© Hidrastinas/Hydrazine

15 Rgs

Hidrastìnas (2) – kraujavimą stabdantis alkaloidas, gaminamas iš kanadinės auksašaknės (Hydrastis canadensis) šakniastiebių.
Žr. alkalòidas (1), auksašãknė (2)

Hydrazine – bleeding inhibits alkaloid obtained from the American orange-root (Hydrastis canadensis).
See. alkaloid, orange-root

Komentarai Parašykite komentarą
Kategorijos © Alkaloidai, cheminės medžiagos
Autorius meniu

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Kategorijos/Categories

Archyvas/Archive

********************

© Dešrainis

© Dešraĩnis (2) – sumuštinis-suvožtinis: dvi sudėtos duonos riekės su dešra arba dešrele, daržovėmis, padažais. Tai užkandis. Dešrainio kilmės šalis – Amerika (JAV). Yra daug atsiradimo versijų, nors nė viena nepatvirtinta. Tačiau žinoma, kad amerikietiškas pavadinimas „hot dog“ buvo paminėtas 1900 m. Oksfordo anglų kalbos žodyne. Teigiama, kad 1860 metais Niujorko gatvėse vokiečių imigrantai pardavinėjo […]
© Šašlykas

Šašlỹkas (1) [rus. шашлык < osm.-turk. šišlik < šiš – iešmas, virbas] – avienos, vištienos, kiaulienos (rečiau jautienos) gabaliukų, suvertų ant iešmo, kepsnys. Tai antrasis patiekalas, populiarus gamtoje, kaimo sodybose, kolektyviniuose soduose, per šventes ar vaišes. Pirmuosius mamutienos šašlykus ant laužo kepė senų senovėje. Vėliau muškietininkai ir klastingieji gvardiečiai su malonumu verdavo ant savo muškietų […]
© 2 Virtinis

2 Virtìnis, -ė (2) (virtàsis) – virtinė dešra, būtina virti arba jau išvirta. Žr. dešrà (4), virtà dešrà
© Mėsa

Mėsà (4) – naminių kanopinių, paukščių, kiškinių, laukinių medžiojamųjų gyvūnų ir maistui medžiojamų laukinių paukščių, ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų, smulkiųjų laukinių medžiojamųjų gyvūnų ir stambiųjų laukinių medžiojamųjų gyvūnų valgomosios dalys, įskaitant kraują. Tai maistui vartojamos skerdienos dalys: gyvuliena, paukštiena ir žvėriena – maisto produktas, gaunamas iš naminių skerdžiamų gyvulių ir pjaunamų paukščių, rečiau ir medžiojamų […]
© Konservuota mėsa

Konservúota mėsà – gaminys iš paruoštų, išvirtų ar keptų (apkeptų) skerdienos dalių sultinyje. Paruošta mėsa (be kaulų, sausgyslių, plėvelių) dedama į puodą, užpilama druska ir vandeniu, dedama prieskonių ir verdama apie keletą valandų, kol mėsa suminkštėja. Išvirta mėsa dedama į stiklainius, sudėta mėsa apipilama verdančiu sultiniu ir uždaroma hermetiškai sterilizuotuose stiklainiuose, verčiama aukštyn dugnu ir […]

********************

© Varškė

Varškė (3) – sutraukintas pienas be dalies išrūgų, gaminamas iš pasterizuoto, nenugriebto arba lieso karvės pieno. Tai baltymingas rauginto karvių ar kitų gyvulių pieno produktas, gautas surauginus pieną grynomis pieno rūgšties bakterijų kultūromis arba kartu su grynųjų kultūrų raugu pridėjus pieną sutraukiančių fermentų ir kalcio chlorido, pašalinus dalį išrūgų, skirtas tiesiogiai vartoti arba varškės gaminiams […]
© Sviesto padažas

Svíesto pãdažas – viena iš karštųjų padažų grupių. Sviesto padažai labai kaloringi, nes juose yra daug sviesto. Gaminami iš sviesto ir kiaušinių trynių, pridedant citrinos sunkos arba citrinos rūgšties ir druskos. Padažas maišant kaitinamas. Kaitinant įpilama po truputį šalto vandens, kad neišsiskirtų sviestas ir nesuvirtų tryniai. Sviesto-kiaušinių padažą galima maišyti su pieno padažu. Sviesto-kiaušinių padažas […]
© Varškės patiekalas

Varškės pãtiekalas – įvairus valgis iš rūgštaus pieno produkto. Iš varškės gaminami įvairiausi sūriai. Riebi varškė gaunama iš natūralaus nenugriebto rūgusio pieno, liesa – iš separuoto. Nenugriebto pieno varškė yra skanesnė, maistingesnė negu nugriebto. Dažnai ji valgoma su pienu ar grietine, įvairiais prieskoniais (kmynais, česnaku, uogiene, žalumynais). Iš liesos varškės gaminami varškėčiai, virtiniai, apkepai. Skoniui […]
© Sviesto mišinys

Svíesto mišinỹs – viena iš šaltųjų padažų grupių. Vartojamas sumuštiniams gaminti, mėsos ir žuvies patiekalams apipavidalinti. Skiriami: silkių sviestas, sūrio sviestas, sviestas su garstyčiomis, kilkių sviestas, žaliasis (žalumynų) sviestas. Sviesto mišiniai būna aromatingi, aštraus skonio. Antai žalumynų sviestas patiekiamas prie muštinio (bifštekso), antrekoto, pjausnio (šnicelio), žuvies, keptos dideliame riebalų kiekyje; sviestas su garstyčiomis – sumuštiniams […]
© Sviestininkystė

Sviestininkỹstė (2) – sviesto gamyba.

********************

© Silikoninės kepimo formos

Šiuolaikinė šeimininkė įprastą kepimo formą pakeitė nauja, silikonine. Tačiau yra ir tokių šeimininkių, kurios dar neįvertino silikoninių kepimo formų privalumų. Silikoninių kepimo formų pasirinkimas. Silikoninės kepimo formos būna pačios įvairiausios: vientisos, suskirstytos kepti keksiukams arba kepsneliams bei kekso formos, su išpjautu viduriu. Pasirinkti turėtumėte tą, kurią naudosite dažniausiai, pagal savo poreikius. Silikoninių kepimo formų naudojimas. […]
© Plastmasinis indas

Plastmãsinis iñdas – dedamoji priemonė, pagaminta iš plastinės masės. Plastmasiniai indai patogūs ir higieniški gaminant maistą virtuvėje, vaišinantis gamtoje, kelionių metu. Jie stipresni už stiklinius, porcelianinius, fajansinius, lengvai plaunami ir ilgaamžiai. Netinka rauginti kopūstų, agurkų, grybų, pomidorų, ilgiau laikyti pieno, grietinės, sviesto, varškės, nes produktai įgauna nemalonų kvapą ir skonį. Plaunama taip pat kaip ir […]
© Stiklinis indas

Stiklìnis iñdas – dedamoji priemonė apkepams, mėsos ir bulvių patiekalams, desertui, vaisiams, ledams, galima dėti į orkaitę, mikrobangų krosnelę, šaldiklį bei plauti indaplovėje. Tai ir padėklas tortui ant kojelės, dubenys, lėkštė su skyreliais, dubenėliai, lėkštės ir panašiai. Dar ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristaus gimimą žmonija jau naudojo stiklą. Stikliniai indai gaminami dviem būdais: a) pučiami; b) […]
© Porcelianinis indas

Porceliãninis iñdas – dėklas iš neįprastos keramikos – porceliano. Pasirodė daugiau kaip prieš 1300 metų Kinijoje, o vėliau ir Japonijoje. Senovėje buvo sakoma, kad porcelianas žydras kaip dangus po lietaus, blizgantis kaip veidrodis, plonas kaip popierius, skambus kaip gongas, lygus kaip ežero paviršius saulėtą dieną. Europoje jis anksčiau vertintas brangiau už auksą. Sklido gandai, kad […]
© Plastikinis indas

Plastikìnis iñdas – indas iš plastiko (amino plastiko), organinio stiklo ir polistirolo, polietileno. Plastikas – lengva, nebrangi ir nepavojinga sveikatai medžiaga. Daugelis produktų išpilstomi į plastmasinę tarą arba supakuojami į polietileninius paketus. Plastikinė tara hermetiškai patikima: į ją nepatenka oro, mikrobai joje dauginasi lėtai, o produktai ilgai išlieka švieži. Plastikinė pjaustymo lenta turi daug privalumų: […]

********************

© Tiesa apie kavą

Daugiau apie kavą ir jos rūšis pasaulyje rasite 85 straipsnius: Kava ir Pasaulio kava Kavą žmonės geria jau ne vieną šimtą metų. Visiems žinomą energijos suteikiantį stimuliuojamąjį poveikį nulemia kavoje esantis kofeinas. Kofeinas žmones veikia nevienodai. Vieni šio gėrimo gali išgerti po keletą puodelių per dieną ir nejausti jokio poveikio, kitiems pakanka ir vieno puodelio per dieną. *** […]
© Zimbabvės kava/Zimbabwe Coffee

Zimbãbvės kavà – malonaus vaisius primenančio skonio, pikantiško rūgštingumo ir neblogos konsistencijos gėrimas, kokybe panašus į Kenijos kavą. Žr. kavà (4), Zimbãbvės virtùvė Zimbabwe Coffee – fruit reminiscent of a pleasant taste, savory and quite good acidity drink consistency, quality, similar to Kenyan coffee. See . coffee, Zimbabwe’s kitchen
© Zambijos kava/Zambian coffee

Zámbijos kavà – subalansuotas, malonaus rūgštingumo bei vidutinės konsistencijos gėrimas. Geriausios Zambijos kavos rūšys geros ir labai geros kokybės. Savo skoniu panaši į Kenijos kavą, nors rūgštingumo joje kiek mažiau. Žr. kavà (4), Zámbijos Respùblikos virtùvė Zambian coffee – balanced, nice acidity and a medium drink consistency. Best coffee in Zambia types of good and […]
© Vokiška kava/German Coffee

Vókiška kavà – rupaus malimo vokiečių gamintojų kava. Kaip ir skandinavai, vokiečiai, skirtingai nei anglai, ruošia kavą aparatais su filtrais ir geria ją iš vidutinių ar didelių puodelių. Vokiškos kavos rūšys tinka daugiau filtriniams kavos aparatams. Populiarios kavos rūšys Jacobs ir Tchibo yra švelnios su rūgščiu prieskoniu. Visoms vokiškoms kavoms gaminti naudojama aukštos kokybės vidutinio […]
© Vienos kava/Vienna coffe

Víenos kavà – perfiltruotas, sumaišytas su pienu ir pagardintas medumi karštas gėrimas. Atsirado XVII a. Austrijos sostinėje. Tai labai senas, Austrijos imperijos laikus menantis kavos gėrimas, kurio sudedamosios dalys – tradicinė juoda kava ir po šaukštelį plaktos ir skystos grietinėlės. Šiuo metu Vienos kava gerokai skiriasi nuosavo pirminio varianto – ją puošia plaktos saldžios grietinėlės […]

********************

© Gabalinis cukrus/Lump sugar

Gabalìnis cùkrus – cukraus rūšis, gaminama cukraus kubeliais iš baltojo rafinuoto cukraus. Lump sugar – the type of sugar produced from sugar cubes of white refined sugar.
© Cukringas augalas/Sugary plant

Cukrìngas áugalas – tai cukranendrė ir cukrinis runkelis. Pasaulyje kasmet daugiausia iš cukranendrių gaminamas cukrus, spiritas, romas, sirupas, o iš cukrinių runkelių – cukrus. Žr. cùkranendrė (1), cùkrinis ruñkelis Sugary plant – the cane and sugar beet. Around the world each year mainly from sugar cane produced sugar, alcohol, rum, syrup and sugar from sugar […]
© Rafinuotas baltasis cukrus/Refined white sugar

Rafinúotas baltàsis cùkrus – cukraus rūšis, gaminama iš cukrinių runkelių arba cukranendrių juos rafinuojant (pramoniniu būdu perdirbant natūralias žaliavas). Žr. rafinúotas cùkrus Refined white sugar – type of sugar produced from sugar cane or sugar beet refining them (the industrial processing of natural raw materials). See. refined sugar
© Rafinuotas cukrus/Refined sugar

Rafinúotas cùkrus [pranc. raffiner – valyti, tobulinti, smulkinti] – valytas cukrus be priemaišų, gaunamas rūšiuojant kristalus pagal dydį. Pirmąkart baltasis cukrus pradėtas gaminti 1840 m. Kadangi cukrus yra gelsvas ir su priemaišomis, todėl jis papildomai gryninamas, t.y. rafinuojamas ir spalvinamas žydru dažu, suteikiančiu jam baltumo. Rafinuoto cukraus rūšys yra granuliuotas cukrus ir cukraus pudra. Cukraus […]
© Kristalizuotas cukrus/Crystallized sugar

Kristalizúotas cukrùs – tai stambūs cukraus kristalai. Tinka karštiems gėrimams saldinti. Būna trejopi cukraus kristalai: balti, gelsvai rudi ir tamsiai rudi kubelių formos. Žr. rafinúotas cùkrus Crystallized sugar – is a large sugar crystals. Suitable for hot drinks sweetened. There are threefold sugar crystals: white, yellow-brown and dark brown cube shape. See. refined sugar

*******************

© Chačapuris

© Chačapùris (2) (kitaip – chačiapùris (2)) [gruz. chaciapuri, khachapuri] – nacionalinis gruzinų (ir Kaukazo tautų) patiekalas – trapus mielinis pyragėlis ar sluoksniuotos tešlos paplotėlis, įdarytas sūryme brandintu fermentiniu sūriu, mėsa ar žuvimi. Gali būti su fermentinio ir varškės sūrių įdaru. Chačapurių receptūra Gruzijoje įvairuoja, nelygu kuriame regione gaminami. Valgiui tradiciškai naudojami miltai, rūgpienis (jogurtas […]
© Čeburekas

Čeburèkas (2) [turk. çiĝ börek < tiurk.] – plonai kočiotos prėskos tešlos pyragėlis su mėsos įdaru, virtas aliejuje. Tradiciškai pyragaitis kepamas su avienos ir aštrių prieskonių įdaru. Tai Krymo ir Kaukazo pyragėlis, paplitęs Balkanuose, Vidurinėje Azijoje, Lietuvoje. Čeburekai atsirado seniai, jų gimtinė – Vidurinė Azija. Tradiciškai tinka aviena, tačiau faršo pavidalu naudojama ir kiauliena ar […]
© Šašlykas

Šašlỹkas (1) [rus. шашлык < osm.-turk. šišlik < šiš – iešmas, virbas] – avienos, vištienos, kiaulienos (rečiau jautienos) gabaliukų, suvertų ant iešmo, kepsnys. Tai antrasis patiekalas, populiarus gamtoje, kaimo sodybose, kolektyviniuose soduose, per šventes ar vaišes. Pirmuosius mamutienos šašlykus ant laužo kepė senų senovėje. Vėliau muškietininkai ir klastingieji gvardiečiai su malonumu verdavo ant savo muškietų […]
© Mielinis blynas

Miẽlinis blỹnas – kepamas plonas sklindis. Tai keptas miltų patiekalas. Manoma, kad mielinis blynas atsirado 1005-1006 metais. Jo pirmtaku buvo prėskas, nerūgštus paplotėlis, paruoštas iš avižų kisieliaus. Mieliniai blynai daromi iš persijotų miltų, kiaušinių, pašildyto pasūdyto pieno, mielių su cukrumi. Tešla turi būti grietinėlės tirštumo. Kepama keptuvėje, patepant margarinu ir pan. Produktai mielinių blynų tešlai […]
© Blynelis

Blynẽlis (2) – keptuvėje kepamas plonas mažytis valgis. Gaminami miltiniai, bulviniai, baltos duonos ir kt. blyneliai. Valgomi su obuoliais, cukrumi, lydytu sviestu, uogiene. Į stalą tiekiami deserto šaukštu ir šakute, pašildytoje negilioje lėkštėje, o serviruojami indai – didlėkštės. Kinų virtuvėje populiarūs blyneliai su sezamais, graikų virtuvėje – Atėnų blyneliai iš jautienos (Krepes). Argentinoje kepami sklindžiai […]

********************

© Dozatorius-Dispenser

Dozãtorius (1) (kitaip – pildytùvas (2)) [gr. dosis – davinys] – įrenginys, automatiškai atmatuojantis skysčio arba birios medžiagos reikiamą masę (masės dozatorius) arba tūrį (tūrio dozatorius). Tai birių ir skystų produktų fasavimo įrengimai. Skysčiams (dažniausiai degtinei) arba birioms medžiagoms naudojami dozatoriai saugo, kad gėrimo ar produkto nebūtų galima padirbti ir pakeisti turinio. Pavyzdžiui, buteliai su […]
© 1 Barbekiu/1 Barbecue

1 Barbekiù nkt. [angl. barbecue < isp. barbacoa] – kaitintuvas (geležinė krosnelė) keptiems ir rūkytiems produktams ruošti ir pats patiekalo ruošimo procesas, taip pat vakarėlis arba priėmimas. Greičiausiai atsirado žmonėms išmokus kepti mėsą ant laužo. Vakarų indėnų kalboje yra žodis, apibūdinantis šį procesą – „barbacoa“. Įdomu tai, kad Teksase (JAV) barbekiu reiškia „jautiena“, o Pietų […]
© Malūnėlis/Grinder

Malūnėlis (2) – malamoji mašinėlė kavai, pipirams, cinamonui, kmynams ir kitiems prieskoniams malti. Didelis gaminių asortimentas – mediniai, plieniniai, akriliniai, kombinuoti įvairių spalvų, dydžių ir dizaino malūnėliai. Grinder – mill coffee, pepper, cinnamon, cumin and other spices ground. Large range of products – wood, steel, acrylic, combined in different colors, sizes and designs mills.
© Filtrinis kavos aparatas/Filter coffee maker

Fìltrinis kavõs aparãtas – prietaisas, kuriuo smulkinta, nestipriai skrudinta, švelni, rupesnio malimo kava perleidžiama per filtrus. Būna įvairių medžiagų filtrų. Vieni skirti aparatų apsaugai, kiti patogesniam naudojimui ir priežiūrai. Smulkiai maltai kavai paprastai naudojamas popierinis filtras, dedamas į plastmasinį ar porcelianinį piltuvėlio formos indą. Yra ir tokių filtrų, kuriuos galima iškart dėti ant virdulio ar […]
© Espreso kavos aparatas/Espresso coffee maker

Esprèso (Espresso) kavõs aparãtas [angl. Short coffe] – prietaisas, kuriuo gaminamas aukštos kokybės kavos gėrimas vienetinėmis porcijomis. Tai skrudinta, smulkiau malta kava, patiekiama mažuose puodeliuose. Šį kavos paruošimo metodą 1946 m. išrado Achilas Gadžija. Aromatinės ekstrakcinės medžiagos išskiriamos iš mãlinio karštu 90-95 °C vandeniu, kuris iš viduje esančio šilumokaičio automatiniu ar pusiau automatiniu būdu išstumiamas […]

********************

© Kalmukijos arbata

Kalmùkijos arbatà [kalm. Хальмг Таңһч цә] – nacionalinis gėrimas iš arbatžolių, vandens, pieno ir žaliosios plytelinės arbatos, kuris primena mongolišką arbatą. Paskaninama tirpintu sviestu, avienos riebalais ir kitais ingredientais. Tai žalioji arbata, kurią mongolams nuo seniausių laikų tiekė kinai. Tarybiniais laikais žaliąją arbatą presuodavo (briketais) ir darydavo iš gruziniškų arbatžolių rūšių. Kalmukiška arbata […]
© Daržovių sultys (II)

Jau rašėme apie morkų, burokėlių, bulvių, agurkų ir kiaulpienių sultis (pradžia ČIA). Dabar pakalbėsime apie kitas naudingas sultis (tęsinys). Petražolių sultys Jos labai stiprios, todėl vienu metu negalima gerti daugiau nei vieną valgomąjį šaukštą, nebent atitinkamu santykiu sumaišius su morkų bei kitų daržovių sultimis. Natūralios petražolių sultys pagerina deguonies apykaitą, palaiko normalią antinksčių, skydliaukės veiklą, […]
© Daržovių sultys

Iš šviežių daržovių išspaustos sultys – reikalingiausių ir lengviausiai įsisavinamų mūsų organizmui būtinų elementų šaltinis. Daržovių sultys – tai organizmo „statybininkės“ bei „rekonstruktorės“. Jose gausu visų žmogui būtinų amino rūgščių, mineralinių medžiagų, druskų, fermentų ir vitaminų. Jas gerti reikia šviežias, natūralias, be konservantų ir laikytis jų išspaudimo technologijos. Turint galvoje netaisyklingą mūsų mitybą, augalų sultys […]
© Sula-Sap

Sulà (4) – pavasarį iš medžių (ppr. beržų ir klevų) leidžiamos sultys. Sula teka nuo vienos iki kelių savaičių. Kuo greičiau pradeda kilti aplinkos temperatūra ir brinkti medžių pumpurai, tuo greičiau sula nustoja tekėjusi. Klevai ima skirti sulą savaite ar dviem anksčiau nei beržai. Klevų sula truputį saldesnė už beržų. Dar irokėzai klevų sulos tekėjimo […]
© Beržų sula-Birch sap

Beržų sulà – iš medžių leidžiamos sultys. Nuo seno Dzūkijos senoliai sulą raugindavo ir išlaikydavo iki vasaros darbų. Į pilną sulos kubilą įmesdavo ruginės duonos riekę, o ant viršaus užpildavo apie 5 cm storio avižų sluoksnį ir pridengdavo drobule. Sudygusios avižos sudarydavo apsauginį sluoksnį, po kuriuo sula surūgdavo. Senovėje iš sulos tekėjimo žmonės spręsdavo apie […]

********************

Tarptautinė aludarių diena

Mintis švęsti Tarptautinę aludarių dieną (07-18) kilo JAV žurnalistui Jay Brooks, kuris rašė apie alų. Pasigavęs jo idėją žurnalas „Beer & Brewer Magazine“ šia proga pradėjo rinkti geriausią vietos aludarį. Aludarių dienai minėti buvo pasirinkta liepos 18-oji – šv. Arnoldo vardadienis, nes šis šventasis kai kuriuose bažnyčios raštuose minimas kaip aludarių globėjas. Beje, alaus globėjais […]
© Populiariausi alkoholiniai kokteiliai pasaulyje

Malonu karštos vasaros vakarais išgerti savo mėgstamiausio kokteilio – alkoholinio ar nealkoholinio, nesvarbu, viskas priklauso nuo jūsų noro ir skonio. Ir svarbiausia – saikingumo. Kruvinoji Meri Kokteilį 1921 metais sukūrė mesjė Monsieur Pete „Harriz“ bare, Paryžiuje. Gėrimo pavadinimas paveldėtas iš anglų karaliaus Henriko VIII dukters, kuriai už savo žiaurumą prikabinta etiketė – pravardė Kruvinoji […]
© Šampano gimimo diena

Rugpjūčio 4-ąją šampano gerbėjai visame pasaulyje mini Šampano dieną. Nors šios dienos kilmę ir amžių atsekti sunku, tačiau, kaip ir daugelis nacionalinių maisto bei gėrimų švenčių, ji pagrįsta daugkartiniais paminėjimais įvairiuose istoriniuose šaltiniuose. Tradiciškai rengiami pusryčiai arba priešpiečiai su šampanu. Prie šampano tinka rafinuoti, bet paprasti užkandžiai – prancūziškos pusryčių bandelės, skrebučiai, saldūs sausainėliai, lašiša […]
© Šampanas

Šampãnas (2) [pagal Prancūzijos Šampanės (Champague) provincijos pavadinimą] – nestiprus putojantis, anglies dioksido prisotintas vynuogių vynas, gaunamas, pakartotinai rauginant (šampanizuojant) natūralų tam tikrų vynuogių rūšių vyną. Pirmąkart šio gėrimo unikali technologija sukurta XVII a. Prancūzijoje. Į Prancūziją vynuogių atvežė romėnai užkariautojai. Atvežtieji daigai greitai prigijo ir išsiskyrė savybėmis, kurios nebūdingos rytų ir pietų vynuogėms. Jau […]
© Putojantis vynas

Putójantis vỹnas (sparkling wine) – 10,5-12,5 proc. alkoholinis vynuogių gėrimas, prisotintas anglies dioksido dujomis, turintis nuo 0,5 iki 12 proc. cukraus. Tai šampanas, putojantis muskatas. Gali būti aromatingi pusiau saldūs spanguolių arba juodųjų serbentų ir kitų uogų skonio ir aromato putojantys vynai. Pirmosios fermentacijos metu naudojant aerobines (joms reikia oro) mieles išsiskiria daug angliarūgštės. Yra […]

********************

© Vėžių padažas

Vėžių pãdažas – valgio dažinys iš baltai pakepintų, sultiniu atskiestų miltų su pakepintomis prieskoninėmis daržovėmis bei svogūnais, pipirais, užpiltų sausu baltuoju vynu ir įlašintų citrinų sulčių. Baigiant virti, į padažą įdedama sviesto ir vėžių sviesto. Padažas sumaišomas ir perkošiamas. Crayfish sauce – a meal from the flowers of white, toasted, broth diluted with flour and […]
© Vanilinis padažas

Vanìlinis pãdažas – saldusis valgio dažinys, tiekiamas su pudingais, kruopų apkepais. Žali tryniai gerai ištrinami su cukrumi ir miltais, praskiedžiami karštu pienu, išmaišoma, nuolat maišant pakaitinama ant mažos ugnies iki virimo (nevirinti). Nukaičiama, įberiama vanilinio cukraus. Žr. saldùsis pãdažas Vanilla sauce – the flowers of sweet food, served with pudding, semolina pudding. Raw yolks well […]
© Vaisių padažas

Vaĩsių pãdažas – valgio dažinys iš įvairių vaisių. Tai raudonųjų serbentų, medžiotojų, bruknių padažai, tinkantys prie įvairių šaltos mėsos, žvėrienos kepsnių. Žr. gãtavas pãdažas, pãdažas (3b) Fruit sauce – a meal from the flowers of various kinds of fruit. This is a red currant, hunters, cranberry sauce, suitable to a variety of cold meat, game […]
© Uogų ir vyno padažas

Úogų ir vỹno pãdažas – saldusis valgio dažinys, tiekiamas su pudingais, apkepais. Uogos perrenkamos, pašalinamos šakelės, vaiskočiai, nuplaunamos šaltu vandeniu. Pertrinamos pro ašutinį sietą. Vanduo su cukrumi ir vynu užvirinamas, sudedama paruošta uogų tyrė, pakaitinama iki virimo. Žr. saldùsis pãdažas Berries and wine sauce – the flowers of sweet food, served with pudding crumbles. Berries […]
© Šokoladinis padažas

Šokolãdinis pãdažas – saldusis valgio dažinys, tiekiamas su saldžiais pudingais, apkepais. Žali tryniai gerai ištrinami su cukrumi, kakava ir miltais, praskiedžiama karštu pienu, pakaitinama (bet neužvirinama), nuolat maišant ant mažos ugnies, kol sutirštėja. Žr. saldùsis pãdažas Chocolate sauce – sweet flowers of a meal, served with sweet pudding, pudding. Raw yolks well with the omitted […]

********************

© Cukraus pakaitalai/Sugar substitutes

Cùkraus pakaitalaĩ dgs. – skirtingos sudėties saldžios medžiagos, vartojamos vietoj cukraus. Tai maisto produktai be cukraus ar su jo pakaitalais, rekomenduojami sergantiems diabetu, turintiems antsvorio, norint išvengti ankstyvos aterosklerozės. Pramoninis maistas pateikė koncentruotus – daug baltymų, riebalų, angliavandenių (cukraus) turinčius produktus. Cukrus, teikiantis energijos, sulaukė pakaitalų – saldiklių, neteikiančių energijos (pvz., acesulfanas (E 950), kuris […]
© Sacharinas/Saccharin

Sacharìnas (2) [gr. sakchar – cukrus] – vienas cukraus pakaitalų: balti, saldūs, blogai tirpstantys vandenyje milteliai. Tai aromatinis organinis junginys, bespalviai saldūs kristalai; diabetikų vartojamas vietoj cukraus. Priklauso saldiklių grupei. Sachariną 1879 m. vasario 27 d. atrado amerikiečių chemikai Ira Remsenas (Remsen; JAV) ir Konstantinas Falbergas (Constantine Fahlberg; JAV). Produktuose sacharino žymėjimo kodas – E […]
© Kavos pakaitalas/Coffee substitute

Kavõs pãkaitalas – gėrimas, gaminamas iš paskrudintų, sumaltų ir pagal receptūrą sumaišytų duoninių javų (miežių, avižų, rugių), gilių, sojos, riešutų, vaisių kauliukų. Kavos pakaitalai yra malonaus skonio ir aromato. Skiriami: 1. Kavos pakaitalai su pupelių kavos priedu. 2. Kavos pakaitalai be pupelių kavos, bet su cikorija. 3. Kavos pakaitalai be pupelių kavos. 4. Kavos pakaitalai […]
© Kavos mišinys/Coffee blend

Kavõs mišinỹs – gėrimas iš sumaltų (skrudintų) kelių kavos rūšių pupelių, suteikiančių įvairių skonio ir aromato atspalvių. Kofeino kiekis neturi įtakos kavos kokybei ir kainai. Tai priklauso nuo pupelių mišinio – pupelių rūšies, šalies, klimato (kur ji buvo auginta), skrudinimo lygio. Geriausi mišiniai yra gaunami maišant kavos rūšis iš įvairiausių pasaulio vietų. Jų savybės papildo […]
© Arbatos pakaitalas/Tea substitute

Arbãtos pãkaitalas – gėrimas iš įvairių augalų džiovintų lapų (bruknių, žemuogių, mėlynių, liepų žiedų, ramunėlių, aviečių, šermukšnių ir kt.) arba džiovintų vaisių ir uogų mišinio. Arbatų pakaitalai iš augalų lapų gaminami pagal tokią pat technologinę schemą, kaip ir natūrali arbata, t.y. vytinami, fermentuojami, susukami ir džiovinami. Skirtumas tik tas, kad arbatos pakaitalai neturi alkaloido kofeino, […]

********************

© Kalmukijos arbata

Kalmùkijos arbatà [kalm. Хальмг Таңһч цә] – nacionalinis gėrimas iš arbatžolių, vandens, pieno ir žaliosios plytelinės arbatos, kuris primena mongolišką arbatą. Paskaninama tirpintu sviestu, avienos riebalais ir kitais ingredientais. Tai žalioji arbata, kurią mongolams nuo seniausių laikų tiekė kinai. Tarybiniais laikais žaliąją arbatą presuodavo (briketais) ir darydavo iš gruziniškų arbatžolių rūšių. Kalmukiška arbata […]
© Tiesa apie arbatą

Daugiau apie arbatą ir jos rūšis, apie pasaulio arbatos rūšis: Arbata (52 straipsniai) ir Pasaulio arbata (44 straipsniai) Arbatos rūšys Arbata atsirado labai seniai – beveik prieš 5 000 metų. Jos tėvyne laikoma Kinija. Įvairias arbatos rūšis gamina iš arbatmedžio pumpurų ir jaunų lapų. Arbatmedis – unikalus augalas, turintis labai daug reikalingų žmogui medžiagų. Jo poveikis tiek tonizuojamasis, tiek […]
© Žolelių arbata/Herbal tea

Žolẽlių arbatà – gėrimas, ruošiamas iš įvairių vaistažolinių augalų dalių, džiovintų uogų, vaisių dalių ir citrusų žievelių. Žolelių arbatų receptūros sudaromos taip, kad augalai derėtų ir sustiprintų vienas kito poveikį, todėl dažnai tai yra tikslinės arbatos nuo peršalimo, nuo įtampos, nuo nemigos, ar žvalinančios ir pan. Žolelių mišiniai paįvairinami džiovintomis uogomis ir vaisiais bei natūraliais […]
© Vaisinė arbata/Fruit tea

Vaĩsinė arbatà – arbata, ruošiama iš įvairių džiovintų miško ir sodo uogų, vaisių dalių, žiedlapių, lapelių, papildomai praturtinama papildomu vitaminų kiekiu ir natūraliais ar identiškais natūraliems aromatais. Tai karštas ir šaltas gėrimas, mėgstamas vaikų. Vaisinei arbatai vartojamos ne arbatžolės, o žemuogių, jaunų bruknių, gervuogių, aviečių, juodųjų serbentų lapai ir uogos. Lapai skinami saulėtomis, sausomis dienomis, […]
© Ulongo arbata/Oolong tea

Ulongo arbatà – pusiau fermentuotas kininio arbatkrūmio arbatžolių gėrimas (Oolong). Iš kininio arbatkrūmio arbatžolių gaminamos ir baltosios, žaliosios ir juodosios arbatos, tačiau skirtingai apdorojant jo lapelius. Ulongo (Oolong) arbata ruošiama įvairiais sudėtingais būdais (jie priklauso nuo regiono). Paprasčiausias kiniškos arbatos ruošimo būdas tinka silpnai fermentuotoms arbatoms: arbatinukas pripildomas karšto virinto vandens, kuris išpilstomas į puodelius […]

********************

© Kakavos pupelė/Cocoa bean

Kakãvos pupẽlė – atogrąžų vaismedžio sėkla. Kakavos pupelės yra labai maistingos ir kaloringos. Maždaug pusę maistingųjų medžiagų sudaro riebalai (kakavos sviestas), likusią dalį – baltymai ir angliavandeniai. Kakavos pupelių sudėtyje yra kofeino, raudonojo kakavos pigmento, maždaug 40 medžiagų, sukuriančių specifinį subtilų aromatą. Žvalinantis kakavos poveikis ne toks intensyvus, kaip arbatos arba kavos. Plg. kavõs pupẽlė […]
© Kakavos produktai/Cocoa products

Kakãvos prodùktai – natūralūs kakavos milteliai, alkalizuoti kakavos milteliai, kakavos sviestas, kakavos masė. Šokolado gamybai tinka natūralus kakavos sviestas ir dezodoruotas kakavos sviestas. Natūralūs kakavos milteliai naudojami maisto pramonei. Alkalizuoti kakavos milteliai tinka konditerijos ir pieno pramonei. Cocoa products – natural cocoa powder, cocoa powder Alkalised, cocoa butter, cocoa mass. Chocolate for the production of […]
© Kakavos milteliai/Cocoa powder

Kakãvos miltẽliai dgs. – maltų kakavmedžio vaisių produktas, gaminamas išspaudus ir išdžiovinus kakavos masę. Iš kakavos miltelių indėnai išmoko gaminti gėrimą „čokolatlį“ (išvertus – „dievų maistas“). Pirmasis europietis, paragavęs „čokolatlio“, buvo Kolumbas, tačiau jam šis gėrimas nepatiko, nes pasirodė tirštas ir kartus. 1519 metais ispanų konkistadorai, užgrobę senąją Meksikos sostinę Tenočtitlaną ir išgrobstę actekų imperatoriaus […]
© Kakavos gėrimas/Cocoa drink

Kakãvos gėrimas – gėrimas iš kakavos miltelių. Tai puikus antidepresantas. Tradiciškai kakava verdama su pienu, tačiau daugelis mėgsta kartų šokoladinį gėrimą, į kurį vietoj cukraus geriau dėti medaus. Į kakavos miltelius įbėrus cinamono, gvazdikėlių arba kitų prieskonių, gėrimas būna pikantiško skonio ir žvalinantis, o vietoj pieno įpylus grietinėlės, kakava būna maistingesnė. Skanus kakavos gėrimas gaunamas […]
© Kakava/Cocoa

Kakavà (2) [isp. cacao] – maisto produktas iš tam tikru būdu apdorotų kakavmedžio (Theobroma cacao) vaisių. Iš jos gaunamas kakavos aliejus, šokoladas, kakavos milteliai, iš kurių daromas gėrimas, taip pat vadinamas kakava. Kakavos medžiai auga Pietų Amerikoje, Afrikoje, Indonezijoje ir Šri Lankoje. Žodis „kakava“ pirmą kartą paminėtas maždaug 1000 m. pr. Kr., kai actekų civilizacija […]

********************

Tarptautinė aludarių diena

Mintis švęsti Tarptautinę aludarių dieną (07-18) kilo JAV žurnalistui Jay Brooks, kuris rašė apie alų. Pasigavęs jo idėją žurnalas „Beer & Brewer Magazine“ šia proga pradėjo rinkti geriausią vietos aludarį. Aludarių dienai minėti buvo pasirinkta liepos 18-oji – šv. Arnoldo vardadienis, nes šis šventasis kai kuriuose bažnyčios raštuose minimas kaip aludarių globėjas. Beje, alaus globėjais […]
© Vengriškas alus/Hungarian beer

Veñgriškas alùs – lager rūšies silpnas alkoholinis gėrimas. Nors šalyje, kaip ir Bulgarijoje bei Rumunijoje, populiaresnis vynas, tačiau mėgstamas ir silpnas alus. Lyginant su Bulgarija ir Rumunija, daugiausia užsienio kapitalo investuota į Vengrijos alaus pramonę. Pagrindinės alaus rūšys šalyje: – vengriška vokiečių Bock rūšis (stiprus, tamsus ir saldus alus (Bak, 7,5 %)), – Dreher rūšis […]
© Ukrainietiškas alus

Ukrainiẽtiškas alùs – švelnus salyklinis alkoholinis gėrimas. Dar XX a. pradžioje Ukrainoje veikė apie 1000 namudinių alaus daryklų, darančių alų pagal vokišką, čekišką ir anglišką technologiją. Revoliucija ir du pasauliniai karai sunaikino šalies alaus pramonę. Svarbiausias alaus rūšis – šviesų ir sausą, nepasterizuotą Pilsner (4,5 %), daromą vartojant rugius, cukrų ir miežio salyklą (Amber Pilsner), […]
© Turkiškas alus/Turkish Beer

Turkiškas alùs – tarptautinės rūšies silpnas lager. Nors šalyje populiaresni kiti gėrimai (vynas, kava, anyžinė, rakija), tačiau viena iš didesnių alaus daryklų (Efes Pilsen Bira Fabrikasi) daro eksportinį saldoką, tirštą, auksinį lager 5 % (Efes Pilsener), sausą apynių Pilsner, Efes Light, Extra, nealkoholinį Alkolsuz Efes. Turkijoje yra keturios alaus bei dviejų salyklų daryklos, o viena […]
© Tamsusis alus/Dark beer

Tamsùsis alùs – alkoholinis gėrimas, gaminamas iš tamsaus deginto karamelinio salyklo. Tai viena iš alaus rūšių. Tai didesnio kaip 3,2 sąlyginio jodo vieneto (38 EBC vnt.) alus. Tamsus alus geriamas ne visur, pavyzdžiui, Belgijoje – rudas (Malmédy) ir juodas (Stout, Diest), Olandijoje – rusvas, Šveicarijoje ir Turkijoje – rudas alus. Plg. šviesùsis alùs Žr. alaũs […]

********************

© Žuvies padažas

Žuviẽs pãdažas – viena iš karštųjų padažų grupių. Tai dažniausiai naudojamų padažų Pietryčių Azijoje ir kitose pasaulio virtuvėse, gaminamų fermentuojant žuvies bei kitus jūros produktus. Žuvies padažai gali būti skysti arba pastos konsistencijos. Gaminami iš žuvies atliekų (vidurių, žvynų, pelekų) ar smulkių žuvelių, krevečių, kurios maišomos su druska, paslegiamos ir paliekamos fermentuotis. Ilgainiui kietos dalelės […]
© Vėžių padažas

Vėžių pãdažas – valgio dažinys iš baltai pakepintų, sultiniu atskiestų miltų su pakepintomis prieskoninėmis daržovėmis bei svogūnais, pipirais, užpiltų sausu baltuoju vynu ir įlašintų citrinų sulčių. Baigiant virti, į padažą įdedama sviesto ir vėžių sviesto. Padažas sumaišomas ir perkošiamas. Crayfish sauce – a meal from the flowers of white, toasted, broth diluted with flour and […]
© Vanilinis padažas

Vanìlinis pãdažas – saldusis valgio dažinys, tiekiamas su pudingais, kruopų apkepais. Žali tryniai gerai ištrinami su cukrumi ir miltais, praskiedžiami karštu pienu, išmaišoma, nuolat maišant pakaitinama ant mažos ugnies iki virimo (nevirinti). Nukaičiama, įberiama vanilinio cukraus. Žr. saldùsis pãdažas Vanilla sauce – the flowers of sweet food, served with pudding, semolina pudding. Raw yolks well […]
© Vaisių padažas

Vaĩsių pãdažas – valgio dažinys iš įvairių vaisių. Tai raudonųjų serbentų, medžiotojų, bruknių padažai, tinkantys prie įvairių šaltos mėsos, žvėrienos kepsnių. Žr. gãtavas pãdažas, pãdažas (3b) Fruit sauce – a meal from the flowers of various kinds of fruit. This is a red currant, hunters, cranberry sauce, suitable to a variety of cold meat, game […]
© Uogų ir vyno padažas

Úogų ir vỹno pãdažas – saldusis valgio dažinys, tiekiamas su pudingais, apkepais. Uogos perrenkamos, pašalinamos šakelės, vaiskočiai, nuplaunamos šaltu vandeniu. Pertrinamos pro ašutinį sietą. Vanduo su cukrumi ir vynu užvirinamas, sudedama paruošta uogų tyrė, pakaitinama iki virimo. Žr. saldùsis pãdažas Berries and wine sauce – the flowers of sweet food, served with pudding crumbles. Berries […]

********************

© Kalmukijos virtuvė

Kalmùkijos (Kalmỹkijos Respùblikos) virtùvė – tautos, kalbančios viena mongolų kalbų ir gyvenančios Kalmukijoje, Volgos žemupyje (Rusija), nacionaliniai patiekalai. Nacionalinis patiekalas – virta aviena su svogūnais, laurų lapeliais ir žalumynais. Valgoma užpilant sultiniu, kuriame virė mėsa, pagardintu pipirais, druska, svogūnais ir actu. Kitas valgis – mėsėčių tipo gaminys (Берг) iš jautienos, sūdytų lašinių, trintų žaliųjų svogūnų. […]
© Tibeto virtuvė

Tibèto virtùvė – šalies, esančios Himalajuose, į šiaurę nuo Nepalo, prie rytinių ir šiaurinių Indijos valstijų, 4000 ir daugiau metrų virš jūros lygio, nacionaliniai patiekalai. Tibetas įeina į Kinijos Liaudies Respublikos sudėtį. Todėl daug kas perimta iš kaimyninių Kinijos ir Indijos civilizacijų, iš šiaurinių kaimynų, Didžiosios stepės tautų – tiurkų, uigūrų, mongolų, mandžiūrų. Nuo kitų […]
© Škotijos virtuvė

Škòtijos virtùvė – tautos, gyvenančios Škotijoje (Didžiosios Britanijos dalis), kalbančios anglų ir škotų (mažokai) kalbomis, patiekalų asortimentas, giminingas anglų virtuvei. Skiriasi tuo, kad valgomos kruopų košės, verdami ne tik sultiniai, bet ir uždarytos sriubos, įvairios tirštos sriubos su kruopomis, mėsa, bulvėmis, kopūstais, žuvimi. Škotų kulinarinės tradicijos ėmė formuotis, kai pradėta ruošti maistą ant atviros ugnies. […]
© Medaus alus/Honey beer

Medaũs alùs – natūralus produktas – nefiltruotas, nepasterizuotas, be dirbtinės angliarūgštės. Tai alaus rūšis, pagardinta imbieru. Gaminamas iš tyro vandens, aukščiausios kokybės salyklo. Vietoj apynių naudojamas imbieras. Žr. alùs (4), medùs (4) Honey beer – a natural product – unfiltered, unpasteurized, without the artificial carbonated. This type of beer, flavored with ginger. Made from pure […]
© Aludaris,-ė/Brewer

Alùdaris, -ė (1) – alaus darytojas. Dauguma Lietuvos aludarių tiekia maitinimo įstaigoms nepasterizuotą (“gyvą“) ir tos pačios rūšies pasterizuotą alų. Nepasterizuotas alus gali būti filtruotas arba nefiltruotas. Dažniausiai Lietuvoje gaminamos šviesus ir tamsus alaus rūšys. Nedaug aludarių, gaminančių raudoną, pusiau tamsų, baltą (kvietinį), tamsų su medumi, šalto rauginimo, medaus, pusiau šviesų, spec. brandintą alaus rūšis. […]

********************

© 1 Virtinis

1 Virtìnis (2) – tarkuotų bulvių ar tešlos kukulis su įdaru. Tai vienas iš pagrindinių aukštaičių, ukrainiečių, rusų, baltarusių ir lenkų valgių. Virtiniams naudojami kvietiniai miltai. Į apykietę tešlą suminkomi miltai, druska, vanduo, išplaktas kiaušinis, riebalai. Paskui išplojama ant delno paplotėliai, įdedama įdaro ir išspaudžiama. Geriausia tešlą iškočioti ploniau ar storiau, supjaustyti kvadratėliais, uždėti įdaro, […]
© Mielinis blynas

Miẽlinis blỹnas – kepamas plonas sklindis. Tai keptas miltų patiekalas. Manoma, kad mielinis blynas atsirado 1005-1006 metais. Jo pirmtaku buvo prėskas, nerūgštus paplotėlis, paruoštas iš avižų kisieliaus. Mieliniai blynai daromi iš persijotų miltų, kiaušinių, pašildyto pasūdyto pieno, mielių su cukrumi. Tešla turi būti grietinėlės tirštumo. Kepama keptuvėje, patepant margarinu ir pan. Produktai mielinių blynų tešlai […]
© Blynelis

Blynẽlis (2) – keptuvėje kepamas plonas mažytis valgis. Gaminami miltiniai, bulviniai, baltos duonos ir kt. blyneliai. Valgomi su obuoliais, cukrumi, lydytu sviestu, uogiene. Į stalą tiekiami deserto šaukštu ir šakute, pašildytoje negilioje lėkštėje, o serviruojami indai – didlėkštės. Kinų virtuvėje populiarūs blyneliai su sezamais, graikų virtuvėje – Atėnų blyneliai iš jautienos (Krepes). Argentinoje kepami sklindžiai […]
© Sklindis

Skliñdis (2) (kitaip – blỹnas (2)) – paplokštas kepinėlis. Rytų Lietuvoje dideli (per visą keptuvę) sklindžiai kepti kasdien pusryčiams, Vakarų Lietuvoje – maži ir retesniais atvejais. Lietuvoje nuo seno valgomi su riebalais, grietine, rūgusiu arba saldžiu pienu, uogiene. Miltai sklindžiams gali būti kvietiniai, miežiniai, grikiniai, sojos ar žirnių. Kepama iš miltų, bulvių, kruopų, daržovių su […]
© Lietinis

Lietìnis (2) – sklindis, vyniotas su varške, sūriu, mėsa, vaisiais ar uogomis. Tai keptas miltų patiekalas. Gaminamas iš miltų, kiaušinių, vandens ar pieno, druskos. Daroma tešla turi būti grietinėlės tirštumo. Kepama orkaitėje apverčiant abi puses. Įdaromas panašiai kaip virtinis: mėsa, kopūstais, grybais, morkomis, varške, aguonomis, vaisių ir uogų marmeladu, cinamonu su cukrumi. Įdaras užtepamas ant […]

********************

© Alkoholis-Alcohol

Alkohòlis (2) [arab. al kuhl – stibio milteliai] – alkoholinis gėrimas, svaigalai. Senovės etruskai, gyvenę dar prieš Romos imperiją, buvo laikomi geriausiais vyno gamintojais. Nuo tų laikų vyno gamyba mažai pasikeitė. Senovės Lietuvoje iš drevinių bičių medaus buvo gaminamas midus. Praskiestu midumi karžygiai vaišindavosi po sėkmingų žygių. Lietuviai alų – silpną spiritinį gėrimą – mokėjo […]
© Cholesterinas-Cholesterol

Cholesterìnas (2) [chole + gr. stereos – kietas] – stearinų grupės ciklinis alkoholis, kurio daug yra kepenyse, tulžyje, smegenyse; balti kristalai. Cholesterinas dalyvauja hormonų, taip pat lytinių, gamybos procese. Jis svarbus ir tulžies gamybai, o pastaroji reikalinga normaliam virškinimui ir šalinant iš organizmo toksines medžiagas. Problemų dėl cholesterino stokos nebūna, tačiau dėl pertekliaus – daugybė. […]
© Kancerogenas-Carcinogen

Kancerogènas (2) [lot. cancer – vėžys + gr. genos – giminė, kilmė] – kancerogèninė mẽdžiaga – cheminis junginys, pvz., aromatinis aminas, įjungiantis vienvalentį cheminį radikalą į organinio junginio molekulę, tam tikromis sąlygomis skatinantis navikų susidarymą organizme. Tai kenksmingi cheminiai junginiai: verdant sunaikinami vitaminai, kepant skyla riebalai. Termiškai apdorotose daržovėse suyra 90 proc. vitaminų. Virtose bulvėse, […]
© Kseroninas/Xeronine

Kseronìnas (2) [gr. xeros – sausas] – alkaloidas, kuris organizme stiprina ir atstato ląsteles. Jo yra augaluose, žmonių bei gyvūnų organizme. Ralph Heinicke, žymus Amerikos biochemikas, studijuodamas ananaso fermentus, nustatė, kad kseroninas yra labai svarbus žmogaus organizmo ląstelių funkcionavimui bei augimui. Nepakankamas kseronino kiekis organizme gali būti įvairių ligų priežastimi. Kseroninas susiformuoja storojoje žarnoje, vykstant […]
© Kofeinas/Caffeine

Kofeìnas (2) [vok. Koffein < angl. coffe – kava] – alkaloidas, kurio yra kavos pupelėse, arbatmedžio lapuose, kolamedžio riešutuose. Vartojamas kaip vaistas, stimuliuojantis centrinę nervų sistemą. Tai blizgančių adatų formų kristalai, blogai tirpstantys vandenyje. Grynas kofeinas buvo išskirtas iš kavos medžio lapų ir vaisių dar 1819 metais. 1899 metais buvo nustatyta galutinė kofeino sudėtis ir […]

********************

© Rafinavimas/Refining

Rafinãvimas (1) – rafinado gamyba iš smulkaus cukraus. Dažniausiai rafinuojamas (valomas) cukrus, spiritas: cheminiu arba fiziniu būdu nuo priemaišų. Refining – loaf-sugar production of granulated sugar. The most refined (purified), sugar, alcohol: chemical or physical treatment of the pulp.
© Karamelizavimas/Caramelisation

Karamelizãvimas (1) – visiškas cukraus suirimas, susidarant tamsios spalvos produktams. Karamele virtęs cukrus nesikristalizuoja. Iš visų cukrų lengviausiai karamelizuojasi laktozė ir fruktozė. Proceso metu cukrus kaitinamas iki 200 °C temperatūros. Jis parusvėja. Dažniausiai pakepintas cukrus užpilamas skysčiu. Sacharozei kristalizuojantis aukštesnėje temperatūroje, susidaro daugelis karamelizavimo produktų: karmelanas (ruda, vandenyje tirpstanti medžiaga), karmelenas (juoda, vandenyje netirpstanti medžiaga) […]
© Cukraus gamyba/Sugar production

Cùkraus gamýba – technologinis procesas, kurio svarbiausios operacijos: cukrinių runkelių pristatymas, jų patikrinimas, plovimas, pjaustymas, atskyrimas, cukraus sulčių gryninimas, skystų sulčių pavertimas tirštomis sultimis, kristalizavimas, išcentrinis sukimas, melasos išgavimas, cukraus paruošimas naudoti. Nuėmus derlių runkeliai vežami į cukraus fabrikus. Atvežus runkelius patikrinama, ar jie neturi dėmių. Runkelių augintojui mokama už švarių runkelių kokybę ir cukraus […]
© Abiozė/Abiosis

Abiòzė (2) [lot. abesse – nebūti + gr. bios – gyvybė] – maisto produktų konservavimo būdas – mikroorganizmų sunaikinimas kaitinimu, elektros srove, jonizuojančiais spinduliais, ultragarsu, tik mikroorganizmams nuodingomis medžiagomis ir kitomis fizinėmis bei cheminėmis mikroorganizmų naikinimo priemonėmis. Abiosis [latin. abesse – not + greek. bios – life] – food preservation method – the destruction of […]
© Skrudinimas/Roasting

Skrùdinimas (1) – kepant, degant darytis plutelei, gruzdėjimas (paprastai bulvėms, blynams, kavai). Tai vienas iš reikšmingiausių maisto produktų kokybės ir skonio kriterijų. Tai ir raudonos mėsos, pavyzdžiui, jautienos, kepimas karštuose riebaluose, kol ji visa paruduoja. Žalias kavos pupeles tinkamoje vietoje galima laikyti keletą metų. Kad įgautų skonį ir aromatą, pupelės skrudinamos, todėl skrudinimas yra tikras […]