© Chorvatijos virtuvė

7 Rgp

Chorvãtijos virtùvė – vienos Balkanų tautų, kalbančių serbų-chorvatų kalba, rašančios lotyniškąja abėcėle, nacionaliniai patiekalai.
Chorvatija yra Europos pietrytinėje dalyje. Šiaurėje ribojasi su Slovakija ir Vengrija, rytuose ir pietuose – su Bosnija ir Hercegovina, pietuose – su Juodkalnija, rytuose – su Serbija. Vakarinėje dalyje pasiekiama Adrijos jūra.
Chorvatija – industrinė ir agrarinė šalis. Klimatas leidžia auginti grūdines ir technines kultūras. Svarbiausios žemės ūkio kryptys – gyvulininkystė, sodininkystė, vynuogininkystė, paukštininkystė ir žuvininkystė. Pajūrio rajonuose išvystyta subtropinė vaisininkystė. Auginami galvijai (stambūs raguočiai), kiaulės, avys.
Chorvatų virtuvė – senovės slavų ir Antikos laikų praeitis. Ji labai įvairi, ir ta įvairovė būdinga centriniuose šalies regionuose ir pajūrio virtuvėje. Centrinių rajonų virtuvėje vyrauja slavų kilmės maisto ruošimo būdai, taip pat jaučiama vengrų, austrų ir turkų virtuvių įtaka. Pajūrio rajonuose labiau vertinama graikų, italų ir prancūzų mityba.
Centriniuose Chorvatijos rajonuose būdingi paprasti, tačiau apetitą žadinantys patiekalai: sterkas, pjaustytas griežinėliais, su cukraus kremu, saliami, troškinta su bulvėmis ir saldžiuoju vynu, garstyčios.
Kalnuotuose regionuose ruošiami valgiai ant atviros ugnies. Vartojami maisto produktai: kukurūzų miltai, virtos pupelės, virtos bulvės, marinuoti kopūstai, karvių ir avių pienas, sūriai, šviežia ir rūkyta aviena, kepta aviena ir kiauliena, elniena. Ant atviros ugnies kepama paršiena arba ėriena, tinkanti prie alaus.
Kalnuoti rajonai garsėja grybais, miško žolelėmis (prieskoniais), uogomis, medumi, iš kurių verdamas stiprus vietinės gamybos brendis. Populiaresni miltiniai patiekalai – riešutinis pyragas, blynai.
Gaminant patiekalus, suvartojama daug mėsos, ypač kiaulienos ir veršienos, kuri tradiciškai rūkoma arba gaminama dešra ir dešrelės. Populiariausi valgiai daromi iš veršiuko, kopūstų, bulvių ir pieno produktų.
Didžiulis sūrių ir šaltų užkandžių pasirinkimas – delikatesai iš jūros gėrybių ir įvairių žuvų (krevetės, kalmarai ir kt.). Valgoma smulkiai pjaustyta rūkyta padžiovinta mėsa, žuvies sriuba, troškinta žuvis, virtos krevetės, ryžių valgiai, tradicinė vyno sriuba, žirnelių užkandėlė, lakštiniai, geriama naminė užpiltinė (toceno).
Karštieji patiekalai verdami arba kepami su augaliniu aliejumi (žuvys, daržovės, miško žolelės). Šviežia jūros žuvis (moliuskai, krevetės, vėžiai) kepama, verdama arba marinuojama, troškinama. Iš mėsos delikatesų vertinamas rūkytas ir džiovintas kiaulienos kumpis, serviruojamas su avies pieno sūriu, alyvų aliejumi arba alyvomis ir svogūnais. Lengvai virtos daržovės – laukinių ir kultūrinių prieskoninių augalų su alyvuogių aliejumi ir vyno actu mišinio dalis. Daržovės paduodamos kaip salotos arba kaip garnyras prie mėsos.
Iš medžiojamų žvėrių ir laukinių paukščių chorvatai gamina šaltus ir karštus užkandžius (pvz., danieliaus mėsos salotos), keptus antruosius patiekalus (pvz., kepta kiškiena, keptas įdarytas kiškis, kepta įdaryta laukinė žąsis, keptos laukinės žąsies kepenėlės).
Tipiški desertai ruošiami iš dažniausiai vartojamų ingredientų kaip vaisiai, džiovintos razinos, migdolai ir medus.
Geriami baltieji (žalsvai geltoni, sausi) ir raudonieji vynai.

Reklama

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: