© Birmos virtuvė

7 Rgp


Bìrmos virtùvė – tautos, kalbančios viena tibetiečių-birmiečių kalbų, įsikūrusios Pietryčių Azijoje, nacionaliniai patiekalai.
Dar XIX a. Birma buvo užkariauta britų ir prijungta prie Indijos. Iki 1937 metų buvo viena iš Indijos valstijų. 1948 metais paskelbė savo nepriklausomybę. 1999 metais šalis pakeitė pavadinimą į Mianmarį, nors daugelis ją vadina Birma.
Šalyje egzistuoja įvairiapusiška skirtingų kultūrų samplaika, kurioje vyrauja budistinė bamarų kultūra. Nacionalinę Mianmaro virtuvę paveikė indų, kinų ir tajų valgių tradicijos.
Pagrindiniai Birmos virtuvės valgių ingredientai – svogūnai, česnakai, imbierai ir „čili“ pipirai, patiekalams suteikiantys labai aštrų kvapą. Kaip ir kitose Azijos šalyse, Birmoje pagrindinis maistas – virti vandenyje arba garuose, birūs ar lipnūs ryžiai. Jie patiekiami svečiams vos prisėdus prie stalo, nes turi būti karšti. Patiekiama ir garuojanti sriuba. Visi kiti patiekalai turi būti kambario temperatūros.
Sriuba valgoma kartu su karštu mėsos ar žuvies patiekalu: aštresnė sriuba su švelnesniais žuvies patiekalais, o švelnesnė – su aštresniais mėsos valgiais. Anksčiau Birmoje buvo valgoma pirštais, dabar dažniausiai naudojami šaukštai ir šakutės. Yra tokių patiekalų, kuriuos privaloma valgyti pirštais, pavyzdžiui, patiekalas, vadinamas „Htamin lethoke“ (išvertus į lietuvių kalbą reiškia „ryžiai, maišomi pirštais“): prieš valgant ryžiai dedami į lėkštę kartu su kitais priedais ir pirštais sumaišomi. Šalia šio valgio, ant stalo, padedamas ir dubenėlis su vandeniu, kad būtų kur nusiplauti pirštus prieš valgant ir pavalgius.
Birmoje po truputėlį ragaujama visokių patiekalų, o paragavus apsistojama prie vieno arba sumaišomi keli. Po to patiekiami vaisiai su karšta arbata.
Dėl šalyje populiaraus įpročio maišyti patiekalus, prie vieno stalo valgančių žmonių patiekalai niekada nebūna vienodo skonio ir tuomet, kada maišomi tie patys ingredientai.
Tai kinų virtuvės patiekalai: žuvis cukruje ir acte, žąsienos spirgučiai, keptos kepenys su česnaku ir ryklio pelekai su įvairiausių spalvų padažais. Iš mažų taurelių geriama ryžių degtinė, o pavalgius ant veido užsidedama šilta servetėlė.
Birma turi ir savitą, tautinę virtuvę. Kepta antis (vadinama Un be Džo) – tautinis valgis. Desertui įprasta patiekti šviežių vaisių: bananų, ananasų, mango.
Dažnai valgomi lakštiniai makaronai ir duona. Paplitusios krevetės, žuvų pasta, kiauliena, aviena. Jautiena draudžiama. Populiariausias prieskonis – karis (Masala ir aitriosios paprikos).
Tautiniai patiekalai – šamų sultinys su avinžirnio miltais, ryžių makaronais ir žuvies garnyru (Mohinga), troškinta žuvies filė, datulės su varške.
Maistui vartojama migdolų esencija, kepti migdolai, medus, žuvies sultinys, baltasis vynas, ropiniai svogūnai, saldieji pipirai, augalinis aliejus, kiaušinių tryniai, krapai.
Tropiniai vaisiai dažnai patiekiami desertui. Didžiuosiuose miestuose patiekalai įvairesni. Čia dažnai gaminami indų ir kinų patiekalai.
Geriama saldi indiška arbata, kuri paduodama pradedant ir baigiant pietauti.

Advertisements

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: