© Juodoji arbata/Black tea

8 Rgp

Juodóji arbatà – viena iš arbatos rūšių, gaminama iš tų pačių augalų, kaip ir žalioji arbata, skiriasi tik gamybos būdai. Tai pati populiariausia arbata.
Pirmiausia šviežiai nuskinti lapeliai rūšiuojami, vytinami (jei reikia – vyniojami), fermentuojami ir kaitinami esant aukštai temperatūrai, po to džiovinami, ir taip gaunama juodoji arbata.
Nuo žaliosios arbatos skiriasi tuo, kad juodoji fermentuojama ir vyniojama. Tuo arbatžolėms suteikiama charakteringa juoda spalva bei savitas aromatas.
Žali augalo lapeliai plonu sluoksniu išdėliojami ant specialių stovų ir vytinami, kol netenka didelės dalies drėgmės ir tampa itin minkšti.
Apvytinti arbatkrūmio lapeliai kelis kartus sukami rankomis arba specialiomis sukimo mašinomis. Šio proceso metu lapeliai maigomi, traiškomos jų gyslelės ir taip išsiskiria sultys bei aliejai, itin svarbūs fermentuojant. Sukami lapeliai įgauna vamzdelio formą, dalis jų sulūžinėja.
Susukti lapeliai pernešami į dideles vėsias ir drėgnas, užtemdytas patalpas, kur paskleidžiami plonu sluoksniu – fermentacijai. Fermentacijos metu deguonis jungiasi su išsiskyrusiomis sultimis, lapeliai tamsėja, formuojasi charakteringas juodosios arbatos aromatas.
Po fermentacijos lapeliai džiovinami specialiose džiovyklose oro srovėmis. Išsiskyrusios sultys ir jų sudėtyje esantys eteriniai aliejai džiovinimo metu tarsi prikepa prie lapelių ir ilgam užsikonservuoja, vėl išsiskleisdami tik užplikius arbatžoles.
Išdžiovintos arbatžolės sijojamos pro specialius sietus ir taip atskiriamos stambialapės, smulkios, labai smulkios arbatžolės ir arbatžolių dulkės. Žali bekvapiai arbatkrūmių lapeliai tampa kvapiomis tamsios spalvos įvairių atspalvių ir dydžio bei formos arbatžolėmis.
Gaminama sveikų lapelių juodoji arbata, o norint, kad ji būtų stipresnė, greičiau prisitrauktų, lapeliai yra smulkinami. Vienkartiniams maišeliams lapeliai yra ypač susmulkinami, tačiau tai nereiškia, kad arbata yra prastesnės kokybės.
Arbatžolės neturi būti laikomos ilgiau nei 2 metus nuo pagaminimo. Vanduo kaitinamas iki virimo temperatūros (100 °C), išskyrus labai švelnias arbatas, kurioms rekomenduojama kiek žemesnė temperatūra. Juodoji arbata pritraukia mažiau nei 30 sekundžių, tačiau ne daugiau kaip per 5 minutes, nes ilgiau palaikius, išsiskiria daug taninų ir gėrimas apkarsta. Stimuliuojantis arbatos poveikis atsiranda laikant 3 minutes, o raminantis – 5 minutes.
Pagrindinės arbatos yra skirstomos į porūšius, ypač juodoji arbata. Kiekvienam porūšiui yra reikalavimai bei standartai. Dažniausiai ant pakelio rašoma, kokia yra arbata: pirmasis lapelis ir pumpurėlis, žemesnis lapelis, smulkinta arbata, arbata, apdorota CTC būdu (šiuo būdu paruoštų arbatų nuoviras – labai stiprus ir greitai nusidažantis).
Visų rūšių juodoji arbata ruošiama taip: pašildytame arbatinuke užpilama verdančiu vandeniu ir laikoma 3-5 min.
Pasaulinėje rinkoje parduodama labiau žinoma juodoji arbata, kurios yra daugybė rūšių:
1. Indiška arbata (parduodama nemaišyta):
– aromatinga juodoji arbata (vadinama arbatžolių šampanu), auginama Himalajuose (Darjeeling), skirstoma dar į smulkesnes kategorijas. Tai brangiausia ir kokybiškiausia arbata pasaulyje;
– aukštos kokybės, stipresnė, aitresnė, ne tokia aromatinga juodoji arbata (Assam arba Assama), parduodama gryna arba gaminamas arbatos mišinys;
– skaidri, stipri ir labai kvapi juodoji arbata (Nilgiri), auginama Pietų Indijoje. Arbatžolės gražios spalvos, aromatingos;
– aromatinga tirštaus skonio, labai reta, brangi juodoji arbata (Sikkim), jauniausia iš žymiųjų indiškųjų ir eksportuojama nedideliais kiekiais.
2. Šri Lankos (Ceilono) arbata ir jos mišiniai:
– auksinės spalvos, subtilaus aromato ir minkšto, tačiau šiek tiek aitroko skonio elitinė juodoji arbata (Ceylon Nuwara Eliya);
– tamsi raudonai ruda labai stipri ir aromatinga juodoji arbata, vadinama bendru Ceilono vardu;
– labai kvapus, greitai pritraukiantis arbatžolių užpilas (Ceylon Broken Orange Pekoe);
– kokybiška aukščiausios rūšies apelsinų, gėlių kvapo arbatos mišinys iš pirmųjų arbatžolių lapelių, arbatos viršutinių lapelių (Ceylon Flowery Orange Pekoe). Arbatžolės pailgos, taisyklingai susuktos;
– juodosios arbatos mišinys (Ceylon Orange Pekoe) iš ilgų smailių lapelių. Tai arbata, kurios lapeliai skinami, kai viršutinis pumpuras jau skleidžiasi.
3. Kiniška arbata:
– savito aromato ir ryškios raudonos spalvos, stipraus užpilo arbata (Keemun), parduodamas kaip atskiras rūšis, labai mėgstama mišiniais;
– pikantiška juodoji arbata (Lapsang Souchong) su dūmų aromatu, kuris atsiranda džiovinant arbatžoles;
– pusiau fermentuota arbata (Yunnan), primenanti Oolong arbatą. Yra daugybė šios arbatos porūšių.
4. Žymiausi juodosios arbatos mišiniai:
– vidutinio dydžio ir smulkios (Keemun) ir indiškos ar Ceilono arbatų mišinys (English Breakfast);
– mišinys (Irish Breakfast) iš vidutinio dydžio ir smulkios (Assam) arbatos, Kartais pridedama vidutinės kokybės indiškos ar Ceilono arbatos;
– mišinys (Russian Caravan) iš trijų arbatos rūšių: kiniškos juodosios arbatos (Keemun arba Yunnan), indiškos arba Ceilono arbatos ir nedidelės dalies pikantiškosios (Lapsang Souchong) arba kiniškos pusiau fermentuotos (Oolong) arbatos.
Assam (arba Assama) – tradicinė ryškaus, kartoko skonio pusryčių arbata, Didžiojoje Britanijoje geriama su pienu.
Darjeeling – švelniausia ir kvapniausia iš klasikinių juodosios arbatos rūšių, vertinama ne mažiau nei prancūziškas šampanas. Geriama be pieno, dažniau kaip pavakario ar popiečio arbata.
Ceilono arbata yra gražios spalvos, sodri, kvapni. Tai popiečio arbata, puikiai tinkanti prie saldumynų. Galima gerti su pienu.
Daugiausia pasaulyje juodosios arbatos išgeriama Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir Rusijoje. Įvairiose šalyse saviti juodosios arbatos ruošimo būdai. Didžiojoje Britanijoje mėgstamiausios gana stiprios indiškos ir Ceilono arbatos, jų mišiniai, dažniausiai geriama su pienu. Rusijoje juodoji arbata tradiciškai verdama virtuvuose ir geriama iš į specialius metalinius stovus įstatytų stiklinių – be pieno ir gana saldi. Indijoje patiekiama pagal britišką tradiciją, tačiau dažniausiai verdama pridedant pieno ir prieskonių (išimtis – Darjeeling arbata, geriama be jokių papildomų priedų). Arabai ir turkai geria saldžią juodąją arbatą iš nedidelių stiklinių taurelių. Irane geriama labai karšta, ją užkandant skaldytu cukrumi, neretai į arbatą dedama cinamono ar imbiero. Uzbekai mėgsta gerti juodąją arbatą su maltais juodaisiais pipirais, kartais dar pridedama medaus. Tibete iš jakų sviesto ir juodosios arbatos, įbėrus žiupsnelį druskos, verdamas tradicinis gėrimas.
Svarbiausi juodosios arbatos arbatžolių gamintojai – Kinija, Indija, Šri Lanka, Vietnamas, Taivanas, Indonezija, Iranas, Turkija, Gruzija, Argentina, Brazilija, Ekvadoras, Kenija. Geros kokybės juodoji arbata gaminami Kinijoje, Indijoje, Japonijoje ir Šri Lankoje, o vidutinės ar prastokos kokybės – Kenijoje (Afrika), Argentinoje, Brazilijoje ir Ekvadore (Pietų Amerika).
Plg. žalióji arbatà
Žr. arbatà (2), Ceilòno arbatà, Earl Grey


Black tea – from one type of tea is produced from the same plant as green tea, but with different techniques. This is the most popular tea.
First, freshly picked leaves sorted, has been cured (if necessary – wrap), fermented and heated at high temperature, then dried, and this produces black tea.
Since green tea is different in that the fermented black and reel. At the tea given characteristic black color and distinctive flavor.
Green plant leaves are placed on a thin layer of special racks and cured, while losing much of the moisture and becomes very soft.
Gimped tea bush leaves repeatedly rotated by hand or by special rotating machinery. This process leaves deleted, swabbed the Lines and is excreted juices and oils essential to fermentation. Swivel tube takes the form of leaflets, some of them breaks.
Twisted leaves are transported to the high cool and damp, dark room, where a thin layer of spread – fermentation. During fermentation, oxygen binds with juice, which is distinguished, darker leaves, forming a characteristic black tea flavor.
After fermentation leaves are dried in special drying air currents. Juice released and they contain essential oils like baking, drying the leaves and sticks to the long-protected against damage, we can re-deploy only boiled water tea infusions.
The dried tea sieved through special sieves and separated so fine, very fine tea and tea dust. Green tea bushes, odorless, leaves are dark kvapiomis various shades and sizes and forms of tea.
Production of healthy leaf black tea, but in order for it to be stronger, faster pull, leaves are crushed. Disposable bags leaves are chopped and in particular, but that does not mean that the tea is of lower quality.
Tea should not be kept longer than 2 years from production. Water is heated to boiling temperature (100 ° C), except for very mild teas, which are far below the recommended temperature. Black tea attracts less than 30 seconds, but no more than 5 minutes, hold for longer, produce a lot of tannins and drink rancid. Stimulating effect of tea stored there for 3 minutes, and soothing – 5 minutes.
The main tea is divided into subcategories, in particular black tea. For each subspecies are the requirements and standards. In most cases the package reads, what is the tea: the first leaflet and buds, lower leaflet, minced tea, tea, processed by the CTC (in this way prepared teas tea – very strong and quick turns).
All kinds of black tea prepared as follows: pre-warmed pot Pour boiling water for 3-5 minutes and stored.
In the global market by selling more widely known black tea, which is the number of species:
1st Indian Tea (sold unblended):
– Flavored black tea (tea is called champagne), grown in the Himalayas (Darjeeling), further divided into sub-categories. This is the most expensive and highest quality teas in the world;
– High-quality, stronger, aitresnė not a flavored black tea (or Assam Assam), sold fresh or made tea mixture;
– Clear, strong and very smell of black tea (Nilgiri), grown in South India. Tea and beautiful color, aromatic;
– Aromatic rich flavor, very rare, expensive black tea (Sikkim), the youngest of Indian and exported in small quantities.
2nd Sri Lanka (Ceylon) tea and mixtures thereof:
– A golden color and delicate flavor and soft, but slightly acerbic, tart taste of basic black tea (Ceylon Nuwara Eliya)
– Dark red-brown and very strong flavored black tea, known as Ceylon common name;
– Highly scented, quickly attracting tea infusion (Ceylon Broken Orange Pekoe)
– High-quality extra-orange flowers, smell of the first tea blend tea leaves, tea leaves of the upper (Ceylon Flowery Orange Pekoe). Tea oblong, regularly twisted;
– A mixture of black tea (Ceylon Orange Pekoe) from the long pointed leaves. These tea leaves are picked, the top bud is unfold.
3rd Chinese tea:
– Distinctive flavor and bright red color, strong tea infusion (Keem), sold as a separate species, it is very popular blends;
– Spicy black tea (Lapsang Souchong) with aromas of smoke, which occurs during drying of tea;
– Semi-fermented tea (Yunnan), reminiscent of Oolong tea. There are a lot of this tea varieties.
4th The most famous black tea blends:
– Medium and small size (Keem) and Indian and Ceylon teas blend (Polski Breakfast);
– The blend (Irish Breakfast), medium-sized and small (Assam), tea, sometimes accompanied by a medium-quality Indian or Ceylon tea;
– The blend (Russian Caravan) of the three types of tea: Chinese black tea (or Keem Yunnan), Indian or Ceylon tea and a small part of cheese (Lapsang Souchong) or a Chinese semi-fermented (Oolong) teas.
Assam (or Assam) – a traditional bright, bitter taste of breakfast tea drunk in Britain with the milk.
Darjeeling – very soft and fragrant from the classic black tea, valued not less than French champagne. Taken without milk, more often than the afternoon or afternoon tea.
Ceylon tea is a beautiful color, rich, fragrant. This afternoon tea, perfectly suited to the confectionery. You can drink the milk.
Most of the world’s black tea drunk in Britain, Ireland and Russia. In various countries, distinctive black tea treatments. UK favorite pretty strong Indian and Ceylon teas, and mixtures thereof, usually taken with milk. Russian black tea is traditionally cooked in the kitchen and taken to a special metal racks of glass inserted – no milk sweet and pretty. Served in India under the British tradition, but usually boiled in milk and adding spices (the only exception – Darjeeling tea, taken without any additional accessories). Arabs and Turks used to drinking sweet black tea from small glasses of glass. Iran is taken very hot, it eating broken sugar is often added to tea, cinnamon and ginger. Uzbeks like to drink black tea with minced black pepper, honey is sometimes added. Tibet from yak butter and black tea, pour in a dash of salt, cooked the traditional drink.
Major producers of black tea tea – China, India, Sri Lanka, Vietnam, Taiwan, Indonesia, Iran, Turkey, Georgia, Argentina, Brazil, Ecuador, Kenya. Good quality black tea produced in China, India, Japan and Sri Lanka, and the medium-quality or poorly – Kenya (Africa), Argentina, Brazil and Ecuador (South America).
Cf. green tea
See. tea, ceylon tea, Earl Grey

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: