© Grybai ir pavojai

17 Rgp

Grybai ir pavojai

Baigiantis vasarai, lyjant lietui miškuose atsiranda grybų. Lietuviškoje tradicinėje virtuvėje yra gausybė patiekalų, į kurių sudėtį įeina grybai. Visiems, laukiantiems artėjančio grybavimo sezono, reikėtų kai ką apie grybus žinoti.

Lietuvoje auga 6500 rūšių grybų, iš kurių tik nedidelė dalis vartojami maistui.
Dažniausiai gyventojai renka nuo 20 iki 70 rūšių grybus: voveraites, baravykus, raudonviršius ir kt.
Mėgstantieji grybus jų įsigyja dvejopai: vieni – grybaudami, kiti – pirkdami jau surinktus grybus.
Grybavimas naudingas, bet yra ir tam tikros rizikos: reikėtų saugotis miškingose vietovėse tykančių pavojų – erkių, gyvačių ir kt., grybaujant su šeima prižiūrėti, kad nepasiklystų mažamečiai vaikai.
Perkant grybus reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar jie yra valgomi ir švieži, tinkami vartoti.
Su grybų vartojimu yra siejama grupė apsinuodijimų, galinčių pasibaigti net mirtimi. Viena tokių negalavimų grupė siejama su nuodingų grybų suvartojimu.

Nuodingi grybai

Lietuvoje auga apie 100 rūšių nuodingų grybų, apie 20 iš jų pavojingi gyvybei, o kita apsinuodijimų grupė siejama su netinkamu grybų paruošimu: nuplovimu, išvirimu ar kepimu.

Bakterijos

Dažniausiai pasitaikantis apsinuodijimas – botulizmas, kurio sukėlėjas botulizmo bakterijų toksinas.

Botulizmo bakterijų gausu dirvožemyje, todėl norint išvengti botulizmo, surinktus grybus reikia labai kruopščiai nuvalyti ir nuplauti tekančiu vandeniu. Nepagailėti marinatui rūgšties ir druskos.

Grybų botulizmas

Botulizmo bakterijos nesidaugina ir neišskiria toksino esant rūgšties bei druskos koncentracijai ne mažiau 6-8 proc.

Paruoštus žiemai grybus laikyti 0 – +6 °C temperatūroje. Esant didesnei nei +10 °C temperatūrai, botulizmo bakterijos greitai dauginasi ir pradeda gaminti egzotoksiną.

Botulizmo bakterijoms dauginantis stiklainyje susidaro dujos, kurios išpučia dangtelį. Tokio produkto valgyti negalima, nes jis gali būti pavojingas sveikatai ir netgi gyvybei.

Kaip išvengti išvengti apsinuodijimo grybais

Siekiant išvengti apsinuodijimo grybais reikėtų:

– Rinkti tik gerai pažįstamus grybus. Būti ypač atsargiems renkant pievagrybius, nes jie panašūs į blyškiąsias musmires. Ūmėdės ir žaliuokės supainiojamos su žalsvosiomis musmirėmis;

– Rinkti tik jaunus grybus, nes senuose gali būti susikaupę nuodingų junginių;

– Surinktus grybus apdoroti tą pačią dieną. Nespėjus grybų sutvarkyti iš karto, juos geriausia paskleisti plonu sluoksniu vėsioje gerai vėdinamoje patalpoje;

– Grybus labai kruopščiai nuvalyti ir nuplauti;

– Paruoštus atsargai grybus laikyti vėsiame rūsyje 0-6 C temperatūroje.

Jeigu konservuotų grybų indo dangtelis išpūstas, tokių grybų nevalgyti. Sandariai uždarytuose induose, susidarius anaerobinėms sąlygoms (nėra deguonies), gali daugintis botulizmo bakterijos ir išskirti labai nuodingą egzotoksiną;

– Nepirkti turguje konservuotų grybų;

– Nepirkti nežinomų, abejotinos kokybės grybų.

Grybų apsinuodijimo požymiai

Apsinuodijus grybais pasireiškia bendrasis silpnumas, pykinimas, vėmimas, gali būti galvos, pilvo skausmai, viduriavimas, gali kisti odos ir gleivinės spalva, pakinta pulsas, kvėpavimas nukentėjusysis praranda sąmonę, gali prasidėti traukuliai.

Pirma pagalba apsinuodijus grybais: jei požymiai pasireiškia po grybų vartojimo, daugiau tų grybų nevalgyti ir pasirūpinti, kad jų nevalgytų namiškiai ar kiti kartu esantys asmenys, jei nukentėjusysis be sąmonės reikia jį paguldyti ant šono ir stebėti, kad neužspringtų (jei vemia), jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas jam reikia sukelti vėmimą(duoti išgerti 1-2 litrus šilto vandens, kišti pirštus ar šaukštą, kad sudirginti ryklę), skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą, vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Svarbu yra tai, kad vežant apsinuodijusįjį būtų paimti ir grybai ar patiekalas su tais grybais, taip pat negalima bandyti sukelti vėmimo, jei nukentėjusysis yra nesąmoningas.

Daugiau apie grybus: Grybavimo sezonasGrybų padažas

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: