© Lambic/Lambic

8 Rgp

Lambic nkt. (kitaip – savaiminės fermentacijos alus) [pranc. lambic; kilo iš suprancūzinto Lembeko (Lembeek) miestelio (į vakarus nuo Briuselio) pavadinimo] – alus, gaminamas naudojant natūralias gamtoje esančias mieles (nenaudojant dirbtinai užaugintų mielių rūšių).
Lambic alaus istorija apima apie 500 metų. Tuo metu regiono valstiečiams reikėjo silpno ir troškulį malšinančio alkoholinio gėrimo, kurį būtų galima pigiai gaminti pačiame ūkyje. Ilgainiui išsivystė skirtingos lambic alaus rūšys.
Lambic yra vienas iš trijų pasaulyje egzistuojančių alaus tipų. Šio tipo alus gaminamas tik Pajotenlando regione (Belgijos Flamandų Brabanto provincijos vakarinė dalis, į vakarus nuo Briuselio).
Skirtingai nei ale ir lager tipų alus, kuris fermentuojamas kruopščiai atrinktomis ir užaugintomis mielių rūšimis, lambic tipo alui leidžiama užsikrėsti natūraliai gamtoje (Senės upės slėnyje, Belgijoje) gyvenančiomis laukinėmis mielėmis ir kitais mikroorganizmais. Lambic alus yra neįprasto rūgštaus skonio, panašaus į sausą vyną ar sidrą.
Lambic tipo alus gaminamas iš apie 70 % miežių salyklo ir 30 % nedaigintų kviečių. Atšaldyta misa paliekama atidengta, kad jai užsikrėtus laukinėmis mielėmis ir kitais mikroorganizmais savaime prasidėtų fermentacija. Anksčiau manyta, kad mikroorganizmus atneša vėjas, šiuo metu suprasta, kad mielės ir bakterijos daugiausia gyvena pačiose daryklos patalpose bei mediniuose fermentavimo induose. Išskiriamos bent 86 mikroorganizmų, dalyvaujančių lambic alaus fermentacijoje, rūšys, iš jų svarbiausios mielės yra Brettanomyces bruxellensis ir Brettanomyces lambicus. Šis procesas paprastai gali vykti tik spalio-gegužės mėnesiais, nes vasaros mėnesiais per daug kitų, nepageidaujamų mikroorganizmų, nuo kurių alus prarūgsta.
Į lambic alų dedama labai daug apynių (apyniai stabdo nepageidaujamų mikroorganizmų dauginimąsi). Kad dėl milžiniško apynių kiekio alus nebūtų kartus, naudojami džiovinti apyniai.
Prasidėjus fermentacijai, alus perpilamas į seno ąžuolo arba kaštono statines iš Portugalijos Porto arba Ispanijos Chereso regionų (kartais naudojamos ir naudotos vyno statinės). Alus paliekamas bręsti vienerius arba dvejus metus (kartais trejus). Statinės uždaromos nesandariai, nuo oksidacijos alų saugo mielių sluoksnis.
Subrandintas lambic tipo alus paprastai maišomas tarpusavyje, norint išgauti norimą skonį. Daugelis rūšių papildomai pasaldinamos (nes yra labai rūgščios).
Svarbiausios lambic rūšys:
1. Grynas lambic – drumstas, rūgštus alus be angliarūgštės, paprastai brandintas 3 metus.
2. Giuzas (Gueuze) – jauno (brandinto 1 metus) ir seno (brandinto 2-3 metus) alaus mišinys, išpilstytas į butelius, kur fermentuojasi antrą kartą šampanizacijos būdu. Antrinės fermentacijos metu susidaro angliarūgštė, nes jaunas alus dar būna pilnai susifermentavęs. Paprastai giuzas paliekamas fermentuotis butelyje 1 metus, tačiau gali būti laikomas ir 10-20 metų.
3. Faro – silpnas, saldus stalo alus, gaminamas nemaišytą 3 metus brandintą lambic alų saldinant kristalizuotu cukrumi. Dažniausiai Faro parduodamas baruose pilstant iš čiaupo (buteliuose – retai).
4. Vaisinis lambic – lambic alus, į kurį fermentacijos metu įdėta uogų. Geriausiai žinomas vyšninis alus – kriek, taip pat populiarus avietinis (Framboise) bei persikinis (Peche) alus. Kadangi uogos dedamos fermentacijos metu, jose esantis cukrus sunaudojamas, todėl toks alus turi vaisių skonį, tačiau nėra saldus. Kai kurie gamintojai alų papildomai saldina. Pastaruoju metu pradėti gaminti žemos kokybės gėrimai, į paprastą lambic (arba net kitos rūšies) alų įpilant norimų uogų ar vaisių sirupo.
5. Mars – silpnas alus, išvirtas iš antro misos nutekinimo.
Pavadinimams Faro, Lambic, Gueuze, Kriek, Framboise-Lambic ir šių pavadinimų deriniams (bei atitikmenims prancūzų ir olandų kalbomis) yra taikomos Europos Sąjungos garantuoto tradicinio gaminio apsaugos taisyklės.
Plg. ale nkt., giùzas (2), kriek nkt.
Žr. alùs (4)


Lambic (otherwise – spontaneous fermentation beer) [French. Lambic; arose from Frenchified Lembeke (Lembeek) town (to the west of Brussels) name] – beer made with natural yeast in the wild (without artificially grown yeast species).
Lambic beers include the history of 500 years. At that time, the peasants of the region had a slight relieving thirst and drink, which would be cheap to produce at the farm. Eventually evolved different Lambic beers.
Lambic is one of the world’s three existing types of beer. This type of beer produced only Pajotenland region (Belgium, Flemish Brabant province of the western part, west of Brussels).
Unlike in ale and lager type beer which is fermented and raised in a carefully selected yeast species, type of Lambic beer, allowed to spread naturally (Senes river valley in Belgium) resident in the wild yeasts and other microorganisms. Lambic beer is unusual sour taste, like a dry wine or cider.
Lambic beer is produced from a type of approximately 70% of barley malt and 30% of non-germinated wheat. Chilled must be left uncovered, that it is infected with wild yeasts and other fermentation may occur spontaneously. Previously it was thought that micro-wind brings, is now understood that the yeast and bacteria predominantly reside within the brewery and wooden fermentation vessels. Routinely at least 86 micro-organisms involved Lambic beer fermentation types, of which the most important of Brettanomyces bruxellensis yeast Brettanomyces and Lambic. This process usually can only take place between October and May, because during the summer months, a number of other undesirable microorganisms of which becomes acidic.
Lambic beers to put a lot of hops (hops inhibits undesirable micro-organisms). That because of the enormous quantity of beer hops are not times for use in dried hops.
Beginning of fermentation, beer is poured into old oak or chestnut barrels of Porto in Portugal or Spain, Jerez regions (sometimes used for wine barrels and used). Beer is left to mature for one or two years (sometimes three). Barrels tightly sealed, protected from the oxidation of beer yeast layer.
Lambic beer is matured in the type usually mixed with each other to get the desired taste. Many kinds of extra pasaldinamos (since they are very sour).
The main types of Lambic:
1st Pure Lambic – cloudy, sour beer is carbonated, usually aged 3 years.
2nd Gueuze – young (aged 1 year) and old (aged 2-3 years) mixture of beer, bottled, where a second fermentation šampanizacijos way. Secondary fermentation produce carbon dioxide, because even young beer fermentation is complete. Usually left to ferment in the bottle gueuze a year, but may be considered, and 10-20 years.
3rd Faro – mild, sweet table beer made 3 years matured unblended Lambic beers sweetening of crystallized sugar. Most Faro sold in bars and beer from the tap (bottles – rare).
4th Fruit Lambic – Lambic beers, which have been added during the fermentation of fruit. The best-known cherry beer – Kriek, as well as popular Macrothylacia (Framboise) and Peach (Peach) beer. Since the berries are added during fermentation, contain a sugar consumed, so this beer is the fruit flavor, but not sweet. Some manufacturers further sweetened beer. Recently, to produce low-quality drinks, a simple Lambic (and even other types of) beer, adding the desired fruits or fruit syrup.
5th Mars – light beer, cooked in the second must leaks.
The names Faro, Lambic, Gueuze, Kriek, Framboise Lambic, and combinations of these names (and equivalents in French and Dutch) is the subject of the European Union, a tradi-product protection.
Cf. ale, gueuze, kriek
See. beer

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: