© Belgijos virtuvė

7 Rgp


Belgijos Karalystės virtùvė – valstybės Vakarų Europoje, vietinių ir užsienio kaimyninių valstybių – Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Olandijos, Ispanijos ir Skandinavijos – tradicijų sandūros patiekalai.
Yra sakoma, kad belgų virtuvėje valgiai ruošiami su prancūzišku grakštumu, o paduodami su vokišku kilnumu. Rezultatas – suplaktų vietinių ir kaimyninių šalių produktų receptų įvairovė.
Pagrindinė žemės ūkio produkcija – kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, bulvės ir cukriniai runkeliai.
Autentiškos virtuvės pagrindas – švieži ir kokybiški vietos produktai (belgiški sūriai ir kumpis, nuga ir šokoladas, šparagai ir cikorija), tradiciniai mėsos ar žuvies patiekalai tirštame padaže, tačiau ne per riebūs, skrudintos bulvytės, be kurių belgų virtuvės tiesiog neįmanoma įsivaizduoti. Perėmę daugybę prancūzų virtuvės subtilybių, belgai prie jos pridėjo flamandišką gausą.
Belgiška virtuvė – gerokai ekscentriška. Antai jautienos bifšteksas valgomas su pikuliais – actu ir garstyčiomis uždarytomis, burną deginančiomis marinuotomis daržovėmis, praėjusiame amžiuje išgarsintomis anglų kulinarų. Neįprastas belgų patiekalas – avių galvos, keptos su liežuviais. Visur maistas šviežias ir skanus. Įvairiose užeigėlėse ir kavinėse prekiaujama sumuštiniais ir saldumynais, rytietiškais kebabais, šviežiomis sultimis.
Belgai per dieną daug valgo tik vieną kartą. Pietūs gali užtrukti kelias valandas. Priešpiečiams skiriamas vienas lengvas patiekalas. Labai populiarios prancūziškos skrudintos bulvytės, belgiški moliuskai. Nedidelis dešrų ir šaltos mėsos pasirinkimas, tačiau nemažai virto kumpio rūšių. Prie mėsos belgai renkasi daržoves.
Nepaprastai mėgstama paukštiena, kuri ir kaip atskiras patiekalas, ir kaip įdaras bei šalta su majonezu ir salotomis. Valgoma vištiena su prancūziškomis bulvytėmis arba su troškintais obuoliais.
Belgijoje vertinama paukštienos kokybė (nuo to, ar paukštis pešamas rankomis ar pešamas sausas). Apdorojant mechaniniu būdu, paukštis pamerkiamas į karštą vandenį, kad atsivertų poros ir lengviau išsirautų plunksnos. Blogoji šio apdorojimo metodo pusė yra ta, kad vanduo, prasiskverbęs pro paukščio odą, neleidžia mėsai kokybiškai iškepti. Paukštis, apdorojamas įprastu rankiniu būdu, iškepa normaliai, savo paties sultyse, todėl nepraranda geriausių savo skoninių savybių.
Belgiškų pikulių pagrindą sudaro moliūgai, iš kurių Belgijoje ne tik gaminamos gardžios sriubos ir padažai.
Neatskiriamas belgiškų mėsos patiekalų „palydovas“ – tirštas šparagų, žiedinių ar Briuselio kopūstų padažas ir kaupinas dubuo skrudintų bulvelių. Kotletai valgomi ir su vyšnių uogiene, kuri prieš patiekiant į stalą pašildoma.
Didelę paklausą užsienyje turi belgiška jautiena ir kiauliena. Valonija aprūpina puikios kokybės jautiena ne tik Europos Sąjungos šalis, bet ir Viduriniuosius bei Tolimuosius Rytus, o pagrindinė kiaulienos tiekėja – Flandrija. Daugiausia belgiškų maisto produktų keliauja į Prancūziją ir Olandiją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją ir Italiją.
XIX a. pradžioje pradėjusi gaminti šokoladą, Belgija šiandien pavergė smaližių širdis ir pirmauja pasaulyje pagal šokolado eksportą vienam žmogui. Elegantiškos ir prabangios parduotuvės (Belgijoje vadinamos namais), kuriose praėjusiame amžiuje buvo parduodamas šokoladas, iki šiol neprarado savo blizgesio. Saldumynų gamyba – šeimyninis verslas, perduodamas iš kartos į kartą. Garsiausi namai – Neuhaus, Leonidas, Godiva, Manon ir Escalides, taip pat devynios galybės mažučių krautuvėlių siūlo gausybę širdžių, lapų, gėlių ir kitokių fantastiškų formų šokoladėlių, pripildytų marcipanų ar kaštonų įdaro, likerio ar sviestinio kremo. Gaminami šokoladiniai saldainiai, sausainiai, vafliai. Savo saldžiai karstelėjusiu skoniu šiek tiek šokoladą primena ir Belgijos daržovių karalienės titulą pelniusi cikorija, šiandien eksportuojama net į 40 pasaulio šalių.
Ypatingas dėmesys skiriamas alui, kuris ne tik geriamas, bet ir kaip pagrindinis ingredientas naudojamas gaminti daugelį patiekalų, pavyzdžiui, troškinta vištiena, kaimiškas ragu, blyneliai su obuoliais, alaus sriuba su bekonu (Roularius Soup), alaus sriuba su slyvelėmis, marinuotos midijos, jūros produktai, ryžių salotos, mėsa su medumi ir garstyčiomis vaisių padaže, duonos pudingas su belgišku alumi, ungurys žaliajame padaže (Anguille au Vert). Visa tai ne tik aluje, bet ir į stalą su alumi.
Belgijoje alus geriamas visą dieną, tačiau kiekviena rūšis (daugiau nei šimtas) turi savo laiką: šviesus, silpnesnis alus tinka prie priešpiečių patiekalų ar troškuliui numalšinti, o tamsesniu, stipresniu alumi mėgaujamasi vakarais.
Be šviesaus, rudo ir juodo alaus, geriami vynai, gaminami iš šiltnamio vynuogių, todėl niekuo ypatingu nepasižymi, taip pat kadaginė degtinė, kava su pienu.
Vakaro valgiai panašūs į priešpiečių valgius su mėsos, žuvies patiekalais, daržovėmis ir desertu.
Visoje Belgijoje, ypač Valonų srityje, yra kavos (cafes) ir vyno barai, bistro ir alkoholinių bei gaivinamųjų gėrimų parduotuvės (partisseries), kur parduodama ištisą parą ir kur galima sėdėti kiek norima.
Tautiniai belgų valgiai – pomidorai su krevečių įdaru (Tomates à la crevette), pajūrio salotos (Salade littoral), žuvų troškinys (Waterzoị de poissons), žuvys drebučiuose (Poissons en escavèche), Briuselio mėsos troškinys (Choesels à la bruxelloise), troškinta žąsiena (Oie à la mode de visé), sausainiai (Speculation).
Firminis belgiškas patiekalas yra savotiškas troškinys (waterzooi), bulvių šiaudeliai (frites), pagal tradiciją tiekiami su midijomis ir valgomi su actu arba majonezu, mėsa, virta aluje (carbonnades flamandes), unguriai (anguilles), midijos (moules).

Reklama

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: