© Joninių valgiai

20 Bir

© Jonìnių valgiai dgs. – Jono vardo dienos, šv. Jono šventės (birželio 24 d.); vasaros saulėgrįžos šventinis maistas.

Pelenuose kepamos bulvės

Senovėje trumpiausia naktis vadinta Rasos švente, arba Kupolinėmis. Tai – šviesiausias žmogaus, žemės, vandens bei augalų žydėjimo metas.

Naminės rūkytos dešros

 XVI-XVIII a. Rasos šventė tęsdavosi nuo gegužės pabaigos iki pat birželio pabaigos, vėliau – tik 14 dienų. S. Daukantas Rasos šventę vadino vainikų švente ir įvardijo jos trukmę. Protėviai tikėjo, jog ji gaivindavo žemę po kaitrios dienos. Buvo manoma, kad rasa gali atgaivinti augaliją ir žmogų. Išvakarėse buvo renkamos žolės – kupolės (Kupolė – Pasaulio medžio simbolis, kur šaknys – tai požemis, kamienas – antžemis, o šakos – dangus.). Iš kupolių nupintus vainikus plukdydavo ežeruose arba upėse, jais puošdavo galvas, dabindavo namus. Rasos šventė baigdavosi vakare prie laužo, kurio ugnies buvo stengiamasi parsinešti namo ir ja užkurti namų židinį. Svarbiausias Joninių akcentas – paparčio žiedo ieškojimas.

Ant grotelių kepta mėsa

P. Dundulienės nuomone, ši šventė atsirado pirmykštės visuomenės laikais ir galutinai susiformavo paplitus žemdirbystei ir gyvulininkystei apie IV – III tūkstantmetį prieš mūsų erą. Įvedus krikščionybę, šventė buvo pavadinta Joninėmis (birželio 24 diena), pagal agrarinį liaudies kalendorių – tai buvo šienapjūtės pradžios data.

Daržovių ir sūrio užkandžiai su grybais

Pati šventė išsiskiria magija, apeigomis, burtais. Lietuviai nuo seno naktį spėdavo ateitį, linksmindavosi.

Folijoje kepta mėsa

Per Jonines prie laužo buvo spirginami lašiniai, pelenuose kepamos bulvės, mėsa, pyragai, slegiami sūriai, kiaušiniai, daromas alus ar midus. Daugelis valgių buvo gaminama gamtoje. Pats populiariausias Joninių nakties valgis – lauže keptos bulvės su rūgpieniu ar įvairiais padažais. Vaikinai kepdavo bulves, o merginos turėdavo atsinešti rūgpienio.

Keptos bulvės su rūgpieniu ir sūriu

Gyvavo tradicija vidurnaktį pamelžti stebuklingo meilės pieno. Jaunimas vainikuodavo karvę, ją pamelždavo ir visi po gurkšnelį gerdavo pieno. Prie laužo valgydavo vėžių, keptų žiobrių, įvairių mėsos užkandžių. Kiekvienas valgis turėjo magišką galią.

Veršienos vyniotinis su špinatais

Joninių vaišių tradicijos – dabartinių iškylų gamtoje užuomazga, nors pats iškylavimas gamtoje turi senas tradicijas visame pasaulyje. Vardas „Jonas“ Latvijoje – Janis, Rusijoje – Ivanas, Anglijoje – Džonas (John), Prancūzijoje – Žanas (Jean), Ispanijoje – Chuanas (Juan). Pavyzdžiui, Latvijoje pagrindinis Joninių patiekalas – kmynų sūris, kuris užgeriamas alumi. Per Jonines gausu vyniotinių, kitokių mėsos patiekalų, saldžios duonos, dabar ir įvairaus modernaus maisto. Populiarus iškylų maistas (įvairi rūkyta dešra, ant grotelių kepti mėsos patiekalai, salotos), taip pat daržovių ir sūrio suktinukai, veršienos kepsneliai su špinatais, desertinis pyragas.

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: