© Madagaskaro virtuvė

7 Rgp


Madagaskãro virtùvė – šalies, įsikūrusios Afrikoje, nacionaliniai patiekalai.
Madagaskaro gyventojai daugiausia verčiasi žemės ūkiu. Savo derlinguose laukuose jie augina ryžius, žemės riešutus, ankštinius augalus, manijokus, kukurūzus sau vartoti ir kavą, vanilę, gvazdikėlius, tabaką eksportui į kitas šalis. Paplitusi ganyklinė gyvulininkystė.
Pagrindinės žemės ūkio kryptys – kavos, vanilės, gvazdikėlių, manijokų, pipirų, kitų prieskonių, ryžių, kukurūzų, žemės riešutų auginimas. Svarbiausia pramonės šaka – maisto pramonė.
Madagaskaro virtuvėje viešpatauja Afrikos, Indijos ir Europos virtuvių skoniai. Dominuoja ryžių patiekalai. Ryžiai ruošiami su įvairiausiais padažais, mėsa, daržovėmis, gardinami įvairiausiais prieskoniais.
Maistas gana aštrus: aštrūs pipirai, vanilė valgiams skaninti, muskatas, įvairios žolelės, lapai. Iš virtų manijokų šaknų trinamos košės, vėliau naudojamos įvairiems patiekalams ruošti.
Salos gyventojai gamina patiekalus iš kiaulienos, vištienos, jautienos, tačiau regionų gyventojai pirmenybę teikia vaisiams ir daržovėms. Į virtuvės meniu dažnai įtraukiamos bulvės, kukurūzai, riešutai, švieži vaisiai (ypač bananai, mango) bei daržovės.
Madagaskaro virtuvės pagrindas – ryžiai, valgomi su daržovėmis ir nepaprastai aštriais pipirais, kukurūzais, galvijiena (zebu mėsa), vištiena, žuvimi, sūrio gabalėliais ir priedais. Daugelis ryžių patiekalų panašūs į azijietišką virtuvę, tačiau vartojama daug aštriojo žaliojo pipiro, kurio beriama į bet kokį valgį.
Madagaskare vartojami virti, sausi ir birūs ryžiai (Apangoro ir Sosoa). Jie tinka prie pietų ir vakarienės patiekalų, valgomi per pusryčius su dešrelėmis.
Didelė padažų įvairovė – pradedant tradiciniu vietiniu česnakų-pomidorų ir aštriuoju, baigiant kario ir sojų padažais. Pagal tradicinę receptūrą pridedama prieskoninių žolelių. Garnyrui patiekiamos įvairios daržovių salotos, pavyzdžiui, žolių ir prieskoninių žolelių salotos su ryžiais (Ro), ryžių ir prieskonių su krevetėmis salotos (Anana). Dažnai duodama tiesiog daržovių (pomidorų, kukurūzų ir pupelių, grūstų manijoko lapų, bulvių ir bananų).
Patiekalams gaminti gausiai vartojama žvėriena: antilopiena, zebu mėsa (pvz., ant akmens anglių kepta zebu filė su gardžiakvapėmis žolelėmis, ant akmens anglių kepta zebu mėsa su česnakų-pomidorų padažu (Henombi Ritra)). Populiarus valgis (Potjies), ruošiamas iš sudėtinių dalių: kiaulienos, jautienos, pomidorų sulčių, svogūnų, morkų, grybų, raudonojo vyno. Kiauliena ruošiama su grūstais manijoko lapais (Henakiso sy ravitoto) arba su unguriu, pomidorais ir svogūnais (Henakiso sy armalona), ilgi rūkytos džiovintos (vytintos) arba keptos mėsos rėžiai (Kitoza), mėsa ant iešmų (Paus masikita), troškintos su manijoku veršienos arba kiaulienos asorti (Ravitutu), žąsų kepenys, ant grotelių kepta vištiena su bananais ir vištienos su kukurūzais salotos.
Nacionaliniai salos patiekalai – lengvas užkandis (Koba), ruošiamas iš ryžių, bananų ir riešutų, skanėstas (Akoho sy voanio) iš vištienos su ryžiais bei kokosais, taip pat kepti krabai, kiauliena ir ryžiai (Foza sy hena-kisoa), įvairių žolelių ir lapų mišinys su ryžiais (Ro), mėsos ir įvairių lapų troškinys (Ravitoto), lapai su paskrudintais jautienos bei kiaulienos gabalėliais (Ramazava), ryžių ir bambukų cukraus distiliatas (Toaka gasy), ryžiai, lapai ar žolelės, mėsa, kartais keičiama į krevetes (Vary amid ‘anana), daržovių sriuba su veršiena (Lasopy), švieži vaisiai ir riešutai su vanile (Salady voatabia). Po pietų ir vakarienės būtinai geriamas vynas.
Populiarūs gėlavandenių ir jūros žuvų produktai, vaisių ir uogų gausybė (egzotiniai ličiai ir anonos, tradiciniai churmos, gvajavos ir mango vaisiai, braškės, visų rūšių bananai, ananasai, kokosų riešutai). Vaisiai ir daržovės valgomi kaip atskiras patiekalas ir kaip garnyras prie mėsos valgių su manijokais, pikuliais, žaliosiomis papajomis, pipirais.
Mėgstama žuvis bei kiti jūrų produktai, ypač tunai, vėžiai, austrės, midijos, omarai. Gaminami troškinti karpiai, tiekiami su virtais ryžiais, kepti mėsos sklindžiai (Sambos), kiaulienos ragu (Ro-Mazava), viščiukas cukruje, bananų sklindžiai, bananų ir žemės riešutų pyragėliai (Koban-Dravina), ryžių ir bananų pyragėliai, verdami garuose (Mofo-Arondo).
Ant stalo nuolat duodamas ryžių ir kokosų pudingas (Gudzugudzu), tradiciniai ryžių miltų paplotėliai su cukrumi (Mukari), įvairiausi pyragėliai. Pyragėliams ir kitiems kepiniams naudojami ryžių miltai.
Dažniausiai vartojamos daržovės – pipirnės, svogūnai arba svogūnų laiškai, ankštiniai pipirai, česnakai, ridikėliai arba ropės lapeliai, o prieskoniai – kari (indiškų šafranų, raudonųjų pipirų ir kitų trintų prieskonių mišinys), pipirai, gvazdikėliai, čiobreliai. Saldiesiems patiekalams (desertams) dera medaus arba cukraus pudra, skrudinti žemės riešutai, cinamonas, bananinės palmės lapai.
Geriamas pienas ir gazuotas (Kapris) bei mineralinis (O-Viv) vanduo, palmių vynas, mango sultys, baobabų vynas, nestipri arbata (Ravinboafoby) ir stipri Jemeno bei Etiopijos rūšių kava, nealkoholinis ryžių gėrimas (Ranon ‘apango arba Rano vda). Vaisių sultys geriamos su leduku.
Madagaskare naudojami ketiniai arba moliniai indai, kuriuose ryžių sluoksnis, besiliečiantis su indo sienelėmis, išviręs sustingsta. Šitas sustingęs sluoksnis, vadinamas Apango, užpilamas vandeniu ir pakaitinamas. Vanduo pasidaro silpnos arbatos spalvos. Jis vadinamas Ranon Apangoro ir vartojamas kaip geriamasis vanduo.
Žr. Ãfrikos virtùvė

Reklama

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: