© Mikrobangų krosnelė

17 Vas

Mikrobangų krosnẽlė – buitinis įvairaus dizaino elektromagnetinių bangų (nuo 8,5 iki 41 litro talpos) įrenginys. Krosnelė su griliu dar vadinama kepsnine.

1945 metais, baigiantis II pasauliniam karui, amerikietis išradėjas Persis Spenseris (Percy Spencer), turėjęs 120 patentų, visai atsitiktinai sukūrė mikrobangų krosnelę: tobulindamas radarą trumpam atsistojo prieš įjungtą prietaisą ir pajuto, kad jo kišenėje išsilydė šokoladinis batonėlis. Po serijos eksperimentų buvo sukonstruota mikrobangų krosnelė, svėrusi 400 kg, ir naudojama kareivinėse, laivuose, restoranuose – visur, kur reikėjo greitai paruošti maistą. 1955 m. spalio 25 d. Amerikos firma „Tappan Company“ pirmą kartą pristatė mikrobangų krosnelę.

Mikrobangų krosnelės gali būti dviejų rūšių:

1. Su kvarciniu arba teniniu griliu.

2. Be grilio.

Kvarcinis grilis – ekonomiškesnis, greitesnis, jį lengviau valyti. Kvarcinis grilis būna paslėptas krosnelės lubose. Teno (kaitinimo elemento) spiralė kyla ir leidžiasi. Konvekcijos režimas ypač praverčia pyragaičių, pyragų ir kepsnių mėgėjams – gaminiai apskrunda dar geriau ir gražiau.

Mikrobangų krosnele greitai gaminami valgiai, pašildomi gatavi valgiai, atitirpinami šaldyti ir pašildomi maisto produktai, kurie termiškai apdorojami magnetrono generuojamų ultraaukštojo dažnio elektromagnetinių virpesių energija. Mikrobangėje krosnelėje pagaminti valgiai yra gero skonio, visiškai nepraranda vitaminų, nepridega, mažiau nugaruoja, nenuverda, neperkepa.

Mikrobangė neišskiria deginių arba kvapų – oras virtuvėje visada švarus.

Mikrobangų krosnelę sudaro elektroninis funkcijų nustatymas ir laikrodis, šildymo laikas parenkamas intervalais, galingumas naudojant tik laikmatį, sukamasis pagrindas, specialūs šildymo režimai skirti pieno produktams bei troškinamiems patiekalams, o atitirpinimo režimu suminkštinamas sviestas ar ledai.

Mikrobangų krosnelės veikimo principas paremtas radijo bangomis, tačiau jos yra kur kas didesnio galingumo ir kitokio dažnio. Mikrobangų krosnelės bangos, nukreiptos į maistą, suriša baltymus – panašiai kaip ir verdant. Krosnelę išjungus, jokių spindulių maiste nelieka. Vadinasi, iš esmės maistas iš mikrobangų krosnelės yra toks pats kenksmingas, kaip ir išvirtas ant paprastos viryklės.

Vis dėlto mikrobangų spinduliai tam tikrą poveikį žmogui gali daryti, ir net rimtai nudeginti. Tačiau mikrobangų krosnelėse įrengtas specialus metalinis tinklelis, kuris sulaiko spindulius. Todėl spinduliai gali pakenkti tik tuo atveju, jeigu žmogus nuo veikiančios krosnelės stovės 5 cm atstumu. Tik esant taip arti mikrobangų krosnelės iš dalies galima „pagauti“ kenksmingas mikrobangas, kurios sklinda iš krosnelės.

Tai, kad maistas iš mikrobangų krosnelės – kenksmingas, labai abejotina. Kancerogeninių medžiagų jame gali būti tik tuo atveju, jeigu maiste jų buvo iš pat pradžių. Gaminimo proceso metu jų susidaryti negali. Mitas yra ir tai, kad mikrobangų krosnelėje ruošiamame maiste nesunaikinamos bakterijos ir kitos žalingos medžiagos, ligų sukėlėjai. Mokslininkų nuomone, mikrobangų krosnelės šiuo požiūriu yra tiek pat efektyvios, kiek ir orkaitės – mikroorganizmams jose sudaromos nepalankios sąlygos. Vis dėlto gaminant maistą produkto temperatūra kyla nevienodai, todėl susidaro puikios sąlygos mikroorganizmams išgyventi. Gaminant maistą mikrobangų krosnelėje, jį reikia maišyti, sukioti, vartyti.

Dažniausiai mikrobangų krosnelių vidus būna padengtas specialiu tvirtu emaliu, keramika arba nerūdijančiu plienu. Kiekviena medžiaga turi savo privalumų.

Mikrobangų krosnelės gali būti valdomos įvairiais būdais. Paprasčiausi modeliai valdomi mechaniškai, t. y. mygtukais, naujesni – ypač tiksliu elektriniu būdu. Sensorinis valdymas – sudėtingiausias, tačiau kiekvienam patiekalui galima parinkti tinkamiausią kepimo laiką, galingumą ir užprogramuoti sudėtingo patiekalo gaminimą. Naujesnės krosnelės valdomos dialogo su šeimininku principu. Krosnelės ekrane pasirodo klausimas ir atsakymai, kaip geriau pasielgti.  Naujausios krosnelės pačios nusprendžia, kiek laiko ir kokiu galingumu gaminti maistą.

Mikrobangų krosnelės maisto ruošimo būdai – atitirpinimas, troškinimas / šilumos palaikymas, kepimas, greitas pašildymas.

Mikrobangė kaitina maistą vienodai iš visų pusių. Skverbdamosi į maisto produktą, bangos silpnėja, todėl išorinius sluoksnius įkaitina šiek tiek greičiau negu vidinius. Tai leidžia mėsos valgius truputį apkepti, pusiau arba visiškai juos iškepti.

Mikrobangėje krosnelėje gaminti valgį tinka bet kokie indai – stikliniai, porcelianiniai, fajansiniai, plastikiniai, net popieriniai, tik ne metaliniai ir indai su metaliniais papuošimais. Gaminant dietinį maistą, reikia mažiau riebalų.

Mikrobangų krosnelės veikimo trukmė parenkama pagal vienokio ar kitokio valgio gaminimo laiką. Mažiausia mikrobangės apkrova – skysčio (arbatos, pieno) stiklinė.

Paprastai mikrobangų krosnelių galingumas būna:

–          80-100 W – pagaminto maisto temperatūrai palaikyti;

–          160-300 W – produktams atšildyti;

–          400-500 W – nedideliam maisto kiekiui greitai atšildyti;

–          560-700 W – maistui lėtai gaminti;

–          800-900 W – greitai šildyti ir gaminti.

Mikrobangų krosnelei naudojami indai gali būti:

1. Šilumai atsparūs indai (išlaiko iki 140 °C temperatūrą):

–          stikliniai;

–          porcelianiniai;

–          keraminiai;

–          iš šilumai atsparaus plastiko (pvz., polipropileno, poliamido). Tokie indai žymimi specialiu firmos ženklu, patvirtinančiu šią jų savybę.

2. Ugniai atsparūs (išlaiko iki 250-300 °C temperatūrą):

–          stikliniai;

–          porcelianiniai;

–          keraminiai.

Šilumai atsparūs indai tinka gaminti maistą paprastoje mikrobangų krosnelėje, turinčioje tik mikrobangų funkciją (be grilio ir virimo garuose).

Ugniai atsparus stiklas, porcelianas, keramika – daug brangesnės medžiagos, reikalaujančios specialaus apdirbimo ir grūdinimo. Indai iš tokių medžiagų gaminami specialiai orkaitėms ir kombinuotoms mikrobangų krosnelėms, turinčioms visus režimus, elektrinėms ir dujinėms viryklėms.

Šilumai bei ugniai atsparūs indai saugojami nuo staigių temperatūrų pokyčių. Išėmus iš šaldytuvo indai iš karto nekišami į dujinę krosnelę, kai įjungtas grilio arba konvekcijos režimas.

Įrodyta, kad gaminamam maistui mikrobangų krosnelėje nereikia riebalų, todėl šis maisto gaminimo būdas panašus į maisto ruošimą garuose. Dėl trumpo gaminimo laiko maiste išlieka du kartus daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų. Gaminant maistą ant viryklės suyra iki 60 proc. vitamino C, o gaminant maistą mikrobangų krosnelėje – tik nuo 2 iki 25 proc.

Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija 2007 m. pateikė išvadą, kad mikrobangų spinduliai nedaro kenksmingo poveikio nei žmogui, nei maistui. Tik širdies stimuliatoriai gali būti jautrūs mikrobangų intensyvumo srautui. Todėl tiems, kurie turi kardiostimuliatorių, rekomenduojama atsisakyti mikrobangų krosnelių.

Žr. fajãnsinis iñdas, molìnis iñdas, plastikìnis iñdas, porceliãninis iñdas, stiklìnis iñdas

Reklama

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: