© Kakavos milteliai/Cocoa powder

8 Rgp

Kakãvos miltẽliai dgs. – maltų kakavmedžio vaisių produktas, gaminamas išspaudus ir išdžiovinus kakavos masę.
Iš kakavos miltelių indėnai išmoko gaminti gėrimą „čokolatlį“ (išvertus – „dievų maistas“). Pirmasis europietis, paragavęs „čokolatlio“, buvo Kolumbas, tačiau jam šis gėrimas nepatiko, nes pasirodė tirštas ir kartus.
1519 metais ispanų konkistadorai, užgrobę senąją Meksikos sostinę Tenočtitlaną ir išgrobstę actekų imperatoriaus Montesumos rūmus, jų sandėliuose aptiko didžiules džiovintų kakavos pupelių atsargas. Užkariautojai iš vietos gyventojų nesunkiai išgavo, ką daryti su pupelėmis. Taip kakavos gaminimo receptai atkeliavo į Europą. Pirmiausia jos pasiekė Ispaniją, kur netrukus buvo atidaryti pirmieji kakavos miltelių ir šokolado fabrikai.
XVI amžiuje kakavos gamyba buvo paskelbta Ispanijos valstybine paslaptimi. Ši paslaptis už šalies ribų pasklido tik po šimto metų. Tai atsitiko 1615-aisiais, kai Ispanijos karaliaus Filipo dukra Ana ištekėjo už Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII. Būtent iš jos apie kakavą ir jos gamybos paslaptis sužinojo ir prancūzai. Prancūzijoje kakava buvo laikoma išskirtine karališkojo dvaro privilegija. Liudviko XIV žmona, ispanų kilmės Marija Teresė, visiems girdint sakydavo, kad labiausiai už viską pasaulyje vertina savo vyrą ir kakavą.
Netrukus kakavos paslaptis pasklido po visą Europą ir pasiekė Olandiją, kuri vėliau ir tapo kakavos gamybos ir prekybos lydere.
Kakavos milteliai turtingi kalio druskų ir fosforo. Jų sudėtyje yra teobromino, kuris kaip ir kofeinas stimuliuoja žmogaus širdies kraujagyslių bei nervų sistemos veiklą. Teobromino kakavoje yra labai nedaug.
Kakavos milteliai vartojami šokoladiniams kepiniams. Cukrus slopina kartų kakavos skonį. Kartais vietoj kakavos masės pridedama kakavos miltelių. Kakavos milteliai gaminami iš išspaudų, kurios lieka iš kakavos pupelių išspaudus kakavos sviestą. Jei produkto sudėtyje yra kakavos miltelių, tai nėra šokoladas. Tikrame šokolade nėra augalinių riebalų, kakavos miltelių ar konservantų.
Žr. kakavà (2), kakãvos gėrimas, šokolãdas (2)

Cocoa powder – malted cocoa tree fruit product fruits produced by extraction and drying of cocoa mass.
From cocoa powder, the Indians learned to drink (translated – “food of the gods”). The first Europeans, tasted the drink, it was in Columbus, but he did not like this drink, because he was thick and bitter.
Spanish conquistadors in 1519, captured the old capital of Mexico Tenochtitlan and the Aztec emperor Moctezuma steal the palace, they found a vast store of dried cocoa bean stocks. Conquerors of the local population easily got, what to do with beans. Yes cocoa recipes came from Europe. First, they reached Spain, where he was opening the first of cocoa powder and chocolate factories.
The sixteenth century, cocoa production has been published in the Spanish state secrets. This secret has spread outside the country only after a hundred years. It happened in 1615’s, when the Spanish King Philip’s daughter Anne married the French king Louis XIII. It is from the production of cocoa and its secret knowledge and the French. France, cocoa was considered to be the exclusive privilege of the royal estate. Louis XIV’s wife, Maria Theresa of Spanish origin, all ears to say that most everything in the world for her husband and the cocoa.
Soon, the secrets of cocoa spread throughout Europe and reached the Netherlands, which later became the cocoa production and marketing leader.
Cocoa powder is rich in phosphorus and potassium salts. It contains theobromine, which, like caffeine stimulates the human cardiovascular and nervous system. Theobromine cocoa is very low.
Cocoa powder is used for baking chocolate. Sugar inhibits the generation of cocoa flavor. Sometimes, instead of the cocoa mass cocoa powder is added. Cocoa powder is made from pomace, the remains of the cocoa bean cocoa butter extraction. If the product contains cocoa powder, it is Chocolate. Are not given chocolate vegetable fat, cocoa powder, or preservatives.
See . cocoa, cocoa beverage, chocolate

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: