© Mongolijos virtuvė

7 Rgp


Mongòlijos virtùvė – valstybės Vidurio Azijoje ir tautos, gyvenančios Mongolijoje ir Vidinėje Mongolijoje (Kinijos autonominėje srityje) ir kalbančios mongolų, buriatų, kalmukų ir kitomis giminiškomis kalbomis, nacionaliniai patiekalai.
Apie mongolų maistą liudija šiurpą krečiantys istoriniai šaltiniai. Italų vienuolis senjoras Karpini, aplankęs Centrinę Aziją XIII amžiaus viduryje, negalėjo atsitokėti tuo, kaip mongolai valgė žalią kumelės su kumeliukais mėsą, stebėjosi, kad jie neturi duonos, servetėlių. Knygoje „Mongolų istorijos“ jis rašė, kad vietiniai gyventojai valgo šunis, vilkus, lapes ir arklius, o esant reikalui ir žmogieną. Keliautojas Markas Polas kalbėjo apie keistą jų įprotį: kai ką nors nuteisdavo mirti, to žmogaus kūną išvirdavo ir suvalgydavo, o kas mirdavo sava mirtimi, to niekada nevalgydavo. Kitas keliautojas Giljomas de Rubrukas pastebėjo, jog mongolai be išrankumo valgo bet kokią žvėrių dvėselieną, kurią džovina supjaustytą smulkiais gabalais, o iš žarnų daro dešras ir valgo šviežias.
Daugelis tų, kurie maitinosi tuo, kas pasitaikydavo po ranka, buvo Čingischano laikų badmetis.
Pagrindinės žemės ūkio kryptys – javų (kviečių, miežių, avižų, rugių), bulvių ir daržovių auginimas; galvijininkystė. Svarbiausia maisto pramonės produkcija – gyvulių (galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklių) mėsa, kitų maisto produktų gamyba.
Šiandien mongolams visiškai pakanka mėsos: avienos, ožkienos, jautienos. Vis dėlto kai kurių mėsos patiekalų paruošimo būdai perimti iš viduramžių. Kaip ir prieš tūkstantį metų, Azijos gyventojų racioną sudaro sriubos, kurių pagrindas – soros. Soros taip susmulkinamos, kad putrą galima gerti, kaip vandenį. Populiariausios mėsiškos sriubos ir sultiniai.
Mongolai – stepių klajokliai, karšti (staigūs, greit supykstantys) ir irzlūs, labai uždari ir atsargūs. Jie neturi griežtų valgymo ir elgesio prie stalo taisyklių, nebūdingas ir stalo (indų, įrankių, valgių, puošmenų) serviravimas.
Mėgstamos sriubos. Tai žirnių sriuba su grietine, rūgpienio ir bulvių sriuba, sorų kruopų ir pomidorų sriuba.
Patiekalai iš avių, ožkų, kupranugarių, arklių ir raguočių mėsos sudaro pagrindinį meniu. Mėsa labai populiari ir jos paruošimo būdų daug. Mėsa troškinama, kepama ar verdama. Ji dažnai patiekiama su įvairiais padažais, ryžiais, tačiau gaminama beveik be druskos.
Mongolai valgo ypač daug patiekalų iš riebios avienos. Riebus maistas būtinas žiemą, kai temperatūra nukrenta iki -40 laipsnių. Tradiciniai patiekalai (Buuz, Khuushuur ir Bansh) savo išore panašūs į kibinus. Dažniausiai jie būna įdaryti įvairia malta mėsa, kuri gardinama česnakais bei svogūnais. Šie tradiciniai patiekalai gali būti ne tik jautienos ar arklienos, tačiau ir gazelės mėsos įdaras. Šalies parduotuvėse galima nusipirkti karštų sumuštinių, keptų karštų dešrelių ar keptą viščiuką. Šalies sostinėje Ulan Batore parduodama rusiška mėsa ir konservai, konservuota krabų mėsa, lašiša.
Mongolijoje visiškai nebūdinga valgyti keptą maistą. Produktai dažniausiai verdami arba gaminami vandens garais. Vakarienei ant atviros ugnies arba garintuve verdama šviežia aviena su daržovėmis, bulvėmis (Har-hog). Po to, kai valgis pagamintas, išimamas turinys. Dalis riebalų „pereina“ į sultinį, kuris labai skanus, maistingas.
Stepių šalyje garuose verdamos skanios bandelės, kurios atstoja duoną ir valgomos su koldūnais.
Ožkiukų mėsa ruošiama tokiu pat būdu, kaip ir aviena: nukertama galva, išmėsinėjama, į kailį užpilama vandens, skerdenos dalys dedamos įkaitintos į židinį akmenų, kurie išgarina riebalus. Kailio plyšiai pridengiami. Pagal tradiciją vyrai paruošia kailį, o moterys supjausto mėsą. Patiekalas paprastai susmulkinamas tik per didžiąsias šventes arba svečiams. Nupiltas sultinys suvalgomas.
Nacionaliniai mongolų patiekalai – iš mėsos paruoštas troškinys su daug daržovių, nors kartais pasitenkinama tik svogūnais ir pipirais, taip pat pagal senovės receptą paruošta aviena (mėsa, bulvės, kitos daržovės supjaustomos ir sudedamos į kepimui skirtą butelį, kuris pastatytas ant atviros ugnies. Į vidų pilama šiek tiek vandens bei įmetami karšti nugludinti akmenukai, kurie šiek tiek pakepina mėsą su daržovėmis). Tipiškas valgis Mongolijoje – fondiu iš minkštos marinuotos jautienos filė.
Kitas nacionalinis patiekalas – pieno žievelė. Jį gaminant maišomas kelių rūšių pienas. Pienas pakankamai ilgai virinamas ant silpnos ugnies, paskui atvėsinamas. Tuomet storas žievelės sluoksnis atsargiai nuimamas, padžiovinamas ir patiekiamas prie arbatos.
Maistui gaminti dažniausiai vartojami produktai ir prieskoniai – grybai, silkės, makaronai, kruopos, sojų padažas, mėsos arba vištienos sultinys, actas, augalinis aliejus, arachių aliejus (peanut butter), miltai, kiaušinių tryniai, imbierai, petražolės, krapai, konservuoti bambuko daigai.
Maistas paįvairinamas pieno produktais (nesaldžiu jogurtu, sūriu ir įvairiu pienu). Produktai iš pieno – antras pagal populiarumą skanėstas. Geriamas karvių, kupranugarių, avių, kumelių, ožkų pienas. Ant tradicinio mongolo stalo galima rasti kumyso, pasukų, varškės, minkštų sūrių, kitų pieniškų valgių, patiekiamų su medumi. Saldžios grietinėlės ir kiaušinių galima rasti tik Ulan Batore.
Vietiniai gyventojai mėgsta gamina įvairius miltinius patiekalus, dažnai verdamus dideliame kiekyje riebalų, vietoje vandens paprastai naudojamas pienas. Miltiniai patiekalai gali būti ir kepami.
Daržovių pasirinkimas labai skurdus. Dažniausiai valgomos sezoninės daržovės – kopūstai, bulvės, svogūnai, česnakai, ridikai, burokai, morkos, pomidorai, agurkai. Vietiniai mėgsta ir marinuotas bei konservuotas daržoves.
Populiariausi vaisiai – importuojami bananai bei obuoliai. Patiekalus Mongolijos gyventojai skanina ir uogomis – vyšniomis, erškėtuogėmis.
Geriama vietinė, kiniška, rusiška ir gruziniška arbata. Gruziniška arbata pigi, prastos kokybės, todėl mongolai ją geria pagardinę pienu bei sviestu. Populiarūs sodos vandens bei citrinų gėrimai, degtinė (Arkhi), airagas, likeris, vynas (pvz., cheresas, ryžių vynas), stiprus alus.
Ypatingas arbatos paruošimo būdas – į ją pilama pieno, dedama druskos, sviesto ir kartais pakeptų miltų arba lengvai paskrudintų lašinių. Tai tikras mongoliškas receptas.

Reklama

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: