© Apynys/Hop

8 Rgp

Apynỹs (3b) – šilkmedinių (kanapinių) šeimos vijoklinis augalas, kurio spurgų dedama į alų (Humulus lupulus); šio augalo spurgas. Auginamas apynynuose ant nuolaidžių virvių ir vielų. Savaime auga Šiaurės pusrutulio vidurio juostos lapuočių miškuose, paupiuose, šlaituose, Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos vidutinio klimato zonose.
Istorikų manymu, dar šumerai apynių dėdavo į alų. Alaus gamyboje apyniai buvo pradėti naudoti Azijoje prieš 10 tūkstančių metų. Senovės lietuviai raugdavo su apyniais midų. Iš apynių vydavo virves, gamindavo brezentą, ausdavo maišinį audeklą, nes apynių pluoštas itin stiprus.
Dar Gajus Plinijus Sekundas Vyresnysis „Gamtos istorijoje“ yra užsiminęs, jog jauni apynių ūgliai – tikras delikatesas. Yra žinoma, kad pirmoji apynių plantacija Europoje buvo užveista 768 metais, kai frankų karalius Pipinas Trumpasis, Karolio Didžiojo tėvas, padovanojo apynyną savo vasalui. Tuo metu nemažų apynynų būta Prancūzijoje ir Vokietijoje, o XI amžiuje jie atsirado ir Čekijoje, XVI amžiuje – Anglijoje.
Apynių naudojimas alaus gamyboje Europoje pirmą kartą buvo paminėtas 1079 metais abatės Hildegardės (Hildegarde) Šv. Rupreštsbergo (Ruprechtsberg) vienuolyno raštuose.
XIV a. olandų aludariai, konkuruodami su Hamburgo (Vokietija) apynių alumi, ėmė daryti alų su apyniais, o imperatorius Čarlzas IV leido įvesti mokestį apyniams. Be apynių daromą elį Anglijoje taip pat išstūmė apynių alus, nors karalius Henris VIII buvo uždraudęs vartoti šį augalą.
Senovėje iš miestų atvykdavo apynių rinkėjai, kurie spurgus rinkdavo rankomis, o gyvendavo palapinėse ar medinėse lūšnose. Lietuvoje nuo seno mažos plantacijos buvo įveistos prie namų, parenkant apyniams derlingesnę žemę ir šviesesnę vietą. Lietuvos statutas (1529 m.) už svetimų apynynų nuraškymą arba iškirtimą buvo nustatęs pinigines baudas. XVIII a. kai kur (Merkinės, Raseinių seniūnijose) iš valstiečių dvarai reikalaudavo apynių duoklės.
Kultūriniai apyniai užauga iki 10 m ilgio (laukiniai – iki 6 m). Lapai šviesiai žalios spalvos, dantyti, šiurkščiais plaukeliais. Iš žalsvų žiedynų susiformuoja apynių spurgai. Žiedynus sudaro tarytum stogo čerpės vienas kitą dengiantys kiaušinio formos gretutiniai lapai, kuriuose yra po du moteriškuosius žiedus, apsuptus mažo lapelio. Žiedų spurguose yra apynių liaukos. Nors augalas gali užmegzti vyriškus ir moteriškus žiedus, tačiau tik moteriški žiedai subrandina aludariams reikalingus spurgus.
Moteriškąjį spurgą sudaro vainiklapis, vadinamas pažiede. Surgams nokstant liaukos, esančios pažiedės viduje, prisipildo geltonos sakingos medžiagos, vadinamos lupulinu. Tai yra aliejus, kurio neturi nė vienas kitas augalas.
Kasmet augalas nupjaunamas iki šaknų, o pavasarį į viršų šauna vijoklinės atžalos, apaugusios plaukeliais. Plaukuotoms atžaloms pastatoma tvora su virvėmis, kad šios galėtų vytis. Žiedai užsimezgia pavasarį, o spurgai raškomi ankstyvą rudenį. Anksčiau tai buvo daroma atsistojus ant kojūkų, tačiau dabar mechanizacija palengvino šį darbą.
Kai derlius nuimamas, apyniai lėtai džiovinami krosnyse, po to slegiami aukštuose 2 m maišuose ar ryšuliuose. Taip jie paruošiami alaus darymui. Ant tokių pakuočių paprastai nurodoma apynių auginimo vietovė.
Apyniuose daug fitoncidų, eterinių aliejų, karčiųjų medžiagų – humulono ir lupulino, varijono rūgšties, dervų, nemažai aromatinių medžiagų. Jeigu salyklas sudaro alaus pagrindą ir lemia jo skonį, apyniai yra kontrastas grūdų saldumui, suteikia alui svaiginantį aromatą.
Džiovinami žiedynai išsiskleidžia ir iš jų iškrenta apynių liaukutės, iš kurių gaminami geltoni lipnūs apynių miltai (lupulinas): apynio vaisių ir spurgų žvynai turi daug liaukučių, pripildytų gelsva, lipnia aitraus skonio ir kvapo medžiaga.
Sausas lupulinas yra gelsvi, lipnūs, aitraus kvapo ir kartaus skonio milteliai. Juose yra eterinio aliejaus, karčiųjų medžiagų, vaško ir kt., dėl kurių apynys ir naudojamas ne tik farmacijoje, kosmetikoje, bet ir alaus bei midaus gamyboje. Pavasarį vartojami kaip ankstyvoji daržovė jauni apynių ūgliai, o vasarą aromatizuoti spurgais gėrimai.
Tradiciškai į alų dedami visi apynių spurgai, tačiau prieš vartojant juos aludarystėje, būna atitinkamai paruošiami. Paprasčiausias subprodukto gamybos būdas – apynių spurgai sumalami į miltelius ir supresuojami tabletėmis, kurias lengva transportuoti ir pritaikyti šiuolaikinėje technologijoje. Tačiau tabletės neturi apynių filtruojamojo sluoksnio, kuris yra vienas iš senesnių alaus daryklų reikalavimų.
Apynių ekstraktas pardavinėjamas skardinėse. Jis gali alui suteikti stipresnį skonį nei natūralūs ar supresuoti apyniai.
Yra įvairių aromatingų apynių rūšių, kurios alui suteikia malonų, subtilų skonį ir malonų kvapą.
Daugelyje šalių juos valgo ir žalius, ir virtus, ir troškintus. Valgomi ir vyriški apynio žiedai (mat, apynys yra dvinaris augalas: vieni apynojai augina moteriškus spurgus, o kiti – vyriškąsias šluoteles). Apynių spurgų dedama į mieles, kepant kai kurių rūšių duoną.
Viena didžiausių apynių plantacijų yra Vokietijoje, Bavarijos žemėje, tačiau jų nemažai importuojama iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos.
Plg. miẽlės dgs. (4), salýklas (1)
Žr. alùs (4), lupulìnas (2)


Hop – Mulberry (hemp) family climber, whose cones are added to beer (Humulus lupulus), the plant bud. Hop is grown on the gentle cords and wires. Self-rising Northern Hemisphere mid-strip hardwood forests, shore slope, European, Asian and North American temperate zones.
According to historians, even the Sumerians dėdavo hop beer. Beer hops were first introduced in Asia to 10 thousand years ago. Ancient Lithuanian mead starter with hops. In vydavo hop rope, produces sheets, Girls used to weave cloth sack, because fiber is very strong hop.
Even Gaius Pliny the Elder Seconds “Natural History” is hinted that the young shoots of hops – a real delicacy. It is known that the first hop plantation was planted in Europe 768 years, when the Frankish king Pepin the Short, Charlemagne’s father, gave a hop gardens of their vassals. At that time there was a significant hop gardens in France and Germany, but they appeared in the XI century and the Czech Republic in the sixteenth century – England.
The use of hops beer production in Europe was first mentioned in 1079 in Abbot, Hildegard St. Ruprechtsberg notes to the monastery.
Fourteenth century Dutch brewers in competition with the Hamburg (Germany) hop beers, began to make beer with hops, and the Emperor Charles IV authorized the levy of hops. In England, the hops-related Eli also changed the hop beer, even though King Henry VIII banned the use of this plant.
In the ancient city came from the hop pickers, who collected the cones by hand, and lived in tents or in wooden slums. Lithuania has long been a small orchard was planted in the backyard, the choice of productive land of hops and a brighter place. Lithuanian Statute (1529) for milling or strange hop gardens were established by harvesting the fines. Century in some places (Merkines, Raseiniu neighborhoods) of the estates of the peasants demanded hop tribute.
Cultural hops grow up to 10 m in length (wild – up to 6 months). Leaves pale green, toothed, rough hairs. In greenish inflorescences formed cones. Inflorescence composed as if the roof tiles covering one another egg-shaped adjacent leaves, which are the two women’s rings, surrounded by a small leaf. Rings are the hop cones gland. Although the plant can make men’s and women’s rings, but only for women brewers needed to nurture flowers in cones.
The female cones of petal, called bracts. Surge ripening glands, located inside the bracts, filled with yellow, resinous substance called lupulin. It is oil, which has no other single plant.
Each year, plant to cut the roots spring up and hits the climbing shoots, covered with hairs. Shoots hairy placed fence with ropes, so that they could go after. The rings began in the spring, and the cones are harvested in early autumn. This was done standing on Stilt, but now mechanization facilitated this work.
Once harvested, the hops are dried slowly in ovens, and then pressed 2 m tall in bags or bales. Yes, they are prepared brewing. On these packages typically provide hop-growing area.
Phytoncides many hops, essential oils, bitter substances – and humulono lupulin, varijono acid resin, a number of aromatic substances. If a malt beer base and determines its taste, the hops are the contrast of grain sweetness, this beer giddy flavor.
Dried flowers and expands from the drop-down hop glands, which are made of yellow sticky hop flour (lupulin): fruit and hop cone scales have many glands, filled with yellow sticky pungent taste and odor.
Dry lupulin a yellowish, sticky, pungent odor and bitter taste of powder. They contain essential oils, bitter substances, wax, etc. Which hops and is used not only for pharmaceutical, cosmetics, but beer and mead production. Early in the spring are used as vegetable Young hop shoots in the summer drinks flavored cones.
Traditionally, the beer, all placed in cones, but before taking them aludarystėje, are prepared accordingly. The simplest technique is sub – cones ground to a powder and pressed tablets, which are easy to transport and apply modern technology. But the tablets do not hop filtering layer, which is one of the older breweries requirements.
Hop extract is sold in cans. It can give beer a stronger taste than a natural or compressed hops.
There are different types of flavors of hops, which gives beer a sweet, delicate taste and pleasant aroma.
In many countries, they eat raw, and cooked and steamed. Edible and hop rings for men (because of hops is a binary plant: some grows apynojai female cones, but others – male whisk). Hop cones placed in yeast, baking some breads.
One of the largest plantations of hops in Germany, Bavaria, but the number of imports from the United States and China.
Cf. yeast, malt
See. beer, lupulin

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: