© Arbata/Tea

8 Rgp

Arbatà (2) [lot. herba – žolė] – gėrimas su arbatžolėmis.

Dar VI a. arbatą gėrė kinai ir indai. Apie stimuliuojantį gėrimą, vėliau pavadintą arbata, pirmą kartą užsiminta 2700 m. pr. m. e. kinų metraščiuose. Iki III m. e. a. arbata dažniausiai buvo vartojama tik kaip vaistas ar tonizuojantis gėrimas, ruošiamas iš šviežių arbatžolių.
Pasak vienos legendos, Kinijos imperatorius Ten Nung (Šen Nung) 2737 metais prieš Kristų savo sode virė vandenį, į kurį netyčia įkrito nuo krūmo nukritę keli lapeliai. Paragavęs nuoviro, valdovas buvo maloniai nustebintas puikaus jo skonio.
Tangų dinastijos laikotarpis (618-907 m. e. m.) tapo vadinamuoju arbatos aukso amžiumi, kai arbata pradėta gerti ne tik imperatoriaus ir kilmingųjų dvaruose, bet ir arbatinėse, neturtingųjų kinų namuose. Tada buvo parašytas ir pirmasis išsamus traktatas apie arbatą, jos auginimą, ruošimą, saugojimą, vartojimą ir gydomąsias savybes.
Nuskinti arbatos lapeliai buvo apdorojami garais, sutrinami ir sumaišomi su slyvų sultimis. Gauta masė buvo pilama į specialias formas, presuojama ir kaitinama, kol išdžiūdavo. Tokia presuota arbata buvo kaitinama krosnyje, kol suminkštėdavo, ir susmulkinama į miltelius, kuriuos virdavo vandenyje. Skoniui pagerinti į ruošiamą arbatą buvo dedama druska, saldieji gvazdikėliai, imbieras, apelsinų žievelės ir mėta.
Vėliau presuota arbata buvo malama į miltelius, kurie buvo plakami verdančiame vandenyje (šį arbatos ruošimo būdą iš kinų perėmė japonai, garsėjantys arbatos gėrimo ceremonija). Pamažu stiprius prieskoninius priedus pakeitė subtilesni jazminų, lotoso, chrizantemų eteriniai aliejai. Dar vėliau kinai sukūrė dvi naujas arbatos rūšis – juodąją ir gėlių žiedlapiais aromatizuotą. Iki XVII amžiaus buvo gaminama tik žalioji arbata.
XVII amžiaus pradžioje prie Kinijos krantų atplaukdavo pirmieji prekybiniai laivai iš Portugalijos, vėliau – iš Ispanijos, Olandijos. Dažnai arbata vaišinami atvykėliai europiečiai pradėjo ją propaguoti ir savuose kraštuose.
Apie 1610 metus pirmoji į Europą atkeliavusi arbata buvo žalioji. Iš pradžių ji buvo naudojama kaip vaistas nuo karštligės. Vėliau buvo pradėta plačiai vartoti tiesiog kaip gėrimas. Iki pat XIX a. vidurio Kinija buvo vienintelė arbatos tiekėja pasaulyje. 1826 m. olandai įveisė arbatos plantacijų. Javoje po 10 metų jų pavyzdžiu pasekė anglai Indijoje. Yra žinoma, kad arbata pirmą kartą iš Indijos į Angliją atgabenta 1839 m. sausio 10 d. Po to arbatos gamyba sparčiai išplito Kinijoje, Irane, Japonijoje, Bangladeše, Šri Lankoje, Rusijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Į Lietuvą arbata atkeliavo tik XVIII a. Iki XIX a. vidurio arbata (arbatžolių) buvo vartojama retomis progomis – vaišėse.
Arbatoje yra baltymų ir amino rūgščių, pigmentų, vitaminų (A, B1, B2, PP, C ir kitų), kofeino, eterinio aliejaus, rauginių medžiagų.
Arbata gaminama iš visžalių tropinių arba subtropinių augalų (Thea sinensis). Pagal gamybos būdą yra šešios svarbiausios arbatos rūšys:
1. Juodoji arbata. Ji gaminama iš vytintų arbatžolių lapų. Iš lapų išspaudžiamos sultys, jie vėsiai ir labai drėgnai fermentuojami. Gamybos procesas turi įtakos arbatos skoniui. Fermentavimas sustoja, kai lapai džiovinami ant ugnies kaistuvuose, padėkluose arba pintinėse.
2. Juodoji kinų arbata (vadinama „Ulongas“). Tai pusiau fermentuota arbata, kuri gaminama iš specialios kininio arbatmedžio veislės. Kitaip dar vadinama geltonoji ar raudonoji arbata. Fermentavimas stabdomas kaitinant lapus. Paskui jie susukami ir išdžiovinami.
3. Žalioji, arba nefermentuota, arbata. Lapai pašutinami garu arba kaitinami, kad sterilizuotųsi ir išnyktų fermentai. Po to lapai susukami ir džiovinami, kol melsvai pažaliuoja.
4. Baltoji arbata (labai šviesi ir švelni). Daugiausia auginama Fudžiano provincijoje, Kinijoje. Jos gaminama mažai. Nuskinami dar neišsiskleidę arbatos pumpurėliai. Jie vytinami natūraliai garuojant drėgmei, po to džiovinami. Susisukę pumpurėliai yra sidabrinio atspalvio.
5. Natūraliai aromatizuota arbata.
6. Presuota arbata.
7. Raudonoji arbata (sodraus, salsvoko kvapo ir malonaus skonio, natūralios spalvos). Auginama Pietų Afrikos Cedaro kalnuose. Joje nėra jokių priedų ar konservantų. Nedaug tanino, nėra ir kofeino, tačiau gausu geležies.
Kiekviena šių rūšių turi daugybę savo variantų. Iš viso pasaulyje pagaminama maždaug 3000 įvairių arbatos rūšių.
Žalioji arbata labiausiai tinka vartoti vasarą (malšina troškulį, dingsta galvos skausmas, silpnumas), o juodoji – žiemą, rudenį (malšina nuovargį, nervinį išsekimą). Juodoji arbata turi daug karštame vandenyje tirpstančių medžiagų, kurios suteikia gėrimui spalvą. Žaliojoje arbatoje tokių medžiagų mažiau, todėl gėrimo spalva nėra tamsi. Aromatingiausia ir kokybiškiausia yra jaunų lapelių ir pumpurų arbata. Juodojoje arbatoje eterinių aliejų yra daugiau nei žaliojoje, todėl jos aromatas stipresnis. Kofeino juodojoje arbatoje būna 1,9-3,6 proc., žaliojoje – 1,5-4,3 proc. Trys ketvirtadaliai kofeino ištirpsta vandenyje, todėl arbatos puodelyje jo būna apie 0,01-0,05 g. Arbatžolėse randama amino rūgščių, mikroelementų, vitaminų. Žaliojoje arbatoje vitamino C 2 kartus daugiau nei juodojoje.
Nuo įvairių arbatžolių cheminės sudėties priklauso arbatos poveikis žmogaus organizmui. Skirtingai nei kava, kuri tonizuoja tik 2 valandas, analogiškas arbatos poveikis trunka iki 6 valandų. Karšta arbata malšina troškulį, sušildo, mažina alkio jausmą.
Arbatžolės teigiamai veikia ir virškinimo organus. Apsinuodijus maistu, rekomenduojama gerti daug žaliosios arbatos su trupučiu cukraus ir citrinų sulčių. Labai sveika gerti arbatą, jei sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Ji gerina apetitą, detoksikuoja, mažina vitamino C trūkumą. Be to, arbatoje yra daug kapiliarus ir kraujagysles stiprinančio vitamino P. Šis gėrimas atpalaiduoja kraujagyslių spazmus, raminamai veikia visą širdies ir kraujagyslių sistemą, o arbatoje esantys katechinai gali padėti sergantiems hipertonija, nes jie mažina kraujospūdį, galvos skausmą, ūžimą ausyse.
Arbatžolės būna birios (juodoji, žalioji ir geltonoji) ir presuotos plytelinės (juodosios ir žaliosios), luitinės, arba plytinės (juodosios ir žaliosios) ir tabletinės.
Pagal prekines rūšis arbata būna birioji (juodoji – puokštė, ekstra, A, I, II, III rūšies; raudonoji; geltonoji; žalioji – puokštė, ekstra, A, I, II, III rūšies); presuota – plokštinė (žalioji III rūšies), juodoji (A, I, II, II ), tabletinė; žalioji plytinė presuota; ekstrahuota arbata – tirpi juodoji, žalioji ir koncentratas (sirupas). Importinė arbata būna aukščiausios, I, II ir III prekinių rūšių.
Populiariausios yra arbatžolių, vaisinės ir kitos arbatos.
Vaisinės arbatos gaminamos iš džiovintų vaisių, žiedų. Žolelių arbatos gaminamos iš žolių, lapų, žiedų. Yra ir vienos rūšies arbatų, ir mišinių. Komponuojant mišinius, dažniausiai imamas vienas aromatingesnis komponentas (pavyzdžiui, mėta) ir maišomas su trimis keturiais neutralesnio neintensyvaus kvapo komponentais. Esama ir arbatų, kuriose arbatžolės komponuojamos su vaisiais ar kitais augaliniais komponentais.
Arbata gaminama iš įvairiausių džiovintų prieskoninių žalumynų (mėtų, ramunėlių ir pan.), iš augalų sėklų (kmynų, krapų ir pan.), iš džiovintų uogų (mėlynių, žemuogių ir pan.).
Kaip arbatos pakaitalai naudojami įvairių augalų džiovinti lapai, stiebai, uogos, vaisiai ir šaknys. Verdant arbatą iš augalų, turinčių mažai skoninių ir aromatinių medžiagų, dedama esencijų (aviečių, kriaušių, žemuogių ir kt.). Vasarą užsiplikoma šviežių mėtų, ramunėlių, liepžiedžių, čiobrelių arbatos. Žiemą naudojami sudžiovinti augalai.
Arbatžolės rūšiuojamos pagal lapų dydį, amžių, kokybę.
Dažnai ji serviruojama su cukrumi, citrina arba uogiene. Geriama ir su pienu ar grietinėle, tinka ir prie daugelio sumuštinių. Arbatos antpilas kaip dažomoji medžiaga vartojamas kremui gaminti (nuspalvina arbatos spalva ir suteikia arbatos aromatą).
Arbata gali būti skirstoma labai įvairiai. Pagal spalvą – tai juodoji (fermentuota), raudonoji ir geltonoji (mažai fermentuotos), žalioji (nefermentuota). Ilgą laiką pasaulyje labiausiai paplitusi buvo juodoji arbata. Žalioji labiau geriama Rytuose ir Azijos kraštuose. Pastaruoju metu žalioji arbata sparčiai išpopuliarėjo.
Kartais arbatos yra aromatizuojamos natūraliais arba cheminiu būdu pagamintais aromatizatoriais. Galima rasti tiek lapinių, tiek granuliuotų, tiek pakeliuose fasuotų aromatizuotų arbatų.
Arbatos kokybė vertinama pagal organoleptinius ir laboratorinius rodiklius, vertinama sausos arbatos išvaizda, antpilo spalva, aromatas ir skonis, išvirtų lapelių spalva. Visų rūšių kokybiška arbata neturi turėti pelėsių ar kitų pašalinių kvapų, sumedėjusių stiebo dalių, priemaišų.
Japonijoje populiaresnis arbatos ruošimo būdas, kai šviežiai nuskinti arbatos lapeliai nevytinami, o tuoj pat sandariai uždaromi vandens garų pripildytame inde, po to trumpam atšaldomi šaltame vandenyje ir pradedami džiovinti. Taip išsaugomos naudingos maistinės medžiagos – vitaminai, mineralinės medžiagos, teinai, taninai.
Kinijoje arbata tradiciškai gaminama rankiniu būdu, ypač ruošiant aukščiausios kokybės arbatą: nuskinti lapeliai džiovinami, po to trumpai apdorojami esant labai aukštai temperatūrai, siekiant sustabdyti bet kokią fermentaciją (arba oksidaciją), dėl kurios lapeliai gali pradėti pūti. Ruošiant arbatą tradiciniu būdu, arbatos lapeliai yra tolygiai paskleidžiami ant bambuko padėklų ir paliekami saulėje vienai-dviem valandoms. Po to lapeliai nedideliais kiekiais yra dedami į specialias keptuves ir greitai maišomi, kol sudrėksta ir pasidaro minkšti. Taip natūraliai išskiriama drėgmė. Po kelių minučių suminkštėję lapai sudedami ant bambuko stalų ir vyniojami į rutuliukus. Suvynioti jie vėl trumpam sudedami į karštą keptuvę ir greitai maišomi. Tada lapai vyniojami dar kartą ir paliekami džiūti. Po valandos lapai pasidaro blyškios žalios spalvos, kuri daugiau nesikeičia. Galiausiai lapai yra rūšiuojami sijojant skirtingo dydžio sietais. Jos gamyboje yra du svarbūs procesai. Pradžioje lapai yra išdėstomi ant pinučių ir laikomi šiltai. Po to jie veikiami labai karšto oro. Nuo karščio lapai pajuoduoja. Atvėsę arbatos lapeliai ruošiami pardavimui kaip atskiri džiovinti lapai arba daromi mišiniai.
Pasaulyje egzistuoja daug įvairių arbatos gėrimo tradicijų. Japonijoje arbatos gėrimas – ypatinga ritualinė ceremonija. Anglai geria labai stiprią arbatą su pienu. Uzbekijoje į arbatą dedama medaus, pieno ir pipirų. Irane ir Turkijoje arbata tiekiama ne su cukrumi, bet su razinomis, figomis ir migdolais.
Indijoje arbata geriama paskaninant ją gvazdikėliais, imbieru, kardamonu. Juos verda kartu su pienu. Tibete prie arbatos prideda sviesto, sumušto iš jako pieno, ir druskos. Mongolijoje arbata verdama pridėjus ryžių, mėsos, pašildytų riebalų. Be to, mongolai arbatos gėrimą užpliko kaulų sultiniu. Europoje geriama su cukrumi, kartais pridedamas citrinos griežinėlis, Kinijoje ir Japonijoje cukraus nededama.
Didžiausios arbatkrūmių plantacijos (arba sodai) yra Indijoje, Šri Lankoje, Kenijoje, Kinijoje, Indonezijoje, Taivanyje, Japonijoje. Kitose vietovėse (Bangladeše, NVS šalyse, Turkijoje, Irane, Argentinoje, Vietname, Naujojoje Gvinėjoje) užauginta arbata nepasižymi ypatingomis savybėmis ir naudojama įvairiems mišiniams gaminti. Iš Vakarų šalių daugiausia arbatos vartojama Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Arbata paduodama stiklinėje ar puodelyje kartu su lėkštele. Įsipilant arbatos, šaukštelis stiklinėje turi būti, tačiau puodelyje – niekada. Pilama ar papildoma iš dešinės pusės. Prie arbatos labai tinka romas.
Žr. arbãtžolės dgs. (1), gėrimas (1), matė nkt.

Tea [lot. herba – grass] – drink tea.
Even the sixth century drank tea and Chinese dishes. On stimulating beverage called tea at first mention in 2700 Ave. In e Chinese chronicles. By III, the e a. tea was usually used only as a medicine or tonic water, prepared from fresh tea.
According to one legend, the Chinese emperor there nung (Sen Nung) 2737 years before Christ, boiled water in your garden, accidentally fell into the bush after missing a few leaves. Tasted liquor, the ruler was pleasantly surprised by his excellent taste.
Tang Dynasty (618-907 AD) became known as the golden age of tea, when tea drinking started, not only the emperor and the estates of the nobles, but also tea, poor Chinese homes. It was then written and the first comprehensive treatise on tea, its production, preparation, storage, use and healing properties.
Pluck tea leaves were processed by steam, bruised and mixed with prune juice. If you were adding weight to the specific forms, pressed and heated until dry. This was pressed tea is heated in the oven until the melt, and finely crushed to powder, the boiled water. Prepared to improve the taste of tea was added to salt, sweet, cloves, ginger, orange peel and mint.
Later, pressed tea was grinding to a powder, which was vigorously for boiling water (this way of preparing tea in China over the Japanese, the renowned tea ceremony). Gradually a strong culinary accessories by more subtle jasmine, lotus, chrysanthemum essential oils. More recently, the Chinese have developed two new types of teas – black flower petals and aromatic. By the seventeenth century produced only green tea.
Seventeenth century the Chinese coast comes first merchant ships from Portugal, then – from Spain, Holland. Tea is often served to newcomers, Europeans began to promote it and their own lands.
About the year 1610 the first European who came to tea was green. Initially it was used as a remedy for fevers. Subsequently, it was just launched in widespread use as a beverage. Until the nineteenth century Mid-China was the only supplier of tea in the world. 1826 Dutch planted tea plantations. After 10 years in Java, followed by the British in India. It is known that tea in India for the first time brought to England in 1839 10 January. After the tea production has spread rapidly in China, Iran, Japan, Bangladesh, Sri Lanka, Russia, Africa and South America. Until the nineteenth century Mid-tea (tea) was used in rare occasions – treat a ceremony.
Tea is a protein and amino acids, pigments, vitamins (A, B1, B2, PP, C, and others), caffeine, essential oils, tanning materials.
Tea made from evergreen tropical or subtropical plant (Thea sinensis). According to the method of production are six main types of tea:
1st Black tea. It is made from dried tea leaves. Juice extracted from the leaves, they are very cool and wet fermentation. The manufacturing process affects the taste of tea. Fermentation stops when the leaves are dried in the fire pan, trays or baskets, chip or straw plaits wicker.
2nd Chinese black tea (called “Oolong”). This semi-fermented tea which is made from a special Chinese tea varieties. Otherwise known as the yellow or red tea. Fermentation stopped heating the leaves. Then they are rolled and dried.
3rd Green or unfermented tea. Leaves are heated or steam heated to sterilization and the disappearance of enzymes. After the leaves are dried and rolled until the blue becomes green.
4th White tea (very light and soft). Mainly grown in Fujian province, China. They produced little. Harvested tea buds that are still without a ring. They are naturally cured evaporation of moisture, then dried. Rolls buds are silvery.
5th Naturally flavored tea.
6th Compressed tea.
7th Red tea (rich, fruity aroma and pleasant taste, natural color). Grown in South Africa, Cedar Mountain. It does not contain any additives or preservatives. Not much tannin, and no caffeine, but rich in iron.
Each of these types has many of its variants. Total world production is approximately 3,000 different types of tea.
Green tea is best suited to use in summer (refreshing the disappearance of headache, weakness), and black – in winter, autumn (soothes tired, nervous exhaustion). Black tea has a lot of hot water-soluble substances that give color drink. Green tea was less of such substances, so the drink is a dark color. The most aromatic and highest quality of young leaves and buds tea. Black tea, essential oils are more than green, so its flavor more pronounced. The caffeine in tea is black from 1.9 to 3.6 percent., Green – 1.5 to 4.3 percent. Three-quarters of caffeine dissolved in water, so the tea cup is about 0.01 to 0.05 g. Tea herbs found in amino acids, trace elements and vitamins. Green tea, vitamin C 2 times more than black.
Since the chemical composition of different leaf tea depends on the human body. Unlike coffee, which stimulates only 2 hours, similar to tea effect lasts up to 6 hours. Hot tea refreshing, warm, reducing hunger.
Tea and a positive effect on the digestive organs. Food poisoning, it is recommended to drink plenty of green tea with a little sugar and lemon juice. It is healthy to drink tea, if the decreased gastric acidity. It improves the appetite, detoxifies, reduces vitamin C deficiency. In addition, tea is a lot of capillaries and blood vessels in enhancing vitamin P. This drink relaxes blood vessels spasm, is reassuringly full of heart and vascular system, and catechin in tea may help patients with hypertension because they reduce blood pressure, headache, Impulses.
Tea is loose (black, green and yellow) and pressed (black and green), gold bars, or bricks (black and green), and tablet forms.
According to commercial types are bulk tea (black – bouquet, Extra, A, I, II, III type, red, yellow, green – flowers, extra-, A, I, II, III type); pressed – slab (Green Class III) , black (A, I, II, III), tablet; pressed green brick; extracted tea – instant black, green and concentrate (syrup). The importation of tea is the highest I, II and III types of freight.
The most popular are tea, fruit tea and other.
Fruit tea made from dried fruit, flowers. Herbal teas made from herbs, leaves, flowers. There is one kind of tea, and mixtures thereof. Composing mixtures usually consists of one flavoursome ingredient (eg, mint) and mixed with three of four neutral components with low odor. There are teas with tea as a coherent whole with fruit or other plant components.
Tea is made from a variety of dried herbs and spices (mint, chamomile, etc..), the seeds (cumin, dill, etc.). From dried berries (blueberries, strawberries, etc.).
Tea used as substitutes for various dried plant leaves, stems, berries, fruits and roots. Verdant tea from the plant, with little flavor and aromatic substances are added essences (raspberries, pears, strawberries, etc.). In summer, cooked fresh mint, chamomile, lime buds, thyme tea.
Tea leaves are ranked by size, age and quality.
Often it is filed with the sugar, lemon or jam. Taken with milk or cream, suitable for a wide variety of sandwiches. Tea Cordial as a coloring material used in the production of cream (paint color of the tea and gives tea flavor).
Tea can be divided very differently. The color – a black (fermented), red and yellow (poorly fermented), green (not fermented). For a long time was the world’s most popular black teas. Green more drinking and East Asian lands. Green tea has recently become popular quickly.
Sometimes the tea is flavored with natural or chemically derived flavorings. Can be found in both leaf and granulated and pre-packaged packets flavored teas.
Tea quality measured by organoleptic and laboratory indicators, assessed the dry tea appearance, dressing color, aroma and taste of cooked leaf color. All kinds of high quality tea does not have mold or other odors, woody stem parts of the impurities.
Japan’s popular tea preparation method, a freshly picked tea leaves are not cured, and immediately sealed container filled with water vapor, and then briefly cooled in cold water and begin drying. It keeps useful nutrients – vitamins, minerals, teine, tannins.
Chinese tea is traditionally made by hand, especially in the preparation of high quality tea: harvested leaves are dried and then briefly treated at very high temperatures in order to stop any fermentation (or oxidation), which leaves may begin to rot. When preparing tea the traditional way tea leaves are evenly spread on bamboo trays and left in the sun for one or two hours. After the leaves in small quantities are placed in special pans, and quickly stir until soft, and becomes moldy. It is naturally excreted moisture. After a few minutes to soften the leaves and placed on bamboo tables and wrapped into balls. They are wrapped together again briefly in a hot frying pan and quickly mixed. Then wrap the leaves again and left to dry. An hour later, the leaves become pale green in color, which is more change. Finally, the leaves are sorted by screening different sized sieves. They are two important production processes. Initially leaves are arranged on a rack and kept warm. Then they are exposed to very hot weather. Since the heat turns the leaves black. Cooled tea leaves are prepared for sale as individual leaves or dried preparations are made.
Worldwide, there are many different tea traditions. Japanese tea – a special ritual ceremony. The British drink a very strong tea with milk. Uzbekistan is added to tea, honey, milk and pepper. Iran and Turkey, delivered at tea with sugar, but with raisins, figs and almonds.
Indian tea is taken to paskaninant cloves, ginger, cardamom. They are going on with milk. Tibet adds to tea butter, beaten from yak milk, and salt. Mongolia, plus tea boiled rice, meat, fats after heating. In addition, the Mongolians drink tea infusions of bone broth. Taken in Europe with sugar, sometimes accompanied by a slice of lemon, China and Japan sugar added.
The largest tea plantations in bushes (or gardens) in India, Sri Lanka, Kenya, China, Indonesia, Taiwan and Japan. In other areas (in Bangladesh, CIS, Turkey, Iran, Argentina, Vietnam, New Guinea) produced tea does not have unique properties and is used to produce various mixtures. In Western countries, mainly used for tea in Britain and the United States of America.
Tea or a glass cup is filed with the dish. Some pour tea spoon glass must be, but the pot – never. Adding or further to the right side. The tea is well suited to rum.
See tea herbs, drink, mate

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: