© Gegužė – vaistinių augalų rinkimo metas

17 Geg

Gegužės mėnesį galima rinkti ąžuolo, putino, paprastojo šaltekšnio, šunobelės žievę, dilgėlės, alpinės raktažolės, bruknės, juodųjų serbentų, paprastojo lazdyno, paprastosios gervuogės, beržo, šalpusnio, pakalnutės ir raktažolės lapus, pušies spyglius, beržo, juodosios tuopos, pušies pumpurus, bijūno, krienų, pienės, šventagaršvės, varnalėšos šaknis, dirvinio asiūklio ūglius, ievos, paprastojo kaštono, pakalnutės, gudobelės, raktažolės, šalpusnio žiedus, gysločio, našlaitės, pavasarinio adonio, pakalnutės, pienės, trikertės žvaginės žolę, paparčio (vyriškojo) ir varpučio šakniastiebius, pelkinio gailio šakeles, islandinės kerpenos gniužulą.

Paprastasis ąžuolas

Paprastojo ąžuolo žievė lupama nuo plonų šakų, kad nepakenktų augalui, anksti pavasarį, prieš lapų skleidimąsi. Tuo metu žievėje yra daugiausiai biologiškai aktyvių medžiagų ir ji lengvai lupasi.  Džiovinama nesaulėtoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusios žievės paviršius blizga, ji trapi, bekvapė, sutraukiančio skonio. Tuomet ją reikia susmulkinti ir supilti į medžiaginius maišelius. Tinkamai laikoma sausa žievė vertės nepraranda penkerius metus.

Pavasarį iš jaunų dilgėlių galima išsispausti labai vertingų sulčių. Jas reikia sumaišyti su virintu vandeniu: 60 g sulčių – 1 litrui vandens, ir gerti po pusę stiklinės tris kartus per dieną. Dilgėlių sultimis labai veiksmingai gydomas hemorojus.

Ąžuolo žievę reikia rinkti pavasarį, nuo jaunų šakelių. Žievės antpilas pasižymi sutraukiančiomis savybėmis, gydo uždegimus, stabdo kraujavimą. Labai tinka hemorojui, kolitui, kraujuojančioms opoms gydyti, negyjančioms žaizdoms plauti. 1 šaukštą žievės užpilti šaltu vandeniu, kaitinti ant silpnos ugnies iki 30 min. Tada atvėsinti, įpilti apie pusę stiklinės virinto vandens. Gerti po šaukštą prieš valgį 3–4 kartus per dieną.

Dilgėlė

Dilgėlės žolė vaistams renkama, kol augalas dar nepradėjęs žydėti, bet jau užauginęs lapus. Paskui galima net iki šaknų pjauti atžėlusią žolę.

Vaistinei žaliavai renkamos ir dilgėlių šaknys. Jos kasamos anksti pavasarį arba vėlai rudenį, nupjaunamos ir džiovinamos džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje.

Putinas

Putino žaliava yra žievė ir vaisiai. Putino žievė ruošiama pavasarį (balandį-gegužę), o vaisiai – rudenį (rugpjūčio – rugsėjo pradžioje). Žievė lupama juostelėmis, lengvai atskyrus nuo medienos ir džiovinama atvirame ore arba džiovykloje 45 º C temperatūroje.

Išdžiūvusios putino žievės juostelės turi būti 1-20 cm ilgio, 1,5 mm, iš išorės- rusvai pilkos, iš vidinės pusės- gelsvos spalvos, silpno kvapo ir kartoko skonio. Iš 10 kg šviežios putino žievės gaunama 3,5-4 kg orasausės. Putino žievę pakuoti į maišelius (ryšulėlius), laikyti sausoje vietoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Vartojama 4 mėnesius.

patogu rinkti, kai miške kertami nereikalingi krūmai ir medžiai, tarp jų ir šaltekšniai. Anksti pavasarį (balandžio-gegužės mėn.), prasidėjus sulčių judėjimui, augalo žievė lengvai lupasi. Ant jaunų šakų kas 30 cm daromi skersiniai ir vienas išilginis pjūvis ir nulupamos žievės juostelės. Vaistinei žaliavai netinka žievė, apaugusi kerpėmis. 

Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje ar džiovykloje 40-45 °C temperatūroje, retkarčiais pavartoma. Žievės vamzdeliai neturi būti įsimovę vienas į kitą. 

Tinkamai paruošta žaliava – tai 10-15 cm ilgio, 0,5-2 mm storio į vamzdelius susisukus žievė. Paviršiuje raukšlėta, pilkai ruda, viduje – lygi, rudai raudona, be dėmių, lūžyje – smulkiai plaušuota, kartaus skonio, silpno nemalonaus kvapo.

 ŠunobelėŠunobelės žievė lupama prieš sprogstant pumpurams.

Pavasarinė raktažolė

Raktažolės žiedynai vaistams skinami pavasarį, pradėjus skleistis žiedams. Nuskintus gana sultingus žiedynus būtina džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Žiedai – sergant bronchitu, organizmo stiprinimui sergant isterija, paralyžiumi, galvos svaigimui, migrenai, nemigai, šlapimo pūslės uždegimui, sąnarių ir įvairios formos reumato susirgimams.

Raktažolės lapai skinami pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje. Džiovinami taip pat, kaip žiedynai. Lapus greitai sudžiovinti atviroje orkaitėje, sutrinti į miltelius ir laikyti gerai uždarytame inde. Žiemos vakarais galima gerti raktažolių arbatą. Pusė arbatinio šaukštelio raktažolių miltelių užvirinama vienoje stiklinėje verdančio vandens, šiltai leidžiama prisitraukti 20-30 minučių ir pridėti 1-2 grūdelius druskos. Po metų laikymo raktažolės milteliai išlaiko visas naudingas savo savybes.

Raktažolės lapai – ištrauka – sergant gripu, avitaminoze, esant blogam apetitui, bendram organizmo silpnumui, kosuliui, plaučių uždegimui, bronchitui, podagrai, reumatui.

Raktažolės šaknys kasamos rudenį arba anksti pavasarį, švariai nuplaunamos, pašalinamos smulkios šaknelės ir išdžiovinamos.

Jauni pavasarinių raktažolių lapai valgomi švieži, troškinti, jų dedama į sriubas. Lapuose gausu vitamino C, kurio daug išlieka ir juos sudžiovinus. Iš džiovintų, kartais ir šviežių lapų verdama arbata arba jų maišoma į kitas arbatžoles. 

Neišsiskleidę arba vos pradėję skleistis žiedai švieži arba konservuoti vartojami kaip garnyras, jais galima puošti įvairius patiekalus, ypač tinka salotoms. 

Bruknė

Kaip vaistinė žaliava vartojami bruknių lapai. Pernykščiai lapai skinami pavasarį – balandžio-gegužės mėnesiais. Vasarą skinti lapai žaliavai netinka, nes džiovinant patamsėja.

Bruknių lapai ar šakelės paskleidžiami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar specialiose džiovyklose ne aukštesnėje 40 laipsnių temperatūroje. Namų reikmėms visas vaistažoles patartina džiovinti nesmulkintas, o tik surištas į šluoteles. Taip augalo “atmintis” geriau išsaugo vaistingąsias savybes.

Juodasis serbentas

Juodųjų serbentų lapai skinami žydėjimo metu – gegužės-birželio-liepos mėn. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 25-30 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinti lapai yra žalios spalvos ir aromatingo kvapo. Juodųjų serbentų lapai turi daugiau vitamino C nei uogos, todėl vartojami kaip tonizuojamoji, priešuždegiminė, antireumatinė, šlapimo varomoji ir valomoji priemonė. Juodųjų serbentų lapai puikiai tinka ir sergant širdies bei kraujagyslių ligomis, gastritu, podagra.

Juodųjų serbentų lapai – labai kvapūs, todėl yra nepakeičiami konservuojant, sūdant, marinuojant. Stiprus ir sodrus šių uogų aromatas yra naudingas ir daržui ar sodui, nes daugelis kenkėjų nemėgsta šio aštraus kvapo.

Paprastasis lazdynas

Paprastojo lazdyno naudojama žievė, lapai ir riešutų branduoliai, kurie labai pagerina krūtimi maitinančių motinų pieno išsiskyrimą, tirpdo akmenis inkstuose, stabdo dujų kaupimąsi žarnyne. Žievės nuoviras puikus vaistas gydant išsiplėtusias venas, tromboflebitą. Lapų nuoviru gydomas plaukų slinkimas, prostatos hipertrofija. 1 valgomąjį šaukštą lapų ar žievės užplikyti karštu vandeniu (1 stikline) ir pakaitinti, kol užvirs. Atvėsinus išgerti per dieną.

Ankstyvasis šalpusnis

Ankstyvojo šalpusnio vartojami žiedai ir lapai. Šalpusnio arbata geriama stipriai kosint, sergant lėtiniu bronchitu, laringitu, tracheitu, nes valo kvėpavimo takus. Švieži lapai dedami ant skaudamų ar patinusių vietų, liaudies medicinoje jais gydoma rožė. 1 šaukštą smulkintų lapų su žiedais užplikyti 2 stiklinėmis verdančio vandens ir palaikyti, kol pritrauks. Gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

Pušų pumpurai

pušų pumpurų paruošti vaistai veikia dezinfekuojamai, padeda nuo kosulio, jais gydomos odos ligos. Pušų spyglių vonios tinka reumatui gydyti, karštas pumpurų nuoviras tinka inhaliacijoms, veikia raminamai, gerina širdies veiklą. Pušų spygliai – geras vitamino C šaltinis. Yra žinoma, kad tremtiniai Magadane spyglių arbata apsigynė nuo skorbuto. Sutrintus spyglius užpildavo vandeniu, po to pavirindavo apie pusvalandį, atvėsindavo ir gerdavo 50–100 ml per dieną.

Varpučio šaknys

Paprastasis varputis – tai daržo piktžolė, tačiau ypač geras vaistas gydant inkstų ir tulžies pūslės akmenligę. Šaknų ir lapų nuoviras varo prakaitą, padeda sergant viršutinių kvėpavimo takų uždegimu. 1 šaukštą smulkintos žaliavos užplikinti stikline verdančio vandens, dar pavirinti, atvėsinti. Gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną. Dar veiksmingiau veikia šviežios augalo sultys.

Paprastasis kaštonas

Kaštono preparatai gerai veikia kraujagysles, jais gydomas hemorojus. Paprastasis kaštonas lėtina kraujo krešumą, gydo uždegimus, mažina kraujagyslių pralaidumą. Iš kaštono vaisių ar žievės gaminama spiritinė ištrauka (10 dalių degtinės ir viena dalis žaliavos). Gerti prieš valgį po 25 lašus. Įtrynimams skirtai ištraukai gaminti galima imti didesnį žaliavos kiekį.

Juodoji tuopa

Juodosios tuopos pumpurai skinami pavasarį, kol dar nesusprogę. Tuojau pat džiovinami lauke, pavėsyje, arba vėsioje patalpoje, paberti plonu sluoksniu ant popieriaus. Išdžiūvusi žaliava turi būti žaliai arba rudai geltonos spalvos, savito kvapo, kartoka. Iš tuopos pumpurų spiritinės ištraukos ir tokio pat kiekio lanolino gaminamas tepalas, kuris turi nuskausminančių, antiuždegiminių, sutraukiančių savybių. Juo tepamos žaizdos, įtrinamos slenkančių plaukų šaknys. Liaudies medicinoje tuopos pumpurų užpilas vartojamas karščiavimui mažinti, uždegimui slopinti.

Gervuogių lapai

Gervuogių lapai skinami vasaros pradžioje, krūmui žydint, džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje. Lapų užpilas ir nuoviras skatina prakaitavimą, šlapimo išsiskyrimą, todėl vartojami nuo karščiavimo, šlapimo takų uždegimo. Dėl lapų nuoviro sutraukiančių savybių jo geriama nuo skrandžio, žarnyno kraujavimų. Jis gaminamas taip: 2 valgomieji šaukštai susmulkintos žaliavos užpilami 200 ml vandens ir 30-40 min. virinama ant lėtos ugnies. 15 min. leidžiama nusistoti, pripilamas išgaravęs vandens kiekis, nukošiama. Geriama po 1-3 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną. Užplikytų lapų kompresais galima gydyti pūlines žaizdas.

Pakalnutė

Pakalnutės žiedai ir žolė renkami žydėjimo pradžioje (gegužę). Lapai skinami be lapkočių prieš žydėjimą ir po jo. Žiedynai pjaunami 3 cm žemiau apatinio žiedo, žolė – apatinių lapų lygyje. Lapai skinami be lapkočių. Žaliavą reikia skubiai džiovinti pavėsyje, o geriausia džiovykloje iki 55 °C temperatūroje. Žaliava laikoma sausoje, tamsioje gerai vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti iki 1 metų.

Pavasarinis adonis

Pavasarinio adonio žole ties apatiniais stiebo lapais pjaunama nuo žydėjimo pradžios iki vaisių brendimo. Apatinė be lapų stiebo dalis pašalinama. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje, pastogėje arba džiovykloje 40-50 °C temperatūroje. Plonu sluoksniu išdėliotą žolę reikia nuolat vartyti. Išdžiūvusi žaliava laikoma atskiroje patalpoje. Tinka vartoti 2 metus (kituose šaltiniuose vartojimo terminas yra 1 metai). Pavasarinis adonis nevartojamas sergant hipertonija, bradikardija, neštumo metu, esant padidėjusiam kraujo krešumui. Augalas vartojamas labai atsargiai, nes yra nuodingas.

Pelkinis gailis

Pelkinio gailio antrųjų ir trečiųjų metų ūglius pjauti ir rauti draudžiama. Išvalyta žaliava džiovinama paskleidžiant plonu sluoksniu pavėsyje arba džiovykloje iki 40 °C temperatūroje. Žaliava laikoma atskiroje vėsioje patalpoje. Tinka vartoti 2 metus.

Pelkinio gailio nuoviras vartojamas nuo peršalimo, reumato, bronchito, astminio bronchito, kokliušo, spazminio enterekolito, odos ligų, podagros, slapiosios egzemos, be to jis skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą, malšina skausmą, stabdo kraujavimą, laisvina vidurius. Gailio lapų užpilas veikia narkotizuojančiai.

Jauni gailio ūgliai vartojami homeopatijoje sužeidimams, sumušimams gydyti, nuo kraujavimo. Gailių lapų milteliais naikinamos kandys, parazitai. Anksčiau gailių lapus dėdavo į alų vietoje apynių.

Paprastoji ieva

Paprastosios ievos žievė lupama pavasarį ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje. Ūgliai tamsūs, jauni lapai rudai purpuriniai, vėliau žali su raudono atspalvio gyslomis ir apatine puse. Žiedai rausvi.

Dirvinis asiūklis

Pavasarį, pradėjus žydėti šalpusniams, pasirodo gelsvai rudi derantys dirvinių asiūklių ūgliai, kurių viršūnėje susitelkusios sporangės su sporomis. Žali šakoti ūgliai išauga vėliau, kai išbyra sporos.

Pjaunami 5 cm nuo žemės (gegužę-birželį–rugpjūtį), giedrą dieną, vasariniai ūgliai. Pavasariniai ūgliai vaistinei žaliavai netinka. Svarbu dirvinį asiūklį skirti nuo kitų asiūklių rūšių ir nepririnkti priemaišų. Surinkta žaliava džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 40-45 °C temperatūroje. Išdžiūvusi žolė silpno kvapo, rūgštaus skonio. Iš 1 kg šviežios žolės gaunama 200–220 g sausos. Laikoma sandariai uždarytuose induose. Tinka vartoti iki 4 metų. 

Šventagaršvė

Šventagaršvės šakniastiebiai ir šaknys. Šio augalo šaknis patariama iškasti pirmųjų metų rudenį arba antraisiais vegetacijos metais anksti pavasarį. Iškasę vaistinės šventagaršvės šaknis, pašalinkite stiebų likučius, jas nuplaukite šaltu vandeniu ir džiovinkite atvirame lauke arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip + 35 laipsnių temperatūroje.

Iš 100 kilogramų šviežių vaistinės šventagaršvės šaknų galite gauti 20–22 kilogramus sausų šaknų. Išdžiūvę vaistinės šventagaršvės šakniastiebiai turi būti trumpi, stori, rausvai rudi su ilgomis, dažnai raukšlėtomis pridėtinėmis šaknimis.

Vaistine šventagaršve patariama gydyti skrandžio ir žarnyno ligas, išsekusią centrinę nervų sistemą, ūmią ir lėtinę neuralgiją, reumatą, artritą, karštinę, viršutinių kvėpavimo takų gleivinę. Vaistinė šventagaršvė tonizuoja, skatina šlapimo bei prakaito išsiskyrimą. Tibeto liaudies medicinos žinovai vaistine šventagaršve pataria gydyti ginekologines ligas.

Indijos liaudies medicinos žinovai vaistine šventagaršve lengvina kosulį bei gydo uždegimines ligas. Kinijoje vaistine šventagaršve gydomos kraujo ligos ir hemorojus. Šiuo augalu taip pat patariama atpalaiduoti kraujagyslių spazmus, malšinti galvos ir dantų skausmus. Vaistine šventagaršve taip pat patariama gydyti gripą ir mažinti aukštą kūno temperatūrą.

Gysločio žolė

Gysločio žolė renkama žydint – nuo gegužės iki vasaros pabaigos. Vartojami ir lapai, ir sėklos. Iš šviežių gysločių spaudžiamos sultys, ruošiami antpilai, o džiovinti tinka ištraukoms, pavilgams.

Gysločių lapus nuplaukite, nuplikykite ir sumalkite mėsmale. Iš gautos tyrės per marlę išspauskite sultis. Jas pakaitinkite garuose 1–3 min. (jei labai tirštos, praskieskite šlakeliu vandens). Sergant gastritu, opalige, esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, šių sulčių gerkite po valgomąjį šaukštą keturis kartus per dieną prieš valgį. Suskaudus dančiui, reikia pakramtyti gerai nuplikytą gysločio šaknį.

Beržo pumpurai

Beržų pumpurai renkami anksti pavasarį, vėliau – šakelės, lapai. Juos geriausiai rinkti saulėtą dieną iki birželio pabaigos, kol dar jauni ir lipnūs.

Gerai sutrinti žali arba pakaitinti sausi beržų lapai slopina skausmams (ypač sąnarių), padeda nuo reumato, podagros. Lapus reikia dėti ant skaudamos vietos ir apvynioti drobiniu raiščiu, laikyti pusdienį ar per visą naktį. Gydymo kursas iki 2 savaičių.

Beržo lapai

Tulžies išsiskyrimui pagerinti kelis šaukštus beržų lapų užpilkite puse litro karšto vandens ir virkite ant silpnos ugnies 5–10 minučių. Nukoškite ir gerkite po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną prieš pat valgį. Kepenų ir inkstų funkciją gerina toks mišinys: sumaišykite po 5–10 g beržų lapų, varnalėšų ir bruknių. Šaukštą mišinio užplikykite termose 250 ml vandens. Gerkite trissyk per dieną prieš valgį.

Gudobelė

Gudobelių žiedus reikia skinti žydėjimo pradžioje (žydi gegužę ir birželį). Vaisiai prinoksta ir renkami rugsėjį. Liaudies medicinoje vartojami gudobelių žiedai ir vaisiai. Gudobelių arbata ir preparatais negalima piktnaudžiauti, nes turi šalutinį poveikį. Gudobelių vaisių negalima valgyti rytą tuščiu skrandžiu ar jų užgerti šaltu vandeniu, nes gali sukelti žarnyno dieglius.

Trikertė žvaginė

Trikertės žvaginės renkama antžeminė dalis – žvaginių žolė. Rinkimo laikas – žydėjimo metu (balandžio-rugsėjo mėn.). Žolė gali būti pjaunama, bet geriausia išrauti, tuomet šaknys nupjaunamos, išrenkami pageltę skroteliniai lapai. Žaliavai netinka miltligės pažeistos ar jau prinokinusios vaisius, su atsivėrusiomis ankštarėlėmis žvaginės. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje ar džiovykloje 40-45 °C temperatūroje. Tinkamai paruošta žaliava – tai trikertės žvaginės stiebai su lapais, žiedais ar nesubrendusiais vaisiais, kurie silpno, savito kvapo, karstelėjusio skonio. Žvaginė vartojama nuo viduriavimo, aukšto kraujospūdžio, gastrito, esant kepenų, šlapimo pūslės ir inkstų skausmams, sutrikus medžiagų apykaitai. Ant sumušimų, nedidelių odos pažeidimų dedami žvaginės sulčių kompresai.

Varnalėša

Varnalėšų šaknys kasamos pirmaisiais augimo metais rugsėjo pabaigoje – spalio mėnesiais arba antraisiais augimo metais balandžio mėnesį, esant vegetacijai. Nuo iškastų varnalėšų šaknų nuvalomos žemės, pašalinama antžeminė dalis, šaknys nuplaunamos šaltame vandenyje, supjaustomos skersai kas 10-15 cm. Esant storoms šaknims, skeliamos išilgai, jog gabaliukai būtų 1,5-2 cm skersmens. Varnalėšų šaknys džiovinamos šiltoje, gerai vėdinamojoje patalpoje arba šildomoje džiovykloje 45-55 °C temperatūroje- išdžiūsta per 2-3 dienas. Išdžiūvusios šaknys yra pilkai rusvos, silpno kvapo, salstelėjusio skonio. Iš 10 kg šviežių varnalėšų šaknų gaunama 2,5-2,8 kg orasausių. Varnalėšų šaknys laikomos sandariuose induose (stikliniuose) arba medinėse dėžėse sausoje bei gerai vėdinamojoje patalpoje, jog joms nepakenktų aruodų kenkėjai. Išdžiovintas varnalėšų šaknis galima vartoti 2-3 metus.

Pienės

Pienių šaknys švariai nuplaunamos, nušveičiamos kempinėle, nudžiovinamos, supjaustomos ir džiovinamos vos vos šildomoje orkaitėje (ne aukščiau 40 laipsnių).Šaknis rauti reikia pavasarį, besikalant pirmiesiems lapeliams, arba vėlų rudenį, lapams nukritus. Rudenį šaknys yra vertingiausios. Iš šaknų gaminama kava. Prieš vartojimą galima lengvai paskrudinti ir sumalti kavamale. Plikoma taip pat kaip kava.

Islandinė kerpena

Islandinės kerpenos gniužulas sudarytas iš netaisyklingų, iki 10 cm ilgio, 0,3–2,0 cm pločio šakotų skiaučių. Viršutinė skiaučių pusė žalsvai rusva, vietomis ruda, apatinė šviesiai pilka, su baltomis dėmelėmis, kurios skiaučių pakraščiais susilieja.

Islandinės kerpenos nuoviras ir drebučiai liaudies medicinoje vartojami kvėpavimo takų ligoms, kokliušui, bronchinei astmai, kai kurioms virškinamojo trakto ligoms (kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas), cukriniam diabetui, pūliuojančioms žaizdoms, nudegimams bei kitoms odos ligoms gydyti, apetitui žadinti.

Kerpenos gniužulai renkami gegužės-rugsėjo mėn. Renkama rankomis, kur jų gausu gali būti grėbiama, tuomet nuvalomos žemės, išrenkamos priemaišos. Džiovinama saulėje ar gerai vėdinamoje patalpoje, paskleidus plonu sluoksniu ant popieriaus ar audinio.

Tinkamai paruošta žaliava – tai kieti, šakoti, iki 10 cm aukščio, įvairaus skersmens, išdžiovinti kerpenos gniužulai. Viršutinė pusė žaliai ruda arba alyvinė, apatinė – šviesiai pilka su baltomis dėmelėmis. Gniužulo pagrindas raudonai rudas, bekvapis, karčiai gleivingo skonio. Žaliava laikoma sandariai įpakuota, nes greitai atidrėksta.

 Bendrosios vaistinių augalų rinkimo taisyklės

Sultingus ir sausus nenubyrančius vaisius, žiedus, lapus, žoles rekomenduojama rinkti pietų ar popiečio valandomis, esant sausam ir giedram orui, nes tada augalai turi savyje mažiau vandens ir greičiau džiūsta.

Žieves taip pat patartina rinkti sausas, nes drėgnos vietos tamsėja.

Šaknis ir šakniastiebius galima rinkti bet kokiu dienos laiku ir bet kuriomis oro sąlygomis.

Uogas reikia rinkti vos pradėjus sirpti, tuoj pat džiovinti. 

Sausi vaisiai ir sėklos renkami prinokę.

Žiedai renkami žydėjimo pradžioje.

Lapai renkami augalo žydėjimo metu, rečiau prieš žydėjimą ar augalui peržydėjus (pvz., šalpusnis).

Žolės renkamos augalo žydėjimo metu.

Žievės renkamos pavasarį, kadangi augalai turi padidėjusį skysčių kiekį. Geriausiai žievę lupti tada, kai dar nepasirodę lapai. Žievė nuo medienos atskiriama mediniu, kauliniu ar variniu peiliu, kad nepajuoduotų.

Šaknis ar šakniastiebius renkame tik dvimečių ar daugiamečių augalų. Juos geriausiai rinkti rudenį ar pavasarį, kai dar neišaugę antžeminės augalo dalys.

Pumpurus patartina rinkti žiemą, kada augalas ilsisi. Tik pušų pumpurai renkami ankstyvą pavasarį, kai jie vystosi. 

Sakai renkami, įpjaunant eglės ar pušies žievę ir pritaisius piltuvėlius.

Augliai. Paprastojo amalo augliai renkami nuo vėlyvo rudens per visą žiemą (su lapais) ir džiovinami ant krosnių.

 

Panašūs straipsniai:

Vasaris – vaistinių augalų rinkimo metas

Rugpjūtis – vaistinių augalų rinkimo metas

Rugsėjis – vaistinių augalų rinkimo metas

Spalis – vaistinių augalų rinkimo metas

Vaistažolės pavasarį – vaistas ir maistas

Pavasario žvalumas ir maistas

 

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: