© Maistas ir stresas

12 Bal

Maistas ir stresas

Stresą patiria visi, tačiau ne visiems pavyksta jį kontroliuoti. Yra keletas streso valdymo būdų, o vienas jų – tinkama mityba.

Maistas gali įvairiai paveikti stresą. Pavyzdžiui, avižiniai dribsniai pakelia serotonino lygį ir kartu raminančiai veikia smegenis. Kiti produktai mažina vadinamųjų streso hormonų – kortizolio ir adrenalino – lygį.

Kompleksiniai angliavandeniai

Kompleksiniai angliavandeniai

Visi angliavandeniai skatina serotonino gamybą. Kad šis hormonas gamintųsi nuolat, rekomenduojama rinktis kompleksinių angliavandenių turintį maistą, nes jie virškinami lėtai. Jų gausu rupių miltų produktuose: duonoje, makaronuose, avižiniuose dribsniuose.

Kompleksiniai angliavandeniai padės pasijusti ramesniems dar ir todėl, kad jie stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje.

Paprastieji angliavandeniai

Paprastieji angliavandeniai

Dietologai rekomenduoja apriboti saldžių produktų ir gazuotų gėrimų vartojimą, nes juose gausu paprastųjų angliavandenių. Juos organizmas greitai įsisavina, dėl to staiga šokteli serotoninas – nervinė įtampa greitai dingsta, tačiau neilgam. Todėl tai neturėtų tapti įpročiu stengiantis atsikratyti streso.

Vitaminas C

Vitaminas C

Vitaminas C mažina streso hormonų lygį ir tuo pačiu metu stiprina imuninę sistemą. Tyrimas, kuriame dalyvavo padidėjusį arterinį spaudimą turintys žmonės, parodė, kad vitamino C vartojimas prieš streso kupiną situaciją padeda greitai normalizuoti arterinį kraujospūdį ir streso hormono kortizolio lygį. Vitamino C gausu apelsinuose, juoduosiuose serbentuose, šaltalankiuose, paprikose.

Magnis

Magnis

Magnio trūkumas organizme gali būti galvos skausmo ir nuovargio priežastimi. Šie simptomai provokuoja stresą. Daug šio naudingo ir gyvybiškai svarbaus elemento turi špinatai, sojų pupelės, lašišos filė, salotų lapai.

Riebi žuvis

Riebi žuvis

Riebioje žuvyje yra Omega-3 riebiųjų rūgščių, užkertančių kelią streso hormonų proveržiams ir apsaugančių nuo širdies ligų, depresijos ir PMS nulemtos nuotaikų kaitos. Kad gerai jaustumėtės, stenkitės per savaitę bent du kartus suvalgyti po 80 gramų tokios riebios žuvies kaip lašiša ar tunas.

Juodoji arbata

Juodoji arbata

Juodoji arbata padeda greičiau susidoroti su stresu. Viename tyrime buvo palyginti žmonės, šešias savaites gėrę po keturis puodelius juodosios arbatos per dieną, su tais, kurie gėrė kitokius gėrimus. Gėrusieji juodąją arbatą jautėsi ramesni net ir atsidūrę stresinėje situacijoje.

Riešutai ir sėklos

Riešutai ir sėklos

Graikiniai riešutai, migdolai, pistacijos ir kiti riešutai bei sėklos yra puikus sveikų riebalų ir vitaminų E ir B šaltinis. Kasdien suvalgoma sauja riešutų sumažins cholesterino kiekį bei pasitarnaus kaip širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto profilaktika, apsaugos nuo streso pasekmių ir apskritai sustiprins imunitetą. Svarbiausia nepersistengti, nes riešutai – labai kaloringas maistas.

Avokadai

Avokadai

Vienas geriausių padidėjusio arterinio spaudimo sumažinimo būdų – daug kalio turinčių produktų vartojimas. Viename avokade kalio yra gerokai daugiau nei vidutinio dydžio banane. Avokadas yra puiki alternatyva ir tuo atveju, jeigu norite suvalgyti kažką riebaus. Šiame vaisiuje yra daug riebalų ir kalorijų, todėl jis gali puikiai pakeisti gabalėlį keptos mėsos.

Žalios daržovės

Žalios daržovės

Aktyvus kietų žalių daržovių (pavyzdžiui, saliero ar morkos) kramtymas padės atsikratyti streso grynai mechaniškai – nuimant žandikaulių įtampą. Be to, tai puikus metodas, padedantis išvalyti tarpdančiuose likusį maistą.

Užkandžiai

Užkandžiai

Iki miego likus 2-3 valandoms valgyti nerekomenduojama. Jeigu tokio režimo laikytis nepavyksta, tai vakare, kad išvengtumėte rėmens, bent jau atsisakykite sunkaus ir riebaus maisto. Lengvas maistas, kaip skrudinta duona su uogiene, padės atsikratyti alkio, o jame esantys angliavandeniai išlaisvins serotoniną. Tai padės prieš miegą atsipalaiduoti smegenims.

Vaistažolės

Vaistažolės

Egzistuoja daugybė žolelių užpilų ir nuovirų, turinčių raminantį poveikį. Viena labiausiai ištirtų – jonažolė, padedanti kovoti su lengva ar vidutinio sunkumo depresija, mažinanti nerimo simptomus ir PMS.

Fiziniai pratimai, slopinantys stresą

Kad sumažintumėte stresą, svarbu ne tik valgyti tam tikrus produktus, bet ir pradėti sportuoti. Fiziniai pratimai skatina deguonies cirkuliavimą kraujyje ir stimuliuoja endorfinų išsiskyrimą, o pastarieji užtikrina gerą savijautą. Tam būtina reguliariai mankštintis po pusvalandį 3-4 kartus per savaitę.

 Terminai

Adrenalinas – antinksčių hormonas.

Endorfinai natūrali skausmo šalinimo priemonė.

Kortizòlis [lot. cortex — žievė] – antinksčių žievės hormonas; slopina uždegimą, alergines reakcijas, reguliuoja organizmo angliavandenių apykaitą.

PMS – tai cikliškai pasireiškiančių simptomų kompleksas, kuris atsiranda antrojoje mėnesinių ciklo pusėje ir išnyksta mėnesinių pradžioje bei gali įtakoti moters darbą ir gyvenimo būdą.

Serotoninas [↗ sero... + gr. tonos — įtampa] – organinis junginys — biogeninis aminas C10H12N2O; audinių hormonas; reguliuoja kraujagyslių traukimąsi ir plėtimąsi, padeda sklisti nerviniams impulsams, svarbus kraujo krešėjimui, skatina žarnų judesius.

 

© Maisto produktai, keliantys hemoglobino lygį

8 Bal

Anemija

Pagrindinis simptomas, jog organizme trūksta hemoglobino, yra įvairiai pasireiškianti anemija (mažakraujystė). Geležies deficitą gali liudyti ne tik suglebimas, nuolatinis nuovargio jausmas ir sumažėjęs emocinis tonusas.

Dusulys, tachikardija, raumenų hipotonija, apetito stoka, virškinimo sutrikimai, stomatitas, lūžinėjantys plaukai ir nagai, džiūstančios lūpos ir dažnai pasireiškiančios kvėpavimo takų ligos taip pat gali būti ženklu, kad jums trūksta geležies.

Hemoglobinas

Nukritęs hemoglobino lygis: kaip gydytis?

Jeigu jūsų hemoglobino kiekis kraujyje yra nepakankamas, gydytojas gali skirti preparatų su geležimi.

Tačiau kur kas naudingiau laikytis mitybos principų, kurie padės organizmą papildyti geležies atsargomis ir pasiekti trokštamų rezultatų.

Be to, neverta pamiršti ir pasivaikščiojimų gryname ore, kvėpavimo pratimų bei sporto.

Hemoglobino lygį keliantys produktai

Juodieji ikrai

* Juodieji ikrai (nors naudingi visų spalvų ikrai – juodieji, raudonieji, netgi rudagalvių menkių. Sveika valgyti ir pienius – jų poveikis toks pat, o kainuoja kur kas pigiau ir suvalgyti galima daugiau).

Burokėliai

* Burokėliai (tačiau nepiktnaudžiaukite burokėlių sultimis – jos labai dirgina virškinimo sistemą, todėl galite įsivaryti kitą ligą).

Granatai

* Granatai (jie taip pat gali pakenkti skrandžio gleivinei – būkite atsargūs).

Morkos

* Morkos (tiesa, hemoglobiną kelia silpnai).

Grikių košėKviečių košė

 

* Grikių, kviečių košės, kviečių sėlenos.

 

 

 

 

 

 

 

 

Kepenėlės

* Kepenėlės, jautiena, liežuviai.

Vištienos mėsa

* Balta vištienos mėsa.

Kiaušiniai

* Kiaušiniai (turintys sodrų, ryškiai geltoną trynį).

Džiovinti abrikosai

* Džiovinti abrikosai ir visi kiti džiovinti vaisiai (geležies juose būna daugiau negu šviežiuose vaisiuose).

Žalios ir raudonos daržovės ir vaisiai

* Žalios ir raudonos spalvų daržovės bei vaisiai (špinatai, prieskoniniai žalumynai, šparaginės pupelės, žalios spalvos obuoliai, raudonosios vynuogės, juodieji serbentai, moliūgai, erškėčių vaisiai).

© Maitinimasis esant pavasario depresijai

28 Kov

Vitaminai ir mineralaiPavasarį absoliučiai visiems, nepriklausomai nuo temperamento, padidėja nervų sistemos jautrumas. Jeigu rudenį jausdavome ilgesį, pavasarį kenčiame nuo stiprių nuotaikos pokyčių: susierzinimą kelis kartus per dieną keičia apatija.

Be žadintuvo

Nors kovo mėnesio paskutinį savaitgalį suksime laikrodžių rodykles viena valanda pirmyn (įvedamas vasaros laikas), pavasarį mūsų organizmas reikalauja daugiau miego. Tiems, kuriems vasarą pakanka aštuonių valandų, dabar visaverčiui poilsiui reikia jau dešimties. Nemiga – viena iš pagrindinių sezoninio sveikatos pablogėjimo priežasčių.

Prie galvūgalio pasidėkite pagalvėlę su sausomis žolėmis – ramunėlėmis, levandomis, bazilikais, melisa, valerijonais. Raminančiu efektu smarkiai pasižymi ir eterinis šių augalų aliejus.

Pabandykite bent sykį atsisakyti žadintuvo paslaugų ir pasitikėti savo vidiniu laikrodžiu. Pavyzdžiui, iš vakaro duoti sau komandą nubusti lygiai 8 val. ryto. Tai būtinai suveiks, ypač jeigu buvo saikinga vakarienė, laiku atsigulėte ir miegojote išvėdintame kambaryje. Įpratę prie natūralaus pabudimo, išmoksite gyventi harmonijoje su savimi.Tonizuojantis dušas

 Niekas negali lygintis su tonizuojančiu dušo efektu. Netgi nedidelis temperatūrų kontrastas veikia gaivinančiai: pagerėja kraujotaka, paspartėja medžiagų apykaita odoje ir poodiniame riebaliniame sluoksnyje. Kūną derėtų gerai ištrinti specialiomis dušo priemonėmis, turinčiomis rožių, citrinos ir apelsino ekstraktų.

Daugiau įvairesnių produktų

Sveika mitybaSveika mityba – būtina organizmo palaikymo priemonė kovoje prieš stresą. Įtraukite į savo racioną žalių daržovių ir vaisių, uogų, žalumynų, riešutų, medaus. Patartina gerti šenšenio, ginkmedžio, eleuterokoko, ežiuolės, žaliųjų arbatžolių arbatų.              

 Didžiulę pertvarką pavasarį išgyvena visa virškinimo sistema: organizmas rengiasi pereiti prie turtingo šviežių daržovių ir vaisių raciono.

 Vis dažniau norisi suvalgyti ką nors lengvesnio: jogurto, salotų, obuolį. Šis nesąmoningas troškimas padeda išspręsti dvi problemas: numesti keletą per žiemą priaugtų kilogramų ir apvalyti organizmą, pavargusį nuo kaloringo maisto.

Su šia problema susidoroti padės biokefyras, turintis naudingos mikrofloros, biojogurtai ar mažai brandinti sūriai.

Maistingi pusryčiai

Maistingi pusryčiai

GinkmedisPavasarį organizmas energijos semiasi daugiausia iš angliavandenių. Štai kodėl negalima mažinti raciono kaloringumo saldžių vaisių, bulvių, medaus, košių bei kitų grūdinių produktų sąskaita. Be to, angliavandeniai padeda kovoti su pervargimu, stresu ir nuotaikos svyravimais.Eleuterokokas

Baltymai reikalingi darbingumui ir ištvermingumui palaikyti. Žuvį, mėsą, sūrį ir kitus baltymingus produktus geriau valgyti per pietus ir per vakarienę.

Įtemptos darbo dienos metu tiks neriebi varškė, jogurtas, pieno kokteilis.

 

Organizmui būtini vitaminai

Vitaminų kompleksas

Daugelyje vaisių ir daržovių, išaugintų pernai, vitaminų yra išlikę ne tiek daug, tačiau tai ne priežastis jų atsisakyti.

Vaisinės salotosCitrusiniai vaisiai, svogūnai, morkos, kopūstai, obuoliai, bulgariški pipirai, kaip ir anksčiau, lieka pagrindiniu šių naudingų medžiagų šaltiniu. Streso metu ypač išsieikvoja B grupės vitaminų atsargos. Šie vitaminai turi patekti į organizmą drauge su mineralais.Biojogurtas

Imuniteto stiprinimas

Pavasarį itin smarkiai pagausėja uždegiminių ir alerginių susirgimų, juk imuninės sistemos pusiausvyra būna smarkiai pažeista. Be to, mes tampame itin jautrūs gamtos kaprizams, tokiems nepastoviems pavasarį – šalčiui, vėjui, drėgmei, temperatūros pokyčiams.Biokefyras

Todėl peršalti arba pasigauti gripą paprasčiau negu paprasta. Stenkitės vengti didelių krūvių.

Jeigu pavasarinės ligos jums tapo negera tradicija, verta kreiptis konsultacijos į gydytoją – imunologą. Jūs turite įsitikinti, kad jūsų organizmo apsauginės jėgos nenusilpo. Priešingu atveju gydytojas jums paskirs imunokorekcijos kursą.

Jeigu iki šiol neišsiversdavote be vitaminų – mineralų preparatų, dabar pats laikas pradėti juos vartoti. Rinkdamiesi tokią priemonę, žinokite, kad pavasarį organizmas labiausiai jaučia vitaminų A, C, D ir folio rūgšties trūkumą.

Susiję straipsniai:

Pavasario žvalumas ir maistas

Maisto produktai ir gripas

© Prieskonių auginimas namuose

18 Kov

Prieskonių auginimasJei prie namų neturite daržo ar gyvenate bute ir nuolat norite pagardinti patiekalus šviežiais ir kvepiančiais prieskoniais, Jums pats laikas pradėti auginti savo mini daržiuką. Žaliuojantys prieskoniai ant palangės pamalonins ne tik Jūsų skrandį. Nuostabi žalia spalva nuteikia pozityviai bei padeda atsipalaiduoti.

Geriausia prieskoniams parinkti saulėčiausią palangę. Dažniausiai tai būna pietinis arba vakarinis langas. Rekomenduojama, kad dieną temperatūra augalams būtų apie 15-20 °C, naktį ji gali nukristi iki 5 °C. Svarbu, kad augalėliai gautų gryno oro, todėl kaip įmanoma dažniau atverkite jiems langą, tik saugokite nuo skersvėjų ir žvarbaus vėjo gūsių.

Indas turėtų būti apie 10-15 cm aukščio. Indo apačioje dedamas drenažinis sluoksnis iš stambiagrūdžio žvyro ar duženų (apie 2-3 centimetrai). Naudojamos kokybiškas sijotas ir dezinfekuotas gruntas ir kompostas. Dauguma prieskoninių žolių mėgsta purią žemę, todėl į gruntą pridedama sijoto smėlio. Geriausia proporcija – lygiomis dalimis žemės, komposto, smėlio mišinys.

Priklausomai nuo rūšies, prieskoninės žolės ir augalai sudygsta per 2-7 dienas. Augimo metu žiedus geriausia nuskabyti.

Jei norite ilgiau džiaugtis prieskoniais, vos užsimezgusius žiedelius nukirpkite. Augalas daug maistinių medžiagų atiduoda žiedams, todėl lapeliai gali sunykti ir prarasti skonines savybes. Draugiškus prieskonius galite sodinti į ilgesnį lovelį ar platų vazoną, vaizdas ir kompozicija bus žavingi.

Ne visi prieskoniai gerai „sutaria“ augdami viename vazone, todėl geriau kartu sodinkite tuos augalus, kurie „nesipeša“. Pavyzdžiui, česnako laiškai geriau auga kartu su petražolėmis.

Gerai „sutaria“ rozmarinas ir šalavijas, rozmarinas ir lauras, čiobrelis ir raudonėlis. Baziliką patartina auginti atskirai nuo kitų prieskonių.

BazilikasBazilikas – vienmetis, tačiau pakankamai ilgai žaliuojantis augalas. Per stambius plačius lapus bazilikai greitai išgarina drėgmę, todėl juos reikia dažnai laistyti. Bazilikas puikiai tinka patiekalams, į kurių sudėtį įeina pomidorai, salotoms, dažnai naudojamas gaminant italų virtuvės patiekalus, dera su česnakais ir petražolėmis.

MelisaMelisai parenkama saulėta, šilta ir nuo vėjo apsaugota vieta. Vienoje vietoje gali augti  iki 10 metų. Švieži lapeliai tinka salotoms, padažams, daržovių patiekalams, sriuboms. Naudojama gaminant paukštienos ir žuvų patiekalus. Puikiai tiks ruošiant veršieną, kiaulieną, avieną ir laukinių žvėrių mėsą, pieniškus ir kiaušinių patiekalus, žirnių ir bulvių sriubas. Šį prieskonį rekomenduojama ne kaitinti, o dėti į     paruoštus patiekalus.

RaudonėlisRaudonėlis puikiai tinka kaip prieskonis salotose, bulviniuose, pupelių, mėsos patiekaluose, marinuojant ir rauginant agurkus. Suteikia kvapą rūkytiems gaminiams, dešroms, girai. Nesigailėsite įdėję raudonėlį į jūros gėrybių patiekalus, guliašą, kiaušinių patiekalus. Puikiai dera su kitais prieskoniais, ypač su juodaisiais pipirais, baziliku ir mairūnu. Plačiai naudojamas medicinoje gerinti virškinimą, šlapinimąsi ir prakaitavimą, skatina atsikosėjimą. Veikia kaip skausmą malšinanti priemonė, nervų sistemos raminamoji priemonė, kraujavimą stabdanti, dezodoruojanti priemonė. Padeda nuo bronchito, inkstų ligų, kepenų uždegimų, reumato, paralyžiaus, dusulio problemų.

RozmarinasRozmarinas puikiai tiks paskaninti mėsos ir žuvies patiekalus, salotas, aromatizuos arbatą. Naudojamas padažuose, sriubose, marinatuose. Kaip vaistažolė padeda nuo nervožių, galvos svaigimo, prostatito, astmos, bronchito, viršutinių kvėpavimo takų uždegimo. Rozmarino nuoviras teigiamai veikia plaukų veikimą.

MairūnasMairūnai naudojami bulvių sriubai, salotoms, grybų patiekalams, mėsiškoms sriuboms, kepant paukštieną, žuvies salotose, gaminant kai kuriuos sūrius.

Konservuojant agurkus ir pomidorus mairūnas suteiks pikantišką skonį. Naudojamas grietinės, pomidorų padažuose.

PetražolėPetražolė – dvimetis augalas, vieną kartą išauginę turėsite šviežių petražolės šakelių porą metų. Priežiūra paprasta, augalas nėra lepus, tačiau norėdami gausaus derliaus reikia pakankamai laistyti ir tręšti.

Geriausia naudoti natūralias trąšas (labai veiksmingas laistymas čiobrelių, jonažolių arbata). Petražolė naudojama salotoms, sriuboms, mėsiškiems patiekalams paskaninti, patiekalų paruošimui. Dera su jūros gėrybėmis. Maistui vartojami petražolės lapeliai.

Petražolėse gausu vitaminų ir mineralinių druskų, o apie jų gydomąsias savybes tikriausiai parašytume visą knygą.

ČiobrelisČiobrelis – daugiametis, nelepus augalas. Sėkmingai buvo „prikeltas“ po to, kai atrodė nudžiūvęs. Naudojamas arbatoms gaminti, kaip prieskonis įvairiems mėsiškiems patiekalams, dažnai sutinkamas prancūzų bei italų virtuvės patiekaluose, nuostabiai tinka pagardinti orkaitėje apkepamam varškės sūriui su medumi ir čiliu.

Prieskoniams ir arbatoms vartojamos čiobrelių šakelės su lapeliais.

KrapasKrapas – vienmetis, greitai peraugantis augalas, nuskynus neatauga, todėl norėdami visada turėti šviežių krapų ant palangės, turėsite periodiškai sėti. Pakankamai lepus, greitai vysta, todėl reikia dažnai laistyti, bet kartu stengtis neperlaistyti.

Tinka salotoms, daržovių patiekalams paskaninti, dedamas į sriubas. Maistui vartojami krapų šakelės su lapeliais.

Žiemą nerekomenduojama sėti krapų patalpoje, nes dėl saulės šviesos trūkumo jie greitai ištįsta ir tampa beverčiai maistiniu požiūriu.

© Vaistažolės pavasarį – vaistas ir maistas

16 Kov

Vitaminingosios žolės

Maistingosios žolėsRenkant vitaminingąsias ir vaistingąsias žoles būtina atsižvelgti į paros laiką ir oro sąlygas. Sultingų augalų lapų, žiedų negalima rinkti po lietaus ar anksti ryte, o augalų antžemines dalis geriausia rinkti giedrą dieną po pietų.

Dažnai žolelės renkamos rankomis, tačiau kad jų nepažeistumėte, privalu turėti reikiamus įrankius: kastuvus, sodo peilius, žirkles.

Renkant reikia stengtis kuo mažiau žaloti augalus, nenurinkti visų augalų. Kasant požemines augalo dalis, reikia nuvalyti smulkias šakneles ir palikti jas augalo augimvietėje. Šaknis ir šakniastiebius galima kasti tik tų augalų, kurių visos dalys gerai išsivysčiusios.

 Kiaulpienių vynasNuo medžių ar jų šakų vaistinę žaliavą reikia rinkti atsargiai, jų nežalojant. Nupjaunamos medžių šakelės, surišamos ir džiovinamos vėsioje vietoje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Išdžiūvę pumpurai nuskinami nuo šakučių ir išvalomi. Skinti pumpurus ir lupti žievę galima tik miško kirtimo vietose nuo nupjautų medžių ar krūmų. Pušų renkami tik šoniniai pumpurai, kad galėtų augti ūgliai.

Surinktas augalo dalis būtina greitai ir kokybiškai išdžiovinti, nes džiovinimo tikslas yra konservuoti augalinę žaliavą, t. y. pašalinti vandenį ir sustabdyti fermentų veiklą. Tik tada augalinė žaliava bus kokybiška.

Lapus, žiedus, žolę būtina džiovinti pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Augalinė medžiaga laikoma išdžiūvusi, kai stiebai, žievė, šaknys ir šakniastiebiai lenkiant lūžta traškėdami, lapai ir žiedai lengvai susitrina į miltelius. Kokybiška žaliava turi jai būdingą spalvą, kvapą, neturi pašalinio kvapo ir priemaišų.

Pavasarį renkamos žolės Lietuvoje

 Paprastoji kiaulpienėPaprastoji kiaulpienė. Ji labai vertinama įvairių šalių liaudies medicinoje, vadinama net gyvybės eliksyru. Kiaulpienė gerina medžiagų apykaitą, valo ir stiprina organizmą, yra turtinga antioksidantų. Visos jos dalys yra valgomos. Kiaulpienių šaknys kasamos pavasarį arba rudenį, nuvalomos, pašalinami lapai, nuplaunamos šaltu vandeniu, storos perskeliamos išilgai. Jos vytinamos, kol perpjovus nebeteka pieno sultys, o paskui džiovinamos pavėsyje ar gerai vėdinamoje patalpoje. Šaknyse yra karčiųjų glikozidų, dervų, inulino, sacharidų, vitamino C, karotinoidų, flavonoidų, organinių rūgščių.Kiaulpienių žiedų arbata

 Jauni lapeliai gali būti vartojami kaip įprastos salotos, jais gardinami mėsos, žuvies patiekalai. Iš kiaulpienių verdamos sriubos, gaminami įdarai.

Kad lapai nebūtų kartūs, prieš vartojant juos reikia nuplauti ir pusvalandį palaikyti sūdytame šaltame vandenyje.

Paprastosios kiaulpienės kavaGalima pasigaminti ir kiaulpienių kavos. Kavai kiaulpienių šaknis reikia rauti anksti pavasarį, kai tik pradeda augti pirmieji lapeliai. Šaknis reikia švariai nuplauti, palaukti, kol nudžius, supjaustyti ir džiovinti orkaitėje (40 laipsnių temperatūroje). Prieš vartojimą galima lengvai paskrudinti ir sumalti kavamale. Gautus miltelius reikia užplikyti verdančiu vandeniu ir turėsite puikų gėrimą, kuris suteiks daugiau žvalumo nei kavos pupelių kava.

Pavasarį užmiestyje patariama prisirinkti kiaulpienių žiedų ir užšaldyti šaldiklyje. Rudenį ar žiemą retkarčiais virškinimui pagerinti galėsite paskanauti užplikytų šaldytų kiaulpienių žiedų arbatos. Iš žiedų taip pat gaminamas pienių medus ir naminis pienių vynas.

Daržinė žliūgė

Daržinė žliūgė. Tai smulki, įkyri daržų piktžolė. Tačiau ji yra pirmoji valgoma vaistingoji žaluma, kurios galima pasirinkti vos nutirpus sniegui. Joje yra vitaminų E ir C, saponinų, karotino, kalio ir chloro druskų. Tai tikras špinato pakaitalas. Maistui tinka visas augalas. Ja galima paskaninti salotas, sriubas, troškinius.

Liaudies medicinoje šutinta žliūgė dedama ant skaudamų vietų sergant radikulitu, reumatizmu, susimušus ar pasitempus raiščius. Žliūgės žolės sultys naudojamos esant vidiniam kraujoplūdžiui, kankinant hemorojui, išsivysčius avitaminozei ar sergant diabetine katarakta.

Paprastoji garšva

Paprastoji garšva. Tai irgi daržų piktžolė, tačiau puikus vitaminų šaltinis ankstyvą pavasarį. Šiame augale daug vitamino C, mineralinių medžiagų, baltymų, eterinių aliejų.

Garšvos lapeliaiNuo senų laikų garšva buvo vertinama dėl maistinių ir vaistinių savybių, seniau liaudies medicinoje buvo vartojama podagrai gydyti, daug jų buvo auginama vienuolynų soduose. Rinkti jaunus garšvos lapelius galima nuo ankstyvo pavasario. Žalius lapelius galima dėti į salotas, troškinius. Garšvos lapelių sriuba skoniu primena kopūstų sriubą.Garšvų salotos

Didžioji dilgėlė

Didžioji dilgėlė. Tai vienas naudingiausių laukinių augalų. Liaudies medicinoje nuo seno žinoma kaip vaistinis augalas. Tačiau tai ne tik vaistas, bet ir maistas.

Dilgėlių sriubaŠviežiose dilgėlėse yra daug mineralinių medžiagų (kalio, natrio, magnio, geležies), organinių rūgščių, vitaminų (C, K, B, E).

Ji labai vertinga (savo verte prilygsta ankštinėms daržovėms), gero skonio, lengvai paruošiama.

Gerina bendrą savijautą, ypač tinka nusilpusiam po žiemos organizmui stiprinti.

Geriausia dilgėles skinti, kai stiebeliai dar jauni – 10-15 cm. Jas reikia gerai nuplauti, nuplikyti verdančiu vandeniu ir susmulkinti. Gauta žalia masė naudojama maistui gaminti.

Dilgėlių lapelių arbataVertingiausi yra jaunų dilgėlių lapeliai, surinkti pavasarį. Iš jų verdamos sriubos, arbatos, spaudžiamos sultys, jų dedama į salotas. Dilgėlių užpilai ir ekstraktai naudojami ir kosmetikoje – plaukams stiprinti, pleiskanojimui mažinti.

 

© Maistas ir cholesterolis

10 Kov

Maistas ir cholesterolis

Kaip maitintis, kad sumažėtų cholesterolio kiekis? Prisiminkime svarbiausią dalyką: reikia vengti sočiųjų riebalų ir cukraus bei pradėti valgyti daugiau ląstelienos turinčio maisto.

Kiaušinio baltymas 

Kiaušiniai. Galite valgyti, kiek norite, kiaušinio baltymų, tačiau ne daugiau kaip du trynius per savaitę.

Vaisiai. Kasdien suvalgykite tris (pusės stiklinės dydžio) šviežių vaisių porcijas. Labai naudingi citrusiniai. Venkite kokoso riešutų, kuriuose daug sočiųjų riebalų.

Daržovės. Naudingos beveik visos daržovės. Ląsteliena padeda šalinti cholesterolį, tad valgykite daugiau brokolių, salierų, žiedinių kopūstų, bulvių su lupenomis. Kasdien suvalgykite po vieną spalvotą daržovę (ryškiai žalią ar tamsiai geltoną).

Mėsa. Valgykite tik liesą mėsą. Venkite kiaulienos, žąsienos, antienos. Nevalgykite odelės. Nepirkite konservų aliejuje, mėsainių.

Liesas pienas 

Pieno produktai. Gerkite tik liesą pieną. Rinkitės neriebų geltoną ir varškės sūrį, jogurtą.

Pupelės. Venkite keptų pupelių. Visos kitos tinka.

 Moliūgų sėklos

Riešutai. Valgykite saikingai arba išvis atsisakykite. Pakeiskite juos sezamo, saulėgrąžų ir moliūgų sėklomis.

 Javainiai

Javainiai. Vietoj daug cukraus turinčių javainių pirkite pagamintus iš neapdorotų grūdų. Cholesterolio kiekį puikiai mažina avižos.

 Margarinas

Riebalai. Sviestą keiskite margarinu. Augaliniame aliejuje yra polinesočiųjų riebalų – rinkitės saulėgrąžų, sojos pupelių, kukurūzų. Atsisakykite gyvulinių riebalų, mėsos taukų, palmių aliejaus.

Saldumynai. Nieko kepto su šokoladu ar cukrumi. Galite pasmaguriauti šerbetu, želė, pudingu iš neriebaus pieno ir kiaušinių baltymų. Bet ne daugiau kaip dvi porcijos per dieną.

Gėrimai. Tinka šviežių vaisių sultys (nesaldžios), juoda kava, arbata, gaivieji gėrimai be cukraus. Venkite riebaus pieno ir grietinėlės. Galite neriboti prieskonių, acto, sojos padažo ir garstyčių.

 Avižos

Duonos gaminiai. Kad gautumėte daugiau ląstelienos, valgykite duoną iš neapdorotų grūdų (kviečių ar avižų). Jei kepate patys, vietoj sviesto naudokite margariną ir kiaušinių pakaitalus. Venkite konditerijos gaminių, nes juose daug cukraus.

 Česnakai

Česnakai, kurie stiprina kraujagyslių sieneles ir aktyviai kovoja su cholesteroliu. Norint pasiekti veiksmingų rezultatų, būtina per dieną suvalgyti 2-3 šviežio česnako skilteles. Jei turite virškinamojo trakto problemų, pasitarkite su gydytoju.

 Liesa jautiena

Jautiena. Tai skamba neįtikėtinai, bet tiesa! Liesa jautiena gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. 100 g liesos jautienos per dieną gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje daugiau nei 10 proc.

 10 geriausių produktų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje

 Migdolai 

1. Migdolai, kurie turi nesočiųjų riebalų, padeda sumažinti „blogojo“ cholesterolio ir pakelti „gerojo“ cholesterolio kiekį. Kadangi migdolai turi daug kalorijų, rekomenduojama valgyti nedidelėmis porcijomis (80 g).

 Apelsinų sultys

2. Apelsinų sultys gali sumažinti cholesterolio kiekį 8 proc.

 Alyvuogių aliejus

3. Aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, kuris gali ne tik ženkliai sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje (ypač krešėjimą), tačiau ir pagerinti bendrą sveikatą ir stiprinti imunitetą. Geriausia naudoti su salotomis ir daržovėmis.

 Šparagai

4. Šparagai, ypač žali ir virti. Virti šparagai mažina cholesterolio kiekį, pagerina iš organizmo tulžies rūgščių ir cholesterolio išsiskyrimą. Kitos daržovės, mažinančios cholesterolio kiekį, – tai burokėliai, morkos, baklažanai, šparaginės pupelės ir žiediniai kopūstai.

 Avižiniai dribsniai

5. Avižiniai dribsniai. Per kelias savaites bendras cholesterolio kiekis sumažėja daugiau kaip 5 proc.

 Pupelės

6. Pupelės. Pusė puodelio pupelių per dieną gali sumažinti cholesterolio kiekį iki 8 proc. Jei naudojamos konservuotos pupelės, būtina atsikratyti perteklinės druskos.

 Mėlynės

7. Mėlynės (pirmenybė teikiama šviežioms ir šaldytoms), kurios nuo cholesterolio plokštelių padeda apsaugoti sveikas arterijas, normalią kepenų veiklą.

 Pomidorai

8. Pomidorai, kuriuose yra likopeno, padeda sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Naujausi tyrimai rodo, kad reikėtų suvartoti ne mažiau kaip 25 mg likopeno per dieną. Tai prilygsta  stiklinei pomidorų sulčių.

 Avokadas

9. Avokadas, kuriame yra daug mononesočiųjų riebalų. Tinka valgyti vieną arba dėti į salotas ir kitus lengvus užkandžius.

 Šokoladas

10. Šokoladas, kuriame yra naudingų antioksidantų, flavonoidų, kurie padeda sumažinti cholesterolio kiekį. Šokolado oleino rūgštis yra naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai. Valgykite ne daugiau kaip 30 gramų šokolado per dieną, ir teikite pirmenybę karčiam arba tamsiam šokoladui, kuriame yra ne mažiau kaip 70 % kakavos.

 

© Pavasario žvalumas ir maistas

4 Kov

Pavasarinis racionasPavasarį, po žiemos, jaučiamės pavargę, vangūs, dažnai stinga energijos ir žvalumo. Kaip ir visa gamta, taip ir mūsų organizmas pavasarį tarsi atgimsta: vėl atsigauname, pasisemiame gyvybinių jėgų. Pateikiame keletą patarimų, kaip greičiau atsikratyti žiemos stingulio ir vėl tapti energingiems bei žvaliems.

Sutikime saulę. Rytą atsikėlę prieikime prie praverto lango ir pažvelkime į patekėjusią saulę. Mokslininkai tvirtina, kad tada, kai saulės spinduliai patenka į akies tinklainę, organizme nustoja skirtis serotoninas – hormonas, verčiantis jaustis mieguistiems, todėl pajuntame energijos antplūdį.Blynai

Daugiau šalto vandens. Keletą kartų per dieną apšlakstykime veidą šaltu vandeniu. Jis ne tik puikiai sudrėkins mūsų odą, skatins kraujotaką, bet ir akimirksniu tapsime žvalesni, nebeliks mieguistumo. Paskui nusiprauskime po dušu.

Žemyn galva. Tokioje padėtyje priteka daugiau deguonies, vadinasi, ir energijos. Vos tik nubudę neskubėkime šokti iš lovos, o atsigulkime ant nugaros, pakelkime kojas, paskui – kūną, rankas, pasiraivykime.

Taisyklingas maitinimasGiliau kvėptelėkime. Kvėpuodami dažnai ir negiliai save apsunkiname. Taigi pradėkime dieną gilaus kvėpavimo pratimais. Taip smegenys gaus pakankamai deguonies. Atsisėskime ant kėdės, ištieskime nugarą, rankas laikykime ant kelių. Įkvėpkime 4 kartus, sulaikykime kvėpavimą, iškvėpkime taip pat 4 kartus. Kvėpavimo pratimą kartokime 2-3 minutes.

Kvapai. Malonūs kvapai gerina nuotaiką, skaidrina mintis, dažnina pulsą ir teikia energijos. Taigi vartokime aromatinius eterinius aliejus. Jais galime pakvepinti patalpą ar nosinaitę ir ją nešiotis. Žvalina rozmarinų, pipirmėčių, eukaliptų, citrinų, levandų, pušų, kedrų, pačiolių ir bergamočių aromatai.

Judėjimas. Geriausias būdas sužadinti aptingusį, pavargusį kūną – judėjimas. Pasivaikščiokime greitu žingsniu, keletą minučių pašokinėkime, pabėgiokime. Jei per žiemą tapome vangūs – tada skatinkime kraujotaką. Bėgimas – vietoj važiavimo, laiptai – vietoj lifto, dviratis – vietoj automobilio. O geriausia – eikime pėstute. Nauda trejopa: širdies treniravimas, graži figūra ir elastingos kraujagyslės.

Žvalumo kokteilis. Jeigu pavargome, praalkome, tačiau neturime laiko sočiai pavalgyti, – pasidarykime kokteilį. Suplakime maišytuvu stiklinę pieno, susmulkintą bananą, stiklinę šaldytų uogų.

Išsimiegoti niekada nevėlu. Blogai išsimiegoję jaučiamės tarsi sumušti. Tačiau kartais neįmanoma išvengti bemiegės nakties. Tad dvi savaites stenkimės eiti miegoti nors pusvalandį anksčiau. Mat miego galima „prisitaupyti“.

Maisto racionasMaistas. Po žiemos mūsų organizmas vėl įgaus žvalumo, jei laikysimės raugintų kopūstų dietos. Kopūstai valo ląsteles, šalina iš organizmo šlakus. Pakanka žiemos atsargų! Riebią mėsą, konservus, cukrų, kvietinių miltų patiekalus keiskime natūraliais produktais, rupiai maltų miltų duona. Jie šalina šlakus ir skatina organizmo gyvybinius procesus. Gerkime žolelių sultis – jos gerina organizmo veiklą.

Šalin nuovargį. Dažnai jaučiamės pavargę? Ko gero, dėl per žiemą susikaupusių riebalų. Priežastis paprasta: kraujyje gausu riebalų, jis lėtai teka ir prastai aprūpina ląsteles deguonimi. Dėl to sulėtėja ir smegenų veikla, o mes jaučiamės pavargę. Geriausios priemonės – judėjimas, daug vitaminų turintys vaisiai ir daržovės.

Pavasarinė avitaminozė ne tik sukelia nuovargį ir slogutį, bet ir susilpnina smegenų veiklą, sumažina darbingumą. Dėl jos sunku susikaupti, įsiminti informaciją, neįmanoma našiai dirbti visą darbo dieną. Kad būtų lengviau, pusryčių suvalgykite kietai virtą kiaušinį – jame esantis cholinas padidina „gerojo“ cholesterolio kiekį ir kartu pagerina atmintį. Kad pagerėtų nervų sistemos veikla ir nekamuotų niūrios mintys, aprūpinkite organizmą magniu, t. y. valgykite grikių košės, riešutų, pupelių, makaronų, žuvies, kviečių gemalų, pieno produktų, žalumynų, gerkite kakavos. Norėdami padidinti organizmo atsparumą, valgykite vaisių ir daržovių, turtingų vitamino C (citrusų, kivių, svogūnų laiškų, raugintų kopūstų), gerkite erškėtuogių nuoviro. Norėdami pagerinti nuotaiką, valgykite produktų, turinčių B grupės vitaminų: mėsos, žuvies, rupios duonos, įvairių kruopų. Kasdien vartokite medaus ir alyvuogių aliejaus.

Nuovargį ir mieguistumą lengviau įveiksite valgydami riebių saldumynų, pvz., sutirštinto pieno su kreminiais pyragaičiais (tarpusezoniu jie nedidina kūno svorio), o darbingumą padidinsite kramsnodami datulių, turinčių įvairių mikroelementų bei vitamino A, ir džiovintų abrikosų, turtingų kalio, fosforo ir magnio.

 

© Maistas ir pelėsiai

27 Vas

Pelėsiai

Tikriausiai visi esame girdėję apie pelėsį, iš kurio buvo išgautas penicilinas – vaistas, padėjęs išgelbėti daugybę gyvybių. Deja, naudingų pelėsių yra labai nedaug, nors iš viso žinoma net apie 160 pelėsio grybelio rūšių. Naudingieji pelėsiai vartojami penicilino gamyboje, taip pat rokforo, kamambero rūšies sūriams gaminti.

 Vaisių pelėsis

Jogurto grybelisPelėsių sporų yra visur: ore, dirvožemyje, ant mūsų odos, ant augalų, ant gyvūnų, net ant maisto, kurį mes valgome. Pavojų sveikatai kelia pelėsių veiklos produktai ir mikroskopinės jų sporos, galinčios sukelti rimtą ligą – mikotoksikozę. Nustatyti, kokių pelėsių susidarė ant maisto, buityje neįmanoma, kaip neįmanoma visiškai sustabdyti pelėsių susidarymo ant maisto. Todėl pirmiausia reikėtų pasirūpinti, kad pelėsių nesusidarytų. O jeigu jau taip atsitiko ir produkto paviršiuje ar viduje pamatėte pelėsį, jokiu būdu nesistenkite produkto „gelbėti“ (pavyzdžiui, nugriebti pelėsį ir pervirti uogienę, nugremžti pelėsį ir panašiai) ar sušerti jo gyvūnams. Visus supelijusius produktus reikia išmesti, nors, žiūrėdami plika akimi, jūs ir nepastebite jokių pelijimo požymių. Atminkite, kad pelėsių sporos – mikroskopinės. Tad taupumas gali tapti rimtos ligos (ir, žinoma, su ja susijusių išlaidų) priežastis.Duonos pelėsis

Konservuotų produktų pelėsisLabiausiai pavojingi:

* supeliję žemės riešutai, kiti riešutai, javai ir kruopos.

* pelėsinius sūrius (rokforą, kamamberą), netgi laikomus šaldytuve, gali užpulti ir kenksmingi pelėsiai, todėl šių sūrių geriau ilgai nelaikykite.

* dažnai tikrinkite savo maisto atsargas ir negailestingai išmeskite sugedusias.

* gamindami uogienes ar kitas maisto atsargas negailėkite cukraus, vartokite jo tiek, kiek reikia pagal receptą.

* maisto atsargas laikykite sausoje patalpoje.

* kartą jau atidarytą indą laikykite šaldytuve sandariai uždarę.

* atitirpinę šaldytuvą, kruopščiai jį išplaukite šiltu vandeniu su soda. Jeigu šaldytuve atsirado pelėsių, plaudami naudokite dezinfekuojamąją priemonę. Nelaikykite duonos gaminių polietileniniuose maišeliuose – geriau suvyniokite į specialiai tam skirtą popierių, plėvelę, foliją.

 

© Kaip derinti vyną ir valgius?

27 Vas

Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią.

V. Gėtė

BožolėKaip derinti vyną ir maistą, sprendžiame individualiai. Juk kiekvieno žmogaus skonis skirtingas, todėl svarbiausia atrasti, koks vyno ir maisto derinys mums labiausiai patinka, ir nesirūpinti dėl kitų nuomonės. Tačiau pradedančiajam vyno mėgėjui tai nėra labai paprasta. Taigi siūlome pasinaudoti šiomis rekomendacijomis.

Iš pradžių geriami silpnesni gėrimai, paskui pereinama prie stipresnių. Todėl raudonasis vynas paprastai nėra patiekiamas prie užkandžių ar lengvesnių patiekalų. Jis labiau tinka prie jautienos, makaronų ir pan.

Beaujolais

Beaujolais – tinka su aštriu sūriu, makaronais, raudonuoju padažu, paukštiena, kiauliena, užkandžiais.

 Pinot Noir

Pinot Noir – dera prie aštraus sūrio, makaronų, raudonojo padažo, kiaulienos, jautienos.

 MerlotCabernet Merlot

Merlot, Cabernet – dera prie aštraus sūrio, makaronų, raudonojo padažo, jautienos, šokolado.

 Zinfandel

Zinfandel – tinka su aštriu sūriu, makaronų, raudonuoju padažu, jautiena.

Portveinas 

Portveinas – dera prie aštraus sūrio, šokolado.

Chenin Blanc 

Chenin Blanc – dera prie švelnaus ir aštraus sūrio, užkandžių, krevečių, krabų, omarų, vėžiagyvių, azijietiško maisto, paukštienos.

 Gewurz traminer

Gewurz traminer – tinka prie švelnaus sūrio, užkandžių, azijietiško maisto, paukštienos, kiaulienos.

 Dry Riesling

Dry Riesling – tinka su švelniu bei aštriu sūriu, užkandžiais, krevetėmis, krabais, omarais, švelniu padažu, grilyje kepta žuvimi, azijietišku maistu, paukštiena, kiauliena.

 Sauvignon Blanc

Sauvignon Blanc – geriausiai dera prie švelnaus ir aštraus sūrio, užkandžių, austrių, krevečių, krabų, omarų, vėžiagyvių, jūrų gėrybių, švelnaus padažo, grilyje keptos žuvies, makaronų, grietinėlės padažo, paukštienos.

 Chardonnay

Chardonnay – tinka prie aštraus sūrio, užkandžių, austrių, kitų jūrų gėrybių, švelnaus padažo, grilyje keptos žuvies, paukštienos, kiaulienos.

 White Riesling

White Riesling – geriausiai dera prie švelnaus sūrio ir šokolado.

Vis dėlto pasikliaukite savo nuomone ir valgykite bei gerkite tai, kas jums gardu!

 

Taip pat žiūrėkite:

Vynas

Spirituotas vynas

Vermutas

Sidras

Cheresas

Alkoholinis gėrimas

© 5 geriausi maisto priedai

26 Vas

Gaivieji gėrimaiMaisto sudėtyje esantys priedai, žymimi E raide, gąsdina ne vieną. Tačiau reikėtų žinoti, kad E raidelė nebūtinai yra tik blogis.

***

MargarinasMajonezas

LedaiŠokoladas

E322 (lecitinas). Tai emulsifikuojamoji medžiaga, dažnai naudojama vandeniui ir riebalams sujungti. Lecitiną galima gaminti iš kiaušinių ar sojų. Jo yra margarine, majoneze, leduose, šokolade, kepiniuose, sausainiuose. Lecitinas yra maistingas ir netoksiškas, jis naudojamas smegenų veiklai pagerinti.

***

Kepiniai E300 (askorbo rūgštis). Tai natūralus antioksidantas, neleidžiantis maistui rūgti ir apkarsti. Jo yra keptuose ir konservuotuose produktuose, džiovintose bulvėse, pieno milteliuose, koncentruotose vaisių sultyse, kūdikių maiste. Askorbo rūgštimi chemijoje vadinamas vitaminas C, jį vartoti saugu ir sveika.Konservuoti produktai

***

 

E967 (ksilitolis). Tai iš beržų gaminamas dirbtinis saldiklis. Pasižymi švelniu mėtų skoniu. Jo yra kramtomojoje gumoje, burnos gaivikliuose. Įrodyta, kad ksilitolis naikina dantų ėduonį sukeliančias bakterijas.

***

E306 (vitaminas E). Tai natūralus antioksidantas, gaunamas iš sojų pupelių, daigintų grūdų ar medvilnės sėklų. Jo yra majoneze, margarine, dešroje, desertuose. Vitaminas E yra svarbiausias riebaluose tirpus antioksidantas. Jis padeda sumažinti vėžio ir širdies ligų pavojų. Valgydami jo gauname nedaug, todėl reikėtų vitaminą vartoti kaip maisto papildą.

***

 E101 (riboflavinas). Tai natūrali dažomoji medžiaga (maistinis dažiklis). Jo yra padažuose, fermentiniame sūryje, gaiviuosiuose gėrimuose. Riboflavinas (kitaip vitaminas B2) yra svarbi maisto medžiaga, jį vartoti saugu ir sveika.

Žr.:

Maisto priedas

Saldiklis

© Garstyčios

25 Vas

Dešrelė su garstyčiomisGarstyčios su dešrelėmis – tokį skonį turbūt dažnas prisimename nuo vaikystės. Su šiuo prieskoniu net ir pats paprasčiausias patiekalas įgauna pikantišką skonį.

Piktos, bet naudingos. Pikantiškas skonis – ne vienintelis garstyčių privalumas. Garstyčiose gausu vitaminų B, E, A, D, taip pat kalio, geležies ir fosforo. Garstyčios gerina apetitą ir padeda virškinti sunkų maistą. Beje, jomis galima gardinti beveik visas mėsos rūšis. Patyrę virėjai žino, kad norint, jog kepta mėsa būtų minkšta, ją žalią reikia ištrinti garstyčiomis.Garstyčios

Kiauliena su garstyčiomisEteriniai aliejai, esantys šiame prieskonyje, stimuliuoja organizmo apsaugines funkcijas, todėl peršalimo ligų sezonu jų vertėtų vartoti dažniau. Be to, garstyčiose yra riebalų rūgščių, kurios gerina medžiagų apykaitą. Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad garstyčios stabdo senėjimo procesus, yra viena širdies ir kraujagyslių ligos profilaktikos priemonių.

Baltosios garstyčiosGausi šeimyna. Garstyčios gali būti kelių rūšių. Lietuvoje seniai auginamos nėra itin aštrios. Atpažinti jas galima pagal intensyvią geltoną spalvą. Yra dar ir rudųjų bei juodųjų garstyčių. Beje, pastarųjų spalva yra greičiau tamsiai raudona. Jos yra labai aštrios.

 Juodosios garstyčiosRudosios garstyčios

Milteliai ar grūdeliai. Gaminamos garstyčios dviem būdais arba iš grūdelių, arba iš miltelių. Išoriškai tokios garstyčios niekuo nesiskiria – jų konsistencija primena grietinės. Tačiau iš grūdelių pagamintos garstyčios yra naudingesnės, o ir skanesnės nei iš miltelių. Mat tokioms garstyčioms gaminti naudojami sumalti grūdeliai, iš kurių išspaustas aliejus. Iš miltelių padarytos garstyčios labiau degina burną, tačiau neturi pikantiško skonio. Tad pirkdami garstyčių padažą, nepatingėkite perskaityti, iš ko jis yra padarytas.Garstyčios milteliais

Pasidaryk pats. Garstyčių padažo galima pasigaminti ir namie. Tam reikia grūdelius padžiovinti, susmulkinti, užvirinti su verdančiu vandeniu, nusunkti ir sutrinti į miltelius. Paimkite 180 g smulkintų garstyčių arba jų miltelių, 0,25 ml verdančio vyno acto, 180 g cukraus, truputį pipirų, gvazdikėlių, kardamono, muskato riešuto, nutarkuokite pusės citrinos žievelę.Garstyčios grūdeliais

Smulkintas garstyčias užpilkite verdančiu vyno actu, gerai išmaišykite ir palikite nakčiai šiltoje vietoje. Kitą dieną sudėkite cukrų ir prieskonius ir dar kartą viską išmaišykite. Po poros valandų garstyčias galite tiekti ant stalo.Naminis garstyčių padažas

Svarbu:

1. Garstyčių nerekomenduojama valgyti tik tiems žmonėms, kurie turi skrandžio problemų – serga gastritu arba opalige;

2. Nereikėtų jų valgyti prieš miegą, mat šis prieskonis pasižymi stimuliuojamuoju poveikiu.

 

© Glitimas – draugas ar priešas?

24 Vas

Produktų etiketėse atsiradusi žyma „be glitimo“ privertė suklusti daugybę dietų aistruolių. Ar tik nebus atrastas raktas į universalias lieknėjimo paslaptis? Galbūt atsisakius glitimo turinčių produktų svoris ims kristi lengvai ir greitai?

GlitimasGlitimas – tai baltymų gliadino ir gliutenino mišinys, susijungęs su krakmolu. Jo esama daugumoje grūdų, glitimas sudaro net 80 procentų visų kviečiuose esančių baltymų. Glitimas yra svarbus baltymas, kurio žmogus kasdien gauna su įvairiais maisto produktais, kartais juo net specialiai papildomi kai kurie maisto produktai, kuriuose stinga baltymų.

Budistų vienuoliai glitimą vertino kaip puikų mėsos baltymų pakaitalą, fizinių jėgų ir energijos šaltinį. Tačiau pastaruoju metu maistas be glitimo vis dažniau tampa sveikos dietinės mitybos sinonimu.

GrūdaiTiesą sakant, mitybos ekspertai kol kas neturi vieningos nuomonės, ar atsisakius produktų, kuriuose yra glitimo, svoris metamas sveikiau ir lengviau. Viena vertus – tikrai taip, nes glitimo nevartojantis žmogus visų pirma iš valgiaraščio išbraukia visus miltinius patiekalus, o tai jau savaime yra didelis pliusas trokštant sulieknėti. Tačiau lazda turi du galus: kuo pakeičiami glitimo turintys produktai?

MakaronaiJei miltiniai patiekalai, makaronai, džiūvėsėliuose apvolioti kepsniai keičiami vaisiais, daržovėmis ir ant grotelių kepta mėsa – be abejo, svoris turėtų kristi. Tačiau jei žmogus rinksis tų pačių miltinių patiekalų pakaitalus be glitimo, arba jo valgiaraštyje padaugės riebių, gausiai aliejumi gardintų patiekalų – vargu ar jo svoris pakis, galima sulaukti net ir atvirkščio efekto – jis pradės didėti.

BandelėsNet ir viena bandelė gali susargdinti. Ar įsivaizduojate savo gyvenimą be makaronų, duonos, košių, sausainių, kepinių? Dauguma – sunkiai. Tačiau kai kam tai – vienintelis būdas išlikti sveikiems, nes jų organizmas netoleruoja glitimo.

Vis daugiau žmonių netoleruoja javuose esančio baltymo glitimo. Kraštutinė glitimo netoleravimo forma – celiakija (arba gliuteninė enteropatija) – yra lėtinė plonosios žarnos liga, kuriai būdingas kviečių baltymo gliuteno arba į jį panašių miežių ir rugių baltymų lemiamas gleivinės pažeidimas bei sutrikęs maisto medžiagų įsisavinimas genetinį polinkį turintiems žmonėms. Galimas autoimuninis žarnų, odos, kepenų, sąnarių, gimdos, širdies, smegenų ir kitų organų pažeidimas), kuria sergant pažeidžiama plonosios žarnos gleivinė ir žarnynas neperdirba vitaminų, mineralinių medžiagų, angliavandenių bei riebalų, arba perdirba tik iš dalies. Liga gali pasireikšti smarkiu viduriavimu, svorio mažėjimu, mažakraujyste, plaukų slinkimu, edemomis ir net žarnyno augliais. Ypač pavojingi šia liga sergantiesiems kviečiai, rugiai, miežiai, avižos. Sergant celiakija pavojingų produktų būtina griežtai vengti ne tik paūmėjus ligai, bet ir tada, kai simptomai nepasireiškia.

Kvietinių miltų duonaNatūralaus glitimo apstu tokiuose kasdien vartojamuose maisto produktuose, kaip  makaronai, įvairūs kepiniai. Kadangi šį baltymą galima naudoti ir maisto produktų konsistencijai pagerinti, kaip stabilizatorių, jo patenka į daugybę kitų, iš pirmo žvilgsnio su glitimu nieko neturinčių produktų – pavyzdžiui, pomidorų padažą, ledus, sultinio kubelius ir kt.

Glitimo nėra ryžiuose, grikiuose, kukurūzuose, sorose, sojose, kiaušiniuose, piene, sūryje, daugumoje jogurtų. Riešutai, aliejus, bulvės –taip pat maistas be glitimo.Grikiai

KošėVis dėlto žmonėms, kurių organizmas glitimą kuo puikiausiai toleruoja, nėra būtinybės atsisakyti visų glitimo turinčių produktų – taip galite netekti ir Jūsų organizmui reikalingų vitaminų bei mineralų – kad ir paaukodami daugumą košių, duoną.Sausainiai

Glitimas ir kūdikiai. Pasak statistikos, maisto produktai, kuriuose yra glitimo, dar nesulaukusio pusės metų kūdikio valgiaraštyje labai padidina bronchinės astmos, cukrinio diabeto ir atopinio dermatito (t. y. lėtinis, pasikartojantis odos uždegimas, kuriam būdingas nuolat savo vietą ir formą keičiantis, labai niežtintis bėrimas) riziką. Vaikams nuo 6 mėn. iki 1 metų šis pavojus gerokai sumažėja, bet vis dėlto išlieka aktualus. Todėl atsisakyti glitimo kūdikio maiste naudinga. Tiesa, jo turinčių produktų gali drąsiai valgyti kūdikį savo pienu maitinanti mama – mažylio sveikatai tai įtakos neturės.

 

© Pavojingiausi produktai

23 Vas

Produktai – žudikai, trumpinantys gyvenimą

Pavojingiausi produktai

Rūpindamiesi savo sveikata ir stengdamiesi maistui naudoti tik naudingus produktus, mes vis dėlto gyvenimo neįsivaizduojame be įvairiausių „skanėstų“. Atminkite, kad kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką privalote galvoti, ką valgote ir stengtis vartoti tik sveikus, nekenksmingus ir vitaminų kupinus produktus. Pristatome pačius pavojingiausius žmogaus sveikatai produktus.

Čiulpiamieji saldainiai, čiulpinukai, pastilės

Čiulpinukai

Juose gausu dažiklių, cheminių medžiagų ir saldiklių, kurie tik kenkia organizmui.Pastilės

Vaisvandeniai

Saldieji gazuoti gėrimaiKo tik gazuotų gėrimų gamintojai neprigalvoja – ir citrinos skonis, ir kapučino, ir tropinių vaisių. Visa tai, žinoma, negali palikti gurmanų abejingais. Tačiau prieš išgeriant eilinį butelį saldaus gėrimo žinokite, jog tokie gėrimai sukelia troškulį ir jų sudėtyje yra milžiniškas kiekis cukraus.

Saldieji gazuoti gėrimai sukelia ir celiulitą. Juose yra tiek saldiklių, kad atsigėrus vieno ar kito saldaus gazuoto gėrimo, vėl norisi gerti.

Šokoladiniai batonėliai

Šokoladiniai batonėliaiTai dar vienas delikatesas, kurio reklamos žada ir energijos antplūdį, ir sėkmę gyvenime. Tačiau nė viename reklamos klipe Jums niekas nepraneša, kad kiekvienas batonėlis yra kupinas didžiulio cukraus kiekio ir įvairių cheminių medžiagų priedų.

Taip gardu ir nekalta, tiesa? Deja, šokoladiniuose batonėliuose gausu kalorijų, genetiškai modifikuotų medžiagų ir, žinoma, dažiklių.

Dešra

Ir koks gi vyras įsivaizduoja savo gyvenimą be sumuštinio su dešra? Tačiau mažai kas žino, jog būtent dešrytė turi 40 proc. paslaptingųjų riebalų ir didelį kiekį skonio gerinimo priemonių.Sumuštiniai su dešra

Bulvių traškučiai

Apie šį baubą kalbama nuolat, tačiau pastebima, kad mažieji nuolat juos valgo eidami iš mokyklos ar būrelio. Bulvių traškučiai yra priešas ne tik mažiesiems, bet ir suaugusiesiems.

Bulvių traškučiaiPastaruoju metu šis produktas plačiai paplitęs Lietuvoje. Kiekvienas apsilankymas kino teatre arba bare yra lydimas skambaus bulvių traškučių traškesio. Kad ir kaip būtų skanu, šis skanėstas yra sudarytas iš angliavandenių bei riebalų, taip pat gamintojai nepamiršta įdėti ir ypač daug skonio bei kvapo stipriklių.

Riebi mėsa

Kepta kiauliena

Ne veltui musulmonai ir žydai nevalgo kiaulienos. Juk ši mėsa yra ypač pavojinga sveikatai. O kepta – dar pavojingesnė.

Majonezas

Majonezas

Tai ypač kaloringas produktas, tačiau jo teisti negalima. Jame yra daug naudingųjų angliavandenių ir baltymų. Tiesa, neapsieinama ir be dažiklių. Atminkite, kad dauguma majonezo, pomidorų ir kitų padažų rūšių turi genetiškai modifikuotų produktų.

Greitas maistas

Greitas maistas

Kad ir seilė ima tysti pagalvojus apie mėsainius, reikėtų jų atsisakyti. Juose esanti chemija ir dažikliai, skonio ir kvapų stiprikliai yra Jūsų priešas Nr. 1.

Alkoholis

Alkoholis

Tai kalorijų bomba.

Taigi pats laikas pradėti galvoti apie tai, ką valgote, ir stebėti, ką valgo aplinkiniai. Gal pats laikas pradėti valgyti salotas, vaisius ir gerti šviežiai spaustas sultis?

 

© Dietų privalumai ir trūkumai

22 Vas

DietaKiek bekalbėtų dietologai, kad metant svorį nieko nėra geriau, kaip subalansuoti mitybą ir pradėti sportuoti, moterys niekada turbūt neatsisakys dietų. Pasak tų pačių dietologų, nėra vienos dietos, kuri būtų efektyvi visoms moterims. Tačiau jų yra tiek daug, kad įmanoma prisitaikyti sau tinkančią. Aptarkime kai kurių dietų pliusus ir minusus.

Žaliavalgystė – mažiau kalorijų

Pliusai: tai vienas efektyviausių metodų, metant svorį – termiškai neapdorotose daržovėse mažai kalorijų ir daug vitaminų. Be to, jose gausu vertingų fermentų, padedančių sveikatinti organizmą. Jeigu laikysitės žaliavalgystės dietos, 75-80 proc. turi sudaryti termiškai neapdorotas maistas.Žaliavalgystė

 Minusai: tai nėra labai paprasta. Pradėti kramsnoti žalią morką ar burokėlį nebus labai skanu. Be to, pirmomis dienomis gali kamuoti diarėja (viduriavimas). Dar vienas žaliavalgystės minusas – mažas baltymų kiekis maiste. Augaliniai baltymai nepakeičia iš mėsos gaunamų baltymų, todėl gali atsirasti baltymų deficitas, neigiamai paveiksiantis savijautą. Be to, nevertėtų pamiršti ir nitratų. Vartodami tiek daug daržovių jų irgi „suvalgome“ daugiau.

Gausioji dieta – daug, bet neskaniai

Pliusai: laikantis šios dietos galima valgyti daug, tačiau reikia labai atidžiai rinktis maisto produktus: tai turi būti nekrakmolingos daržovės, nugriebti pieno produktai, liesi sultiniai, košės, liesa mėsa. Jokių prieskonių ar riebalų, kuo mažiau druskos. Pasak dietologų, tai viena labiausiai subalansuotų dietų.

Minusai: toks maistas naudingas sveikatai, tačiau jis retai kada būna skanus.

Veganų dieta – jokios mėsos

Veganų dietaPliusai: vaisiai ir daržovės naudingi ne tik figūrai, bet ir sveikatai. Veganų dieta turtinga maistinių skaidulų, kurios gerina virškinimą ir teigiamai veikia odą. Jei laikysitės šios dietos, privalėsite atsisakyti mėsos, pieno produktų, kiaušinių ir riebalų (sviesto, margarino). Baltymų organizmui suteiksite valgydami ankštines daržoves, riešutus, saulėgrąžas ir košes.

Minusai: atimate iš savęs malonumą gardžiuotis mėsa. Ir kaip jau minėjome, negausite joje esančių baltymų.

Viskas, išskyrus angliavandenius

Pliusai: laikydamiesi šios dietos galite valgyti net ir keptą mėsą, aišku, geriau liesą. Tiesa, turėsite visiškai iš savo raciono išbraukti angliavandenius. Kol laikysitės tokios dietos, jūsų organizmui reikės „persitvarkyti“: anksčiau energiją jam suteikdavo angliavandeniai, o be jų ją reikės pasiimti iš riebalų. Tai padės deginti riebalus, netgi jeigu suvalgysite apskrudusią vištos krūtinėlę.Maistas be angliavandenių

Minusai: nepakankamas angliavandenių kiekis gali būti silpnumo priežastis, jėgų trūkumas neigiamai paveiks ir nuotaiką – angliavandeniai smegenyse stimuliuoja serotonino („laimės hormono“) gamybą.

Viduržemio dieta – skanu, bet su saiku

Viduržemio dietaPliusai: ši dieta sukurta pastebėjus, kad Viduržemio jūros regione žmonės gyvena ilgiau ir serga mažiau. Pagrindinis šios dietos principas – galima viską, tik labai saikingai. Bent du kartus per savaitę privalu valgyti jūros gėrybių. Jokių padažų – tik alyvuogių aliejus ir prieskoninės žolelės.

Minusai: mėgaudamiesi maistu, nepamirškite saiko, makaronai taip pat yra gana kaloringi, o saldumynus geriau iš viso pamiršti.

Urvinių žmonių dieta

Urvinio žmogaus dietaPliusai: ši dieta pastaruoju metu ypač populiari Vakaruose, kur vis dažniau žmonės raginami valgyti kuo mažiau termiškai apdorotą maistą ir taip atsikratyti civilizacijos ligų (skrandžio sutrikimų, padidėjusio cholesterolio kiekio, metabolizmo). Kad maitintumėtės pagal Paleolito žmonių racioną, reikia valgyti tik tuos produktus, kuriuos „kirto“ urviniai žmonės, – daržoves, vaisius, vištieną, mėsą, žuvį. Jokios duonos, košių ir pieno produktų.

Minusai: tai nesubalansuota dieta, atsisakę pieno produktų ir kruopų, negausite organizmui reikalingų maistinių medžiagų.

Ką daryti?

Dietologai pataria: Dietų daug, tačiau nėra vienos universalios, kuri visiems būtų efektyvi. Rinkdamiesi, kokios laikytis, turite atsižvelgti į savo amžių, sveikatos būklę, ligas, kuriomis sergate, fizinį pasirengimą, patiriamo streso lygį ir t. t.

Atminkite, kad dieta veiksminga tik tuomet, jei jos laikomasi visą gyvenimą. Priešingu atveju, numesti kilogramai grįžta su kaupu.

 

© Daržovių sultys (II)

22 Vas

Jau rašėme apie morkų, burokėlių, bulvių, agurkų ir kiaulpienių sultis (pradžia ČIA). Dabar pakalbėsime apie kitas naudingas sultis (tęsinys).

Petražolių sultys

Petražolių sultysJos labai stiprios, todėl vienu metu negalima gerti daugiau nei vieną valgomąjį šaukštą, nebent atitinkamu santykiu sumaišius su morkų bei kitų daržovių sultimis.

Natūralios petražolių sultys pagerina deguonies apykaitą, palaiko normalią antinksčių, skydliaukės veiklą, stiprina kraujotakos sistemą, ypač kapiliarus ir arterijas. Šios sultys – puiki priemonė nuo šlapimkanalių sistemos uždegimų, akmenų inkstuose bei šlapimo pūslėje, nefrito ir kitų kepenų susirgimų, įvairiausių akių sutrikimų.

Katarakta, konjunktyvitas, oftalmija, akies uždegimas, akies ragenos išopėjimas, vyzdžio nepaslankumas taip pat gydomas petražolių sultimis, tik sumaišytomis su morkų, salierų sultimis.

Petražolių ir burokėlių, taip pat petražolių ir agurkų sulčių mišiniai sėkmingai naudojami norint sureguliuoti menstruacijų ciklus.

Gydantis negalima vartoti koncentruoto krakmolo, cukraus bei mėsos produktų.

Krapų sultys

Krapų sultysNaudingos akių optinei sistemai. Sumaišius su morkų sultimis padeda gydyti vištakumą. Vyresnio amžiaus žmonėms gerina regėjimą.

Rūgštynių sultys

Jos puikiai padeda atkurti normalias suglebusių žarnų funkcijas.

Rūgštynėse itin gausu kalio, geležies, magnio, fosforo, sieros ir daugelio kitų elementų. Šių mikroelementų visuma daro rūgštynių sultis neįkainojamas visų mūsų organizmo liaukų funkcionavimui.Rūgštynių sultys

Svogūnų sultys

Svogūnų sultysJos rekomenduojamos sergant neurastenija, nemiga ir reumatizmu.

Gerai išvalo kraują. Ypač efektyvios gydant nosiaryklės uždegimus, kadangi pasižymi baktericidinėmis savybėmis.

Svogūnų sultys veikia silpniau negu česnakų sultys, todėl jų vartoti galima šiek tiek daugiau.

Krienų košelė

Krienų košelė su citrinų sulčių priedais vartojama du kartus per dieną po ½ arbatinio šaukštelio prieš valgį.

Toks mišinys padeda suirti gleivėms nepažeidžiant gleivinės.

Krienų košelė – stipri šlapimą varanti priemonė, padedanti nuo patinimų ar vandenligės. Didžiausias efektyvumas gaunamas į 150 g krienų įlašinus 2-3 citrinų sultis.Krienų košelė

Česnakų sultys

Česnakų sultysDėl jose esančio aliejaus bei kitų mūsų organizmui būtinų mikroelementų, česnakų sultys daro teigiamą poveikį visam organizmui – nuo apetito stimuliavimo ir skrandžio sulčių išsiskyrimo gerinimo iki žarnyno peristaltikos sustiprinimo bei geresnio šlapimo išsiskyrimo.

Eteriniai česnako aliejai puikiai išvalo nosiaryklę, plaučius ir bronchus nuo juose susikaupusių gleivių, per odos poras padeda išsiskirti organizme susikaupusioms nuodingoms medžiagoms.

Česnakų sultys efektyvios kovojant su žarnyno parazitais, dizenterija.

Vienas didžiausių šių sulčių privalumų – jose yra reto mikroelemento germanio, kuris teigiamai veikia senstantį organizmą, pašalindamas iš jo cholesterolio perteklių, apvalydamas kraujagysles nuo juose besikaupiančių druskų bei cholesterolio plokštelių.

Pomidorų sultys

Pomidorų sultysTai vienos naudingiausių sulčių, jei jose nėra koncentruoto krakmolo ir cukraus. Šviežios natūralios pomidorų sultys turtingos natriu, kalciu bei magniu, jose yra palyginti daug citrinų ir obuolių rūgšties, šiek tiek rūgštynių rūgšties.

Pomidorų sultys stimuliuoja skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina širdies veiklą. Išgėrę stiklinę sulčių, jūs gaunate pusę parai būtinų vitaminų A ir C normos.

Virtose arba konservuotose sultyse rūgštys tampa neorganinėmis, vadinasi, pavojingomis sveikatai.

Akmenų susidarymas kepenyse arba šlapimo pūslėje taip pat sąlygojamas tiesioginio virtų arba konservuotų pomidorų sulčių poveikio.

Ridikų sultys

Ridikų sultysŠios sultys gaminamos iš lapų bei šakniastiebių, tačiau nerizikuokite gerti jų vienų, kadangi jų sukelta reakcija labai stipri.

Derinant su morkų sultimis jos padeda atkurti organizmo gleivinę. Ridikų sultys ypač veiksmingos, jei gersite jas iš karto po krienų košelės.

Šios sultys gydo gleivinę ir valo organizmą nuo gleivių, kurias ištirpdo krienai.

Dažnai naudojamos gydant nosies ančių ligas, ligoniams, sergantiems frontitais, padeda išvengti operacijų, naudingos gydant bronchinę astmą.

Kviečių želmenų sultys

Kviečių želmenų sultysŠiose sultyse labai daug biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų, baltymų, fermentų, todėl jos padeda organizmui greičiau sveikti po įvairių operacijų ir ligų. Kviečių želmenų sultys šalina iš organizmo nuodingąsias medžiagas, stiprina imuninę sistemą. Tačiau šių sulčių per parą galima išgerti tik apie 30-40 gramų.

Kopūstų sultys

Šios sultys teigiamai veikia virškinamąjį traktą. Jos, kaip ir agurkų sultys, vartojamos sutrikus medžiagų apykaitai, nutukus. Jas vartojant, gyja ir pradeda randėti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos. Šios sultys pasižymi antimikrobiniu poveikiu.Kopūstų sultys

Patarimai

Prieš spaudžiant sultis, daržoves, būtinai švariai nuplaukite tekančiu vandeniu.

Įsidėmėkite! Ką tik išspaustos sultys vertingos būna tik valandą.

© Himalajų druska

21 Vas

Himalajų druskaJeigu domitės sveikos mitybos pagrindais, greičiausiai esate jau girdėję, kad natūralios kilmės Himalajų druska – tai 100 proc. natūrali, neapdorota, chemiškai nevalyta, nerafinuota druska, kuri neturi jokių konservantų ar priedų.Rožinė Himalajų druska

Ši druska yra kasama Himalajų papėdėse Šiaurės Pakistane, pakuojama Vokietijoje ir atitinka Europos Sąjungos kokybės reikalavimus.

Gydytojai pritaria, kad švariausia planetoje Himalajų druska yra labai naudinga.

Himalajų druska labai tinka maistui gardinti ir gaminti arba mineralinės druskos gėrimams (sūrymams).

Jūros druska (Himalajai, Tibetas)Daugelio kasdien vartojama valgomoji druska yra „tuščia“, nes joje nėra gyvybiškai svarbių elementų, o jos vartojimas lemia skysčių perteklių organizme – tai skatina celiulito atsiradimą, reumatą, artritą ir podagrą, inkstų ir tulžies akmenis.

Himalajų druskos poveikis iš esmės skiriasi nuo stipriai perdirbtų plačiai vartojamų valgomųjų druskų – joje gausu kalio ir santykinai mažiau natrio, todėl ji nekenkia ir yra naudinga žmogaus sveikatai.

Himalajų druskos poveikis organizmui:

tai vienintelė druska Žemėje, nesikaupianti organizme ir kartu su vandeniu išplaunanti senąsias druskas bei šlakus;

padeda reguliuoti kraujospūdį, ląstelių pH ir vandens kiekį organizme;

ši druska turi daug kalio ir mažai natrio, todėl padeda stiprinti širdį, kaulus ir kvėpavimo sistemą;

padeda valyti skrandį, žarnyną, kepenis, tulžį, inkstus;

gali pamaitinti kraują net 84-iais aktyviaisiais biocheminiais elementais, esančiais jos sudėtyje;

„pakrauna“ mus saulės energija, išsaugota milijonus metų neliestuose druskų kloduose.

Himalajų druska maistuiŠi krištolo švarumo druska, išsaugojusi nepaprastas skonio savybes, turtinga natūralių elementų, gali būti vartojama kaip įprasta stalo druska.

Geriausia ją vartoti jau paruoštam maistui.

Dėl ypatingo skonio ir unikalaus sveikatinamojo poveikio Himalajų druska vartojama geriausiuose pasaulio restoranuose ir yra puikiai žinoma sveiko maisto gerbėjams.

© Maisto produktų derinimas

15 Vas

Pagrindiniai principai

Maisto produktų derinimas  Produktų derinimas  – tai ne paprasta dieta. Tai visa filosofija. Pamėginkite paderinti produktus nors porą savaičių ir pajusite skirtumą.

  Baltymai virškinami rūgščioje terpėje, angliavandeniai – šarminėje. Organizmas vienu metu nesugeba išskirti ir rūgšties, ir šarmų, todėl jei valgysime mėsą su bulvėmis, žuvį su ryžiais ar sumuštinį su dešra, pirmąsias 2-4 valandas bus virškinami angliavandeniai  (bulvės, ryžiai, batonas), o baltymai (mėsa, žuvis) gulės skrandyje, laukdami rūgštinės terpės, ir ten rūgs bei pus. Dėl šios priežasties susidaro dujos, teršiasi žarnynas, kyla vidurių užkietėjimas.Baltymai

Baltymai bus pradėti virškinti tik po angliavandenių, ir tai gali trukti 4-8 valandas. Taigi maisto gulėjimas, rūgimas ir virškinimas gali užimti net 12 valandų, ir tai tik tuo atveju, jei žmogus nepersivalgė.

  AngliavandeniaiKitaip tariant, nesuderintas maistas virškinamas visą dieną, o juk mes per tas 12 valandų valgome dar kelis kartus. Toks nesveikas procesas tęsiasi diena iš dienos.

Virškinimui išeikvojama daug energijos, o neteisingam virškinimui – dar daugiau. Pagalvokite, kodėl prisivalgius mėsos su bulvėmis ir visa tai užgėrus kompotu norisi numigti, o suvalgius vien tik ryžių – ne…

  „Greitieji“ angliavandeniai  (saldumynai ir bandelės) virškinami labai greitai, o cukrus skatina rūgimą, todėl šiuos maisto produktus vertėtų valgyti ne desertui, o likus valandai ar pusantros valandos iki pagrindinio maisto.  Bet kokie skysčiai  (tarp jų ir sriuba) kuriam laikui nuplauna skrandžio sultis, o be jų bet koks maistas, patekęs į skrandį kartu su skysčiais, tiesiog ten guli, sąveikauja su tenykštėmis bakterijomis ir laukia, kol prasidės virškinimas.Sriuba

Taigi skysčius (geriausia vandenį, bet galima ir sultis / arbatas, pašildytas / atvėsintas) patartina gerti 15-20 min. prieš valgį, o ne valgio metu ar po jo. Jeigu valgant norisi gerti, reikėtų maistą ilgiau pakramtyti – tai paskatins išsiskirti seiles, kuriose yra tam tikrų fermentų, pagerinančių virškinimą. Kramtykite ramiai ir ilgai.

Gerai sukramtytas ir seilėmis suvilgytas maistas turi daug privalumų: skrandžiui lengviau jį suvirškinti. Be to, nevalgykite daugiau negu jums būtina.

Pieno produktai  Pieno produktus  ir patį pieną reikia vartoti atskirai, kaip tai daro gyvūnai. Jie niekada nemaišo pieno su maistu ar vandens lakimu. Pienas, patekęs į skrandį su kitais produktais, virsta, šiurkščiai tariant, kefyru ir aptraukia likusį maistą, kuriam tenka laukti, kol bus suvirškinta ši pieniška masė. Taigi sausi pusryčiai su pienu ar košės, virtos piene, yra nenaudingos – geriau jas ruošti su vandeniu ir be cukraus.

  Rūgštūs ir saldūs vaisiai  taip pat virškinami atskirai, todėl juos taip pat geriau atskirti.Rūgštūs ir saldūs vaisiai

 Papaja Kai kurie moliūginiai vaisiai, pavyzdžiui, papajos, skrandyje visai neužsilaiko – jie virškinami dvylikapirštėje žarnoje, todėl juos geriau valgyti atskirai.

  Gyvuliniai ir augaliniai baltymai  (mėsa, riešutai) virškinami skirtingu greičiu, todėl jų nereikėtų valgyti vienu metu.Gyvuliniai ir augaliniai baltymai

 Žaliosios daržovės ir žalumynai Žaliosios daržovės ir žalumynai padeda virškinti baltymus, todėl mėsą patariama valgyti su žalėsiais.

  Kalbant apie sūdytą ir aštrų maistą, reikia nepamiršti, kad dauguma maisto produktų jau turi natūralios druskos ir cukraus, be to, yra puikaus, savito skonio, kurio mes nepastebime dėl nuolatinio druskos ir prieskonių vartojimo. Savo skonio receptorius mes pripratinome prie druskos, cukraus bei pipirų ir be jų maistas mums atrodo beskonis. Tačiau jis toks nėra.

  Taip pat labai svarbu pažaboti užkandžiavimą ir valgyti tik tuomet, kai iš tikrųjų esame alkani. Jei užkandžiausime tik dėl to, kad mūsų receptoriai vėl prašys skonio, o ne organizmas – kuro, tuomet nesudeginsime prisikaupusių kalorijų ir priaugsime antsvorio. Žmogui per vieną kartą pakanka suvalgyti tiek maisto, kiek tilptų į abu jo delnus. Idealiausia maistą gaminti orkaitėje, savo sultyse ar ant garų – taip išvengsime cholesterolio.Užkandžiai

© Vasaris – vaistinių augalų rinkimo metas

5 Vas

Beržų pumpuraiManote, kad žiemą nėra ko rinkti? Vasario mėnesį patariama rinkti beržų pumpurus. Pasak liaudies medicinos žinovų, žiemą surinkti beržo pumpurai pasižymi didžiausiomis gydomosiomis savybėmis.   Beržų pumpurai1

Lengviausia pripjauti plonų beržų šakelių. Jas suriškite į ryšulėlius ir parneškite namo. Kai pumpurai apdžius – juos sumalkite ir kruopščiai išvalykite nuo priemaišų ir supilkite laikymui į kartonines dėžes.

Pušų pumpuraiVasario-kovo mėnesį rinkite ir pušų pumpurus, kurie auga šakelių galuose. Pušų pumpurus nupjaukite su ypač trumpu stiebo galiuku. Surinktus pušų pumpurus išdžiovinkite gerai vėdinamoje patalpoje, vėliau sandariai uždarytoje talpoje laikykite vienerius metus. Išdžiūvusi žaliava turi būti rudai rožinės spalvos, dervos kvapo, kartaus skonio. Vasario mėnesį galima rinkti šaltalankių ir kadagių uogas. Kadagių uogosRinkdami šaltalankių uogas, po krūmu patieskite paklodę ir stuktelkite kamieną lazda, kad uogos pačios nukristų žemėn.Šaltalankių uogos

Didžiosios varnalėšos šaknisTirpstant sniegui ir atšylant žemei, galima kasti didžiosios varnalėšos šaknis, kurių preparatai padeda iš organizmo pašalinti toksines medžiagas.

***

Kiti panašūs straipsniai:

Rugpjūtis – vaistinių augalų rinkimo metas

Rugsėjis – vaistinių augalų rinkimo metas

Spalis – vaistinių augalų rinkimo metas

© Duonos diena

4 Vas

Lietuviškos naminės duonos gamyba (video)

Šv. Agota ir Duonos dienaŠv. Agota – III a. krikščionė, kankinta ugnimi, laikoma ugnies globėja, gelbėtoja nuo gaisro. Sprendžiant pagal savybes ir „pareigas“, šventoji Agota krikščionybės laikais yra perėmusi senosios baltų kultūros deivės Gabijos „darbą“. Senieji šventės pavadinimai – Gabijos diena, Šventos Ugnies diena, Šventos Duonos diena. Šią dieną lietuviai pagerbdavo Duoną ir ugnies dievaitę Gabiją.

Šv. Agota gimė Sicilijoje, Katanijoje, III a. viduryje. Jai piršosi Katanijos miesto prefektas, tačiau ji nenorėjo tekėti, nusprendė būti tyra ir tarnauti Dievui. Tais laikais krikščionybė dar nebuvo pripažinta, krikščionys buvo persekiojami. Kadangi Agota nepakluso turčio norams, buvo atiduota į viešnamį. Vėliau, pakartojus pasiūlymą tekėti, Agota vis tiek nesutiko. Tada ji buvo žiauriai kankinta – jai nupjovė abi krūtis. Galiausiai Agota buvo sudeginta ant laužo. Paveiksluose ir drožiniuose Šv. Agota buvo vaizduojama laikanti padėklą su nupjautomis krūtimis. Vėliau, norint išvengti tokio žiauraus vaizdo, krūtys buvo pakeistos dviem kepaliukais duonos. Dėl to, kad Agota buvo sudeginta ant laužo, ji laikoma sergėtoja nuo gaisrų.

Duonos dienaŠv. Agotos dieną žmonės neša bažnyčion šventinti duonelę. Nuo seno žmonės tikėjo, kad per Šv. Agotą, vasario 5-ąją, pašventintas gabalėlis duonos apsaugos nuo gaisrų, nelaimių ir nugalės bet kokį blogį. Pagonybės laikais namų židinio saugotoja ir ugnies globėja buvo deivė Gabija. Vasario 5-ąją nuo seno lietuviai garbino ją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos. Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su Šv. Agotos varduvėmis, duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose.

Per bažnytines apeigas būdavo šventinama ne tik duona, bet ir vanduo bei druska. Šie dalykai kilus gaisrui saugojo nuo ligų, atkerėdavo nužiūrėtus žmones. Nužiūrėtoms karvėms prie ragų pririštas drobinis maišelis su gabalėliu duonos grąžindavo pieną; drobinis skudurėlis, suvilgytas vandeniu, kuriame mirko šventintos duonos gabalėlis, padėdavo gydyti akių ligas, žaizdas; kišenėje įdėtas gabalėlis saugojo nuo gyvačių įkandimo, kai būdavo einama į mišką uogauti ar grybauti.

Motinos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos gabalėlį, tikėdamos, kad sūnų aplenks kulka. Šiandien dažnas vairuotojas Šv. Agotos duonos vežiojasi savo automobilyje, o turistas įsimeta į kelioninį krepšį, kad nelaimės kelyje aplenktų.

Sugrįžus iš bažnyčios Šv. Agotos duona būdavo užkišama po trobos rąstais palubėje, įkišama į namo pamatus. Tokios duonos gabaliuką padėdavo ant krosnies, kad ugnis iš namų neišeitų ir neišplistų. Kilus perkūnijai, tokią duoną laikydavo suspaudę rankoje, kad perkūną atbaidytų. Jei namuose kildavo gaisras, žmonės apnešdavo Šv. Agotos duoną aplink degantį trobesį ir mesdavo į ugnį, nes tikėta, kad ugnis nurims ir nesunaikins namų.

Senieji mėnesio pavadinimai – Ragutis, Kovinis, Pridėtinis. Vasaris turtingas liaudiškų vardų. Žmonės jį vadina Barsukiniu, nes barsukas ant kito šono verčiasi, Veršiniu – šiuo metu karvės veršius veda, Ešeriniu, nes ešeriai gerai kimba. Vasaris dar vadinamas Žvirbliakoju– diena žvirbliu striksi. Per vasario mėnesį diena pailgėja beveik dviem valandomis. Tai trumpiausias, labai permainingas žiemos mėnuo.

Prašymas

1 Vas

LRTMieli, maistologijos gerbėjai

Kreipiamės į Jus su prašymu. Artimiausiu metu LRT TV projekto “Istorijos detektyvai” komanda rengia rubriką apie senovės lietuvių patiekalus. Jei kas iš Jūsų turite originalių receptų ir patys gaminate tuos patiekalus, prašytume parašyti: 

Kamilė Pabrėžaitė
TV projekto “Istorijos detektyvai” koordinatorė

© Daržovių laikymas žiemą

26 Sau

DaržovėsDaržovės geriausiai laikosi tamsioje patalpoje. Šviesoje negalima laikyti maistinių bulvių, nes jos pažaliuoja, kaupiasi salaninas, bulvės įgauna aitrų skonį.

Dauguma daržovių geriau laikosi žemesnėje temperatūroje. Optimali – artima 0 laipsnių C. SvogūnaiIšimtis – svogūnai, kuriuos geriausia laikyti 15 laipsnių C ir aukštesnėje temperatūroje. Laikant žemesnėje temperatūroje išauga daug žyduolių. Maistui skirtus svogūnus galima laikyti 2-3 laipsnių C žemiau 0. Drėgnoje patalpoje kopūstų gūžės geriau laikysis, jeigu jas apibarstysime kreidos milteliais (2 kg kreidos 100 kg kopūstų).Kopūstas

MorkosBurokėliaiMorkos ir burokėliai geriausiai laikosi, jeigu juos sluoksniuosime su smėliu arba durpėmis. Tačiau per drėgnai susluoksniuotos morkos ar burokėliai pradeda leisti daigus; nuo to blogėja jų kokybė ir skonis. Todėl smėlis ir durpės negali būti per daug drėgni. Tačiau ir sausas smėlis bei durpės taip pat negerai – daržovės vysta. Galima šias daržoves dėti į polietileninius maišus, bet reikia juos subadyti, kad patektų oras.

Reikia pasirūpinti, kad kaupe esančios bulvės ar daržovės gerai laikytųsi, nešustų, todėl reikia įruošti vėdintuvus.Bulvės

Vėdintuvai daromi dveji – viršutinis ir apatinis. Apatinis vėdintuvas – tai stogelio formos įtaisas, sukaltas iš kartelių su 2-3 cm tarpais orui išeiti. Jis tiesiamas horizontaliai per visą kaupą, o jo galai turi likti išsikišę iš kaupo.

Viršutinis vėdintuvas daromas status, kaminėlio pavidalo ir su stogeliu, kad neprilytų į vidų. Šis vėdintuvas (kaminėlis) statomas ant apatinio vėdintuvo, po to pilamos bulvės arba daržovės ir kaupas uždengiamas. Reiktų kaupo šone 45 laipsnių kampu įstatyti medinį vamzdelį, per kurį žiemą galėsime tikrinti kaupo temperatūrą.

Supylus bulves ar daržoves, kaupas apdengiamas 30-40 cm storio žieminių javų šiaudų sluoksniu ir apkasamas 20-25 cm žemių sluoksniu. Žemės pradedamos pilti nuo kaupo apačios. Jeigu oras rudenį šiltas ir sausas, kaupo viršaus žemėmis neužpilame. Tada jis geriau vėdinasi, jo viduje temperatūra nekyla. Atšalus arba prasidėjus lietingam laikotarpiui, užpilame ir kaupo viršų. Žemę reikia gerai išlyginti ir kastuvu suplūkti.

 

© 5 brangiausi ir gardžiausi pasaulio valgiai

24 Sau

Alkoholis, tabakas, kava ar saldumynai paprastai nėra laikomi tokiais žalingais žmogaus organizmui kaip narkotinės medžiagos, vartojamos vėl ir vėl. Ar nustebtumėte, jei pasakytume, kad priklausomybę gali sukelti ir minėtoji kava ar šokoladas? Štai, pavyzdžiui, jūs tiesiog negalite gyventi be kavos. Rytas be kavos puodelio – jums ne rytas. Per dieną išgeriate nė nepastebėdami penkis, o gal šešis puodelius.

Net jei tai ir tiesa, jums nereikia bent jau nerimauti dėl savo „piniginės gerovės“: tradicinė kava kainuoja ne tiek ir daug. Tačiau yra pasaulyje ir tokių patiekalų, ir maisto produktų, nuo kurių tapusiam priklausomam žmogui tenka pinigėlių išleisti gerokai daugiau.

Macallan LaliqueŠtai jums penki brangiausi pasaulyje produktai: Viskis Macallan Laligue. Parduodamas nepaprastai dailiais kristaliniais buteliais, kainuoja apie 10 tūkstančių JAV dolerių. Ribotas šio viskio kiekis pirmąsyk buvo pagamintas 2006 metais. Visa serija buvo taip greitai išpirkta, kad gamintojas netrukus viskio gerbėjų įvertinimui pateikė naują produktą – Lalligue serijos viskį Macallan 55.Macallan 55

Macallan 55 pagamintas iš tam tikros miežių rūšies (Golden Promise), brandinamas vidutiniškai 50 metų, grynasis salyklinis viskis pasižymi subtiliu kmyninio kumino, kardamono, džiovintų slyvų ir šokolado skonių mišiniu.

Blackwood Distillers Diva VodkaSakote, vertinate labiau degtinę nei viskį? Ar esate girdėję apie degtinę Blackwood Distillers Diva Vodka? Tai dar vienas labai brangus alkoholinis gėrimas. Degtinė Blackwood Distillers Diva Vodka tris kartus filtruojama įvairiais būdais: panaudojant ledą, šiaurės beržų anglį ir deimantų ar kitų prabangių akmenų dulkes. Be to, atsidaręs kiekvieną degtinės butelį, jūs būtinai jame rasite siurprizą – vieną iš prabangiausių pasaulio akmenų: nuo Svarovskio kristalų iki deimantų. Ir štai jums įdomiausias faktas; už Diva vodka butelį jums gali tekti pakloti nuo 70 iki 1 milijono JAV dolerių.

LuwakKai kurie žmonės niekada nesutiktų paragauti puodelio Kopi Luwak kavos. Ne tik todėl, kad ji labai brangi ar jos aptikti galėtumėte tik nedaugelyje pasaulio restoranų. Tai labiau susiję su kavos gaminimo paslaptimi – šios nepaprastai gardžios kavos gaminimo procese būtinos į kates panašių gyvūnų, vadinamų Luwak, išmatos. Luwak maitinasi labiausiai sunokusiomis kavos pupelėmis, tačiau jų skrandžiai to nesuvirškina, organizmas į aplinką pašalina tik šiek tiek apdorotas pupeles. Kavai Kopi Luwak ypatingo aromatingumo suteikia gyvūno virškinimo sistemos fermentai ir rūgštys.

Kopi LuwakŠia kava dažniausiai mėgaujasi ištikimi kavos gurmanai, nepagailintys už nedidelį – maždaug 100 gramų – kavos puodelį sumokėti ne mažiau kaip 50 JAV dolerių. Šiek tiek brangoka kaip už kavą kiekvieną išaušusios dienos rytą, ar ne?

Treasurer BlackŠiandien dažnai pabrėžiama, kad kasdien rūkyti yra žalinga sveikatai ir labai brangu. Tačiau jei jūs rūkote cigaretes Treasurer Black, kažin ar gali būti blogiau. Tai ne tik pavojinga jūsų organizmui, bet ir kainuoja didelius pinigus. Cigaretės Treasurer Black parduodamos stilingomis aliuminio dėžutėmis. Cigaretės čia suvyniotos į vandens ženklu pažymėtą juodą popierių, o pats cigaretės galiukas susuktas į aukso spalvos foliją, išsaugančia originalų tabako skonį ilgesnį laiką. Cigarečių gaminimui naudojamas tik geriausias pasaulio tabakas, nesuterštas jokių cheminių medžiagų. Tai nereiškia, kad šių cigarečių rūkymas nėra toks pavojingas. Tačiau gamintojai yra įsitikinę: Treasurer Black leidžia pajusti tikrą rūkymo malonumą.

Fortress AquamarineJei cigaretės jūsų nedomina ir mieliau ragaujate įvairiausius saldumynus, jūsų dėmesį, ko gero, patrauktų brangus, bet labai gardus desertas, vadinamas Tvirtovės akvamarinu (angl. Fortress Aquamarine). Šis skanėstas gaminamas egzotiškoje Šri Lankoje. Pagrindiniai į sudėtį įeinantys elementai – šokoladas ir egzotiniai vaisiai – gana įprasti, tačiau pagamintas desertas atrodo įspūdingai. Kaina – taip pat: 14500 JAV dolerių. Sakote, nei vienas sveiko proto turintis žmogus tiek nemokėtų net ir už skaniausią patiekalą? Galbūt, bet Tvirtovės akvamarinu domisi vis daugiau gurmanų. Galbūt juos dar labiau masina deserte slypintis 80 karatų akvamarino brangakmenis.

© Kad žiemą neaugtų svoris

22 Sau

Žiema ir valgisPrisiminkime, ką žiemą valgydavo mūsų protėviai. Ar mes dabar galime maitintis taip, kaip maitinosi jie ir ar tai padės išvengti tradicinio svorio prieaugio šaltuoju metų laiku? Riebalai

Kaip ir mes, mūsų protėviai žiemą valgė daugiau riebaus ir krakmolingo maisto (miltinių, bulvinių patiekalų, košių), tačiau, skirtingai negu mes, retai priaugdavo svorio. Kur slypi priežastis? Angliavandenių šaltinis

Visa paslaptis produktuose. Atkreipkime dėmesį į pagrindinius maisto komponentus, skatinančius svorio augimą – angliavandenius ir riebalus. Cukrus ir kiti lengvai įsisavinami angliavandeniai tukina labiau nei riebalai. Plačiau apie cukrų. 

 

Rafinavimo žala

Rafinuotas cukrusŠiuo metu rafinuotas cukrus yra dažno produkto sudėtinė dalis, o senovėje jis buvo rečiausias delikatesas. Ponai, geriantys arbatą su gabalėliu cukraus, ant stalo nuolat stovinti uogienė – tai tik XIX a. pabaigos turtingesnio gyvenimo ženklai. Kasdienio vartojimo produktu cukrus tapo tik XX amžiuje.

Rafinuotuose miltuose taip pat gausu lengvai įsisavinamų angliavandenių. Beveik iki pat XX a. rupūs miltai buvo gaminami iš nešlifuotų viso grūdo grūdų. Rafinuoti miltai

Tai reiškia, kad, be krakmolo, juose buvo baltymų, maistinių skaidulų, vitaminų, mineralų ir kitų bioaktyvių medžiagų. Tokių miltų krakmolas buvo įsisavinamas lėčiau, cukraus lygis kraujyje nedaug pakildavo, dėl to ir svoris neaugdavo.

KrakmolasTuo tarpu šiuo metu populiariausių aukščiausios rūšies miltų sudėtis – beveik vien tik krakmolas. Todėl stenkitės rinktis gaminius iš rupaus malimo viso grūdo miltų, pirmenybę teikite grūdėtai ruginei duonai. Žr. grūdai. 

Košė – viena svarbiausių valgių.Košė

Dar vienas žalingo krakmolo šaltinis – ryžiai, manų kruopos ar greito paruošimo įvairių kruopų dribsniai. Anksčiau buvo valgomos tik stambių, neperdirbtų kruopų košės. Jos ne tik ilgiau buvo ruošiamos, bet ir ilgiau virškinamos. Valgant tokias košes ilgiau jaučiamas sotumo jausmas, nekyla kraujyje cukraus lygis, neauga svoris. Tokių kruopų galima nusipirkti ir šiandien. Žinoma, jas virti reikia ilgiau, bet verta.Ryžiai

Bulvių košėBulvės – vienintelis mūsų protėvių greitųjų angliavandenių šaltinis. Labiausiai tukina bulvių košė – geriau bulves kepti orkaitėje ar virti su lupenomis. Žr. angliavandeniai 

GarnyrasPrisiminkite, kad visi daug krakmolo turintys produktai žymiai naudingesni valgant juos kartu su daržovėmis. Kuo dažniau garnyrą – bulves, ryžius keisite daržovėmis, tuo geriau. Senovėje taip valgyti buvo įprasta.

Riebalų vartojimas žiemą – vis dar diskusijų objektas. Iš vienos pusės, riebalai reikalingi, kad „šildytų“, iš kitos – jie didina cholesterolio kiekį. Vartojant daugiau riebalų lengva priaugti svorio. Tai vartoti juos ar jų vengti? Riebalai reikalingi organizmui.

Tačiau saikingai ir renkantis geriausius. Vartokite kokybišką augalinį aliejų, riebias žuvis. Dietologai teigia, kad šaltu metų laiku šie produktai tikrai padeda sušilti. Riebalai skyla į riebalines rūgštis ir gliceriną, tai padeda raumenims „išsijudinti“. Šis efektas trunka žymiai ilgiau nei, pavyzdžiui, alkoholio, kurį dažnai vartojame norėdami sušilti.Cholesterolis

Augalinis aliejusMūsų senoliai nežinojo, kas yra margarinas, perdirbti riebalai, palmių aliejus. Net įprastas augalinis aliejus buvo ne rafinuotas, o gautas mechaniniu būdu. Todėl ir Jūs stenkitės pirkti tik natūralius aliejus, neatsisakykite sviesto, lašinių, bet ir nepiktnaudžiaukite jais.

© Daržovių sultys

12 Sau

Daržovių sultysIš šviežių daržovių išspaustos sultys – reikalingiausių ir lengviausiai įsisavinamų mūsų organizmui būtinų elementų šaltinis.

Daržovių sultys – tai organizmo „statybininkės“ bei „rekonstruktorės“. Jose gausu visų žmogui būtinų amino rūgščių, mineralinių medžiagų, druskų, fermentų ir vitaminų. Jas gerti reikia šviežias, natūralias, be konservantų ir laikytis jų išspaudimo technologijos. Turint galvoje netaisyklingą mūsų mitybą, augalų sultys yra gyvybiškai svarbios, kadangi aprūpina organizmą gyvais komponentais bei vitaminais, kurių trūksta virtuose ir apdorotuose produktuose.

Galima maitintis 4-5 kartus per dieną ir vis vien sekinti organizmą, griauti fermentinę pusiausvyrą – visa tai atsitiks tada, kai nebus vartojama pakankamai vaisių ir daržovių. Savaime suprantama, kad sultis reikia gerti šviežias.

Kaip žinoma, žmogaus organizmo ląstelės sensta ir žūva. Jas visą laiką reikia atstatyti. Iš „negyvo“ maisto (virto, kepto, konservuoto) sudaryta dieta veda prie greitesnio ląstelių žuvimo.

Kai geriame vaisių ir daržovių sultis, į mūsų organizmą patenka „gyvas“ maistas, kuris įsisavinamas bei suvirškinamas per 10-15 minučių, jis pilnai išnaudojamas mūsų kūno ląstelių, audinių ir organų maitinimui ir atstatymui.

 

MORKŲ SULTYS

Morkų sultysTai turtingiausias vitamino A šaltinis, kurį organizmas gerai įsisavina. Šiose sultyse taip pat gausu vitaminų B, C, D, E, PP, K. Morkų sultys gerina virškinimą.

Priklausomai nuo sveikatos būklės, per dieną galima išgerti 0,5-3 l sulčių. Jos itin naudingos nėščioms ir maitinančioms moterims.

Morkų sultys – tai natūralus tirpiklis, sergant opaligėmis ar vėžiu. Jos padidina imunitetą infekcijoms, saugo nervinę sistemą, suteikia žvalumo bei gyvybinės energijos.

Virškinamojo trakto bei kepenų ligas dažnai lemia paruoštose natūraliose morkų sultyse esančių elementų trūkumas. Geriant sultis dideliais kiekiais gali pasikeisti odos spalva.

Morkų sultimis galima gydyti sausą odą, dermatitus, kai kuriuos kitus odos susirgimus, netgi nevaisingumą.

Jose gausu kalcio, magnio ir geležies, kurie palaiko organizme fosforo, sieros, chloro organinių junginių pusiausvyrą.

Kaip pagalbinė priemonė natūralios morkų sultys naudojamos ir gydant opaligę bei skrandžio vėžį. Įrodyta, jog jos – vienas iš mūsų laikmečio stebuklų.

Tačiau jas vartojant iš raciono būtina pašalinti cukrų, krakmolą ir miltus. Kartais dideli morkų sulčių kiekiai gali sukelti netgi šiokią tokią depresiją. Visa tai natūralu ir tik įspėja, kad motina gamta pradėjo Jūsų organizmo „generalinį tvarkymą“, kurio svarbiausias pagalbininkas ir yra šios sultys.

 

BUROKĖLIŲ SULTYS

 

Burokėlių sultysPozityviausia burokėlių sulčių savybė ta, kad jose yra apie 50 proc. natrio ir tik 5 proc. kalcio. Toks santykis būtinas palaikyti kalcio stiprumą, kai dėl ilgalaikio virto maisto vartojimo kraujagyslėse prisikaupia neorganinio kalcio. Tai sąlygoja venų išsiplėtimą, aukštą arterinį kraujospūdį, širdies veiklos sutrikimus.

Burokėlių sultyse esančio kalcio kiekis garantuoja visų organizmo funkcijų sėkmingą atlikimą.

Vartojant vien tik morkų sultis, gali prasidėti valomoji reakcija, pasireiškianti galvos svaigimu, pykinimu. Iš pradžių reikia gerti burokėlių ir morkų (pastarųjų daugiau) sulčių mišinį, pamažu didinant burokėlių sulčių kiekį. Paprastai pakanka 1-1,5 stiklinės burokėlių sulčių 2 kartus per dieną.

 

BULVIŲ SULTYS

 

Bulvių sultysŽalių bulvių sultys labai veiksmingos, šalinant odos dėmes. Tai galima paaiškinti didele kalio, sieros, fosforo bei chloro koncentracija.

Bulvių sultys taip pat gerai išvalo organizmą. Sumaišius su morkų bei salierų sultimis, jos padeda sutrikus virškinimui, nervams, sergant Bazedovo liga.

Kasdien išgeriant po 500 g šio gėrimo, galima pasiekti teigiamų gastrito ir skrandžio opaligės gydymo rezultatų. Gydantis tokiu būdu iš raciono reikia išbraukti visus mėsos bei žuvies patiekalus.

 

AGURKŲ SULTYS

 

Agurkų sultysBe kitų vertingų savybių, agurkų sultys skatina plaukų augimą.

Agurkų ir morkų sulčių mišinys padeda skundžiantis reumatiniais skausmais, kadangi pirmosios stimuliuoja medžiagų apykaitą ir padeda išsiskirti iš organizmo šlapimo rūgščiai.

Didelė kalio koncentracija šių daržovių sultyse padeda kovojant su širdies bei kraujagyslių ligomis, spaudimo sutrikimais, apsaugo nuo nagų lūžinėjimo bei plaukų slinkimo.

 

KIAULPIENIŲ SULTYS

 

Kiaulpienių sultysTai puiki tonizuojanti priemonė, turtingas magnio ir geležies šaltinis. Šie vitaminai būtini, norint padidinti rūgštingumo neutralizaciją ir normalizuoti organizmo šarminės terpės pusiausvyrą.

Kiaulpienių sultys gaunamos iš šaknų bei lapų. Jos labai naudingos nėščioms moterims, kadangi ten esantis magnis veiksmingas vaisiaus skeleto formavimuisi.

Natūralios kiaulpienių sultys, sumaišytos su morkų ir ropės lapų sunka padeda sergant stuburo ar kitomis kaulų ligomis, taip pat stiprina dantis, užkerta kelią jų gedimui.

© Vaisiai ir daržovės žiemą

10 Sau

VaisiaiBendra taisyklė žiemą perkant daržoves prekybos centruose – rinktis tas, kurių kelias iki prekystalio buvo kaip įmanoma trumpesnis. Tai reiškia, kad jos buvo mažiau apipurkštos cheminėmis medžiagomis.

Mitybos specialistai Europos šalyse atliko tyrimus ir nustatė, jog už atvežtus iš tolimųjų kraštų vaisius ir daržoves žymiai vertingesni gyvenamojoje vietovėje užauginti vaisiai ir daržovės, net jeigu jie yra šaldyti ar džiovinti.

DaržovėsKad atvežti šie vaisiai ir daržovės išsaugotų savo prekinę išvaizdą, jie dažniausiai renkami nesunokę, todėl nitratų juose yra daugiau nei įprasta. Žiemą nitratų daugiausia yra žalumynuose, ypač laiškiniuose svogūnuose, po to seka kopūstai, agurkai ir pomidorai, bulvės.

Tokias daržoves rekomenduojama ypač kruopščiai nuplauti, galima net ir su muilu, bei 30-40 min. pamerkti į virintą vandenį. Geriausia daržoves mirkyti skaidriame inde ant palangės – dienos šviesa padeda pašalinti nitratus.

Prisiminkite, kad bulvių negalima virti tame pačiame vandenyje, kuriame jos mirko.

Prieš valgydami taip pat kruopščiai nuplaukite ir citrusinius vaisius – apelsinų ir greipfrutų raudoni šonai dažniausiai nusiplauna. Tai reiškia, kad odelė buvo padengta dažomosiomis medžiagomis. Tokių vaisių vaikams geriau neduoti. Atvežtinius obuolius geriausia valgyti nuluptus – neretai juos padengia ne vašku, kaip mes galvojame, o pigiu parafinu. Jo nei viena priemonė nenuplauna.Citrusiniai vaisiai

Dažniausiai vartojami daržovių ir vaisių „gyvenimą“ ilginantys konservantai – sieros dioksidas (E220) ir ortofenilfenolis (E231).

KĄ DERĖTŲ ATSIMINTI?

Bulvės

BulvėsJeigu ant bulvių ilgai neatsiranda daigų, reiškia jos padengtos cheminėmis medžiagomis, stabdančiomis daigų dygimą. Jeigu bulvę perpjovus ji toje vietoje nepatamsėja, greičiausiai tai genetiškai modifikuota daržovė.

Kopūstai

Rinkitės Lietuvoje augintas gūžes. Beje, kuo ilgiau laikomi kopūstai, tuo mažiau juose išlieka nitratų. Vertėtų žinoti, kad atvežtiniai kopūstai netinkami rauginimui.Kopūstai

Pomidorai ir agurkai

Kad ir kaip gražiai ant prekystalio atrodytų atvežtiniai pomidorai ar agurkai, jų skonis neprilygs nuskintų vasarą iš savo lysvės daržovių skoniui. Žiemą rinkitės vyšninius arba iš Izraelio (šiltasis sezonas šioje šalyje tęsiasi ilgiausiai) atvežtus pomidorus.

Citrusiniai vaisiai

Citrusiniai vaisiaiSaldžiausi mandarinai atvežami iš Maroko, antroje vietoje – Ispanija.

Obuoliai

Jeigu atpjauta ar atkąsta obuolio vieta neparuduoja, toks vaisius – nieko vertas.Obuoliai

Braškės

Valentino diena (šokoladas ir braškės)„Plastmasinės“ – taip neretai apibūdiname indeliuose nusipirktas braškes. Visos iš Ispanijos, Danijos ar Graikijos atvežtos uogos yra auginamos šiltnamiuose.

Svarbu:

Manoma, kad šiltnamiuose užaugintose daržovėse ar vaisiuose mažiau vitaminų, nei tuose, kurie užaugo lauke. Tačiau tai netiesa. Vitaminų kiekis yra vienodas. O skonio savybės skiriasi: saulėje užaugusių daržovių skonis dar sodresnis nei tų, kurioms dienos šviesą atstojo elektros lemputė.

© Maistas ir kraujo grupė

18 Lap

Pirmoji kraujo grupė (I)

Maistas ir kraujo grupėŠio tipo žmonės energingi, veiklūs, stiprios valios, pasitiki savo jėgomis ir atkakliai siekia tikslų. Jie turi savisaugos instinktą, retai išgyvena depresiją, pakankamai stabilūs ir greitai atgauna jėgas.Vaisiai

Pirmosios kraujo grupės žmonėms yra būtina mėsa. Geriausiai tinka jautiena, aviena ir paukštiena. Šios grupės žmonėms nepatartina valgyti duonos gaminių, nes jie tukina. Jei norite numesti svorio, nevalgykite miltinių patiekalų.

Antroji kraujo grupė A (II)

Šio tipo žmonės yra kuklūs, sąžiningi, pareigingi, ištikimi, geraširdžiai, inteligentiški, lengvai sugeba prisitaikyti prie aplinkos. Tačiau jie yra uždari, slepia savo baimę ir nerimą. Mėgsta ramybę, harmoniją, tvarką, nepakenčia konfliktų.

Vitaminai ir mineralaiAntrosios kraujo grupės žmonėms tinka vegetariškas maistas, nes mėsa juos tukina. Labai naudingi augaliniai riebalai. Vietoj mėsos valgykite žuvį.

Kadangi šios grupės žmonių organizmas natūralų pieną blogai įsisavina, jiems patariama vartoti rūgusių pieno produktų, kad organizmui nepritrūktų kalcio. Organizmas taip pat netoleruoja pomidorų, pipirų, baklažanų, mandarinų ir apelsinų.Maistas ir vitaminai

Trečioji kraujo grupė B (III)

Šio tipo žmonės jautrūs, aistringi, reiklūs, gabūs mokslams. Palyginti su kitais, jie yra kantrūs, sugeba išklausyti ir užjausti. Šie žmonės nemėgsta išsiskirti iš minios, labai vertina ramybę.

Šio tipo žmonės dažniausiai būna filosofai, individualistai, asketai. Jie visada elgiasi taip, kaip nusprendžia patys.

DaržovėsTrečiosios grupės atstovų, skirtingai nei pirmųjų dviejų kraujo grupių atstovų, valgiaraštis yra universalus. Nepakenkdami savo sveikatai, jie gali valgyti kiaulienos, riebaus sūrio patiekalus. Norint numesti svorio, jiems patariama valgyti pieno produktų, kiaušinių, daržovių. Nepatartina valgyti granatų, o vietoj jautienos geriau tinka aviena it triušiena.

Ketvirtoji kraujo grupė AB (IV)

Ketvirtoji kraujo grupė gana reta. Šio tipo žmonės jausmingi, pasikliauja jausmais, bet ne protu. Jie ramūs ir harmoningi, taktiški ir teisingi. Savo skausmą dažniausiai išgyvena savyje.

Šiems žmonėms patariama valgyti kuo daugiau jūros gėrybių, vaisių ir daržovių, nes organizmas prastai įsisavina mėsą. Jiems nutukimą dažniausiai nulemia gyvuliniai riebalai.

+  Naudingi produktai 

0  Nеutralūs produktai

–  Nenaudingi produktai

KRAUJO GRUPĖ

MĖSOS PRODUKTAI, PAUKŠTIENA, KIAUŠINIAI

I

II

III

IV

-

-

-

-

KUMPIS

+

-

0

-

JAUTIENA

+

-

0

-

MALTA JAUTIENA

+

-

0

-

VERŠIENA

-

-

-

-

BEKONAS

+

-

+

+

AVIENA

0

-

+

+

TRIUŠIENA

-

-

-

-

ŽĄSIENA

0

-

-

-

ANTIENA

+

0

0

+

KALAKUTIENA

0

0

-

-

VIŠTOS (BROILERIAI)

0

0

+

0

KIAUŠINIAI

0

0

-

-

VIŠČIUKAI

-

-

-

-

KOJOS

+

-

-

-

ŠIRDYS

+

-

0

0

KEPENYS, KEPENĖLĖS

-

-

0

0

LAŠINIAI

-

-

-

-

KIAULIENA

KRAUJO GRUPĖ

ŽUVYS, JŪROS GĖRYBĖS

I

II

III

IV

0

+

0

0

KARPIS

0

0

0

0

DIDSTINTĖ

-

-

0

0

DANTŽUVĖ

-

-

-

+

IKRAI

0

-

0

-

KALMARAI

0

-

+

-

PLEKŠNĖ

+

+

+

+

LAŠIŠINĖS

-

-

-

-

RŪKYTA LAŠIŠA

+

+

+

+

SKUMBRĖ

+

0

-

0

JŪROS DUMBLIAI

0

0

+

+

JŪRINIS EŠERYS

0

0

0

0

UPINIS EŠERYS

+

0

+

+

ERŠKETAS

+

-

+

-

OTAS

0

-

-

-

VĖŽIAGYVIAI

-

-

+

-

MARINUOTA SILKĖ

+

+

0

0

ŠVIEŽIA SILKĖ

-

-

0

-

SŪDYTA SILKĖ

+

+

+

+

SAIGA

+

0

+

+

UPINĖ LYDEKA

-

-

0

0

ŠAMAS

0

+

+

+

STERKAS, STARKIS

+

+

+

+

MENKĖ

0

0

0

+

TUNAS

0

-

-

-

UNGURYS

+

+

+

+

UPĖTAKIS

+

-

+

-

JŪROS LYDEKA

KRAUJO GRUPĖ

PIENO PRODUKTAI

I

II

III

IV

-

-

0

-

KARVĖS PIENAS

-

0

+

+

JOGURTAS

-

-

0

0

MAISTINIS KAZEINAS

-

0

+

+

KEFYRAS

-

0

+

+

OŽKOS PIENAS

-

-

+

0

NERIEBUS PIENAS

-

-

0

0

IŠRŪGOS, PASUKOS

-

-

-

-

LEDAI

-

-

0

-

GRIETINĖLĖ

-

0

+

+

GRIETINĖ

-

-

0

0

KARVĖS PIENO SŪRIS

0

0

+

+

AVIES PIENO SŪRIS

-

0

0

-

SŪRIS

0

0

+

+

VARŠKĖS SŪRIS

0

0

+

+

NAMINĖ VARŠKĖ

KRAUJO GRUPĖ

ALIEJAI IR RIEBALAI

I

II

III

IV

0

0

0

0

MENKIŲ KEPENŲ TAUKAI

0

0

-

-

MARGARINAS

-

-

-

0

ŽEMĖS RIEŠUTŲ ALIEJUS

-

-

-

-

KOKOSŲ ALIEJUS

-

-

-

-

KUKURŪZŲ ALIEJUS

+

+

0

0

SĖMENŲ ALIEJUS

+

+

+

+

ALYVUOGIŲ ALIEJUS

0

0

-

-

SAULĖGRĄŽŲ ALIEJUS

0

-

0

-

SVIESTAS

0

0

-

0

SOJŲ SVIESTAS

-

-

-

-

MEDVILNĖS ALIEJUS

KRAUJO GRUPĖ

RIEŠUTAI IR SĖKLOS

I

II

III

IV

-

+

-

+

ŽEMĖS RIEŠUTAI

+

0

0

+

GRAIKINIAI RIEŠUTAI

0

0

-

0

KEDRO RIEŠUTAI

0

0

0

0

MIGDOLŲ RIEŠUTAI

-

0

+

+

AGUONŲ SĖKLOS

0

0

-

-

SAULĖGRĄŽŲ SĖKLOS

+

+

-

-

ARBŪZŲ SĖKLOS

KRAUJO GRUPĖ

PUPINIAI

I

II

III

IV

0

+

+

+

SOJŲ PUPOS

-

-

+

+

BALTOSIOS PUPOS

0

+

-

-

JUODOSIOS PUPOS

0

0

0

0

ANKŠTINIAI ŽIRNIAI

0

0

0

0

ŽALIEJI ŽIRNIAI

+

+

0

0

SOJŲ PIENAS

+

+

0

0

SOJŲ SŪRIS

0

0

0

0

BALTOSIOS PUPELĖS

+

+

-

+

ŠPARAGINĖS PUPELĖS

0

0

0

0

JUODOSIOS PUPELĖS

-

+

-

+

LĘŠIAI

KRAUJO GRUPĖ

GRŪDINIAI IR MILTINIAI GAMINIAI

I

II

III

IV

-

-

-

0

KVIETINIAI RIESTAINIAI

0

+

+

+

RYŽIŲ VAFLIAI (TRAPUČIAI)

-

-

0

0

KARŠTOSIOS BANDELĖS

0

+

-

-

GRIKIAI

-

0

-

-

KUKURŪZŲ KRAKMOLAS

-

-

0

0

MANŲ KRUOPOS

0

0

-

0

PERLINĖS KRUOPOS

0

0

-

0

MIEŽIŲ KRUOPOS

-

0

-

-

KUKURŪZAI

-

-

0

0

MAKARONŲ GAMINIAI

0

+

-

-

GRIKIŲ MILTAI

-

-

0

0

KIETŲJŲ KVIEČIŲ MILTAI

-

0

-

-

KUKURŪZŲ KRUOPŲ MILTAI

-

+

+

+

AVIŽINIAI MILTAI

0

+

-

+

RUGIAI

-

-

-

0

DRIBSNIAI

-

-

0

0

TRAŠKŪS SAUSAINIAI

-

0

+

0

AVIŽINIAI KEPINIAI

0

0

+

+

SOROS

0

-

0

0

IMBIERINIAI MEDUOLIAI

-

-

-

0

KVIEČIAI

0

0

+

+

RYŽIAI

0

+

-

0

RUGIAI

-

-

-

0

GRŪDŲ DUONA

-

-

-

0

KVIETINIŲ MILTŲ DUONA

0

0

0

0

SPELTA DUONA

0

0

0

0

KVIETRUGIŲ DUONA

-

0

+

0

PYRAGAS

0

0

-

+

RUGINĖ DUONA

0

+

-

+

RUGINIAI KEPINIAI

-

0

-

-

KUKURŪZŲ GRŪDAI

-

0

+

+

AVIŽINIAI DRIBSNIAI

-

-

-

0

KVIETINIAI DRIBSNIAI

0

0

-

0

MIEŽIAI

KRAUJO GRUPĖ

PRIESKONIAI IR PAGARDAI

I

II

III

IV

-

0

0

0

VANILĖ

0

0

0

0

GVAZDIKĖLIAI

0

+

0

0

GARSTYČIOS

0

0

0

0

VAISIŲ DŽEMAI IR DREBUČIAI

-

-

-

-

KEČUPAS

0

0

0

0

KALENDRA

-

0

-

0

CINAMONAS

0

0

0

0

LAURO LAPAI

0

-

-

0

MAJONEZAS

0

0

0

0

MEDUS

-

0

0

0

MUSKATO RIEŠUTAS

0

0

0

0

PAPRIKA

+

0

+

+

KARIS

-

-

0

-

JUODASIS PIPIRAS

+

0

+

+

PETRAŽOLĖ

0

0

0

0

CUKRAUS PUDRA

-

0

0

-

MARINATAI

0

0

0

0

KMYNAI

0

0

0

0

KRAPAI

-

-

0

-

BALTASIS ACTAS

-

-

0

-

VYNO ACTAS

-

-

0

-

OBUOLIŲ ACTAS

0

0

0

0

PANKOLIS

0

0

+

+

KRIENAI

0

0

0

0

ŠOKOLADAS

KRAUJO GRUPĖ

DARŽOVĖS IR GRYBAI

I

II

III

IV

+

-

+

+

BATATAI

0

0

+

0

GRIEŽČIAI

0

+

0

0

AUSTRIŲ GRYBAI

0

0

0

0

BALTIEJI RIDIKAI

0

0

0

0

CUKINIJOS

-

-

+

0

KOPŪSTAI

+

+

+

+

BROKOLIAI

-

0

+

0

BRIUSELIO KOPŪSTAI

-

-

+

0

KINIŠKI KOPŪSTAI

-

-

+

0

RAUDONIEJI KOPŪSTAI

+

+

+

+

LAPINIAI KOPŪSTAI

-

-

+

+

ŽIEDINIAI KOPŪSTAI

-

-

-

0

BULVĖS

+

+

0

0

KALIAROPĖS

+

+

+

+

PIPIRNĖS

0

+

0

0

LAIŠKINIAI SVOGŪNAI

+

+

0

0

DARŽINIAI PORAI

+

+

0

0

VALGOMIEJI SVOGŪNAI

0

+

+

0

MORKOS

0

0

0

+

AGURKAI

+

+

0

+

PASTARNOKAI

+

-

+

+

AITRIEJI PIPIRAI

0

-

+

+

SALDIEJI PIPIRAI

-

-

-

-

RABARBARAI

0

0

-

-

RIDIKĖLIAI

0

0

-

-

RIDIKAI

+

+

0

0

ROPĖS

0

0

0

0

GŪŽINĖS SALOTOS

0

0

0

-

LAPINĖS SALOTOS

0

0

0

0

CUKRINIAI RUNKELIAI

+

+

+

+

LAPINIAI RUNKELIAI

0

0

0

+

SALIERAI

0

0

0

0

ŠPARAGAI

0

-

-

0

POMIDORAI

+

+

0

0

TOPINAMBAI

+

+

-

0

MOLIŪGAI

+

+

0

0

CIKORIJOS

-

-

0

0

PIEVAGRYBIAI

+

+

0

0

ŠPINATAI

KRAUJO GRUPĖ

VAISIAI IR UOGOS

I

II

III

IV

-

0

-

-

AVOKADAI

+

+

+

+

SLYVOS

0

+

+

+

ANANASAI

-

-

0

-

APELSINAI

0

0

0

0

ARBŪZAI

0

-

+

-

BANANAI

0

-

-

-

RAUGERŠKIAI

0

+

+

+

JUODOSIOS AVIETĖS

0

0

+

+

VYNUOGĖS

0

+

0

+

VYŠNIOS

0

+

0

0

VAIVORAI

0

0

-

-

GRANATAI

0

+

0

+

GREIPFRUTAI

0

0

0

0

KRIAUŠĖS

-

-

0

0

MELIONAI

-

+

0

0

GERVUOGĖS

0

0

0

0

RAZINOS

+

+

0

+

FIGOS

0

0

0

+

KIVIAI

-

0

0

0

BRAŠKĖS

0

+

+

+

SPANGUOLĖS

0

0

0

+

AGRASTAI

0

+

0

+

CITRINOS

0

0

0

0

AVIETĖS

-

-

0

0

MANDARINAI

-

-

-

0

ŽALIOSIOS ALYVUOGĖS

-

-

-

0

JUODOSIOS ALYVUOGĖS

0

0

0

0

NEKTARINAI

-

-

+

+

KOKOSAI

0

0

0

0

PERSIKAI

+

+

+

+

SLYVELĖS

0

0

0

0

SERBENTAI

0

0

-

-

PERSIMONAI

+

+

0

+

VYŠNIOS

0

+

0

0

MĖLYNĖS

+

+

0

0

JUODOSIOS SLYVOS

+

+

+

+

OBUOLIAI

KRAUJO GRUPĖ

SULTYS IR SKYSČIAI

I

II

III

IV

0

+

0

0

ABRIKOSŲ

+

+

0

0

SLYVŲ

+

+

+

0

ANANASŲ

-

-

0

-

APELSINŲ

0

0

0

0

BERŽŲ SULA

0

0

+

+

VYNUOGIŲ

+

+

0

+

VYŠNIŲ

0

0

-

-

GRANATŲ

0

+

0

0

GREIPFRUTŲ

-

0

+

+

KOPŪSTŲ

0

0

+

+

SPANGUOLIŲ

0

+

0

0

CITRINŲ

0

+

0

0

MORKŲ

0

0

0

0

AGURKŲ

0

+

0

+

SALIERŲ

+

+

0

0

SLYVELIŲ

0

-

-

0

POMIDORŲ

-

0

0

0

OBUOLIŲ SIDRAS

-

0

0

0

OBUOLIŲ

KRAUJO GRUPĖ

ŽOLELIŲ ARBATOS

I

II

III

IV

0

+

0

+

GUDOBELĖ

0

+

0

0

VALERIJONAS

0

+

+

+

ŽENŠENIS

-

+

0

0

JONAŽOLĖ

-

0

0

+

BRAŠKIŲ LAPAI

+

0

-

-

LIEPŽIEDŽIAI

-

+

0

+

VARNALĖŠA

0

0

+

0

AVIETĖ

-

0

-

-

ŠALPUSNIS

0

0

0

0

MĖTA

+

0

0

0

KIAULPIENĖ

+

0

+

0

PETRAŽOLĖ

0

+

0

+

RAMUNĖ

0

0

+

+

SALDYMEDŽIO ŠAKNIS

0

0

0

0

PLUNKSNALAPĖ

0

0

0

0

ČIOBRELIS

0

+

0

+

EŽIUOLĖ

+

+

+

+

ERŠKĖTUOGĖS

KRAUJO GRUPĖ

KITI GĖRIMAI

I

II

III

IV

0

0

0

0

BALTASIS VYNAS

0

+

0

0

RAUDONASIS VYNAS

-

-

-

-

DEGTINĖ

-

-

-

-

KOKA KOLA

-

-

-

-

KONJAKAS

-

+

0

+

JUODOJI KAVA

-

-

-

-

LIMONADAS

-

-

-

-

SPIRITO TINKTŪROS

0

-

0

0

ALUS

+

-

-

0

SODOS GĖRIMAI

0

+

+

+

ŽALIOJI ARBATA

-

-

0

-

JUODOJI ARBATA

© Maisto produktai ir gripas

4 Lap

Kas serga baime susirgti, tas jau serga baimės liga.

Mišelis Monteris

***

Žmogaus imuninė sistema pirmiausia priklauso nuo to, kokį maistą Jūs valgote. Ne paslaptis, kad ir naujagimio imuninę sistemą formuoja maistas – motinos pienas. Kokie produktai stiprina imuninę sistemą ir kokie apsaugo nuo žalingųjų gripo virusų.

Citrusiniai vaisiai

Citrusiniai vaisiaiCitrusiniuose vaisiuose gausu vitamino C, kuris organizmui padeda gaminti energiją, reikalingą sintetinti interferoną. Interferonas – apsauginiai imuninės sistemos baltymai. Be to, vitaminas C gana greitai patenka į leukocitus – baltuosius kraujo kūnelius ir padeda jiems pasipriešinti žalingiesiems gripo virusams. Savo organizmą parai aprūpinsite pakankamu vitamino C kiekiu, jei suvalgysite 4 mandarinus, 2 citrinas ar 1 greipfrutą. Verta atminti, kad citrusinių vaisių negalima valgyti sergantiems alergija, gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige bei žmonėms, kurių inkstuose kaupiasi oksalatiniai akmenys.

Riešutai

Graikiniai riešutaiLazdynų, graikiniuose ir kitų rūšių riešutuose yra seleno. Šis mikroelementas kartu su vitaminu E veiksmingai lavina atminį ir stiprina imuninę sistemą.

Ypač daug seleno yra braziliškuose riešutuose. Šie riešutai yra efektyvūs antioksidantai.Pekano riešutai (braziliški riešutai)

Jei žmogaus organizmui trūksta seleno, net ir palyginti nepavojingi virusai gali labai pakenkti sveikatai.

Jei trūksta seleno, padidėja ir gripo komplikacijų pavojus.

Imbieras

ImbierasImbiero šaknyse yra daugiau nei 10 antivirusinių, organizmo imuninę sistemą stiprinančių medžiagų, apsaugančių ir nuo uždegiminių ligų.

Be to, imbierai yra efektyvesni gamtiniai antioksidantai nei svogūnai ir česnakai.

Imbierai puikiai sušildo organizmą, išlaiko šilumos balansą, skatina prakaitavimą, iš organizmo pašalina toksines medžiagas, pagerina kraujotaką, audinius aprūpina maistinėmis medžiagomis.

Norėdami apsisaugoti nuo gripo, gabalėlį susmulkintos imbiero šaknies vietoje citrinos (ar kartu su citrina) įberkite į arbatą.

Česnakai

Česnakai1Česnakuose gausu alicino ir kitų, sieros turinčių junginių, kurie veiksmingai naikina žalingąsias bakterijas ir virusus.

Česnakai nuo žalingųjų virusų apsaugo nosiaryklės ir burnos gleivinę, todėl ligos sukėlėjai negali patekti į žmogaus organizmą.

Iš alicino susidarę junginiai skystina kraują, pagreitina kraujotaką ir sustiprina imuninę sistemą.

Medus

MedusMeduje optimaliai susiderina vitaminai ir mineralinės druskos, o tokį derinį greičiau įsisavina žmogaus organizmas.

Meduje gausu vitamino C ir mangano, kuris padeda sintetinti šį vitaminą. Toks derinys sustiprina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms. Norėdami sustiprinti organizmą gripo ir peršalimo ligų epidemijų metu, medaus valgykite po 25-30 g 2-3 kartus per dieną.

Rūgštūs pieno produktai

Jogurtas4Didžiausią įtaką imuninei sistemai daro žarnynas. Jei žarnyne pagausėja žalingosios mikrofloros, imuninei sistemai tampa žymiai sunkiau pasipriešinti peršalimo ligoms ir gripui. Disbakteriozės profilaktikai ir imuninę sistemą stiprinti padeda kasdienis rūgščių pieno produktų vartojimas: kefyro, varškės, o svarbiausia – „gyvojo“ jogurto. Jogurtai su bifidobakterijomis organizme naikina žarnyno darbą trikdančias bakterijas.

Aitrieji pipirai

Aitrieji pipiraiRaudonieji ir juodieji pipirai praplečia kraujagysles. Aitriuosiuose pipiruose gausu vitamino C. Jei raudonieji pipirai Jums pernelyg aštrūs, juos pakeiskite juodaisiais kvapniaisiais pipirais. Juose yra alkaloido kapsaicino, kuris aktyvina kraujotaką, kovoja su peršalimo ligomis. Virusinių ligų profilaktikai pakramtykite po 1 kvapniojo pipiro žirnelį ir jais skaninkite patiekalus.Juodieji pipirai

Žalumynai

ŽalumynaiŽalumynuose gausu folio rūgšties, kuri turi nemažai įtakos ląstelių augimui ir dauginimuisi. Peršalimo ligų ir gripo epidemijos metu naudinga kasdien valgyti svogūnų laiškų, jais gardinti patiekalus.

Vištienos sultinys

Vištienos sultinys stiprina imuninę sistemą, nes jame yra fermento lizocino. Šis fermentas slopina žalingųjų bakterijų ir virusų aktyvumą, skystina kraują ir pagerina kraujotaką. Kuo geresnės kokybės sultinys, tuo daugiau toksinių medžiagų ir žalingųjų virusų jis pašalina iš organizmo.Rosol (lenkiškas vištienos sultinys su makaronais ir daržovėmis)

Kiauliena

Troškinta kiauliena su daržovėmis ir ryžiaisNe veltui specialistai kiaulieną vadina žiemos mėsa, nes joje gausu ne tik riebalų, bet ir imuninę sistemą sustiprinančio cinko. Vėlyvą rudenį ir žiemą nepatariama piktnaudžiauti dietomis, o peršalimo ligų ir gripo epidemijos metu pasilepinti mėgstamais kiaulienos patiekalais. Šaltuoju metu patariama dažniau valgyti troškintos, o ne keptos mėsos.

© Maistas ir ilgaamžiškumo receptai

3 Lap

Pasak specialistų, gana paprasti produktai gali padėti sulaukti ilgų gyvenimo metų.

Pomidorai

Pomidorai4Jei kasdien valgysite bent po pusę pomidoro, Jūsų oda žymiai lėčiau raukšlėsis. Pomidoruose yra unikalios medžiagos – likopeno, kuri jaunina ne tik odą, bet ir kai kuriuos svarbius vidaus organus. Pasak specialistų, žmogaus organizmas geriau pasisavins likopeną, jei pomidorų valgysite virtų ar troškintų.

Žalioji arbataŽalioji arbata1

Žaliosios arbatos patariama gerti vietoje kavos ir juodosios arbatos. Žalioji arbata pasižymi antioksidantinėmis savybėmis, todėl ląstelės apsaugo nuo pernelyg ankstyvo senėjimo.

Žuvis

Kapitonas (žuvis)Žuvies patariama valgyti 3 kartus per savaitę. Žuvyse yra riebiųjų rūgščių, kurios kraujagysles apsaugo nuo senėjimo ir jų viduje neleidžia susidaryti cholesterolio apnašoms.

KefyrasKefyras

Kefyro patariama gerti bent 2-3 kartus per dieną. Kefyre gausu vitamino D, kuris stiprina kaulus ir apsaugo raumenis nuo pernelyg ankstyvo senėjimo.

Obuoliai

Obuoliai NORISSpecialistai obuolius vadina žmogaus organizmą jauninančiais produktais. Obuoliuose yra medžiagos kvercetino, kuri apsaugo nuo Alzhaimerio ir Parkinsono ligų. Norėdami atjauninti savo organizmą, kas antrą dieną suvalgykite bent po 1 obuolį.

MorkosVirtos morkos

Morkose gausu įvairių vitaminų, stabdančių žmogaus organizme senėjimo procesus. Morkų patariama valgyti tarkuotų su grietine ar aliejumi, nes dalis jose esančių medžiagų tirpsta tik riebaluose. Žiemą ir rudenį morkų patariama valgyti kas trečią dieną, o pavasarį ir vasarą – kasdien.

Cinamonas

CinamonasCinamonas ypač reikalingas širdžiai ir kraujotakos sistemai. Cinamonas padeda nuo vidinių kraujagyslių sienelių nuvalyti cholesterolio apnašas ir iš organizmo pašalinti toksines medžiagas. Jei kasdien suvartosite bent po žiupsnelį cinamono, neleisite pernelyg greitai pasenti širdžiai ir kraujotakos sistemai.

© Spalis – vaistinių augalų rinkimo metas

6 Spa

Spalio mėnesį rinkite bruknių uogas, dygliuotųjų šaltalankių vaisius, erškėčių vaisius, didžiojo debesylo šakniastiebius, paprastojo kiečio šaknis.

Šaltalankių vaisiai* Dygliuotųjų šaltalankių vaisiuose gausu vitaminų, folio rūgšties, karotino. Vaisius skinkite sausus, surinkti drėgni blogai džiūsta, pajuosta. Iš šaltalankių uogų galite pasigaminti aliejų, kuriuo gydomi nudegimai, žaizdos, suskeldėjusi oda, pažeista burnos gleivinė. Jeigu padidėjęs skrandžio rūgštingumas, šaltalankių uogų nevartokite.

* Erškėčių vaisiuose gausu C, PP, K, E, B grupės vitaminų, karotino. Šie vaisiai puikiai tinka imunitetui stiprinti, jei sergate kepenų ligomis, ilgai negyja ir pūliuoja žaizdos, sergatateroskleroze. Surinkę erškėčių vaisius paskleiskite vienu sluoksniu ir džiovinkite krosnyse, džiovyklose ar orkaitėse 80-90 °C temperatūroje. Erškėčio vaisius

Bruknių uogos* Bruknių uogas rinkite tik prisirpusias ir džiovinkite ne aukštesnėje kaip 60 °C temperatūroje. Šie vaisiai turi daug vitamino C, taip pat B ir PP grupės vitaminų. Bruknių uogų arbata puikiai tinka karščiuojant.

Didžiojo debesylo šakniastiebiai* Surinkti didžiojo debesylo šakniastiebiai nuplaunami šaltame vandenyje, supjaustomi ir džiovinami ne aukštesnėje nei 40 °C temperatūroje. Šaknų nuoviras lengvina atsikosėjimą, vartojamas įvairioms kvėpavimo takų ligoms (bronchitui, tracheitui) gydyti, slopina uždegimus. 

 

© Rugsėjis – vaistinių augalų rinkimo metas

1 Rgs

Rugsėjo mėnesį dar galima rinkti medetkų žiedus, didžiąją dilgėlę bei miškinę dedešvą. Šį mėnesį jau rinkite augalų vaisius, tačiau tik visiškai prinokusius. Neskinkite pernokusių, padžiūvusių, šlapių, ligų ar kenkėjų užpultų augalo vaisių.

Miškinės dedešvos žiedai* Miškinės dedešvos žiedai skinami be žiedkočių, kartu su taurelėmis. Džiovinkite juos tamsioje šiltoje patalpoje arba pavėsyje. Melsvi, išdžiūvę žiedai yra bekvapiai ir šiek tiek gleivingi. Lapai be lapkočių turi būti skinami prieš žydėjimą arba žydėjimo metu. Juos džiovinkite pavėsyje arba perpučiamoje vietoje. 

Ramunėlių žiedai* Ramunėlių žiedus rinkite, praėjus 3-5 dienoms nuo sužydėjimo, gegužės-rugsėjo mėnesiais. Jie naudingi sergant skrandžio gleivinės, žarnyno, šlapimo pūslės, burnos gleivinės ir ryklės ligomis. Ramunėlių kompresai ir vonios sušvelnina odos ir gleivinės uždegimus.

* Labai vertingi bruknių lapai, kurie skinami rugsėjo-spalio mėnesiais. Bruknių lapus skinkite atsargiai, neišdraskykite miško paklotės, geriausia kirpkite žirklėmis. Džiovinkite gerai vėdinamoje patalpoje, surištus į šluoteles. Taip augalas geriau išsaugos vaistingąsias savybes.Bruknių lapai

* Rinkite pankolio sėklas ir lapus. Nuskynę išdžiovinkite sausoje, gerai Pankolio sėklosvėdinamoje patalpoje. Pankolio lapai vartojami kaip prieskoniai.Pankolio lapai

* Rugsėjo mėnesį rinkite ir erškėčių vaisius. Surinkti vaisiai džiovinami 80-90 °C temperatūroje orkaitėje ar krosnyje.Erškėčių vaisiai

© Grybavimo sezonas ir grybų ruošimas

22 Rgp

Grybavimas

GrybaiGrybavimas – tai ne tik nauda, bet ir malonumas. Grybaujant labai svarbu atskirti valgomuosius grybus nuo nuodingų, rinkti tik gerai žinomus grybus. Lietuvoje dažniausiai renkami baravykai, raudonviršiai, lepšės, voveraitės, žaliuokės, paliepiai, kelmučiai, ūmėdės.

Grybavimo taisyklės

* Grybų sumažėja dėl grybavimo taisyklių nežinojimo.

* Dažniausiai grybautojai, radę vieną baravyką ir ieškodami kitų, išrausia samanas ir sunaikina grybieną. Grybiena yra vaisiakūnio pagrindas, o jei ji pažeista, neišaugina grybų.

* Jei norite nepažeisti grybienos, grybą nupjaukite prie pat šaknų arba atsargiai jį išraukite. Tačiau reikia žinoti ir kaip grybą nupjauti. Jei grybą nupjausite prie kepurėlės ir paliksite kotą arba jo dalį, taip pat pakenksite grybienai, nes koto žaizdoje įsiskverbia bakterijos, kurios ją supūdo.

* Grybus raukite juos pasukant, kad nepažeistumėte grybienos, arba nupjaukite kotą prie pat šaknų.

* Grybaujant pasirūpinkite tinkamu apavu: apsiaukite aukštesniais ir neankštais batais, kad nesušlaptų kojos ir sunkiau įlįstų erkė.

* Pasirūpinkite ir tinkama apranga: drabužiais ilgomis rankovėmis, aukšta apykakle. Taip išvengsite įbrėžimų, sužalojimų. Nuo erkių gerai apsaugo lengvi, neperšlampami apsiaustai.

* Būtinas galvos apdangalas: kepurė ar skarelė.

* Tinkamiausias metas grybauti – ankstus rytas, kol dar švinta. Tuomet grybai sodresni, kietesni ir tvirtesni.

* Grybaujant turėkite tinkamą pintinę. Rinkite grybus į plaušines pintines su tarpeliais, jie vėdinasi ir mažiau trupa.

* Grybaujant reikalingas peilis, nupjauti grybui kotą.

* Negrybaukite pakelėse, ten, kur intensyvus eismas, nes grybai kaupia sunkiuosius metalus.

* Patartina grybauti 50-100 m pakelės ruože.

* Nerinkite sukirmijusių grybų – jie labai nuodingi. Grybai greitai kirmija. Pavyzdžiui, baravykus, raudonviršius puola net apie 50 skirtingų vabzdžių: sudeda kiaušinėlius, iš kurių per kelias valandas išsivysto lervos ir grybas virsta judančia mase.

* Nuodingi taip pat sušalę grybai.

* Surinktus grybus kuo greičiau išvalykite. Jei greitai negalite, grybus sukraukite vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Juos paskleiskite plonu sluoksniu, geriausiai kiekvieną atskirai.

* Surinktų grybų nelaikykite ilgiau kaip 1-2 paras.

* Prisiminkite auksinę grybavimo taisyklę: nepažįsti grybo – bėk nuo jo.

Valgomieji grybai artimi mėsai, žuviai, daržovėms

BaravykasValgomasis grybas - tai žmogui naudingas grybas, turintis daug vandens, baltymų, aminorūgščių, įvairių fermentų, kurie skaido riebalus, glikogeną, celiuliozę.

Nuo seniausių laikų žmonės valgomuosius grybus vartojo įvairiausiems patiekalams gaminti. Grybus rinko ir valgė Senovės Graikijos, Romos, Babilonijos gyventojai. Senose rusų, prancūzų ir kitų europiečių kulinarijos knygose galima rasti įvairiausių grybų valgių receptų. Nuo senų laikų ir ne be pagrindo grybų patiekalai laikomi delikatesais daugelio tautų virtuvėse.

Valgomuosiuose grybuose yra vitaminų (B1, B2, D, PP, mažiau A, H, C), mikroelementų (cinko, vario, geležies, magnio, fluoro, kalio, fosforo, natrio), kai kurių rūšių riebalų, fermentų. Angliavandenių žymiai mažiau negu daržovėse ir vaisiuose. Ląstelienoje yra daug chitino, kurio skrandis nesuvirškina, todėl jie priskiriami sunkiai virškinamiems maisto produktams. Grybuose yra visų žmogaus organizmui būtinų aminorūgščių (tirozino, gistidino, lecitino, arginino), kurios nesunkiai patenka į žarnyno sieneles. Susmulkinti arba sumalti į miltus valgomieji grybai virškinami daug lengviau. Vartojant išvengiama cholesterino susikaupimo, nes grybų sudėtyje yra lecitino.Eglyninė rudmėsė

RaudonikisLietuvoje žinoma apie 400 (pasaulyje apie 1000) valgomųjų grybų rūšių, tačiau maistui vartotinų – maždaug apie 140 rūšių. Kiti yra menkaverčiai.

Visos grybuose esančios naudingos medžiagos suyra karštai juos apdorojant. Vienintelis būdas išsaugoti vitaminus ir mikroelementus – šviežių grybų džiovinimas (sumalama į miltelius ir jais apibarstomi gatavi patiekalai). Grybai turi mažai kalorijų (100 g šviežių grybų yra apie 40 kkal), tačiau kepti dėl sviesto ir grietinės gausos jie tampa kaloringi.

Norint išvengti sunkių apsinuodijimų, patariama neimti senų grybų (juose daug toksinų), taip pat išaugusių netoli sąvartynų arba automagistralių (kaupia kenksmingas medžiagas). Nerekomenduojama imti grybų, kurių apatinėje kepurėlės dalyje yra plėvelė (išimtis tik kelmučiai), grybų minkštimas keičia spalvą, išsiskiria skaidrus arba baltas skystis. Nepatariama grybus dėti į polietileno maišelius, nes be oro jie labai greitai genda.Paprastasis kelmutis (Armillaria mellea)

Raukšlėtasis gudukas (Rozites caperatus)Apsinuodijus, kol atvažiuos gydytojas, geriama daug vandens, prie kojos pridedama šildyklė, kad palengvintų širdies darbą, stengtis sukelti vėmimą.

Pagal maistingumą, skonį, paplitimą ir vartojimą valgomieji grybai skirstomi į keturias kategorijas:

I kategorija. Tai tikriniai ir pušyniniai baravykai, rudmėsės, geltonieji ir gelsvieji piengrybiai, trumai.

II kategorija. Tai raudonviršiai, lepšės, kazlėkai, valgomieji pievagrybiai, ūmėdės garduolės, rudakepuriai (smiltiniai) baravykai, piengrybiai paberžiai, žaliuokės.

III kategorija. Tai geltonieji baravykai, arba makavykai, valgomosios voveraitės, raukšlėtieji gudukai, paprastieji ir vasariniai kelmučiai, juosvažaliai baltikai, bobausiai, įvairios ūmėdės, paprastieji pievagrybiai.

IV kategorija. Tai lelijiniai baltikai, grūzdai, rudieji piengrybiai, tamprieji ir auksakočiai baravykai, piengrybiai paliepiai, pilkosios meškutės, kvapnioji ir pilkoji stirnabudės, gluosninės kreivabudės, gauruotieji mėšlagrybiai ir kt.

Valgomieji grybai Lietuvoje auga nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Pats grybingiausias metas – ruduo. Skiriami trys valgomųjų grybų augimo periodai: pavasarinis, vasarinis ir rudeninis. Grybingiausia yra Lietuvos pietryčių dalis.

Balandėliai su grybais ir perlinėmis kruopomis (gołąbki, голубці, Baltarusija)Valgomieji grybai ne tik aromatingi, skanūs ir maistingi, tačiau ir naudingi. Grybų maistinė sudėtis prilygsta vaisių. Kalis ir fosforas naudingas širdies kraujagyslių sistemai, cinkas ir varis būtini kraujo ląstelėms susidaryti. Pagal vitamino PP kiekį lepšės prilygsta kepenėlėms ir mielėms. Vitamino B1 grybuose ne mažiau, nei grūdinėse kultūrose, o vitamino D kiekis prilygsta sviestui.

Valgomieji grybai turi ir gydomųjų savybių. Baravykų sultinys 7 kartus kaloringesnis už mėsos. Baravykai gerai veikia širdį, slopina galvos skausmą, kelia organizmo tonusą. Raudonviršiai, nekaloringiausias iš visų grybų, valo kraują. Lepšiai iš organizmo valo kenksmingas medžiagas ir šlakus, gydo inkstus, o lepšių antpilas stiprina imunitetą. Voveraitės, lyderės tarp grybų pagal vitaminų kiekį, gydo radikulitą, o jų sudėtyje esantis antibiotikas naikina stafilokokus. Kazlėkai mažina skausmą, o jų sakinės medžiagos veiksmingai gydo migreną ir podagrą. Rudmėsės turi vertingų antibiotikų, stabdančių kenksmingų bakterijų dauginimąsi. Šilbaravykiai stiprina imuninę sistemą, naudingi po sunkių ligų, išsekimo, pervargimo, avitaminozės. Ūmėdės (ypač raudona kepurėle) ramina nervus, greitai nuslopina skausmą. Pievagrybiai mažina cukraus kiekį kraujyje, o jų ištrauka stabdo auksinio stafilokoko augimą, gerina regėjimą. Vasariniai kelmučiai naudingi skydliaukei, juose yra stipraus antibiotiko agrocibino, o rudeniniai gerina atmintį ir protinius sugeėjimus. Grūzdai veiksmingi nuo akmenligės, naikina tuberkuliozės lazdeles. Rudakepuriai baravykai stiprina imunitetą, o jų nuoviras gydo nudegimus.

Marinuoti grybaiRauginti, sūdyti, džiovinti, marinuoti, užšaldyti valgomieji grybai vartojami maistui, kai kurie kaip prieskoniai. Grybai konservuojami sūryme ar savo sultyse, gaminami užkandiniai konservai su įvairiais priedais – svogūnais, pomidorais ir pan. Sūdymas nėra labai geras grybų konservavimo būdas, nes prieš ruošiant maistui sūdytus grybus, reikia juos mirkyti vandenyje, kad išsiplautų druska. Drauge su druska išsiplauna ir daugelis vandenyje tirpių vitaminų, mineralinių ir kitų vertingų medžiagų. Grybai tampa tiesiog beverte mase.

Džiovinimas – paprastas ir ekologiškas perdirbimo būdas. Džiovinami visi vamzdeliniai grybai, o iš lakštabudinių grybų džiovinamos kreivabudės, kelmučiai, voveraitės. Geriausia grybus džiovinti atskirai – pagal rūšį ir dydį, nes sultingesni ir didesni grybai džiūsta ilgiau. Džiovintų grybų neverta laikyti ilgiau kaip 2 metus. Ilgiau laikant pablogėja grybų skonis ir susilpnėja aromatingumas.Kepti grybai grietinėje (grzyby w śmietanie, Lenkija)

Šaldymas – konservavimo būdas, kai užšaldomi visi išvirę arba iškepę grybai. Šaldant tik nuplikytus arba termiškai neapdorotus grybus, jie būna prastesnio skonio, kietesni, juos reikia greičiau suvartoti. Ypač skanūs šaldyti baravykai, pievagrybiai, rudmėsės, mėsingos ūmėdės. Šaldiklyje virtus ir keptus grybus galima laikyti iki 6 mėn., o šaldytuvo šaldymo kameroje – 3-4 mėn.

Kepti marinuoti grybai su bulvytėmisMarinuoti tinka jauni, sveiki, kieti grybai: baravykai, raudonviršiai, makavykai, voveraitės, valgomieji baltikai ir kt. Baravykus, raudonviršius ir jaunus kazlėkus geriausia marinuoti atskirai, nemaišyti su kitų rūšių grybais. Marinuoti grybus galima savo sultyse arba užpylus marinatu.

Rauginti tinka dar daugiau rūšių grybų. Rauginti galima nevirtus ir apvirtus grybus. Nevirtus tinka rauginti tik nekarčius grybus, ypač skanios nevirtos raugintos rudmėsės. Į emaliuotą arba molinį indą grybus reikia dėti kepurėlėlmis į viršų. Kiekvieną sluoksnį pabarstyti druska, maltais kvapiaisiais pipirais, laurų lapeliais, česnaku ar krapais. Druskos beriama tiek, kad nebūtų per sūru valgant. Paruošti grybai uždengiami sūriu vandeniu (1 l vandens – 80 g druskos) sudrėkinta natūralaus pluošto audinio skiaute ir paslegiami. Laikoma kamabario temperatūroje 2-3 paras. Per tą laiką išsiskyrusios sultys turi apsemti grybų paviršių. Įrūgus pernešama į vėsią vietą.

Guliašas su grybaisMaistui vartoti galima tik jaunus grybus. Surinkti grybai apdorojami tą pačią dieną. Apdoroti, t.y. nuvalius nešvarumus, nulupus, nuplovus, supjaustomi, nes susmulkinti grybai yra lengviau virškinami. Vieni grybai apverdami (pvz., grūzdai), o kiti iš karto kepami neapvirti (pvz., baravykai, raudonviršiai). Tinka ir troškinti.

Prieš marinuojant grybai ne tik supjaustomi, tačiau ir sumalami mėsmale. Gaunami grybų ikrai, kurie tinka ant sumuštinio ar sriubai pagardinti. Džiovinti grybai sumalami, o jų miltai – puikus pagardas sriuboms, padažams.

Valgomieji grybai puikiai dera su kiaušiniais, kumpiu, mėsos sultiniu, morkomis, majonezu, sviestu, aliejumi, miltais ir džiūvėsėliais, grietine, bulvėmis, laiškiniais ir ropiniais svogūnais, ridikais, žuvimi, kopūstais, sūriu. Grybų patiekalai (salotos, sriubos, apkepai, balandėliai, grybų faršas (kroketai)) dažniausiai gardinami maltais juodaisiais ir kvapiaisiais pipirais, lauro lapeliais, druska, puošiama smulkintais krapais ir petražolėmis, kitais žalumynais.Kopūstienė su grybais (Капуста з грыбамi, Baltarusija)

 

Grybų vartojimas ir paruošimo būdai

Maistui ruošiami grybai gerai nuvalomi, nuplaunami, supjaustomi smulkiai. Ūmėdžių, kazlėkų nulupama kepurėlių odelė. Grybai verdami, sūdomi, marinuojami, džiovinami, rečiau rauginami, kepami.

Marinuojami jauni, tvirti, nesukirmiję baravykai, raudonviršiai, lepšės, kazlėkai, žaliuokės, kelmučiai,  juosvažaliai baltikai ir kiti grybai su kepurėlėmis, su kotais ar be jų. Kiekvienos rūšies grybai verdami atskirai, nes jų virimo laikas nevienodas.

Prieš marinuojant grybai nuvalomi ir nuplaunami, verdami truputį parūgštintame ir pasūdytame vandenyje. Po to išverčiami į sietelį ir laikoma, kol atauš. Tada sudedami į stiklainius ir užpilami marinatu.

Kopūstų salotos su grybaisSūdymui geriausiai tinka stangrūs baravykai, jauni lepšiukai, raudonikiai, rudmėsės, grūzdai, žaliuokės, juosvažaliai baltikai, kelmučiai, pūkuotės, ūmėdės ir kiti grybai.

Sūdomi dviem būdais: nevirti ir apvirti. Išmirkyti arba apvirti grybai sluoksniuojami su druska į paruoštus indus. Į grybus galima  pridėti česnako, prieskonių.

Vertingiausi yra džiovinti baravykai, lepšės, raudonikiai ir kazlėkai, tik pastaruosius reikia nulupti. Džiovinami daugiausia vidutinio ir dideli grybai.

Norint išlaikyti šviežių grybų skonį, prieš verdant džiovinti grybai pamirkomi piene. Prieš džiovinimą grybai suskirstomi pagal rūšis ir dydį (sultingesni ir didesni grybai ilgiau džiūsta). Džiovinama tol, kol iš grybų išgaruoja didesnė dalis vandens, kad laužiamas grybas ne lūžtų, bet linktų, o suspaustas neišleistų sulčių. Džiovinti būna trapūs.

Iš sūdytų grybų gaminama mišrainė; džiovintais – pagardinamos sriubos arba padažai, marinuotais – paįvairinami antrieji patiekalai.

Grybų konservavimo būdai

Grybų sūdymas

Grybų sūdymasSūdytų grybų vertė ir skonis priklauso nuo druskos kiekio ir laikymo vietos. Jei patalpos temperatūra ne aukštesnė nei 6 °C, 1 kilogramui išvirtų grybų imama ne daugiau kaip 50-70 g druskos, o laikant šiltesnėje patalpoje 60-80 g.

Sūdymui geriausiai tinka stangrūs baravykai, jauni lepšiukai, raudonikiai, rudmėsės, grūzdai, žaliuokės, juosvažaliai baltikai, kelmučiai, pūkuotės, ūmėdės ir kiti grybai. Sūdoma dvejopai: nevirti ir apvirti grybai.

Prieš sūdant grybai nuvalomi, nupjaunami jų kotai, sudedami į koštuvą arba krepšelį ir perpilami šaltu vandeniu, kad atvėstų. Po to apdžiovinami, dedami sluoksniais (kepuraitėmis į viršų), kaskart vis pasūdant. Vėliau prislėgiami aprištu vaškuotu popieriumi.

Nors dažniau sūdoma karštuoju būdu, grybai sūdomi dviem būdais:

a)      karštuoju,

b)      šaltuoju.

                                  

Sūdant karštuoju būdu, nuvalyti, nuplauti ir, jei reikia, nulupti grybai įdedami į šaltą vandenį ir, vandeniui užvirus, pavirinami 15-20 min.

Piengrybiai 1-2 paras pamirkomi šaltame, silpnai sūdytame vandenyje. Vanduo keičiamas 2-3 kartus.

Apvirti grybai nuvarvinami kiaurasamtyje. Atvėsę susluoksniuojami 5-6 cm storio sluoksniais, kiekvienas apiberiamas druska (50-80 g 1 kilogramui grybų), o kas 3-4 sluoksnis pabarstomas prieskoniais. Pilnas indas uždengiamas dviguba marle, pamirkyta sūriame vandenyje, uždengiama dangčiu ir prislegiama. Laikoma vaisioje (+ 6-8 °C) patalpoje. Po 10-15 dienų šitaip paruoštus grybus jau galima valgyti.

Sūdant šaltuoju būdu, viskas daroma taip pat, tik grybai neapverdami. 1 kg šviežių grybų reikia 60-80 g druskos. Kad sluoksniuojami grybai netrupėtų, juos, nuvalytus ir nuplautus, patartina perpilti verdančiu vandeniu. Šiuo būdu sūdyti grybai įsisūrėja po 2 mėnesių.

Sūdyti grybai ilgesniam laikui užliejami (jų paviršius) vėstančiais avies taukais (lajumi) ir leidžiama jiems visai ataušti. Indas, kuriame laikomi sūdyti grybai, aprišamas gerai išmirkyta drobe ir laikoma sausoje vietoje.

Prieš vartojimą sūdyti grybai mirkomi šaltame vandenyje. Toliau ruošiami kaip švieži grybai.

Sūdant rudmėses jos nemirkomos, nes greit genda. Jos nuvalomos, trumpai nupjaunami koteliai ir dedama į medines statinaites arba molinius puodus eilėmis (kepuraitėmis į viršų). Kas trečią sluoksnį pabarstoma druska. Uždengiama ir prislegiama.

Sūdytos rudmėsės valgomos žalios, keptos ir virtos. Žalios valgomos supjaustytos ir paruoštos su grietine, aliejumi ir kapotais svogūnais. Karštai paruošiamos, gerai išmirkius šaltame vandenyje.

Grybų rauginimas

Dažniausiai rudmėsių, žaliuokių, voveraičių, kelmučių, rečiau – kazlėkų, baravykų konservavimo būdas.

Grybai rauginami molinėse puodynėse, medinėse statinaitėse arba stiklainiuose. Kiekvienos rūšies grybus geriausia raugti atskirai. Rauginimui tinka jauni, sveiki, nepjaustyti grybai arba tik jų kepurėlės.

Grybų džiovinimas

Džiovinti grybaiTai konservavimas išgarinant iš produktų vandenį.

Prieš džiovinimą grybai suskirstomi pagal rūšis ir dydį (sultingesni ir didesni grybai ilgiau džiūsta), neplaunami, tačiau švariai nutrinami šlapiu rankšluosčiu ar skudurėliu. Džiovinami daugiausia vidutinio didumo ir dideli grybai. Džiovinti galima visus baravykinius ir nemažai lakštabudinių grybų. Džiūstant daugelio grybų spalva kinta, o kai kurių ūmėdžių, piengrybių išnyksta kartumas, aitrumas. Keletą metų pastovėję, džiovinti grybai nepraranda aromato ir mitybinės vertės. Smulkūs labiau tinka marinavimui, konservavimui. Kiekviena grybų rūšis džiovinama atskirai.

Džiovinami sveiki, nesukirmiję, švariai nuvalyti (neplauti) grybai. Džiovinama praviroje orkaitėje 40-50 °C temperatūroje (12-24 val.). Grybai beriami plonu sluoksniu ant aliumininės folijos, popieriaus ar šiaudų. Sudžiūvęs grybas tampa trapus ir lūžta. Blogai džiovinamas grybas išskiria sultis (kai per aukšta temperatūra). Susmulkinti greičiau išdžiūsta ir vartojant sutrintus miltelius – geriau įsisavinami.

Grybai džiovinami keletą dienų: iš pradžių 30-50 °C, vėliau 60-70 °C, galiausiai – ne aukštesnėje kaip 40-50 °C temperatūroje. Tokie grybai kaip bobausiai išskiria nuodingas rūgštis, todėl jų negalima džiovinti patalpoje.

Nepatartina džiovinti suvėrus ant siūlo saulės atokaitoje ar neapšildomoje, bet gerai vėdinamoje patalpoje, nes grybams lėtai džiūstant juos puola musės ir kiti vabzdžiai, taip pat nuolatinį pavojų kelia pelėsiai ir bakterijos.

Džiovinama, kol iš grybų išgaruoja didesnė dalis vandens, kad laužiamas grybas ne lūžtų, bet linktų, o suspaustas neišleistų sulčių. Padžiovinti grybai antrą kartą džiovinami aukštesnėje temperatūroje, kol pasidaro trapūs, lūžta. Padžiovintas grybas nukritęs skamba.

Džiovinti geriausia tinka baravykai, jauni lepšiukai, raudonikiai ir kazlėkai, tik pastaruosius reikia nulupti. Senesni grybai tinka įvairioms sriuboms, kimštiems valgiams, padažams gaminti.

Išdžiovinti grybai suneriami ant storo siūlo (ant vieno siūlo – 60 vienetų). Pakabinama švarioje sausoje vietoje. Žiemai džiovinti tinka jauni baravykėliai, lepšės, raudonikiai, kurie išdžiovinti (ar prieš džiovinimą) supjaustomi plonomis riekelėmis ir supilami į pergamentinio popieriaus maišelius arba į stiklinius indus, uždaromi ir laikomi sausoje vietoje.

Žiemą grybų riekelės mirkomos piene (ar šaltame vandenyje) visą parą. Iš taip paruoštų grybų gaminami įvairūs valgiai, kaip ir iš šviežių grybų.

Išdžiūvę grybai laikomi sandariuose stikliniuose induose, medžiaginiuose maišeliuose ir būtinai sausoje vietoje.

Grybų šaldymas

Šaldyti grybaiKaip ir uogos, daržovės, žuvis ar mėsa, grybai užšaldomi ne aukštesnėje kaip 18 °C temperatūroje. Šaldomi tik jauni, tvirti, nevandeningi grybai: baravykai, raudonviršiai, stirnabudės, kelmučiai, piengrybiai.

Dirbtiniu būdu išauginti grybai – pievagrybiai ir kreivabudės – patys vertingiausi. Jauni pievagrybiai lenktomis Kepurėlėmis arba šiek tiek ūgtelėję yra baltomis kepurėlėmis, senesni grybai būna šiek tiek rausvos arba rusvos spalvos. Kreivabudės – balsvi, pilki arba žalsvi piltuvėlio formos valgomi grybai.

Miško grybai sudaro tik dešimtadalį visų pasaulyje valgomų grybų. Grybauti visada patariama miško gilumoje, nes pakelėse surinktuose grybuose yra daug sunkiųjų metalų sankaupų. Tai ypač liečia pievagrybius, augančius trąšiose pievose ar miškuose, todėl visada būtina nulupti jų kepurėlių odelę. Vienam suaugusiam asmeniui per savaitę galima suvalgyti ne daugiau negu 250 g miško grybų, vaikams – mažiau.

Užšaldyti galima baravykus, pievagrybius, kelmučius, kreivabudės, voveraites ir įvairių rūšių kazlėkus.

Paruošimo būdas. Grybus nuvalyti peiliu (jei reikia, nuplauti šaltu vandeniu), perpjauti pusiau ir išpjauti pažeistas vietas. Puode užvirinti 5 l vandens su 1 g citrinų rūgšties. Į verdantį vandeni porcijomis suversti grybus (vienai porcijai imti ne daugiau negu 500 g grybų). Virti ant stiprios ugnies. Po 2 minučių grybus išgriebti, nulieti šaltu vandeniu ir nuvarvinti sietelyje. Grybų sunką perkošti per tankų sietelį.

Grybus supjaustyti griežinėliais, glaudžiai sudėti į tinkamo dydžio plastiko dėžutes ir užpilti nuoviru. Kai nuoviras visai atvės, dėžutes uždaryti sandariais dangteliais ir įdėti į šaldiklį. Užšaldytus grybus galima laikyti apie 8 mėnesius.

Užšaldytus grybus suversti į karštą sriubą arba padažą ir šiek tiek pavirti ant vidutinės ugnies. Po 5 minučių grybai atšils. Apkepams skirtus grybus atšildyti pamažu, nuvarvinti sietelyje ir nusausinti.

Konservuoti grybai

Konservuoti grybaiŠviežias, nuvalytas, nepjaustytas arba pjaustytas grybas, užpiltas užpilu, pridėjus ar nepridėjus sudedamųjų dalių, išfasuotas į hermetiškai uždaromą tarą, sterilizuotas ar pasterizuotas. Tai grybų konservai, pagaminti iš šviežių kultūrinių Agaricus (Psalliota) ir Agaricus bisporus rūšių grybų, skirtų tiesiogiai žmonėms vartoti.

Konservuotų grybų gamybai gali būti naudojami taip paruošti grybai:

-          jauni nepjaustyti – ne ilgesniais kaip 5 mm koteliais matuojant nuo skraistės apačios;

-          jauni pjaustyti – pjaustyti 26 mm storio gabaliukais, iš kurių ne mažiau kaip 50 % turi būti tiksliai pjaustyti išilgai;

-          nepjaustyti – su koteliais, kurių ilgis neviršija kepurėlės skersmens, matuojant nuo skraistės apačios;

-          pjaustyti – pjaustyti 2–8 mm storio gabaliukais, iš kurių ne mažiau kaip 50 % turi būti tiksliai pjaustyti išilgai;

-          įvairiai pjaustyti – įvairaus storio ir nebūtinai išilgai pjaustyti gabaliukai; ketvirtadaliai – supjaustyti į keturias apylyges dalis;

-          pjaustyti grybų koteliai ir kepurėlės – pjaustyti nevienodo dydžio ir formos grybų koteliai ir kepurėlės;

-          peraugę grybai – atrinkti grybai atlėpusia skraiste, neviršijantys 40 mm skersmens, su koteliais, ne ilgesniais už kepurėlės skersmenį, matuojant nuo skraistės rando apačios;

-          kitokio pavidalo, pvz., smulkiai supjaustyti ar sukapoti grybai, nurodant tai etiketėje.

Grybų konservuose, pagamintuose iš nepjaustytų grybų, 10 % grybų iš bendro skaičiaus gali turėti ilgesnius kotelius.

Grybai užpilami tokių rūšių užpilu: įprastiniu – vanduo ir/ar grybų nuoviras, druska; sviestu ar sviestiniu padažu; grietininiu padažu; kitokiu padažu, išskyrus sviestinį ar grietininį; actu; aliejumi; vynu. Į užpilus gali būti dedama kitų sudedamųjų dalių: vandens, druskos, prieskonių, acto, acto arba citrinų rūgšties, skonio stipriklio, sojų pupelių padažo, vyno; cukraus, invertuotojo cukraus sirupo, gliukozės sirupo, džiovinto gliukozės sirupo, dekstrozės; sviesto ar kitų valgomųjų gyvulinių ar augalinių riebalų ar aliejų, įskaitant alyvų aliejų, pieno, pieno miltelių ar grietinėlės; krakmolų – natūralių ar modifikuotų dedama tik tuo atveju, kai tarp užpilo sudedamųjų dalių yra sviesto, margarino ar kitų valgomųjų gyvulinių ar augalinių riebalų ar aliejų; kvietinių ar kukurūzinių miltų.

Pagrindiniai konservuotų grybų kokybės reikalavimai. Skonis, kvapas turi būti natūralūs, būdingi gaminamiems grybams ir kitoms sudedamosioms dalims, neturėti pašalinio skonio ir kvapo. Spalva: grybų – balta, kreminė arba ruda, grybų konservų įprastinis užpilas skaidrus ar šiek tiek drumstas, nuo gelsvos iki šviesiai rudos spalvos. Konsistencija – konservuotų grybų su įprastiniu užpilu grybai tvirti, nepažeisti. Konservuose iš nepjaustytų jaunų ir nepjaustytų grybų gali būti kepurėlių su visiškai perlaužta skraiste, bet ne daugiau kaip 10 % bendro skaičiaus. Konservuose iš nepjaustytų jaunų, nepjaustytų ar peraugusių grybų gali būti grybų su nulūžusia kepurėle ar koteliu, bet ne daugiau kaip 5 % bendro skaičiaus. Grybai ir užpilas indelyje turi užimti ne mažiau kaip 90 % indelio vandens talpos. Indelio vandens talpa yra distiliuoto vandens tūris esant 20 °C temperatūrai, kuris telpa į sklidinai pripildytą uždarytą indelį.

Grybų masė, nuvarvinus užpilą, indelyje turi būti ne mažesnė už toliau nurodytą procentinę dalį indelio vandens talpos: konservuose, kurie užpilti įprastiniu užpilu, actu, vynu, aliejumi – 53 %; konservuose, kurie užpilti padažais – 27, 5 %.

Laikoma, kad grybų masė, nuvarvinus užpilą, atitinka reikalavimus, jeigu visų patikrintų indelių grybų vidutinė masė, nuvarvinus užpilą, yra ne mažesnė už reikalaujamą. Konservuose beveik neturi būti dėmėtų arba kitaip sužalotų grybų. Mineralinių (žemių, smėlio, žvyro ar kt.), augalinės kilmės priemaišų gali būti tik pėdsakai.

Bajoriška grybų sriubaGrybų konservai turi būti gaminami, laikomi, gabenami ir parduodami laikantis bendrųjų, maisto higienos reikalavimų. Mikrobinis užterštumas turi atitikti maisto žaliavos ir produktų, didžiausio leidžiamo mikrobinio užterštumo lygio reikalavimus. Konservuotų grybų gamyboje gali būti vartojami maisto priedai, neviršijant nurodytų kiekių. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos neturi viršyti normų (didžiausių leidžiamų teršalų ir pesticidų likučių koncentracijų). Didžiausi leidžiami radioaktyviojo užterštumo lygiai neturi viršyti didžiausių leidžiamų maisto produktų, pašarų radioaktyviojo užterštumo lygių po branduolinės ar radiacinės avarijos. Tara ir įpakavimo medžiagos turi atitikti medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, reikalavimus.

Į Lietuvos vidaus rinką tiekiami konservuoti grybai ženklinami pagal Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles. Ant kiekvienos pakuotės turi būti nurodyta: pavadinimas: „Grybai” ir šalia pavadinimo – grybų rūšis ir paruošimo būdas „Jauni grybai”, „Pjaustyti jauni grybai”, „Nepjaustyti grybai”, „Įvairiai supjaustyti grybai”, „Smulkinti grybai”, „Peraugę grybai” ir t. t., užpilo pavadinimas, nurodant „su actu” arba „acte”, „su aliejumi” arba „aliejuje” ir t. t. Jei yra nurodyta „su sviesto padažu” ar „sviesto padaže”, iš visų riebalų gali būti naudojamas tik sviestas.

Grybai maistui

Kepti marinuoti grybai su bulvytėmisGrybų patiekalai – iš grybų daromas valgis. Gali būti šaltieji ir karštieji grybų patiekalai. Šaltieji – sūdyti, marinuoti, džiovinti, karštieji – virti, kepti. Grybai valgomi švieži (verdamos sriubos, ruošiami antrieji patiekalai) arba daroma iš jų atsargos žiemai (džiovinama, marinuojama, sūdoma).  Grybai greit genda, todėl surinktus juos reikia suvalgyti arba perdirbti tą pačią dieną.

Sriubos verdamos iš baravykų, nes jų nuoviras nejuoduoja. Antriesiems patiekalams grybai kepami arba troškinami. Daromas grybų įdaras pyragams ir grybų padažas. Iš džiovintų grybų verdamos sriubos, gaminami antrieji patiekalai, padažai, ikrai, įdarai pyragams, suktinukams, daržovėms ir kt.

Grybų šiupinysGrybai puikiai dera su bulvėmis ir česnakais, lašinukais, svogūnais, grietine, majonezu, žuvimi, mėsa, pomidorų tyre ir pomidorų padažu, daržovėmis (pomidorais, pupelėmis). Grybų patiekalams dažniausiai naudojami prieskoniai – malti kvapieji arba juodieji pipirai, druska, susmulkinti krapai, laurų lapeliai, malti kmynai, sezamo sėklos.

Grybų milteliai – džiovinti, supjaustyti ir sumalti sūdytų arba marinuotų grybų likučiai, naudojami padažams ir kaip prieskonis.Grybų milteliai

Grybų padažas – viena iš karštų padažų grupių. Grybų padažas su grietineGaminamas iš džiovintų grybų sultinio, pakepintų miltų su svogūnais, pomidorais, grietine, druska, maltais pipirais. Grybų padažai tinka prie keptų ir apkeptų patiekalų iš bulvių ir kruopų. Rečiau naudojami prie aštrių mėsos, žuvies patiekalų, nes jų kvapas ir skonis nustelbia pagrindinio patiekalo skonį bei kvapą. Tačiau labiausiai tinka prie įvairių švelnesnio skonio mėsos, kruopų, daržovių, ypač bulvių patiekalų.

Grybų sriubaGrybienė – grybų sriuba.

Grybų sūris – patiekalas iš baravykų ar raudonviršių, svogūnų, kiaušinių, kmynų ar burokėlių su luptų burokėlių nuoviru, sultiniu.Grybų sūris

Grybų konservai žr. grybų konservavimas

 

© Mandagumas svečiuose ir elgesys prie stalo

17 Rgp

Po trijų dienų žmonėms įkyri tarnaitė, svečias ir lietingas oras.

Bendžaminas Franklinas

 Elgesys prie stalo

Jeigu einate į svečius

* Jeigu ruošiatės pas ką nors paviešėti ilgiau, nepamirškite, kad svečias pirmą dieną – auksas, antrą – sidabras, trečią – varis, o ketvirtą – paprasčiausias niekšas.

* Jeigu užgriūnate pas ką nors į svečius nekviesti ir netikėtai, nors atneškite gėlių puokštę, vyno butelį, saldumynų ar vaisių.

* Į pobūvį nevėluokite, kad netektų gerti „baudos“ taurelės ir visų svečių dėmesys nenukryptų į jus, nes kitą kartą gali atsitikti taip, kad pavėlavusiems teliks tik kaulų krūva.

* Jei esate pakviesti šeimos, kurioje yra vaikų, būtinai nuneškite ką nors ir jiems. Taip pradžiuginsite ne tik vaikus, bet ir jų tėvus.

* Nesiveskite į svečius savo vaikų, jeigu su šeimininkais iš anksto dėl to nesusitarėte.

* Nesielkite nei kaip anglai, kurie išeina neatsisveikinę, nei kaip rusai, kurie atsisveikina, bet neišeina. Svečiuojatės – tai svečiuokitės, o jeigu susiruošėte išeiti – tai išeikite.

* Neužsidarykite savyje ir tarp keturių sienų, net jei grįžę iš svečių nuoširdžiai pagalvojate: „Visur gerai, bet namuose geriausia“.

Kaip tinkamai elgtis prie stalo?

Pastebėjau, kad žmonės, kurie neturi nė vienos ydos, turi labai mažai dorybių.

Abraomas Linkolnas

* Pirmiausia naudokite toliausiai nuo lėkštės esančius įrankius.

* Deserto šakutę ar šaukštą palikite lėkštėje, bet ne taurėje. Baigę valgyti, šakutę su peiliu padėkite lygiagrečiai lėkštės viduryje.

* Paimdami sriubos puodelį su dviem rankenomis laikykite už jų.

* Taurę laikykite už koto prie pat taurės dugno.

* Prieskonių imkite mažais kiekiais.

* Aliejų ir actą iš indelių pilkite tiesiai ant savo salotų.

* Išėmę iš stiklinės arbatos maišelį, truputį jį nuvarvinkite ir padėkite ant lėkštės šalia stiklinės.

Negalima:

* Prie stalo krapštytis dantų.

* Gerti, kol burnoje yra nesukramtyto maisto.

* Pilti išlaistytą kavą atgal į puoduką.

© Vaišių magija ir mitybos klaidos

14 Rgp

Vaišių joga

VaišėsNė viena šventė neapsieina be vaišių stalo. Tačiau ir vaišintis reikia mokėti. O valgant – laikytis tam tikrų ritualų. Tuomet pasotinsime ne tik kūną, bet ir dvasią.

* Seniau, susėdę prie stalo, pirmiausia persižegnodavo. Šiandien – tai neįprasta. Tačiau atsisėdę prie stalo ir atsisukę į Rytų pusę, pirmiausia padėkokite Dievui, Gamtai ar Likimui už maistą. Dėkingumo kupinos mintys žmogų daro tauresnį ir šviesesnį.

* Padėkoję susikaupkite ir mintimis nukreipkite šviesos pluoštą iš kosmoso į ant stalo patiektą maistą.

* Kuo palankiau įvertinkite valgomą patiekalą. Taip valgomą maistą organizmas geriau pasisavina. Be to, gerais jausmais žmogus tarsi nukenksmina tai, kas produkte yra neigiamo.

* Valgydami įsivaizduokite, kiek turėjo įvykti įvairių pokyčių, kad dabar galėtumėte sėdėti prie vaišėmis nukrauto stalo. Šio vyksmo energija plūsta į jus. Taigi valgydami pasistenkite tai suvokti.

* Valgydami būtinai pasimėgaukite patiekalo kvapu. Be to, kvapais gardžiuotis sugebantis žmogus niekada nevalgys netinkamo maisto, kurį išduoda prastas kvapas.

* Indijos jogai sako: „Kietą maistą – gerk, skystą – kramtyk“. Kiekvienas sąmoningai suvalgytas kąsnelis stiprina ne tik fizinį kūną, bet ir subtiliuosius, nematomus jausmus. Todėl ypač svarbu maistą gerai sukramtyti. Kąsnis sukramtytas tuomet, kai kiečiausias produktas ištirpsta burnoje. Be to, stipriai kramtant, galima pasisotinti ir mažu valgio kiekiu.

* Pavalgę turite jausti pasitenkinimą ir dėkingumą. Be šių emocijų maistas neis į naudą. Tad suvalgę ką nors negera – nesigraužkite. Valgant reikėtų keletą kartų giliai įkvėpti, kad organizmas lengviau perdirbtų maistą.

* Kai sugebame tinkamai susikaupti, valgymas tampa tarsi meditacija. Senosios jogų sistemos ir šiuolaikinis mokslas teigia, kad ypač svarbu sutelkti dėmesį į valgomą maistą. Tuomet jį ir gerai sukramtysime, ir pasimėgausime jo kvapu bei skoniu. Mat stiprybės pasisemiame iš to, į ką sutelkiame savo dėmesį. Po tokio valgymo, kaip ir po meditacijos, mus užplūsta palaiminga ramybė…

Mitybos klaidos

Mitybos klaidos

* Ryte valgoma labai mažai arba visai nevalgoma. Daugiausia maisto suvalgoma grįžus iš darbo vakare, kai labai mažai judama, dirbama (žiūrimas televizorius, mezgama, skaitoma, po to einama miegoti).

* Į kavą ir arbatą dedama daug cukraus, mėgstamos uogienės, valgoma medaus, pyragaičių, tortų, geriami saldūs kompotai.

* Valgoma per daug duonos ir bulvių, per mažai daržovių ir vaisių.

* Per daug valgoma sūrių ir daug prieskonių turinčių maisto produktų.

* Alkoholis labai padidina apetitą, todėl jį geriant suvalgoma daug maisto.

* Ilgai gulima ir sėdima po valgio.

Taigi nenutukite! O jeigu nutukote, venkite saldumynų, ribokite riebalus, daugiau valgykite prieš eidami į darbą. Laikykitės saiko net švenčių ir atostogų dienomis.

 Mitybos piramidė

Atskirų valgymų rekomenduojamos energinės vertės:

* 4 valgymai:

   pusryčiai 25 % paros energinės vertės;

   pietūs 35 % paros energinės vertės;

   pavakariai (priešpiečiai) 15 % paros energinės vertės;

   vakarienė 25 % paros energinės vertės.

* 3 valgymai:

  pusryčiai 30 % paros energinės vertės;

  pietūs 40-45 % paros energinės vertės;

  vakarienė 25-30 % paros energinės vertės.

© Žaliosios arbatos nauda sveikatai

13 Rgp

ARBATOS PALAIMA

Pirmasis puodelis praskleidžia mano sukepusias lūpas ir pirštų galiukais glosto gerklę,

Antrasis – sugriauna mano vienišo liūdesio sienas,

Trečiasis – įsilieja į bedžiūstančias sielos upes

Ir pripildo jas senųjų raštų išminties,

Po ketvirtojo – per mano poras išgaruoja praeities neteisybių nuoskauda,

Penktasis – išvalo mano kūną,

Šeštasis – kviečia į nemirtingųjų karalystę,

Septintasis – suteikia begalinę palaimą,

O tada gaivus vėjas padeda išsiskleisti mano sparnams,

Ir aš pakylu…

Taip VII m. e. a. kinų poetas Lu Tongas rašė apie arbatą

 

Žalioji arbata – vaistas nuo daugelio ligų

Žalioji arbataŠiandien tiek Vakarų šalių, tiek Azijos mokslininkai pateikia svarių įrodymų, kad žaliosios arbatos gėrimas labai naudingas organizmui.

Japonų mokslininkai tyrė žaliąją arbatą ilgus dešimtmečius. Jiems pavyko nustatyti net 550 cheminių elementų ar jų junginių, kurių dauguma tirpsta vandenyje. Pagrindiniai iš jų yra katechinai, reguliuojantys kraujospūdį, mažinantys vėžinių ligų tikimybę, normalizuojantys cholesterolio kiekį kraujyje, naikinantys bakterijas ir gripo virusus, šalinantys nemalonų burnos kvapą. Arbatos katechinai 20 kartų stipresni antioksidantai nei vitaminas E, todėl žalioji arbata lėtina senėjimo procesą.

1994 m. Nacionaliniame vėžio instituto žurnale publikuojami epidemiologinių tyrimų rezultatai rodo, kad žaliosios arbatos gėrimas net 60 procentų sumažino stemplės vėžio riziką Kinijos vyrams ir moterims. O Purdue universiteto (Lafejetas, Indiana, JAV) mokslininkai neseniai pareiškė, kad žaliojoje arbatoje yra komponentas, trukdantis augti vėžinėms ląstelėms. Dar vienų tyrimų rezultatai rodo, kad žalioji arbata sumažina cholesterolio kiekį kraujyje bei pagerina santykį tarp gerojo ir blogojo cholesterolio.

Tyrimais patvirtinta, kad žalioji arbata labai naudinga skundžiantis šiomis ligomis ir negalavimais: vėžiu, reumatiniu artritu, dideliu cholesterolio kiekiu, širdies ligomis, infekcijomis, taip pat nusilpus imuninei sistemai. Negana to, žalioji arbata padeda šių ligų ir negalavimų išvengti.

Žalioji arbata gali apsaugoti ir nuo dantų ėduonies. Joje yra bakterijas naikinančių medžiagų, kurios ne tik padeda išvengti apsinuodijimo maistu, bet ir naikina bakterijas, kenkiančias dantims. Žaliojoje arbatoje esanti rūgimo medžiaga taninas neleidžia plisti ėduonį sukeliančioms bakterijoms. Bakterijos pažeidžia emalį, išskirdamos tirpią medžiagą, o taninas sunaikina bakterijas ir neleidžia šiam procesui vykti. Kasdien geriant žaliąją arbatą, suvartojama 200-400 mg tanino, o šio kiekio pakanka ėduonies plitimui sustabdyti.

Yra vis daugiau įrodymų, kad žalioji arbata gali padėti besilaikantiems dietos. 1999 m. lapkritį JAV buvo paskelbti Ženevos universitete atliktų tyrimų rezultatai. Nustatyta, kad vyrai, vartoję kavą ir žaliąją arbatą, sudegindavo daugiau kalorijų nei tie, kurie vartojo vien kavą arba vien arbatą.

Šiandien parduotuvėse yra daug odos priežiūrai skirtų preparatų, į kurių sudėtį įeina žalioji arbata.

Kiek žaliosios arbatos reikėtų išgerti?

Į šį klausimą nėra vienareikšmiško atsakymo. Vieno japonų tyrimo išvadose teigiama, kad vyrams, per dieną išgeriantiems 10 puodelių žaliosios arbatos, kur kas mažesnė tikimybė susirgti vėžiu nei tiems, kurie išgeria 3 puodelius (3 puodeliuose arbatos yra maždaug 240-320 mg polifenolių).

Kalifornijos universiteto apsisaugojimo nuo vėžio tyrimų išvadose teigiama, kad pakankamas polifenolių kiekis gaunamas per dieną išgėrus vos du puodelius arbatos. Tačiau bendrovė, parduodanti žaliosios arbatos kapsulės formulę, teigia, kad naudingiausia sveikatai – išgerti 10 puodelių per dieną.

Japonų mokslininkai tvirtina, kad moterys, per dieną išgerdavusios ne mažiau kaip 5 puodelius žaliosios arbatos, daug rečiau sirgo krūties vėžiu arba jis vystėsi lėčiau.

Klivlendo universiteto tyrimais patvirtinta, kad, per dieną išgeriant keturis ar daugiau puodelių žaliosios arbatos, galima išvengti reumatinio artrito arba bent sumažinti šios ligos simptomus jau sergantiems žmonėms.

Tad vis dėlto, kiek puodelių žaliosios arbatos turėtume išgerti? Ko gero, apytiksliai 4-5 per dieną. Tačiau jei esate arbatos mėgėjas, galite gerti ir daugiau.

© Mėgstamas maistas ir charakteris

12 Rgp

Kai negaunate to, ko norėjote, įgyjate patirties.

Italų patarlė

Vienintelė galima sėkmė – nugyventi gyvenimą taip, kaip norite.

Christopher Morley

******

Maistas ir charakterisŽmonės gana skirtingi. Ir maistą mėgsta skirtingą. Pasirodo, mėgstamas maistas išduoda žmogaus būdą. O ką mėgstate Jūs?

Makaronai

Juos mėgstantys žmonės praktiški, konkretūs, jie viską įvertina, apskaičiuoja. Jie dažniausiai nesvarsto, ar teisingai pasielgė, neanalizuoja savo poelgių. Šie žmonės yra džiaugsmingi, jiems patinka bendrauti, jie atviri, mylintys gyvenimą.

Mėsa

Mėsos mėgėjai yra gyvybingi, atkaklūs, turintys didelių ambicijų. Norėdami įgyvendinti savo planus, jie gana dažnai nepaiso kitų žmonių interesų, gali net piktnaudžiauti susidariusia palankia padėtimi. Kartais jiems vertėtų pagalvoti ne vien apie save, bet ir apie kitus.

Daržovės

Tai mėgstamiausias paprastų, tiesių, atvirų žmonių maistas. Jų tikrai nepavadinsi paviršutiniškais ar nuobodžiais, nors iš pradžių jie tokie ir gali pasirodyti. Tačiau iš tikrųjų šie žmonės turi daugybę puikių bruožų.

Saldumynai

Juos mėgsta draugiški, paprasti, linksmi, komunikabilūs, atviri žmonės. Jie labai noriai bendrauja, trokšta būti reikalingi kitiems, jausti jų meilę. Šie žmonės jaučia nepasotinamą emocinį alkį.

Delikatesai

Juos mėgstantys žmonės moka save kontroliuoti. Jų skoniui labai sunku įtikti. Tai stiprios asmenybės, dažnai jaučiančios esą pranašesni už kitus. Tačiau iš tikrųjų bijo būti nuskriausti, yra itin jautrūs ir pažeidžiami.

Vaisiai ir uogos

Vaisius ir uogas labiausiai mėgsta jautrūs, taktiški, romantiški, subtilūs žmonės. Jie lengvai pažeidžiami, visada šiek tiek bijo likti nesuprasti, todėl dažniausiai uoliai gina savo požiūrį, baimindamiesi, kad galbūt ne viską nuosekliai pasakė, o kiti juos ne taip suprato.

******

© Naudingi maisto patarimai

11 Rgp

Pasakyk, ką valgai?

Nesiūlyk niekam to, ko pats nori; skoniai skirtingi.

Bernardas Šo

Dauguma žmonių taip skuba ieškoti malonumų, kad net pralekia jų nepastebėję.

Siorenas Kierkegoras

 

Ar galima, žiūrint į sėdintį prie stalo žmogų, apibūdinti jo charakterį?

Maisto patarimaiUžsienio psichologų tyrimai rodo, kad:

* Šykštuoliai valgo prėską maistą.

* Egoistai mėgsta rūgščiai.

* Romantikai ir pasiaukojantys žmonės negali atsispirti saldumynams ir konditerijos gaminiams.

* Sūrumo trokšta ne tik nėščios moterys, bet ir menininkai bei darbštūs žmonės.

* Vienišiai neatsispiria sriuboms, sultiniams, sultims ir pienui. Žodžiu, jų organizmas reikalauja daugiau skysčių.

* Slegia rūpesčiai, nerimas? Tokiomis akimirkomis žmones traukia kietas, šaltas, bet saldus maistas.

 

Kiek laiko maistas išlieka skrandyje?

 

* 1-2 valandas: vanduo, arbata, kava, minkštai virtas kiaušinis.

* 2-3 valandas: pienas, kakava, omletas, balta duona, džiūvėsiai, šparagai, žiediniai kopūstai, bulvių traškučiai, kompotas, virta žuvis.

* 3-4 valandas: juoda duona, ryžiai, kepta veršiena, žlėgtainis, virtas kumpis, špinatai, agurkai, obuoliai.

4-5 valandas: kepta paukštiena, jautiena, žirnių tyrė, alyvų aliejus, pupelės.

 

Kaip skaniau pasigaminti valgį?

 

* Jei ką nors pjaunant virtuvėje atšipo peilis ir po ranka nėra galąstuvo, peilį greitai galima pagaląsti į puodelio ar lėkštės apačią.

* Jei norite, kad kepama žuvis apskrustų, prieš kepdami gerai nusausinkite ją servetėle.

* Kepta žuvis bus skanesnė, jei prieš kepant pamirkysite ją piene, po to apvoliosite miltuose ir kepsite stipriai įkaitintame aliejuje.

* Jei šviežią mėsą užšaldėte, prieš gaminant būtina ją lėtai atitirpinti. Lėtai atitirpinta mėsa nepraras gerųjų savybių.

* Jei ruošiatės kepti kepsnį, prieš kepant pabarstykite tik maltais pipirais, o druską berkite po kepimo.

* Jei valote šaldymo kamerą ir norite, kad išimta mėsa ilgiau neatšiltų, suvyniokite ją į actu suvilgytą audeklą.

* Kotletai bus sultingesni, jei prieš kepant juos pamirkysite kiaušinio plakinyje ir apvoliosite džiūvėsėliuose.

* Termiškai apdoroti svogūnų laiškai praranda savo skonį, naudokite juos tik šaltiems patiekalams, o į karštus patiekalus berkite prieš patiekiant.

* Švieži krapai taip pat praranda savo aromatą verdant arba kepant, tad juos geriausia dėti į jau išvirusią sriubą ar iškeptą kepsnį.

 

Patarimai vaisių mėgėjams

 

* Pusė avokado šaldytuve išsilaikys ilgiau, jeigu iš jo minkštimo nebus išimtas kaulavaisis.

* Laikomi šaldytuve ananasai praranda aromatą.

* Niekada nedėkite kivių į želė, nes ji nesustings.

* Papajų griežinėliais apdėjus mėsą ir kurį laiką ją palaikius, ji gerokai suminkštėja.

* Neprinokusius persimonus galima greičiau sunokinti, padėjus juos tarp obuolių ir bananų.

* Granatų sultis geriausiai spausti tiesiai iš vaisiaus, prieš tai jį dar su visa žieve pašildžius ir pakočiojus.

* Terpentino prieskonis iš mangų išnyks, juos palaikius šaldytuve.

* Karambolos turi oksalo rūgšties, todėl jos geriau nevalgyti, jei yra polinkis tulžyje ar inkstuose kauptis akmenims.

* Džiovinti vaisiai turi daug skaidulų, vitaminų, natūralaus cukraus. Jie ypač naudingi dėl sudėtyje esančios ląstelienos, kuri pagerina virškinimą. Įdomu tai, kad, vaisiams džiūstant, išgaruoja vanduo, todėl juose atsiranda daugiau maistinių medžiagų.

*Džiovintus vaisius ir uogas laikykite metaliniuose arba gerai uždengtuose stikliniuose induose sausoje ir tamsioje vietoje.

* Persikus panardinkite į verdantį vandenį, paskui į šaltą – odelė gerai nusilups.

 

Kiek energijos reikia sveikam žmogui?

 

* Vidutinio amžiaus 70 kg sveriančiam vyrui parai reikia 2440 kcal, 55 kg sveriančiai 40 metų moteriai – apie 2000 kcal. Dirbantiems ne per sunkų darbą prie šio rekomenduojamo kalorijų skaičiaus reikia pridėti 600 kcal, o sunkiai dirbantiems – 1200 kcal.

* Patikima energijos formulė: 60 gramų baltymų + 90 gramų riebalų + 320 gramų angliavandenių.

* Gyvulinės kilmės baltymų reikėtų 25 gramų. Riebalų – 1/3 dalis sviesto ar margarine, 1/3 įvairių aliejų ir 1/3 riebalų, esančių mėsoje, piene, riešutuose ir grūdų produktuose.

 

Ar žinote, kad…

* alkoholis išplauna iš organizmo A, B grupės vitaminus, kalcį, cinką, kalį, geležį, magnį;

* nikotinas suardo vitaminus A, C, E ir seleną;

* kofeinas (daugiau nei 3 puodeliai kavos per dieną) išplauna B grupės vitaminus ir vitaminą PP, sumažina geležies, kalio, cinko ir kalcio kiekį organizme;

* migdomieji vaistai sutrikdo vitaminų A, D, E, B12 įsisavinimą ir sumažina kalcio kiekį organizme;

* antibiotikai suardo B grupės vitaminus, geležį, kalcį ir magnį mūsų organizme.

 

Padėkos žodžiai

8 Rgp

Maistologija

Džiaugiamės kartu su Jumis, kad esame kartu. Leiskite padėkoti mūsų draugams už medžiagos panaudojimą kilniems tikslams:

Klaipėdos mėsinėhttp://www.klaipedosmesine.eu – Klaipėdos mėsinė

 

Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla

 

http://www.klpvm.lt – Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla

emokykla

http://portalas.emokykla.lt

bernardinai

http://www.bernardinai.lt

lzinioshttp://lzinios.lt

www.prezi.com

www.daliosblogas.blogspot.com

Išskirtinis dėmesys – Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla, kuri mokytojų ir mokinių darbais skatina domėtis profesine veikla. Tariame visiems ačiū… 

Maistologija

© Rugpjūtis – vaistinių augalų rinkimo metas

6 Rgp

Vaistiniai augalaiPataisų sporosn (LycopodiumClavatum)Rugpjūčio mėnesį patariama rinkti ugniažolės žolę, pataisų sporas, plačialapio gysločio lapus, trikertės žvaginės žolę, kmyno vaisius ir kt.

* Pradėjusias gelsti pataisų sporų augalų galvutes atsargiai nukirpkite žirklėmis, kad neišbyrėtų sporos. Jas skinkite anksti ryte, kol dar neišgaravo rasa, arba apniukusią dieną, kad sporos neišbyrėtų iš varpučių. Išdžiūvusias varputes nusijokite, sporas surinkite, o varputes – išmeskite.

Ugniažolė* Ugniažolių žolė pjaunama žydint. Surinkta ji išdžiovinama, dažnai vartoma, kad nepradėtų pelyti. Jei smulkinsite džiovintas ugniažoles, būkite atsargūs, nes dulkės gali dirginti nosies ir burnos gleivinę.

* Trikertės žvaginės žolė renkama žydėjimo metu. Trikertė žvaginėŽolę galite nupjauti, bet geriausia išraukite. Šaknis nupjaukite, išrinkite pageltusius lapus. Džiovinkite gerai vėdinamoje patalpoje. Tinkamai paruošta žaliava – tai stiebai su lapais, žiedais ar nesubrendusiais vaisiais, kurie silpno, savito kvapo, karstelėjusio skonio.

Plačialapis gyslotis* Plačialapio gysločio lapus skinkite palikdami tik trumpą lapkotį, purvinus lapus nuplaukite. Paskleiskite juos plonu sluoksniu ant audeklo ar popieriaus, džiovinkite pavėsyje nuolat pavartydami. Išdžiovinti lapai susisuka į spiralę, yra silpno kvapo, kartoki.

 Ar žinojote, kad džiovinti vaistiniai, prieskoniniai, aromatiniai augalai yra vaistinės ramunės, vaistinės medetkos, vaistinės agurklės, kvapieji mairūnai, kvapieji bazilikai, darželiniai dašiai, sėjamosios juodgrūdės, blakinės kalendros, darželinės žiomenės, didžiosios ugniažolės, paprastosios jonažolės, geltonžiedžiai ir baltažiedžiai barkūnai, didžiosios nasturtos, vaistinės balzamitos, paprastosios sukatžolės, citrininės katžolės, ežiuolės (baltažiedės, rausvažiedės), anyžiniai lofantai, vaistiniai šalavijai, peletrūnai, juozažolės, tikrosios levandos, čiobreliai (paprastieji, citrininiai, vaistiniai), didieji debesylai, didžiažiedės tūbės, vaistinės šventagaršvės, smiltyniniai šlamučiai, paprastosios kraujažolės, mėtos, pipirmėtės, miškinės mėtos, pelynai, pavasarinės raktažolės, vaistiniai smidrai, paprastieji raudonėliai, vaistiniai putokliai, vaistinės taukės, rozmarinai, žaliosios rūtos, storalapės bergenijos, šliaužiančiosios žiemės, vaistinės melisos, krūminės sidabražolės, vaistinės gelsvės, vaistinės piliarožės, vaistiniai valerijonai, rabarbarai, kininiai citrinvyčiai, paprastieji pankoliai, paprastasis apynys, valgomasis krienas, šlaimagraižės leuzėjos, kvapnioji garduoklė, paprastoji garšva, stumbražolė, paprastoji šantra, šliaužiančioji tramažolė, paprastosios alyvos, sėjamieji grikiai, siriniai klemaliai, paprastasis kmynas, paprastosios bitkrėslės, dirvinės čiužutės, raudonosios monardos, paprastieji krapai, kvapiosios našlaitės, sėjamosios petražolės, paprastieji pastarnokai, paprastoji gebenė, valgomieji salierai, avižos vaistinei žaliavai, braškės, pupelės (pupelių ankštys), svilarožės, snapučiai, svarainiai, kalkinės arnikos.       

© Liaudies medicinos patarimai

5 Rgp

Liaudies medicinos patarimai

Jei norite numesti svorio

Liaudies medicinaPasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje daugiau nei 1,7 milijardo žmonių kenčia nuo antsvorio. Antsvorį galima sumažinti vartojant vaistinių augalų antpilus bei nuovirus.

Tinkama mityba

Apkūniems žmonėms, turintiems antsvorio ir norintiems numesti svorio, liaudies medicinos žinovai pataria:

* Valgyti kopūstų, jūros kopūstų, salierų, obuolių, agrastų, citrusinių vaisių. Labai naudinga valgyti moliūgų, nes jie sustiprina žarnyno peristaltiką ir neleidžia ant kraujagyslių sienelių kauptis cholesteroliui.

* Naudinga valgyti avižų, grikių, ryžių, miežių, rugių košių ir sriubų.

* Prieš pietus išgerti po 1 stiklinę pomidorų sulčių, nes pomidorų sultys mažina apetitą, normalizuoja medžiagų apykaitą, padeda išvalyti kraujagysles ir sąnarius nuo apnašų.

* 3 kartus per dieną prieš valgį išgerti po 2 arbatinius šaukštelius salierų sulčių.

* 3 kartus per dieną pusę valandos prieš valgį išgerkite po 1 valgomąjį šaukštą raudonųjų burokėlių sulčių. Šių sulčių gerkite kasdien bent mėnesį.

* Valgyti morkų, salotų, spanguolių, nes jose yra jodo, kuris pagreitina medžiagų apykaitos procesus.

* Kelis kartus per dieną gerti žaliosios arbatos.

* Skysčių gerti tik praėjus 2 valandoms po valgio.

* Per dieną mažais gurkšneliais išgerti stiklinę vandens, parūgštinto 2 šaukšteliais obuolių acto. Šį gėrimą galima paskaninti 1 šaukšteliu medaus. Gėrimas greitina medžiagų apykaitą, tirpina riebalus, mažina potraukį prie saldumynų, aprūpina organizmą mineralinėmis medžiagomis.

Liesinančios vonios

Avižos* Avižų nuoviro vonia: 1 kilogramą avižų užpilkite 10 litrų vandens, pavirkite 10 minučių ant silpnos ugnies, palikite 1 valandą nusistovėti, nukoškite ir supilkite į karšto vandens vonią.

* Padeda tirpinti riebalus ir pagreitina medžiagų apykaitą organizme juodauogio šeivamedžio vonia: sumaišykite lygiomis dalimis susmulkintus juodauogio šeivamedžio Juodauogis šeivamedislapus ir šaknis. Du kilogramus mišinio užpilkite 10 litrų vandens, užvirkite, palikite nusistovėti, nukoškite ir supilkite į karšto vandens vonią.

© Maseduanas

3 Rgp

Vaisinis maseduanasMaseduanas – desertinis valgis, gaminamas iš vaisių arba uogų. Jis panašus į  želė arba kompotą, tačiau skirtingai nuo jų maseduanas yra maistingesnis ir skanesnis.

Šis valgis gaminamas maždaug parą laiko. Jam tinka įvairios uogos ir vaisiai.

Gaminant šį patiekalą, svarbiausia yra laikytis gaminimo technologijos. Džiovintus vaisius plaukite šaltame ir šiltame vandenyje tol, kol vanduo bus skaidrus. Nuplautus vaisius palikite vandenyje išbrinkti.

***

3,5 l vandens, 3 stiklinės džiovintų vaisių mišinio, 400 g supjaustytų vaisių ir uogų, 400 g. cukraus, 50 g želatinos.

* Pusantro litro vandens užvirinkite ir supilkite į jį džiovintus vaisius. 20 minučių pavirinkite. Suberkite cukrų, šviežias uogas, vaisius ir virkite dar 10 minučių. Paskui nukelkite nuo ugnies, uždenkite ir leiskite ataušti.

* Kol aušta, į kitą dubenį suberkite želatiną, ją užpilkite stikline šalto vandens. Jai brinkstant, po truputį, per 2-3 valandas supilkite dar vieną stiklinę vandens.

* Prieš pilant želatiną į išvirtus vaisius ir uogas, ją maišydami pakaitinkite, kol pasidarys vientisa masė.

* Kai išvirti vaisiai atšals, želatina visiškai išbrinks, juos sumaišykite ir maišant kaitinkite iki virimo, bet neužvirinkite.

*Mišinį ataušinkite ir 5-6 valandas palaikykite šaldytuve.

Kulinarinė kelionė po Paryžių: ką paragauti?

24 Lie

MaistologijaPrimename, kad daugiau maistologijos enciklopedija nebebus pildoma jokia informacija, nes savininkas ruošia išleisti kompiuterinę programą. Tad autorinės teisės priklauso savininkui (galite susisiekti: dalykasinfo@gmail.com arba infopagrindai@gmail.com). Medžiaga, kuri jau pateikta, leidžiama naudotis mokymo tikslais.

maistas

NETIKĖTAS LAIŠKAS

Paryžiaus skanėstai

Su mumis ponia Neringa Čepulytė, Restoranai.lt redaktorė, dalinasi patirtimi, kuria norime pasidalinti kartu su Jumis. Dėkojame poniai Neringai :)

***

Kulinarinė kelionė po Paryžių: ką paragauti?

 Pagalvojus apie Paryžių, daugumai visų pirma galvoje sudėlioja romantiška mozaika su nuostabiomis jaukiomis gatvelėmis, nedidelėse kavinaitėse sėdinčiomis, būtinai elegantiškai atrodančiomis ir besijuokiančiomis damomis, gurkšnojančiomis baltąjį vyną, o kažkur fone – kyšo kiek rūke paskendusi Eifelio bokšto viršūnė. Tačiau tai – dar toli gražu ne viskas. Tiek visa Prancūzija, tiek ir šis meilės miestas yra tiesiog neįsivaizduojami be virtuvės šedevrų. Ne veltui visame pasaulyje taip aušinamos burnos, kalbant apie puikius patiekalus, subtilią receptūrą ir visada nuostabų paveikslą lėkštėje. Ir – ne veltui, nes tikrai yra dėl ko. Pradėjus šią unikalią kelionę į prancūziškąjį kulinarijos pasaulį, nesunku pastebėti, kad maistas – čia gerokai daugiau nei fiziologinio poreikio būti sočiam patenkinimas. Tai – it kultūra, menas ar tiesiog gyvenimas. Arba – viskas drauge.

Kad nepaklysti, naudinga sužinoti, kas kokiam regionui ar miestui būdinga. Ketinate viešėti Paryžiuje? O galbūt norite susikurti mažąją Prancūzijos sostinę ant savo stalo? Tuomet nepamirškite pasimėgauti nors vienu iš šiam miestui būdingiausių kulinarinių stebuklų.

Prancūzija neretai pavadinama pasaulio sūrių sostine. Vienas iš tai patvirtinančių produktų – švelnaus skonio baltojo pelėsio sūris Brie. O dar geriau – jeigu tai Brie de Meaux, pagamintas būtent Paryžiaus apylinkėse. Šis stebuklas kuriamas rankomis iš šviežio karvės pieno ir brandinamas mažiausiai keturias savaites. Vėliau juo galima mėgautis tiesiog kaip užkandžiu prie taurės šalto baltojo vyno ar naudoti kaip ingredientą ruošiant įvairius karštuosius, saldžiuosius ar kitokius patiekalus.

Dažni lietuviškos virtuvės kompanionai yra šampinjonai. Tai paprasti, lengvai priderinami ir daugelio mėgiami grybai, kurių kilmės šaknys slypi būtent Paryžiuje, o tiksliau – jo požemiuose. Pirmosios šampinjonų plantacijos nenaudojamuose miesto pogrindžiuose buvo įkurtos kone prieš keturis šimtmečius. Tuo pasirūpino dar Karaliaus Saulės sodininkai. Paryžiečių mėgstamiausi – šie tiesiog svieste paskrudinti grybai, pagardinti česnakais bei prieskoninėmis žolelėmis, pavyzdžiui, daržiniu builiu, laiškiniais česnakais, peletrūnu, petražolėmis ar čiobreliais. Toks ruošinys puikiai dera prie įvairių mėsos, žuvies patiekalų ir dažnai siūlomas Paryžiaus restoranuose.

Į paštetą panaši mėsos pasta rilettes – vienas valgių, būtinų paragauti. Dažniausiai ji gaminama iš kiaulienos, triušienos, vištienos, žąsienos arba antienos, bet kai kur galima rasti ir iš žuvies, pavyzdžiui, tuno, lašišos ar ančiuvių. Rilettes Prancūzijoje kartais vadinamas ruduoju džemu, nes pasižymi itin glotnia tekstūra. Jis, pagamintas iš itin smulkiai supjaustytos žuvies ar mėsos, vėliau pasūdytos ir iškeptos riebaluose, paprastai tiekiamas šaltas kaip duonos užtepas. Rilettes senais laikais karališkuose banketuose būdavo siūlomas kaip didžiausias delikatesas, tiektas piramidės formos ir dekoruotas kiaulės uodega.

Jeigu kalba sukasi apie Paryžiaus ir apskritai viso Il de Franso regiono kulinarines vertybes, negalima nepaminėti ir Meaux garstyčių, kurios neretai vadinamos tiesiog Senosiomis. Apskritai jos, beje, turinčios panašių bruožų į garsiąsias Dižono, yra laikomos pakankamai stipriomis, tačiau sodri sveikų garstyčių grūdelių tekstūra skonį sušvelnina. Meaux puikiai dera prie šaltos mėsos patiekalų ir tokių karštųjų, kaip, pavyzdžiui, jautienos troškinys pot-au-feu. 

Paryžiaus gatvės neįsivaizduojamos be kvapo, skleidžiamo čia pat skrudinamų kaštonų – būtent Prancūzijoje jie buvo pradėti pardavinėti kaip užkandis. Iš pradžių tai laikyta skurdžiųjų maistu, tačiau šis gardėsis labai greitai išsikovojo vietą po saule ir aukštosiose klasėse. Argi ne žavinga leidžiant popietę, pavyzdžiui, Monmartre, ją dar labiau praskaidrinti įsigytu mažu paketėliu čia pat gatvėje skrudintų kaštonų?

Nors tai ne Paryžius jų gimtinė, tačiau vargu ar viešnagę čia būtų galima įsivaizduoti be croissant ar traškių plonyčių crêpes. Pusmėnulio formos sviestiniai pyragėliai croissant, mūsuose vadinami tiesiog kruazanais, laikomi kone Prancūzijos simboliu, nors tikroji jų kilmės vieta yra ginčytina ir gali būti net už šios šalies ribų. Šių sluoksniuotos tešlos kepinių gamyba reikalauja įgūdžių, didelio kruopštumo bei laiko: kartais jų kelias gomurio link gali trukti net porą dienų. Kruazanų būna įvairių – tiek paprastų, tiek su įvairiais įdarais ar pabarstais. Paryžietiškas jų tradicijas labiausiai atspindi būtent La Parisienne Croissant su migdolais.

Prancūziška elegancija ir subtilumu alsuoja net toks patiekalas kaip blynai. Tik šioje šalyje tai ne stori ir riebūs kepiniai, bet lengvučiai, ploni, kone permatomi, traškiais krašteliais crêpes. Saldieji crêpes sucrees tiekiami su gausybe saldžiųjų įdarų, pavyzdžiui, šokoladu, džemu, ledais, vaisiais ar uogomis. Sūrieji crêpes sales gaminami su įvairiais sūriais, kiaušiniu, mėsa, jūros gėrybėmis, daržovių troškiniais. Prancūzijoje populiarus iš blynelių pagamintas sluoksniuotis Mille crêpe, perteptas gardžiu kremu.

Apie tai, ką reikėtų paragauti viešint Paryžiuje, galima būtų kalbėti ilgai ir be perstojo. Tačiau kodėl kelionės į iš išorės trapią, it šilkiniu audiniu juostą, tačiau savo vidumi itin tvirtą Prancūzijos kulinarinę tradiciją, nepradėjus nuo mažų žingsnių?

***

Straipsnį parengė: skanių naujienų portalas Restoranai.lt

Straipsnio šaltinis: prancūzų restoranas Kaune, Le Rouge, lerouge.lt

Neringa Čepulytė
Restoranai.lt redaktorė
neringa@restoranai.lt
Tel.: 8 650 90205

© Žalumynai ir Velykų keksas

27 Kov

Žalumynai Velykų stalui

Velykinė puokštėVelykų rytą šventinis stalas, papuoštas gyva žaluma, ne tik puikiai nuteikia, bet ir simbolizuoja pavasarį – gamtos atgimimą, gyvybės pergalę prieš mirtį.

Velykų žaluma. Gražiame vazonėlyje ar indelyje galite sudaiginti rugių, kviečių grūdus arba pipirinių sėklas. Grūdams suželti reikia dviejų savaičių. Jų priežiūra paprasta: laikomi šviesioje, saulėtoje vietoje ir kas antrą dieną palaistomi. Pipirnių sėklos sudygsta ypač greitai – vos per kelias dienas.

Sužėlę želmenys dar labiau puoš stalą, jei ant jų gražiai išdėliosite kiaušinius, kiškučius, kitus dekoratyvinius Velykų elementus.

Beržų šakelės. Aštriu peiliu nupjaukite kelias beržo šakeles, pamerkite į kambario temperatūros vandenį ir laukite. Maždaug po savaitės pasirodys pirmieji žali lapeliai. Beržų šakeles galima derinti su kitomis pavasarį žydinčiomis gėlėmis, pavyzdžiui, tulpėmis ar narcizais.

Velykinis medisTulpės, narcizai. Jų svogūnėlius savaitę laikykite šaldytuve, paskui pasodinkite į žydintiems augalams skirtą žemę. Trečdalis svogūnėlio turi likti virš žemės. Laistykite saikingai. Gėlės sudygs po 1-2 savaičių.

Apie Velykų valgius: Pasninko_valgiaiMargutisVelykeVelyku_valgiai

Velykų keksas

Ant gausaus Velykų stalo, puošto pataisų ar bruknių šakelėmis, samanėlėmis ar avižų želmenimis, tiesiog privalo puikuotis šeimininkės keptas tortas, pyragas ar bent jau keksas su džiovintais vaisiais ir riešutais.

Su džiovintomis slyvomis ir kokosų drožlėmis

Tešlai:

350 g sviesto, 400 g cukraus, 6 kiaušiniai, 50 g krakmolo, 350 g miltų, 3 šaukšteliai kepimo miltelių, pakelis vanilinio cukraus, 1 trynys, tarkuota citrinos žievelė, tarkuota apelsino žievelė, 200 g džiovintų slyvų.

Aptepo masei:

400 g kokosų drožlių, 2 baltymai, 2/3 stiklinės cukraus.

Iš nurodytų produktų užmaišykite tešlą. Paskui 2/3 jos atskirkite ir suberkite tarkuotą citrinos žievelę, į likusią – trynį, apelsino žievelę ir smulkiai supjaustytas slyvas. Į sviestiniu popieriumi išklotą kepimo formą sudėkite tešlą su citrina. Išilgai padarykite griovelį. Į jį dėkite tešlą su slyvomis. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių temperatūros ir kepkite apie valandą.

Baltymus plakite su cukrumi, kol susidarys standžios putos, ir sumaišykite su kokosais. Šia mase aptepkite keksą ir 10-15 minučių pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 100 laipsnių temperatūros. Palaukite, kol baltymai sukietės. Skanaus!

© Užgavėnės

10 Vas

Bulviniai blynai3 

Užgavėnės labai dinamiška šventė. Ją tikrai pajusti galima tik tada, kai įsijungiama į persirengėlių būrį. Įvairiose epochose, kiekviename krašte, kiekviename kaime – sava nuotaika, nors beveik visur vyksta, rodos, tie patys dalykai. Šią nuotaiką bent iš dalies galima pajusti  iš Užgavėnių dalyvių atsiminimų. Per Užgavėnes esti žaidynės į miestų kaukių balius, kur persirengia daugiausia žydais, vokiečiais, čigonais ir kareiviais. Ten kiekvienas stengiasi kiek įmanydamas būti sąmojingas pagal savo vaidmenį. Visa govėda vaikšto nuo namų iki namų, neretai  į savo pono vartus užsuka. 

Vakarop, šunims didžiai loti pradėjus, važiuodavo jaunikaičių būrys su More vežime. Ją degindavo ant laužo. Užgavėnių šventimas dabar yra visiškai kitoks, nei buvo anksčiau.   

                                      UŽGAVĖNĖS – ŽIEMOS IŠLYDĖJIMAS

   Užgavėnės – išskirtinė metų diena. Pastovios datos Užgavėnės neturi. Jos priklauso nuo kilnojamos Velykų šventės, todėl. kaip ir Velykos, kasmet yra vis kitu laiku, tarp vasario 5 ir kovo 7 dienos. Liaudiškuose Užgavėnių dienos papročiuose susipina tiek krikščioniškos, tiek ikikrikščioniškos lietuvių kultūros elementai.

  Netgi ankstyvos Užgavėnės laikomos pavasario pradžia, ir įvairiais veiksmais stengiamasi paspartinti pavasario pradžią, arimą ir vasarojaus sėją. Užgavėnių dieną būtinai reikia išvažiuoti kuo toliau  iš namų.

  Ypatingas dėmesys per Užgavėnes skiriamas sočiam pavalgymui. Tai lemia gerus metus.

  Reikšmingiausia Užgavėnių dalis – persirengėlių vaikštynės po sodybas. Improvizacijos, dainos, šokiai, muzika, juokas, vaišinimas blynais. Karnavalininkai pašėloję, pasivaišinę sudegina Morę. Morės deginimas – tai žiemos negandų sunaikinimas.  Pasak J. Kanapecko Morės deginimo paprotys yra atkeliavęs iš Žemaitijos.

                                                                 KAUKĖS

   Užgavėnėms ruošiamasi kaip didelei šventei. Svarbiausia, kad Užgavėnių drabužis nebūtų kasdienis, jis turi būti kažkuo išsiskiriantis, neįprastas. Veidą paslėpdavo  po kauke. Užgavėnių dieną merginos persirengdavo vyrais, o vyrai persirengdavo moterimis. Labai dažnai persirengdavo čigonėmis ir čigonais. Kiekvienam reikėjo išradingumo, kad atkreiptų dėmesį, kad už kitus būtų juokingesnis. Ne vienas kaukėmis pradėdavo rūpintis dar vasarą – jeigu nepasidarydovo kaukės, tai bent miške aptiktą šiam reikalui tinkamą medžio ar žievės gabalą pasidėdavo į saugią vietą. Mėsiedui baigiantis, vyrai sukrusdavo taisyti pernykščius apdarus ir ruošti naujus, drožti kaukes. Be medžio ir žievės, kauke dar darydavosi iš seno kailio, o vėlesniais laikais – ir iš popieriaus. Tačiau mūsų kalbinti pašnekovai teigė, jog  specialių kaukių nesidarydavo, bet veidą išsitepdavo suodžiais arba anglimis.

  Visi svarbiausieji Užgavėnių tipai buvo iš kasdieninės kaimo aplinkos. Paprastai kaukės turėdavo seno, negražaus žmogaus bruožų – buvo išryškinama nosis, iškreipiamos retadantės burnos, daromos asimetriškos akys. Plaukams , barzdai, ūsams panaudodavo avikailį, ašutus, linus, pakulas. Vienos kaukės būdavo išraiškingesnės, su didelėmis kumpomis nosimis, kitos- visai be jų. Kaukes prie galvos pririšdavo virvute. Užgavėnių kaukės, kokios jos bebūtų baisios, visos šypsosi.

  Tuomet, kai persirengėliai kaukių nebesidėdavo, veidą (ūsus, barzdas, skruostus) išsipaišydavo anglimi, suodžiais arba net burokų ,,rasalu”.

  Vyrai vilkdavosi senais kailiniais, prieš tai juos išsivertę, audavosi išverstomis kailinėmis kelnėmis, moterys užsinerdavo ilgus sijonus. Ypač populiarūs buvo ,,žydai”, ,,čigonai”, ,,vengrai”, ,,arkliai”, ,,ožiai”, ,,gervės”, ,,velniai”, ,,raganos”, ,,giltinės”. Būtini Užgavėnių eitynių dalyviai – Lašininis su Kanapiniu ir didžiulė moters arba vyro iškamša, vadinama More, Kotre ar Gavėnu.

  ,,Žydai”. Žydas buvo nuolatinis kaimiečio ryšininkas su miestu, smulkių, bet moterims būtinų prekių tiekėjas mainais į įvairias atliekas. Kitoks žydo gyvenimo būdas (ir šventės dienos nesutampa, ir meldžiasi kitaip, ir savaip šneka, ir žemės nedirba), nors žemdirbiui buvo gerai žinomas, bet sunkiai suvokiamas. Po Užgavėnių jo ,,kromelyje” atsiranda dar ir silkių. ,,Žydo”, vadinamo dar ,,kupčium”, kaukė būna išskobta iš medžio, barzda ir ūsai – kailio arba lino, išryškinti dantys, lūpos ir skruostai padažyti raudonai, antakiai juodi arba geltoni, tos pačios spalvos ir plaukai, ūsai ir barzda. Jis vilki sudriskusius drabužius, išvirkščius kailinius, iš šiaudų ar skarmalų pasidaro kuprą, susijuosia virvėmis arba šiaudų ryšiais, susegtais metriniais pagaliais. Rankoje ,,žydas” laiko iš šiaudų nupintą bizūną arba botagą – grėbliakotį su pririštu virvagaliu. Kiti prie diržo dar ir prekes susikabinę: žvėrių kailių, negyvų paukščių, dėžučių. Greta ir piniginė kadaruoja – kojinė su puodų šukėmis, dažnai dar pelenais apibertomis. Visuomet tarp ,,žydų” būna ir viena ,,žydė”. Jos kaukė- kaip ir ,,žydo”, tik be barzdos ir ūsų.

  ,,Čigonai” vilki spalvotais suplyšusiais drabužiais, vyrai – su bizūnais, moterys – su vaiku (lėle) ant rankų. Jie dažniausiai būna be kaukių, tik veidus išsiteplioja suodžiais. Šie Užgavėnių veikėjai ypač buvo populiarūs Aukštaitijoje, Žemaitijoje rečiau sutinkami (Šilalė, Žagarė).

  ,,Arklį”, arba ,,raitelį”, darydavo įvairiai. Kupiškėnai riestą arklio kaklą ir galvą pasisiuva iš medžiagos atlaikų, prikiša juos šiaudų, šieno, kad kaklas ir galva būtų standūs. Arklio kaklą pritaiso prie pagalio, kurį raitelis apžergia panašiai kaip tikrą arklį. Prie kito pagalio galo, už raitelio, padaro arklio pasturgalį ir su diržais jį stipriai pririša prie raitelio liemens. Karčius ir uodegą daro iš gražiai iššukuotų linų. Kumelio uodegą įtraukia į tam tyčia pasturgalyje įtaisytą vamzdelį, kad stipriai laikytųsi ir dailiai gulėtų. Tada arklį gražiai iki pat žemės apdengia gelsvomis gūniomis, kad raitelio kojų nesimatytų. Raitelio rankoje – stirnakočio bizūnas. Pats raitelis dailiai apsivilkęs: po kaklu parištas kaklaraištis, ant galvos kepurė. ,,Arklys” buvo daromas kitaip. Du nugaromis sustoję vyrai surišami, tarp jų pridedama pagalvių. Vienas vyras rankose laiko padarytą arklio galvą, antras- šluotą, tai yra arklio uodegą.

  ,,Ožys” irgi daromas įvairiai. Griaučiai (rėmas) sudedami iš dviejų lanksčių pusiau sulenktų lazdelių, galva drožiama iš kelmo ar medžio gabalo. Aprišta skudurais galva dar išdervuojama, kad niekas ,,ožio” netampytų už ragų. Rėmas apdengiamas balta drobule, uodegos vietoje rišamas pantis. Padubysio apyl. rėmui panaudodavo važlankį, jo galus sujungę virve. Į rėmo vidų, susilenkęs devyniasdešimt laipsnių kampu, įlenda žmogus, taip, kad virvė būtų ant peties, o važlankis – galais į viršų.

  ,,Malpa” (beždžionė). Ją dažniausiai vaidindavo moteriškai apsirengęs vyras. Ant galvos dedamas rėtis, ant jo užneriami marškiniai, rankovės įtraukiamos į vidų, apykaklė susegama, kaklas aprišamas skarele taip, kad pro apykaklės tarpą būtų galima matyti. Marškinių apačia sukišama į naminį sijoną. Kiti ir ant rėčio nerdavo ne marškinius, o sijoną, paskui viršuje jį surišdavo. ,,Malpos” liemenį apsiausdavo ilga sermėga. Per jos rankoves kartais pernerdavo pagaikštį – tai rankos.

  ,,Kupranugarį” vaidindavo du vyrai: vienas atstodavo priekines, antras – užpakalines kojas. Liemenį padarydavo iš šiaudų ir kailinių (Šiaulių raj. Stačiūnų apyl. Narušaičių k.).

  ,,Gervė”, kaip Užgavėnių personažas, buvo žinoma jau M.Valančiaus laikais. Ja rengdavosi ilgakojis paauglys arba vyras. Kaukę darydavo įvairiai. Pavyzdžiui, kupiškėnas apsivilkdavo išvirkščius kailinius, kairę ranką palikdavo po kailiniais, dešine pro kailinių rankovę įsitraukdavo į vidų verpstę ir, jos galą prispaudęs prie tais pačiais kailiniais apdengtos savo galvos, vaizdavo gervę.

  ,,Raganos” vilki senus drabužius, išsidažo suodžiais arba anglimis veidus. Staugia už langų, užeina į vidų.

  ,,Giltinė”- aukšta, ant drabužių užsiskleidusi didelę baltą drobulę. Akys apvedžiotos anglimi. Kupiškėnai ant dantų dar uždėdavo iš bulvės išpjaustytus retus dirbtinius dantis – jos burna tapdavo panaši į kaukolę. Giltinėms prie ausų būdavo prikabinti žvanguliai, jos nešėsi per petį persimetusios medinį dalgį, rankoje turėjo medžio pagalį- pustą.

  ,,Velnias” persirengėlių grupėje dažniausiai būna vienas. Jis nedidelis, juodai apsitaisęs, raguota kauke, kartais ir kuprotas, riesta stipriai uodega (ji daroma iš vielos). Kaukė  paprastai daroma panašiai kaip ir ,,žydo” tik pritaisomi ragai. Būdavo velnių ir be kaukių – tuomet veidą išsipaišydavo anglimi arba suodžiais, užsidėdavo raguotas kartonines kepures (Luokė).

  Retesni persirengėliai. Užgavėnių dieną važiuodavo piršliai, būdavo ir tikrų vestuvių. Bet atsirasdavo ir juos vaidinančių. Štai Šilalės rajone ,,juokdariai, irgi prisirišę skambutį, važiuodavo per kaimą dainuodami, apgaudinėdami mergeles, kurios laukdavo piršlių.

                                                                           MORĖ

  MorėUžgavėnių persirengėliams einant per kaimą, dėmesio centre Morė. Be Morės, žinomi dar kiti pavadinimai: Kotrė, Magdė.

  Aukštaitijoje ji nežinoma – aukštaičiai vežiojasi vyrišką Morės pakaitalą. Morės nedegindavo, o skandindavo. Dažniausiai Aukštaitijoje Užgavėnės buvo švenčiamos be Morės. Ir be Morės Užgavėnės buvo linksmos.

  Ant senos, be apkausto rogių pavažos vieno stipino arba specialiai šiam reikalui jos viduryje įtvirtindavo kuolo užmaunamas jau darbui netinkamas vežimo ratas. Vietoj pavažos kartais naudodavo ir apystorę kartį – drūtgalyje įtverdavo stipiną, o prie plongalio pritaisydavo kartį arkliui įkinkyti. Prie glusčio rato stebulės įkypai tvirtindavo dvi statmenas karteles ir jas viršuje surišdavo. Skersai jų pririšdavo dar trečią kartelę – tai Morės rankos. Karteles apvyniodavo šiaudais, ant jų užnerdavo sijoną, apvilkdavo sena liemenėle ar švarku, parišdavo prijuostę, ant galvos – skaelę mazgu už nugaros. Morei iškimšdavo dideles krūtis – ,,tai pažymėjimas moters pasileidimo, kaip žmonės sako”.

  Morės palyda – ,,žydai”. Jie patys kartais Morę ir traukdavo, tačiau dažniausiai tai būdavo 15-17 metų paauglių užsiėmimas. Jeigu ,,žydai” važiuodavo susėdę į roges, prie jų galo prisikabindavo ir Morės vežimą. Paprastai užgavėnininkų susidarydavo keletas rogių.

  Važiuodavo kaimo keliukais ar gatve dažniausiai prieš pietus, neužsukdami pas žmones. Užkeltas ant pavažos vežimo ratas nuolat tai viename tai kitame šone grybšteldavo sniegą ir sukosi, o kartu tartum gyva sukosi ir Morė su botagu bei spragilu švaistydama čia vieną, čia kitą pusę. Kuo greičiau rogės lekia, tuo labiau Morė įsismagina. Taip Morę veža per kaimą. Svarbu išsaugoti ir parasinešti namo bent šiokį tokį panašumą į visomis išgalėmis pagamintą nepamirštamo įspūdžio keistuolę Morę. Daugiausia, žinoma, Morės savybes mėgina vaikai, kolei neparagauja atmintino josm botago čaižo ar spragilo bumbtelėjimo. Vaikams rūpi, ar Morė gyva, ar negyva, kaip ji padaryta, kad tokia stora atrodo. Ar ji Kanapinskio, ar Lašinskio giminės? Kur ji važiuoja, ar tik ji neišveš mėsėdžio?

  Praeiviai ir vaikai Morę išjuokdavo, mušdavo pagaliais, sniegais. Nors Morė buvo gaminama savo šalininkų, tačiau antros pusės šalininkai Morę nuteisdavo, pakardavo ant aukštos karties pritaisyto rato ir sudegindavo. Ratas palikdavo nesudegintas, jis saulėtomis dienomis pagal šešėlį parodydavo laiką.

  Alantos apyl. (Molėtų raj.), drauge sudegindavo ir kitą iškamšą – tinginio simbolį.

                                                          UBAGAI IR VENGRAI

   Per Užgavėnes eidavo ir atskiros ,,ubagų” grupelės. K. Čerbulėnas juos pavadino Užgavėnių elgetomis – ,,lalaunininkais”. Dažniausiai tai moterimis persirengę vyrai, rečiau moterys – vyrais. Apsitaiso jie įvairiais skarmalais, vietoj skarų apsigobia senomis lovatiesėmis arba gūniomis pašarui nešti. Už nugarų prisikemša šiaudų – tai kupros, juosiasi irgi šiaudų ryšiais. Veidus išsipaišo anglimis, išsisuodina pelenais. Su ,,ubagais” eidavo ir jų ,,vaikai”. Dar kitus ,,vaikus”, pasidarydavo iš skudurų, nešdavosi ant rankų. Vaikštinėdavo grupelėmis po 3-5, juokingas giesmes giedodami, tų namų šeimininkus šlovindami, kiekvieną šeimos narį apdainuodami, įvairiais būdais išmaldos, nors ,,mažiausio duonos kumpelio prašydami”.

                       Aš užgimiau siratėle

                      Ir paaugau ubagėle.

                      Einu per svietą vargdama.

                      Visus šunis lodydama.

                      Kojas naginėmis aunu

                      Kartais ir batus įgaunu.

                      Kai niekas niekur nemato,

                      Turiu gerą aš sveikatą.

                      Kai tiktai ką sutinku,

                      Tuojau raišti aš įninku.

 

Taip dainuodavo ubagės.

Įėję į vidų ,,ubagai” prašo išmaldos. Liepus poterius kalbėti, atsišneka. Sakosi esą pavargę ir išalkę, ,,nenorį gerti it valgyti, bet tik į terbelę įsidėti”.

  Riebiai ir be saiko valgant, galima ir susirgti. Tad sotiečius kitų persirengėlių pėdomis lanko ir ,,gydytojai”. Jie iki trečiojo  mūsų amžiaus dešimtmečio būdavo ne vietiniai, o ,,vengrai”, kaip ir tie, tikrieji, anksčiau po kaimus nešiodavę vaistus žmonėms ir gyvuliams. ,,Vengrai “ vilkėdavo panašiai kaip anie vaistytojai – juodais švarkais, mėlynomis arba juodomis kelnėmis, batuoti, aukštomis skrybėlėmis, dar ir veidus tamsiau pasigrimavę. Vienoje rankoje nešdavosi kirvio galvą, o maišelyje ir ant peties užkabintoje dėžutėje – buteliukus su įvairių spalvų skysčiais – paprastai ,,rasalais”. Turėdavo jie ir universalaus vaisto įvairioms ligoms gydyti – muilo, ir vaistų nuo persivalgymo, ,,lipučkų” , kurias mergaitės galėdavo patinkamą jaunikį pasitrakti. ,,Vengrai’ paprastai kalbėdavo lenkų – vokiečių kalbų kratiniu.

                                                        PASIVAŽINĖJIMAS

   Per Užgavėnes visoje Lietuvoje ypatinga reikšmė buvo teikiama pasivažinėjimui – ir arklius geresnius pasikinkydavo, ir važiuodavo sparčiau negu kasdien buvo įprasta. Važius ir arklius išpuošdavo: iš karčių supindavo kasas, įrišdavo kaspinų, ant kaklų žvangulius užnerdavo arba varpelius pakabindavo. Pasivažinėti važiuodavo po pietų įvairaus amžiaus žmonės, bet dažniausiai jaunimas, kurie švęsdami Užgavėnes pasikinkydavo arklius, prisisodindavo į roges merginų, ir visą dieną vėžindavosi po laukus.

  Koks pasivažinėjimo tikslas, aiškinta įvairiai. Pats populiariausias, ypač moterų ir merginų,- būsimas linų derlius, lino aukštis. Prie Sartų ežero gyvenantys aukštaičiai sakydavę, jeigu per Užgavėnes kuris užmirštų pasivažinėti, tai būtų jam liūdnos ir Velykos, tektų pėsčiomis atgal – namo grįžti iš bažnyčios.

  Buvo svarbus ir pasivažinėjimo pobūdis. Sakydavo, kuo toliau nuvažiuosi, tuo ilgesni augs linai. Išvažiavę pasivažinėti vyrai iššokdavo iš rogių prie lauko, kuriame bus sėjami linai, patrypdavo vietoje ir keletą kartų pašokdavo į viršų – taip darydavo, kad linai aukšti augtų. Jei besivažinėdami vyrai išvirsta iš rogių, dar geriau – linai virste virs iš dirvų, ir kuo daugiau kartų virstama, tuo geriau. Tad važnyčiotojai keleivius, ypač kai važiuodavo daug jaunimo, ir tyčia į sniegą išversdavo.

  Per Užgavėnes svarbu pravažinėti arklius, kad jie geriau sektųsi. Liaudies manymu, tą dieną pravažinėtas arklys esąs labai tvirtas, ir jokie piktų arklių nužiūrėjimai jam nekenkią. Buvo sakančių, jog važinėtis reikia todėl, kad arkliai būtų be ydų, nesibaidytų, būtų riebesni, pirktų kupčiai. Reikia, kad arklį kas nors aplietų, ,,tada jis bus spraunesnis ir pilnai subręs į drūtumą”.

  Važinėjantis nemažai dainuojama. Giedotos ir sutartinės, tik jų užrašyta gana mažai. Jų tekstai paprastai susiję su Užgavėnių papročiais. Ypač buvo populiarios šios sutartinės:

 

                      Čiuž čiužela,

                      Vežk, vežela.

                      Geras kelias, čiūto,

                      Blogas arklys, čiūto.

 Arba:

                      Čiužoj – važevoj, tek martela, daunoj.

Rymo, tūto, rymo, tūto.

  Būdavo tokių, kurie ,,atminimui čiužinėdavo”, važiuojantiems ėmus giedoti, juos liedavo vandeniu. Ir pačiose sutartinėse aptinkamas laistymosi įvaizdis – ,, važis prašė vandenėlio”. Sutartines giedodavo tik išvažiavę pasivažinėti, kad jas giedotų lenktyniaudami ar ,,vežiodami bites” –  neužfiksuota. Dažniausiai pasivažinėtojai dainuodavo įprastas dainas, ypač apie linus, girią ir paukštelius.

  Trūkstant arklių, jaunimas važinėdavo rogutėmis ar rogėmis nuo kalnelių. Kur aukštesni kalneliai, susiburdavo ir keleto kaimų jaunimas. Iš jaunų merginų buvo reikalaujama, kad užkoptų į patį aukščiausią kalną, tada linai aukštesni užaugs. 

                                        LAŠININIO IR KANAPINIO MŪŠIS

   Užgavėnių popietę tai vieni,tai kiti įsimaišę į kitų persirengėlių būrelius, slankioja Lašininis su Kanapiniu (dar vadinami ,,poniškai” – Lašinskis ir Kanapinskis). Vienas jų atstovauja riebiajam mėsiedui, kitas_ gavėnios pasninkui. Vakarėjant tarp jų prasideda nesutarimai. Galutinis kivirčo rezultatas – pasninko įteisinimas. Užgavėnių vakare ,,alkanųjų kova su sočiaisiais” XIX a. – XX a. pradžioje buvo paplitusi visur Lietuvoje.

  Lašininis simbolizuoja mėsiedą, sotumą, persivalgymą. Tokia ir jo išvaizda. Jis būdavo storas, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis – liesas, apdriskęs, skrybėlę apsijuosęs kanapių pluoštu, su kanapine virve rankoje arba ant galvos užsidėjęs kanapių pėdą ar vainiką, su kanapiniu botagu besukantis apie galvą, nuspurusiais ūsais. Rankoje turėdavo didelę lazdą Lašininiui iš kaimo vyti.

  Lašininis su Kanapiniu paprastai stūmdosi, grūmoja vienas kitam, kol galiausiai Kanapinis nugali. Jų grumtynės vykdavo įvairiose vietose – kaimo gatvėse, kiemuose, patalpose,- kad tik matytų žmonės. Aplink   Lašininį su Kanapiniu susidaro du būriai. Vieni lydi Lašininį, kiti pargabena Kanapinį. Kovotojai – įvairūs ,,gyvuliai”, ,,žvėrys”, ,,paukščiai”, keisti raiteliai- ,,lašininskiečiai”, stori, riebūs, o ,,kanapinskiečiai”- išdžiūvę, liesi, vieni kaulai. ,,Kovotojai” būna tikrai nuostabūs, labai sumanūs – juokingi pasikalbėjimai, lakios dainos, keisti ginklai, pati kova, sako, – reik juoktis šonus susiėmus. Dėl to rimtai ruošiamasi, ir ne tik pastarosiomis dienomis,- pašnibždesiai apie tai eina nuo Kalėdų. Ruošą baigia pirmadienį. Nuslepia net nuo namiškių, kad staiga pasirodžiusios eisenos būtų juo įspūdingesnės. Kovos pabaigoje paprastai nelaukiama pasirodo Morė. Morė stebi kovos eigą, vis sukaliodamasi aplink iš pradžių dideliu ratu. Paskui ratą mažindama, kolei, persimetusi prie ,,kanapinskiškių” nulemia liesiųjų pergalę.

  Lašininis, paprastai net neatsiglėbesčiavęs ir neatsibučiavęs, po kautynių pabėga. Nugalėtojas Kanapinis džiaugdavosi, kad gavėnia atėjo, ką dabar žmonės nuolat jį prisimins ir mylės, nes sausą maistą teks gardinti kanapių pienu. Išsitraukęs iš kišenės buteliuką įmantraus – kartaus ir sūraus –  gėrimo, imdavo visus vaišinti, o išvažiuodamas palikdavo, kad visai gavėniai užtektų, eidamas per žmones siūlydavo kanapių pieno, čiulkio ir silkės. 

                                                              VAKARĖLIS

 Užgavėnių kaukė Vakare Morė, ,,žydai”, ,,čigonai”, ,,ubagai’, ,,žvėrys” ir ,,paukščiai” šėlsta, šunis lodo,kol kur nors sodyboje užtinka muzikantą. Tačiau dažniausiai renkasi į nuolatinę vietą, kur troba didesnė. Čia suvirsta visas kaimas. Tada neretai ir smuiką ar armoniką pakeičia buteliai, puodai, žagrių noragai ir kiti skambantys daiktai. Kai tik užgroja muzikantas, kaukės skrenda į kampą, mergos, kad ir žiemą, nusispiria apavą, bernai šoka apsiavę, ir taip iki gaidgystės, kol šeimininkas išvaro. Tiko čia įvairūs šokiai, rateliai, dainos, žaidimai. Vakarėlyje ,,žydai” veda šokti savo ,,žydes” ir visas kitas, atėjusias į vakarėlį. Kai šoka ne su ,,žydu”, ištepa jam rankas ir veidą suodžiais, kurių turi susipylę pilną pirštinę ar kojinę.

  ,,Čigonai” ir jų bendrininkai susinešdavo ,,pasivogtus” daiktus – puodus, apavą, šaukštus. Kartais dargi vištų ir kt. Savininkai tą patį vakarą turi juos išsipirkti – pašokti, padainuoti ir t.t. dažniausiai išpirkoms vadovavo tų daiktų savininkų vaikai – taip jie bent kartą per metus priversdavo savo tėvus išsipirkti savo daiktus ir drauge pasilinksminti. Kitus daiktus ir pasilaikydavo. 

              VALGIAI   

Blynai Užgavėnės – paskutinė žiemos mėsiedo diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsiškai. Iš pat ankstyvo ryto moterys kepa, verda. Sunkesnių darbų jau nedirbama. Net buvo sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai ,, per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”(Molėtų raj. Alantos apyl. Runionių k.). Užgavėnės buvo ir kai kurių darbų užbaigimo riba. Visi iki Užgavėnių skubėdavo išsikulti javus- sakydavo, jeigu patingėsi, pelės sukapos. Ypač daug nelaimių Užgavėnių dieną galinčios prišaukti verpiančios moterys: rūdys arba kirmys mėsa (kumpiai, lašiniai), rūdimis apsitrauks linai, siūlai  ir drobulės, pelės audeklus kapos, kirmėlės kopūstus ės, avys kvaituliu suksis, gyvulių žaizdose atsiras kirminų, jaučiai ariant seilėsis. Nepatartina per Užgavėnes ir siūti, nes vasarą gali avims galvos suktis, lopyti baltinius – tada pirštai tvinks, ėriukai bus margi. Negalima ir malti, nes vėjas plėšys stogus. Nešukuok ir neplauk per Užgavėnes galvos – tai ji bus švari, gerai augs kasos, vištos nekapstys ,,rasodos” ir darželyje gėlių.

  Visi ruošdavosi šventei – priešpiet gamindavo valgius, taisėsi drabužius, o popiet jau ir pati šventė prasidėdavo. Anksčiau net kai kurių dvarų žmones nuo pietų iš darbo paleisdavo. Kalbėdavo, ypač Žemaitijoje, kai kur ir Aukštaitijoje (Dusetų, Kupiškio, Salako, Švenčionių, Treveriaus apyl.), kad tą dieną reikia valgyti 12 kartų. Būta manančių, kad per Užgavėnes valgyti reikia 9 kartus (Aukštaitija, Akmenės, Dauglaukio, Girkalnio, Igliškėnų, Mažeikių, Padubysio,Papilės, Raseinių, Šiluvos apyl.) ar 7 kartus, nes septynias savaites teks pasninkauti.

  Šiame šimtmetyje visoje Lietuvoje tradiciniai Užgavėnių valgiai – įvairiausi blynai  (sklindžiai). Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje šia proga iš įvairiausių kruopų, žirnių ir daržovių buvo verdamas šiupinys. Jis pateikiamas giliame dubenyje, kurio viduje būna kiaulės ausis arba uodega. Laimingiausias tas valgytojas, kam atitenka šios šiupinio dalys. Užgeriama per Užgavėnes gira, alumi.

  Žmonės sako: ,,Kas per Užgavėnes sotus, tas sotus ir visus metus”. Todėl niekas neatsisakydavo nuo Užgavėnių vaišių. Šeimininkė ta proga padengdavo stalą ir žiūrėdavo, kad visą dieną ir vakare ant stalo būtų valgių. Iš nevaišingos šeimininkės Užgavėnių karnavalininkai  vogdavo virtuvės rakandus, puodus, kuriuos slėpdavo, užkeldavo ant stogo ar net uždėdavo ant kamino. Todėl visos šeimininkės, nenorėdamos būti šykščiomis vadinamos, vaišindavo kaip sugeba linksmus Užgavėnių karnavalininkus.

  Kiti tomis dienomis valgydavo 6, 8, 12 (Švenčionys) arba 3, 6, 12 kartų. 

Šiupinys Šiupinys. Tai pats senoviškiausias Užgavėnių patiekalas. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą, rečiau – lašinių.

  Ypatinga reikšmė šiupinyje buvo teikiama kiaulės uodegai. Sakydavo, kad tas, kuris valgydamas ją ras, pirmas ir ves (Šilalės raj. Nevočių k.). Kitur uodegą atiduodavo piemeniui, kad geriau kiaules ganytų (Šilalės raj. Balsių k.). Žemaičių Kalvarijos apyl. Uodegą iš šiupinio suvalgydavo šeimininkas, ,,kad rugių ir kviečių varpos būtų tokio ilgumo kaip paršo uodega”.

Kiunkė (Viekšniuose šutienė)mėsos ir bulvių troškinys, kartais patiekiamas kaip šiupinio pakaitalas.

Blynai. Dažniau kepdavo miltinius blynus. Kartais į jų tešlą įplakdavo ir kiaušinių. Kiek rečiau valgydavo tarkuotų bulvių blynus, paprastai keptus kaip ir miltiniai, ne krosnyje. Blynai pamažu pakeitė šiurpinį. Jais būtinai vaišindavo svečius. Valgydavo vakare.

Rūgštūs blynai (,,ponpočkos”). Kepdavo iš mielinės apie parą raugintos tešlos. Jie ypač populiarūs Žemaitijoje.

SpurgosSpurgos (,,pampuškos” – Pakruojo apyl., ,,kropeliai” – Šakių raj. Žvirgždaičiai) – raugintos arba neraugintos gerųjų miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.

Šaltiena tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam reikalui paliktų nuo Kalėdinių skerstuvių.

Kopūstai labai riebus patiekalas, verdamas su dešra arba mėsa Užgavėnėms visoje Lietuvoje. Valgomi per pusryčius ir pavakarius.

Lakštiniai arba kruopos – paskutinis mėsiedo valgis, pieniškas. Valgomas prieš vidurnaktį, ,,kai mėsa jau nebelenda”.

Grūdai (rugių, kviečių), virti taukuose ir nusausinti. Juos valgė dar ir po karo (Mosėdžio, Skuodo apyl.).

Miežinis alus. Jį ruošdavo Užgavėnės iš anksto, kiti užsiraugdavo tuoj po Kalėdų. Žiūrėdavo, kad nenusistotų, butų smarkus, aštraus skonio ir kvapo. Alumi vaišindavo svečius, gurkšnodavo patys šeimininkai, ypač senieji, jau nebesuspejantys su užgavėnininkais vaikščioti, besipasakodami apie savo jaunų dienų Užgavėnes.

  Per Užgavėnes būtinai vaišindavo kiekvieną į namus užėjusį žmogų. Nors jis ir būtų sotus, privalėdavo kiekvieno mėsiško valgio po truputį paimti.

  Užgavėnių valgių, priešingai negu Kūčių, ant stalo palikti negalima. Kiekviena šeimininkė turėdavo tai apskaičiuoti, kad visko būtų nei per daug, nei per mažai. Višakio Rūdos apyl. nuo Užgavėnių likus kad ir mažam mėsos gabalėliui, jį įlydydavo į taukus.

  Žinoma atvejų, kai Užgavėnių valgio liekanomis buvo teikiama ir gydomoji galia. Jos sušeriamos gyvuliams ir paukščiams.

  Užgavėnių vakarienei maistą ruošdavo dar su šviesa – buvo manančių, kad kas per Užgavėnes anksčiau pavakarieniaus, tas anksčiau rugius nusipjaus, visus metus duonelės nepritrūks (Alanta, Puvočiai). Tik ne jaunimas. Ne vienas jų dubenį su Užgavėnių pabaigtuvių valgiu – lakštiniais – apglėbdavo, jau gaidžiams pirmą giesmę nugiedojus. 

Naudota literatūra:

 1. Dundulienė Pranė. „Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai”.

2. Kudirka Juozas. ,,Užgavėnės”.

3. Lietuvos liaudies kultūros šventės. „Lietuvių kalendorinės šventės”.

Dar žiūrėkite:

Užgavėnių valgiaiBlynasBlynelisLietinisSpurgaVirtinis.

Artėjančių švenčių belaukiant

21 Gru

Kai suskambės kalėdiniai varpai
Ir pasakose pasipuoš eglutės,
Lai užsimirš kasdieniniai vargai
Ir kils dar noras žemėje pabūti.
Tegul ištirps žvakučių liepsnose
Širdžių ledai ir šaltas ledo gruodas,
Ir lai sušvis vėl mūsų veiduose
Vilties ugnis lyg pranašas paguodos.

Ziema2

 Jaukių Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!

Kūčių valgiai

Kalėdaitis

Daugiau informacijos rasite Svetainės medyje

Velykinis sveikinimas

5 Bal

Velykos mumyse

2 Bal

Pasninko_valgiaiMargutisVelykeVelyku_valgiai

Lietuvos kulinarinis paveldas

6 Sau

Lietuvos jaunimo turizmo centras išleido nuostabų leidinuką, kuriame apžvelgiamas patiekalų regioniškumas, specifiniai bruožai, aprašomas Lietuvos jaunimo turizmo centro organizuotas projektas “Lietuvos kulinarinio ir etninio paveldo išsaugojimas ir puoselėjimas” bei pateikiami dalyvavusių profesinių mokyklų mokinių receptai. Leidinuką galite atsisiųsti čia (leidinuko autorinės teisės priklauso http://www.ljtc.lt).

Naujametinis sveikinimas

5 Sau

Gerb. maistologijos draugai, vartotojai ir gerbėjai,

Sveikiname Jus su Naujaisiais 2012-aisiais metais ir linkime dar gardesnių valgių ant šeimyninio ir svečių stalo, skanaus ir malonaus aromato, gerų pojūčių ir skonio gaminant ir patiekiant įvairesnių tradicinių lietuviškų ir pasaulio  šalių patiekalų asortimentą.

Lauksime prašymų ir pageidavimų! Jūsų straipsnių, pasisakymų ir minčių!

Administracija

© Maisto gaminimo menas

5 Rgs

Kategorijoje “Receptai” galima rasti įvairių patiekalų gamybos aprašymus, nurodymus, iš ko ir kaip pagaminti valgį, mišinį ir pan. Šį kartą siūlome tris maisto patiekalų receptų rinkinius:

http://maistologija.wordpress.com/%C2%A9-receptai-recipes/ - lengvai gaminami valgiai;

http://maistologija.wordpress.com/%C2%A9-receptai-recipes/%C2%A9-uzkandziai-su-degtine/ - užkandžiai prie stipriųjų gėrimų;

http://maistologija.wordpress.com/%C2%A9-receptai-recipes/%C2%A9-saldieji-patiekalaidesserts/ - saldieji patiekalai.

 

© Žolinių valgiai

12 Rgp

1 Žolìnių (2), Žõlinių (1) valgiai dgs. – Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė (rugpjūčio 15 d.).

Romėnai šią dieną garbindavo deivę Dianą, graikai – Artemidę. Šios deivės buvo laikomos augalų ir gyvūnų globėjomis. Aptinkama žinių, kad 500 m. prieš Kr., rugpjūčio 15 dieną buvo atidaryta deivės Dianos šventykla Romoje, ant Avetino kalvos.

Tai Žolinės diena, kuri perverčia vasarą į rudens pusę ir pati pirmoji pradeda skaičiuoti, kiek derliaus šiemet pareis į aruodą, kiek į puodą. Švenčiama keliaujant su puokšte, sudėta iš kiečio, diemedžio, javų varpų, lauko ir darželio žolynų. Puokštė simbolizuoja gerosios globos dvasią. Susitinkama su giminėmis, bičiuliais, nes patarlė sako: „Kas per Žolines neviešės, tas visą gyvenimą nieko neturės“.

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėles (rugiagėles, ramunes, raudonuosius dobilus, aguonas, vėdrynus, čiobrelius, rūtas, diemedžius, linelius, karkliukus, jurginus ir daugybė kitų), vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji.

Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.

Kiekvienais metais Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės.

Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų.

Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą Žolinių arbatą.

Tai padėkos diena, kai valgomos ankstyvosios bulvės ir grybai, uogos (iš jų virtos uogienės), skinami žalumynai salotoms ar kitų valgių pagardams.

Per Žolinę, kaip ir Kūčių vakarą, susirenka visa šeima prie stalo ir vaišinasi 12 patiekalų, pagamintų iš naujojo derliaus grūdų, vaisių ir daržovių.

Ant stalo uždegama žvakė, ji nešama aplink valgius ir leidžiama per rankas aplink stalą. Vaišių likučiai atiduodami elgetoms – taip buvo pagerbiami protėviai.

Apie Kūčių valgius skaitykite čia: http://maistologija.wordpress.com/2010/12/04/%C2%A9-kuciu-valgiai-christmas-meals/

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų 380 pasekėjų