© Norvegijos virtuvė

7 Rgp


Norvègijos virtùvė – tautos, kalbančios viena šiaurės germanų kalbų, nacionaliniai patiekalai. Tai paprastas ir patogus, lengvai gaminamas maistas.
Nors norvegų virtuvė perėmė įvairių naujovių iš kitų kultūrų, tačiau labiau vertinami senolių gaminti patiekalai. Norvegiškos virtuvės pagrindą sudaro ežerų ir jūrų žuvys, miškų ir laukų paukščiai, pieno produktai (pienas, sviestas, sūris), grūdai ir duona, mėsa, bulvių patiekalai, briediena, tekšių piurė. Žemyną juosiantys vandenys lemia ir gausų uogų, daržovių, vaisių derlių.
Svarbi šalies gyventojų veikla – žvejyba ir ūkininkavimas. Atskiruose Norvegijos regionuose (Akershus, Oslas ir Oestfold) gaminami patiekalai, kurie skiriasi skoniu bei produktų sudėtimi. Pajūrio regione ruošiama žuvis (menkė, otas), o Rytų Norvegijoje – mėsa (pvz., kepami kiaulienos šonkauliukai).
Vaišės Norvegijoje labai kuklios: pasiūlomas vienas pagrindinis patiekalas ir desertas, gaminamas iš ryžių ir išplakamas grietinėle su cukrumi.
Iš mėsiškų valgių labiausiai vertinami mėsos pyragai – riešuto dydžio maltos jautienos kukuliai, valgomi su virtomis bulvėmis, troškintais žirneliais arba kopūstais, bruknėmis ir tirštu grietinės padažu, taip pat ėriena su troškintais kopūstais. Nuo seno gaminami senolių patiekalai – fermentuota žuvis, rauginto pieno sūris, ėrienos šonkauliukai.
Vakarų Norvegijoje valgių valgis – dideliais gabalais sūrios ir riebios avienos troškinys su stambiai pjaustytais kopūstais bei morkomis, perlinėmis kruopomis. Per Kalėdas vaišinamasi rūkytais avies šonkauliukais su bulvėmis ir griežinėliais (į ropę panaši daržovė).
Ant stalo dažnai paduodami žvėrienos patiekalai (briedienos kepsnys, briedienos sriuba ar sultinys), sumuštiniai su rausva riebia lašiša ar rudu karstelėjusios karamelės skonio ožkų sūriu, riestauodegėmis krevetėmis ar rūkytu kumpiu.
Vyrauja rūkyti, sūdyti ir džiovinti produktai: džiovintos žuvys, ypač menkės ir lašišos. Žuvys labai vertinamos, jos džiovinamos be druskos ant karčių vėjyje. Užgeriama alumi. Alus, kaip ir kiti alkoholiniai gėrimai, parduodami tik specialiose valstybinėse parduotuvėse ir labiau mėgstamas nei vynas. Žuvis norvegų virtuvėje tiesiog karaliauja.
Nacionalinis žuvies valgis – virta džiovinta arba kepta norvegiška menkė su garstyčiomis ar sviestu. Per šventes valgoma lašiša – aukso spalvos ir drebučių konsistencijos filė.
Be džiovintos ir šviežiai keptos menkės su žirnių koše ir kepta bekoniena, norvegų pagrindinis tautinis patiekalas – lašiša, upėtakis ar silkė (sūdyta), nors silkė nuo Viduramžių minima rašytiniuose šaltiniuose kaip svarbus Norvegijos pajamų šaltinis ir poetiškai vadinama „jūros sidabru“. Menkė ruošiama įvairiais būdais (sūdoma, rūkoma, džiovinama, mirkoma šarme) ir patiekiama specialiame padaže, panašiame į želė. Verdama lašišos sriuba su morkomis, bulvėmis, saliero lapais, porais, prieskoniais. Sriuba baltinama pienu su miltais, kad ji būtų šiek tiek tirštesnė. Prieš patiekiant į stalą, lašišos sriuba paskaninama žalumynais: krapais, petražolėmis. Prie sriubos tinka ir baltasis, ir raudonasis vynas.
Apie 10 procentų Norvegijoje sugaunamos žuvies parduodama vietos rinkoje, o pagrindinis laimikis keliauja į Japoniją, JAV, Braziliją.
Norvegiškas pienas – geriausias pasaulyje. Pienu gardinamos košės, troškinta jautiena, kiauliena, o sviestu puošiami vestuviniai stalai – iš jo suformuojamos aukštos piramidžių skulptūros. Pusryčių stalas neįsivaizduojamas be pieno, kurio pilama net į jautienos ir kiaulienos troškinius.
Tradicinėje norvegų virtuvėje vartojami kietai virti sūriai, varškė ir brinza. Ypač populiarus rauginto pieno sūris (Gammelost) ir rusvas saldus ožkos sūris (Geitost).
Norvegų virtuvėje neretai patiekiama tiršta miltų košė (Rommegrot), gaminama iš grietinės, pieno ir miltų. Košės verdamos iš kviečių, miežių ir avižų. Net per vestuves paduodama kvietinė košė su grietinėle.
Sumuštinis – neatskiriama norvego valgio dalis. Rytą norvegai tepa jų krūvas ir nešasi į darbą, mokyklą ar universitetą, juos pasiima netgi eidami pasivaikščioti.
Karštasis patiekalas Norvegijoje tradiciškai valgomas tik kartą per dieną – per pietus, kurie dažnai būna gana vėlyvi.
Kaip ir visoje Skandinavijoje, Norvegijoje paplitęs švediškas stalas (smorgasbord).
Svarbiausi šventės patiekalai – saldūs arba sūdyti skanėstai. Tai avienos suktinukai, rūkyta ėrienos koja, daugelis rūšių marinuotos silkės, kiaulienos dešrelės ir kukuliai, Kalėdų duona (Julekake), valgoma šilta, tik ištraukta iš krosnies, su sviestu. Desertai – sausainiai, biskvitai, imbieriniai pyragėliai, spurgos, kankorėžiai, sluoksniuotas pyragas (Blotkaker), perteptas plaktu kremu ir uogiene.
Geriamas vietinis alus (kaimuose verdamas tradicinis naminis alus), taip pat apie 42-45 proc. stiprumo gyvasis vanduo (Aqua vitae), varomas iš bulvių arba grūdų ir pagardintas kmynais, kuris į stalą patiekiamas atšaldytas, dažnai tiesiog iš šaldiklio, mažose taurelėse (pageidautina ištuštinti vienu mauku). Šis alkoholinis gėrimas tinka prie sotaus ir riebaus maisto, džiovintos menkės, avienos, kopūstų ir daugelio kitų sūdytų ar rūkytų patiekalų.
Pienas, arbata ir kava geriami per pusryčius, pietus ir vakarienę. Neturi jokio originalaus gėrimo: vynuogės šalyje neauga, todėl vynas importuojamas.
Plg. Súomijos virtùvė, Švèdijos virtùvė

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: