© Serbijos virtuvė

7 Rgp

Serbijos virtùvė – valstybės pietryčių Europoje nacionaliniai patiekalai. Tai gausiausia pietų slavų tauta, gyvenanti centrinėje Balkanų dalyje, rašanti kirilicos atmaina.
Šiaurėje ribojasi su Vengrija, šiaurės rytuose – su Rumunija, pietryčiuose – su Bulgarija, pietuose – su Makedonija, pietvakariuose – su Albanija ir Juodkalnija, vakaruose – su Bosnija ir Hercegovina, šiaurės vakaruose – su Kroatija. Serbijos ūkis pagrįstas įvairiomis pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sferos šakomis.
Pagrindinės žemės ūkio kryptys – kviečių, kukurūzų, cukrinių runkelių, saulėgrąžų, bulvių, moliūgų, vynuogių, slyvų, obuolių auginimas; kiaulininkystė, avininkystė.
Serbų virtuvė labai įvairialypė ir priklauso nuo regiono. Gausu mėsos ir žuvies patiekalų, keptų ant grilio. Išskirtinis serbų virtuvės bruožas yra didelės porcijos, skoniu patiekalas negali nusileisti išvaizdai. Dažnai naudojamos daržovės ir prieskoniai – saldžiosios ir aitriosios paprikos, baltieji ir raudonieji svogūnai, kopūstai, krapai, porai, česnakas, mairūnas, bazilikas.
Mėgstamiausia mėsa – kiauliena arba aviena, rečiau jautiena. Iš jos kepamos dešrelės, šašlykai, kebabai. Kepama dažniausiai kepamojoje krosnelėje be riebalų ant specialių gardelių arba sukamų iešmų. Į stalą tiekiama su griežinėliais supjaustytais svogūnais, pomidorais, ankštinio pipiro gabaliuku, riekele lašinių.
Vienas iš tradicinių serbų patiekalų yra maltas kiaulienos, jautienos kepsnys, įdarytas rūkytu sūriu, aštria paprika ir rūkytais lašiniais. Toks kotletas kepamas ant grilio.
Mėgstami kitų kraštų patiekalai, pavyzdžiui, Vojvodinoje – vengriškas guliašas, Serbijoje ir Kosove – turkiškas kebabas.
Iš kukurūzų miltų, avies sūrio, kiaušinių kiaulienos taukuose verdama košė, paduodama karšta gilioje lėkštėje (Kacamak sa sirom). Kepama kukurūzų miltų duona, į stalą tiekiama su sūriu (Srpska Proja).
Labiausiai vertinama žuvis – skumbrė ir karpis. Tradiciškai gaminamas skumbrių ragu (Brodet) su apkepintais svogūnais, sugrūstais pomidorais. Tiekiant į stalą, pabarstoma smulkintomis petražolėmis. Karpis paprastai įdaromas virtais ryžiais, smulkiai apkepintais supjaustytais svogūnais. Karpis pavoliojamas kukurūzų miltuose ir kepamas skardose aliejumi. Papuošiama salotų lapais.
Iš daržovių – ankštinių pipirų, porų, moliūgų – gaminami kepti ir virti patiekalai: ankštiniai pipirai, įdaryti avies sūriu, įmuštais kiaušiniais (Zlatiborske Paprike Sa Sirom) arba varške, sumaišyta su riebia grietine (tirštas įdaras), porų žlėgtainis (Duvec od Praziluka) su ryžiais, moliūgai su pomidorais (Varivo), valgomi šilti arba ataušę.
Paprastos ir lengvos serbiškos salotos gaminamos iš svogūnų, pomidorų, gardinamos actu arba chili.
Serbų desertai labiau priklauso nuo regiono. Vienas regioninių desertų – pita (kvietinis plokštainis) su braškėmis, obuoliais ir kitais vaisiais. Turkijos, Armėnų, Balkanų virtuvėje, kuriai priklauso ir Serbijos virtuvė, populiarus yra „baklava“ desertas. Skiriasi tik naudojamų riešutų rūšys ar saldumas. Klasikinė baklava gaminama iš pusiau prancūziškos tešlos, tarp sluoksnių dedami smulkinti riešutai (itališki ar migdolai) su cukrumi ir medumi. Baklava kepama, o po to pjaustoma trikampiais, kvadratais ar kitomis formomis. Gabalėliai apipilami sirupu, pagamintu iš vandens, cukraus ir citrinos sulčių. Viršus barstomas smulkintais, nesūdytais pistacijos riešutais.
Saldieji patiekalai dažniausiai pabarstomi cukraus pudros ir vanilės mišiniu. Tai manų kruopų desertas (Halva od Griza), pyragas su moliūgų įdaru (Pita), kapotų riešutų pyragas (Suva Pita od Oraha), apšlakstytas mažais ir dideliais cukraus sirupo lašiukais.
Tradicinis serbų gėrimas – rakija (dviejų rūšių – gaminama iš vynuogių arba iš slyvų). Tai Serbų regioninis alkoholinis gėrimas ir jis dažniausiai pateikiamas kaip aperityvas, tik po to valgoma.
Serbijoje geriami mineraliniai vandenys, malonaus skonio alus. Didžiulė gausybė vynų: įvairaus skonio baltieji, rausvieji ir raudonieji vynai. Svarbiausias aperityvas – su metėlėmis. Iš stipriųjų gėrimų, be rakijos, vertinama slyvų degtinė, vaisinė (abrikosų, persikų, vynuogių), taip pat kadaginė ir anyžinė degtinė, vyšnių likeris. Kiti gėrimai – Boza, gaivinantis gėrimas, padarytas iš kukurūzų miltų, ir arbata.
Populiarūs yra sausasis vynas, vadinamas „jagodzinska rozyca“, baltas sausas vynas (Smederevka).
Plg. Juodkalnìjos virtùvė

Reklama

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: