© Juodkalnijos virtuvė

7 Rgp

Juodkalnìjos Respùblikos virtùvė – vienos pietų slavų tautų, gyvenančios Balkanų pusiasalyje, prie Adrijos jūros, besiribojančios su Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Kosovu ir Kroatija, juodkalniečių nacionaliniai patiekalai.
Apie nepriklausomą Juodkalnijos kunigaikštystę istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paskelbta dar 1356 metais. Vėliau keturis šimtmečius šalis buvo Osmanų imperijos dalis, tačiau 1878 metais Berlyno kongresas pripažino Juodkalnijos nepriklausomybę. Įsitraukusi į Pirmąjį pasaulinį karą, Juodkalnija paskelbia karą Vokietijai ir Austrijos-Vengrijos imperijai, bet netrukus buvo jų okupuota. 1918 m. okupacinės pajėgos nušalina karalių ir Juodkalnija prijungiama prie Serbijos. Po Antrojo pasaulinio karo tapo viena iš šešių Jugoslavijos Federacijos respublikų. Nuo 1991 m. iki 2003 m., kai Slovėnija, Makedonija, Kroatija bei Bosnija paskelbė savo nepriklausomybę nuo Belgrado, Jugoslavija buvo pervadinta į Serbiją ir Juodkalniją. 2006 m. Juodkalnijoje įvyko referendumas dėl nepriklausomos valstybės paskelbimo.
Juodkalnijoje nėra jokios sunkiosios pramonės, todėl ši šalis viena iš ekologiškiausių. Nors Juodkalnija atsiskyrė nuo Jugoslavijos, tačiau, kaip ir Serbija, dauguma Juodkalnijos gyventojų kalba serbų kalba ir kulinariniu požiūriu labai panašūs į serbus.
Kaip ir visuose Balkanuose, vietinė Juodkalnijos virtuvė susiformavo pagal įvairias kulinarines tradicijas. Didžiulė slavų, vengrų, vokiečių, turkų ir Viduržemio jūros kraštų virtuvių įtaka. Labiausiai išsiskiria šalies centriniai rajonai ir pakrantė, kur pakankamai ryškūs nacionaliniai maisto ruošimo būdai.
Juodkalnijos kalnuotose vietovėse dominuoja nesudėtingi, tačiau skanūs valgiai iš daržovių, mėsos ir prieskonių.
Visoje šalyje mėsos patiekalai ruošiami iš avienos ir kiaulienos. Mėsos patiekalai kiek rieboki. Dažnai mėsa patiekiama su šutinto pieno grietinėle. Ant iešmo kepami sultingi ėriukai ar paršiukai. Vartojamas rūgusis pienas, plaktiniai valgiai su įdarais, kapotos mėsos dešrelės (Čevapčiči), ant grotelių arba grilyje kepta mėsa (Gaiduk), nedideli kiaulienos ir veršienos šašlykai (Ražniči), troškinta mėsa su ryžiais ir daržovėmis (Džuveč), keptas ėriukas, vytinta aviena (Kastradina), kepti kiaulienos kotletai iš kepenų, dešrelių ir kukulių su svogūnais (Mešano meso), virta vištiena su česnakų padažu arba troškinta vištiena su svogūnais, salotomis ir jogurtu (Kapama), džiūvėsėliuose apkeptas labai plonas didkepsnis, iš stambios kapotos mėsos ant anglių keptas didžiulis kotletas (Pleskavica), kepta aviena su kiaušiniais ir daržovėmis, troškinta mėsa, šiupinys, balandėliai (Sarma). Prie mėsos patiekalų būtinai paduodama daržovių, žalumynų ir iš kukurūzų kepttos duonos (Proja).
Didžiulis įvairių sūrių pasirinkimas. Vietinės gamybos brinza, gaminama iš karvių ir ožkų pieno, pradedamos bet kokios vaišės.
Kaip ir daugelio slavų tautų virtuvėse, tradicinė juodkalniečių duona – balta (Pogača) ir specialus duonos, pieno ir sūrio valgis (Popara).
Per pusryčius ir pietus visada ant stalo paduodamos daržovės, kurios neatskiriama dalis prie bet kokių patiekalų. Daržovės (pvz., vietinės salotos) pjaustomos stambiai ir dažniausiai apipilamos alyvmedžių aliejumi, rečiau – įvairiais žalumynų padažais.
Mėgstamiausios juodkalniečių daržovės – įdaryti ir marinuoti su priedais pipirai, baklažanai ir pomidorai, įdaryti moliūgai su mėsa ir ryžiais, įdaryti kopūstai, daržovių kepsneliai, serbiškai paruoštas pupelių guliašas, įdaryti pomidorai su rūkyta žuvimi, įvairios daržovių sriubos.
Juodkalniečiai ypač mėgsta organinį ir sveiką maistą. Tradicinis maisto ruošimo būdas yra po anglimis. Ypač mėgstamos miškų uogos, vaistažolių arbatos ir grybai. Valgoma daug žuvies ir jūros gėrybių. Viduržemio jūros regione paplitęs raudonasis ir baltasis vynas, žuvis ir alyvuogių aliejus. Juodkalniečiai garsėja savo svetingumu. Grilyje kepta mėsa, salotos, žuvies sriuba, šviežia žuvis, vynas, kava ir arbata, šviežios midijos, skani duona. Be galo smulkiai sumalta ir ne aparatuose ruošiama kava atskleidžia neregėtus aromato ir skonio derinius.
Juodkalnijoje daug patiekalų iš žuvies ir jūros produktų. Rūkyta aukšlė – delikatesas, valgomas užgeriant raudonuoju vynu (Vranac). Iš įvairios žuvies gaminamas guliašas (Riblia čorba), taip pat įdarytas juodomis slyvomis upėtakis arba žuvis puodelyje, jūros produktų plovas, karpio apkepas (Japrake arba Popeke), midijos su citrinos sultimis ir kt. Žuvies patiekalai šalyje palyginti brangūs.
Kituose rajonuose gaudomos upinės žuvys ir vėžiai. Firminis patiekalas – aštri troškinta upių žuvis (Alaska čorba).
Vietiniai gaminiai iš miltų ir desertai – pyragas su varškės įdaru (Gibanica), paprastas sluoksniuotas pyragas su sūriu arba mėsa (Burek), apskriti plonos tešlos papločiai (pitos), bulvinis burekas (Krompiruša), įvairūs makaronų gaminiai su padažais ir papildais, spurgos (Priganica), sūrio bandelės, didžiuliai įdaryti blynai (Palačinke), pyragas su sūriu ir žalumynais (Zelianica), uogienė (Slatko), riešutų sūryje apkepas (Štrukli), medumi daryti riešutai (Alva), riešutinės lazdelės.
Labai daug geriama juodos kavos. Populiari arbatžolių arbata, medus, putėsiai, sultys. Geriamas vietinis raudonasis (pvz., įvairių rūšių Vranac) ir baltasis (pvz., Traminer, Doliansko, Krmničko) vynas, rislingas, Kosovo vynas. Nacionalinis gėrimas – žaliųjų vynuogių brendis (vadinama rakija), kuris gaminamas iš kriaušių, slyvų, įvairių žolelių ir pan. Pavyzdžiui, Kruna, Lozova, Prvienac. Ypač populiarus vietinis stiprusis alus (Nikšičko).
Plg. Kroãtijos virtùvė, Sèrbijos virtùvė

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: