© Bulgarijos virtuvė

7 Rgp


Bulgãrijos Respùblikos virtùvė – rytinės Balkanų dalies tautos, kalbančios viena pietų slavų kalbų, nacionaliniai patiekalai.
Pagrindinės žemės ūkio produkcijos kryptys – avininkystė, kiaulininkystė; daržininkystė, vynuogininkystė. Svarbiausia maisto pramonės produkcija – cukraus, aliejaus, daržovių ir vaisių konservų gamyba. Gausiai vartojama vaisių, taip pat kiauliena, jautiena, įvairi žuvis, sūris, brinza, prieskoniai. Tradiciniai valgiai – įvairiais būdais paruoštos daržovės, šviežios mėsos, jūros ir gėlavandenių žuvų patiekalai.
Bulgarai yra sukaupę slavų, turkų, graikų kulinarinę patirtį, todėl šalyje turtingas meniu. Pirmenybė teikiama daržovėms, kurios yra pagardinamos įvairiausiais prieskoniais. Maistas dažniausiai pateikiamas moliniuose induose. Ypač didelė salotų įvairovė, populiarios ir tirštos sriubos. Mėsa – daugelio patiekalų pagrindas.
Bulgarijoje daugiau dėmesio skiriama kukurūzų auginimui. Kaip ir kitose Balkanų valstybėse, iš naminių gyvulių auginama avių, taigi vyrauja mėsos ir vilnos specializacija.
Iš esmės bulgarų virtuvė yra slaviška, tačiau jaučiama ir turkų, graikų bei Viduriniųjų Rytų ir mažiau italų, Viduržemio jūros bei vengrų kulinarijos įtaka.
Nacionalinė bulgarų virtuvė iš dalies artima jugoslavų virtuvei. Keptos, troškintos, virtos, marinuotos ir raugintos daržovės – vienas iš svarbiausių valgių. Pavasarį senos daržovės pakeičiamos ryžiais arba makaronais.
Dėl palyginti šilto klimato Bulgarijoje gausu augančių įvairių daržovių, žolelių, vaisių, todėl ir šalies virtuvė yra labai įvairi.
Bulvės Bulgarijoje valgomos retai, paprastai paduodamos piurė pavidalu arba kepamos elektriniame kepintuve.
Pusryčiams bulgarai daug nevalgo. Pusryčiai labai menki: sausa duonos riekelė su uogiene arba sūriu bei dešra, rečiau – su sviestu. Dažniausias valgis – pyragėlis ir kava. Ankstyvieji pietūs šalyje paprastai valgomi su visa šeima ir yra pagrindinis dienos valgis. Pietums gali būti patiekiama ant grotelių kepta jautiena, kiauliena ar veršiena, suvyniota dešroje (Kebapcheta), kiaulienos, veršienos troškinys su svogūnais ir grybais (Kavarma), ryžiais ar mėsa įdaryti vynuogių ar kopūsto lapai (Sarmi). Šie valgiai patiekiami su bulvėmis (kartofi), daržovėmis ir duona, taip pat pipirų, baklažanų, pupelių ir mėsos troškinys (Gyuvech), patiekiamas moliniuose induose. Mėgiamas daržovėmis, mėsa ir žolelėmis įdarytas baklažanas (Bayaldi).
Per pietus ir vakarienę valgomi šilti patiekalai, kartais vakarienė gali būti ir šalta. Per pietus duodama salotų iš šviežių daržovių ir vaisių. Visada valgoma įvairių rūšių baltos duonos: du kartus per dieną (pietums ir vakarienei) valgomas karštas patiekalas. Valgomi vaisiai bei daržovės: pomidorai, arbūzai, persikai. Daržovės – būtina ant pusryčių ir pietų stalo. Nors pusryčiai menki, užtat desertui per pietus ir vakarienę valgomi vaisiai arba pyragaičiai.
Mėgstamos bulgarų sriubos – mėsiškos ir vegetariškos (daržovių, šaltsriubes ir kt.). Mėsiškos sriubos verdamos iš įvairiausių rūšių mėsos ir yra labai aštrios: dedama daug prieskoninių daržovių ir prieskonių. Tirštinamos kiaušinio tryniu ir pakepintais svogūnais.
Mėsa (ypač aviena), kaip ir dauguma daržovių, troškinama su aštriais prieskoniais bei stambiai pjaustytomis prieskoninėmis daržovėmis (svogūnais, paprika, česnakais, salierais, mėtomis, petražolėmis).
Bulgarai nevertina pieniškų sriubų, kruopų patiekalų. Labiausiai mėgsta maltos mėsos valgius, barščius, sūrainius, valgo baltą duoną.
Iš riebalų daugiausia vartojamas aliejus, rečiau – sviestas ir beveik visai bulgarai nevartoja kiaulienos taukų.
Mėgstamas mėsos patiekalas – dešra, skoniu panaši į mūsų medžiotojų dešreles. Patiekiama karšta su aštriu padažu.
Bulgarai gamina žvėrienos ir laukinių paukščių mėsos patiekalus. Iš laukinių paukščių mėsos dažniausiai verdama ir valgoma kaip šaltieji užkandžiai. Iš kiškienos, elnienos arba stirnienos gaminami kepti ir troškinti mėsos patiekalai.
Dažniausiai vartojami prieskoniai – česnakai ir riešutai.
Labai mėgiama žuvis. Ji kepama ant grotelių ar keptuvėje, verdama sriuboje ar troškinama, pavyzdžiui, Tsatsa – maža balta žuvelė, kepama tešloje ir patiekiama su keptomis bulvėmis, Skumriya na keremidi – skumbrė, kepama moliniame inde su daug pomidorų padažo. Tradicinis šventinis valgis – farširuoti karpiai su riešutais, paduodami atskirai su pakepintais svogūnais ir ryžiais.
Vertinami turkiški ir Viduriniųjų Rytų desertai: sluoksniuotas pyragėlis (baklava), įdarytas pistacijų riešutais saldžiame sirupe, smulkinti kviečiai su riešutais sirupe (Kadayif). Mėgstami pyragėliai torta, įdaryti sviestiniu kremu (maslena), vaisiais (frukti), šokoladu (shokoladova) ar ledais (sladoled).
Geriamas pienas ir jogurtas. Populiariausi gėrimai Bulgarijoje – vynas, rakija ir mastika. Vertinamas desertinis vynas, gaminamas iš sušaldytų arba sušalusių uogų (taikomas nenatūralus eiswein gamybos būdas – vynuogės šaldomos šaldikliuose; eiswein – vok. „ledo vynas“). Apskritai Bulgarijoje vyno ir stipriųjų gėrimų geriama maždaug vienodai.
Vynai čia suskirstytas į rūšinius ir kupažinius, t.y.gaminamus maišant kelias vynų rūšis. Rūšiniai vynai – tai „Sophia Merlot“, „Sophia Cabernet Sauvignon“, „Sophia Muscat Melnik“, „Manastirsko Szuszukane“ („Mavrud“ vynuogių rūšis), „Rosenthaler Kadarka“, („Gamza“ vynuogių rūšis), „Cabernet Sauvignon“ vynuogės, iš kurių gaminamas „Cabernet Sauvignon“ vynas, auga ir noksta Suhindolo regione. Šio vyno gamybai naudojamos tik rinktinės vynuogės, o vynas 30 mėnesių brandinamas ąžuolo statinėse.
Gaminama įvairių rūšių rakija – vaisinė, grapa ir uzo. Pagal senovės tradicijas bulgarai moka pagaminti gerą vyną ir stiprią rakiją. Geriama labai stipri kava, žolelių arbatos.
Mastika – anyžinė degtinė, gaminama iš kviečių ir anyžių aliejaus. Tai saldaus skonio degtinė su anyžių kvapu. Bulgarijoje populiari ir slyvų degtinė – konjakas (Slivova rakiya), verdamas alus (Zagorka, Astika).
Bulgarai augina daugiausia pomidorų pasaulyje.
Tradiciniai bulgarų valgiai – šalta sriuba (iš jogurto, agurkų, česnakų ir smulkintų riešutų) (Tarator), avies sūris (Kaškaval), plokščia kietai rūkyta dešra (Lukanka), vytinta ožkos mėsa (Pastarma), aštrus saldžiųjų pipirų padažas (Liutenica), troškinta aviena su daržovėmis, bulvėmis ir rūgpieniu (Giuvec), veršiena su pomidorų tyre (Tas-kebab), tešla, įdaryta brinza ir mėsa (Banica), sluoksniuotas pyragas su daržovėmis ir brinza arba varške, valgomas su rūgusiu pienu, kepta jautiena (Mešano), paršiena su pomidorų padažu (Taskebap), baklažanų salotos (Imambajaldy) su įvairiomis daržovėmis ar mėsa, salotos (Šopskij) (pomidorai, agurkai, paprika, šiek tiek gali būti baltųjų svogūnų bei salotų, būtinai reikia užtarkuoti brinzos, viską apšlakstyti alyvų aliejumi), įvairių rūšių mėsa su daržovėmis (Kebap), kepti mėsos kotletai (Kiufteta), kiaušiniai su pomidorais, pipirais ir brinza (Miš maš), malta mėsa su bulvėmis, kiaušiniais ir baklažanais (Musaka), balandėliai (Sarmi) iš kopūstų ar vynuogių lapų su mėsos įdaru, mėsos, daržovių ir ropinių svogūnų patiekalas, paruoštas puode (Jahnija), geltona brinza (Kaškaval), šokoladinis tortas (Garaš).

Reklama

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: