© Pasninko valgiai

10 Bal

Pãsninko valgiai dgs. – bažnytinio kanono, kai susilaikoma nuo kai kurių maisto produktų, valgių asortimentas.

Pasninkas atveria ir išvalo žmogaus sielą. Vadinasi, individualus pasninkavimo terminas priklauso nuo žmogaus sielos būklės. Pasninkaujama penktadieniais, Didžiojo pasninko metu ir paskutinę savaitę prieš Velykas.

Lietuvoje visi metų penktadieniai ir Gavėnios laikas yra atgailos dienos. Nuo mėsiškų valgių susilaikoma visais metų penktadieniais (išskyrus tuos atvejus, kai jie sutampa su iškilmės diena), Pelenų trečiadienį ir, pagal seną Lietuvos tradiciją, – Kūčių dieną. Draudžiama valgyti žinduolių ir paukščių mėsą ir tai, kas turi tiesioginį ryšį su mėsa. Leidžiama valgyti žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes. Šios abstinencijos laikomasi nuo 14 metų amžiaus.

Susilaikymą nuo mėsiškų valgių bei pasninką lydinti atgailos dvasia įpareigoja tikinčiuosius Gavėnios metu nerengti triukšmingų pasilinksminimų, griežčiau, negu paprastai, vengti svaigalų, atsakingiau vertinti laiką, skiriamą darbui, laisvalaikiui, pramogoms ar asmeniniams pomėgiams, laiką, praleidžiamą prie televizoriaus ar kompiuterio.

Visiems tikintiesiems per pasninką leidžiama per dieną valgyti sočiai tik kartą. Kitus du kartus (pvz., ryte ir vakare) – tik lengvai užkąsti. Vanduo, pienas, vaisių sultys pasninko nelaužo. Šio reikalavimo laikomasi nuo 18 iki 60 metų amžiaus.

Pasninko dvasia reikalauja susilaikyti nuo prabangaus maisto. Tikintieji skatinami atsisakyti tų maisto produktų, kuriems jaučiamas ypatingas pomėgis ar priklausomybė nuo jų, pavyzdžiui, kava, saldumynai, alkoholis, tabakas ir pan.

Nuo pasninko atleidžiami ligoniai ir kūdikių laukiančios bei juos maitinančios motinos, visi negalintys pasirinkti sau maisto, o turintys valgyti tai, kas jiems duodama, taip pat krikštynų, jungtuvių, laidotuvių, mirusiųjų minėjimų dalyviai, dirbantys sunkų fizinį ar protinį darbą.

Anksčiau pasninko valgiai buvo saldė (košė), šustiniai, spirginė, avižinis kisielius, silkė su bulvėmis. Buvo visiškai atsisakoma mėsos, pieno produktų.

Per pasninką valgomas augalinis maistas: vaisiai, daržovės, džiovinti vaisiai, rūgštiniai produktai (rauginti kopūstai, rauginti agurkai), džiūvėsiai, džiūvėsėliai, grybai, riešutai, juoda ir balta duona, košės vandens pagrindu, arbata. Draudžiama rūkyti, gerti alkoholinius gėrimus.

Pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį laikomasi griežtos mitybos raciono. Tai vanduo, duona, vaisiai, daržovės, kompotai. Antradienį ir ketvirtadienį – karštas maistas be riebalų; šeštadienį, sekmadienį – maistas su augaliniu aliejumi. Saldieji patiekalai valgomi rytą, o grūdiniai – per pietus. Vakarienei rekomenduojama valgyti troškintas daržoves, riešutus, daržovių sriubas.

Griežtai laikantis bažnytinių nuostatų, dabar susilaikoma nuo kai kurių valgių (mėsos, pieno). Per pasninką nevartojami gyvuliniai riebalai.

Seniausias ir svarbiausias maisto produktas – grūdinės kultūros (rugiai, miežiai, avižos, grikiai, žirniai, pupos), aliejiniai augalai (kanapės, linai, aguonos). Anksčiau kruopas grūsdavo piestoje, maldavo rankinėmis girnomis ir gamindavo įvairius patiekalus. Žemaičiai – didžiausi košių, aukštaičiai – blynų iš įvairių grūdinių kultūrų mėgėjai. Pasninko blynai dažniausiai maišomi be pieno ir kepami tik augaliniame aliejuje. Dzūkijoje tradiciškai populiarūs grikių kruopų ir miltų patiekalai.

Iš daržovių lietuviai daugiausia maistui suvartoja kopūstų, burokų, morkų, agurkų, svogūnų, ridikų, o iš prieskoninių daržovių – svogūnų. Patiekalams gaminti tinka ir konservuotos (marinuotos, raugintos, sūdytos) gėrybės: agurkai, kopūstai, burokėliai, obuoliai, pomidorai, rūgštynės, dilgėlės, salierai, petražolės, krapai, burokėliai, lapkočiai. Pasninko valgiams ruošti dera švieži, džiovinti vaisiai bei uogos.

Pasninkui labiausiai tinkami virtų bulvių valgiai. Prie bulvių patiekalų gaminama daug įvairių įdarų, priedų, padažų.

Ant tradicinio pasninko stalo dedami džiovinti, sūdyti, rauginti, šaldyti grybai ir iš jų gaminami valgiai.

Žuvų patiekalai – neatsiejama pasninko dalis. Juos dažniausiai valgo pajūrio ir paežerių gyventojai.

Pasninko gardumynai valgomi žali, troškinti ir patroškinti, marinuoti, virti ir kepti. Mišrainės užpilamos aliejumi bei majonezu ir išmaišomos, puošiamos žalumynais ir marinuotomis daržovėmis. Valgomos vegetariškos sriubos, žuvies kepsneliai, bulviniai pyragėliai su įdarais ir be jų.

Vienas iš svarbiausių pasninko patiekalų – košės, virtos vandenyje, o ne piene, be to, be sviesto. Grikių, ryžių bei kitų kruopų košės gardinamos razinomis, riešutais, morkomis, grybais.

Nedraudžiama valgyti duonos bei pyrago gaminių, o ne itin griežtomis pasninko dienomis – vartoti augalinį aliejų ir įvairių žuvies produktų.

Pasninkaujant privaloma atsisakyti mėsos ir jos gaminių. Laikantis griežtesnio pasninko atsisakoma kiaušinių, pieno produktų (sviesto, grietinės, varškės, kefyro, sūrių, jogurtų), kepto maisto. Salotos vietoj augalinio aliejaus pagardinamos silpnu marinatu ar citrinos sultimis.

Baigus pasninkauti ir grįžus prie įprastos mitybos, reikia valgyti po nedaug ir nepiktnaudžiauti riebia mėsa ar rūkyta dešra.

Nuo pasninkavimo atleidžiami ligoniai, diabetikai, sunkiai sergantys žmonės, vaikai, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra, besilaukančios gimdyvės, seneliai.

Žr. Adveñto valgiai dgs., apeigìnis (šveñtinis) valgis, Kūčių valgiai dgs.

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: