© Graikijos virtuvė

7 Rgp


Graĩkijos virtùvė – tautos, gyvenančios Balkanų pusiasalio pietinėje dalyje ir kalbančios viena indoeuropiečių kalbų, nacionaliniai patiekalai.
Manoma, kad senovės Graikijoje IV a. prieš Kristų (maždaug 330 m. pr. Kr.) graikas Archestratas sudarė pirmąją istorijoje kulinarijos receptų knygą. Per ilgą savo istoriją graikų virtuvė keitėsi – jai turėjo įtakos ir kitos tautos. Svarų indėlį paliko šalyje ilgai viešpatavę turkai, taip pat kaimyninės tautos.
Graikija aukščiausią išsivystymą pasiekė prieš 2500 metų, viešpataujant Perikliui. Buvo ištobulintas ir virimo menas bei valgymo kultūra. Homero laikais buvo įprasta valgyti sėdint kaip Egipte, bet vėliau pereita prie rytietiško papročio valgyti gulint. Filosofas Epikūras pasisakė už gyvenimo malonumus, bet kartu įspėjo, kad jie neturėtų virsti besaikiu lėbavimu. Jis teigė, kad išmintingasis pasirenka ne tą valgį, kurio yra daugiausia, bet tą, kuris skaniausias.
Graikų virtuvės tradicijos glaudžiai susijusios su šalies istorija. Daugelį amžių šalyje viešpatavo turkai ir tik pirmojoje XIX a. pusėje Graikija tapo suvereni valstybė. Todėl užkariautojų turkų valdymo periodas paveikė graikų kulinarijos paveldą: virtuvė siejama su Balkanų ar Vidurio Rytų šalimis.
Graikiškai virtuvei būdingas riebokas ir daug prieskonių turintis maistas. Daug nacionalinių patiekalų gaminama iš avienos ir veršienos. Vištienos ir kiaulienos nacionalinėje virtuvėje nedaug. Kepimui beveik visada vartojamas vien tik alyvuogių aliejus (Graikijoje auginama daug alyvmedžių). Mažuose restoranėliuose dažnai lankytojams leidžiama užeiti į virtuvę ir ten išsirinkti sau patiekalą.
Tradicinė graikų virtuvė nėra egzotiška: užkandžiaujama įvairiomis daržovių salotomis, lengvais apkepais. Tai ant iešmo kepti nedideli ėrienos ar vištienos gabaliukai, trintos svogūninės daržovės bei žolelės, mėsos ar žuvies troškiniai su daržovėmis.
Populiariausi graikiškos virtuvės patiekalai – ryžių sriuba su kiaušiniu ir citrina (Avgolemono), upės žuvis (Barbuni), daržovių salotos su sūriu, kepti ir ryžiais bei mėsa farširuoti pomidorai (Domates gemistes), krevetės, omarai, kepti baklažanai (Melitsanes), pudingas arba suflė iš makaronų (Pastisijo), žuvų ikrų salotos (Taramosalata). Populiarūs į lietviškus balandėlius panašūs patiekalai, tik mėsa sukama ne į kopūsto, tačiau į vynuogių lapus. Graikai mėgsta ir šašlykus, keptus kalmarus.
Populiariausia mėsa Graikijoje – ėriena, veršiena, aviena, paukštiena, labai dažnai per šventes kepama ant iešmų, patiekalai su mėsos faršu (apvalūs ar pailgi maltinukai, troškinami arba naudojant mėtas ar cinamoną patiekiami ypatingame padaže), rauginta kiaulės koja. Mėsos faršu su įvairiais priedais įdaromi pomidorai, saldžiosios paprikos, aguročiai. Kiauliena nėra taip populiari. Dažniausiai valgoma liesa kiauliena. Kartais valgoma ir ožkiena.
Populiariausias mėsos ruošimo būdas – kepimas ant grotelių arba ant iešmo. Kepta mėsa dažniausiai tiekiama su įvairiais padažais, šviežiomis daržovėmis ar jų salotomis, keptomis bulvėmis, ryžiais, kukurūzais. Mėgstama troškinta mėsa su įvairiausiais padažais (vyno, kiaušinių, citrinų ir t.t.).
Ypač dažnai graikai gamina maltos arba smulkiai supjaustytos mėsos (Kimades) patiekalus. Maltinukai kepami ant grotelių, troškinami su įvairiais padažais. Iš maltos mėsos gaminamas ir vienas populiariausių bei svetur žinomiausių graikiškų patiekalų – sluoksniuotas maltos mėsos, baklažanų, pomidorų ir sūrio troškinys (Musaka). Faršas dažnai naudojamas įdarams. Nepaprastai populiarios daržovės, įdarytos malta mėsa.
Daugumai mėsos patiekalų ruošti naudojamas alyvų aliejus. Dažnas mėsos patiekalas gardinamas citrinų sultimis ir prieskoniais bei prieskoninėmis žolelėmis: mėtomis, čiobreliais, cinamonu, rozmarinais, bazilikais ir kt.
Žuvis Graikijoje – kasdienis maistas. Gaminama ir patiekiama ji įvairiausiais būdais: karšta ir šalta, kepta, troškinta, įdaryta, sūdyta, džiovinta, marinuota, rūkyta. Labai populiarūs patiekalai iš egzotiškų jūros gėrybių – marinuoti aštuonkojai (Htapodi marinato), įdaryti arba kepti kalmarai (Kalmarakja gemista arba Tiganita), plovas su krevetėmis (Jarides me pilafi), paštetas iš smulkintos žuvies (dažniausiai – tuno), trintų morkų ir svogūnų.
Tradicinėje graikų virtuvėje populiarios įvairios daržovės – baklažanai, artišokai, pomidorai, špinatai, moliūgai, saldžiosios paprikos, taip pat šviežių ir virtų daržovių salotos. Dažnai šviežios daržovės patiekiamos alyvuogių aliejumi, alyvuogėmis, fetos, brinzos sūriu.
Mėsa arba ryžiai vyniojami į marinuotus vynuogių lapus, o delikatesas – balandėliai su raugintais kopūstų lapais, į kuriuos gali būti sukami lęšiai, žirneliai, pupelės.
Tradiciniai graikų desertai – plokščias pyragas su riešutais ir medumi, švieži, džiovinti ar cukruoti vaisiai, jogurtas su medumi. Nepakartojami saldumynai – graikiški pyragėliai su migdolais, sirupu ir medumi.
Graikijoje geriami įvairiausių rūšių vynai, anyžinė degtinė (ouzo), likeris (Kumkuat), brendis (Metaxa), jaunas vynas (Retsina). Populiarios įvairios žolelių arbatos, graikiška kava (ypač šalta kava (Frappe)); graikiška – saldesnė, be priedų, o turkiška – su pipirais ir kardamonu). Kava patiekiama su stikline šalto vandens.
Tradicinėje graikų virtuvėje mėgstami ir vertinami šviežių bei virtų daržovių patiekalai, įvairiausių šviežių daržovių rinkiniai su alyvuogių aliejumi, alyvuogėmis ir sūriu, apkepas (Musaka), ruošiamas iš maltos arba smulkiai pjaustytos mėsos, baklažanų arba pomidorų ir aplietas sūrio bei kiaušinių padažu, o tzadziki – skirtinguose Graikijos regionuose skirtingai ruošiamas pikantiškas patiekalas – kartais padažas, kartais sriuba – iš jogurto, šviežių arba raugintų agurkų ir trintos Lietuvoje neauginamos svogūninės daržovės bei žolelių. Suvlaki – ant iešmų kepti nedideli ėrienos ar vištienos gabaliukai.
Populiariausi patiekalai: vištienos sultinys su citrina, ryžiai ir malta mėsa vyne, sluoksniuotas baklažanų ir maltos mėsos patiekalas, mėsa, paruošta specialiame inde, paprastai su svogūnais ir pomidorų padažu, sūris iš avių ar ožkų pieno. Tradicinėje virtuvėje minimas lietuvių mėgstamas valgis – balandėliai, kurie Graikijoje vyniojami ne į kopūsto, o į vynuogės lapą. Be sūrių, graikai nemažai geria rauginto pieno.

Reklama

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: