© Užgavėnių valgiai

4 Kov

Ùžgavėnių valgiai dgs. – žiemos išlydėjimo ir pavasario sutikimo šventės patiekalų asortimentas. Tai maisto šventė, riebių ir sočių valgių puota.

Užgavėnės neturi pastovios datos. Jos priklauso nuo kilnojamos Velykų šventės, todėl, kaip ir Velykos, kasmet yra vis kitu laiku, tarp vasario 5 ir kovo 7 dienos.

Per Užgavėnes sočiai buvo valgoma. Sotumas turėjo lemti gerus metus. Per visas tris Užgavėnių dienas – sekmadienį, pirmadienį ir antradienį – virdavo riebią rasalienę iš ruginių miltų raugalo ar burokų rasalo užsisrėbti prie gausiai valgomų blynų. Sekmadienį valgydavo mėsos tris kartus, pirmadienį šešiskart, o antradienį dvylika kartų. Visus valgymo kartus reikėjo pavalgyti sočiai. Valgymo kartai visoje Lietuvoje būtinai buvo reglamentuojami Užgavėnių antradienį: kai kur valgyta septynis, kitur – devynis, bet daugiausia dvylika kartų.

Ritualiniai Užgavėnių patiekalai visoje Lietuvoje buvo kiauliena ir blynai, vėlesniais laikais – spurgos. Vienų tyrinėtojų nuomone, blynai (sklindžiai) kaip Užgavėnių apeiginis valgis siejasi su tikėjimu blogosioms jėgoms neprieinamos uždaros erdvės, kitų – su atgimstančios Saulės idėja. Kai kur paskutinis patiekalas per Užgavėnes būdavo kiaušinienė (kad vištos būtų dėslios; beje, kiaušinis buvo kaip vaisingumo simbolis).

Mažosios Lietuvos ir žemaičių mėgstamas Užgavėnių valgis buvo šiupinys, verdamas iš įvairiausių kruopų, žirnių, pupelių, bulvių, kiaulės galvos, kojų bei uodegos. Populiarūs apie parą raugintos mielinės tešlos blynai. Kai kur buvo valgomi ir lašiniuočiai, vėdarai, virtiniai, makaronai. Užgavėnių dieną stengtasi prisivalgyti visam Gavėnios metui.

Kai kuriose šalyse Užgavėnės trukdavo visą savaitę, ir kiekviena diena turėdavo savo pavadinimą. Tai priklausė nuo pramogų. Pavyzdžiui, Rusijoje pirmadienis būdavo vadinamas skirtuoju susitikimams, antradienis – žaisminguoju, trečiadienis – saldžiuoju, ketvirtadienis – plačiuoju, penktadienis – uošvės mėgstamuoju, šeštadienis – svainės išrinktuoju, sekmadienis – nubučiuotoju.

XX a. lietuviškų Užgavėnių blynai dažnai pakeičiami spurgomis. Užgeriama gira, alumi. Dar vienas tradicinis Užgavėnių valgis – šaltiena, verdama iš kiaulių ausų, kojų, galvų. Tradiciniai valgiai dabar – blynai, kiaulienos šiupinys, vėdarai, virtiniai, lašiniečiai, kiaušinienė, lakštiniai arba kruopos, kopūstai su dešra arba mėsa, miežinis alus. Užgavėnių valgiai dažniausiai verdami, troškinami ir kepami.

Užgavėnių sriubos – su kiaulių ausimis, su kruopomis ir žirniais bei kt. – verdamos kubeliais supjaustytomis daržovėmis (dažniausiai morkomis, svogūnais, pupomis, žirniais, bulvėmis), maltos mėsos kukulaičiais, beriama prieskonių (lauro lapų ir pipirų, druskos). Tradiciškai užvirinamas mėsos (pvz., kiaulienos, subproduktų) sultinys ir išverdama kartu su kitais produktais.

Subproduktai (kiaulių kojos, parūkyta karka), taip pat veršiuko šonkauliai, vištiena verdami ir paskui kepami arba troškinami su džiovintomis arba šviežiomis petražolėmis, salierų šaknimis, svogūnais, česnako skiltelėmis, beriama druskos, maltų pipirų. Virtiniai su vištiena (virta vištos krūtinėlė) gaminami įberiant miltų tiek, kad tešlą galima būtų formuoti. Patiekiama su virtomis bulvėmis arba bulvių koše ir šviežiais agurkais, su grietine arba su buvlių kroketais ir daržovėmis, arba su tirpintu sviestu ar grietine.

Tešliniai blynai su grybais, bulviniai grybai su ryžiais, troškinti bulvių ir varškės kukuliai valgomi vieni su grietine arba prie mėsos, su grietine ar šiltu grietinės padažu.

Per Užgavėnes vienas iš populiariausių saldžiųjų patiekalų – mielinis pyragas su įdaru (slyvomis, kapotais riešutais, kondensuotu pienu ir pan.). Papuošimui imama abrikosų džemo, migdolų plokštelių.

Ukrainoje kiekviena šeimininkė laiko savo garbe nudžiuginti artimuosius ir bičiulius plonais blynais tik pagal jai vienai žinomą receptą, laikomą paslaptyje nuo kaimynių. Iškepama didžiulė gausybė blynų, blynelių ir sklindžių.

Slovakijoje Užgavėnių savaitės trečiadienį uošvės pasikviečia į savo namus dukras su žentais, žento garbei susirenka visa giminė, o penktadienį žentas privalo pavaišinti blynais uošvienę ir uošvį.

Serbijoje su blynais valgomos žuvys, silkės ir ikrai, o Makedonijoje per Užgavėnes tradiciškai rengiamos kovinių sporto šakų varžybos – imtynės, iš sniego nulipdytų tvirtovių šturmavimo lenktynės, savo galias išbando stipruoliai.

Bulgarijoje pastatoma laikinų scenų, išpuoštų ryškiomis iškabomis ir vėliavėlėmis. Ant jų užlipę artistai su maskaradiniais kostiumais kviečia žiūrovus rinktis pasižiūrėti linksmų vaidinimų, pantomimų, akrobatų, fokusininkų ir kupletistų pasirodymų. Linksmybės paįvairinamos meduoliais, riešutais, pyragais ir blynais. Groja muzika, sukasi karuselės, sūpuoklės.

Graikijoje mėgstama lankyti vyno restoranus, o Čekijoje gerti alų ir karštą vyną.

Taigi daugelyje šalių pramogų savaitė aprimsta tik į pačią jos pabaigą, nes prasideda rūsčios rimties laikas – Didysis pasninkas.

Žr. blỹnas (2), spùrga (1)

Reklama

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: