© Danijos virtuvė

7 Rgp


Dãnijos Karalỹstės virtùvė – valstybės Vakarų Europoje (tautos, gyvenančios Jutlandijos pusiasalyje ir salose, kalbančios viena germanų kalbų) nacionaliniai patiekalai.
Pagrindinės žemės ūkio kryptys – kviečių, rugių, miežių, avižų ir bulvių auginimas. Svarbiausia maisto pramonės produkcija – cukraus, žuvų miltų, pieno, sviesto, sūrių, mėsos (daugiausia kiaulienos), kiaušinių gamyba.
Danijos tautos virtuvė pradėjo formuotis XIX amžiuje, kai gyventojai priklausė nuo žemės ūkio produkcijos, o svarbiausius produktus augindavo patys savo ūkiuose arba pirkdavo vietiniame turgelyje. Tai daugiausia kvietiniai ir pieno gaminiai, kiauliena, jūrų gėrybės, morkos, bulvės, svogūnai ir obuoliai. Dar ir dabar Danijoje išauginti produktai mėgstami labiau nei egzotiški atvežtiniai.
Nacionaliniuose danų patiekaluose šviežių daržovių ar vaisių nėra daug, nes danai teikdavo pirmenybę tam metų laikui būdingiems produktams (vasarą – daržovėms, rudenį ir žiemą – bulvėms).
Šalies istorija lėmė, kad šio krašto virtuvė buvo riebi. Šiuolaikinėje virtuvėje dominuoja lengvesni patiekalai, nors Danijos kulinarinę kultūrą įtakoja Prancūzijos ir Italijos virtuvės, į meniu dažnai įtraukiami ir egzotiški netradiciniai komponentai.
Soti, gardi ir paprasta danų virtuvė panaši į vokiečių ir skandinavų virtuves. Virtuvėje vyrauja sumuštinių, žuvies, daržovių, kiaušinių, mėsos, sūrio, vaisių ir uogų asortimentas. Dominuoja mėsos patiekalai – aviena, sūdyta ir rūkyta kiauliena, vištiena, virtos, keptos žuvys.
Vieni iš mėgstamiausių danų skanėstų – virta menkė su garstyčių padažu, ištirpintu sviestu, kietai virtais kiaušiniais, krienais ir virtomis bulvėmis. Populiarumu neatsilieka kepta antis su obuoliais, slyvomis, karamelizuotomis bulvėmis, kopūstais bei ruduoju padažu. Danai mėgsta ir įvairias košes, tačiau tradiciniu danų patiekalu laikomi sumuštiniai.
Populiariausios sriubos – vištienos, porų ir bulvių, šparagų, žirnių – kurios patiekiamos su duona. Įvairūs padažai – petražolių, pipirų ar viskio padažas patiekiamas prie kepsnių.
Farerų salų gyventojai vaišių stalo neįsivaizduoja be banginių mėsos, kurią ne tik džiovina, bet ir sūdo, verda, kepa, troškina. Čia banginienos suvalgoma daugiau negu avienos ir galvijų kartu sudėjus – patiekalai iš banginio sudaro ketvirtį visų suvartojamų produktų.
Mėgstamiausia kiauliena (kiaulienos troškinys su raudonaisiais kopūstais, kiauliena su obuoliais ir slyvomis). Kiek mažiau valgoma jautienos (populiarus patiekalas – Chvid labskovs – kvadratėliais supjaustyta mėsa, troškinta su bulvėmis, pipirais ir laurų lapeliais), paukštienos.
Mėsa tradiciškai ruošiama kartu su daržovėmis, vaisiais arba kitais produktais, pavyzdžiui, kepta kiauliena su vaisiais (Heistegt Svinekam), kepta jautiena su kiaušiniais (Boef med spejlaeg), baltos arba pikliuotų miltų duonos riekės su kepenėlių paštetu (Leverpostej), kiauliena su raudonaisiais kopūstais (Flaeskesteg med Redkät), daniški viščiukai (Dansk Kylling).
Džiovinta aviena ir banginių mėsa – danų skanėstas. Aviena džiovinama nesūdyta.
Prie antrųjų patiekalų dažniausiai tiekiamas garnyras – kopūstai (populiaresni – raudonieji) ir bulvės. Kopūstai idealiai tinka šio atšiauraus krašto virtuvei, kurioje negausu šviežių daržovių ir vaisių. Jie gerai išsilaiko ilgomis žiemomis, juose daug vitaminų ir kitų vertingų maistingųjų medžiagų. Bulvės – viena populiariausių danų virtuvės produktų (dar XVIII a. Bulves vertė auginti Danijos karalius).
Danijoje populiarios įvairios prieskoninės daržovės – svogūnai, česnakai, rozmarinas, čiobreliai. Obuoliai, raudonieji serbentai, vyšnios ar slyvos yra gaivus užkandis ir uogienė, dažnas ingredientas ruošiant karštuosius patiekalus.
Pusryčiams danai renkasi ruginę arba baltą sumuštinių duoną, sūrį, braškių džemą ir kavą. Populiariausias daniškas valgis – sumuštinis (smorrebrod). Jis daromas iš ruginės duonos, užtepamas sviestu, o ant viršaus dedama pagal kiekvieno įprotį bei išmonę: jautiena, kumpis, kepta kiauliena, sūris, grybai, rūkyta lašiša, ungurys, krevetės, salotos. Pietums Danijoje gali būti padengtas šaltųjų patiekalų stalas (analogiškas švediškajam stalui). Apetitui sužadinti pirmiausia valgoma silkė, dažniausiai marinuota arba mirkyta acte, kuri uždedama ant juodos ruginės duonos, su svogūnais bei salotomis ant viršaus. Po šaltųjų patiekalų patiekiami karštieji: nacionalinis danų valgis – mėsos suktinukai (frikadeller), dešrelės, kepenėlių paštetas su svogūnais bei grybais, kepsnys ir t. t. Pietūs baigiami šaltais, lengvais užkandžiais, salotomis, sūriais bei vaisiais. Populiaru vakare eiti pas draugus ar juos pasikviesti į svečius. Su draugais vakarienė paprastai pradedama vyno taure. Vėliau valgomas maistas apetitui sužadinti (dažniausiai žuvis) ir galiausiai pagrindiniai patiekalai – žuvies, jūros gėrybių ar mėsos, ir desertas.
Kepti sumuštiniai yra danų nacionalinis specifinis patiekalas. Jo pagrindą sudaro baltos arba pikliuotų miltų duonos riekė, kuri gali būti stačiakampio, trikampio arba apskritimo formos.
Populiariausias sumuštinio paruošimo būdas – ruginės duonos riekelė, užtepama sviestu, o ant viršaus jautienos, keptos kiaulienos, sūrio, grybų, lašišos ar ungurio gabalėlis. Skanūs daniški sumuštiniai ir su krevetėmis, juostele citrinos, ešerio filė gabalėliu ir krapais ant viršaus.
Duona užtepama sviestu, kaip paprastam sumuštiniui, ir apdedama įvairiais maisto produktais, parinktais taip, kad derintųsi ne tik savo koloritu, bet ir skoniu.
Danai mėgsta ruošti švedišką stalą (koldt bord), kurį sudaro įvairūs valgiai (salotos, mėsos patiekalai, marinuotos arba rūkytos žuvys), meniškai išdėlioti ne ant duonos, bet lėkštėse. Švediško stalo asortimentą sudaro: marinuotos silkės, rūkyti unguriai, ančiuviai, sardinės, moliuskai su majonezu, virtos arba rūkytos lašišos, kietai virti kiaušiniai, papuošti pomidorų riekutėmis, šalta neplakta kiaušinienė, daržovių salotos su majonezu, bulvių salotos, grybų salotos su majonezu, daniškas kumpis, kiaulienos patiekalai, pjaustytas kiaulienos kepsnys, kepenėlių paštetas, pjaustytas veršienos kepsnys su drebučiais, vaisių salotos (su saldintu majonezu).
Žuvies danai valgo daug, labai populiari silkė, menkė, ungurys, lašiša. Iš žuvies produktų patiekalams dažniausiai vartojami unguriai, lašišos, krevetės, pavyzdžiui, sumuštiniai su rūkytu unguriu (Roeget aal), su rūkyta lašiša (Roeget laks og Roeralg), su krevetėmis (Reser).
Ungurių valgiai – tikri delikatesai. Tai virti, kepti ar rūkyti unguriai. Šaltas rūkytas ungurys patiekiamas nuluptas, supjaustytas gabalais su kiaušiniu ir rugine duona arba žaliomis salotomis, pagardintas aliejumi, actu, garstyčiomis ir nevirtu kiaušinio tryniu. Danijoje delikatesais laikomi ungurio paplotėliai (Alekage) ir ungurio duona (Alebrod). Pastarasis delikatesas atsitiktinai buvo iškeptas įspaudus lengvai pasūdytą šviežią ungurį į tešlą. Gaminant ungurį sviesto, grietinės ar kitų riebalų nenaudojama, nes gaminamas ungurys išskiria nemažai savų riebalų.
Danijoje mėgstami sūriai: švelnaus pieno skonio sūris (Havarti), kaip užkandis valgomas prie vyno, sūris Tilsiter (pavadinimas siejamas su Tilže, dabartiniu Sovetsku).
Daniškas sūris valgomas su duona, daržovėmis ar žalumynais (pvz., marinuotais agurkėliais, salotų lapais, petražolėmis, salierų šakelėmis, pomidorų riekelėmis). Labai primena sumuštinius.
Danai – dideli smaližiai, todėl kartais pasaldina ir tokius patiekalus, kurių, atrodo, tikrai nereikėtų saldinti. Populiari daniška višta, įdaryta ananasais, ir cukrumi karamelizuotos bulvės.
Iš saldžiųjų patiekalų labai vertinami desertai: raudonų uogų (raudonųjų serbentų, aviečių, vyšnių) drebučiai (Rodgroed med Floede), obuolių suflė (Aeblegroed med Mandeldejg), obuolių pyragas (Aeblekage), saldi sriuba su pasukomis (Kaernemael köldskael), saldi sriuba su braškėmis arba avietėmis.
Visame pasaulyje gerai žinomi daniški saldėsiai – pyragaičiai (wienerbrd), migdoliniai riestainiai (kransekage), obuolių pyragas (aeblekage).
Danija – viena iš pirmųjų šalių, kur buvo pradėtas daryti alus (VIII a. pradžioje). Daniškas alus puikios kokybės (Tuborg, Faxe, Calsberg). Vertinami importiniai vynai, išskyrus vyšnių vyną, kuris gaminamas Danijoje, likeris, ypač iš vyšnių (Cherry Heering). Juoda kava labai mėgstama, geriama per pusryčius, pietus ar vakarienę. Populiari arbata, karštas šokoladas, mineralinis vanduo.
Akvavit – stiprus 40 % alkoholinis gėrimas, Gammel Dansk – karčiųjų gėrimų grupei priklausantis alkoholis.
Nacionaliniai danų patiekalai – nevirta malta jautiena (totorius), tiekiama su žaliu kiaušiniu, mėsos kukuliai ir silkė, ypatinga sriuba – ruginės duonos, alaus, cukraus ir citrinų mišinys (ǿllebrǿd), garsus danų desertas – sluoksniuotas pyragas su glajumi, vaisiais ir plakta grietinėle (lågkåge), daniški pyragaičiai (wienerbrod), migdoliniai riestainiai (kransekage), obuolių pyragas (aeblekage). Iš karštųjų patiekalų žinomiausi: virta menkė su garstyčių padažu, ištirpintu sviestu, kietai virtais kiaušiniais, krienais ir virtomis bulvėmis; kepta antis su obuoliais, slyvomis, karamelizuotomis bulvėmis, kopūstais ir ruduoju padažu.

Advertisements

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: