys veikia silpniau negu česnakų sultys, todėl jų vartoti galima šiek tiek daugiau.

Krienų košelė

Krienų košelė su citrinų sulčių priedais vartojama du kartus per dieną po ½ arbatinio šaukštelio prieš valgį.

Toks mišinys padeda suirti gleivėms nepažeidžiant gleivinės.

Krienų košelė – stipri šlapimą varanti priemonė, padedanti nuo patinimų ar vandenligės. Didžiausias efektyvumas gaunamas į 150 g krienų įlašinus 2-3 citrinų sultis.Krienų košelė

Česnakų sultys

Česnakų sultysDėl jose esančio aliejaus bei kitų mūsų organizmui būtinų mikroelementų, česnakų sultys daro teigiamą poveikį visam organizmui – nuo apetito stimuliavimo ir skrandžio sulčių išsiskyrimo gerinimo iki žarnyno peristaltikos sustiprinimo bei geresnio šlapimo išsiskyrimo.

Eteriniai česnako aliejai puikiai išvalo nosiaryklę, plaučius ir bronchus nuo juose susikaupusių gleivių, per odos poras padeda išsiskirti organizme susikaupusioms nuodingoms medžiagoms.

Česnakų sultys efektyvios kovojant su žarnyno parazitais, dizenterija.

Vienas didžiausių šių sulčių privalumų – jose yra reto mikroelemento germanio, kuris teigiamai veikia senstantį organizmą, pašalindamas iš jo cholesterolio perteklių, apvalydamas kraujagysles nuo juose besikaupiančių druskų bei cholesterolio plokštelių.

Pomidorų sultys

Pomidorų sultysTai vienos naudingiausių sulčių, jei jose nėra koncentruoto krakmolo ir cukraus. Šviežios natūralios pomidorų sultys turtingos natriu, kalciu bei magniu, jose yra palyginti daug citrinų ir obuolių rūgšties, šiek tiek rūgštynių rūgšties.

Pomidorų sultys stimuliuoja skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina širdies veiklą. Išgėrę stiklinę sulčių, jūs gaunate pusę parai būtinų vitaminų A ir C normos.

Virtose arba konservuotose sultyse rūgštys tampa neorganinėmis, vadinasi, pavojingomis sveikatai.

Akmenų susidarymas kepenyse arba šlapimo pūslėje taip pat sąlygojamas tiesioginio virtų arba konservuotų pomidorų sulčių poveikio.

Ridikų sultys

Ridikų sultysŠios sultys gaminamos iš lapų bei šakniastiebių, tačiau nerizikuokite gerti jų vienų, kadangi jų sukelta reakcija labai stipri.

Derinant su morkų sultimis jos padeda atkurti organizmo gleivinę. Ridikų sultys ypač veiksmingos, jei gersite jas iš karto po krienų košelės.

Šios sultys gydo gleivinę ir valo organizmą nuo gleivių, kurias ištirpdo krienai.

Dažnai naudojamos gydant nosies ančių ligas, ligoniams, sergantiems frontitais, padeda išvengti operacijų, naudingos gydant bronchinę astmą.

Kviečių želmenų sultys

Kviečių želmenų sultysŠiose sultyse labai daug biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų, baltymų, fermentų, todėl jos padeda organizmui greičiau sveikti po įvairių operacijų ir ligų. Kviečių želmenų sultys šalina iš organizmo nuodingąsias medžiagas, stiprina imuninę sistemą. Tačiau šių sulčių per parą galima išgerti tik apie 30-40 gramų.

Kopūstų sultys

Šios sultys teigiamai veikia virškinamąjį traktą. Jos, kaip ir agurkų sultys, vartojamos sutrikus medžiagų apykaitai, nutukus. Jas vartojant, gyja ir pradeda randėti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos. Šios sultys pasižymi antimikrobiniu poveikiu.Kopūstų sultys

Patarimai

Prieš spaudžiant sultis, daržoves, būtinai švariai nuplaukite tekančiu vandeniu.

Įsidėmėkite! Ką tik išspaustos sultys vertingos būna tik valandą.

© Himalajų druska

21 Vas

Himalajų druskaJeigu domitės sveikos mitybos pagrindais, greičiausiai esate jau girdėję, kad natūralios kilmės Himalajų druska – tai 100 proc. natūrali, neapdorota, chemiškai nevalyta, nerafinuota druska, kuri neturi jokių konservantų ar priedų.Rožinė Himalajų druska

Ši druska yra kasama Himalajų papėdėse Šiaurės Pakistane, pakuojama Vokietijoje ir atitinka Europos Sąjungos kokybės reikalavimus.

Gydytojai pritaria, kad švariausia planetoje Himalajų druska yra labai naudinga.

Himalajų druska labai tinka maistui gardinti ir gaminti arba mineralinės druskos gėrimams (sūrymams).

Jūros druska (Himalajai, Tibetas)Daugelio kasdien vartojama valgomoji druska yra „tuščia“, nes joje nėra gyvybiškai svarbių elementų, o jos vartojimas lemia skysčių perteklių organizme – tai skatina celiulito atsiradimą, reumatą, artritą ir podagrą, inkstų ir tulžies akmenis.

Himalajų druskos poveikis iš esmės skiriasi nuo stipriai perdirbtų plačiai vartojamų valgomųjų druskų – joje gausu kalio ir santykinai mažiau natrio, todėl ji nekenkia ir yra naudinga žmogaus sveikatai.

Himalajų druskos poveikis organizmui:

tai vienintelė druska Žemėje, nesikaupianti organizme ir kartu su vandeniu išplaunanti senąsias druskas bei šlakus;

padeda reguliuoti kraujospūdį, ląstelių pH ir vandens kiekį organizme;

ši druska turi daug kalio ir mažai natrio, todėl padeda stiprinti širdį, kaulus ir kvėpavimo sistemą;

padeda valyti skrandį, žarnyną, kepenis, tulžį, inkstus;

gali pamaitinti kraują net 84-iais aktyviaisiais biocheminiais elementais, esančiais jos sudėtyje;

„pakrauna“ mus saulės energija, išsaugota milijonus metų neliestuose druskų kloduose.

Himalajų druska maistuiŠi krištolo švarumo druska, išsaugojusi nepaprastas skonio savybes, turtinga natūralių elementų, gali būti vartojama kaip įprasta stalo druska.

Geriausia ją vartoti jau paruoštam maistui.

Dėl ypatingo skonio ir unikalaus sveikatinamojo poveikio Himalajų druska vartojama geriausiuose pasaulio restoranuose ir yra puikiai žinoma sveiko maisto gerbėjams.

© Maisto produktų derinimas

15 Vas

Pagrindiniai principai

Maisto produktų derinimas  Produktų derinimas  – tai ne paprasta dieta. Tai visa filosofija. Pamėginkite paderinti produktus nors porą savaičių ir pajusite skirtumą.

  Baltymai virškinami rūgščioje terpėje, angliavandeniai – šarminėje. Organizmas vienu metu nesugeba išskirti ir rūgšties, ir šarmų, todėl jei valgysime mėsą su bulvėmis, žuvį su ryžiais ar sumuštinį su dešra, pirmąsias 2-4 valandas bus virškinami angliavandeniai  (bulvės, ryžiai, batonas), o baltymai (mėsa, žuvis) gulės skrandyje, laukdami rūgštinės terpės, ir ten rūgs bei pus. Dėl šios priežasties susidaro dujos, teršiasi žarnynas, kyla vidurių užkietėjimas.Baltymai

Baltymai bus pradėti virškinti tik po angliavandenių, ir tai gali trukti 4-8 valandas. Taigi maisto gulėjimas, rūgimas ir virškinimas gali užimti net 12 valandų, ir tai tik tuo atveju, jei žmogus nepersivalgė.

  AngliavandeniaiKitaip tariant, nesuderintas maistas virškinamas visą dieną, o juk mes per tas 12 valandų valgome dar kelis kartus. Toks nesveikas procesas tęsiasi diena iš dienos.

Virškinimui išeikvojama daug energijos, o neteisingam virškinimui – dar daugiau. Pagalvokite, kodėl prisivalgius mėsos su bulvėmis ir visa tai užgėrus kompotu norisi numigti, o suvalgius vien tik ryžių – ne…

  „Greitieji“ angliavandeniai  (saldumynai ir bandelės) virškinami labai greitai, o cukrus skatina rūgimą, todėl šiuos maisto produktus vertėtų valgyti ne desertui, o likus valandai ar pusantros valandos iki pagrindinio maisto.  Bet kokie skysčiai  (tarp jų ir sriuba) kuriam laikui nuplauna skrandžio sultis, o be jų bet koks maistas, patekęs į skrandį kartu su skysčiais, tiesiog ten guli, sąveikauja su tenykštėmis bakterijomis ir laukia, kol prasidės virškinimas.Sriuba

Taigi skysčius (geriausia vandenį, bet galima ir sultis / arbatas, pašildytas / atvėsintas) patartina gerti 15-20 min. prieš valgį, o ne valgio metu ar po jo. Jeigu valgant norisi gerti, reikėtų maistą ilgiau pakramtyti – tai paskatins išsiskirti seiles, kuriose yra tam tikrų fermentų, pagerinančių virškinimą. Kramtykite ramiai ir ilgai.

Gerai sukramtytas ir seilėmis suvilgytas maistas turi daug privalumų: skrandžiui lengviau jį suvirškinti. Be to, nevalgykite daugiau negu jums būtina.

Pieno produktai  Pieno produktus  ir patį pieną reikia vartoti atskirai, kaip tai daro gyvūnai. Jie niekada nemaišo pieno su maistu ar vandens lakimu. Pienas, patekęs į skrandį su kitais produktais, virsta, šiurkščiai tariant, kefyru ir aptraukia likusį maistą, kuriam tenka laukti, kol bus suvirškinta ši pieniška masė. Taigi sausi pusryčiai su pienu ar košės, virtos piene, yra nenaudingos – geriau jas ruošti su vandeniu ir be cukraus.

  Rūgštūs ir saldūs vaisiai  taip pat virškinami atskirai, todėl juos taip pat geriau atskirti.Rūgštūs ir saldūs vaisiai

 Papaja Kai kurie moliūginiai vaisiai, pavyzdžiui, papajos, skrandyje visai neužsilaiko – jie virškinami dvylikapirštėje žarnoje, todėl juos geriau valgyti atskirai.

  Gyvuliniai ir augaliniai baltymai  (mėsa, riešutai) virškinami skirtingu greičiu, todėl jų nereikėtų valgyti vienu metu.Gyvuliniai ir augaliniai baltymai

 Žaliosios daržovės ir žalumynai Žaliosios daržovės ir žalumynai padeda virškinti baltymus, todėl mėsą patariama valgyti su žalėsiais.

  Kalbant apie sūdytą ir aštrų maistą, reikia nepamiršti, kad dauguma maisto produktų jau turi natūralios druskos ir cukraus, be to, yra puikaus, savito skonio, kurio mes nepastebime dėl nuolatinio druskos ir prieskonių vartojimo. Savo skonio receptorius mes pripratinome prie druskos, cukraus bei pipirų ir be jų maistas mums atrodo beskonis. Tačiau jis toks nėra.

  Taip pat labai svarbu pažaboti užkandžiavimą ir valgyti tik tuomet, kai iš tikrųjų esame alkani. Jei užkandžiausime tik dėl to, kad mūsų receptoriai vėl prašys skonio, o ne organizmas – kuro, tuomet nesudeginsime prisikaupusių kalorijų ir priaugsime antsvorio. Žmogui per vieną kartą pakanka suvalgyti tiek maisto, kiek tilptų į abu jo delnus. Idealiausia maistą gaminti orkaitėje, savo sultyse ar ant garų – taip išvengsime cholesterolio.Užkandžiai

© Vasaris – vaistinių augalų rinkimo metas

5 Vas

Beržų pumpuraiManote, kad žiemą nėra ko rinkti? Vasario mėnesį patariama rinkti beržų pumpurus. Pasak liaudies medicinos žinovų, žiemą surinkti beržo pumpurai pasižymi didžiausiomis gydomosiomis savybėmis.   Beržų pumpurai1

Lengviausia pripjauti plonų beržų šakelių. Jas suriškite į ryšulėlius ir parneškite namo. Kai pumpurai apdžius – juos sumalkite ir kruopščiai išvalykite nuo priemaišų ir supilkite laikymui į kartonines dėžes.

Pušų pumpuraiVasario-kovo mėnesį rinkite ir pušų pumpurus, kurie auga šakelių galuose. Pušų pumpurus nupjaukite su ypač trumpu stiebo galiuku. Surinktus pušų pumpurus išdžiovinkite gerai vėdinamoje patalpoje, vėliau sandariai uždarytoje talpoje laikykite vienerius metus. Išdžiūvusi žaliava turi būti rudai rožinės spalvos, dervos kvapo, kartaus skonio. Vasario mėnesį galima rinkti šaltalankių ir kadagių uogas. Kadagių uogosRinkdami šaltalankių uogas, po krūmu patieskite paklodę ir stuktelkite kamieną lazda, kad uogos pačios nukristų žemėn.Šaltalankių uogos

Didžiosios varnalėšos šaknisTirpstant sniegui ir atšylant žemei, galima kasti didžiosios varnalėšos šaknis, kurių preparatai padeda iš organizmo pašalinti toksines medžiagas.

***

Kiti panašūs straipsniai:

Rugpjūtis – vaistinių augalų rinkimo metas

Rugsėjis – vaistinių augalų rinkimo metas

Spalis – vaistinių augalų rinkimo metas

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų 424 pasekėjų