© Libano virtuvė

7 Rgp


Libãno Respùblikos virtùvė – valstybės Vakarų Azijoje nacionaliniai patiekalai.
Pagrindinės žemės ūkio kryptys – kviečių, miežių, bulvių, pomidorų, svogūnų, apelsinų, citrinų, obuolių, vynuogių, bananų, alyvų ir cukrinių runkelių auginimas. Didžiąją bendrosios pramonės produkcijos dalį apima cukraus, konservų, alyvų aliejaus gamyba.
Libano virtuvei didelę įtaką padarė Viduržemio, Rytų kraštų virtuvės. Virėjai naudoja labai daug prieskonių, žolelių, grūdinių kultūrų ir daržovių. Bet kurioje Libano provincijoje maistas ruošiamas įvairiai, tačiau jis sveikas, neriebus, nes ruošiamas tik iš šviežių produktų. Yra sakoma: „Libaniečiai valgo, kad išgyventų, o dirba, kad pavalgytų“.
Įvairios kruopos, ankštinės daržovės, vaisiai – Libano virtuvės patiekalų pagrindas. Iš šių produktų gaminama daugybė įvairių patiekalų. Vienas populiariausių – iš sūrio, viščiuko, pomidorų, agurkų, riešutų, sezamo sėklų ir kviečių kruopų (Burghul) paruoštas asorti, užpilamas jogurtu. Libaniečiai patiekalus gardina petražolėmis ir mėtomis.
Prieš pietus paduodamas užkandžių asortimentas (apie 50 patiekalų): ožkų pieno sūris (Tanklish), petražolių ir svogūnų salotos (Uara Orish), lęšiai su ryžiais ir svogūnais (Mžaddara), baltas sūris (Žebné baladija), sorų kruopos su svogūnais (Burgulis) ir kiti. Pagrindinis maistas sudarytas iš trijų keturių patiekalų: lęšių sriuba (putra) (Chinbi), jautienos valgis, avienos kukuliai, kurie patiekiami didelėse lėkštėse ir dedami vidury stalo. Valgant imama iš lėkščių po nedidelę porciją.
Libano virtuvėje populiariausi mėsos (ypač avienos, ožkienos, rečiau kiaulienos) patiekalai, pyragėliai su mėsos ir sūrio įdaru, užkandis iš cukinijų, vynuogių lapų arba baklažanų, viščiukai, tešloje kepamos daržovės arba daržovės, įdarytos mėsa, piurė (Hommus), paruošta iš vištienos, sezamo sėklų pastos (Tahina), citrinų ir marinuotų česnakų, pupos (Loubia), išvirtos pomidorų padaže, arabiška pica (Lahma bi Ajeen), mėsos ar žuvies pjausnys (Kibbeh naye), patiekalas iš avienos ir kvietinių kruopų (Kibbeh), lazdelių, rutuliukų ar blynelių formos kepiniai (Kufta) iš kapotos mėsos, iškepti ant grotelių arba kepsninėje ant iešmo.
Mėsa paprastai prieš tai pakepinama. Prie neriebios mėsos valgių duodamas ryžių arba bulvių garnyras, tačiau dažniausiai daržovių salotos ir ryžiai. Valgoma su duona, pjaustyta plonomis riekutėmis, būna dviejų rūšių – pita ir vadinamoji markook. Pagrindiniai patiekalai paduodami su plona, kaip popieriaus lapas, duona (Chabiz Libneni). Pabaigoje – šviežios daržovės ir vaisiai. Desertui siūlomas pyrago pudingas iš manų kruopų.
Pietūs gali užtrukti 2-3 val. Pradedama gausiais šaltaisiais ir karštaisiais užkandžiais, kurių gali būti 10-50. Tai ir sūdytos bei marinuotos daržovės, salotos, žirnių pasta (Humus), mėsos kukuliukai (Kibbi). Sriuba Libano valgiaraščiuose praktiškai neegzistuoja. Mėsa, žuvis, vištiena ruošiami ant anglių. Kadangi daugiausia palestiniečių yra krikščionys, dienos meniu vyrauja ir kiauliena, ir vynas. Nė vienos vaišės neįsivaizduojamos be duonos: ne vien dėl to, kad ji labai branginama, tačiau visuomet atstoja šaukštus ir šakutes.
Valgoma žuvis, ypač su ryžiais (Sayyadiya), ir daržovės (pvz., ant grotelių kepti baklažanai (Baba Ghanoush), aptepti tahina, alyvų aliejumi, citrinų sultimis ir česnakais, ilgai verdamas patiekalas (Foul) iš tamsių pupų ir raudonųjų lęšių, paskanintas alyvų aliejumi ir kmynais).
Salotos daromos iš pomidorų, kvietinių kruopų (Tabbouleh) su petražolėmis ir mėtomis, iš pomidorų, agurkų, skrudintos duonos ir mėtų (Fattoush).
Po pietų dideliais kiekiais geriama stipri, tiršta kava, pagardinta kardamono prieskoniu, arba arbata. Vakarais mėgaujamasi įvairių rūšių rytietiškais saldumynais (gaminamais iš prėskos (nerūgščios) tešlos su migdolais, kitokiais riešutais), ryžių chalva, moliūgų uogiene su riešutais, saldžiuoju sūriu, karštais manų kruopų kepiniais. Saikingai geriamas vynuogių vynas, taip pat pienas ir rūgusis pienas, vanduo, vaisių sultys.
Populiarūs desertai – abrikosų nektaras (Kamareddine), manų kruopų desertai, desertiniai sausainiai (Kunafi), įdaryti saldžiu baltu sūriu, riešutais ir sirupu, saldi sezamo pasta (Halva), paskaninta vaisiais ir riešutais, sluoksniuotos tešlos pyragėliai (Baklava) su smulkintais riešutais, apipilti medaus-citrinų sirupu, manų kruopų saldėsiai.
Rytietiški saldumynai – sluoksniuotos tešlos pyragėliai (Baklava) ir įvairūs jų variantai – patys populiariausi Libane. Dėl padidinto cukraus kiekio jie kokybiški išlieka kelis mėnesius. Per religinį pasninką šie maistingi produktai, neturintys gyvūninės kilmės ingredientų, palaiko musulmonų ir krikščionių jėgas.
Libane populiarus alkoholinis gėrimas (Arak), patiekiamas prie užkandžio (Mezze), kuris gali būti paruoštas iš įvairiausių produktų (konservuotų vaisių, daržovių, džiovintos mėsos, marinuotų jūrų gėrybių, sūrio). Mėgstama kava ir arbata. Libanietiška kava pakankamai stipri, geriama ištisą dieną su kardamonu.
Nacionaliniai Libano patiekalai – šaltas užkandis iš kviečių (Tabboulé), agurkai su jogurtu, moliūgų kukuliai, malta aviena ir ryžiais įdaryti vynuogių lapai, smėliniai pyragėliai (Ghoraybé), veršienos kukuliai (Daud Basha).

Advertisements

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: