Archive by Author

Naujametinis sveikinimas

5 Sau

Gerb. maistologijos draugai, vartotojai ir gerbėjai,

Sveikiname Jus su Naujaisiais 2015-aisiais metais ir linkime dar gardesnių valgių ant šeimyninio ir svečių stalo, skanaus ir malonaus aromato, gerų pojūčių ir skonio gaminant ir patiekiant įvairesnių tradicinių lietuviškų ir pasaulio  šalių patiekalų asortimentą.

Lauksime prašymų ir pageidavimų! Jūsų straipsnių, pasisakymų ir minčių!

Administracija

© Plastmasinis indas

17 Vas

Plastmãsinis iñdas – dedamoji priemonė, pagaminta iš plastinės masės.

Plastmasiniai indai patogūs ir higieniški gaminant maistą virtuvėje, vaišinantis gamtoje, kelionių metu. Jie stipresni už stiklinius, porcelianinius, fajansinius, lengvai plaunami ir ilgaamžiai.

Netinka rauginti kopūstų, agurkų, grybų, pomidorų, ilgiau laikyti pieno, grietinės, sviesto, varškės, nes produktai įgauna nemalonų kvapą ir skonį.

Plaunama taip pat kaip ir stikliniai ar fajansiniai, t.y. su geriamąja soda. Paskui gerai išskalaujama. Plastmasinių gaminių negalima plauti labai karštu vandeniu.

Perkant plastmasinius indus parduotuvėse paprastai nurodoma jų markiruotė (indo paskirtis): sausiems produktams ar maistui laikyti, ar šaltam vandeniui ir kt.

Plg. plastikìnis iñdas

Žr. iñdas (2)

© Stiklinis indas

17 Vas

Stiklìnis iñdas – dedamoji priemonė apkepams, mėsos ir bulvių patiekalams, desertui, vaisiams, ledams, galima dėti į orkaitę, mikrobangų krosnelę, šaldiklį bei plauti indaplovėje. Tai ir padėklas tortui ant kojelės, dubenys, lėkštė su skyreliais, dubenėliai, lėkštės ir  panašiai.

Dar ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristaus gimimą žmonija jau naudojo stiklą.

Stikliniai indai gaminami dviem būdais:

a) pučiami;

b) presuojami.

Dėklai pučiami dažniausiai iš bespalvio skaidraus paprasto, bario arba švino stiklo (krištolo), o presuojami – iš bespalvio, spalvotojo stiklo ir šiek tiek iš krištolo. Pagal tai skiriami:

1. Pūstieji stikliniai indai.

2. Presuoti stikliniai indai.

Stikliniai indai puošiami ir presuojami ketaus arba plieno formose. Presuotų stiklinių indų sienelės storesnės už pūstųjų.

Mikrobangų krosnelei stikliniai arba stiklo keramikos indai tinka tik produktams atšildyti arba gaminti vien mikrobangų režimu, net jeigu jie ir turi „atsparumo šilumai“ žymą. Tinkamiausi dubenėliai, lėkštės ir puodeliai, pagaminti iš balto nedūžtančio matinio stiklo, o indai iš plono stiklo visai nenaudojami. Tokie indai praleidžia mikrobangas, tačiau nuo labai karšto maisto jie gali paprasčiausiai sutrūkinėti.

Dauguma įvairiausių stiklinių indų skirta stalui serviruoti. Tai indai vandeniui, vynui, salotoms, kriušonui, taip pat siaurakakliai indai (buteliai, grafinai).

Stikliniai indai atitinka visus higienos reikalavimus. Stikliniai virtuviniai indai skirti valgiui gaminti. Juose valgis ilgai neatšąla, nekinta jo skonis ir kvapas.

Plaunami perliejamu vandeniu su druska ir actu, o paskui – paprastu švariu vandeniu. Stiklinės pamerkiamos vandenyje, į kurį įberta žiupsnelis sodos, palaikomos, nušluostomos ir išdžiovinamos. Stikliniai indai su siauru kakliuku – grafinai, vazos ir kt. – plaunami šiltu vandeniu, į kurį įdėta smulkiai sutrintų kiaušinių lukštų arba laikraščio popieriaus skiautelių. Nešvarūs buteliai išsiplauna stipriai pasūdytu actu. Aliejaus buteliai išvalomi kavos tirščiais.

Neturint specialių ploviklių, blizgesį stikliniams indams suteikia patrinus druska ir praskalavus šaltu arba drungnu vandeniu. Švarūs indai pastatomi dugnu į viršų ant dvigubai sulankstyto rankšluosčio, kad nutekėtų vanduo. Paskui iššluostoma švariu sausu rankšluosčiu arba minkšta linine servetėle. Krištolinės ir stiklinės vazos blizga, jeigu jos plaunamos tik šaltu vandeniu.

Į įkaitusius karščiui atsparius indus negalima pilti šalto skysčio. Prieš pastatant tokį indą ant viryklės, būtinai patikrinama, ar gerai nuvalytas jo išorinis paviršius. Gaminant maistą karščiui atsparaus indo dugnas visuomet turi būti uždengtas skysčio arba riebalų sluoksniu, šildyti maistą tokiame inde reikia ant silpnos ugnies nuolat maišant. Karščiui atsparaus indo negalima trinti vieliniu šveistuvu.

© Porcelianinis indas

17 Vas

Porceliãninis iñdas – dėklas iš neįprastos keramikos – porceliano.

Pasirodė daugiau kaip prieš 1300 metų Kinijoje, o vėliau ir Japonijoje. Senovėje buvo sakoma, kad porcelianas žydras kaip dangus po lietaus, blizgantis kaip veidrodis, plonas kaip popierius, skambus kaip gongas, lygus kaip ežero paviršius saulėtą dieną. Europoje jis anksčiau vertintas brangiau už auksą. Sklido gandai, kad bet kurie nuodai porceliano induose pakeičia spalvą. Porceliano gamybos technologija buvo slepiama  nuo į Kiniją ir Japoniją nuolat plūstančių pasiuntinių. Ir tik XVIII a. vienam vienuoliui pavyko išsiaiškinti kinų porceliano gamybos paslaptis.

Europoje porcelianą iš švelnaus molio kaolino, lauko špato ir kvarco priemaišų pirmieji pradėjo gaminti prancūzai. Pasaulį sužavėjo prancūzų ažūrinis porcelianas. Dirbama ir dekoruojama buvo rankiniu būdu. Pastaruoju metu daugelis darbų yra mechanizuoti.

Porcelianinių indų šukė yra balta, smulkiai korėta, glazūros sluoksnis plonas, blizgantis, atsparus maistinėms medžiagoms (acto, citrinos rūgščiai), kietas, neįbrėžiamas plieniniais įrankiais. Stuktelėjus į indo kraštą, pasigirsta aukštas, skambus ir ilgai netylantis garsas.

Porceliano indai lengvi, patvarūs ir tvirti. Jie geriausiai iš visų indų išlaiko šilumą.

Mikrobangų krosnelei tinkami naudoti visi porcelianiniai indai, išskyrus tuos, kurie yra kolekciniai, pagaminti iš plono porceliano su paauksuotais piešiniais.

Porcelianiniai indai (puodeliai ir lėkštutės) valomi vata, suvilgyta actu arba stipriu valgomosios druskos tirpalu, tačiau neplaunama vandeniu su soda.

Porcelianinių indų nerekomenduojama plauti itin karštu vandeniu. Jiems labiausiai tinka šiltas vanduo su muilu, o skalauti – šaltas vanduo. Karštas vanduo ardo glazūrą. Porceliano indai su laiku tamsėja. Norint jiems grąžinti akinamą baltumą, pavaloma soda arba druska bei actu, tik neliečiant auksu dekoruotų indų.

© Plastikinis indas

17 Vas

Plastikìnis iñdas – indas iš plastiko (amino plastiko), organinio stiklo ir polistirolo, polietileno.

Plastikas – lengva, nebrangi ir nepavojinga sveikatai medžiaga. Daugelis produktų išpilstomi į plastmasinę tarą arba supakuojami į polietileninius paketus. Plastikinė tara hermetiškai patikima: į ją nepatenka oro, mikrobai joje dauginasi lėtai, o produktai ilgai išlieka švieži.

Plastikinė pjaustymo lenta turi daug privalumų: plastikas nesugeria produktų kvapo, lengvai nusiplauna (galima dėti į indaplovę), yra ilgaamžė medžiaga. Plastikinė pjaustymo lenta tinka žuviai, mėsai, įvairiems kitiems produktams.

Plastikiniai indai yra stipresni už stiklinius ir porceliano bei fajanso. Tinka sausiems produktams laikyti, valgyti iš jų nepatartina.

Plastikiniai indai, turintys žymas „Thermoplast“ arba „Duroplast“ ypač patogūs mikrobangų krosnelėms tada, kai reikia greitai pašildyti maistą, išimtą iš šaldiklio. Šie indai, skirtingai nuo stiklinių, stiklo keramikos, porceliano arba fajanso, nuo staigaus temperatūros pokyčio neišsikreivina ir nesuskilinėja.

Talpos iš šilumai atsparaus plastiko skirtos plačiam mikrobangų krosnelių temperatūrų diapazonui. Jose maistą galima virti ir tik pašildyti. „Thermoplast“ arba „Duroplast“ reiškia, kad jie apsaugoti nuo deformacijos. Tokių indų nepatariama naudoti gaminant riebalus arba daug cukraus turinčius produktus, nes, esant daug aukštesnei nei 100 °C temperatūrai, indai gali susikreivinti.

Produktai atšildomi arba pakaitinami ir plastikinėse plėvelėse arba maišeliuose. Jie turi būti nelabai užsandarinti, nes visiškai užsandarinti gali sprogti. Maišelis truputį praveriamas arba keliose vietose subadomas.

Mikrobangų krosnelėms naudojami maišeliai, turintys mažas skylutes, t.y. speciali plėvelė su smulkiomis skylutėmis karštam orui išeiti, kuri, verdant skystą maistą, padeda apsisaugoti nuo taškymosi.

Geriausiai tinka ovalūs ir apvalūs indai, nes tada maistas iš visų pusių veikiamas tolygiai, todėl jis neperdžiūva kampuose, kas gali atsitikti naudojant kvadratinės formos indus.

Keksams ir tortams gaminti pasirenkami cilindriniai indai, kurie turėtų būti daug aukštesni nei tie, kurie naudojami kepant paprastoje orkaitėje. Kepant mikrobangų krosnelėje, kepinys daug labiau pakyla nei orkaitėje.

Jeigu instrukcijoje parašyta, kad indai skirti šaltiems produktams laikyti, vadinasi, šildant iš jų į maistą pateks organinių toksinų. Plastikiniai indai maistui saugoti ilgaamžiškumu nepasižymi. Juos kategoriškai draudžiama naudoti ilgiau nei nurodyta.

Plg. plastmãsinis iñdas

Žr. iñdas (2), lentẽlė (2), tarà (2)

 

© Molinis indas

17 Vas

Molìnis iñdas – dėklas iš molio. Tai puodynės, ąsočiai, puodai, dubenys, dubenėliai, puodeliai, vazos, vazelės.

Glazūruoti moliniai indai sunkiai praleidžia mikrobangas ir labai įkaista. Mikrobangų krosnelei tokie indai tinka kepti omletus ir sumuštinius, taip pat gaminant valgius grilio arba konvekcijos režimu. Ant stipriai įkaitusio glazūruoto paviršiaus kotletai įgauna apskrudusią plutelę kaip ir kepant ant geros keptuvės. Tik visai nenaudojama riebalų.

Glazūruoti moliniai indai valomi acto rūgšties skiediniu. Neglazūruotus molinius indus būtina gerai išdžiovinti.

Moliniai indai visuomet laikomi atidengti. Uždengtuose atsiranda nemaonus kvapas.

Plg. kerãminis iñdas

Žr. iñdas (2)

 

© Fajansinis indas

17 Vas

 

Fajánsinis iñdas – dėklas iš plastinio molio su labai smulkaus smėlio, kreidos ir gipso priemaišomis.

Fajanso indų šukė balta, akyta, nepersišviečia net ploniausiose vietose. Glazūra dažniausiai bespalvė, stuktelėjus į indo kraštą, pasigirsta žemas, duslus, greitai tylantis garsas. Palyginti su porceliano, fajanso indai grubesni, storesnėmis sienelėmis. Jie greitai dūžta, tačiau yra pakankamai lengvi, gerai išlaiko maisto šilumą ir yra atsparūs maistinėms rūgštims.

Fajansiniai indai (puodeliai, lėkštutės) valomi vata, suvilgyta actu arba stipriu valgomosios druskos tirpalu, arba patrinami soda ir išplaunami.

Fajanso indų asortimentas: dubenėliai, kiaušinių keptuvės, formos apkepams, kriauklės, fondiu keptuvės, sriubinės ir kt.

Plg. porceliãninis iñdas

Žr. iñdas (2), kerãminis iñdas

 

© Mikrobangų krosnelė

17 Vas

Mikrobangų krosnẽlė – buitinis įvairaus dizaino elektromagnetinių bangų (nuo 8,5 iki 41 litro talpos) įrenginys. Krosnelė su griliu dar vadinama kepsnine.

1945 metais, baigiantis II pasauliniam karui, amerikietis išradėjas Persis Spenseris (Percy Spencer), turėjęs 120 patentų, visai atsitiktinai sukūrė mikrobangų krosnelę: tobulindamas radarą trumpam atsistojo prieš įjungtą prietaisą ir pajuto, kad jo kišenėje išsilydė šokoladinis batonėlis. Po serijos eksperimentų buvo sukonstruota mikrobangų krosnelė, svėrusi 400 kg, ir naudojama kareivinėse, laivuose, restoranuose – visur, kur reikėjo greitai paruošti maistą. 1955 m. spalio 25 d. Amerikos firma „Tappan Company“ pirmą kartą pristatė mikrobangų krosnelę.

Mikrobangų krosnelės gali būti dviejų rūšių:

1. Su kvarciniu arba teniniu griliu.

2. Be grilio.

Kvarcinis grilis – ekonomiškesnis, greitesnis, jį lengviau valyti. Kvarcinis grilis būna paslėptas krosnelės lubose. Teno (kaitinimo elemento) spiralė kyla ir leidžiasi. Konvekcijos režimas ypač praverčia pyragaičių, pyragų ir kepsnių mėgėjams – gaminiai apskrunda dar geriau ir gražiau.

Mikrobangų krosnele greitai gaminami valgiai, pašildomi gatavi valgiai, atitirpinami šaldyti ir pašildomi maisto produktai, kurie termiškai apdorojami magnetrono generuojamų ultraaukštojo dažnio elektromagnetinių virpesių energija. Mikrobangėje krosnelėje pagaminti valgiai yra gero skonio, visiškai nepraranda vitaminų, nepridega, mažiau nugaruoja, nenuverda, neperkepa.

Mikrobangė neišskiria deginių arba kvapų – oras virtuvėje visada švarus.

Mikrobangų krosnelę sudaro elektroninis funkcijų nustatymas ir laikrodis, šildymo laikas parenkamas intervalais, galingumas naudojant tik laikmatį, sukamasis pagrindas, specialūs šildymo režimai skirti pieno produktams bei troškinamiems patiekalams, o atitirpinimo režimu suminkštinamas sviestas ar ledai.

Mikrobangų krosnelės veikimo principas paremtas radijo bangomis, tačiau jos yra kur kas didesnio galingumo ir kitokio dažnio. Mikrobangų krosnelės bangos, nukreiptos į maistą, suriša baltymus – panašiai kaip ir verdant. Krosnelę išjungus, jokių spindulių maiste nelieka. Vadinasi, iš esmės maistas iš mikrobangų krosnelės yra toks pats kenksmingas, kaip ir išvirtas ant paprastos viryklės.

Vis dėlto mikrobangų spinduliai tam tikrą poveikį žmogui gali daryti, ir net rimtai nudeginti. Tačiau mikrobangų krosnelėse įrengtas specialus metalinis tinklelis, kuris sulaiko spindulius. Todėl spinduliai gali pakenkti tik tuo atveju, jeigu žmogus nuo veikiančios krosnelės stovės 5 cm atstumu. Tik esant taip arti mikrobangų krosnelės iš dalies galima „pagauti“ kenksmingas mikrobangas, kurios sklinda iš krosnelės.

Tai, kad maistas iš mikrobangų krosnelės – kenksmingas, labai abejotina. Kancerogeninių medžiagų jame gali būti tik tuo atveju, jeigu maiste jų buvo iš pat pradžių. Gaminimo proceso metu jų susidaryti negali. Mitas yra ir tai, kad mikrobangų krosnelėje ruošiamame maiste nesunaikinamos bakterijos ir kitos žalingos medžiagos, ligų sukėlėjai. Mokslininkų nuomone, mikrobangų krosnelės šiuo požiūriu yra tiek pat efektyvios, kiek ir orkaitės – mikroorganizmams jose sudaromos nepalankios sąlygos. Vis dėlto gaminant maistą produkto temperatūra kyla nevienodai, todėl susidaro puikios sąlygos mikroorganizmams išgyventi. Gaminant maistą mikrobangų krosnelėje, jį reikia maišyti, sukioti, vartyti.

Dažniausiai mikrobangų krosnelių vidus būna padengtas specialiu tvirtu emaliu, keramika arba nerūdijančiu plienu. Kiekviena medžiaga turi savo privalumų.

Mikrobangų krosnelės gali būti valdomos įvairiais būdais. Paprasčiausi modeliai valdomi mechaniškai, t. y. mygtukais, naujesni – ypač tiksliu elektriniu būdu. Sensorinis valdymas – sudėtingiausias, tačiau kiekvienam patiekalui galima parinkti tinkamiausią kepimo laiką, galingumą ir užprogramuoti sudėtingo patiekalo gaminimą. Naujesnės krosnelės valdomos dialogo su šeimininku principu. Krosnelės ekrane pasirodo klausimas ir atsakymai, kaip geriau pasielgti.  Naujausios krosnelės pačios nusprendžia, kiek laiko ir kokiu galingumu gaminti maistą.

Mikrobangų krosnelės maisto ruošimo būdai – atitirpinimas, troškinimas / šilumos palaikymas, kepimas, greitas pašildymas.

Mikrobangė kaitina maistą vienodai iš visų pusių. Skverbdamosi į maisto produktą, bangos silpnėja, todėl išorinius sluoksnius įkaitina šiek tiek greičiau negu vidinius. Tai leidžia mėsos valgius truputį apkepti, pusiau arba visiškai juos iškepti.

Mikrobangėje krosnelėje gaminti valgį tinka bet kokie indai – stikliniai, porcelianiniai, fajansiniai, plastikiniai, net popieriniai, tik ne metaliniai ir indai su metaliniais papuošimais. Gaminant dietinį maistą, reikia mažiau riebalų.

Mikrobangų krosnelės veikimo trukmė parenkama pagal vienokio ar kitokio valgio gaminimo laiką. Mažiausia mikrobangės apkrova – skysčio (arbatos, pieno) stiklinė.

Paprastai mikrobangų krosnelių galingumas būna:

–          80-100 W – pagaminto maisto temperatūrai palaikyti;

–          160-300 W – produktams atšildyti;

–          400-500 W – nedideliam maisto kiekiui greitai atšildyti;

–          560-700 W – maistui lėtai gaminti;

–          800-900 W – greitai šildyti ir gaminti.

Mikrobangų krosnelei naudojami indai gali būti:

1. Šilumai atsparūs indai (išlaiko iki 140 °C temperatūrą):

–          stikliniai;

–          porcelianiniai;

–          keraminiai;

–          iš šilumai atsparaus plastiko (pvz., polipropileno, poliamido). Tokie indai žymimi specialiu firmos ženklu, patvirtinančiu šią jų savybę.

2. Ugniai atsparūs (išlaiko iki 250-300 °C temperatūrą):

–          stikliniai;

–          porcelianiniai;

–          keraminiai.

Šilumai atsparūs indai tinka gaminti maistą paprastoje mikrobangų krosnelėje, turinčioje tik mikrobangų funkciją (be grilio ir virimo garuose).

Ugniai atsparus stiklas, porcelianas, keramika – daug brangesnės medžiagos, reikalaujančios specialaus apdirbimo ir grūdinimo. Indai iš tokių medžiagų gaminami specialiai orkaitėms ir kombinuotoms mikrobangų krosnelėms, turinčioms visus režimus, elektrinėms ir dujinėms viryklėms.

Šilumai bei ugniai atsparūs indai saugojami nuo staigių temperatūrų pokyčių. Išėmus iš šaldytuvo indai iš karto nekišami į dujinę krosnelę, kai įjungtas grilio arba konvekcijos režimas.

Įrodyta, kad gaminamam maistui mikrobangų krosnelėje nereikia riebalų, todėl šis maisto gaminimo būdas panašus į maisto ruošimą garuose. Dėl trumpo gaminimo laiko maiste išlieka du kartus daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų. Gaminant maistą ant viryklės suyra iki 60 proc. vitamino C, o gaminant maistą mikrobangų krosnelėje – tik nuo 2 iki 25 proc.

Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija 2007 m. pateikė išvadą, kad mikrobangų spinduliai nedaro kenksmingo poveikio nei žmogui, nei maistui. Tik širdies stimuliatoriai gali būti jautrūs mikrobangų intensyvumo srautui. Todėl tiems, kurie turi kardiostimuliatorių, rekomenduojama atsisakyti mikrobangų krosnelių.

Žr. fajãnsinis iñdas, molìnis iñdas, plastikìnis iñdas, porceliãninis iñdas, stiklìnis iñdas

© Šv. Valentino diena-Saint Valentine’s Day

10 Vas

 

 

 

Jūs negalite pykti, kad mūsų lūpose žodžių per maža…

Kad tylėjimą mėgstame ir mes…

Ir atminkite, kad ne lūpose meilė tikroji…

Juk liepsnoti be žodžių dar gali širdis.

Skanaus!

Valentino diena-Valentine’s Day.doc receptai

You can not be angry that the words of our mouth is too small
Silence that we love and …
And remember that it is not true love’s lips …
After all, without words blaze can still heart.

Bon appetite!

Valentino diena-Valentine’s Day.doc recipes

© Kokteiliai su „Malūnininkų“ trauktine – Cocktails with „Miller’s“ bitter

12 Gru

*********************************************************************************************************

Kokteiliai su trauktine – Cocktails with bitter.doc

*********************************************************************************************************

Kokteilis “Malūnas”


Jums reikės:

  • 50 ml „Malūnininkų“ trauktinės;
  • 1 gabalėlio rudojo cukraus;
  • citrinos skiltelės;
  • apelsino griežinėlio su gvazdikėliais.

Patiekiama su led0 kubeliais viskio taurėje.

 

 

Cocktail “The mill”

You will need:

  • 50 ml of tincture “Miller“;
  • 1 slice of brown sugar;
  • lemon slice;
  • orange slice with a clove.

Served with ice cubes in a glass of whiskey.

*********************************************************************************************************

Kokteilis “Sparnai”

Jums reikės:

  • 20 ml „Malūnininkų“ trauktinės;
  • 20 ml spanguolių ir bruknių trauktinės;
  • 10 ml citrinų sulčių;
  • 40 ml persikų sulčių.

Plakama ir patiekiama su daug ledo gabaliukų, papuošiama 2 apelsinų griežinėliais aukštoje taurėje.

 

Cocktail “Wings”

You will need:

  • 20 ml of tincture “Miller“;
  • 20 ml of cranberry and cranberry tincture;
  • 10 ml lemon juice;
  • 40 ml peach juice.

Shake and served with lots of ice cubes, orange slices decorated two high glass.

© Malūnininkų trauktinė-Millers’ bitter

12 Gru

Malūnininkų trauktinė – 50 proc. VOL lengvai deginančio, pikantiškai malonaus skonio, primenančio ruginę duoną aromato, tamsiai rudos spalvos skaidrus gėrimas.

Malūnininkų trauktinė gaminama iš grūdinio rektifikuoto etilo alkoholio, minkštinto vandens, salyklo ekstrakto, brendžio, dažiklio – karamelės, cukraus.

Millers’ bitter – 50 percent. Vol easy burning, savory and pleasant taste, reminiscent of rye bread aroma and a clear dark brown drink.

Millers’ bitter is made from neutral grain alcohol, water-extended, malt extract, brandy, color – candy, sugar.

© Kūrybiniai darbai-Creative Works

4 Gru

Kauno maisto pramonės mokyklos moderniose laboratorijose – mokinių kūrybiniai darbai.

Kaunas School of modern food industry laboratories – students’ creative work. 🙂

This slideshow requires JavaScript.

© Sula-Sap

3 Gru

Sulà (4) – pavasarį iš medžių (ppr. beržų ir klevų) leidžiamos sultys.

Sula teka nuo vienos iki kelių savaičių. Kuo greičiau pradeda kilti aplinkos temperatūra ir brinkti medžių pumpurai, tuo greičiau sula nustoja tekėjusi. Klevai ima skirti sulą savaite ar dviem anksčiau nei beržai.

Klevų sula truputį saldesnė už beržų. Dar irokėzai klevų sulos tekėjimo pradžią švęsdavo iškilmingomis ceremonijomis, šokiais, aukų aukojimais. Sula buvo leidžiama po to, kai užsiliepsnodavo laužas šalia klevų giraitės. Pagal šitą ženklą irokėzai tomahaukais įkirsdavo klevų žievę ir prie įkirtimų pritvirtindavo molio ar beržų tošies ąsotėlius, į kuriuos ir tekėdavo saldi, kvapni rausva sula. Ji buvo garinama moliniuose ąsočiuose, pakabintuose ant ilgų karčių virš ugnies. Taigi indėnams cukrus buvo žinomas nuo seniausių laikų. Jų patyrimu pasinaudojo ir baltaveidžiai žmonės.

Lietuvių valstiečiai šviežią sulą nuo seno gėrė, rečiau ją vartojo sriubai virti, burokams raugti.

Turi mineralinių medžiagų (kalio, geležies, kalcio, vario), sacharozės, fruktozės, aminorūgščių, baltymų. Beržų suloje būna 1-2, klevų – 2-4 proc. cukraus.

Ar jau laikas leisti sulą, nulaužiama smulki šakelė ar peiliu šiek tiek įpjaunamas medžio kamienas – jei iš žaizdelės gausiai teka sula, pats laikas ją tekinti. Per sezoną iš vieno beržo galima surinkti iki 100 daugiau litrų sulos. Klevai sulos išskiria mažiau.

Sula geriama šviežia arba rauginama, į ją dedama serbentų, ąžuolo šakelių ar žievių, užpilama avižų (jos dengia sulą nuo dulkių). XX a. pradėta rauginti ir mielėmis su cukrumi.

Klevų sula truputį saldesnė už beržų. Šiaurės Amerikoje cukrinių klevų – ir visai saldi, joje būna iki trijų procentų cukraus.

Pigus cukranendrių cukrus dabar išstūmė klevų cukrų. Šis dar gaminamas tik Kanadoje. Sulos gavyba griežtai ribojama. Išgarinus sulą, gaunamas sirupas, kuris maisto pramonėje pagardina įvairiausius kulinarijos ir kitokius produktus.

Dabar, išgarinus sulą, gaunamas sirupas, kuris tinka pagardinti įvairiausius kulinarijos ir kitokius produktus. Ne veltui Kanados valstybiniame herbe – klevo lapas kaip tos šalies emblema.

Žr. beržų sulà, klevų sulà, rauginta sulà

Sap – in the spring of trees (birch and maple) are allowed juice.
Sap flowing from one to several weeks. The sooner it starts rising ambient temperature and tree buds swell, the faster the sap lost.  Maples starting to Sulla week or two before the birch.
Maple sap a little sweeter than birch. Even the Iroquois maple sap flow celebrate the beginning of solemn ceremonies, dances and offerings. Sap was allowed after the ignition of scrap near maple grove. Under this label the Iroquois Tomahawk maple bark and bite to cut clay to affix or birch bark cup, and flow into the sweet, fragrant pink sap. She was chatty evaporate, suspended over a long mane of fire. Thus, the sugar has been known to Indians since time immemorial. Their experience in the use of race and white people.
Lithuanian peasants fresh Sulla drank from an old, rarely used it to cook soup, beetroot pickle.
Have minerals (potassium, iron, calcium, copper), sucrose, fructose, amino acids, proteins. Birch sap is 1-2, maple – 2-4 per cent. sugar.
Whether it is time to sap, branch, or break small knife slightly incised tree trunk – when the sap flows abundantly sores, it’s time to grind. In season one birch can collect up to 100 liters of sap more. Maple sap emit less.
Sap drunk fresh or fermented, it is added to black currant, oak twigs or bark, pour oats (the dust cover Sulla). Twentieth century started with yeast fermentation, and sugar.
Maple sap a little sweeter than birch. North American sugar maple – and quite sweet, it is up to three per cent of sugar.
Cheap sugar cane is now supplanting the maple sugar. This not only made in Canada. Sap production is strictly limited. Evaporation of the sap, syrup is obtained, which is a wide range of flavor in the food industry and other culinary products.
Now, the evaporation of the sap, syrup is obtained which is suitable for a wide range of culinary seasoning and other products. Not for nothing that the Canadian state emblem – maple leaf as an emblem of the country.
See. birch sap,
fermented sap, maple sap

© Rauginta sula-Fermented sap

3 Gru

Raugìnta sulà – labai gaivus, suteikiantis jėgų ir gerinantis virškinimą gėrimas.

Nuo seno sula buvo rauginama: į statinaitę įdedama naminės duonos, juodųjų serbentų lapų. Statinaitė apdedama šiaudais bei apipilama avižomis.

Rauginta sula tinka sunkiai dirbantiems žmonėms atsigerti. Ji tinka sportininkams, dažnai ir gausiai pirtyje prakaituojantiems, persirgusiems infekcijomis žmonėms. Rauginta sula atkuria mineralinių medžiagų pusiausvyra kraujyje.

Plg. beržų sulà, klevų sulà

Žr. sulà (4)

Fermented sap – a very refreshing and gives strength and improves digestive drink.

Since ancient times fermented sap has been: the cask is placed home-made bread, black currant leaves. Keg tollable straw and oats showered.
Fermented sap suitable for hard-working people to drink. It is suitable for athletes and those who frequent and abundant sweat bath, a history of infections in humans.Fermented sap restore mineral balance in the blood.

Cf. birch sap, maple sap
See. sap

© Klevų sula-Maple sap

3 Gru

Klevų sulà [vadinama skystuoju auksu] – iš klevinių (Aceraceae) šeimos medžių leidžiamos sultys.

Klevų suloje žymiai daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, fruktozės. Fruktozė pakeičia cukrų ir sumažina saldumynų potraukį.

Nors beržas išskiria daugiausia sulos, klevų sula kur kas saldesnė. Ji pradeda tekėti savaite ar dviem anksčiau nei beržų. Klevų sulos poveikis sveikatai toks pat kaip ir beržų sulos.

Tinka dėti į kavą ir arbatą, vaisinius jogurtus.

Plg. beržų sulà, raugìnta sulà

Žr. sulà (4)

Maple sap [referred to as liquid gold] – from maple (Aceraceae) family tree juice are allowed.
Maple sap has a much more vitamins and minerals, fructose. Fructose replaces sugar and reduces cravings for sweets.
While most releases birch sap, maple sap is much sweeter. She starts to run a week or two before the birch trees. Maple sap health effects such as sap and birch.
Suitable to make coffee and tea, fruit yogurt.
Cf. birch sap, fermented sap
See. sap

© Beržų sula-Birch sap

3 Gru

Beržų sulà – iš medžių leidžiamos sultys.

Nuo seno Dzūkijos senoliai sulą raugindavo ir išlaikydavo iki vasaros darbų. Į pilną sulos kubilą įmesdavo ruginės duonos riekę, o ant viršaus užpildavo apie 5 cm storio avižų sluoksnį ir pridengdavo drobule. Sudygusios avižos sudarydavo apsauginį sluoksnį, po kuriuo sula surūgdavo.

Senovėje iš sulos tekėjimo žmonės spręsdavo apie ateinančius metus. Jei sula veržiasi gausiai – vasara bus lietinga.

Beržų sula gydo skrandžio žaizdas, galvos skausmus, bronchitą, kosulį, skorbutą, kepenis, padeda sergant inkstų akmenlige, reumatu, radikulitu, artritu. Sula reguliuoja medžiagų apykaitą, stiprina ir valo organizmą, skatina audinių regeneraciją. Ji vartojama trūkstant vitaminų, nuo seno naudojama plaukų ir odos priežiūrai.

Beržų suloje yra sacharidų (gliukozės, fruktozės), C, PP vitaminų, mineralinių medžiagų (kalcio, geležies, kalio, kalcio, vario), organinių rūgščių ir daug kitų vertingų mineralinių medžiagų.

Iš beržų galima saikingai leisti sulą 10 metų. Sula leidžiama iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po metų ir po penkerių metų ir ne plonesnių kaip 20 cm skersmens. Iš šiaurinės pusės gręžiama skylė, o leidžiama nepažeidžiant luobo nudrožti žiauberį. Skylutę patogiausia gręžti rankiniu plunksniniu grąžtu arba peiliuku atsargiai įpjauti tokiamee aukštyje, kad apačioje tilptų kibiras arba stiklainis. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi būti didesnis kaip 2 cm, o jų gylis medienoje – 3 cm. Į skyles įstatomi mediniai ar skardiniai latakėliai, kuriais tekės į indą medžio sultys. Tarpai tarp skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos mediniu kaiščiu ir užtepama sodo tepalu ar derva, kad medis būtų apsaugotas nuo galimų ligų.

Indas su sula uždengiamas, kad į ją neprilytų ir neprikristų įvairių vabalėlių. Leidžiantieji sulą neturėtų rinktis medžių, augančių šalikelėse ar palaukėse, kurios tręšiamos mineralinėmis medžiagomis ir kuriose naudojami įvairūs chemikalai.

Sula pradeda tekėti vidutinei paros temperatūrai pakilus iki 4-6 °C ir teka 1-2 savaites. Sausesnėse vietose augančių medžių sula būna saldesnė. Ji saldesnė ir po sausos vasaros ir šaltos žiemos. Iš beržų sulos gaminami įvairūs gėrimai, kuriems nurodomi receptai, gamybos technologija ir ingredientai, taip pat indai, kuriuose laikomi tie gėrimai.

Konservuota beržų sula perkošiama per dvigubą marlę, sudedamas cukrus ir pakaitinama kelias minutes (iki 90 °C). Įdedama citrinos rūgštelės ir pilstoma į stiklainius. Jie uždaromi hermetiškai ir paliekami atvėsti.

Rauginta sula yra labai gaivus, virškinimą gerinantis gėrimas, kuris atkuria mineralinių medžiagų pusiausvyrą kraujyje, o suloje esančios bakterijos ir grybeliai turi daug B grupės vitaminų.

Beržų sula su pušų šakelėmis arba džiovinta mėta ar melisa perkošiama, pridedama cukraus ir pakaitinama kaip ir konservuota beržų sula. Pušies šakelės prieš apipilant sula kelis kartus nuplikomos verdančiu vandeniu. Po kelių minučių sudedama citrinos rūgštelė ir supilstoma į stiklainius. Jie verčiami aukštyn dugnu ir paliekami atvėsti.

Iš perkoštų sulčių gaminama beržų sulos gira: perkoštos sultys palaikomos atitinkamoje temperatūroje, kad užrūgtų. Po kelių dienų sula pradėjus rūgti susidrumsčia. Indas išnešamas į vėsias patalpas. Dar sula rūgsta porą savaičių. Jos rūgimo proceso laikas priklauso nuo to, kiek joje yra natūralaus cukraus. Rūgstanti sula laikoma labai steriliai, kad neužsikrėstų mikrobais. Išrūgusi gira supilstoma į butelius, uždaroma hermetiškai ir laikoma šaltai.

Skaniai girai beržų sula pašildoma iki 35 laipsnių temperatūros, įdedama mielių su cukrumi, indas uždengiamas ir laikomas 5-10 laipsnių temperatūroje tris keturias dienas.

Jei į sulą įdedama medaus, gvazdikėlių, citrinos žievelės ir pavirinus ant silpnos ugnies atšaldoma, tada įdedama mielių, o paskui perrkošius supilstoma į butelius, įmetama po keletą razinų ir sandariai uždarius palaikoma vėsioje vietoje.

Beržų sulos šampanas gaminamas labai panašiai: perkošta sula supilstoma į storo stiklo butelius, dedama cukraus pudros, razinos, trinta citrinos žievelė. Butelis užkemšamas hermetiškai, aplakuojamas ir išnešamas į labai šaltas patalpas. Šampanas suvartojamas iškart.

Geriausia gerti šviežią sulą, nes palaikius ilgiau keletą dienų ji gali pakenkti. Jeigu sula neišgeriama iš karto, ji laikoma užsuktame stiklainyje šaldytuve arba supilstoma į butelius (galima įberti šiek tiek cukraus), užkemšama ir laikoma rūsyje.

Parduotuvėse dažnai prekiaujama konservuotomis beržų sultimis, pagamintomis Baltarusijoje ar Ukrainoje.

Plg. klevų sulà, rauginta sulà

Žr. sulà (4)

Birch sap – from the juice of trees are allowed.
From ancient antecedents Dzukijos Sulla tanning before the summer and keep work.To throw a complete sap vat of rye bread slice, and on top of the infusions of 5-cm layer of oats and covered their bedsheet. Sprouted oats consisted of a protective layer of the sour sap.
In ancient times, the sap flow of people to decide the next year. If the sap surging abundantly – summer will be rainy.
Birch sap heals the wounds of the stomach, headaches, bronchitis, cough, scurvy, liver, helps patients with kidney stones, rheumatism, radiculitis, arthritis. Sap regulate metabolism, strengthens and cleanses the body, promote tissue regeneration. She used the lack of vitamins, has long been used in hair and skin care.
Birch sap has sugars (glucose, fructose), C, PP vitamins, minerals (calcium, iron, potassium, calcium, copper), organic acids and many other valuable minerals.
Of birch sap can be moderate for 10 years. Allows the sap of trees to be felled at least one year and five years and not less than 20 cm in diameter. From the north side drilled hole, and allowed to set off without peel crust. Drill a hole in the most convenient hand drill or feather blade carefully cut tokiamee height to fit the bottom of the bucket or jar. Holes are drilled to allow detention of at least 1 m above the ground.Hole diameter must be greater than 2 cm and their depth in wood – 3 cm. Inserted into holes in wood or tin quirk, which will flow into the container tree juice. Spacing between the holes must be no smaller than 10 cm. After the sap, holes must be plugged with wooden pegs and garden undiluted lubricant or resin that the tree would be protected from possible diseases.
The vessel is covered with sap on it and neprilytų neprikristų different bug. Not allow the sap from trees growing at the roadside, the fertilizer and minerals are used in a variety of chemicals.
Sap starts to run the daily average temperature rise of 4-6 ° C, and runs 1-2 weeks. In drier areas tree sap is sweeter. It is as sweet and the dry summers and cold winters.Of birch sap produced a variety of drinks with out prescription, production technology and ingredients, as well as dishes, which keep the drinks.
Preserved birch sap perkošiama a double gauze, placed the sugar and heat for several minutes (up to 90 ° C). Add lemon determines the taste and is sold in jars.They are hermetically sealed and kept cool.
Fermented sap is a very refreshing drink improves digestion, which restores the mineral balance in the blood, and suloje bacteria and fungi have a lot of B vitamins.
Birch sap of pine branches or dried mint or lemon balm perkošiama, add the sugar and heat cured as birch sap. Pine knots before apipilant nuplikomos sap several times with boiling water. After a few minutes to assemble determines the taste of lemon and poured into jars. They are forced up through the bottom and left to cool.
Strained juice is made from birch sap kvass: strained juice maintained in the temperature to ferment. After a few days after sap ferment muddy. Vessel is removed to cold rooms. Sap ferments still a couple of weeks. Its fermentation process, the time depends on the extent to which it is natural sugar. Sap, which ferments, it is considered a sterile anti-microbial. Retrieved kvass poured into bottles, hermetically closed and kept refrigerated.
Delicious kvass birch sap heated to 35 degrees, add yeast and sugar, cover with a dish and kept at a temperature of 50-10 degrees for three to four days.
If the sap with honey, cloves, lemon zest, boiled over a low fire, cool, then add yeast, then filtered and poured into bottles, thrown in a few raisins and kept tightly closed in a cool place.
Birch sap is produced very similar Champagne: strained sap poured into a thick glass bottle, put powdered sugar, raisins, grated lemon peel. Stopper the bottle sealed and removed to a cold room. Champagne consumed immediately.
The best drink of fresh sap, which hold up for several days, it can be harmful. Sap is considered closed jar in the refrigerator or poured into the bottles (you can pour a little sugar), seal and store in the basement.
Often sold in shops preserved birch juice, produced in Belarus or Ukraine.
Cf. maple sap, fermented sap
See. sap

© Gėlavandenės žuvys – Freshwater Fish

3 Gru

Gėlavandẽnės žùvys dgs. – žiaunomis kvėpuojančios, šaltakraujai stuburiniai vandens gyvūnai (Piscis), gyvenantys upėse, ežeruose bei tvenkiniuose.

Nuo seno lietuviai, išskyrus Kuršių nerijos ir pajūrio bei pamario gyventojus, žuvų vartojo nedaug. Tik pasninko dienomis jomis paįvairindavo maistą. Dažniau rinkdavosi jūrų žuvis, nes jos turi mažiau ašakų.

Upių ir ežerų žuvų daugiau vartota ežeringame Rytų Lietuvos krašte. Dabar gėlavandenės žuvys darosi vis populiaresnės.

This slideshow requires JavaScript.


Jų paviršius padengtas stora žvynuota oda. Žvynų dydis ir forma priklauso nuo žuvies rūšies. Ant žvynų matosi žiedai, kurie rodo žuvies amžių – kasmet atsiranda po vieną žiedą. Kai kurios žuvys žvynų neturi.

Žuvų riebaluose yra daug nesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios užkerta kelią sklerozei ir neleidžia susidaryti krešuliams. Žuvų riebaluose yra ir vitaminų A ir D. Žuvyje yra vertingų baltymų, nors mažiau nei mėsoje, taip pat mineralinių medžiagų, ypač daug kalcio, fosforo, magnio, geležies, kalio.

Šviežia žuvis, išskyrus ungurį, yra mažai kaloringa, todėl organizmas ją lengvai pasisavina. Šiek tiek daugiau kalorijų turi rūkyta žuvis.

Pagal mėsos skonį ir ašakų kiekį visos gėlavandenės žuvys skirstomos į tris grupes:

  • lašiša, šlakys, sykas, seliava, upėtakis, šamas, ungurys – labai skanios, beveik be ašakų;
  • karpis, lynas, lydeka, sterkas, ešerys – skanios, turi nemažai ašakų;
  • karšis, karosas, kuoja – skanios, bet turi labai daug ašakų.

Gėlavandenės žuvys verdamos, kepamos, rūkomos, įdaromos, iš jų gaminami drebučiai, vyniotiniai. Patiekiamos ir kaip šaltasis užkandis, ir kaip pagrindinis patiekalas.

Kepamos dažniausiai rapsų arba alyvuogių aliejuje (kiti aliejai kaitinami netenka savo maistinių savybių). Kepta žuvis patiekiama pašildyta karštoje orkaitėje arba mikrobangų krosnelėje.

Virti labiausiai tinka lašiša, sterkas, karpis, lydeka ir upėtakis. Verdama daržovių sultiniu arba dedama į sultinį, kuriame įpilama acto.

Troškinama sultinyje įpilus stiklinę sauso baltojo vyno.

Drebučiams labiausiai tinka daug kolageno turinčios žuvys: karpis, lynas, lašiša, ešerys, lydeka ir sterkas. Žuvies galva, pelekai, stuburkaulis ir kitos nuopjovos užpilamos šaltu vandeniu ir verdamos ant mažos ugnies su prieskoninėmis daržovėmis ir prieskoniais.

Užšaldytos žuvys tinkamai atšildomos: šaltame vandenyje atšildomos nepjaustytos žuvys, nuplaunamos po tekančiu vandeniu, dedamos į dubenėlį su pasūdytu vandeniu (druska neleidžia ištekėti maisto medžiagoms) ir laikomos apatinėje šaldytuvo lentynoje, kol iš lėto atitirpsta. Žuvies filė, sušaldyta briketu, atšildoma sausai. Briketas taip pat dedamas į apatinę šaldytuvo lentyną. Porcijomis padalinta ir sušaldyta žuvis neatšildoma. Ji tik nuplaunama ir iš karto kepama.

Rūkyta žuvis laikoma šaltoje, tamsioje ir gerai vėdinamoje vietoje – sandėliuke arba rūsyje. Šaldytuve ji džiūva, o suvyniota į foliją – greitai apgliaumija.

Freshwater fish, pl. – gills breathing, cold-blooded vertebrate animals of the water (Pisces) who live in rivers, lakes and ponds.
Since ancient times, Lithuanians, with the exception of the Curonian Spit and the coast and seaside residents received little fish. Only fast-food days, they are enriching. More often chose the marine fish, because they have less rind.
Rivers and lakes, the fish used in more laky eastern Lithuania region. Now, fresh water fish are becoming increasingly popular.
Their surface is covered with thick, scaly skin. Scale the size and shape depend on the type of fish. On the scale seen rings that show the age of fish – every year there after one ring. Some fish do not have scales.
Fish oil is rich in unsaturated fatty acids, which prevents sclerosis and prevents formation of clots. Fish are fat and vitamins A and D. Fish contain valuable proteins, although less than meat, as well as minerals, especially calcium, phosphorus, magnesium, iron, potassium.
Fresh fish, excluding eel, is a low-calorie, so it is easily absorbed by the body. A little more calories are smoked fish.
According to the taste of meat and fish-bone content of all freshwater fish are divided into three groups:
• salmon, sea trout, whitefish, vendace, trout, catfish, eel – very tasty, almost no rind;
• carp, tench, pike, perch, bass – tasty, has a variety of fish-bone;
• bream, crucian carp, roach – tasty, but has a lot of rind.
Freshwater fish are boiled, baked, smoked, įdaromos of them made jelly, rolls. Served as a cold appetizer, main dish, and how.
Usually baked in olive oil or rapeseed (the other heated oil loses its nutritional properties). Fried fish is served heated in hot oven or microwave oven.
Cook the best for salmon, perch, carp, pike and trout. Boil broth or vegetable broth added to which is added vinegar.
Arrested by the addition stewed broth cup dry white wine.
Gelatin is best suited with a lot of collagen in fish: carp, tench, salmon, perch, pike and zander. Fish head, fins, backbone and other trimmings Pour cold water and cooked over low heat to spice vegetables and spices.
Properly thawed frozen fish: cold water fish, whole sausage thawed, rinsed in running tap water, placed in a bowl with salted water (salt does not leak out of food materials) and as the bottom shelf of the refrigerator. Fish fillets, frozen blocks, thawed dry. Briquettes are also added to the bottom of the refrigerator shelf. Portions of the divided and frozen fish is thawed. It just washed and baked at once.
Smoked fish is considered a cool, dark, well ventilated place – the cellar or basement. It dries the refrigerator, and wrapped in foil – quickly encrust mucus.

© Mėsainis-Hamburger

23 Spa

Mėsaĩnis (2) – darinys bandelėje iš duonos, šviežių svogūnų, pomidorų padažo, salotos lapo, fermentinio sūrio, jautienos pjausnio.

Tai JAV vagonėliųrestoranų kultūros produktas, populiarus restorano „McDonald“ patiekalas. Jos šalininkai siekė įgyvendinti virtuvių ant ratų su visa reikalinga įranga idėją, kurios galėtų atvežti darbininkams pietus tiesiai į fabrikus.

Tai mėsos užkandis, tradiciškai gaminamas iš kapoto jautienos bifštekso griežinėlio (mėsa iškepama be riebalų), sumirkyto specialiu padažu ir „įpakuotu“ į minkštą bandelę.

Mėsainių paruošimas nesudėtingas. Juos galima kepti visai be priedų, suformuojant 2-2,5 cm storumo bandelę iš natūralaus faršo, arba pagardinti faršą įmaišant pomidorų padažo, lašelį tabasko, susmulkinto svogūno ar česnako,  padažo, garstyčių, druskos bei pipirų. Geriausiai tinka kokybiškas jautienos faršas (ne mažesnio nei 22 proc. riebumo), nes kitaip mėsainiai būna labai sausi. Kepama ant žemos vidutinės ugnies: 2-4 minutes iš vienos pusės, apverčiama ir kepama 4-5 minutes, kad būtų su krauju, 6-8 minutes, kad būtų vidutiniškai iškepę, 10-14 minučių, kad būtų gerai iškepę.

Likus kelioms minutėms iki kepimo pabaigos galima uždėti ant viršaus gabalėlį sūrio. Prieš patiekiant galima bandeles paskrudinti. Patiekiama su salotomis, pomidorais, svogūnais bei raugintais agurkais.

Žr. greĩtas maĩstas


Hamburger – formation of the bread bun, green onions, tomato sauce, lettuce leaf, cheese, beef cuts.

This is the U.S. cars and restaurant culture product, a popular restaurant McDonalds meal. Its proponents sought to implement the kitchens on wheels with all the equipment needed for the idea that workers could come straight south to the factories.
This is the meat snack, traditionally made from chopped beef steak slices (meat is baked without fat), impregnated with a special sauce and “wrapped“ in a soft bun.
Preparation of a simple hamburger. They can be fried whole without additives, to form a 2 to 2.5 cm thick loaf of natural minced, or mince adding seasoned tomato sauce, a drop of Tabasco, chopped onions or garlic sauce, mustard, salt and pepper. Best suited for high-quality beef mince (not less than 22 percent. Fat), otherwise the burgers are very dry. Roast in a low-medium heat: 2 to 4 minutes on one side, turned over and baked for 4-5 minutes to the blood, 6-8 minutes to bake on average, 10-14 minutes for well done.
A few minutes before the end of the cooking can be mounted on top of a piece of cheese. Prior to serving roasted buns. Served with lettuce, tomato, onion and pickled cucumber.
See. fast food

© Mėsa-Meat

23 Spa

Mėsà (4) – naminių kanopinių, paukščių, kiškinių, laukinių medžiojamųjų gyvūnų ir maistui medžiojamų laukinių paukščių, ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų, smulkiųjų laukinių medžiojamųjų gyvūnų ir stambiųjų laukinių medžiojamųjų gyvūnų valgomosios dalys, įskaitant kraują. Tai maistui vartojamos skerdienos dalys: gyvuliena, paukštiena ir žvėriena – maisto produktas, gaunamas iš naminių skerdžiamų gyvulių ir pjaunamų paukščių, rečiau ir medžiojamų žvėrių ir laukinių paukščių.

Tai paskerstų naminių, sumedžiotų laukinių gyvulių ir paukščių raumenys kartu su kaulais ir jungiamuoju audiniu. Tai antrieji patiekalai.

Jau žiloje senovėje mėsa buvo vartojama valgiui. Lietuvos valstiečiai sunkiai fiziškai dirbdavo ir maistą vertindavo mėsos kiekiu. Feodalizmo, kapitalizmo laikotarpiais Lietuvos valstiečiai daugiausia vartojo kiaulieną. Iki II pasaulinio karo kiauliena daugiausia buvo vartojama sūdyta ar rūkyta, rečiau – virta. Per Kalėdas, Velykas kiauliena buvo ir kepama. Buvo mėgiama veršiena ir paukštiena. Žemaitijoje būdavo populiarūs rūkyti avienos kumpiai, virta šviežia aviena.

Iki XX a. vidurio Katalikų bažnyčia draudė valgyti mėsą penktadieniais, taip pat draudžiama valgyti mėsą Pelenų dieną, Didįjį Penktadienį. Mėsos nevalgydavo ir penktadieniais per Gavėnią. Budistai tiki, kad žudant gyvūną sukuriama neigiama karma, tačiau jau užmušto gyvūno valgymas  nebūtinai reiškia karminę būseną.

Mėsa – vienas svarbiausių maisto produktų. Joje yra daug baltymų, riebalų, mineralinių ir organinių medžiagų, vitaminų (B1, B2, B6, PP ir kitų).

Svarbiausios mėsos rūšys: paukštiena (vištiena, kalakutiena, antiena, žąsiena), naminių gyvūnų mėsa (jautiena, aviena, kiauliena, veršiena), laukinių gyvūnų mėsa (briediena, šerniena, stirniena), kita mėsa (žuviena, amfibijų mėsa (varlės), roplių mėsa (gyvatės mėsa), sintetinė mėsa, sojos mėsa).

Mėsa įvairiai verdama, kepama, troškinama, rūkoma. Dietinei mitybai – virta, malta mėsa, kepenys, liežuviai. Ilgai negenda sūdyta, užšaldyta, marinuota, konservuota, rūkyta mėsa.

Daugiausia baltymų yra kiaulienos kumpyje – 24,7 proc. (kiaulienos kumpis riebus), kiškienoje ir kurapkos mėsoje – 23,3 proc. (labai liesi produktai), kalakutienoje – 22,6 proc., triušienoje ir arklienoje – 21,5 procento. Mažiausiai – kiaulės kojose ir galvoje (4 proc.), kiaulės lašiniuose (8,7 proc.), riebioje vištienoje (14 proc.). Žąsienoje daugiausia riebalų, žymiai daugiau nei naminių gyvulių mėsoje ar kitoje paukštienoje, o kiaulienoje – kiek mažiau.

Mėsos kulinarinė paskirtis tokia: iš aukščiausios ir pirmos rūšies mėsos kepama, antros rūšies mėsos – verdama, troškinama; gaminama maltinių masė, sultiniai; tik iš pirmos rūšies mėsos – kepama ir spirginama, iš trečios bei ketvirtos rūšies mėsos – tik verdama.

Labiau sumitusių, senesnių gyvulių ar paukščių mėsa vartotina sriuboms, mėsiniams padažams, mirkalams, visokiems faršams – kotletams, vyniotiniams, apkepams, taip pat mėsos ir tešlos gaminių įdarams.

Pagal tai, kokio kietumo ir riebumo esti gyvulių ir paukščių mėsa, skirstoma:

1. Tamsi (arba juoda) mėsa (judrių, raumeningų arba riebių gyvulių mėsa):

a) iš naminių gyvulių – jautiena, kiauliena, aviena,

b) iš naminių paukščių – žąsiena, antiena.

Prie tamsios mėsos duodamos vasarinės ir žieminės salotos ir stipresni padažai. Tinka troškintos daržovės, burokėliai ar kopūstai, prie baltų mėsų ne taip tinka. Prieskonių imama daugiau nei prie šviesios mėsos.

2. Šviesi (arba balta) mėsa (minkštesnė). Tai triušiena, kalakutiena, vištiena, karveliena, viščiukai.

Prie šviesios mėsos duodamos vasarinės salotos, iš dalies ir žieminės, bet dažniausiai su grietine pagamintos, ir saldesni, prėskesni padažai.

Mėsos kokybė priklauso nuo:

  • gyvulio veislės (mėsinių veislių gyvulių ar paukščių mėsa daug skanesnė už pieninių, darbo gyvulių ar dėsliųjų paukščių mėsą),
  • gyvulio amžiaus (jaunų gyvulių mėsa geresnė ir sultingesnė),
  • šėrimo ir įmitimo,
  • lyties (patelių mėsa daug geresnė už patinų mėsą, taip pat kastruotų gyvulių ar paukščių mėsa daug skanesnė už nekastruotų),
  • darbo, jei gyvuliams tenka jį atlikti,
  • gyvulio rūšies,
  • mėsos paruošimo,
  • sveikatos būklės,
  • laikymo ir transportavimo sąlygų.

Tai svarbiausi veiksniai, turintys įtakos mėsos bei produkcijos kokybei.

Svarbiausi mėsos kokybės rodikliai:

1. Jusliniai (sensoriniai):

a) išvaizda (riebi, liesa, užteršta, gerai arba blogai apdorota),

b) nukraujinimo laipsnis (geras arba blogas nukraujinimas),

c) struktūra (marmuriškumas, riebalinio audinio pasiskirstymas mėsoje),

d) spalva ir skonis (po kulinarinio apdorojimo),

e) kvapas, konsistencija:

–            teigiami rodikliai – minkštumas, sultingumas, švelnumas,

–            neigiami rodikliai – kietumas, šiurkštumas, sausumas.

2. Maistiniai (maistinės vertės rodikliai): baltymų (išskyrus jungiamojo audinio baltymus), riebalų, angliavandenių, makro- ir mikroelementų, vitaminų (ypač B grupės), drėgmės kiekis.

3. Sanitariniai rodikliai:

a) nekenksmingumas (užkrečiamųjų ligų bei toksininių medžiagų atžvilgiu),

b) nenatūralių medžiagų (sunkiųjų metalų, radionuklidų, pesticidų, nitritų ir kt.) kiekis.

4. Technologiniai rodikliai:

a) drėgmės imlumas,

b) rišlumas,

c) mėsos pH,

d) jungiamojo, riebalinio audinio santykis skerdenoje,

e) subrendimo lygis.

Maistingiausia ir skaniausia yra pirmosios kategorijos mėsa, kurioje yra 14-19 proc. baltymų, 12-15 proc. riebalų. Kai riebalų per mažai arba per daug, mėsa būna ne tokia skani ir ne tokia maistinga, be to, iš riebios mėsos sunku pagaminti skanių patiekalų. Mėsa, turinti tam tikrą riebalų (ypač įsiterpusių į raumenis) ir raumenų santykį (marmurinė mėsa), yra skanesnė ir jos kulinarinės savybės geresnės.

Mėsos aromatas priklauso nuo joje esančių specifinių lakiųjų medžiagų. Suaugusių gyvulių mėsa yra kvapnesnė negu jaunų. Virta mėsa yra aromatingesnė. Dideli mėsos gabalai virdami išskiria daugiau aromato negu maži. Verdant, kai pakinta raumenų baltymai ir ekstrahuojamos medžiagos, atsiranda natūralus mėsos skonis. Būdingiausią skonį ir aromatą turi subrendusi mėsa.

Mėsos pramonės įmonėse ruošiama tokia mėsa:

1) atvėsinta – ne mažiau kaip 6 valandas išlaikyta normaliomis sąlygomis arba šaldymo kameroje ir apdžiūvusi,

2) atšaldyta – išlaikyta šaldymo kameroje tiek, kad raumenų vidaus temperatūra būtų nuo 0 °C iki 4 °C,

3) šaldyta – išlaikyta ne aukštesnėje kaip -6 °C temperatūroje.

Mėsos kombinatuose ir mėsos kontrolės stotyse (prie turgaviečių) mėsa apžiūrima, nustatoma jos kategorija ir, jei mėsa tinka vartoti, tam tikroje skerdenos vietoje įspaudžiamas įspaudas.

Skerdena paprastai sukapojama dideliais gabalais (nuopjovomis) ir pažymimos tų gabalų rūšys. Nustatant rūšį, remiamasi valstybiniais standartais, kurie įvertina mėsos maistingumą, raumeninio, jungiamojo ir kaulinio audinio santykį.

Šviežia mėsa yra rausva arba tamsiai raudona, maloniai kvepia, jos audiniai tamprūs. Sugedusi mėsa yra pilkšva, lipni, nemalonaus kvapo, jos audiniai netekę tamprumo.

Troškinama mėsa nuolat papildoma skysčiu – karštu sultiniu arba vandeniu, o jos minkštumas tikrinamas šaukštu mėsą spaudžiant: jei ji tinkamai ištroškinta – neįdubs. Aromatingiausia mėsa bus tada, kai troškinys uždengiamas duonos ar makaronų tešla. Ji uždengia hermetiškai, o patiekalas jau gatavas, „dangtį“ galima patiekti prie kepsnio kaip garnyrą.

Šaldyta ir prieš troškinimą atšildyta mėsa išsitroškina per trumpesnį laiką.

Šaldyta mėsa atšildoma palengva: sušalę ledo kristaliukai, kurie yra sušalusios mėsos sultys, ištirpsta ir vėl susigeria į mėsą. Todėl taip atšildyta mėsa nepraranda savo pirmykščio skonio bei kokybės.

Atvėsinta mėsa parduodama gabalais (jos paviršiuje susidariusi sausa, pilkšva plutelė), o perpjauto gabalo pjūvio vieta būna rožiniai rausvos spalvos (pati mėsa skleidžia malonų kvapą). Atvėsinta mėsa labiausiai tinka ruošti įvairiems patiekalams.

Iš atvėsusios arba atšaldytos mėsos gaminant valgį, mėsa nuplaunama, išpjaunamas įspaudas, išimami smulkūs kauliukai, storos sausgyslės ir paviršinės plėvės.

Užšaldyta mėsa nepraranda savo naudingų medžiagų, kai ji kuo greičiau įdedama į šaldymo kamerą: mėsos sultys greitai sušaldoma.

Mėsos tinkamumą maistui tikrina mėsos kontrolės punktų veterinarijos darbuotojai.

Daugiausia Lietuvoje vartojama jautiena, veršiena, kiauliena, aviena, ožkiena.

Mėsos dienos norma suaugusiam – 80-100 g. Mėsa paprastai įvairiai verdama, kepama, troškinama, rūkoma. Dietinei mitybai vartojama virta, malta mėsa, kepenys, liežuviai.

Prie mėsos duodami didieji įrankiai, negili lėkštė, o serviruojami indai – didlėkštės, dubenėliai.

Mėsa valgoma su peiliu ir šakute, kairėje rankoje laikant šakutę, dešinėje – peilį. Atpjaunama nedideliais gabalėliais ir tik po kąsnelį. Nekieti maltos mėsos patiekalai valgomi tik šakute. Valgant su garnyru ir padažu, naudojamasi peiliu, kuriuo uždedamas maistas ant šakutės.

Paukštiena valgoma su peiliu ir šakute.

Kai kuriose religijose draudžiama valgyti tam tikros rūšies (pavyzdžiui, kiaulieną). Vakarų pasaulyje nevalgoma šuniena. Judaizme kai kurių gyvūnų mėsa žymima kaip teisingai paskersta  ir tinkama (košerinis maistas), o jokia kita mėsa nevalgoma. Islame draudžiama mėsa vadinama haram.

Daugiausia mėsos gamina JAV, Kinija, Argentina, Brazilija, Australija, Naujoji Zelandija.

Mėsos kategorijai priskiriama šviežia, šaldyta ar užšaldyta galvijų, kiaulių, avių ir ožkų, arklių, mulų, asilų, kupranugarių ir pan., naminių paukščių (viščiukų, ančių, žąsų, kalakutų, naminių patarškų), kiškių, triušių ir medžiojamųjų paukščių ir žvėrių (antilopių, elnių, šernų, fazanų, jerubių, balandžių, putpelių ir t. t.) mėsa, švieži, šaldyti ar užšaldyti valgomieji subproduktai, džiovinti, sūdyti arba rūkyti mėsos produktai ar valgomieji subproduktai (dešros, saliamis, bekonas, kumpis, paštetas ir t. t.), kiti konservuoti ar perdirbti mėsos gaminiai ir gaminiai mėsos pagrindu (mėsos konservai, mėsos ekstraktai, mėsos sultiniai, mėsos pyragai ir t. t.). Priskiriama ir jūros žinduolių (ruonių, jūros vėplių, banginių ir pan.) bei egzotinių gyvūnų (kengūrų, stručių, aligatorių ir pan.) mėsa ir valgomieji subproduktai; gyvi gyvuliai ir naminiai paukščiai, nupirkti vartoti maistui.

Žr. kòšerinis maĩstas

Meat – domestic ungulates, birds, lagomorphs, wild game animals and game birds for food, farmed game, wild game animals in small and large wild animals are edible, including the blood. It is used to slaughter for human consumption are: meat, poultry and game – the food product obtained from the slaughter of poultry and poultry cuts, and less and game birds.

This is slaughtered, hunted wild animals and birds, together with the muscles and bones and connective tissue. This is the second dish.
In ancient times, the meat has been used in cooking. Lithuanian peasants worked hard physically and food assessments in the quantity of meat.Feudalism, capitalism periods of Lithuanian peasants mainly consumed pork. Before World War II has been used mainly pork salted or smoked less frequently – cooked. At Christmas, Easter and the pork was roasted. It was popular veal and poultry.Lowlands were popular smoked ham, lamb, cooked in fresh lamb.
Until the twentieth century Mid Catholic church forbade eating meat on Fridays, as well as not eating meat Ash Wednesday, Good Friday. Meat-eating and Fridays during Lent. Buddhists believe that killing an animal creates a negative karma already killed animals but does not necessarily mean eating karmic state.
Meat – one of the most important foods. It is rich in protein, fats, minerals and organic substances, vitamins (B1, B2, B6, PP and others).
The main types of meat: poultry (chicken, turkey, duck, geese), poultry meat (beef, lamb, pork, veal), game meat (elk, wild boar, venison), other meat (fish, meat amphibians (frogs) reptile meat (meat from snakes), a synthetic meat and soy meat).
Meat cooked in various ways, baked, stewed, smoked. Dietary – cooked, minced meat, livers, tongues. Deteriorate over time, salted, frozen, pickled, canned, smoked meat.
Most of the protein is pork ham – 24.7 percent. (Pork fat ham), lagomorphs, and partridge meat – 23.3 percent. (Very thin products), turkey – 22.6 percent., Rabbit and horse meat – 21.5 per cent. At least – the pigs feet and head (4 per cent.) Pig fat (8.7 percent)., Fatty chicken (14 percent). Most goose fat, much more than livestock meat or other poultry, and pork – to a lesser extent.
Meat culinary destination as follows: the highest first-class quality and the meat is baked, the second type of meat – boiled, stewed, made weight balls, broths, only the first type of meat – baked and spirginama of the third and fourth type of meat – only boil.
Older animals or poultry meat to be used in soups, sauces fattening, soak, all kinds of stuffing – cutlets, rolls, pudding, and meat and pasta fillings.
Depending on the hardness of the fat and justifies livestock and poultry meat is divided:
1st Dark (or black), meat (busy, athletic animal fat or meat):
a) The livestock – beef, pork, lamb,
b) poultry – geese, ducks.
Dark meat given to the summer and winter salad dressings and stronger. Suitable for steamed vegetables, beets or cabbage, the white flesh is not so relevant. Spice charged more than the light meat.
2nd Light (or white) meat (softer). This is a rabbit, turkey, chicken, dove meat.
Meat given to the light summer salad, partly snow, but usually made with sour cream and sweeter, mild sauces.
Meat quality depends on:
1) the animal’s breed (meat breeds of livestock or poultry meat is much tastier than the baby, working animals or birds in the egg meat),
2) the animal’s age (young animals and improved meat juicy),
3) feeding and body condition,
4) sex (female meat is much better than the meat from males, and castrated animals or poultry meat is much tastier than uncastrated),
5) work, where the animals have to do it,
6) the animal species,
7) meat processing,
8 ) health status,
9) the storage and transportation conditions.
This is the most important factors affecting meat quality and production.
The most important meat quality characteristics:
1st Organoleptic (sensory):
a) the appearance (fat, thin, contaminated well or badly treated),
b) the degree of bleeding (good or bad bleeding),
c) the structure (similarity (color, letter, etc.). in marble, body fat distribution in meat),
d) the color and taste (after cooking),
e) the smell, texture:
– Positive indicators – such as tenderness, juiciness, tenderness,
– Negative characteristics – hardness, roughness, dryness.
2nd Food (nutritional indicators): protein (with the exception of connective tissue proteins), fats, carbohydrates, macro-and micronutrients, vitamins (especially B group), the moisture content.
3rd The health indicators:
a) harmless (and infectious diseases toksininių material terms),
b) unnatural substances (heavy metals, radionuclides, pesticides, nitrites, etc.) content.
4th Technological characteristics:
a) moisture susceptibility,
b) connectedness,
c) pH,
d) connective tissue, adipose tissue ratio of carcasses,
e) the maturity level.
Tasty meat is the first category, which is 14-19 percent. protein, 12-15 percent. fat. When the fat too low or too high, the meat is less tasty and less nutritious, in addition to the fatty meat is difficult to produce delicious dishes. Meat with some fat (especially the interference with the muscles) and muscle ratio (marbled meat) is delicious and its culinary properties better.
Meat flavor is there in the specific volatile substances. Adult animal meat is fragrant than the young. Cooked meat is flavoursome. Large pieces of meat cooking releases more flavor than the small. Cooking, the change in muscle proteins and the extracted substance is naturally present in meat flavor. The most characteristic taste and flavor of the meat to mature.
Meat industry prepared the meat:
1) cooled – at least 6 hours under normal conditions to maintain or freezer and dry,
2) chilled – freezer and maintained that the internal muscle temperature of 0 ° C to 4 ° C,
3) Frozen – maintained at a temperature of -6 ° C.
Combine meat and meat inspection stations (the markets) it has been inspected, they found the category and, if the meat is fit for consumption at a given carcass stamped imprint.
Flesh is usually cut in large pieces (segments), and marked the type of cut. Species identification based on state standards, which assess the nutrition of meat, muscle, connective tissue and bone ratio.
Fresh meat is pink to dark red, smells nice, its elastic tissue. Rotten flesh is gray, sticky, unpleasant smell, its loss of tissue elasticity.
Stewed meat is constantly fluid – hot broth or water, and the tenderness of the meat with a spoon under pressure checked, if it is properly steamed – before you are no longer straight. Fragrant meat is then covered with a stew of bread or pasta dough.It covers sealed, and the dish is finished, “lid“ can serve as a side dish to roast.
Frozen and defrosted before stewing meat stewed in a shorter period of time.
Frozen meat must be thawed slowly: frozen in ice crystals, which are frozen meat juice, melted and re-absorbed into the meat. Therefore, it is defrosted meat retains its primitive taste and quality.
Chilled meat is sold in pieces (they are formed on the surface of dry gray crust) and cut a piece of cut position is pink pink (flesh itself emits a pleasant smell). Chilled meat is best suited to prepare various dishes.
In cold or chilled meat cooking, wash the meat, cut the seal, removed small stones, thick tendon and superficial film.
Frozen meat does not lose its valuable materials as soon as possible when it is placed in the freezer: frozen meat juice fast.
Check the suitability of meat for human consumption of meat checkpoints veterinary staff.
Lithuania mainly used in beef, veal, pork, lamb, goat meat.
Meat daily intake for adults – 80 to 100 g. Meat is usually cooked in various ways, baked, stewed, smoked. Dietary uses cooked, minced meat, livers, tongues.
Meat is given great tools, shallow dish and set with dishes – large plates, cups.
Meat is eaten with a knife and fork on the left hand holding a fork to the right – a knife. Are cut in small pieces, bit. Soft ground meat dishes are only eaten with a fork. Eating with the garnish and sauce, using a knife, which food is placed on the forks.
Poultry is eaten with a knife and fork.
In some religions, not to eat certain species (eg pork). The Western world, non-edible dog meat. Judaism some meat correctly identified as suitable for slaughter (kosher food), but no other meat is inedible. Prohibited in Islam is called Haram meat.
Most of the meat produced by the United States, China, Argentina, Brazil, Australia, New Zealand.
Meat category includes fresh, chilled or frozen cattle, pigs, sheep and goats, horses, mules, donkeys, camels and so on., Poultry (chickens, ducks, geese, turkeys, guinea fowl poultry), hares, rabbits and game birds and animals (antelope, deer, wild boar, pheasant, hazel grouse, pigeon, quail, etc.), meat, fresh, chilled or frozen edible offal, dried, salted or smoked meat products and edible offal (sausages, salami, bacon, ham, pate, etc.) other preserved or processed meat products and meat-based products (canned meat, meat extracts, meat broths, meat pies, etc.). Includes and marine mammals (seals, sea walruses, whales, etc.). As well as exotic animals (kangaroo, ostrich, alligators, etc.) meat and edible offal, live animals and poultry purchased for consumption.
See. kosher


%d bloggers like this: