© Jugoslavijos virtuvė

7 Rgp

Jugoslãvijos virtùvė – gausiausios pietų slavų tautos, gyvenančios centrinėje Balkanų šalyje, rašančios kirilicos atmaina, nacionaliniai patiekalai.
Tai Serbijos ir Juodkalnijos teritorija, esanti Vidurio Europoje. Pagrindinės Jugoslavijos žemės ūkio kryptys – kukurūzų, cukrinių runkelių auginimas; kiaulininkystė; avininkystė. Svarbiausia maisto pramonės produkcija – cukraus gamyba, kiauliena, aviena, veršiena, naminių paukščių gaminiai. Taigi vyrauja mėsos ir vilnos specializacija.
Jugoslavų virtuvės pagrindas – daržovės, sūriai, žuvys, kiauliena arba aviena (rečiau – jautiena), manų kruopos, sluoksniuotos tešlos gaminiai, mineraliniai vandenys, vynai.
Iš pieno produktų labiausiai vertinamas karvės arba avies pienas. Iš karvės arba avies pieno spaudžiamas specifinio skonio gelsvas vietinis serbiškas sūris (Kajmak), naudojama varškė.
Prie kiaulienos arba avienos patiekalų vartojamos pačios įvairiausios daržovės – pomidorai, svogūnai, ankštiniai pipirai, česnakai, moliūgai, porai. Mėsa dažniausiai kepama nei verdama. Tai keptos dešrelės (Cevapcici), kiaulienos arba avienos ir veršienos šašlykai (Raznjici), kebabas (Cevap), paskaninami svogūnais, druska, pipirais.
Dešrelės tradiciškai gaminamos iš maltos jautienos ir kepamos grilyje, šašlykai – šašlykinėje.
Iš kukurūzų miltų kepama duona (Srpska Proja), kukurūzų košė (Kacamak sa sirom). Kepama lydytais kaiulienos taukais, aliejumi. Kukurūzų miltų duona į stalą tiekiama karšta su serbišku sūriu, o kukurūzų košė – užbertu sūrio sluoksniu ir taukuose keptais neplaktais kiaušiniais.
Iš žuvies, ypač skumbrių, karpių, verdamas ragu arba kepama įdaryta žuvis, pavyzdžiui, skumbrių ragu (Brodet): atskirai apkepinami žuvų gabalėliai su svogūnais, o įpylus raudonojo vyno ir acto – verdama. Žuvis įdaroma ryžiais, pavoliojama kukurūzų miltuose ir su prieskoniais kepama aliejuje (pvz., įdarytas karpis – Pecen Nadeven Saran). Į stalą tiekiama smulkintomis petražolėmis arba salotų lapais.
Iš daržovių verdami žlėgtainiai arba jos įdarytos kepamos. Tai tirštu avies sūrio, kiaušinių mišiniu įdaryti raudoni arba žali ankštiniai pipirai (Zlatiborske Paprike Sa Sirom), porų žlėgtainis (Duvec od Praziluka), moliūgai su pomidorais (Varivo), valgomi karšti, šilti arba ataušę.
Saldiesiems patiekalams dažniausiai vartojami kapoti migdolai arba riešutai, cukraus pudra, razinos, trinta vanilė arba cinamonas. Kepamas manų kruopų desertas (Halva od Griza), pyragas su moliūgų įdaru (Pita), riešutų pyragas (Suva Pita od Oraha). Desertai visuomet paduodami pabarstyti cukraus pudros ir vanilės mišiniu arba apšlakstyti cukraus sirupu.
Geriami baltieji (ypač rislingas), raudonieji ir rausvieji vynai, aperityvas, rakija ir kitų rūšių degtinė, arbata.
Žr. Juodkalnìjos virtùvė, Serbijos virtùvė

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: