© Kefyras

6 Rgp

Kefỹras (2) [pranc. kéfir < osm. kefir; pavadinimas reiškia malonumą bei sveikatą: „kef“ – malonumas] – rūgštus skystas pieno produktas, gaunamas rauginant karvių pieną natūraliu kefyro grybų raugu, kuriame yra pieno ir acto rūgšties bakterijų, pieno mielių.
Kefyro istorija susijusi su Kaukazu: Kaukazo gyventojams šio produkto gamybos paslaptį atskleidė pranašas Mahometas. Dažniausiai kefyras būdavo gaminamas iš karvių ar ožkų pieno. Rauginimo procesas beveik nenutrūdavo – nupylus pagamintą kefyrą, odiniai maišai vėl būdavo pripilami šviežio pieno, ir gamyba tęsdavosi.
Pasak legendos, vienas Kaukazo kunigaikštis pavogė rusę merginą. Rusijos vyrai stojo ginti savo tėvynainę, pasodino įsimylėjusį kunigaikštį į kalėjimą ir išleido iš ten tik mainais į belaisvę ir 10 svarų kefyro grybo. Nuo to laiko kefyras bei kiti rauginto pieno produktai užima deramą vietą ir ant kitų tautų stalo.
Kefyras nuo rūgpienio skiriasi tuo, kad jo fermentacijos metu veikia ne tik rūgimą skatinančios bakterijos, bet ir tam tikri pelėsių grybeliai, kurie sukelia alkoholinį pieno cukraus (laktozės) rūgimą. Kefyras gaminamas naudojant kefyro grybo raugą, kurį sudaro pieno rūgšties bakterijos, pieno mielės ir polisacharidai, todėl kefyro skonis yra šiek tiek aštresnis nei rūgpienio. Kefyro rūgimo procesas trunka apie 24 valandas, kol bakterijos ir mielės paverčia pieną į rūgštų gėrimą.
Kefyras turi karotino, kalcio ir fosforo, vitaminų A, B1, B2, B6, C, D, E, folacino, PP, naudingųjų bakterijų ir mielių, mineralų ir aminorūgščių, triptofano (viena pagrindinių aminorūgščių). Kefyro energinė vertė (100 g) priklauso nuo riebumo: 2,5 proc. riebumo – 226 kJ, arba 54 kcal; 1 proc. riebumo lygi 172 kJ, arba 41 kcal. Lieso kefyro energinė vertė – 138 kJ, arba 33 kcal.
Skiriama:
• paprastasis kefyras;
• gydomasis kefyras.
Kefyras gaminamas 1 proc. ir liesas, 2,5 proc., 3,2 proc. ir labai riebus – 6 proc. riebumo, vaisinis – 1 proc., 2,5 proc. riebumo.
Skonis rūgštus, šiek tiek aštrokas, malonus. Spalva balta, primena skystą grietinę. Šviežumo kefyrui suteikia rūgimo metu susidaręs anglies dioksidas.
Kefyras gerina apetitą, suaktyvina skrandžio sulčių išsiskyrimą, pagerina žarnyno veiklą, labai tinka širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms. Kefyre gausu triptofano, kuris ramina nervų sistemą. Biotinas padeda organizmui pasisavinti B grupės vitaminus, kurie svarbūs inkstų, kepenų ir nervų sistemos veiklai. Kefyras stiprina imuninę sistemą, todėl jo rekomenduojama gerti žmonėms, sergantiems AIDS, pūsleline, vėžiu. Puikiai malšina troškulį.
Kefyras geriamas su duona, bulvėmis. Jo pilama marinuojant vištieną, gaminant vištos krūtinėles su krevetėmis, sausainukus, mandarinų tortą, varškės apkepą, želė, pyragą. Iš kefyro gaminama sriuba (vasariniai šaltibarščiai ir kitos šaltos sriubos), padažai (pvz., silkė su kefyro padažu), kokteiliai (pvz., kefyro ir sulčių kokteilis), gėrimai(pvz., šaltas kefyras su sumaltais žalumynais, šviežių agurkų ir kefyro gėrimas, kefyro gėrimas su ridikėliais), desertai (pvz., kefyro drebučiai iš želatinos su vyšniomis ar braškėmis). Gaivūs kefyro gėrimai papuošiami agurko griežinėliais ir petražolėmis.
Kefyras populiarus Europos šalyse ir Viduriniuosiuose Rytuose. Jis gerai žinomas Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Austrijoje, Izraelyje ir Brazilijoje.
Plg. grietin›lė (2), jogùrtas (1), pãsukos dgs. (1) raugìntas píenas, r¿gpienis (1)
Žr. píeno gėrimas, píeno prodùktas

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: