© Vynas/Wine

9 Rgp

Vỹnas (2) – svaigusis gėrimas iš vaisių sulčių, obuolių, serbentų, vynuogių vynas, gaunamas vykstant pilnam arba daliniam vynuogių, kitų vaisių ar uogų sulčių spiritinio rūgimo procesui.
Vyno istorija glaudžiai susijusi su Vakarų civilizacijos istorija. Iki mūsų dienų išlikusiuose Viduržemio jūros senųjų tautų – egiptiečių, finikiečių, kretiečių, graikų – iškastiniuose dirbiniuose ir raštijos paminkluose visur minimas vynas ir vynuogių sultys. Antai Egipte vynuogynai buvo veisiami maždaug 6000 m. pr. m. e. Ant Tėbų pareigūno Nakhto, gyvenusio apie 1500 m. pr. m. e., antkapio sienos yra freska, vaizduojanti keletą vyrų, kojomis minančių vynuoges vynuogienojų lapinėje. Buvo manoma, kad vyną gerti sveikiau negu vandenį.
Nuo seniausių laikų vynas buvo gaminamas tarp Tigro ir Eufrato upių, pietinėje Kaukazo dalyje, prie Nilo, vėliau ir Palestinoje.
Vyno atsiradimas Europos šalyse sutapo su Graikijos įtakos plitimu keletą amžių prieš mūsų erą. Pirmą kartą vynmedžių pasodinta Italijoje ir Prancūzijoje, kur taip puikiai prigijo. Po to vynuogynai buvo įveisti Ispanijoje ir Šiaurės Amerikoje.
Graikijos vynai išgarbinti ir aprašyti poetų. Tais laikais vynai buvo sumaišyti, atskiesti vandeniu, neretai su prieskoniais ir labai ilgai laikyti. Tokio vyno skonis galėjo būti panašus į raudonojo vyno ir medaus skonį arba muskato prieskonio, arba sakų skonio ir greičiausiai kvepėjo.
Italija graikams buvo vynmedžių kraštas, ir už tai jį turėtų būti dėkinga romėnų palikuonims. Romėnų vynas buvo puikus. Žymusis Opinijaus vynas, pagamintas Opinijaus konsulavimo metu, 121 m. pr. m. e. buvo geriamas net po 125 metų.
Vynmedžiai, kuriuos Europoje išplatino romėnai, buvo auginami visoje Romos imperijos teritorijoje. Žinomiausi ir labiausiai ieškomi Falernum buvo kilę iš vyninių tarp Romos ir Neapolio. Tuomet vynas buvo skiedžiamas vandeniu.
Romėnai, kaip ir graikai, vyną laikydavo molinėse amforose ir statinėse, panašiose į dabartines, ir buteliuose, kurie mažai skyrėsi nuo šiuolaikinių. Manoma, kad prieš du tūkstančius metų italai gėrė jauną, aitrų arba stiprų vyną.
Iki V amžiaus, kai legionai atsitraukė iš šiaurės vakarų Europos, vynmedžiai davė pradžią beveik visiems didžiausiems šių laikų vynuogynams. Pirmiausia vynuogynai paplito prie natūralių sausumos kelių, upių slėniuose, kuriuose romėnai kirto miškus ir augino žemės ūkio augalus.
Ne veltui graikai turėjo gracingąjį vyno ir linksmybės dievą Dionisą, o romėnai – Bakchą.
Greit vynuogynai paplito Prancūzijoje ir senovės Romoje, pasiekė ir Šiaurės Ameriką, Meksiką, Pietų Afriką. Iš didžiųjų Prancūzijos vyno sričių tik Elzasas ir Šampanė yra ne romėnų kilmės.
Biblijoje pasakojama, kaip Nojus vynmedžius pasiėmė į savo Arką, o Kristaus žodžiai „gerkite iš jo visi, nes tai mano kraujas…“ įtraukė vyną į krikščionybės apeigas.
Dar 1098 metais Burgundijoje cistersai dirbo žemės darbus, augino vynmedžius ir gamino vyną. Ordinas buvo turtingas, todėl jo vienuoliai pirmenybę teikė kokybei: ieškojo geriausių vietų vynmedžiams auginti ir tobulino vyno gamybos metodus. Cistersų vienuolynai greitai išplito visoje Prancūzijoje ir kaimyniniuose kraštuose.
Pirmasis putojantis vynas pradėtas gaminti Prancūzijoje nuo XVII a. vidurio (maždaug 1751 m.). Lietuvoje vynas buvo žinomas jau apie XII a. Greičiausiai tai buvo vynas iš laukinių obuolių sulčių, lietuvių liaudies dainose vadinamas žaliuoju vynu. 1640 m. pasaulio atlase (Theatrum orbis terrarum sive Atlas novus…) rašoma, kad XVII a.viduryje Lietuvoje buvo gaminamas gėrimas iš medaus ir vandens su vyšnių sunka ir įvairiausiais kvapsniais. Toks vynas buvo ilgai laikomas ir vartojamas ne tik didikų, bet ir liaudies. Be to, iš Vengrijos, Ispanijos, Prancūzijos buvo įsivežama vynuogių vyno. Pramoninė vyno gamyba pradėta tik po I pasaulinio karo. 1926 m. B. Karazija Anykščiuose įkūrė dirbtuvę, kurioje iš pradžių septyni darbininkai primityviu būdu malė obuolius, spaudė sultis ir gamino vyną. Vėliau buvo pastatytas naujas pastatas – fabrikas, kuriame gamino obuolių, serbentų, mėlynių ir kupažuotą vyną. Šios įmonės vynas 1937 m. Paryžiaus tarptautinėje parodoje buvo apdovanotas dviem aukso medaliais.
Vynuose yra organinių rūgščių, mineralinių druskų, vitaminų, cukraus (išskyrus sausąjį). Maksimali tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 22 proc. putojančiam, gazuotam ir aromatizuotam vynui. Ženklinant gėrimus nurodomos jų kategorijos, jei specialūs teisės aktai nenustato kitaip.
Vynas būna:
1. Natūralus (sausas, pusiau sausas ir pusiau saldus).
2. Spirituotas (stiprus ir desertinis).
3. Putojantis (šampanas).
4. Aromatizuotas (vermutas ir kt.).
Stiprieji vynai turi 17-20 proc. alkoholio ir 1-14 proc. cukraus. Tai – portveinas, madera, cheresas, marsala ir kiti. Desertiniai vynai turi 12-17 proc. alkoholio ir iki 20 proc. cukraus. Tai kahoras, tokajus, muskatas ir kiti. Aromatizuotieji vynai būna desertiniai (16 proc. cukraus ir 16 proc. alkoholio) ir stiprieji (10 proc. cukraus ir 18 proc. alkoholio).
Natūralieji vynai turi: pusiau sausi – 0.5-3 proc., pusiau saldūs – 3-8 proc., o sausi – 9-14 proc. cukraus; alkoholio – iki 16 proc.
Pagal spalvą, stiprumą ir paskirtį vynai skirstomi:
1. Baltieji vynai.
2. Raudonieji vynai.
3. Desertiniai vynai.
Baltieji vynai pagal spalvą būna:
a) žalsvi;
b) blyškūs;
c) aukso ir gintaro spalvos.
Jie tinka prie žuvies, kiaušinių patiekalų ir kepsnių, riebaus sūrio.
Raudonieji vynai būna:
a) šviesiai raudoni;
b) rubino spalvos;
c) tamsiai raudoni;
d) rudieji;
e) liepsnos spalvos.
Jie tinka prie žvėrienos.
Desertiniai vynai yra:
1. Likeriniai (turi daugiau alkoholio ir mažiau cukraus).
2. Saldieji (turi mažiau alkoholio ir daugiau cukraus).
Įvairūs vynai esti apie 0,6-0,8 proc. rūgštumo, o stiprūs ir saldūs – apie 1 proc. Vynui bręstant rūgštingumas kiek sumažėja.
Baltieji vynai geriami palaikyti 10-12 °C, raudonieji – iki 15-18°C, desertiniai ir likeriniai – 10-12°C, šampanas – 3-6°C temperatūroje.
Saldieji desertiniai vynai tinka prie užkandžių. Prie šampano ir baltų sausvynių dera saldieji patiekalai. Gydomaisiais arba stiprinančiais vynais laikomi vermutai, portveinai ir raudonieji vynai.
Sausasis vynas gaunamas iš visiškai suraugintų sulčių, saldusis – kai rūgimas sustabdomas nevisiškai suskilus cukrui, putojantysis – kai vynas prieš rūgimo pabaigą išpilstomas į butelius. Sausasis vynas gali būti distiliuojamas; taip gaunamas brendis. Rožinis vynas gaminamas taip pat kaip ir raudonasis, tačiau jis nupilamas iš statinės tada, kai iš odelių sugeriama tik nedidelė dalis pigmentų.
Atskirą grupę sudaro vadinamieji šventiniai vynai įvairioms šventinėms progoms (pvz., Kalėdinis vynas, pagamintas iš juodųjų serbentų, obuolių ir aronijos sulčių, aromatizuotas senovės meduolių receptuose žinomais kvapais, kurio stiprumas 12 proc., o cukraus – 10 proc.). Šventiniai vynai geriami pašildyti pagal savo skonį (tik neužvirinami).
Dažniausiai namų sąlygomis gaminami natūralūs nespirituoti vynai (alkoholio stiprumas – 14-16 proc.). Labai plačiai naudojami vynui gaminti rūgštesni rudeninių ir žieminių veislių obuoliai; saldžių kriaušių sultys, sumaišyti su rūgštesnių obuolių sultimis; rūgščiosios vyšnios; aromatingesnių rūšių slyvos; raudonieji ir baltieji serbentai (juodieji serbentai dėl stipraus prieskonio gryniems vynams gaminti netinka), agrastai, mėlynės, bruknės ir spanguolės, vynuogės.
Vyno pavadinimas neretai atitinka gaminimo vietovės arba vynuogių veislės pavadinimą.
Pagal kokybę vynai skirstomi į keturias klases:
• Stalo vynas.
• Vietinis vynas.
• Aukštos kokybės vynas iš tam tikro vynininkystės regiono.
• Aukštos kokybės vynas (gerai ištirtas, be cukraus priedų).
Svarbus vyno kokybės rodiklis – sausųjų medžiagų masės dalis (išreikšta procentais) ką tik išspaustose vynuogių sultyse.
Vyno pilama į padažus, įvairius mėsos, žuvies, naminių ir laukinių paukščių mėsos valgius. Vynas įeina į daugelio konditerinių ir miltinių gaminių, saldžiųjų patiekalų sudėtį. Su vynu daromi įvairūs gėrimai (pvz., glintveinas, kokteiliai, kriušonas, punšas ir kt.).
Stiprus, spirituotas, desertinis (dažniausiai šviesus) vynas vartojamas kremams, drebučiams ir sirupams aromatizuoti, o tamsus vynas – tamsiems kremams arba juo praskiedžiami vaisių košės įdarai.
Sausas baltasis vynas duodamas prie baltos mėsos (veršienos, kumpio, nugarinės), žuvies (keptos, virtos ir drebučiuose), daržovių (špinatų, šparaginių pupelių, salotų, bulvių), virtos ir keptos paukštienos, grybų patiekalų, taip pat prie virtų kiaušinių, sūrių su pelėsiu. Pusiau sausas baltasis vynas patiekiamas prie žuvų su baltu padažu, pašteto, fermentinių sūrių, baltų pupelių, žaliųjų žirnelių, mėsos kukulių, makaronų patiekalų. Sausi raudonieji vynai tinka prie žąsies, anties, jautienos kepsnių, kumpio, riebių sūrių. Prie torto, saldžių pyragaičių, šokolado, saldainių tinka saldūs desertiniai vynai. Sausas ir pusiau sausas rausvasis vynas dera prie patiekalų, prie kurių patiekiamas pusiau markinis baltasis vynas, silkės (išskyrus marinuotas), kepta paukštiena, vištienos troškiniai, triušiena, kepta veršiena ir ėriena, ryžiai. Sausas raudonasis vynas dera prie žąsienos, antienos, žąsų kepenėlių pašteto, laukinių paukščių (putpelių, kurapkų) mėsos, kumpio, rūkytos mėsos, nugarinės, aštrių rūkytų gaminių, medžiotojų dešrelių, kiaulienos ir jautienos kepsnių, avienos, mėsainių, guliašo, kepimo krosnelėje ir ant iešmo keptos mėsos, riebių fermentinių ir avių pieno sūrių, spageti, picos, įvairių rūšių riešutų. Pusiau sausas raudonasis vynas tinka prie tų pačių patiekalų, su kuriais geriamas markinis raudonasis vynas, tik baigiant valgyti. Baltieji vynai į stalą paduodami atšaldyti, o saldūs – kambario temperatūros.
Portveinas duodamas tarp vaišių. Desertinis vynas puikiai dera su biskvitiniais kepiniais, pyragaičiais, tortais, keksais, trapios tešlos pyragais, vaisiais (su šviesios spalvos vaisiais – baltasis vynas, su tamsios – raudonasis), riešutais, juoda kava. Vermutas ir aperityvas tinka prieš valgį ir tarp vaišių. Saldų vermutą galima patiekti kaip desertinį vyną.
Iš baltojo, raudonojo ir rožinio vyno, juos toliau fermentuojant, pridedant įvairių priedų ar laikant tam tikromis sąlygomis, gaunamas putojantis vynas (pavyzdžiui, šampanas) ir gėrimai (pavyzdžiui, aperityvai). Vynu kartais vadinamas vaisvynis, gaunamas tokiu pat būdu rauginant kitų vaisių ir uogų sultis.
Putojantis vynas dera prie įvairių patiekalų (išskyrus marinuotus gaminius, rūkytą mėsą ir silkes), saldumynų. Putojantis vynas dažniausiai patiekiamas prieš valgį arba pavalgius.
Vynas iš sušaldytų arba sušalusių uogų vadinamas „ledo vynu“ (vok. eiswein).
Kuo sunkesnis ir riebesnis valgis, tuo sunkesnis, tvirtesnis vynas. Kuo valgis lengvesnis, tuo paprastesnis ir lengvesnis vynas. Vadinasi, vynas derinamas su intensyviausia patiekalo dalimi.
Tradiciškai baltieji vynai eina prieš rožinius ir raudonus, sausi prieš saldžius, o lengvi – prieš sunkius.
Vynas pildomas ar papildomas iš dešinės pusės.
Vynai išpilstomi į 0,5 l, 0,7 l, 0,75 l ir plokščius 0,2 l talpos butelius.
Perkant vyną, butelio etiketėje žymimi tam tikri terminai:
• sausas vynas:
dry, sec, trocken ir secco;
• pusiau sausas:
semi dry, demi – sec, halb trocken, half dry;
• saldus vynas:
sweet, demi sweet.
Žr. vaĩsvynis (1)

Wine – strong drink of the fruit juice, apples, currants, grapes, produced in full or partial grapes, other fruit juices or spirituous fermentation process.
Wine history is closely connected with the history of Western civilization. By our remaining days of the old Mediterranean nations – Egyptians, Phoenicians, Cretans, Greeks – fossil articles and writings referred to monuments everywhere wine and grape juice. For example, in Egypt, vineyards have been bred around 6000 m. Ave. In e The official Nakhto Thebes, who lived about 1500 years Ave. In e, gravestone wall is a fresco, depicting the number of men’s feet which grapes vines. It was believed that drinking wine healthier than water.
Since ancient times, wine has been made between the Tigris and Euphrates rivers in the southern Caucasus, near the Nile, and later in Palestine.
The emergence of wine in Europe coincided with the spread of Greek influence for several centuries before our era. For the first time the vine planted in Italy and France, which has taken off so well. After the vines have been planted in Spain and North America.
Greek wines extol and poets describe. In those days wine was mixed, diluted with water, often spiced and very long-term storage. Such wine could taste like red wine and honey flavor or spice, nutmeg, gum, or taste, and probably smells.
Italy was the Greeks the vine region, and for this it should be grateful to Roman descendants. Roman wine was excellent. Opinijaus famous wine produced Opinijaus konsulavimo time, 121 of Ave. In e been drinking, even after 125 years.
Vines, distributed in Europe by the Romans, were grown throughout the Roman Empire territory. The best known and most sought Falernum was derived from the wine between Rome and Naples. Then the wine was diluted with water.
The Romans, like the Greeks laid the clay amphora of wine and casks, similar to the present, and bottles, which are little different from today. It is estimated that two thousand years ago, Italians drink a young, strong or bitter wine.
By V century, when the legions withdrew from the north-west Europe, the vines gave birth to almost all of today’s largest wineries. First of vineyards spread to the natural land, river valleys, where the Romans crossed the forests and cultivated agricultural crops.
Not for nothing that the Greeks had gracingąjį wine and fun for the god Dionysus and the Romans – Bacchanal.
Quickly spread to vineyards in France and ancient Rome, and reached North America, Mexico, South Africa. Of the major French wine areas only in Alsace and Champagne are not Roman in origin.
The Bible tells how Noah took the vines in his ark, but Christ’s words “Drink from it all, because this is my blood …” added the wine to the Christian rites.
Another 1,098 worked in Burgundy Cistercian earthworks, cultivated vines and produced wine. Order of the rich, and his preference for the quality of the monks: looking for the best places to grow vines for wine production and improved methods. Cistercian monasteries quickly spread across France and neighboring countries.
The first sparkling wine was originally produced in France from the seventeenth century the middle (around 1751). Lithuania wine was already known about the twelfth century Probably it was the wine of wild apple juice, Lithuanian folk songs called green wine. 1640 World Atlas (Theatrum orbis terrarum, sive Atlas Novus …) says that the seventeenth a.viduryje Lithuania was the drink of honey and water with cherry juice. This wine was stored and used for a long time not only for the nobility, but also to the people. In addition, Hungary, Spain and France have been grape wine imports mainly. Industrial wine production started only after the First World War. 1926 B. Karazija Anykščiai founded a workshop in which the first seven male workers primitive form of apples, pressed juice and wine produced. It was subsequently built a new building – a factory which produced apples, currants, blueberries and blended wine. This wine company in 1937 The Paris international exhibition was awarded two gold medals.
Wines are organic acids, mineral salts, vitamins, sugars (except dry). The maximum volume of ethyl alcohol – 22 percent. sparkling, aerated and flavored wines. The labeling of beverage out of their category, where specific legislation provides otherwise.
Wine is:
1st Natural (dry, semi dry and semi-sweet).
2nd Fortified (strong and dessert).
3rd Sparkling (Champagne).
4th Flavoured (vermouth, etc.)..
Strong peaks are 17-20 percent. alcohol and 1-14 per cent. sugar. This – Port, Madeira, sherry, Marsala, and others. Dessert wines are 12-17 percent. alcohol and 20 percent. sugar. This kahoras, Tokay, muscat, and more. Flavored wines are dessert (16 per cent. Sugar and 16 per cent. Alcohol) and strong (10 per cent. Sugar and 18 per cent. Alcohol).
Natural wines are: semi-dry – 0.5-3 percent., Semi-sweet – 3-8 per cent. And dry – 9-14 percent. sugar, alcohol – up to 16 percent.
Under the color, strength and purpose of wines are divided:
1st White wines.
2nd Red wines.
3rd Dessert wines.
White wines by color are:
a) greenish;
b) pale;
c) gold and amber.
They are good with fish, egg dishes and steak, creamy cheese.
Red wines are:
a) bright red;
b) ruby color;
c) purple;
d) brown;
e) a flame-colored.
They are suited to the game.
The dessert wines are:
1st Liqueur (with more alcohol and less sugar).
2nd The sweet (less alcohol and more sugar).
Other wines listed below are based on 0.6 to 0.8 percent. acidity, and strong and sweet – about 1 percent. Wine matures as the decrease in acidity.
White wines are consumed to maintain 10-12 ° C, red – to 15-18 º C, dessert and liqueur – 10-12 º C, Champagne – 3-6 oC.
Sweet wines are suited to the dessert snacks. The champagne-and-white line sausvynių sweet dishes. Enhance therapeutic or wine as vermouth, port and red wine.
Dry wine produced entirely from the fermented juice, sweet – when the suspension is not fully break-up fermentation of sugar sparkling – when the wine fermenting before the end of the packaging. Dry wine can be distilled, as obtained from the brandy. Rose wine is produced as well as red, but it is removed from the barrel when the cuticle is absorbed only a small part of the pigments.
A separate group of so-called festive wines for different occasions, holidays (eg Christmas wine made from black currant, chokeberry and apple juice, flavored honey cake recipe old flavors, with a strength of 12 percent. And sugar – 10 percent).. Festive wine drunk warm to your liking (only neužvirinami).
Most houses are made of natural conditions, whether fortified or not wine (alcohol strength – 14 to 16 percent).. It is widely used in wine production acidic autumn and winter varieties of apples, sweet pears, juice, mixed with acid apple juice, acid cherries, flavoursome plum, red and white currant (black currant on the strong spice, pure wines are not acceptable), raspberries, blueberries, red bilberry and cranberries, grapes.
Wine is often the name of the grape production area, or denomination.
According to the quality wines are classified into four classes:
• Table wine.
• Local wine.
• High-quality wine from a wine-producing region.
• High-quality wine (well-tested, with no added sugar).
An important indicator of the quality of wine – dry mass fraction (percentage) of freshly pressed grape juice.
Add to wine sauce and various meat, fish, poultry and wild game meat dishes. Wine is part of a number of confectionery and flour products, sweet dishes composition. The wine made in a variety of drinks (such as mulled wine, cocktails, claret-cup, punch, etc.)..
A strong, fortified, dessert (usually light) is used for wine creams, gelatin and flavored syrups, and the dark wine – it dark creams or diluted fruit pulps of stuffing.
Dry white wine is given to the white meat (veal, ham, loin), fish (baked, boiled, and jelly), vegetables (spinach, green beans, lettuce, potatoes), boiled and fried meat, mushroom dishes, as well as cooked eggs, cheese with mold. Semi-dry white wine is served to the fish with white sauce, pate, cheese, white beans, green peas, meat dumpling, noodle dishes. Dry red wines are suitable for the goose, duck, beef steak, ham, fatty cheeses. The cake, sweet biscuits, chocolates, sweets for sweet dessert wines. Dry and semi-dry wine is in line to Reddish dishes served at a semi-vintage white wine, herring (except marinated), cooked poultry, baked chicken, rabbit, roast veal and lamb and rice. Dry red wine fit into the goose, duck, goose liver pate, wild birds (quail, partridge), meat, bacon, smoked meat, tenderloin, smoked sharp products, hunter sausage, pork and beef steaks, lamb, hamburger, goulash, and the baking oven spit roasted meat, fat sheep’s milk and rennet cheese, spaghetti, pizza, various kinds of nuts. Semi-dry red wine for the same meal, drinking with some vintage red wine, eat until late. White wines are chilled to the table shall be filed and sweet – at room temperature.
Port given to the fruit. Dessert wine is perfectly consistent with sponge biscuits, cakes, pies, cakes, crumbly dough cakes, fruits (fruits with bright colors – white wine, with dark – red), nuts, black coffee. Vermouth and aperitif before a meal and for the feast. Sweet vermouth can be delivered as a dessert wine.
In white, red and rosé wines, the fermentation by adding various additives or under certain conditions produced a sparkling wine (like champagne) and beverages (for example, aperitifs). Wine is sometimes called vaisvynis obtained in the same way other fermented fruit juice.
Sparkling wine fit into the various dishes (except pickled products, smoked meat, and herrings), sweets. Sparkling wine is usually served before or after meals.
Wine from frozen or of frozen berries called “ice wine (Eiswein German).
The heavier and riebesnis food, the harder, stronger wines. The meal is lighter, simpler and easier for the wine. Consequently, the wine is combined with the most intensive part of the dish.
Traditionally, white wines go against the pink and red, dry before sweet and mild – severe before.
Wine must be completed or be added to the right side.
Wines bottled in 0.5 liter, 0.7 liter, 0.75 liter and 0.2-liter flat bottles.
Buying a wine bottle label affixed to certain terms:
• dry wine:
dry, sec, trocken and secco;
• semi-dry:
semi dry, demi – sec, halb trocken, half dry;
• sweet wine:
Sweet, sweet demi.
See . fruit wine

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: