© Rumunijos virtuvė

7 Rgp


Rumùnijos virtùvė – romanų tautos, gyvenančios pietinėje Karpatų dalyje ir prie Juodosios jūros, patiekalų asortimentas.
XIV a. Lietuvos valstybė turėjo bendrą sieną su istorine Rumunijos provincija Moldavija, tuomet nepriklausoma valstybe. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė užmezgė politinius ir karinius ryšius bei sudarė sąjungą. 1410 m. Moldavijos princo Aleksandro Gerojo kariai sėkmingai kovėsi Žalgirio mūšyje – lenkų ir lietuvių kariuomenės, vadovaujamos Lenkijos karaliaus Jogailos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, gretose. 1411-ųjų gegužės 25 d. princas Aleksandras Gerasis ir Lenkijos karalius Jogaila sudarė sutartį, atnaujinančią visas politines ir karines sąjungas.
Taip jau atsitiko, kad atgaivinus prekybą šalyje kulinarijai istoriškai didelę įtaką darė graikų ir turkų virtuvės, o kaimynų – moldavų, serbų, kroatų ir bulgarų – atitiko rumunų patiekalų pavadinimus.
Pagrindinės žemės ūkio kryptys – avininkystė, kiaulininkystė, taip pat kviečių, saulėgrąžų, bulvių auginimas. Rumunijos maisto pramonės produkcijos svarbiausių rūšių gamybą sudaro aliejus, cukrus, daržovių ir vaisių konservai.
Rumunų virtuvėje gausus daržovių ir vaisių, prieskoninių žalumynų ir aštrių prieskonių pasirinkimas. Daržovės marinuojamos ir dažnai paduodamos kaip garnyras prie mėsos ir žuvies. Kaip ir moldavų virtuvėje, gausybė patiekalų su sūriu (brinza) ir kukurūzų miltais. Nepaprastai mėgstamos ir ant žarijų, grotelių keptos bei troškintos daržovės. Pavyzdžiui, įdarytos paprikos (Ardei Umpluti), baklažanų ir faršo apkepas (Musaka), įdaryti kopūstai-balandėliai (Sarmale), baklažanų salotos (Salate de Vinete).
Rumunijoje labai platus valgių asortimentas iš kukurūzų. Gardūs, maistingi kukurūzų miltų patiekalai – išskirtinis rumunų virtuvės bruožas. Košė iš kukurūzų miltų – šalies virtuvės vizitinė kortelė. Ji patiekiama su tirpintu sūriu (brinza) ir neplakta kiaušiniene.
Kukurūzai – vienas populiariausių rumunų virtuvės produktų. Iš jų miltų gaminama mamalyga – būdingiausias šios virtuvės patiekalas. Tai plikyta tiršta kukurūzų miltų košė, kurią rumunai valgo kaip duoną su įvairiausiais patiekalais, derina prie įvairių produktų. Kartais mamalyga naudojama ir kitiems patiekalams (pudingams, užkandžiams, kepiniams) gaminti, pavyzdžiui, karštuose pelenuose keptas rutulys iš mamalygos, įdarytas tarkuota brinza (Urus), su pienu virta kukurūzų košė (Balmush).
Iš kukurūzų, jų miltų bei kruopų gaminamos košės, salotos, blynai, kepiniai, sriubos, apkepėlės ir daugelis kitų patiekalų. Kukurūzai dažnai derinami su daržovėmis, mėsa, žuvimi.
Kadangi Rumunijoje sėkmingai vystoma avininkystė, brinza, gaminama iš avių pieno, patiekiama beveik kiekvienuose namuose. Kiti populiarūs sūriai – kaškavalas (avių sūris), saldaus karvės pieno sūris (Branza de Vaci), analogiški itališkiems sūriai (Urda).
Iš pirmųjų patiekalų verdamos pagardintos rūgščios sriubos, kurioms rūgštumo suteikia pomidorų tyrė, citrinos rūgštis, barščiai – rūgštus užpilas iš kviečių sėlenų, taip pat jautienos sultiniai su mėsos gabaliukais, sultiniai su ryžiais, daržovėmis, sriubos-piurė – pupelių, žaliųjų žirnelių, rūgštynių ir špinatų, šviežių pomidorų su česnakais. Paskaninamos daržovėmis, kopūstų ir citrinos sultimis, žalumynais, grietine ir kiauliena. Gaminama ir įvairių sultinių su miltiniais kukuliais, ryžiais, daržovėmis, pertrintų sriubų, pavyzdžiui, sriuba su mėsos kukulaičiais (Ciorba de Perisoare), daržovių sriuba su mėsa ir ryžių kukuliais (Ciorba Taraneasca), žarnokų sriuba (Ciorba de Burta).
Pusryčiams valgoma sausa duonos riekelė su uogiene arba sūriu bei dešra, rečiau – su sviestu, kartais – parūgštinta sriuba su mėsos kukuliais. Beveik visuomet patiekiami kiaušiniai – minkštai ar kietai virti, kepti arba omletas su sūriu, aviena arba grybais. Pietums ir vakarienei – šilti ir šalti patiekalai, sriuba.
Priešpiečius sudaro keletas patiekalų: pradedama karšta (verdama iš mėsos ir pupelių žiemą) arba šalta (iš vaisių vasarą) sriuba, tada tiekiama žuvies arba troškintos mėsos su daržovėmis (bulvėmis, tešloje įkeptais obuoliais, įdarytais kopūstais), duona, kartais su marinuotomis dažovėmis. Baigiant valgyti duodamas konservuotų vaisių desertas.
Iš mėsos patiekalų kepamojoje krosnelėje arba ant anglių kepami šašlykai iš pačios įvairiausios mėsos, taip pat pailgos formos muštiniai su pipirais ir česnakais, supjaustyta gabalėliais troškinta mėsa su svogūnais ir pomidorų padažu, virta paukštiena rūgščiame padaže, ragu su daržovėmis, troškinta paukštiena tirštame acto ir česnakų padaže. Per iškilmes ir vestuves ant iešmų kepamas avinas. Pietūs dažnai pradedami žuvų patiekalais (pvz., keptas jūros eršketas (Nisetru la Gratar)), krabais su česnakų padažu, pyragėliais su varške.
Populiariausi mėsos patiekalai – keptos išpjovos, kiaulienos ragu, kepenų šašlykai, kepti viščiukai, vištos, antys, žąsys, ėriuko troškinys, ant grotelių keptas ėriukas, kebabai, musaka, ant anglių kepti kotletai, valgomi su garstyčiomis, jautiena su raudonąja paprika ir miltiniais paplotėliais, moldaviškas paukštienos ir kiaulienos šaltėsis. Kiti valgiai – lengvi užkandžiai, paplotėliai, mėsa, sūriu ir ryžiais įdaryti pomidorai, įdaryti grybai, pupelių piurė, pupelės su rūkytais lašiniais, įvairių žalumynų asorti, kepta, marinuota ir virta žuvis su įvairiais garnyrais, įvairūs kiaušinių patiekalai.
Tradicinis Rumunijos valgis – Rasol – gaminamas iš paukštienos (vištienos, antienos, žąsienos arba kalakutienos), nors kartais keičiama į kiaulieną ar jautieną su bulvėmis ir daržovėmis.
Rumunijoje daug medžiojama, todėl mėgstami žvėrienos valgiai, ypač patiekalai iš stirnienos nugarinės.
Itin mėgstama gėlųjų vandenų, jūros žuvis. Nacionalinis žuvies valgis – įvairių rūšių žuvis su troškintomis daržovėmis, apkepta orkaitėje (Giuveč). Kitas nacionalinis patiekalas – su daug prieskonių, pusiau išvirta avienos krūtinėlė, kuri supjaustoma porcijomis ir apkepama ant grotelių. Garnyras – virti burokėliai, marinuoti pomidorai, kepti svogūnai.
Miltiniai gaminiai dažniausiai daromi su įdarais. Tai paplokšti pyragėliai su mėsa, lietiniai, pyragai su sūriu, blynai, varškėčiai (Papanashi) su grietine.
Gausus saldžiųjų patiekalų asortimentas: sluoksniuotos tešlos gaminiai, saldūs varškės žiedai su grietine, moldaviški varškės krepšeliai, riešutiniai sausainiai, pavyzdžiui, per Velykas valgomas saldus sūrio pyragas (Pasca). Tipiški desertai – pusiau apvalus įdarytas pyragas, įvairūs vaisiniai biskvitai, tūkstančiai rūšių uogienių.
Rumunijoje mėgstami tradiciniai moldaviški pyragėliai (Placinta), valgomi su sūriu, varške ir žalumynais, taip pat armėniška vytinta jautiena (Basturma).
Rumunų virtuvėje daug svetimų šalių receptų. Turkiški medaus saldėsiai, kuriuos rumunai vadina baklava, dabar tapo nacionaliniai. Kopūstus, kuriuos turkai įdaro su aviena ir apkepa, pasaldina cukraus pudra, rumunai sutaiso su kiauliena ir kitais produktais (Sarmale). Iš rusų virtuvės perėmę tradicinę duoną (kuličius).
Rumunų virtuvėje gausu įvairiai ruoštų (farširuotų, sūdytų, marinuotų, keptų) paprikų, cukinijų, baklažanų patiekalų. Mėgstamos rumuniškos dešrelės, patiekiamos su konservuotomis daržovėmis ir bulvių koše, troškinys su daržovėmis bei tradicinis rumuniškas garnyras (užkandis) – kukurūzų miltų košė (Mamalyga).
Daugelis patiekalų gaminami ar patiekiami su tradiciniu moldavišku padažu (Mujdej), labai tinkančiu prie mėsos, žuvies ar daržovių, prancūziškų bulvyčių. Tradicinis aštrus padažas ruošiamas iš trintų česnakų su šiek tiek druskos bei aliejaus.
Rumunijoje iš alkoholinių gėrimų labiausiai mėgstamas karštas vynas (Gluhwein), tradicinis 55-60 laipsnių stiprumo slyvų samagonas (slyvų brendis) (Tuica), vengriška palinka, vietinis alus (Ursus). Šalyje iš vietinių ir importinių vynuogių gaminamas ir geriamas rumuniškas vynas, kurio esama įvairiausių rūšių. Rumunų desertinis, baltasis ir raudonasis vynas žinomas visame pasaulyje, pavyzdžiui, Pinot Noir, Cabernet Sauvignon, Riesling, Grasa. Geriamas švelnus gėrimas iš šeivamedžio uogų (Socata).
Nacionaliniai rumunų valgiai – pyragėliai su varške (Alivenci), košė, verdama iš kukurūzų miltų (Mamalyga), įvairios sriubos (bendras pavadinimas – Chorba), parūgštintos pomidorais, citrinų rūgštimi, rūgšti sriuba (Borsh), verdama iš kviečių dribsnių, ant grotelių keptos, labai aštrios dešrelės be odos (Mititej), uogiene pasaldyti blynai (Baklavas ir Palacsinkas), įdaryti kopūstai (Sarmale).

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: