© Slovėnijos virtuvė

8 Rgp


Slovėnijos Respùblikos virtùvė– valstybės Pietryčių Europoje nacionaliniai patiekalai.
Slovėnija tarsi įsprausta tarp Italijos, Austrijos, Vengrijos, Kroatijos bei Adrijos jūros. Vakaruose ribojasi su Italija, šiaurėje – su Austrija, rytuose – su Vengrija, pietuose – su Chorvatija. Šalis turi priėjimą prie Adrijos jūros.
Pagrindinės žemės ūkio kryptys – kviečių, bulvių auginimas; galvijininkystė, kiaulininkystė. Vyrauja mėsos ir vilnos specializacija. Slovėnijos žemės ūkis nepatenkina nė pusės šalies maisto produktų poreikio. Šalis importuoja didžiąją dalį suvartojamo augalinio aliejaus, kviečių, cukraus, kiaulienos, apynių, paukštienos ir pieno, o eksportuoja daugiausia jautieną, alų ir vyną.
Slovėnijos virtuvei įtaką padarė kaimyninių šalių (Italijos, Austrijos, Vengrijos, Kroatijos) kulinarijos tradicijos. Iš vokiečių slovėnai išmoko patiekti keptas dešreles su raugintais kopūstais, šnicelius, obuolių apkepus, iš austrų – omletus, tortus, obuolių štrudelius, iš vengrų – aštrias sriubas ir guliašą, iš slavų – grybų valgius ir sriubas, grikių košę, duonos gaminius, virtinius, iš Viduržemio kraštų virtuvės – jūros gėrybes ir žalumynus, sluoksniuotus pyragus su mėsa ir sūriu (burekus).
Pakrantės miestuose populiari italų virtuvė. Klasikiniai itališki patiekalai derinami su vietiniais, pavyzdžiui, spageti ar lazanija su vietinėmis jūros gėrybėmis.
Tradiciniai pirmieji patiekalai – kiaulienos sriuba su daržovėmis ir actu, jautienos sultinys, grybienė, dešrelių sriuba, daržovių sriuba. Valgoma su vietine duona. Verdama daržovių sriuba (Zelenjavna juha). Bet koks valgymas pradedamas slovėnišku sūriu.
Antrieji patiekalai – riebios dešrelės su krienais, dešrelės su raudonaisiais svogūnais ir šviežia balta duona, šašlykai, mėsėčiai, vištiena, apkepinti kiaulienos gabaliukai su lydytais kiaulės lašiniais (Tunka). Valgoma nemažai mėsos, ypač avienos, taip pat bulvių, daržovių, žuvies, jūros gėrybių, kruopų (ypač grikių). Mėgstami grybai, itališki makaronai, ryžiai, dešrelės ir guliašas, pjausniai, virtiniai, vištienos ir jautienos troškiniai, žarnokai (Tripe). Valgomi kalmarai, ryžiai su midijomis, krabais ir krevetėmis.
Arkliena – viena iš svarbiausių mėsos rūšių slovėnų tautinėje virtuvėje. Populiarūs kumeliuko mėsos kepsniai.
Slovėnijos virtuvė neįsivaizduojama be grikių košės, kuri dažna restoranų valgiaraščiuose. Mėgstamas sluoksniuotos tešlos kepinys – sluoksniuotas pyragas (burekas) su mėsa ir sūriu.
Gausus kepinių (pyragų) asortimentas – riešutinis pyragas (Potica) su kava ar arbata, karštas pyragas (Gibanica) su aguonų, graikinių riešutų, obuolių ir kaimiško sūrio sluoksniais bei grietinėle, pyragas (Kremna rezina) su vaniline grietinėle, blyneliai (Palačinka) su riešutine pasta ir suplakta grietinėle, apkepti bulviniai rageliai su įdaru iš abrikosų arba slyvų, apibarstyti cukrumi ir džiūvėsėliais.
Geriamas slovėniškas vynas, panašus į itališkąjį ar Pietų Vokietijos svaiginančius produktus iš vynuogių, tačiau labiau sodrus, kartais klampus, šiek tiek saldesnis (pvz., baltasis Beli Pinot), rubino spalvos vynas (Teran, Porto), degtinė, slyvinė ir kitų rūšių įvairaus skonio (pvz., obuolių, kriaušių, medaus, trešnių) gėrimai, taip pat vietinis alus, rūgštus pienas (Kislo mleko), kefyras (Pinjenec), žolelių (rusiška) arbata (juodoji arbata nepopuliari). Kriaušinis samagonas (Viliamovka) ir likeris (Pleterška chruška) paduodami su ledu ir kriaušės gabalėliu. Juoda kava arba juoda kava su grietinėle ruošiama turkiškai – stipri ir saldi.
Vietinis jaunas vynas išpilstomas į butelius su metaliniu arba plastikiniu kamščiu. Vynai su žymeniu „importas“ – be markiruotės gali būti neaukštos kokybės. Aukščiausios kokybės gėrimai: LaЉki Rizling, Beli Pinot, Љirop (baltieji), Merlot, RefoЉk (raudonieji).
Nacionaliniai patiekalai – riebi sriuba (Ričet) iš morkų, bulvių, pupelių, pomidorų, ropinių kopūstų, svogūnų ir česnakų, troškinys iš pupelių ir bulvių (Matevž). Iš kroatų virtuvės perimtas vegetariškas patiekalas (Fritaja), ruošiamas iš šparagų, kiaušinių ir svogūnų. Kartais vietoj šparagų dedama grybų.

Reklama

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: