© Dzūkų virtuvė

7 Rgp

Dzūkų virtùvė – pietryčių lietuvių etninės ir šnektų grupės – aukštaičių maistas, kuris žymiai skiriasi nuo kitų Lietuvos regiono valgių.
Nuo seno Dzūkija – miškų kraštas. Grybų ir uogų rinkimas buvo svarbiausias verslas. Ant kiekvieno dzūkų virtuvės vaišių stalo būdavo didžiulis grybų patiekalų asortimentas: grybienė, grybų sūris, marinuoti baravykėliai, rauginti kelmučiai su grietine ir svogūnėliu, sūdyti grūzdai, svieste keptos rudmėsės, grybų sūris, grietinėje troškintos voveraitės ir visaip kaip troškinti, kepti, marinuoti, rauginti, virti, troškinti kiti grybai (bobausiai, briedžiukai, raudonikiai, šilbaravykiai, ūmėdės, gudukai), jais įdaromi pyragėliai, virtinukai.
Mėsa buvo sūdoma ilguose skobtiniuose loviuose, o paskui sukabinama ant pirkios aukšto. Vertinama dzūkiška vytinta dešra, rūkyta šernienos dešra, tetervino slėgtainis, žuvienė arba raugintų kopūstų sriuba su rūkytais šonkauliukais ir džiovintais baravykais, grietinėje slopinta kuoja, virtiniai su džiovintais baravykais, troškintas kiškis su grietinėje troškintais burokėliais, kadaginėje naminukėje marinuota ir lašinukuose kepta putpeliena su bobausių padažu, spanguolių kisielius arba čiobrelių arbata su viržių medumi, gerai atšaldyta naminukė, o grikiniai blynai, iškepti lydytame svieste ir patroškinti su grietine, būdavo patiekiami su džiovintų baravykų dažiniu.
Dzūkų virtuvėje dažniausiai verdamos sriubos, daržovės, valgomi pieno produktai, iš jų gaminami patiekalai.
Nuo seno Dzūkijoje valgomi blynai ant kopūstų lapų, įvairios košės su spirgučiais ar be jų, pieniška sriuba, virta ir troškinta kiaulienos taukinė su kopūstais ir krosnyje keptomis bulvėmis su lupenomis, virtinukai. Patiekalams gardinti naudotas peletrūnas prie varškės, gelteklė skaninant sriubas. Maistui buvo naudojamos nasturtų sėklos, medetkos, bijūnai.
Dzūkijos krašto žmonės gamina dzūkišką suktinuką su rūkyta šonine, dzūkiųkas salotas, ūkišką kepsnį su grybais, įvairius bulvinius blynus.
Pusryčiams patiekiami rūgštūs barščiai, kopūstai su mėsa, lašiniai, liesa sriuba (paprastai su mėsa arba balinta), kruopų bulvienė, morkienė, ropienė. Antrajam pusryčių patiekalui valgoma mėsa su duona ir raugintais kopūstais, agurkais, taip pat bandutės, kiaušinienė, prėskučiai.
Pietums siūloma pašildyta pusryčių sriuba, mėsa, kopūstai su džiovintomis žuvelėmis ir kita.
Pavakariams (dažniausiai vasarą) daug valgoma pieno produktų: sūris, sviestas, darytinis (varškė), geriama kava.
Vakarienei tenkinamasi kiek lengviau virškinamu maistu. Valgoma bulvienė, bulviniai ar miltiniai kukuliai, daržovių sriubos (lapienė, morkienė ir kt.), troškintos bulvės su salde, ridikais, raugintais kopūstais ir agurkais, saldžiu ar rūgusiu pienu.
Iš gėrimų dzūkai gerdavo girą, kisielių, kompotą, gaivą, natūralias sultis, vandenį arba pieną, dzūkišką naminukę. Alus Dzūkijoje nebuvo labai populiarus. Arbata dažniausiai būdavo čiobrelių ar kitų vaistažolių. Kava verdama iš maltų grūdų.
Žr. aukštaĩčių virtùvė

Advertisements

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: