© Saldiklis/Sweetener

6 Rgp


Saldìklis (2) – medžiaga, neturinti cukraus, tačiau suteikianti maisto produktams saldų skonį. Tai maisto priedų grupė. Saldikliai mažai kaloringi arba visiškai nekaloringi.
Saldiklių atsiradimą XIX a. pagreitino trys išradimai: kai sugebėta išskirti sacharozę iš raudonųjų burokėlių, kai buvo sukurtas gliukozės sirupo gamybos iš krakmolo, kuris lengvai išgaunamas iš bulvių ir grūdų, būdas, ir 1886 metais Vokietijoje susintetintas sacharinas.
Saldikliai – cheminės sintezės produktas. Jie visiškai pakeisti cukraus negali, nes tik atkartoja pagrindinę cukraus savybę – saldumo pojūtį. Sergantiems cukralige gaminami produktai su cukraus pakaitalais sorbitoliu (E 420) ir manitoliu (E 421). Natūralus sorbitolis aptinkamas tik šermukšnių uogose. Sorbitolis ir manitolis gali sukelti viduriavimą ir vidurių putimą.
Saldikliai skirstomi į dvi grupes:
1. Tie, kuriems pagal tūrį arba masę reikia pridėti beveik tiek pat ir cukraus. Tai sorbitas, manitas, izomaltas, maltitas, maltito sirupas, laktitas ir ksilitas.
2. Tie, kurie keliasdešimt kartų saldesni už cukrų. Tai acesulfamas K, aspartamas, ciklamatas, sacharinas, taumatinas, neohesperidinas DC.
Pagal gavimo būdą saldikliai skirstomi į dvi kategorijas:
• Natūralūs saldikliai (medus, cukrinių runkelių sirupas, stevijos lapai ir kt.);
• Dirbtiniai saldikliai (aspartamas, sacharinas ir kt.).
Pagal maistingumą:
• Maistingi saldikliai (sorbitolis, cukranendrių sirupas, medus, vaisiai ir kt.);
• Nemaistingi saldikliai (steviozidas, stevijos lapai, aspartamas, sacharinas, ciklamatas ir kt.).
Saldiklių savybės priklauso nuo sąlygų, kuriose jiems teks būti produkto gamybos metu ir pačiame produkte. Aspartamas, esant sąlyginai neaukštai temperatūrai ir didesniam terpės rūgštingumui, praranda apie 20 proc. savo saldumo. Todėl saldiklių mišiniai su aspartamu dažniausiai naudojami gaiviųjų gėrimų gamyboje.
Ciklamo rūgštis, jos natrio ir kalcio druskos, sacharinas, jo natrio, kalio ir kalcio druskos vartojami mažesnio kaloringumo ar becukriuose nealkoholiniuose gėrimuose, vaisių ir daržovių gaminiuose, valgomuosiuose leduose, konditerijos gaminiuose ir kepiniuose, cukraus ir jūros gėrybių gaminiuose, padažuose, garstyčiose.
Sintetinių dažiklių ir cukraus pakaitalų – sacharino, ciklamato, aspartamo – turi gaivieji gėrimai, kramtomoji guma.
Dirbtiniai saldikliai – medžiagos, neturinčios cukraus, tačiau suteikiančios maisto produktui saldų skonį. Jie išskiriami į atskirą maisto priedų kategoriją. Tradiciškai maistui saldinti žmonės naudoja cukrų. Cukrus ne tik saldina, bet ir suteikia energijos. Tačiau dėl jo brangumo gamintojai renkasi pigesnius ir daug saldesnius už cukrų dirbtinius saldiklius.
Jei cukraus saldumą prilygintume 1, dirbtinio saldiklio aspartamo saldumas būtų 200, sacharino – 300, acesulfamo K – 200. Aspartamas gaunamas iš fenilalanino ir asparagino rūgšties. Dirbtinis saldiklis sacharinas gaunamas iš tolueno ir chlorsulfoninės rūgšties. Patekęs į žmogaus organizmą jis nepakinta, t.y. organizme neperdirbamas, visiškai neišskiria energijos. Sacharinas nedalyvauja žmogaus organizmo medžiagų apykaitoje.
Dirbtinis saldiklis acesulfamas K gaunamas perdirbant florosulfonilizocianatą ir acetoacto rūgšties tetrabutiesterį. Jis, kaip ir sacharinas, neišskiria energijos, nedalyvauja žmogaus organizmo medžiagų apykaitoje, organizme neperdirbamas.
Mišiniai, kurių pagrindas yra sacharinas, ciklamatas ir acesulfamas K, naudojami maisto produktų, kurie bus ilgai kaitinami arba užšaldomi, gamyboje. Tai duonos, konditerijos, konservų pramonės gaminiai, taip pat valgomieji ledai. Mišiniai sudaromi įvertinant atskirų komponentų savybes.
Sacharinas beveik nesuteikia žmogui kalorijų. Jis žymiai saldesnis už sacharozę. Aspartamas ir acesulfamas K saldesnis už sacharozę. Taumatinas – pats saldžiausias, net už cukrų. Kadangi taumatinas labai saldus, dėl to maisto produktų gamyboje dažniausiai ir naudojami mišiniai, kurių saldumas yra stabilus.
Produktuose esančių saldiklių žymėjimo kodai: E 420 – sorbitas, E 421 – manitas, E 953 – izomaltas, E 965 – maltitas ir maltito sirupas, E 966 – laktitas, E 967 – ksilitas, E 950 – acesulfamas K, E 951 – aspartamas, E 952 – ciklamatas, E 954 – sacharinas, E 957 – taumatinas, E 959 – neohesperidinas DC.
Subalansuotas saldiklių ir saikingas maisto priedų vartojimas produktuose nekenkia vartotojo sveikatai. Svarbu perskaityti kiekvieno produkto etiketę, kurioje nurodoma visa informacija apie maistines produkto savybes ir maisto priedai (dažikliai, saldikliai ir t. t.) su visomis jų funkcijomis.
Saldikliai vartojami maisto produktų gamyboje arba kaip cukraus pakaitalai parduodami parduotuvėse ir vaistinėse.
Žr. maĩsto sudėtìs

Sweetener – a substance that does not have sugar, but gives food a sweet taste. This group of food additives. Low-calorie sweeteners or completely non-caloric.
Sweeteners emergence of the nineteenth century accelerated three inventions: the managed release of sucrose from beet red when it was created by the production of glucose syrup from starch, which is easily extracted from potatoes and grain, the way in Germany in 1886 and the synthesized saccharin.
Sweeteners – chemical synthesis product. They are not a substitute for sugar, because sugar only reproduces the main feature – a sense of sweetness. In patients with diabetes products are made with sugar substitutes sorbitol (E 420) and mannitol (E 421). Sorbitol is found only in natural rowan berries. Sorbitol and mannitol may cause diarrhea and flatulence.
Sweeteners are classified into two groups:
1st Those covered by the volume or weight must be added almost as well as sugar. This sorbitol, mannitol, isomalt, maltitas, maltito syrup, and laktitas ksilitas.
2nd Those who have dozens of times sweeter than sugar. This acesulfame K, aspartame, cyclamate, saccharin, thaumatin, neohesperidine DC.
According to the method of receipt of sweeteners fall into two categories:
• natural sweeteners (honey, sugar beet syrup, leaves of stevia, etc.);
• Artificial sweeteners (aspartame, saccharin, etc.).
According to nutrition:
• nutritive sweeteners (sorbitol, cane syrup, honey, fruit, etc.);
• poor sweeteners (steviozidas, stevijos leaves, aspartame, saccharin, cyclamate, etc.).
Sweeteners properties depend on the conditions under which they will be manufacturing the product and the product itself. Aspartame at a relatively low temperature and higher acidity of the medium, losing about 20 percent. their sweetness. Therefore, mixtures of sweeteners with aspartame commonly used in soft drinks.
Cyclamic acid and its sodium and calcium salts, saccharin and its sodium, potassium and calcium salts used in lower-calorie or sugar-free soft drinks, fruit and vegetable products, ice cream, confectionery and bakery products, sugar and seafood products, sauces, mustard.
Synthetic dyes and sugar substitutes – saccharin, cyclamate, aspartame – have soft drinks, chewing gum.
Artificial sweeteners – substances with no sugar, but gives food a sweet taste. They are in a separate category of food additives. Traditionally, people use food sweetened with sugar. Sugar not only be sweetened, but also to provide energy. However, due to its high cost producers prefer less expensive and much sweeter than sugar artificial sweeteners.
If the sugar sweetness equate 1, the artificial sweetener aspartame sweetness to 200, saccharin – 300, acesulfame K – 200. Aspartame is derived from phenylalanine and asparagine acid. The artificial sweetener saccharin obtained from toluene and chlorsulfoninės acid. Once in the human body is unchanged, ie processing of food in the body, completely exclude energy. Saccharin is not participating in the human body’s metabolism.
Artificial sweetener Acesulfame K is obtained by processing acetoacto tetrabutiester acid. He, like saccharin, emit energy, not taking part in the human body’s metabolism in the body without processing.
Mixtures based saccharin, cyclamate and acesulfame K for use in food products, which will be a long heated or frozen, manufacturing. This bakery, confectionery, canned goods industry, as well as ice cream. Mixes up the evaluation of individual components.
Saccharin most people do not calories. It is much sweeter than sucrose. Aspartame and acesulfame K as sweet as sucrose. Thaumatin – the sweetest, even sugar. Since thaumatin very sweet, because the production of food and often used in blends sweetness is stable.
The presence of sweeteners Codes: E 420 – sorbitol, E 421 – mannitol, E 953 – isomalt, E 965 – maltit and maltit syrup, E 966 – lactit E 967 – csilit E 950 – acesulfame K, E 951 – aspartame, E 952 – cyclamate, E 954 – saccharin, E 957 – thaumatin, E 959 – neohesperidine DC.
Balanced sweeteners and food additives moderate consumption of products harmful to health. It is important to read each product label, which contain all the nutritional information on product and food additives (coloring, sweeteners, etc.) with all their functions.
Sweeteners used in foods or as a substitute for sugar sold in shops and pharmacies.
See. food composition

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: