© Arbūzas-Watermelon

25 Lap


Arbūzas (2) – moliūginių šeimos pietų kraštų daržo augalas, vedantis didelius sultingus, saldžius vaisius (Citrullus); jo vaisius.
Arbūzas buvo žinomas jau senovės Egipte prieš 4000 metų. Į Europą iš Indijos atvežtas maždaug VIII-X a.
Manoma, jog arbūzų tėvynė – Afrika. Lietuvoje auginamas tik valgomasis arbūzas (Citrullus vulgaris).
Istorikai teigia, kad arbūzai augę Rytų Indijoje ir pietinėje Afrikos dalyje esančioje Kalachario dykumoje – ten jais gaivindavęsi ištroškę prekeiviai vėliau pradėjo jais prekiauti Viduržemio jūros kraštuose. Apie 1600 metus arbūzų prekybos keliai nusidriekė į Angliją, Ispaniją, Kiniją ir kitas šalis. Į JAV juos atvežė Europos kolonistai. JAV pilietinio karo metu Konfederatų armijos kariai virdavo juos, iki sutirštėdavo,- šis viralas būdavo naudojamas kaip cukraus ir melasos pakaitalas.
Vaisius – agurkvaisis, žalsvai margas arba baltas, dažniausiai apvalus, apie vieną kilogramą masės. Vaisiaus minkštimas raudonas, rožinis, avietinis.
Arbūzų vaisiuose yra angliavandenių (gliukozės, fruktozės), baltymų, pektininių medžiagų, vitaminų (B1, B2, C, PP), folinės rūgšties, karotino, natrio, kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, organinių rūgščių, celiuliozės. Sėklose yra aliejaus.

Arbūzai būna dviejų klasių:
1. I klasė – arbūzai turi būti geros kokybės, gerai susiformavę, su tai veislei būdingais požymiais, nesuskilę ir nesumušti (nežymūs paviršiaus įskilimai nelaikomi defektais). Nežymus spalvos defektas leistinas blyškiojoje arbūzo dalyje, kuri augimo metu lietėsi su žeme. Arbūzo kotas turi būti ne ilgesnis kaip 5 cm.
2. II klasė – arbūzai, kurie neatitinka I klasei keliamų reikalavimų, tačiau atitinka minimalius reikalavimus: laikantis kiekvienai rūšiai taikomų nuostatų ir leistinų nuokrypių, vaisiai turi būti nepažeisti, nesugedę, švarūs, faktiškai neturintys jokių pastebimų pašalinių medžiagų, kenkėjų, kenkėjų sukeltų pažeidimų, nenormalios išorinės drėgmės ir pašalinio kvapo ir skonio. Puvimo ar gedimo paveikta ir dėl to vartoti netinkama produkcija yra neleistina. Arbūzai turi būti pakankamai išsivystę ir sunokę. Gali būti formos, spalvos (blyški žievės spalva toje vietoje, kur vaisius lietė žemę augdamas, nelaikoma defektu), nežymūs žievės spalvos defektai, nežymūs sumušimai ar paviršiaus defektai, atsiradę dėl mechaninio poveikio, ligų, kenkėjų.
Prinokę arbūzai paprastai valgomi švieži. Skanus prinokusio arbūzo minkštimas yra puikus desertinis patiekalas.
Arbūzai sūdomi prinokę ir neprinokę. Jie subadomi pagaliuku, dedami į stiprų sūrymą. Po mėnesio valgomi. Švieži arbūzai kabinami tinkluose sausame vėsiame rūsyje arba dedami į dėžę su pelenais.
Arbūzai gerina medžiagų apykaitą, padeda šalinti šlakus. Egipte jie vartojami kaip vienintelis vaistas karščiavimui mažinti: sunokusių ar netgi supuvusių arbūzų sultys maišomos su rožių vandeniu ir trupučiu cukraus. Rusai valstiečiai arbūzais gydo vandenę, kepenų užsikimšimą, virškinamojo trakto katarą.
Pernokęs arbūzas būna, jei delnu sudavus per jį pasigirsta duslus garsas. Jei nuskamba gana skardus aidas, vadinasi, jis – dar žalias. Prinokę arbūzai valgomi švieži, iš jų gaminamos sultys.
Vaisių lėkštėje arbūzas pjaustomas ne skiltimis pagal išilginį žievės raštą, bet nuo viršaus (kad neišbėgtų sultys) – apvaliomis riekelėmis arba pusmėnuliais. Sėklos iškrapštomos šakute. Arbūzai laikomi kambario temperatūroje (iki dviejų savaičių), o prapjauti – žemesnėje nei kambario temperatūroje.
Egipte ir Palestinoje arbūzai dabar yra pagrindinis maisto produktas, labiausiai gaivinanti bei troškulį malšinanti daržovė. Kinijos restoranuose arbūzai patiekiami kaip nemokamas desertas. Šalyje imta gaminti specialią 18-55 laipsnių stiprumo arbūzų degtinę.
Žr. moliūgas (2)

Watermelon – pumpkin south sides of the family garden plant, leading big juicy, sweet fruit (Citrullus), and its fruit.
Watermelon has been known in ancient Egypt 4,000 years ago. To Europe from India, arrived approximately VIII-X century
It is believed that watermelon motherland – Africa. Lithuania is grown only in dining watermelon (Citrullus vulgaris).
Historians say that watermelons grown in East India and South Africa in the Calachar’s desert – there hungry traders later began marketing the Mediterranean countries. About 1,600 years watermelons trade routes extended to England, Spain, China and other countries. The U.S. brought them to the colonists. American Civil War, Confederate soldiers boiled them to set in – the teas were used as a substitute for sugar and molasses.
Fruit – fruit of the cucumber, greenish-white or brindle, usually round, about one kilogram of mass. The fruit flesh is red, pink, raspberry.
Watermelon is the fruit sugars (glucose, fructose), proteins, pectic substances, vitamins (B1, B2, C, PP), folic acid, carotene, sodium, potassium, calcium, magnesium, phosphorus, iron, organic acids and cellulose. Seeds contain oil.
Watermelons come in two classes:
1st Class I – watermelons must be of good quality, well-formed, the characteristics of the variety, bruises and cracks (surface cracks are not considered to be minor defects). A slight defect levels in a bright watermelon, in which the growth has been in contact with the ground. Stem of the watermelon should be no longer than 5 cm.
2nd Class II – watermelons that do not meet the requirements for Class I but satisfy the minimum requirements: in accordance with the provisions for each class and tolerances allowed, the fruit must be intact, sound, clean and virtually free of any visible foreign matter, insects, pests cause damage, abnormal external moisture and any foreign smell and taste. Affected by rotting or deterioration, and therefore unfit for consumption is not allowed. Watermelons should be sufficiently developed and ripe. It may be in the form of a different color (a pale color in the place where the fruit touched the ground while growing is not considered a defect), small cortical defect, minor bruises or surface defects due to mechanical damage, disease and pests.
Ripe watermelons are usually eaten fresh. Delicious mellow flesh watermelon is a great dessert dish.
Watermelons ripe and unripe cured. They subadomi stick, placed in a strong brine. A month later eaten. Fresh watermelons hung networks cool dry cellar or placed in a box with the ashes.
Watermelons increases metabolism, helps to eliminate spots. In Egypt they are used as the only medicine to reduce fever: ripe, or even rotten watermelon juice mixed with rose water and a little sugar. Russian peasants watermelons water cures, liver congestion, digestive tract Qatar.
Overripe watermelon happens when it struck the palm of your hand you hear a thump. If the echo sounds pretty loud, it’s – more green. Ripe watermelons eaten fresh, made from the juice.
Watermelon fruit bowl cut at the bark of the longitudinal sections by the letter, but from the top (to prevent leakage juice) – crescent or round slices. Seeds are removed with a fork. Watermelons stored at room temperature (up to two weeks), and tap – lower than room temperature.
Egypt, Palestine and watermelons are now the staple food of the most refreshing and relieving thirst vegetable. Chinese restaurants watermelons served as a free dessert. The country started to produce 18 to 55 degrees of the strength of watermelon vodka.
See. pumpkin

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: