Archive | © Arbatžolės RSS feed for this section

© Kalmukijos arbata

22 Geg

Kalmùkijos arbatà [kalm. Хальмг Таңһч цә] – nacionalinis gėrimas iš arbatžolių, vandens, pieno ir žaliosios plytelinės arbatos, kuris primena mongolišką arbatą. Paskaninama tirpintu sviestu, avienos riebalais ir kitais ingredientais.

Kalmukijos arbata

  Tai žalioji arbata, kurią mongolams nuo seniausių laikų tiekė kinai. Tarybiniais laikais žaliąją arbatą presuodavo (briketais) ir darydavo iš gruziniškų arbatžolių rūšių.

Presuota Kalmukijos arbata

  Kalmukiška arbata yra plytelinė, lapai ir ūgliai tankiai presuoti, gėrimas būna kartoko skonio ir turi geltonai raudoną atspalvį. Arbatžolės renkamos iki žydėjimo, nefermentuojamos.

  Arbata kalmukai gydo ligas. Arbata turi tonizuojančių savybių, o joje esantys alkaloidai ir saponinai naudingi žmogaus organizmui.  

Kalmukai

  Trečiąjį gegužės šeštadienį vietiniai gyventojai – kalmukai  (Хальмгуд) – mini Kalmukijos Respublikos (kalm. Хальмг Таңһч) (Rusijos Federacija) nacionalinės arbatos dieną, kurios tikslas – kultūros vertybių ir kulinarinio paveldo išsaugojimas. Pirmąkart arbatos diena paminėta 2012 metų gegužės 19 dieną, tapusi kasmetine švente.  Įdomiausia tai, kad kalmukiška arbata panašesnė į pirmąjį patiekalą nei gėrimą.

Pilama Kalmukijos arbata

Tradicinės kalmukų arbatos gamybos ceremonija vyksta griežtai laikantis tam tikrų ritualinių taisyklių. Pavyzdžiui, pagarbos ženklas, kai arbata svečiui gaminama jam matant. Tradiciniai arbatos gaminimo judesiai – iš kairės į dešinę, t. y. palei saulę. Pirmoji arbatos porcija atnešama burchanu (Buda): įpilama į aukojimo taurelę ir padedama ant altoriaus, po arbatos gėrimo atiduodama vaikams.

Tradiciškai užvirinta arbata dosniai pasūdoma, paskaninama pienu ir muskato riešutu, grūstu sviestu. Viskas kruopščiai išmaišoma ir geriama.

Kalmukijos arbata1

  Vaišindamas šeimininkas atneša arbatos dubenėlį laikydamas abiem rankomis krūtinės lygmenyje tuo parodydamas pagarbą svečiui. Siūlant arbatos laikomasi hierarchijos: pirmiausia dubenėlis paduodamas vyresniam pagal amžių asmeniui neatsižvelgiant į tai, ar jis yra svečias, giminaitis ar kaimynas.  Gavusysis privalo arbatos puodelį paimti abiem rankomis, o dešinės rankos bevardžiu pirštu ritualą baigti purškimu (kalm. цацл цацх) padėkodamas už arbatą ir pagerbdamas namų šeimininką bei jo šeimos narius. Tada, kai arbata išgerta, tuščio indo negalima apversti aukštyn kojom, nes tai laikoma prakeiksmu.

Geras ženklas, kai apsilankoma į rytinės arbatos gėrimo ceremoniją, nes kalmukai tiki sėkminga pradėtų darbų pradžia. Tai patvirtina ir patarlė, išvertus iš kalmukų kalbos: „Jei geriate iš ryto arbatą, viskas bus įvykdyta“.

Yra kelios versijos, iš kur kalmukai sužinojo apie arbatą. Pagal vieną iš jų, žinomas tibetietis šventikas Czonchava kartą susirgo ir kreipėsi į gydytoją, kuris išrašė „dievų gėrimą“, septynias dienas patarė gerti „ant tuščio skrandžio“. Lamaizmo įkūrėjas Czonchava paklausė patarimų ir išsigydė. Todėl jis paragino visus tikinčiuosius burchane paruošti stebuklingą gėrimą, kuris buvo pavadintas хальмг цэ.

Pagal kitą versiją, tradiciškai gerti arbatą kalmukams padovanojo budistų lama, nusprendęs rasti vegetarišką maistą, kuris nebūtų kaloringesnis už mėsos patiekalus. Lama 30 dienų meldėsi tikėdamasis stebuklo. Nuo tada kalmukams atsirado tradicija atlikti arbatos ceremoniją kaip dieviškąjį ritualą, o pati arbata tapo labiausiai garbinamas kalmukiškas gėrimas, nuo kurio šeimose prasideda rytas. Be arbatos neįsivaizduojama jokia kita šventė.

Kalmukiška arbata geriama Zimbabvėje, o Rusijoje ir JAV mėgstama su pienu ir druska.

Žr. Kalmùkijos (Kalmỹkijos Respùblikos) virtùvė

© Rugpjūtis – vaistinių augalų rinkimo metas

6 Rgp

Vaistiniai augalaiPataisų sporosn (LycopodiumClavatum)Rugpjūčio mėnesį patariama rinkti ugniažolės žolę, pataisų sporas, plačialapio gysločio lapus, trikertės žvaginės žolę, kmyno vaisius ir kt.

* Pradėjusias gelsti pataisų sporų augalų galvutes atsargiai nukirpkite žirklėmis, kad neišbyrėtų sporos. Jas skinkite anksti ryte, kol dar neišgaravo rasa, arba apniukusią dieną, kad sporos neišbyrėtų iš varpučių. Išdžiūvusias varputes nusijokite, sporas surinkite, o varputes – išmeskite.

Ugniažolė* Ugniažolių žolė pjaunama žydint. Surinkta ji išdžiovinama, dažnai vartoma, kad nepradėtų pelyti. Jei smulkinsite džiovintas ugniažoles, būkite atsargūs, nes dulkės gali dirginti nosies ir burnos gleivinę.

* Trikertės žvaginės žolė renkama žydėjimo metu. Trikertė žvaginėŽolę galite nupjauti, bet geriausia išraukite. Šaknis nupjaukite, išrinkite pageltusius lapus. Džiovinkite gerai vėdinamoje patalpoje. Tinkamai paruošta žaliava – tai stiebai su lapais, žiedais ar nesubrendusiais vaisiais, kurie silpno, savito kvapo, karstelėjusio skonio.

Plačialapis gyslotis* Plačialapio gysločio lapus skinkite palikdami tik trumpą lapkotį, purvinus lapus nuplaukite. Paskleiskite juos plonu sluoksniu ant audeklo ar popieriaus, džiovinkite pavėsyje nuolat pavartydami. Išdžiovinti lapai susisuka į spiralę, yra silpno kvapo, kartoki.

 Ar žinojote, kad džiovinti vaistiniai, prieskoniniai, aromatiniai augalai yra vaistinės ramunės, vaistinės medetkos, vaistinės agurklės, kvapieji mairūnai, kvapieji bazilikai, darželiniai dašiai, sėjamosios juodgrūdės, blakinės kalendros, darželinės žiomenės, didžiosios ugniažolės, paprastosios jonažolės, geltonžiedžiai ir baltažiedžiai barkūnai, didžiosios nasturtos, vaistinės balzamitos, paprastosios sukatžolės, citrininės katžolės, ežiuolės (baltažiedės, rausvažiedės), anyžiniai lofantai, vaistiniai šalavijai, peletrūnai, juozažolės, tikrosios levandos, čiobreliai (paprastieji, citrininiai, vaistiniai), didieji debesylai, didžiažiedės tūbės, vaistinės šventagaršvės, smiltyniniai šlamučiai, paprastosios kraujažolės, mėtos, pipirmėtės, miškinės mėtos, pelynai, pavasarinės raktažolės, vaistiniai smidrai, paprastieji raudonėliai, vaistiniai putokliai, vaistinės taukės, rozmarinai, žaliosios rūtos, storalapės bergenijos, šliaužiančiosios žiemės, vaistinės melisos, krūminės sidabražolės, vaistinės gelsvės, vaistinės piliarožės, vaistiniai valerijonai, rabarbarai, kininiai citrinvyčiai, paprastieji pankoliai, paprastasis apynys, valgomasis krienas, šlaimagraižės leuzėjos, kvapnioji garduoklė, paprastoji garšva, stumbražolė, paprastoji šantra, šliaužiančioji tramažolė, paprastosios alyvos, sėjamieji grikiai, siriniai klemaliai, paprastasis kmynas, paprastosios bitkrėslės, dirvinės čiužutės, raudonosios monardos, paprastieji krapai, kvapiosios našlaitės, sėjamosios petražolės, paprastieji pastarnokai, paprastoji gebenė, valgomieji salierai, avižos vaistinei žaliavai, braškės, pupelės (pupelių ankštys), svilarožės, snapučiai, svarainiai, kalkinės arnikos.       

© 2 Žolinė

12 Rgp

2 Žolìnė (2) – žolių arbata.

Žolynų vainikėlis iš trijų gysločio žiedkočių, dviejų medetkų ir dalies kraujažolės žiedyno įmetamas į valandą ant silpnos ugnies kaitintą vandenį su smulkiu gintaru – išsiskyrusi gintaro rūgštis sustiprina žolynų poveikį.

Apie žolelių arbatą skaitykite čia

Žr. arbatà (2)

© Chrizantema-Chrysanthemum

6 Vas


Chrizantemà (2) [gr. chrysos – auksas + anthemon – gėlė] – skaistažiẽdė (2) – astrinių (Asteraceae) vienmetė ir daugiametė žolė (Chrysanthemum), paplitusi Europoje, Azijoje, Afrikoje. Auga purioje, derlingoje žemėje, saulėtoje vietoje.
Viena legenda pasakoja apie žiaurų Kinų imperatorių, kuris kartą sužinojo, kad tolimose salose auga gėlė-saulė, iš kurios galima pagaminti nemirtingumo eliksyrą. Imperatorius panoro turėti šią gėlę, tačiau jis to padaryti negalėjo – nuskinti ją galėjo tik tyros širdies žmogus. Imperatorius nusiuntė šio stebuklo parnešti tris šimtus geriausių vaikinų ir merginų, tačiau šie, sužavėti nematyto krašto grožio, ten pasiliko ir įkūrė Tekančios saulės šalį, pavertę gėlę, kuri, pasirodo, buvo chrizantema, Japonijos simboliu.
Remiantis kitais šaltiniais, chrizantemų gimtinė – Kinija, kur daugiau nei prieš du tūkstančius metų buvo išaugintos pirmosios kultūrinės šių gėlių rūšys. Iš pradžių jos buvo vien geltonos, tačiau vėliau atsirado įvairių spalvų ir žiedų bei žiedynų augalų. Ypač chrizantemos paplito tarp Senovės Kinijos poetų ir dailininkų. Tapybos darbų galima pamatyti ant senovinių pastatų raštų, ant marmurinių bei molinių dirbinių, ant porceliano dirbinių ir monetų.
Japonijoje chrizantema – turtingumo, klestėjimo ir ilgaamžiškumo simbolis. Čia chrizantemų auginimas – nacionalinis pomėgis. Stilizuota šešiolikos žiedlapių auksinė chrizantema – valstybinio herbo pagrindas, o aukščiausiu šalies apdovanojimu tapo Chrizantemų ordinas. Nuo senų laikų Japonijoje ir Kinijoje pagal Mėnulio kalendorių devinto mėnesio devinta diena skirta chrizantemoms. Šios šventės metu namai puošiami ikebanomis, chrizantemų girliandomis, chrizantemų garbei skaitomos eilės ir dainuojamos dainos. Iš jų gaminamos žmogaus ūgio lėlės. Manoma, kad nuskinti tą dieną augalai turi magiškų galių: grąžina jaunystę ir sveikatą. Kinės mėgsta puošti šukuosenas šia gėle, nes chrizantemos simbolizuoja ištikimybę.
Rytuose chrizantemų garbei organizuojamos nacionalinės šventės. Japonijoje ši šventė vadinama Chrizantemų diena. JAV lapkritis vadinamas chrizantemų mėnesiu. Tuo metu visur vyksta renginiai, skirti šiai gėlei. Daugybė parodų ir festivalių mėnesio karalienei chrizantemai džiugina lankytojus spalvingais žiedais. Chrizantemos puošia klombas, arkas, krepšelius, gėlių ir architektūrines kompozicijas. Floridoje (JAV) vyksta kasmetis chrizantemų festivalis.
Pirmosios chrizantemos Europoje pasirodė XVII amžiaus pabaigoje. Manoma, kad anksčiausiai už visus jomis susidomėjo anglai, atvežę nuostabių augalų iš Japonijos. Tačiau prancūzai tvirtina, kad pirmą kartą šių gėlių į Europą atvežė jų tėvynainis.
Iš pradžių atvežti augalai žmonių nesudomino, tačiau vėliau gėlininkai išvedė vis naujų rūšių. XIX amžiaus viduryje be chrizantemų neapsiėjo nė vienas Europos sodas. 1889 metais Paryžiuje, gėlių parodoje, lankytojus apstulbino didžiulė chrizantema „Vilis“, kurios skersmuo – 41 cm. Ji priminė 41 cm Kaukazo papachą, todėl dėl šio panašumo vienas kalnietis, atsidėkodamas sodininkui, padovanojo jam 30 avių.
Pagal aukštį chrizantemos skirstomos į žemaūges ir aukštaūges, o pagal žydėjimą – į ankstyvąsias ir vėlyvąsias. Pagal žiedus – tuščiavidures, pilnavidures, pusiau pilnavidures. Pasaulyje yra apie 150 chrizantemų rūšių, kurios yra dviejų tipų: indiškos smulkiažiedės ir kinų stambiažiedės.
Stambiažiedės naudojamos puokštėms, žiemą jos auginamos šiltnamiuose, o smulkiažiedės, atsparios šalčiams, žydi iki pat šalnų. Chrizantemos puikiai auga ir namuose. Auginamos vazonuose išauga iki 25-30 cm aukščio.
Maistui gėlės pradėtos naudoti Rytų Azijoje, tačiau pastaruoju metu ir Amerikoje bei Europoje. Jose yra augalinių baltymų, angliavandenių, daug vitaminų (C, PP, B1, B2), mineralinių druskų, ypač kalio, kalcio, natrio, fosforo ir geležies.
Kvapūs, tamsiai žalios spalvos chrizantemos lapeliai ir stiebai valgomi. Pasižymi pikantišku skoniu ir švelniu aromatu. Jų dedama į salotas, sriubas, desertus, troškinama su daržovėmis, džiovinama, marinuojama, jomis puošiami patiekalai. Japonijoje ir Kinijoje chrizantemos lapai apvirinami ir patiekiami apvolioti sezamo aliejuje arba jais pagardinama verdama mėsa. Kinijoje chrizantemos lapai su riebalais kepami keptuvėje. Antilų salų gyventojai gamina chrizantemų salotas.

Chrysanthemum [gr. Chrysa – gold + anthem – Flower] – sharpen (Asteraceae) Temporary and permanent grass (Chrysanthemum), popular in Europe, Asia and Africa. Grows in loose, fertile land, sunny spot.
One legend tells of brutal Chinese emperor, who became aware that the remote islands rising sun-flower, which can be obtained from the elixir of immortality. The emperor wanted to have this flower, but he was unable to do so – it could have picked just the pure heart of man. The emperor sent to the miracle of the best Carry three hundred boys and girls, but these are to delight the edge of unprecedented beauty, stayed and established the country of the rising sun, turning them into a flower, which appears to the chrysanthemum, the Japanese symbol.
According to other sources, the birthplace of chrysanthemums – in China, where more than two thousand years ago had produced the first culture of flower species. At first it was just yellow, but later appeared in various colors and flowers and inflorescences of plants. In particular, chrysanthemums spread between the ancient Chinese poets and artists. Paintings can be seen on ancient buildings in patterns on the marble and pottery ware, porcelain ware, and on coins.
Japanese chrysanthemum – wealth, prosperity and longevity symbol. Chrysanthemum cultivation here – a national hobby. Sixteen stylized chrysanthemum petals gold – the emblem of the state basis, and the highest national award of the Order of Chrysanthemum was. Since ancient times in Japan and China, according to the ninth lunar month is the ninth day of chrysanthemums. During this holiday house decorated with Ikebana, garland chrysanthemum, chrysanthemum in honor of the order shall be read and sung songs. Of these dolls are made of human stature. It is believed that the plants are harvested when the day is magical: Returns youth and health. Tion of good clinical decorating styles like this flower, because the chrysanthemums symbolize fidelity.
East chrysanthemums arranged in honor of a national holiday. In Japan, this festival is called Chrysanthemum Day. U.S. in November called the chrysanthemum month. At that time, all events take place, for this flower. Many exhibitions and festivals in the month the Queen chrysanthemum welcome visitors with colorful flowers.Chrysanthemums adorned with arches, baskets, flowers and architectural compositions. Florida (USA) is an annual Chrysanthemum Festival.
First chrysanthemums appeared in Europe at the end of the seventeenth century. It is believed that the earliest any of them interested in English, has brought beautiful plants in Japan. However, the French claim that the first flowers to Europe, they brought their compatriot.
Initially, the plants failed to attract people, but later withdrew florists are new species.Mid-nineteenth century could not do without any one chrysanthemum garden of Europe. In 1889 in Paris, flower show, the visitors threw a huge chrysanthemum “Willy” in diameter – 41 cm. She recalled the 41 cm in Caucasian fruit, because of the similarity of a mountaineer, thank gardener, gave him 30 sheep.
According to the height of chrysanthemums in the fall and a big stunt, while the blooms – in the early and late. According to the rings – hollow, solid, semi-solid.Worldwide there are about 150 species of chrysanthemums, which are of two types: small-Indian and Chinese Large.
Large bouquets used in the winter they are grown in greenhouses and small-resistant to frost, blooms until frost. Chrysanthemum grows well at home. Grown in pots and grows 25-30 inches tall.
Flowers started to use food in East Asia, but recently, in America and Europe. It contains vegetable protein, carbohydrates, vitamins (C, PP, B1, B2), mineral salts, particularly potassium, calcium, sodium, phosphorus and iron.
Scented, dark green leaves and stems of chrysanthemums eaten. Characterized by a mild spicy taste and aroma. They are added to salads, soups, desserts, stewed with vegetables, dried, pickled, they are decorated dishes. Japan and China, chrysanthemums and foliage apvirinami served in sesame oil, or use seasoned cooked meat. China chrysanthemums leaves cooked with fat frying. Antilles Islanders produce chrysanthemum salad.

© Alavijas-Aloe

6 Vas


Alavìjas (2) (kitaip – alijõšius (2)) – kambarinis vaistinis lelijinių (Liliaceae) šeimos augalas mėsingais lapais (Aloe), kilęs iš Pietų Afrikos. Lietuvoje auga tik uždarose patalpose.
Alavijo istorija prasidėjo prieš keletą tūkstantmečių. Augalas buvo garbinamas kaip dievybė. Senovės egiptiečiai tikėjo, jog alavijo „kraujas“ suteikia grožį, sveikatą ir nemirtingumą, todėl naudojo augalą faraonų balzamavimui ir paruošimui kelionei į kitą pasaulį. Kinijos imperatoriai į alavijo lapus žiūrėjo kaip į aukščiausiosios dievybės šventuosius nagus. Naujojo pasaulio indėnai alaviją laikė vienu iš 16-os šventų augalų. Afrikoje klajojantys kupranugarių varovai vadino „dykumų lelija“, rusai – „šimtamečių eliksyru“.
Dirbtinėmis sąlygomis alavijas pasiekia 60-90 cm aukštį (savanose išauga iki 4 m aukščio). Jo lapai būna 40-50 cm ilgio ir 6-10 cm pločio prie pagrindo. Natūraliomis sąlygomis augalas būna šiek tiek kuklesnių išmatavimų. Stiebas stačias, šakotas. Lapai stori, mėsingi, sultingi, dygliuoti pakraščiuose, dažnai margi. Žydi žiemos metu kas 5-6 metai ant ilgo tiesaus žiedkočio išaugusia oranžinės spalvos žiedų keke. Žiedai geltoni, raudoni arba oranžiniai, susitelkę šluotele.
Šviežios sultys vartojamos sergant mažakraujyste, gastritu, vidurių užkietėjimu, progresuojančia trumparegyste.
Šiuo metu pasaulyje žinoma apie 300 alavijo rūšių.
Sultims gaminti tinkami ne jaunesni nei 4 metų lapai. Alavijo dedama į gaiviuosius gėrimus. Su alavijų žiedais gaminama arbata.

Aloe – pet medicine lily (Liliaceae) family of plants with fleshy leaves (Aloe), born in South Africa. Lithuania only grow indoors.
Aloe story began several millennia ago. The plant has been revered as a deity. The ancient Egyptians believed that aloe ‘blood’ offers beauty, health and immortality, the plant is used for embalming and preparation of the Pharaohs journey into another world. Chinese emperors of the aloe vera leaves us as the supreme deity of the holy nails. New World Indians aloe as one of the 16th of sacred plants. Africa round-up wandering camels called “desert lily”, the Russians – a centuries-old elixir.
Simulated aloe reach 60-90 cm in height (savannah grows to 4 m in height). Its leaves are 40-50 cm long and 6-10 cm wide at the base. Under natural conditions, plants are slightly more modest dimensions. The stem is erect, branched. The leaves are thick, fleshy, succulent, with studs at the edges, often mottled. It blooms in winter every 5-6 years on a long straight pedicel increased orange blossom Keke. Flowers are yellow, orange or red, clustered whisk.
Fresh juice used to treat anemia, gastritis, constipation, progressive myopia.
Currently, the world’s 300 known species of aloe.
Juice is not suitable for children younger than 4 years of leaves. Aloe is added to soft drinks.

© Sveiki atvykę/Welcome

13 Rgp

Maistologija

Pirmą kartą Lietuvoje išdrįsome sukurti visuomeninio maitinimo terminologijos enciklopediją, kurios Lietuvoje nebūta ir nėra. Čia abėcėlės tvarka rasite maistologijos terminus. Turime beveik 15000 tūkstančių maisto terminų, kurie tobulinami, rašomi ir pateikiami vaizdžiai. Kaip naudotis? Tiesiog paprastai. Jūs ateinate, skaitote, įvertinate, rašote komentarą, tačiau negalite be autoriaus leidimo šia medžiaga naudotis, ją skelbti viešai, nes turite gauti autorines teises.

Internete daug kalbų apie maistą, pilna receptų ir receptūrų, tačiau enciklopedijos Lietuvoje nerasite niekur. Todėl 15 metų patirtis leidžia teigti, kad kiek naudinga pateikta medžiaga, spręsti Jums.
Enciklopedija skirta maistininkams ir šio amato specialistams.
Įspėjame, kad internete yra sukčių, kurie naudojasi ir perima informaciją, nelegaliai ją skelbia, kopijuoja. Naudojant medžiagą būtina nurodyti šaltinį: http://www.maistologija.wordpress.com

Maistologija

For the first time in Lithuania, had the courage to create an encyclopedia of catering terminology that Lithuania would not and does not exist. Here you will find alphabetical food encyclopedia terms. We have nearly 15,000 thousands of food terms, which are developed, written and presented graphically. How do I use? Just normal. You have come to, read, evaluate, write a comment, but not without the permission of the author of this material to use, it is publicly known, because you have to get copyrights.

Internet much talk about food, full of recipes and recipe, but you will not find anywhere encyclopedia Lithuania. Consequently, the 15-year experience suggests that how useful will the materials will be up to you.
Encyclopedia for the rebels and the craft professionals, who may seek further information provided to broaden their horizons.
Wordpress.com appreciation of the team that gave access to their services. Advised that online fraudsters are using the information and take over illegally to publish, copy.  Using the material necessary to indicate the source: http://www.maistologija.wordpress.com

© Žolelių arbata/Herbal tea

8 Rgp

Žolẽlių arbatà – gėrimas, ruošiamas iš įvairių vaistažolinių augalų dalių, džiovintų uogų, vaisių dalių ir citrusų žievelių.
Žolelių arbatų receptūros sudaromos taip, kad augalai derėtų ir sustiprintų vienas kito poveikį, todėl dažnai tai yra tikslinės arbatos nuo peršalimo, nuo įtampos, nuo nemigos, ar žvalinančios ir pan.
Žolelių mišiniai paįvairinami džiovintomis uogomis ir vaisiais bei natūraliais aromatais, siekiant sustiprinti jų skonį, jas pagardinti. Yra ir arbatų iš vieno augalo: Sudano rožė, citrinžolė, saldymedis, ženšenio šaknis, lapačio arbata ir kitos.
Plg. vaĩsinė arbatà
Žr. arbatà (2)


Herbal tea – drink, prepared from a variety of herbal plants, dried fruit, fruit and citrus peel parts.
Herbal teas recipes drawn to plants and should reinforce each other, so it is often the target of tea for colds, the stress from insomnia, exhilarate and so on.
Herbal mixtures enriched with dried berries and fruits and natural flavors to enhance their flavor, they are seasoned. There are teas from one plant: the Sudanese rose, lemon grass, licorice, ginseng root and others.
Cf. fruit tea
See. tea

© Vaisinė arbata/Fruit tea

8 Rgp

Vaĩsinė arbatà – arbata, ruošiama iš įvairių džiovintų miško ir sodo uogų, vaisių dalių, žiedlapių, lapelių, papildomai praturtinama papildomu vitaminų kiekiu ir natūraliais ar identiškais natūraliems aromatais.
Tai karštas ir šaltas gėrimas, mėgstamas vaikų. Vaisinei arbatai vartojamos ne arbatžolės, o žemuogių, jaunų bruknių, gervuogių, aviečių, juodųjų serbentų lapai ir uogos. Lapai skinami saulėtomis, sausomis dienomis, nukritus rasai. Kiekvienos rūšies lapai džiovinami ir laikomi atskirai. Atsargoms visus lapus reikia džiovinti nedelsiant, saulėje jų palikti negalima, nes praranda būdingą jiems spalvą ir kvapą. Geriausia džiovinti palėpėse, balkonuose, surišus žoles į mažus ryšulėlius.
Parduotuvėse parduodami mišiniai su natūraliais aromatizatoriais ir iš ekologiškai švarių augalų dalių. Mango – vaisinė arbata iš papajos gabaliukų, hibisko žiedų, raudonųjų ir juodųjų serbentų, ananasų, mėlynių, kokoso dribsnių, žemuogių lapelių, jogurto granulių, saulėgrąžų žiedelių. Pithaya – sodraus vaisių ir uogų aromato mišinys arbatai iš saldaus meliono gabalėlių, serbentų, hibisko žiedų, papajos kubelių, saulėgrąžų lapelių, juodųjų serbentų ir mėlynių uogų. Pu-Erh – tradicinė kinų arbata, teigiamai veikianti žmogaus sveikatą, natūraliai valanti organizmą, šalinanti riebalų perteklių. Iš tamsiai rudos, pereinantys į šviesesnę Sinensis lapai suteikia stiprų ir ryškų žemės, medienos aromatą. Užpilta turi tamsiai raudoną spalvą.
Vaisinės arbatos dera su vafliniais kepiniais, uogiene, džemu, saldžiais kremais.
Plg. žolẽlių arbatà
Žr. arbatà (2)


Fruit tea – tea is prepared from a variety of dry forest and orchard fruits, fruit parts, petals, leaves, further enriched with additional vitamins and natural or identical to natural flavors.
This is a hot and cold drink, a favorite of children. Fruit tea consumed at tea, and strawberries, young cranberry, blackberry, raspberry, black currant leaves and berries. The leaves are harvested when sunny, dry days of falling dew. For each type of leaves are dried and stored separately. Stocks of all leaves should be dried immediately in the sun they can not leave because they lose their characteristic color and flavor. The best drying loft, balcony, tied into small bundles of herbs.
Shops blends with natural flavorings, and organic plant parts. Mango – fruit tea from papaya pieces, Hibiscus flowers, red and black currant, pineapple, blueberry, coconut flakes, strawberry leaves, yogurt chips, sunflower ring. Pithaya – rich in fruit and fruit-flavored tea blend of sweet melon slices, currants, Hibiscus flowers, papaya cubes, artichoke leaf, black currant and blueberry fruit. Pu-erh – a traditional Chinese tea has a beneficial impact on human health, naturally cleansing the body, eliminating excess fat. In dark brown, becoming brighter sinensis leaves provide a strong and striking the earth and wood flavors. Filled to a dark red color.
Fruit tea line with waffle biscuits, jam, jam, sweet creams.
Cf. herbal tea
See. tea

© Ulongo arbata/Oolong tea

8 Rgp

Ulongo arbatà – pusiau fermentuotas kininio arbatkrūmio arbatžolių gėrimas (Oolong).
Iš kininio arbatkrūmio arbatžolių gaminamos ir baltosios, žaliosios ir juodosios arbatos, tačiau skirtingai apdorojant jo lapelius.
Ulongo (Oolong) arbata ruošiama įvairiais sudėtingais būdais (jie priklauso nuo regiono). Paprasčiausias kiniškos arbatos ruošimo būdas tinka silpnai fermentuotoms arbatoms: arbatinukas pripildomas karšto virinto vandens, kuris išpilstomas į puodelius ir, naudojant medines žnyples, kiekvienas puodelis nuplaunamas šalia esančiame puodelyje. Paskui vanduo iš puodelių išliejamas į padėklą. Specialiu mediniu semtuvėliu į arbatinuką įdedama arbatžolių, jos užpilamos reikiamos temperatūros vandeniu (švelnia, nepertraukiama srovele, pirmiausia pilant ant arbatinuko sienelių, paskui – į centrą), kuris greitai išliejamas į puodelius, iš jų – į padėklą. Į arbatinuką (ant tų pačių arbatžolių) vėl užpilama vandens, uždengiamas dangtelis, o pats arbatinukas apliejamas karštu vandeniu – kad neatvėstų. Arbatinukas kilstelėjamas, juo sukami apskritimai aplink padėklo kraštą – sujudinamos arbatžolės. Kai arbatžolės pritraukiamos, arbatinukas nušluostomas sulankstytu rankšluostėliu.
Kiekvienas puodukas pripildomas arbatos, ji pilama nepertraukiama srovele, tai priartinant arbatinuką prie puodelio, tai nutolinant nuo jo – tokiu būdu į kiekvieną puoduką įpilama vienodo stiprumo ir vienodos temperatūros arbatos. Likusi arbata išpilama į ąsotėlį (priešingu atveju arbatinuke likęs užpilas apkarstų ir prarastų aromatą). Puodeliai sustatomi ant specialaus padėkliuko ir patiekiami svečiams.
Vandens temperatūra Ulongo arbatai – nuo 90 °C iki 100 °C. Kad arbata iškart neatšaltų, indas turi būti pašildytas. Kaitinama mažiau nei 30 sekundžių. Geriausi rezultatai pasiekiami, naudojant šaltinio vandenį, nes jame esantys mineralai suteikia arbatai savito skonio.
Ulongo arbata, auginama Taivane,- dalinės fermentacijos arbata, turinti juodosios ir žaliosios arbatos ypatybių. Nuo juodosios arbatos ji skiriasi tuo, kad fermentuojamas ne visas arbatkrūmio lapelis, o tik jo kraštai ir dalis paviršiaus. Ji trumpai pakepinama, yra stambialapė, užplikius įgauna gražią auksinę spalvą, paskleidžia jai būdingą salsvoką kvapą.
Populiariausia Kinijos ulongo arbata yra “Se Chung”, o geriausi Taivanio ulongai – “Juodasis drakonas”, “Dong Ding”.
Plg. juodóji arbatà, žalióji arbatà
Žr. arbatà (2)


Oolong tea – semi-fermented Chinese tea bush tea drink (Oolong).
From the Chinese tea bush tea production and white, green and black teas, but in contrast to his treatment of leaves.
Oolong tea is being prepared in various complex ways (it depends on region). The simplest Chinese tea preparation method for poorly fermented tea: tea pot filled with hot boiled water, poured into a cup and using wooden tongs, each cup washed in the next cup. Then water is poured into the cup tray. A special wooden shovels to add tea kettle, Pour the required temperature of water (the gentle, continuous stream, in particular by drawing on the pot wall, then – in the center), who quickly poured a cup of them – into the substrate. The kettle (on the same leaf), re-poured the water, cover with lid and teapot For exposed himself in hot water – that can not be cool. Teapot how much is raised, rotated it circles around the edge of the tray – tea is moved. When the tea to attract, then wiped off with a folded linen teapot.
Each cup is filled with tea, it is adding a continuous stream, bringing a kettle to the cup, the onset of it – in a way to add a cup each of equal strength and a uniform temperature of tea. Discard the remaining tea cup (otherwise, the remaining sauce pot rancid and lose flavor). Cups are constructed on a special tray and served to guests.
Water temperature Oolong tea – from 90 ° C to 100 ° C. That tea could become cold once the container must be heated. Heat for less than 30 seconds. Best results are achieved using spring water, because it contains minerals gives a characteristic taste of tea.
Oolong tea grown in Taiwan – a partial fermentation of tea with black tea and green features. Since black tea is distinguished by the fact that not all fermented tea bush leaflet, but only a part of the surface and edges. She briefly baked, because a large sheet filled with boiling water and gets a nice golden color, then pass it to the characteristic fruity odor.
The most popular Chinese tea is oolong “Se Chung”, and the best oolong in Taiwan – “Black Dragon”, “Ding Dong”.
Cf. black tea, green tea
See. tea

© Turkiška arbata/Turkish tea

8 Rgp

Turkiška arbatà – raudonojo vyno, arbatos, citrinos sulčių gėrimas su prieskoniais (gvazdikėliu, citrinos griežinėliu) ir medumi.
Tradiciškai arbatai paruošti naudojamas specialus didelis virdulys ir metalinis arbatinis su dangteliu. Kol vanduo didžiajame virdulyje kaista, mažieji arbatiniai sustatomi ant jo viršaus, kad sušiltų. Vandeniui pasiekus reikiamą temperatūrą, arbatos lapeliai mažuose arbatiniuose užpilami nedideliu kiekiu karšto vandens ir vėl pastatomi ant šilto didžiojo virdulio 8-10 min., kad arbata užsiplikytų.
Užplikyta arbata pilstoma į stiklinaites, į kurias pagal skonį papildomai įsipilama karšto vandens iš didžiojo virdulio. Stiklinaitės su arbata visada patiekiamos ant lėkštučių su dviem cukraus gabalėliais ir šaukšteliu.
Kai kur raudonasis vynas sumaišomas su arbata, įdedamas gvazdikėlis, pakaitinama, tačiau neužverdama. Į pakaitintą stiklinę įdedamas citrinos griežinėlis, šaukštelis medaus, gabalėlis cukraus, įpilama citrinos sulčių. Užpilama vyno ir arbatos mišiniu.
Arbatos namai Turkijoje – vyrų susibūrimo vieta, kur renkasi pasidalinti dienos naujienomis, pabendrauti, pažaisti.
Žr. arbatà (2), Tùrkijos virtùvė

Turkish tea – of red wine, tea, lemon juice with spices (clove, a slice of lemon) and honey.
Traditionally used to prepare the tea kettle and a special high tea with a metal lid. While water is heating up the big kettle, small tea standing on the top of the warm up. Water reaches the desired temperature of tea leaves in small tea poured a little hot water and re-erected on the edge of the great kettle for about 10 minutes.
Fruits with tea is sold in small glasses, which add extra to taste the hot water from the big kettle. Small glass of tea is always served on a plate with two pieces of sugar and a spoon.
In some places, red wine mixed with tea, add cloves, heating, but withheld for a boil. The heated glass is placed a slice of lemon, a teaspoon of honey, a piece of sugar, add lemon juice. Pour in wine and tea mixture.
Tea House in Turkey – a gathering place for men, which meets daily to share news, talk, play.
See . tea, Turkish cuisine

© Tirpi arbata/Instant tea

8 Rgp


Tirpì arbatà – smulkūs rudos spalvos milteliai, visiškai ištirpstantys vandenyje. Gaunama iš birios juodosios arbatos, ekstrahuojant ją karštu vandeniu ir po to džiovinant.
Žr. arbatà (2)

Instant tea – fine brown powder, completely soluble in water. The result is a loose black tea, it is extracted with hot water and then drying.
See . tea

© Švediška arbata/Swedish tea

8 Rgp

Švèdiška arbatà – šaltas gėrimas iš juodosios arbatos ir pieno mišinio.
Pienas ištirpinamas šiltame vandenyje, užverdama ir užpilama ant arbatos. Mišinys paliekamas pastovėti, kol arbata visiškai ištirps. Paruošta arbata įpilama į puodelius.
Žr. šaltóji arbatà, Švèdijos virtùvė

Swedish tea – cool drink of black tea and milk mixture.
Milk dissolved in warm water, and closing the tea is poured on. Leave to stand until tea is completely dissolved. Processed tea is poured into cups.
See . cold tea, Swedish cuisine

© Škotiška arbata/Scottish tea

8 Rgp

Škòtiška arbatà – arbatžolių gėrimas su virintu pienu ir priedais.
Arbatžolės užplikomos verdančiu pienu. Kiaušinio trynys išsukamas su medumi. Sumaišoma su perkošta pieniška arbata ir tiekiama.
Žr. arbatà (2), Škòtijos virtùvė

Scottish tea – to drink tea boiled with milk and additives.
Pour boiling tea with milk. Egg yolk with honey shake. Mix the strained tea and Milk is available.
See . tea, Scottish cuisine

© Šaltoji arbata/Cold tea

8 Rgp

Šaltóji arbatà – natūralus tonizuojantis gėrimas, gaminamas iš stipresnio arbatos užpilo, sulčių, vaisių ar kitų priedų ir geriamas karštą vasarą. Tai naujas arbatos rūšių paruošimo būdas ir vaisvandenių pakaitalas.
Šaltoji arbata ruošiama iš įvairių arbatžolių. Viena iš jų – raudonoji arbata (pagal vietinių gyventojų pavadinimą „rooibos“ reiškia „raudonas krūmas“). Tai Pietų Afrikos produktas. Krūmai auga Pietų Afrikos kalnų šlaituose, kur dar yra neužteršto dirvožemio ir oro, todėl jų lapeliuose gausu natūralių maistingų medžiagų. Tai ne įprasto arbatkrūmio lapeliai, o spygliukai, primenantys pušies spyglius, tik šiek tiek trumpesni. Raudonojoje arbatoje gausu mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio, vario, cinko, magnio, fluoro, mangano ir natrio), antioksidantų, eterinių aliejų ir kitų medžiagų, visiškai nėra kofeino, nedaug taninų. Paruošta iš jos šaltoji arbata tinka kūdikiams.
Raudonoji arbata yra labai malonaus skonio, turi švelnų raminantį poveikį. Pietų Afrikos virtuvėje ši arbata naudojama troškiniuose, sriubose, marinatuose, suteikdama jiems ypatingą spalvą, skonį ir aromatą.
Įvairūs arbatų mišiniai su raudonąja ar medaus krūmo arbata tampa ypač populiarūs.
Ypač įdomaus skonio yra žalioji japoniška arbata su arbatiniu grybu (kombučia) ir citrina. Gaminama ir arbatžolių, vaisių sulčių, kapoto ledo, vandens plikyta, pritraukta, perkošta šalta arbata, papuošta citrusinių vaisių (apelsino arba citrinos) griežinėliais.
Žr. arbãtinis grỹbas

Cold tea – a natural tonic, made from a stronger infusion of tea, juice, fruit or other additives and drinking a hot summer. This new method of preparing tea and soft drinks substitute.
Cold tea prepared from a variety of tea. One of them – red tea (according to locals the name ‘rooibos means “red bush”). This South African product. Trees grow on the slopes of South Africa, where there is still unpolluted soil and air, so rich in their prospectuses natural nutrients. This is not normal tea bush leaves and needles, like pine needles, only slightly shorter. Red tea, rich in minerals (iron, potassium, calcium, copper, zinc, magnesium, fluoride, manganese and sodium), anti-oxidants, essential oils and other materials are in no caffeine, low tannin. Prepared by the cold tea for babies.
Red tea is very pleasant in taste, has a mild soothing effect. South African cuisine, this tea used in stews, soups, marinades, giving them a special color, flavor and aroma.
Different blends of teas, honey, or red bush tea is especially popular.
Particularly interesting is the taste of Japanese green tea, tea with mushrooms (kombucha) and lemon. Production and tea, fruit juice, chopped ice, water scalded, drawn, strained cold tea, decorated with citrus fruit (orange or lemon) slices.
See . mushroom tea

© Senčia/Sencha

8 Rgp

Senčià (2) [jap.] – švelnaus skonio, vos juntamo saldumo ir sutraukiančio kartumo gėrimas (sencha). Tai žalioji arbata, populiariausia Japonijoje.
Senčiai būdingas švelnus žaliosios arbatos aromatas ir sodrus švelnus skonis. Subtilus senčios skonis ir aromatas labiausiai išryškėja plikant ją maždaug iki 70 laipsnių (pagal Celsijų) pakaitintu vandeniu.
Į arbatinį įpilama šviežio šalto vandens ir užkaičiama. Pakaitinus vandenį iki reikiamos temperatūros, palaukiama maždaug minutę, kol jis truputį atvėsta. Tada supilama į arbatinuką, kuriame yra senčios lapelių arbatos. Retkarčiais pamaišant plikoma dvi minutes.
Žalioji arbata senčia gali būti plikoma tris kartus, kas kartą ilginant plikymo laiką pusę minutės. Geriausia senčią gerti gryną, be pieno ar cukraus, tačiau paskaninus ją keliais šviežiais mėtų lapeliais, gaunama maloni popietės arbata, panaši į Maroko mėtų arbatą.
Laikoma tamsioje, vėsioje vietoje.
Žr. japòniška arbatà

Sencha [Jap.] – sweet taste with a slight sweet drink, which is bitter (Sencha). This green tea, popular in Japan.
Sencha is characterized by mild green tea flavor and sweet fruity flavor. Sencha delicate taste and aroma of the most apparent plikant to about 70 degrees (Celsius), heated water.
The tearoom, add fresh cold water and boil. After heating water to the required temperature, wait about a minute until it cooled down a bit. Then place it in a kettle with a tea leaf sencha. Stirring occasionally Brewed two minutes.
Green tea may be sencha for exposed boiling water three times, once every half a minute longer period of time. Best sencha drink pure, without milk or sugar, but flavored by several fresh mint leaves, comes a pleasant afternoon tea, similar to the Moroccan mint tea.
Stored in a dark, cool place.
See . Japanese tea

© Rusiška arbata/Russian tea

8 Rgp

Rùsiška arbatà [angl. Russian tea] – arbatžolių gėrimas su citrina arba uogiene, patiekiamas stiklinėse.
Žr. arbatà (2), Rùsijos virtùvė

Russian tea – to drink tea with lemon or jam, served in glass.
See . tea, Russian cuisine

© Riešutų arbata/Hazelnut tea

8 Rgp

Riešùtų arbatà – karštos stiprios juodosios arbatos, pieno, riešutų ir vanilinio sirupo mišinys.
Žr. arbatà (2)
Hazelnut tea – hot strong black tea, milk, nuts and vanilla syrup mixture.
See . tea

© Plikyta arbata/Scalded tea

8 Rgp

Plikýta arbatà – arbatžolių gėrimas su verdančiu vandeniu.
Plikytos arbatos paruošimo būdas toks pat, kaip ir plikytos kavos.
Plg. plikýta kavà

Scalded tea – to drink tea with boiling water.
Parboiled tea preparation method is the same as parboiled and coffee.
Cf. scalded coffee

© Paragvajinė arbata/Yerba tea

8 Rgp

Paragvãjinė arbatà žr. matė nkt.

See yerba tea, mate

© Mongoliška arbata/Mongolian tea

8 Rgp

Mongòliška arbatà – gėrimas iš arbatžolių, šalto vandens, miltų, sviesto, pieno, ryžių ir druskos.
Miltelių pavidalo susmulkintos arbatžolės suberiamos į indą, įpilama šalto vandens ir užvirinama. Atskirai keptuvėje pašildomi miltai ir sviestas. Po to kartu su pienu, sviesto gabaliuku ir ryžiais supilti į karštą arbatą. Gauta masė užvirinama, pagal skonį padruskinama ir geriama.
Žr. arbatà (2), Mongòlijos virtùvė

Mongolian tea – drink of tea, cold water, flour, butter, milk, rice and salt.
Powdered tea cut loosely filled into a container and add cold water and bring to the boil. A separate pan, warmed flour and butter. After the milk with the butter pieces with rice and pour the hot tea. Try mass boil, put salt to taste and drinking.
See . tea, Mongolian cuisine

© Medaus arbata/Honey tea

8 Rgp

Medaũs arbatà – sausų arbatžolių ir vaisių sulčių gėrimas su medumi ir prieskoniais.
Į mažą arbatinuką suberiamos arbatžolės, gvazdikėliai, užpilama vandens, uždengiama ir palaikoma šiltai. Paskui perkošiama ir įpilama į didelius puodelius. Į kiekvieną maišant įdedama medaus, įpilama apelsinų ir citrinų sulčių ir tuoj pat tiekiama.
Žr. arbatà (2), medùs (4)

Honey tea – of dry tea and fruit juice drink made with honey and spices.
In a small kettle loosely filled tea, cloves, water poured over, covered over and kept warm. Then transferred to a colander and pour into large pots. To each add honey mixture, add orange and lemon juice and is available immediately.
See . tea, honey

© Matė/Mate

8 Rgp

Matė nkt. [isp. mate < peru k.] – paragvajinė arbata – kvapus gaivinantis gėrimas iš arbatinio bugienio (Ilex paraguariensis) lapų. Tėvynė – Pietų Amerikos pusiau tropinės žemumos. Į Europą iš Paragvajaus matė atvežė jėzuitai.
Matė auginama Argentinoje, Brazilijoje, Paragvajuje, jos yra per 200 rūšių. Savaime auga Pietų Amerikoje. Pamažu matė atranda ir europiečiai, o populiarumą ji pelnė dėl to, kad greitina medžiagų apykaitą, joje beveik nėra kofeino ir kalorijų, todėl padeda norintiems suliesėti.
Europiečiai matė atrado anksčiau už tradicinę arbatą, todėl Europoje ji itin paklausi dėl savo savybių greitinti medžiagų apykaitą, žvalinti. Ispanų konkistadorai, XVI amžiaus viduryje prasiskverbę į Vakarų žemynų pietus, stebėjo, kaip Pietų Amerikos indėnų gvaranių gentys svečius vaišino žolių antpilu.
Paprastai matė plikoma nedideliame išskobtame ir išdžiovintame moliūgėlyje, geriama per vamzdelį (anksčiau nendrę). 0,3-1,5 proc. visų matė medžiagų sudaro kofeinas, apie pusę jo jungiasi su rauginėmis medžiagomis, tad kofeinas veikia organizmą gana ilgai.
Visžalio bugienio lapai odiški, o žiedai smulkūs, skėtiniai.
Matė turi vitaminų A, C, E, taip pat B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų (magnio, kalcio, geležies, natrio, kalio, mangano, fosforo ir kitų), 15 amino rūgščių.
Matė, turėdama daug žaliosios arbatos savybių (iš 196 lakių cheminių junginių 144 randami žaliojoje arbatoje), yra minkštesnio, švelnesnio skonio nei „Sencha“ ar „Gun Powder“ rūšys.
Matė vartojama ir aromatinta įvairiais priedais, kaip ir tradicinės arbatos.
Matė arbata gali būti įvairių frakcijų nuo pjaustyto lapelio iki miltelių, ji gali būti ir kepta.
Arbatai vartojama 15-os rūšių bugienio lapai. Nupjautos šakelės pakaitinamos virš ugnies iki lapai suvysta ir išsiskiria kvapiosios medžiagos.
Tai neįprastas, egzotiško aitraus skonio, tačiau labai sveikas gėrimas. Joje beveik nėra kalorijų, todėl padeda norintiems suliesėti. Paprastai matė plikoma nedideliame išskobtame ir išdžiovintame inde iš moliūgo (Lagenaria), geriama per metalinį vamzdelį (anksčiau nendrę).
Pietų Amerikos indėnai matė geria nuo labai senų laikų ir ji puikiai papildo jų gana skurdų racioną reikalingais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Matė gėrimas Pietų Amerikos žemyne yra ritualas.
Matė labiausiai mėgstama Argentinoje, Brazilijoje, Paragvajuje, Čilėje, Peru.

Mate [spanish mate <k. Peru] – paraguariensis tea – smells refreshing drink of tea bugienio (Ilex paraguariensis) leaves. Homeland – South American semi-tropical lowlands. In Europe seen from Paraguay brought the Jesuits.
Mate is grown in Argentina, Brazil, Paraguay, they are more than 200 species. Naturally grows in South America. Gradually discovering and saw the Europeans, and the popularity it gained on the ground that accelerates the metabolism, there is hardly any caffeine and calories, and want to help thin down.
Europeans saw was discovered earlier than the traditional tea, because in Europe it is particularly in demand for its properties to accelerate the metabolism and exhilarate. Spanish conquistadors, the sixteenth century to penetrate the Western continent south, watched as the South American Indian Guaraní tribes of the guests were delivered herb dressing.
Usually seen Brewed in a small carved pumpkins and dried in a small, taken in a tube (formerly reed). 0.3 to 1.5 percent. saw all the materials of caffeine, about half of its binding to the starter, so the caffeine effect on the body for a long time.
Evergreen ornamental shrubs (Ilex), leathery leaves and small flowers, umbrella.
Yerba mate has vitamins A, C, E, and B-group vitamins, minerals (magnesium, calcium, iron, sodium, potassium, manganese, phosphorus, and others), 15 amino acids.
Mate, with its many properties of green tea (from the 196 volatile chemical compounds found in green tea, 144), is softer, milder taste than the “Sencha” or “Gun Powder” types.
Mate is used in many applications, and flavored with traditional tea.
Yerba mate tea may be from different groups to cut leaf powder, it can also be baked.
Tea is used in the 15 species evergreen ornamental shrubs (Ilex) leaves. Heat cut branches over the fire until the leaves languisheth and distinguished flavor.
This is an unusual, exotic pungent flavor, but very healthy drink. There is hardly any calories, so wanting to help attenuate. Usually seen in small Brewed carved and dried container of pumpkin (Lagenaria), taken through a metal tube (formerly reed).
South American Indians had seen drinking from a very long time and it perfectly complements the poverty diet pretty necessary vitamins and minerals. South American beverage yerba mate is a ritual on the continent.
He could see the most popular in Argentina, Brazil, Paraguay, Chile and Peru.

© Maišyta arbata/Mixed tea

8 Rgp

Maišyta arbatà – arbatos maišymas iš įvairių vietų atvežtos arbatos.
Sufasuota pakeliuose arbata yra maišyta. Maišymo tikslas – stabilus skirtingų metų derliaus skonis. Tobulėjant sauso džiovinimo technikai, ištraukimo metodams ir dėl paprastesnio pagaminimo, vis dažniau vartojama miltelių ar kondensuota arbata. Maišytos arbatos rūšys:
1. Pusryčių arbata (Breakfast tea), panaši į anglišką, airišką ir škotišką. Maišomos įvairios stiprios juodosios arbatos rūšys, geriamos ir su pienu.
2. Popietės arbata. Tai lengvesni arbatos mišiniai.
3. Jazminų arbata. Oksidacijos metu su arbata maišomi jazminai, kartais kaip papuošimą paliekant jų žiedlapių. Kinijoje daugelis kvapniųjų gėlių (rožės ir kt.) naudojamos arbatos skoniui ir kvapui pagerinti.
4. Earl Grey tea. Juodoji arbata maišoma su citrinos ar bergamotės kvapu.
5. Prieskoninė arbata. Į arbatą dedama įvairių prieskonių (imbiero, kardamono, cinamono, juodųjų pipirų, gvazdikėlių, laurų lapų, muskato). Populiari Indijoje ir Pietų bei Vidurio Azijoje.
6. Touareg arbata. Stipri žalioji arbata gaminama su mėta. Ruošiama Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų dykumose.
7. Jagertee. Arbata su romu.
8. Gen Mai Cha (Genmaicha). Japoniška arbata su keptais ryžiais. Ją mėgsta makrobiotinės dietos šalininkai.
9. Lapsang souchong. Kilusi iš Kinijos, maišoma su juodąja arbata, džiovinama degančia pušimi, todėl atsiranda stiprus degėsių skonis.
Arbata ruošiama laisvus lapus pilant tiesiai į indą arba arbatos filtrą, tačiau tinkamai gali būti pagaminta ir iš arbatos maišelių. Tinkamiausias vanduo yra minkštas, filtruotas. Kinijoje arbata skirstoma į penkis užpylimus. Pirmasis užpylimas, kad arbata būtų išplauta, iškart išpilamas. Geriama kitų užpylimų arbata, pradedant antruoju. Geriausiais užpylimais laikomi nuo trečiojo iki penktojo, nors įvairios arbatos atsiskleidžia skirtingai ir gali reikalauti dar daugiau užpylimų.
Žr. arbatà (2)

Mixed tea – tea blended from different places come for tea.
Wrapped tea packets are mixed. Mixing objective – a stable taste different vintages. With the development of dry-drying techniques, extraction methods and the simplification of production, is increasingly used in powder and condensed tea. Blended tea types:
1st Breakfast tea (Breakfast tea), similar to the British, Irish and Scotch. Mixed in various types of strong black tea, with milk and taken orally.
2nd Afternoon tea. This is a lighter tea blends.
3rd Jasmine tea. Oxidation of tea blended with jasmine, sometimes leaving them as decorative petals. China, most aromatic flowers (roses, etc..) Used tea taste and smell improve.
4th Earl Grey tea. Black tea mixed with lemon and bergamot scent.
5th Avocado tea. The tea is added various spices (ginger, cardamom, cinnamon, black pepper, cloves, bay leaves, nutmeg). Popular in India and South and Central Asia.
6th Touareg tea. A strong green tea made with mint. Preparations for the North African and Middle Eastern deserts.
7th Jagertee. Tea with rum.
8th Gen Mai Cha (Genmaicha). Japanese tea with roasted rice. It is like a diet proponents.
9th Lapsang souchong. Originally from China, mixed with black tea, dry burning pine, resulting in a strong burnt taste.
Tea loose leaf prepared by pouring directly into the bowl of tea or filter, but can properly be made from tea bags. The ideal water is soft, filtered. Chinese tea is divided into five filling. The first filling, the tea would be washed out immediately discarded. Other drinking tea filling, starting from the second. Flood Fill regarded as the best from the third to fifth, while the various tea reveals a different, and may require even more filling.
See . tea

© Kiniška arbata/Chinese tea

8 Rgp

Kìniška arbatà – arbatžolių gėrimas.
Svarbiausios žaliosios arbatos kiniškos rūšys:
1. Gunpowder – arbatžolių lapeliai tarp pirštų susukami į vienodus kamuoliukus (vadinamus „parako grūdelius“). Taip susukti lapeliai geriau išlaiko aromatą. Arbata gaivi, kiek aitroko skonio ir savotiško kvapo.
2. Lung Ching – lapeliai lygūs ir plokšti, kruopščiai susukti, po to supresuoti. Arbatos skonis švelniai aštrus, spalva sodriai geltona. Labai gaivinanti.
3. Žalioji jazminų arbata. Jazminų žiedai skinami ankstyvą rytmetį ir laikomi šaltoje patalpoje iki tamsos. Tada į juos suberiama žalioji arbata, kad prisisotintų jazminų kvapo. Ši arbata yra nuostabaus aromato, švelnaus ir subtilaus skonio, gaivinanti.
Kinijoje gaminama arbatžolių arbata-punšas su priedais ir prieskoniais. Sumaišomi brendis, apelsinų ir citrinų sultys, apelsino ir citrinos žievelės ir paliekama pritraukti kelioms valandoms. Perkošiama ir sumaišoma su atskirai paruošta karšta arbata. Pagardinama medumi, romu. Rekomenduojama gerti nedideliais kiekiais.
Žalioji arbata plikoma ne verdančiu, o karštu vandeniu. Vandens temperatūra turėtų būti nuo 80 iki 85 °C. Kuo kokybiškesnės arbatžolės, tuo žemesnė vandens temperatūra. Kad arbata iškart neatšaltų, indas, kuriame ji yra pritraukiama, taip pat turi būti pašildytas.
Žr. juodóji arbatà, Kìnijos virtùvė, žalióji arbatà

Chinese tea – to drink tea.
The main types of Chinese green tea:
1st Gunpowder – tea leaves between the fingers twisted into a uniform ball (called “powder grains). It is twisted leaves retain flavor better. Tea a refreshing, slightly acerbic, tart taste and peculiar smell.
2nd Lung Ching – leaves smooth and flat, carefully wrapped, and then compressed. Tea tastes slightly spicy, rich yellow color. Very refreshing.
3rd Green tea, jasmine. Jasmine flowers are harvested in early morning and kept in a cool room until dark. Then place it in their green tea and jasmine scent that saturate. This tea is a wonderful aroma, delicate and subtle taste, refreshing.
China produced tea-leaf shrub with accessories and seasonings. Combine the brandy, orange and lemon juice, orange and lemon peel and let stand to raise a few hours. Transferred to a colander and mix with hot tea prepared separately. Seasoned with honey and rum. It is recommended to drink in small quantities.
Brewed green tea is not boiling, but hot water. Water temperature should be between 80 to 85 ° C. The better quality tea, the lower the temperature of the water. That tea could soon become cold, the container is raised, must also be heated.
See . black tea, Chinese cuisine, green tea

© Juodoji arbata/Black tea

8 Rgp

Juodóji arbatà – viena iš arbatos rūšių, gaminama iš tų pačių augalų, kaip ir žalioji arbata, skiriasi tik gamybos būdai. Tai pati populiariausia arbata.
Pirmiausia šviežiai nuskinti lapeliai rūšiuojami, vytinami (jei reikia – vyniojami), fermentuojami ir kaitinami esant aukštai temperatūrai, po to džiovinami, ir taip gaunama juodoji arbata.
Nuo žaliosios arbatos skiriasi tuo, kad juodoji fermentuojama ir vyniojama. Tuo arbatžolėms suteikiama charakteringa juoda spalva bei savitas aromatas.
Žali augalo lapeliai plonu sluoksniu išdėliojami ant specialių stovų ir vytinami, kol netenka didelės dalies drėgmės ir tampa itin minkšti.
Apvytinti arbatkrūmio lapeliai kelis kartus sukami rankomis arba specialiomis sukimo mašinomis. Šio proceso metu lapeliai maigomi, traiškomos jų gyslelės ir taip išsiskiria sultys bei aliejai, itin svarbūs fermentuojant. Sukami lapeliai įgauna vamzdelio formą, dalis jų sulūžinėja.
Susukti lapeliai pernešami į dideles vėsias ir drėgnas, užtemdytas patalpas, kur paskleidžiami plonu sluoksniu – fermentacijai. Fermentacijos metu deguonis jungiasi su išsiskyrusiomis sultimis, lapeliai tamsėja, formuojasi charakteringas juodosios arbatos aromatas.
Po fermentacijos lapeliai džiovinami specialiose džiovyklose oro srovėmis. Išsiskyrusios sultys ir jų sudėtyje esantys eteriniai aliejai džiovinimo metu tarsi prikepa prie lapelių ir ilgam užsikonservuoja, vėl išsiskleisdami tik užplikius arbatžoles.
Išdžiovintos arbatžolės sijojamos pro specialius sietus ir taip atskiriamos stambialapės, smulkios, labai smulkios arbatžolės ir arbatžolių dulkės. Žali bekvapiai arbatkrūmių lapeliai tampa kvapiomis tamsios spalvos įvairių atspalvių ir dydžio bei formos arbatžolėmis.
Gaminama sveikų lapelių juodoji arbata, o norint, kad ji būtų stipresnė, greičiau prisitrauktų, lapeliai yra smulkinami. Vienkartiniams maišeliams lapeliai yra ypač susmulkinami, tačiau tai nereiškia, kad arbata yra prastesnės kokybės.
Arbatžolės neturi būti laikomos ilgiau nei 2 metus nuo pagaminimo. Vanduo kaitinamas iki virimo temperatūros (100 °C), išskyrus labai švelnias arbatas, kurioms rekomenduojama kiek žemesnė temperatūra. Juodoji arbata pritraukia mažiau nei 30 sekundžių, tačiau ne daugiau kaip per 5 minutes, nes ilgiau palaikius, išsiskiria daug taninų ir gėrimas apkarsta. Stimuliuojantis arbatos poveikis atsiranda laikant 3 minutes, o raminantis – 5 minutes.
Pagrindinės arbatos yra skirstomos į porūšius, ypač juodoji arbata. Kiekvienam porūšiui yra reikalavimai bei standartai. Dažniausiai ant pakelio rašoma, kokia yra arbata: pirmasis lapelis ir pumpurėlis, žemesnis lapelis, smulkinta arbata, arbata, apdorota CTC būdu (šiuo būdu paruoštų arbatų nuoviras – labai stiprus ir greitai nusidažantis).
Visų rūšių juodoji arbata ruošiama taip: pašildytame arbatinuke užpilama verdančiu vandeniu ir laikoma 3-5 min.
Pasaulinėje rinkoje parduodama labiau žinoma juodoji arbata, kurios yra daugybė rūšių:
1. Indiška arbata (parduodama nemaišyta):
– aromatinga juodoji arbata (vadinama arbatžolių šampanu), auginama Himalajuose (Darjeeling), skirstoma dar į smulkesnes kategorijas. Tai brangiausia ir kokybiškiausia arbata pasaulyje;
– aukštos kokybės, stipresnė, aitresnė, ne tokia aromatinga juodoji arbata (Assam arba Assama), parduodama gryna arba gaminamas arbatos mišinys;
– skaidri, stipri ir labai kvapi juodoji arbata (Nilgiri), auginama Pietų Indijoje. Arbatžolės gražios spalvos, aromatingos;
– aromatinga tirštaus skonio, labai reta, brangi juodoji arbata (Sikkim), jauniausia iš žymiųjų indiškųjų ir eksportuojama nedideliais kiekiais.
2. Šri Lankos (Ceilono) arbata ir jos mišiniai:
– auksinės spalvos, subtilaus aromato ir minkšto, tačiau šiek tiek aitroko skonio elitinė juodoji arbata (Ceylon Nuwara Eliya);
– tamsi raudonai ruda labai stipri ir aromatinga juodoji arbata, vadinama bendru Ceilono vardu;
– labai kvapus, greitai pritraukiantis arbatžolių užpilas (Ceylon Broken Orange Pekoe);
– kokybiška aukščiausios rūšies apelsinų, gėlių kvapo arbatos mišinys iš pirmųjų arbatžolių lapelių, arbatos viršutinių lapelių (Ceylon Flowery Orange Pekoe). Arbatžolės pailgos, taisyklingai susuktos;
– juodosios arbatos mišinys (Ceylon Orange Pekoe) iš ilgų smailių lapelių. Tai arbata, kurios lapeliai skinami, kai viršutinis pumpuras jau skleidžiasi.
3. Kiniška arbata:
– savito aromato ir ryškios raudonos spalvos, stipraus užpilo arbata (Keemun), parduodamas kaip atskiras rūšis, labai mėgstama mišiniais;
– pikantiška juodoji arbata (Lapsang Souchong) su dūmų aromatu, kuris atsiranda džiovinant arbatžoles;
– pusiau fermentuota arbata (Yunnan), primenanti Oolong arbatą. Yra daugybė šios arbatos porūšių.
4. Žymiausi juodosios arbatos mišiniai:
– vidutinio dydžio ir smulkios (Keemun) ir indiškos ar Ceilono arbatų mišinys (English Breakfast);
– mišinys (Irish Breakfast) iš vidutinio dydžio ir smulkios (Assam) arbatos, Kartais pridedama vidutinės kokybės indiškos ar Ceilono arbatos;
– mišinys (Russian Caravan) iš trijų arbatos rūšių: kiniškos juodosios arbatos (Keemun arba Yunnan), indiškos arba Ceilono arbatos ir nedidelės dalies pikantiškosios (Lapsang Souchong) arba kiniškos pusiau fermentuotos (Oolong) arbatos.
Assam (arba Assama) – tradicinė ryškaus, kartoko skonio pusryčių arbata, Didžiojoje Britanijoje geriama su pienu.
Darjeeling – švelniausia ir kvapniausia iš klasikinių juodosios arbatos rūšių, vertinama ne mažiau nei prancūziškas šampanas. Geriama be pieno, dažniau kaip pavakario ar popiečio arbata.
Ceilono arbata yra gražios spalvos, sodri, kvapni. Tai popiečio arbata, puikiai tinkanti prie saldumynų. Galima gerti su pienu.
Daugiausia pasaulyje juodosios arbatos išgeriama Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir Rusijoje. Įvairiose šalyse saviti juodosios arbatos ruošimo būdai. Didžiojoje Britanijoje mėgstamiausios gana stiprios indiškos ir Ceilono arbatos, jų mišiniai, dažniausiai geriama su pienu. Rusijoje juodoji arbata tradiciškai verdama virtuvuose ir geriama iš į specialius metalinius stovus įstatytų stiklinių – be pieno ir gana saldi. Indijoje patiekiama pagal britišką tradiciją, tačiau dažniausiai verdama pridedant pieno ir prieskonių (išimtis – Darjeeling arbata, geriama be jokių papildomų priedų). Arabai ir turkai geria saldžią juodąją arbatą iš nedidelių stiklinių taurelių. Irane geriama labai karšta, ją užkandant skaldytu cukrumi, neretai į arbatą dedama cinamono ar imbiero. Uzbekai mėgsta gerti juodąją arbatą su maltais juodaisiais pipirais, kartais dar pridedama medaus. Tibete iš jakų sviesto ir juodosios arbatos, įbėrus žiupsnelį druskos, verdamas tradicinis gėrimas.
Svarbiausi juodosios arbatos arbatžolių gamintojai – Kinija, Indija, Šri Lanka, Vietnamas, Taivanas, Indonezija, Iranas, Turkija, Gruzija, Argentina, Brazilija, Ekvadoras, Kenija. Geros kokybės juodoji arbata gaminami Kinijoje, Indijoje, Japonijoje ir Šri Lankoje, o vidutinės ar prastokos kokybės – Kenijoje (Afrika), Argentinoje, Brazilijoje ir Ekvadore (Pietų Amerika).
Plg. žalióji arbatà
Žr. arbatà (2), Ceilòno arbatà, Earl Grey


Black tea – from one type of tea is produced from the same plant as green tea, but with different techniques. This is the most popular tea.
First, freshly picked leaves sorted, has been cured (if necessary – wrap), fermented and heated at high temperature, then dried, and this produces black tea.
Since green tea is different in that the fermented black and reel. At the tea given characteristic black color and distinctive flavor.
Green plant leaves are placed on a thin layer of special racks and cured, while losing much of the moisture and becomes very soft.
Gimped tea bush leaves repeatedly rotated by hand or by special rotating machinery. This process leaves deleted, swabbed the Lines and is excreted juices and oils essential to fermentation. Swivel tube takes the form of leaflets, some of them breaks.
Twisted leaves are transported to the high cool and damp, dark room, where a thin layer of spread – fermentation. During fermentation, oxygen binds with juice, which is distinguished, darker leaves, forming a characteristic black tea flavor.
After fermentation leaves are dried in special drying air currents. Juice released and they contain essential oils like baking, drying the leaves and sticks to the long-protected against damage, we can re-deploy only boiled water tea infusions.
The dried tea sieved through special sieves and separated so fine, very fine tea and tea dust. Green tea bushes, odorless, leaves are dark kvapiomis various shades and sizes and forms of tea.
Production of healthy leaf black tea, but in order for it to be stronger, faster pull, leaves are crushed. Disposable bags leaves are chopped and in particular, but that does not mean that the tea is of lower quality.
Tea should not be kept longer than 2 years from production. Water is heated to boiling temperature (100 ° C), except for very mild teas, which are far below the recommended temperature. Black tea attracts less than 30 seconds, but no more than 5 minutes, hold for longer, produce a lot of tannins and drink rancid. Stimulating effect of tea stored there for 3 minutes, and soothing – 5 minutes.
The main tea is divided into subcategories, in particular black tea. For each subspecies are the requirements and standards. In most cases the package reads, what is the tea: the first leaflet and buds, lower leaflet, minced tea, tea, processed by the CTC (in this way prepared teas tea – very strong and quick turns).
All kinds of black tea prepared as follows: pre-warmed pot Pour boiling water for 3-5 minutes and stored.
In the global market by selling more widely known black tea, which is the number of species:
1st Indian Tea (sold unblended):
– Flavored black tea (tea is called champagne), grown in the Himalayas (Darjeeling), further divided into sub-categories. This is the most expensive and highest quality teas in the world;
– High-quality, stronger, aitresnė not a flavored black tea (or Assam Assam), sold fresh or made tea mixture;
– Clear, strong and very smell of black tea (Nilgiri), grown in South India. Tea and beautiful color, aromatic;
– Aromatic rich flavor, very rare, expensive black tea (Sikkim), the youngest of Indian and exported in small quantities.
2nd Sri Lanka (Ceylon) tea and mixtures thereof:
– A golden color and delicate flavor and soft, but slightly acerbic, tart taste of basic black tea (Ceylon Nuwara Eliya)
– Dark red-brown and very strong flavored black tea, known as Ceylon common name;
– Highly scented, quickly attracting tea infusion (Ceylon Broken Orange Pekoe)
– High-quality extra-orange flowers, smell of the first tea blend tea leaves, tea leaves of the upper (Ceylon Flowery Orange Pekoe). Tea oblong, regularly twisted;
– A mixture of black tea (Ceylon Orange Pekoe) from the long pointed leaves. These tea leaves are picked, the top bud is unfold.
3rd Chinese tea:
– Distinctive flavor and bright red color, strong tea infusion (Keem), sold as a separate species, it is very popular blends;
– Spicy black tea (Lapsang Souchong) with aromas of smoke, which occurs during drying of tea;
– Semi-fermented tea (Yunnan), reminiscent of Oolong tea. There are a lot of this tea varieties.
4th The most famous black tea blends:
– Medium and small size (Keem) and Indian and Ceylon teas blend (Polski Breakfast);
– The blend (Irish Breakfast), medium-sized and small (Assam), tea, sometimes accompanied by a medium-quality Indian or Ceylon tea;
– The blend (Russian Caravan) of the three types of tea: Chinese black tea (or Keem Yunnan), Indian or Ceylon tea and a small part of cheese (Lapsang Souchong) or a Chinese semi-fermented (Oolong) teas.
Assam (or Assam) – a traditional bright, bitter taste of breakfast tea drunk in Britain with the milk.
Darjeeling – very soft and fragrant from the classic black tea, valued not less than French champagne. Taken without milk, more often than the afternoon or afternoon tea.
Ceylon tea is a beautiful color, rich, fragrant. This afternoon tea, perfectly suited to the confectionery. You can drink the milk.
Most of the world’s black tea drunk in Britain, Ireland and Russia. In various countries, distinctive black tea treatments. UK favorite pretty strong Indian and Ceylon teas, and mixtures thereof, usually taken with milk. Russian black tea is traditionally cooked in the kitchen and taken to a special metal racks of glass inserted – no milk sweet and pretty. Served in India under the British tradition, but usually boiled in milk and adding spices (the only exception – Darjeeling tea, taken without any additional accessories). Arabs and Turks used to drinking sweet black tea from small glasses of glass. Iran is taken very hot, it eating broken sugar is often added to tea, cinnamon and ginger. Uzbeks like to drink black tea with minced black pepper, honey is sometimes added. Tibet from yak butter and black tea, pour in a dash of salt, cooked the traditional drink.
Major producers of black tea tea – China, India, Sri Lanka, Vietnam, Taiwan, Indonesia, Iran, Turkey, Georgia, Argentina, Brazil, Ecuador, Kenya. Good quality black tea produced in China, India, Japan and Sri Lanka, and the medium-quality or poorly – Kenya (Africa), Argentina, Brazil and Ecuador (South America).
Cf. green tea
See. tea, ceylon tea, Earl Grey

© Žalioji arbata/Green Tea

8 Rgp

Žalióji arbatà – viena iš arbatos rūšių, kurios gamyboje netaikomas fermentacijos procesas.
Archeologiniai duomenys teigia, kad gėrimas iš arbatos lapelių, užplikytų verdančiu vandeniu, buvo geriamas jau ir prieš 500 000 tūkstančius metų. Arbatos gimtine laikoma Indija ir Kinija.
Žalioji arbata normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoja kraujospūdį, naikina bakterijas ir gripo virusus, šalina nemalonų burnos kvapą, lėtina senėjimo procesą, sustabdo dantų kariesą. Įrodyta, jog dažnai geriant šią arbatą mažėja infarkto rizika.
Žaliosios arbatos lapeliuose yra polifenolių, kurie saugo nuo kenksmingo aplinkos poveikio. Žaliojoje arbatoje yra vitaminų A, C ir B bei kraujagysles plečiančių medžiagų.
Žaliojoje arbatoje priskaičiuojama daugiau kaip penki šimtai cheminių elementų ir junginių, kurie tirpsta vandenyje ir gerina organizmo funkcijas. Kalis, vitaminas C (žaliojoje arbatoje vitamino C yra 4 kartus daugiau nei citrinose ir 10 kartų daugiau nei juodojoje arbatoje), vitaminas P, katechinai, kofeinas (arbatos lapeliuose jo yra 1,5-3 kartus daugiau nei kavos pupelėse, tačiau jis veikia švelniau, neskatina pulso dažnėjimo, nesukelia nemigos, nes yra išskiriamas ne kaip atskira medžiaga, o komplekse su taninais). Arbatos katechinai yra 20 kartų stipresnis antioksidantas nei vitaminas E.
Ji, kaip ir juodoji arbata, gaminama iš tų pačių augalų, skiriasi tik gamybos būdai. Gaminant žaliąją arbatą, šviežiai nuskinti lapeliai rūšiuojami, nevytinami (netaikomas fermentacijos procesas), nevyniojami, o tuoj pat sandariai uždaromi vandens garų pripildytame inde, po to trumpam atšaldomi šaltame vandenyje ir pradedami džiovinti. Po džiovinimo arbatmedžio lapeliai trumpai apdorojami aukšta temperatūra – taip sustabdoma fermentacija. Todėl jie išlieka žalios spalvos.
Vandens temperatūra žaliajai arbatai – nuo 80 iki 85 °C. Kuo aukštesnė lapų kokybė, tuo žemesnė temperatūra. Kad arbata iškart neatšaltų, indas, kuriame ji yra pritraukiama, turi būti pašildytas.
Tiek Kinijoje, tiek Japonijoje žaliosios arbatos paruošimas skiriasi. Kinijoje mėgstama labai geros kokybės, puikaus, kiek aitraus skonio aromatinga, tonizuojanti žalioji arbata, o Japonijoje – labai švelnaus, švelnesnio skonio, sodresnio aromato žalioji arbata. Kinijoje arbatžolės pakepamos specialiose keptuvėse, o Japonijoje dominuoja apdorojimas karštais garais.
Geriausios kiniškos rūšys – Gunpowder, Lung Ching, jazminų arbata, o japoniškos – Bancha, Senchia, Genmaicha-Bancha, Matcha. Svarbiausi žaliosios arbatos arbatžolių gamintojai – Kinija, Japonija, Korėja, Vietnamas, Indonezija.
Plg. juodóji arbatà
Žr. arbatà (2), japòniška arbatà, kìniška arbatà


Green Tea – from one type of tea that are excluded from the fermentation process.
Archaeological data confirms that the drinking of tea leaves, fruits with boiling water, and have been drinking before 500 000 years. Homeland of tea as India and China.
Green tea normalizes blood cholesterol, regulate blood pressure, kill bacteria and flu viruses, removes unpleasant breath, slow down the aging process stops dental caries. Has been shown that frequent drinking of this tea decreases the risk of myocardial infarction.
Green tea leaves are polyphenols, which protect against the harmful environmental effects. Green tea, vitamins A, C and B.
Green tea was estimated at more than five hundred chemical elements and compounds that are soluble in water and improves the body’s functions. Potassium, vitamin C (green tea, vitamin C is 4 times more than lemons, and 10 times more than black tea), vitamin P, catechin, caffeine (tea leaves contain 1.5 to 3 times more than coffee beans, but it is severely do not encourage the pulse, plus cause insomnia because it is not released as a single substance, but in a complex with tannins). Tea catechin is 20 times more powerful antioxidant than vitamin E.
She, like black tea, made from the same plant, but with different techniques. The production of green tea, freshly picked leaves graded, not a fermentation process, packs and immediately sealed container filled with water vapor, and then briefly cooled in cold water and begin drying. After drying tea leaves briefly treated in high temperatures – so stop fermentation. Therefore, they are still green.
The water temperature for green tea – from 80 to 85 ° C. The higher the quality of the leaf, the lower the temperature. That tea could soon become cold, the container is raised, must be heated.
Both China and Japan, green tea preparation is different. China favored a very good quality, excellent, as pungent aromatic flavor, green tea in Japan – a very smooth, mellow taste, aroma rich green tea. China tea special pan fried, and Japan dominate the treatment of hot steam.
Best Chinese species – Gunpowder, Lung Ching, jasmine tea and Japanese – Banchi, Sencha, Genmaicha-Banchi, match. Major green tea tea producers – China, Japan, Korea, Vietnam, Indonesia.
Cf. black tea
See. tea, Japanese tea, Chinese tea

© Japoniška arbata/Japanese tea

8 Rgp

Japòniška arbatà – žalioji arbatžolių arbata, gaminama iš Théa sinensis lapelių.
Japoniškos arbatos istorija susijusi su budistų vienuoliais, kurie XII a. iš Kinijos parvežė arbatmedžių sodinukų ir sėklų. Nuo XVI a. arbata buvo savotiškas ritualas ne tik geriant, tačiau ir kontroliuojant savo emocijas ir veiksmus.
Japonijoje arbatmedžiai auga preciziškai nugenėtomis, neaukštomis eilėmis. Arbatos lapeliai skinami skirtingu metu: pirmasis skynimas – balandžio-gegužės viduryje (iš tokių lapelių gaminamos aukščiausios kokybės arbatos), antrasis skynimas – antroje birželio pusėje, trečiasis – liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje, ketvirtasis – rugsėjo pabaigoje-spalio viduryje. Skinama specialiomis skynimo mašinomis arba rankomis.
Nuskinti švieži arbatmedžių lapeliai pristatomi į nedidelius pirminio apdirbimo fabrikėlius, kur palaikomi karštuose garuose, kad būtų sustabdyta lapelių fermentacija (oksidacija).
Pagarinti arbatlapiai automatiškai perkeliami į specialias mašinas, kur yra slegiami, sukami, voliojami. Galiausiai arbatžolės džiovinamos. Gaunama nevalyta arbata, vadinama Aracha, iš kurios gaminamos visos japoniškos arbatos rūšys.
Naudojant sudėtingas technologijas nevalyta arbata perdirbama stambiuose fabrikuose: darsyk džiovinama, sijojama, rūšiuojama į atskiras rūšis ir kartais papildomai apdirbama (kepinama ar maišoma su kitais natūraliais komponentais).
Japoniška žalioji arbata skirstoma į atskiras rūšis:
1. Arbata (Sencha), kuriai renkami tik lapeliai, be kotelių (lapeliai be kotelių stipriai susukami lyg adatėlės). Tai ryškiai žalios spalvos, stipriai susuktos arbatžolės. Arbata – kvapus, gaivus auksinės spalvos kasdienis japonų gėrimas.
2. Arbata (Bancha), kuriai renkami subrendę lapeliai. Tai ryškiai žalios spalvos, tačiau stambesnės arbatžolės. Arbata – gaivaus, kiek aitroko skonio, gelsvai žalios spalvos, mažiau kofeino turintis tonizuojantis gėrimas, turtingesnis taninais.
3. Arbata (Houjicha), gaminama iš Bancha, tik pakepinta. Tai kaštoninės spalvos arbatžolės. Arbata – aromatingas, gelsvos spalvos, silpnai tonizuojantis gėrimas.
4. Arbata (Genmaicha), gaminama iš Bancha, maišyta su skrudintais ryžiais ir spragintais kukurūzais, kurie suteikia specifinį skonį. Tai egzotiškas kepintų kruopų prieskonio, švelnus gėrimas.
5. Arbata (Gyokuro), gaminama iš jaunų, švelnių lapelių, kurie prieš skynimą buvo apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Tai tamsiai žalios spalvos, ryškaus blizgesio arbatžolės. Arbata – itin stiprus, kiek salstelėjęs, turtingo aromato, auksinės ar žalios spalvos, stipriai tonizuojantis gėrimas.
6. Arbata (Matcha arba Tencha), gaminama iš nesusuktų lapelių, akmeniniu grūstuvu sutrintų iki miltelių. Tai švelniai aitraus skonio gėrimas.
Sencha – populiariausia rūšis. Iš jos gaminamos japoniškos arbatos atmainos. Matcha naudojama gaminant ledus, pyragus ir kitus saldumynus su žaliąja arbata, o su kitų rūšių arbatžolėmis gaminamas mišinys. Gyokuro arbata – geriausia, kokybiškiausia japonų arbata, geriama iš labai mažyčių puodelių.
Skirtingoms arbatoms skirtingi ir paruošimo būdai. Japonai arbatą geria be cukraus ar kitokių priedų. Antrą kartą užpilta arbata yra aitresnė, todėl įprasta valgyti saldumynus.
Japonijoje žalioji arbata vartojama ne tik kaip gėrimas, tačiau ir kaip priedas ruošiant kai kuriuos patiekalus. Iš jos gaminama daugybė saldumynų (sausainių, saldainių), gaiviųjų gėrimų, taip pat ir makaronai.
Žr. Japònijos virtùvė, žalióji arbatà

Japanese tea – green tea tea is produced from Thea sinensis leaves.
Japanese tea history associated with the Buddhist monks who XII century From China she found tea tree seedlings and seeds. Since the sixteenth century Tea has been a kind of ritual is not only drinking but also control your emotions and actions.
Japanese tea bushes grow nugenėtomis precision, presence of low rows. Tea leaves are harvested at different times: first picking – April-May in the middle (of such plates are made of the highest quality tea), and the second picking – in the second half of June, the third – in late July-early August, the fourth – in late September-mid October. Harvesting special harvesting machines or by hand.
Harvested fresh tea leaves are delivered to small-scale primary processing factories, where supported by hot steam in order to prevent leaf fermentation (oxidation).
Tea leaves, keep steaming automatically transferred to the special machines, which are straitened rotated, pushed. Finally, the dried tea. The resulting crude tea, known as groundnut, which are made from all types of Japanese tea.
Using high-tech tea processing crude in large factories: to cross-dried, sieved, sorted into different types, and sometimes further processed (kepinama or mixed with other natural ingredients).
Japanese green tea is divided into different types:
1st Tea (Sencha), which collected only leaves, without stems (leaves without the stems firmly rolled like needles). It is bright green, strongly twisted tea. Tea – scented, golden fresh daily Japanese drink.
2nd Tea (Banchi), which collected mature leaves. It is bright green in color, but the coarse tea. Tea – a refreshing, slightly acerbic, tart taste, yellowish green in color, less caffeine in a tonic, richer tannins.
3rd Tea (Houjicha), produced by Banchi, only fried. This is a brown tea. Tea – fragrant, light yellow in color, slightly tonic.
4th Tea (Genmaicha), produced by Banchi, mixed with roasted rice, maize and sunbathing, which gives a specific flavor. This exotic spice, toasted grains, soft drink.
5th Tea (Gyokuro) is produced from young, tender leaves, before picking were protected from direct sunlight. It is dark green in color, bright luster tea. Tea – very strong, as sweet, rich flavor, golden, or green color, strong tonic.
6th Tea (Match or Tench) is produced from leaves that are not, of crushed stone mortar to powder. This is slightly pungent taste of the drink.
Sencha – the most popular type. In the production of Japanese tea cultivar. Match for the manufacture of ice cream, pastries and other sweets with green tea, and other types of tea produced in a mixture. Gyokuro tea – the best, highest quality Japanese tea, drunk from a very tiny cup.
The different types of teas and different methods of preparation. Japanese drink tea without sugar or other additives. The second time, brewed tea is spicy, so the usual eat sweets.
Japanese green tea is used not only as a beverage but also as an additive in the preparation of some dishes. In the production of many sweets (cookies, candy), soft drinks, as well as pasta.
See . Japanese cuisine, green Tea

© Indiška arbata/Indian tea

8 Rgp

Ìndiška arbatà – juodosios arbatos gėrimas su prieskoniais.
Į verdantį vandenį suberiamos arbatžolės ir prieskoniai (gvazdikėliai, žiupsnelis malto cinamono, anyžių, maltų kardamonų), pridengiama ir paliekama pritraukti. Perkošus įpilama į puodelius. Pasaldinama pagal skonį ir įpilama pieno.
Žr. Ìndijos virtùvė, juodóji arbatà

Indian tea – black tea with spices.
Add to boiling water, loosely filled tea and spices (cloves, a pinch of ground cinnamon, anise, cardamom milled), and left to raise his lesson. Strained into a cup. Pasaldinama to taste and add milk.
See . Indian cuisine, black tea

© Geltonoji arbata/Yellow tea

8 Rgp

Geltonóji arbatà – viena rečiausių arbatos rūšių, gaminamų tik Kinijoje. Tai aukštos kokybės gėrimas, pateikiamas Imperatoriškajame Dvare Japonijoje arba specialiu būdu apdorota arbata, panaši į žaliąją, naudojant tik lėtesnį džiovinimo procesą. Tėvynė – Junanio provincija (Kinija).
Nuo seno geltonoji arbata buvo tik didikų ir imperatorių gėrimas, o arbatžolių pardavimas užsieniečiams buo griežtai draudžiamas ir baudžiama mirtimi. Todėl ilgai buvo slepiamas gaminimo būdas. Į Europą per Rusiją ši arbatos rūšis atkeliavo tik XIX a. pradžioje, kai Kinijos imperatorius leido ją mainyti į sabalų kailius.
Geltonoji arbata labai reta, jos gaminimas – ilgas, kruopštus, rankų darbo reikalaujantis procesas. Arbata gaminama iš vos prasiskleidusių arbatmedžio lapelių, todėl ji visuomet yra tik pačios aukščiausios rūšies. Apdorojama ne ypač karštoje saulėje, o fermentacijos procesą praeina tik tiek, kiek spėja kočiojimo metu, todėl arbatžolės būna tik šiek tiek parudavusios.
Dėl lengvos fermentacijos verdant arbatą gaunamas gelsvas atspalvis. Gamybos procesas užima apie 70 valandų – pirmas arbatos pumpurėlis surenkamas šaltu laiku, išdžiovinamas vėsiame vėjyje. 1 kg arbatos sudaro apie 25000 pumpurėlių. Gaminant geltonąją arbatą, naudojama ypatinga arbatos krūmo rūšis su ypač dideliais, tvirtais, sultingais auksinės spalvos pumpurais, kartais pilnai padengtais sidabriniu pūkeliu. Užpylus arbatą, gaunamas skaidrus gelsvos spalvos gėrimas, turintis nepakartojamą aromatą ir malonų skonį. Užpylus arbatą skaidriame stikliniame inde, galima matyti, kaip pumpurėliai pasisuka smaigaliu į viršų ir pradeda tai kilti į paviršių, tai vėl leistis žemyn.
Apdirbamai ir fermentuojamai arbatai naudojami aukščiausios kokybės jauniausi arbatos lapeliai, kurie gėrimui suteikia išskirtinį, minkštą, tačiau sodrų aromatą ir skonį. Nors arbatlapiai nėra išvaizdūs, o pati arbata pakankamai stipri, jos skonis yra nepaprastai švelnus ir malonus, tačiau sunkiai apibūdinamas ir neapibrėžiamas.
Geltonosios arbatos puodeliui paruošti reikia maždaug 2 šaukštelių arbatžolių. Užplikoma 70-80 °C temperatūros vandeniu, paliekama pritraukti 3-5 minutėms.
Žr. arbatà (2)

Yellow tea – one of the rarest types of tea produced in China only. This is a high quality beverage, the Imperial Palace in Japan or in a special way processed tea, like green, with just a slower drying process. Homeland – Yunnan Province (China).
The old yellow tea was only emperors and nobles drink, and tea for sale to foreigners buo strictly prohibited and punishable by death. Therefore, the production has long been a hidden way. To Europe via Russia, this type of tea only in the nineteenth century came at the beginning of the Chinese emperor, was allowed to exchange in sable fur.
Yellow tea is very rare, and its production – the long, meticulous, hand-intensive process. Tea made from tea leaves, which only will be built, so it is always only the highest quality. Treatment is not particularly hot in the sun, and disappear only in the fermentation process, in so far as speculated at the time of rubbing, the tea is only slightly brown.
The light produced by fermentation of boiled tea yellowish hue. The production process takes about 70 hours – the first tea buds collected on time in cold, dry cool wind. 1 kg of tea buds of about 25000. The production of yellow tea, used a special tea bush species with particularly large, firm, juicy golden buds, sometimes in full bloom of silver-coated. He hath covered tea, it is a clear yellow drink with a unique flavor and sweet taste. He hath covered tea transparent glass container, it can be seen as the tip buds turns up and is beginning to rise to the surface, then descend back down.
Being cultivated and fermented tea used for the youngest of the highest quality tea leaves, which lend a special drink, a soft, but rich aroma and taste. Although tea leaves not look, and the same tea strong enough for her taste is very mild and pleasant, but difficult to describe and indefinable.
Yellow cup of tea ready to be approximately 2 teaspoons tea. Cover 70-80 º C water and left to raise three to five minutes.
See . tea

© Angliškų pusryčių arbata/English breakfast tea

8 Rgp

Ángliškų pùsryčių arbatà – – Indijos ir Ceilono arbatų mišinys, iš kurio gaunamas stiprus gėrimas. Jis geriausiai tinka pusryčiams, tačiau geriama ir bet kuriuo metu.
Žr. Ánglijos virtùvė, arbatà (2)

English breakfast tea – – Indian and Ceylon teas mixture from which the potent drink. It is best suited for breakfast, but taken at any time.
See . England cuisine, tea

© Baltoji arbata/White tea

8 Rgp

Baltóji arbatà – viena iš arbatos rūšių, apdorojama garais ir džiovinama, kol lapeliai įgauna sidabrinę spalvą. Tai pati brangiausia subtilaus skonio arbata.
Baltosios arbatos pagaminama labai mažai (daugiausia jos gaminama Fudžiano provincijoje, Kinijoje, ir Šri Lankoje). Nuskinami dar neišsiskleidę arbatos viršūniniai pumpurėliai. Jie paskleidžiami ant bambukinių grotelių ir vytinami dvi paras natūraliai garuojant drėgmei, po to geroką pusvalandį džiovinami 70 °C temperatūroje. Susisukę pumpurėliai yra sidabrinio atspalvio (todėl kartais vadinami sidabriniais „tipsais“ – lapo viršūnėlėmis).
Baltoji arbata yra labai šviesi ir švelni, puikaus ir savito sodraus skonio bei aromato, turinti šiek tiek rūgštumo, o kvapas truputį primena karamelę. Baltosios arbatos lapelių forma primena bangą.
Svarbiausia baltosios arbatos arbatžolių gamintoja – Kinija.
Žr. arbatà (2)

White tea – one of the tea, steam treatment, and dry until the leaves become silvery. This is the most expensive tea with subtle flavor.
White tea is produced is very low (mainly produced in Fujian Province, China, and Sri Lanka). Harvested yet neišsiskleidę top tea buds. They are spread over a bamboo lattice and cured for two days the natural evaporation of moisture, after a considerable half-hour drying at 70 ° C temperature. Rolls buds are silvery (sometimes called silver “tips” – a sheet tops).
White tea is very light and soft, pleasant and distinctive aroma and rich flavor with a slight acidity, and slightly recalls the smell of caramel. White tea leaves shaped like a wave.
The most important producer of tea White tea – China.
See . tea

© Asamas/Assam

8 Rgp

Asãmas (2) [< assam; Indijoje (Asame), Butane ir kitur gyvenančios tautos, kalbančios viena indų kalbų, arbatos pavadinimas] – indiškojo arbatkrūmio aukštos kokybės, stipri, aitri, nearomatinga arbatlapių juodoji arbata.
Indijoje parduodama gryna ir mišiniais. Geriama su pienu.
Žr. ìndiška arbatà, Ìndijos virtùvė

Assam [<Assam, India (Assam), Bhutan and elsewhere peoples, speaking languages of each dish, tea name] – Indian tea bush high quality, strong, spicy, black tea is flavored.
India is sold pure and mixtures thereof. Taken with milk.
See . Indian tea, Indian cuisine

© Aromatizuota arbata/Flavoured Tea

8 Rgp

Aromatizúota arbatà – iš visų rūšių arbatos gaminamas gėrimas. Svarbiausi aromatizuotos arbatos arbatžolių gamintojai – Europa, JAV bei Kanada.
Kaip aromatizuojanti medžiaga naudojamas citrinų aliejus, žiedai ir kitos aromatingos augalų dalys (jazmino žiedai, mėtų lapai ir t. t.).
Skiriama:
– žalia aromatizuota arbata (pvz., La Luna – apelsinų žiedelių, citrinos žievelės, citrinžolės aromato gėrimas su imbiero-citrinos užuomina);
– juoda aromatizuota arbata (pvz., Earl Grey – egzotiško skonio ir aromato gėrimas, paruoštas iš rudens derliaus ir gaivinančios bergamotės aliejaus. Tinka gerti balintą).
Plg. aromãtinė arbatà
Žr. arbatà (2)

Flavoured tea – from all types of tea the drink. The main flavor of tea tea producers – Europe, USA and Canada.
As aromatase material used lemon oil, cloves and other aromatic plant parts (jasmine flowers, mint leaves, etc.).
Dedicated to:
– Green tea flavor (eg, La Luna – orange flower, lemon peel, lemon-flavored drink with a hint of ginger-lemon);
– Flavored black tea (such as Earl Grey – an exotic flavor and aroma of the drink prepared from the autumn harvest and the freshening of bergamot oil. Suitable for drinking bleached).
Cf. aromatic tea
See. tea

© Aromatinė arbata/Aromatic Tea

8 Rgp

Aromãtinė arbatà – arbata (pradedant baltąja ir baigiant juodąja), papildomai aromatinama. Tai gali būti daroma naudojant natūralius aromatus – eterinius aliejus, pagamintus iš žiedlapių ir vaisių ar tiesiog dedant įvairius aromatingus žiedlapius, džiovintas uogas, citrusų žieveles.
Aromatui sustiprinti dažnai naudojami maistiniai žemuogių, miško uogų, citrusų, vanilės ir kiti aromatai, kurie yra identiški natūraliems.
Plg. aromatizúota arbatà
Žr. arbatà (2)


Aromatic tea – tea (starting and ending with white on black), extra flavored. This can be done with natural flavors – essential oils derived from petals and fruit or just by adding a variety of fragrant petals, dried berries, citrus peel.
Often used to enhance flavor or nutritional strawberry, wild berry, citrus, vanilla and other flavors, which are identical to natural.
Cf. flavoured tea
See. tea

© Arbatžolės/Tea herbs

8 Rgp

Arbãtžolės dgs. (1) – džiovinti ir apdoroti arbatlapiai ar kitos arbatos žolės. Dažniausiai auginamos musoninio klimato Azijos kraštuose – Indijoje, Šri Lankoje ir Kinijoje.

Senojoje Kinijoje buvo sakoma, jog arbata geriama, kad pamirštume pasaulio triukšmą.
Arbatmedžio lapuose yra alkaloidų (kofeino, teofilino), rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, flavonoidų, vitaminų(C, B1, B2, B5, P, PP).
Iš arbatmedžio lapų gaminamos arbatžolės gaunamos iš vos prasiskleidusių viršūninių ūglių lapelių (skinami jauni ūgliai, turintys tris lapelius; tropikuose derlius imamas beveik ištisus metus, kitur – keletą kartų per metus).
Švieži arbatkrūmio lapeliai iki arbatžolių perdirbami.
Vykdomos operacijos:
1. Vytinimas (netenka didelės dalies drėgmės ir tampa minkšti).
2. Sukimas (apvytinti arbatkrūmio lapeliai sukami rankomis arba specialiomis sukimo mašinomis: lapeliai maigomi, traiškomos jų gyslelės; išsiskiria sultys bei aliejai, svarbūs fermentuojant). Sukami lapeliai įgauna vamzdelio formą, dalis jų sulūžinėja.
3. Fermentacija (susukti lapeliai pernešami į užtemdytas patalpas ir fermentuojami).
4. Džiovinimas specialiose džiovyklose (išsiskyrusios sultys ir jų sudėtyje esantys eteriniai aliejai džiovinimo metu prikepa prie lapelių ir užsikonservuoja, vėl išsiskleisdami tik užplikius arbatžoles).
5. Rūšiavimas (sijojama pro specialius sietus).
Įvairios juodųjų biriųjų arbatžolių rūšys skiriasi kofeino, taninų, aromatinių ir kitų medžiagų kiekiu. Indiškosiose arbatžolėse daugiau negu kitose rūšyse kofeino, tanino, ekstraktinių medžiagų, todėl jos antpilas tirštas ir stipriau tonizuoja organizmą, bet aitresnio ir aštresnio skonio.
Kad arbata būtų skanesnė ir maloniau kvepėtų, sumaišomos kelios arbatžolių rūšys.
Arbatžolių antpilo kokybę lemia arbatžolių rūšis, jų laikymo trukmė ir antpilo gaminimas. Dabar dažniausiai specialiame arbatinuke užplikomas labai koncentruotas antpilas, kurio įpilama į puodelius su virintu vandeniu. Pagal kitą receptą į porcelianinį arbatinuką įdedama arbatžolių ir užpilama verdančiu vandeniu. Arbatinukas uždengiamas šildytuvu, pagalvėle, storu audeklu, po to antpilas išpilstomas į puodelius.
Arbatžolės laikomos švariuose hermetiškuose induose.
Žr. arbatà (2)

Tea herbs – drying and processing of tea leaves or other tea herbs. Most cultivated lands in Asia – India, Sri Lanka and China.
Old China was said that drinking tea so that we can forget the noise of the world.
Tea leaves are alkaloids (caffeine, theophylline), tanning substances, essential oils, flavonoids, vitamins (C, B1, B2, B5, P, PP).
Tea made from tea leaves come from only increase leading shoot leaves (picked young shoots with three leaves, tropical crop is taken almost all year round, others – several times a year).
Fresh tea bush to tea leaves are processed.
Ongoing operations:
1st Drying (lose a large part of the moisture and become soft).
2nd Rotation (gimped bush tea leaves by hand or by special swivel rotary machines: pressed leaves, pressed their Lines, released juices and oils important fermentation). Swivel tube takes the form of leaflets, some of them breaks.
3rd Fermentation (hot-rolled sheets are transported into the dark room and fermentation).
4th Drying in special drying rooms (released juice and essential oils contained in the drying time to bake and leaves are protected from damage, but expands only boiled water tea infusions).
5th Sort (sieved through a special screen).
Various types of black tea powders differ caffeine, tannins, aromatic and other substances. Indian tea herbs more than other types of caffeine, tannin, extractive matter, because they Cordial thick and strongly stimulates the body, but aitresnio and sharper flavor.
That tea is tastier and more pleasant smell, mixed several types of tea.
Cordial determines the quality of tea leaf species, their shelf life and dressing manufacturing. Now, usually in a special pot is poured over concentrate Cordial, which is poured into a cup with boiled water. According to another recipe in a porcelain tea kettle and add boiling water is poured. The kettle is covered with a heater, pillows, thick cloth, and then poured into cups dressing.
Tea shall be sealed in clean containers.
See . tea

© Arbatos serviravimas/Tea serving

8 Rgp

Arbãtos servirãvimas – arbatžolių gėrimo paruošimo ir patiekimo būdas.
Arbatai pritraukti labiausiai tinka neglazūruotos keramikos indai, nes jie gaminami iš aukštos kokybės molio. Arbata geriama dažniausiai iš porcelianinių indų, nes pastarieji geriau išlaiko karštį. Anksčiau arbata buvo labai reta ir brangi, dėl to didesni jai skirti puodeliai atsirado tik po XIX amžiaus, arbatai masiškai paplitus ir atpigus.
Nerekomenduojama maišyti arbatos, kol ji yra pritraukiama, ir spausti paskutinių lašų iš arbatos maišelių, nes stiprumui tai įtakos nedaro: taip ištraukiama tanino rūgštis, kuri gali sugadinti arbatos skonį.
Žr. servirãvimas (1)

Tea serving – tea beverage preparation and serving way.
Tea attract the most suitable for unglazed pottery vessels, because they are made from high quality clay. Tea is taken largely from the porcelain dish, because they retain heat better. Previously, tea was very rare and expensive, because of her more cups resulted only in the nineteenth century, the spread of tea and a massive price drop.
It is not recommended to mix the tea, while it is attracting, and click the last drops of tea bags, because strength is not affected by: as extracted tannin acid, which can spoil the taste of tea.
See . serving

© Arbatos priedai/Tea accessories

8 Rgp

Arbãtos priẽdai – pienas, cukrus, medus, citrina, džemas, romas, kurie neutralizuoja taninus ir sumažina rūgštingumą.
Nerekomenduojama arbata su grietinėle, nes ši užgožia arbatos skonį. Sausa arbata sąveikaudama su oru gana greitai praranda aromatą. Maišeliuose arbatlapiai yra susmulkinti, o didelis lapų paviršius sudaro sąlygas jiems greičiau išsikvėpti. Lapų smulkinimas ištraukia aromatingus (eterinius) aliejus.

Tea accessories – milk, sugar, honey, lemon, jam, rum, which neutralizes the tannins and reduce acidity.
Not recommended for tea with cream, since it overshadowing the tea flavor. Dry tea interaction with the air pretty quickly loses flavor. Bags of tea leaves are crushed, and a large leaf surface allows them to play out soon. Leaf chopping aromatic extracts (essential) oils.

© Arbatos pakaitalas/Tea substitute

8 Rgp

Arbãtos pãkaitalas – gėrimas iš įvairių augalų džiovintų lapų (bruknių, žemuogių, mėlynių, liepų žiedų, ramunėlių, aviečių, šermukšnių ir kt.) arba džiovintų vaisių ir uogų mišinio.
Arbatų pakaitalai iš augalų lapų gaminami pagal tokią pat technologinę schemą, kaip ir natūrali arbata, t.y. vytinami, fermentuojami, susukami ir džiovinami. Skirtumas tik tas, kad arbatos pakaitalai neturi alkaloido kofeino, bet turi gydomųjų savybių.
Vaisių mišinio arbatos pakaitalai daromi iš nuvalytų, paskrudintų ir susmulkintų vaisių bei uogų, krakmolo sirupo ir vaisių esencijos. Tokie arbatos pakaitalai presuojami briketais. Briketai įvyniojami į puspergamentį ir etiketinį popierių ir dedami į popieriumi išklotas dėžes.
Arbatos pakaitalai laikomi sausose patalpose, panašiai kaip ir arbata.

Tea substitute – drink from the dried leaves of various plants (cranberry, strawberry, blueberry, lime blossom, chamomile, raspberry, rowan, etc..) or dried fruit and berry mixture.
Tea substitutes made from plant leaves with the same technological scheme, as well as natural tea, that is cured, fermented, rolled and dried. The only difference is that substitutes do not have tea caffeine alkaloids, but also has therapeutic properties.
Mixed fruit tea substitutes are made from cleaned, roasted and chopped fruit and berries, starch syrup, and fruit essences. Such tea substitutes pressed briquettes. Blocks and wrapped in puspergamentį etiketinį paper and placed into paper-lined boxes.
Tea substitutes kept in dry conditions, similar to tea.

© Arbatos koncentratas/Tea concentrate

8 Rgp

Arbãtos koncentrãtas – iš II ar III rūšies birios juodosios arbatos, ekstrahuojamos karštu vandeniu, gaminamas gėrimas.
Į ekstraktą pridedama cukraus ir citrinų aliejaus. Tai aitrus tamsiai rudos spalvos sirupas su citrinos prieskoniu ir silpnu arbatos aromatu.
Žr. arbatà (2)

Tea concentrate – II or III type of loose black tea is extracted with hot water to the drink. The extract is added sugar and lemon oil. This pungent dark brown syrup with lemon flavor and mild aroma of tea.
See. tea

© Arbatmedis/Tea tree

8 Rgp

Arbãtmedis (1) – šiltųjų kraštų krūmas arba medelis, iš kurio lapų gaminamos arbatžolės (Thea). Auginama Afrikoje (Kenijoje, Tanzanijoje), Pietų Amerikoje (Argentinoje, Peru), šiek tiek Vietname, Irane ir Artimųjų Rytų šalyse.
Pradėtas auginti IV a. Kinijoje, IX a. – Japonijoje ir Korėjoje, XIX a. I pusėje – Indonezijoje, Indijoje, Šri Lankoje.
Kultūrinis abatmedis atsirado senovės Indokinijoje, sukultūrinus laukinį arbatmedį. Pirmosios patikimo žinios apie stimuliuojantį gėrimą iš arbatmedžio siekia 500 m. per. m. e. IV a. pr. m. e. išleistoje kinų enciklopedijoje arbatmedis aprašomas kaip gydomasis augalas. Arabų keliautojai ir pirkliai, IV a. pr. m. e. apsilankę Kinijoje, rašė, kad arbata ten vartojama labai įvairiai, ji yra Rytų ir Pietų Azijos gyventojų gėrimas. Iš kinų arbatą perėmė mongolai, o iš Mongolijos ji paplito į Vidurinę Aziją ir Sibirą. Į Europą arbata pirmą kartą pateko XVI a. pradžioje iš Portugalijos kolonijų Rytų Azijoje. XVIII a. arbata plačiau paplito Vakarų Europos šalyse.
Tai nedidelis visžalis krūmas arba medelis, kuris išauga iki 1,5 m aukščio. Jo odiški pailgi lapai užauga iki 25 cm ilgio. Reikia apie 40 dienų, kad užaugtų skinti lapai. Žiedai – balti su gelsvu ar rožiniu atspalviu.
Skiriamos dvi rūšys:
1. Kiniškasis arbatmedis (Thea sinensis).
2. Indiškasis arbatmedis (Thea cassamica).
Arbatmedžio lapuose yra rauginių medžiagų, alkaloidų kofeino, teofilino, teobromino ir kitų, flavonoidų, glikozidų, eterinio aliejaus, fermentų, vitamino C, B1, B2, K, P, PP, mineralinių ir kitokių medžiagų.
Vaisius – odiška dėžutė su trimis sėklomis. Sėklos – apvalios, tamsiai kaštoninės, vos blizgančios.
Iš arbatmedžio lapų gaminamos arbatžolės, iš jų verdamas tonizuojantis gėrimas – arbata.
Žr. arbatà (2), arbãtžolės dgs. (1)

Tea tree – the warm edges of shrub or tree, whose leaves are made from tea (Thea). Grown in Africa (Kenya, Tanzania), South America (Argentina, Peru), some in Vietnam, Iran and the Middle East.
Started production of the fourth century China, in the ninth century, – Japan and Korea in the nineteenth century In the first half – in Indonesia, India, Sri Lanka.
Culture of the ancient tea tree appeared in Indochina, has been cultivated wild tea tree. First sound knowledge of the stimulating drink of tea to 500 m. too. In e IV a. Ave. In e published by the Chinese Wikipedia is described as healing tea plant. Arab merchants and travelers, the fourth century Ave. In e visited China, wrote that the tea is used there is different, it is the East and South Asian people drink. Chinese tea has taken over the Mongols, and it spread from Mongolia to Central Asia and Siberia. In Europe the first time, got tea sixteenth century at the beginning of the Portuguese colonies in East Asia. Century tea more prevalent in Western European countries.
This is a small evergreen shrub or tree, which grows to 1.5 m in height. His leathery oblong leaves can grow to 25 cm in length. It should be about 40 days to pick the leaves grow. Rings – white or pink with a yellowish tinge.
Distinction between two types:
1st Chinese tea-tree (Thea sinensis).
2nd India’s tea tree (Thea cassamica).
Tea leaves are sour substances, alkaloids caffeine, theophylline, theobromine and other flavonoids, glycosides, essential oils, enzymes, vitamin C, B1, B2, K, P, PP, minerals and other substances.
Fruit – leathery box with three seeds. Seeds – round, dark brown, almost shiny.
Tea made from tea leaves, cooked in their tonic drink – tea.
See . tea herbs, tea

© Šampanizuota arbata/Pearl tea

8 Rgp

Šampanizúota arbatà [angl. Darjeeling tea] – aromatizuotas, panašaus į vyną skonio gėrimas.
Arbata auginama Himalajų aukštumose ir yra labai brangi. Paprastai naudojama mišiniams.
Žr. arbatà (2)

Pearl tea [Eng. Darjeeling tea] – flavored, similar to wine tasting drink.
Tea grown in the Himalayan highlands, and is very expensive. Usually used in mixtures.
See . tea

© Grafų pilkoji arbata/Earl Grey

8 Rgp

Earl Grey [pagal anglų diplomato Erlo Grėjaus pavardę; liet. grafų pilkoji arbata] – egzotiško skonio ir aromato arbata, ruošiama iš Darjeeling ir kinų juodosios arbatos.
Grafų pilkajai arbatai būdingą kvapą suteikia bergamočių vaisių (itališkų citrusinių vaisių) aliejus. Ši kvapni ir stipri arbata puikiai tinka gerti baltinta. Arbatos aromatas – kaip labai kvapnios juodosios arbatos atmainos.
Earl Grey arbata labai tinka prie pyragaičių su kremu. Tradiciškai geriama be pieno.
Plg. šampanizúota arbatà
Žr. arbatà (2)


Earl Grey [English diplomat, according to Gray’s name, Erla; Lith. Counts Grey tea] – an exotic taste and aroma of tea is prepared from Darjeeling black tea and Chinese.
Counts gray tea flavor gives the typical bergamot fruit (Italian citrus fruit) oil. This fragrant and strong tea, perfect for white-colored drink with milk or cream. Tea fragrance – like a very delicious black tea cultivar.
Earl Grey tea is very good with the cream cakes. Traditionally drunk without milk.
Cf. pearl tea
See. tea

© Ceilono arbata/Ceylon tea

8 Rgp

Ceilòno arbatà [Ceylon – sala; valstybė, dabar Šri Lanka] – stiprus, auksinis gėrimas, gaminamas Šri Lankoje.
Ceilono arbata auginama aukštai virš jūros lygio esančiose vietovėse. Iš šios arbatos gaminamas gėrimas. Dažnai naudojama mišiniams, bet ją taip pat galima plikyti ir vieną, atskirai, ir gerti bet kuriuo paros metu.
Ceilono arbata dera su skrudinta duona, rageliais, sviestu, uogiene, šviežiomis vaisių sultimis, jogurtu, keptomis šviežiomis kiaulienos dešrelėmis, rūkyta šonine, keptu kiaušiniu, džemu, keksiukais su razinomis.
Žr. arbatà (2), juodóji arbatà

Ceylon tea [Ceylon – the island, country, now Sri Lanka] – strong, golden beverage that is produced in Sri Lanka.
Ceylon tea is grown high above sea level, situated areas. In the tea beverage is produced. Often used in blends, but it can also be steamed, and one alone, and drink at any time of day.
Ceylon tea combined with roasted bread, handsets, butter, jam, fresh fruit juice, yogurt, baked fresh pork sausage, smoked bacon, fried egg, jam, keksiukais with raisins. <A
See . tea, black tea

© Angliška arbata/English tea

8 Rgp

Ángliška arbatà – nacionalinis anglų gėrimas, gaminamas iš aukštos kokybės arbatžolių mišinių.
Anksčiau vyriausiasis liokajus, anglų lordo patarnautojas, kiekvieną rytą privalėdavo patiekti savo ponui rytinę arbatą. Arbatos patiekimas – savitas ritualas: liokajus pabelsdavo į miegamojo duris ir ant sidabrinio padėklo įnešdavo šviežiai paruoštą arbatą, kiekvieną kartą ištardamas pasisveikinimo žodžius.
Laikui bėgant liokajų anglų namuose nebeliko, tačiau paprotys gerti rytinę arbatą išliko iki šių dienų.
Anksčiau arbata buvo gaminama tokiu būdu: keli arbatos lapeliai vandenyje buvo verdami pusę valandos, kad atsiskleistų puikus gėrimo kvapas ir skonis. Netrukus į arbatą buvo pradėtas dėti ir cukrus, kad gėrimo skonis nebūtų toks kartus. Ir tik po amžiaus buvo sugalvota, kad į arbatą galima įpilti ir pieno.
Iki šių dienų išliko tradicija daryti arbatos pertraukėles 4 val. po pietų. Britai sukūrė dienos laiko pavadinimą – tea time (laikas arbatai) ir daug įvairių juodosios arbatos mišinių.
Dabar į arbatinuką įpilama verdančio vandens, kad jis sušiltų. Vanduo išpilamas, o arbatinukas iššluostomas. Vienam asmeniui dedamas vienas šaukštelis arbatos, vienas šaukštelis uždedamas viršaus (arbatinuko dalis). Užpilama truputį karšto, bet neužvirusio vandens. Palaukiama maždaug dvi minutes. Tada pripilamas pilnas arbatinukas, kuriame telpa tiek puodukų, kiek reikia. Palaukiama dar 4-5 minutes, kol pritraukia, ir tada geriama.
Yra dvi arbatos gėrimo tradicijos:
– tea;
– high tea.
High tea, išgarsinusi arbatos gėrimo tradiciją visame pasaulyje, atstoja vakarienę, ir prasideda apie penktą valandą popiet. Ją sudaro karštas patiekalas (pavyzdžiui, daržovių ar mėsos pyragas) kartu su kitais prie arbatos tinkamais patiekalais. High tea gėrimo ceremonija tobula. Vanduo, cukrus, pienas, arbata supilami į sunkius sidabrinius, karalienės Viktorijos laikų stiliaus rankų darbo indus, o paruošta arbata – į negilius rankų darbo porcelianinius puodelius. Tokia arbata tinka prie užkandžių tarp valgių, todėl prie jos paprastai tiekiami pyragėliai, sausainiai, braškių ar žemuogių džemas. Kita tradicija – įprasta gerti su įvairiais sausainiukais, pyragais ir saldainiais, gausiai užgeriant arbata.
Anglai geria kiekvieno valgymo metu: su pienu ar grietinėle, nors aristokratiška tradicija reikalauja gerti arbatą su citrina, be grietinėlės.
Žr. juodóji arbatà

English tea – English national drink, made from high quality tea blends.
Previously, the chief butler, valet English Lord, every morning, have had to supply their own morning tea Mr. The supply of tea – a distinctive ritual: butlers knock on the bedroom door and on a silver tray of freshly prepared tea way contributed, each time saying the words of greeting.
Eventually, the English butler house disappeared, but the custom of drinking tea, the morning continued till this day.
Previously, the tea produced in this way: a few tea leaves were boiled in water for half an hour to unfold a great drink in the smell and taste. Soon began to make tea and sugar, the drink would not taste so times. And only after the age was invented, that can be added to tea and milk.
To this day remained the tradition of tea to break 4 hours. in the afternoon. The British created a name for the day time – tea time (tea time) and a wide variety of black tea blends.
Now, add to the kettle of boiling water to warm up it. Water is poured, and the teapot is cleaned. One person added one teaspoon of tea, one teaspoon replace the top (of pot). Pour a little hot but not boiling water. Wait about two minutes. Then, filled with full teapot, which holds both cups as needed. Wait 4-5 minutes, until the drive, and then drunk.
There are two tea traditions:
– Tea;
– High tea.
High tea, which is known for tea drinking tradition around the world, serve dinner, and beginning at five o’clock on the afternoon. It consists of a hot dish (such as vegetables or meat pie), along with other tea to the appropriate dishes. High tea drinking ceremony perfect. Water, sugar, milk, tea packed in heavy silver, Victorian-style hand-made dishes and tea ready – the shallow handmade porcelain cups. This tea comes to snack between meals, because they usually come to cakes, biscuits, strawberries or strawberry jam. Another tradition – the usual drink with a variety of cookies, cakes and sweets, drink plenty of tea.
The English drink every meal: with milk or cream, though aristocratic tradition requires drinking tea with lemon, no cream.
See . black tea

© Alžyrietiška arbata/Algerian tea

8 Rgp

Alžyriẽtiška arbatà – žaliosios arbatos gėrimas su miltiniu cukrumi ir šviežių mėtų lapeliais.
Užvirinamas vanduo. Mėtos nuplaunamos šaltu vandeniu. Arbata sudedama į puodą, užpilama karštu vandeniu, suberiamas miltinis cukrus. Tada perpilama į kitą puodą. Taip daroma 2-3 kartus, kad arbatžolių lapeliai kuo labiau atsiskleistų ir būtų juntamas nepakartojamas arbatos aromatas. Arbata įpilama į arbatinuką, išplautą karštu vandeniu, įdedama mėtų lapelių ir paliekama keletą minučių pritraukti.
Žr. Alžỹro virtùvė, arbatà (2)

Algerian tea – green tea with powdered sugar and fresh mint leaves.
Boiling point of water. Mint Wash in cold water. Tea-assemble into a pot, poured over hot water, place the powdered sugar. Then poured into another pot. It is 2-3 times the tea leaves unfold as much as possible and would be felt in unique tea flavor. Tea is poured into a teapot, washed with hot water, add mint leaves and let stand several minutes to attract.
See . Algerian cuisine, tea

© Arbata/Tea

8 Rgp

Arbatà (2) [lot. herba – žolė] – gėrimas su arbatžolėmis.

Dar VI a. arbatą gėrė kinai ir indai. Apie stimuliuojantį gėrimą, vėliau pavadintą arbata, pirmą kartą užsiminta 2700 m. pr. m. e. kinų metraščiuose. Iki III m. e. a. arbata dažniausiai buvo vartojama tik kaip vaistas ar tonizuojantis gėrimas, ruošiamas iš šviežių arbatžolių.
Pasak vienos legendos, Kinijos imperatorius Ten Nung (Šen Nung) 2737 metais prieš Kristų savo sode virė vandenį, į kurį netyčia įkrito nuo krūmo nukritę keli lapeliai. Paragavęs nuoviro, valdovas buvo maloniai nustebintas puikaus jo skonio.
Tangų dinastijos laikotarpis (618-907 m. e. m.) tapo vadinamuoju arbatos aukso amžiumi, kai arbata pradėta gerti ne tik imperatoriaus ir kilmingųjų dvaruose, bet ir arbatinėse, neturtingųjų kinų namuose. Tada buvo parašytas ir pirmasis išsamus traktatas apie arbatą, jos auginimą, ruošimą, saugojimą, vartojimą ir gydomąsias savybes.
Nuskinti arbatos lapeliai buvo apdorojami garais, sutrinami ir sumaišomi su slyvų sultimis. Gauta masė buvo pilama į specialias formas, presuojama ir kaitinama, kol išdžiūdavo. Tokia presuota arbata buvo kaitinama krosnyje, kol suminkštėdavo, ir susmulkinama į miltelius, kuriuos virdavo vandenyje. Skoniui pagerinti į ruošiamą arbatą buvo dedama druska, saldieji gvazdikėliai, imbieras, apelsinų žievelės ir mėta.
Vėliau presuota arbata buvo malama į miltelius, kurie buvo plakami verdančiame vandenyje (šį arbatos ruošimo būdą iš kinų perėmė japonai, garsėjantys arbatos gėrimo ceremonija). Pamažu stiprius prieskoninius priedus pakeitė subtilesni jazminų, lotoso, chrizantemų eteriniai aliejai. Dar vėliau kinai sukūrė dvi naujas arbatos rūšis – juodąją ir gėlių žiedlapiais aromatizuotą. Iki XVII amžiaus buvo gaminama tik žalioji arbata.
XVII amžiaus pradžioje prie Kinijos krantų atplaukdavo pirmieji prekybiniai laivai iš Portugalijos, vėliau – iš Ispanijos, Olandijos. Dažnai arbata vaišinami atvykėliai europiečiai pradėjo ją propaguoti ir savuose kraštuose.
Apie 1610 metus pirmoji į Europą atkeliavusi arbata buvo žalioji. Iš pradžių ji buvo naudojama kaip vaistas nuo karštligės. Vėliau buvo pradėta plačiai vartoti tiesiog kaip gėrimas. Iki pat XIX a. vidurio Kinija buvo vienintelė arbatos tiekėja pasaulyje. 1826 m. olandai įveisė arbatos plantacijų. Javoje po 10 metų jų pavyzdžiu pasekė anglai Indijoje. Yra žinoma, kad arbata pirmą kartą iš Indijos į Angliją atgabenta 1839 m. sausio 10 d. Po to arbatos gamyba sparčiai išplito Kinijoje, Irane, Japonijoje, Bangladeše, Šri Lankoje, Rusijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Į Lietuvą arbata atkeliavo tik XVIII a. Iki XIX a. vidurio arbata (arbatžolių) buvo vartojama retomis progomis – vaišėse.
Arbatoje yra baltymų ir amino rūgščių, pigmentų, vitaminų (A, B1, B2, PP, C ir kitų), kofeino, eterinio aliejaus, rauginių medžiagų.
Arbata gaminama iš visžalių tropinių arba subtropinių augalų (Thea sinensis). Pagal gamybos būdą yra šešios svarbiausios arbatos rūšys:
1. Juodoji arbata. Ji gaminama iš vytintų arbatžolių lapų. Iš lapų išspaudžiamos sultys, jie vėsiai ir labai drėgnai fermentuojami. Gamybos procesas turi įtakos arbatos skoniui. Fermentavimas sustoja, kai lapai džiovinami ant ugnies kaistuvuose, padėkluose arba pintinėse.
2. Juodoji kinų arbata (vadinama „Ulongas“). Tai pusiau fermentuota arbata, kuri gaminama iš specialios kininio arbatmedžio veislės. Kitaip dar vadinama geltonoji ar raudonoji arbata. Fermentavimas stabdomas kaitinant lapus. Paskui jie susukami ir išdžiovinami.
3. Žalioji, arba nefermentuota, arbata. Lapai pašutinami garu arba kaitinami, kad sterilizuotųsi ir išnyktų fermentai. Po to lapai susukami ir džiovinami, kol melsvai pažaliuoja.
4. Baltoji arbata (labai šviesi ir švelni). Daugiausia auginama Fudžiano provincijoje, Kinijoje. Jos gaminama mažai. Nuskinami dar neišsiskleidę arbatos pumpurėliai. Jie vytinami natūraliai garuojant drėgmei, po to džiovinami. Susisukę pumpurėliai yra sidabrinio atspalvio.
5. Natūraliai aromatizuota arbata.
6. Presuota arbata.
7. Raudonoji arbata (sodraus, salsvoko kvapo ir malonaus skonio, natūralios spalvos). Auginama Pietų Afrikos Cedaro kalnuose. Joje nėra jokių priedų ar konservantų. Nedaug tanino, nėra ir kofeino, tačiau gausu geležies.
Kiekviena šių rūšių turi daugybę savo variantų. Iš viso pasaulyje pagaminama maždaug 3000 įvairių arbatos rūšių.
Žalioji arbata labiausiai tinka vartoti vasarą (malšina troškulį, dingsta galvos skausmas, silpnumas), o juodoji – žiemą, rudenį (malšina nuovargį, nervinį išsekimą). Juodoji arbata turi daug karštame vandenyje tirpstančių medžiagų, kurios suteikia gėrimui spalvą. Žaliojoje arbatoje tokių medžiagų mažiau, todėl gėrimo spalva nėra tamsi. Aromatingiausia ir kokybiškiausia yra jaunų lapelių ir pumpurų arbata. Juodojoje arbatoje eterinių aliejų yra daugiau nei žaliojoje, todėl jos aromatas stipresnis. Kofeino juodojoje arbatoje būna 1,9-3,6 proc., žaliojoje – 1,5-4,3 proc. Trys ketvirtadaliai kofeino ištirpsta vandenyje, todėl arbatos puodelyje jo būna apie 0,01-0,05 g. Arbatžolėse randama amino rūgščių, mikroelementų, vitaminų. Žaliojoje arbatoje vitamino C 2 kartus daugiau nei juodojoje.
Nuo įvairių arbatžolių cheminės sudėties priklauso arbatos poveikis žmogaus organizmui. Skirtingai nei kava, kuri tonizuoja tik 2 valandas, analogiškas arbatos poveikis trunka iki 6 valandų. Karšta arbata malšina troškulį, sušildo, mažina alkio jausmą.
Arbatžolės teigiamai veikia ir virškinimo organus. Apsinuodijus maistu, rekomenduojama gerti daug žaliosios arbatos su trupučiu cukraus ir citrinų sulčių. Labai sveika gerti arbatą, jei sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Ji gerina apetitą, detoksikuoja, mažina vitamino C trūkumą. Be to, arbatoje yra daug kapiliarus ir kraujagysles stiprinančio vitamino P. Šis gėrimas atpalaiduoja kraujagyslių spazmus, raminamai veikia visą širdies ir kraujagyslių sistemą, o arbatoje esantys katechinai gali padėti sergantiems hipertonija, nes jie mažina kraujospūdį, galvos skausmą, ūžimą ausyse.
Arbatžolės būna birios (juodoji, žalioji ir geltonoji) ir presuotos plytelinės (juodosios ir žaliosios), luitinės, arba plytinės (juodosios ir žaliosios) ir tabletinės.
Pagal prekines rūšis arbata būna birioji (juodoji – puokštė, ekstra, A, I, II, III rūšies; raudonoji; geltonoji; žalioji – puokštė, ekstra, A, I, II, III rūšies); presuota – plokštinė (žalioji III rūšies), juodoji (A, I, II, II ), tabletinė; žalioji plytinė presuota; ekstrahuota arbata – tirpi juodoji, žalioji ir koncentratas (sirupas). Importinė arbata būna aukščiausios, I, II ir III prekinių rūšių.
Populiariausios yra arbatžolių, vaisinės ir kitos arbatos.
Vaisinės arbatos gaminamos iš džiovintų vaisių, žiedų. Žolelių arbatos gaminamos iš žolių, lapų, žiedų. Yra ir vienos rūšies arbatų, ir mišinių. Komponuojant mišinius, dažniausiai imamas vienas aromatingesnis komponentas (pavyzdžiui, mėta) ir maišomas su trimis keturiais neutralesnio neintensyvaus kvapo komponentais. Esama ir arbatų, kuriose arbatžolės komponuojamos su vaisiais ar kitais augaliniais komponentais.
Arbata gaminama iš įvairiausių džiovintų prieskoninių žalumynų (mėtų, ramunėlių ir pan.), iš augalų sėklų (kmynų, krapų ir pan.), iš džiovintų uogų (mėlynių, žemuogių ir pan.).
Kaip arbatos pakaitalai naudojami įvairių augalų džiovinti lapai, stiebai, uogos, vaisiai ir šaknys. Verdant arbatą iš augalų, turinčių mažai skoninių ir aromatinių medžiagų, dedama esencijų (aviečių, kriaušių, žemuogių ir kt.). Vasarą užsiplikoma šviežių mėtų, ramunėlių, liepžiedžių, čiobrelių arbatos. Žiemą naudojami sudžiovinti augalai.
Arbatžolės rūšiuojamos pagal lapų dydį, amžių, kokybę.
Dažnai ji serviruojama su cukrumi, citrina arba uogiene. Geriama ir su pienu ar grietinėle, tinka ir prie daugelio sumuštinių. Arbatos antpilas kaip dažomoji medžiaga vartojamas kremui gaminti (nuspalvina arbatos spalva ir suteikia arbatos aromatą).
Arbata gali būti skirstoma labai įvairiai. Pagal spalvą – tai juodoji (fermentuota), raudonoji ir geltonoji (mažai fermentuotos), žalioji (nefermentuota). Ilgą laiką pasaulyje labiausiai paplitusi buvo juodoji arbata. Žalioji labiau geriama Rytuose ir Azijos kraštuose. Pastaruoju metu žalioji arbata sparčiai išpopuliarėjo.
Kartais arbatos yra aromatizuojamos natūraliais arba cheminiu būdu pagamintais aromatizatoriais. Galima rasti tiek lapinių, tiek granuliuotų, tiek pakeliuose fasuotų aromatizuotų arbatų.
Arbatos kokybė vertinama pagal organoleptinius ir laboratorinius rodiklius, vertinama sausos arbatos išvaizda, antpilo spalva, aromatas ir skonis, išvirtų lapelių spalva. Visų rūšių kokybiška arbata neturi turėti pelėsių ar kitų pašalinių kvapų, sumedėjusių stiebo dalių, priemaišų.
Japonijoje populiaresnis arbatos ruošimo būdas, kai šviežiai nuskinti arbatos lapeliai nevytinami, o tuoj pat sandariai uždaromi vandens garų pripildytame inde, po to trumpam atšaldomi šaltame vandenyje ir pradedami džiovinti. Taip išsaugomos naudingos maistinės medžiagos – vitaminai, mineralinės medžiagos, teinai, taninai.
Kinijoje arbata tradiciškai gaminama rankiniu būdu, ypač ruošiant aukščiausios kokybės arbatą: nuskinti lapeliai džiovinami, po to trumpai apdorojami esant labai aukštai temperatūrai, siekiant sustabdyti bet kokią fermentaciją (arba oksidaciją), dėl kurios lapeliai gali pradėti pūti. Ruošiant arbatą tradiciniu būdu, arbatos lapeliai yra tolygiai paskleidžiami ant bambuko padėklų ir paliekami saulėje vienai-dviem valandoms. Po to lapeliai nedideliais kiekiais yra dedami į specialias keptuves ir greitai maišomi, kol sudrėksta ir pasidaro minkšti. Taip natūraliai išskiriama drėgmė. Po kelių minučių suminkštėję lapai sudedami ant bambuko stalų ir vyniojami į rutuliukus. Suvynioti jie vėl trumpam sudedami į karštą keptuvę ir greitai maišomi. Tada lapai vyniojami dar kartą ir paliekami džiūti. Po valandos lapai pasidaro blyškios žalios spalvos, kuri daugiau nesikeičia. Galiausiai lapai yra rūšiuojami sijojant skirtingo dydžio sietais. Jos gamyboje yra du svarbūs procesai. Pradžioje lapai yra išdėstomi ant pinučių ir laikomi šiltai. Po to jie veikiami labai karšto oro. Nuo karščio lapai pajuoduoja. Atvėsę arbatos lapeliai ruošiami pardavimui kaip atskiri džiovinti lapai arba daromi mišiniai.
Pasaulyje egzistuoja daug įvairių arbatos gėrimo tradicijų. Japonijoje arbatos gėrimas – ypatinga ritualinė ceremonija. Anglai geria labai stiprią arbatą su pienu. Uzbekijoje į arbatą dedama medaus, pieno ir pipirų. Irane ir Turkijoje arbata tiekiama ne su cukrumi, bet su razinomis, figomis ir migdolais.
Indijoje arbata geriama paskaninant ją gvazdikėliais, imbieru, kardamonu. Juos verda kartu su pienu. Tibete prie arbatos prideda sviesto, sumušto iš jako pieno, ir druskos. Mongolijoje arbata verdama pridėjus ryžių, mėsos, pašildytų riebalų. Be to, mongolai arbatos gėrimą užpliko kaulų sultiniu. Europoje geriama su cukrumi, kartais pridedamas citrinos griežinėlis, Kinijoje ir Japonijoje cukraus nededama.
Didžiausios arbatkrūmių plantacijos (arba sodai) yra Indijoje, Šri Lankoje, Kenijoje, Kinijoje, Indonezijoje, Taivanyje, Japonijoje. Kitose vietovėse (Bangladeše, NVS šalyse, Turkijoje, Irane, Argentinoje, Vietname, Naujojoje Gvinėjoje) užauginta arbata nepasižymi ypatingomis savybėmis ir naudojama įvairiems mišiniams gaminti. Iš Vakarų šalių daugiausia arbatos vartojama Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Arbata paduodama stiklinėje ar puodelyje kartu su lėkštele. Įsipilant arbatos, šaukštelis stiklinėje turi būti, tačiau puodelyje – niekada. Pilama ar papildoma iš dešinės pusės. Prie arbatos labai tinka romas.
Žr. arbãtžolės dgs. (1), gėrimas (1), matė nkt.

Tea [lot. herba – grass] – drink tea.
Even the sixth century drank tea and Chinese dishes. On stimulating beverage called tea at first mention in 2700 Ave. In e Chinese chronicles. By III, the e a. tea was usually used only as a medicine or tonic water, prepared from fresh tea.
According to one legend, the Chinese emperor there nung (Sen Nung) 2737 years before Christ, boiled water in your garden, accidentally fell into the bush after missing a few leaves. Tasted liquor, the ruler was pleasantly surprised by his excellent taste.
Tang Dynasty (618-907 AD) became known as the golden age of tea, when tea drinking started, not only the emperor and the estates of the nobles, but also tea, poor Chinese homes. It was then written and the first comprehensive treatise on tea, its production, preparation, storage, use and healing properties.
Pluck tea leaves were processed by steam, bruised and mixed with prune juice. If you were adding weight to the specific forms, pressed and heated until dry. This was pressed tea is heated in the oven until the melt, and finely crushed to powder, the boiled water. Prepared to improve the taste of tea was added to salt, sweet, cloves, ginger, orange peel and mint.
Later, pressed tea was grinding to a powder, which was vigorously for boiling water (this way of preparing tea in China over the Japanese, the renowned tea ceremony). Gradually a strong culinary accessories by more subtle jasmine, lotus, chrysanthemum essential oils. More recently, the Chinese have developed two new types of teas – black flower petals and aromatic. By the seventeenth century produced only green tea.
Seventeenth century the Chinese coast comes first merchant ships from Portugal, then – from Spain, Holland. Tea is often served to newcomers, Europeans began to promote it and their own lands.
About the year 1610 the first European who came to tea was green. Initially it was used as a remedy for fevers. Subsequently, it was just launched in widespread use as a beverage. Until the nineteenth century Mid-China was the only supplier of tea in the world. 1826 Dutch planted tea plantations. After 10 years in Java, followed by the British in India. It is known that tea in India for the first time brought to England in 1839 10 January. After the tea production has spread rapidly in China, Iran, Japan, Bangladesh, Sri Lanka, Russia, Africa and South America. Until the nineteenth century Mid-tea (tea) was used in rare occasions – treat a ceremony.
Tea is a protein and amino acids, pigments, vitamins (A, B1, B2, PP, C, and others), caffeine, essential oils, tanning materials.
Tea made from evergreen tropical or subtropical plant (Thea sinensis). According to the method of production are six main types of tea:
1st Black tea. It is made from dried tea leaves. Juice extracted from the leaves, they are very cool and wet fermentation. The manufacturing process affects the taste of tea. Fermentation stops when the leaves are dried in the fire pan, trays or baskets, chip or straw plaits wicker.
2nd Chinese black tea (called “Oolong”). This semi-fermented tea which is made from a special Chinese tea varieties. Otherwise known as the yellow or red tea. Fermentation stopped heating the leaves. Then they are rolled and dried.
3rd Green or unfermented tea. Leaves are heated or steam heated to sterilization and the disappearance of enzymes. After the leaves are dried and rolled until the blue becomes green.
4th White tea (very light and soft). Mainly grown in Fujian province, China. They produced little. Harvested tea buds that are still without a ring. They are naturally cured evaporation of moisture, then dried. Rolls buds are silvery.
5th Naturally flavored tea.
6th Compressed tea.
7th Red tea (rich, fruity aroma and pleasant taste, natural color). Grown in South Africa, Cedar Mountain. It does not contain any additives or preservatives. Not much tannin, and no caffeine, but rich in iron.
Each of these types has many of its variants. Total world production is approximately 3,000 different types of tea.
Green tea is best suited to use in summer (refreshing the disappearance of headache, weakness), and black – in winter, autumn (soothes tired, nervous exhaustion). Black tea has a lot of hot water-soluble substances that give color drink. Green tea was less of such substances, so the drink is a dark color. The most aromatic and highest quality of young leaves and buds tea. Black tea, essential oils are more than green, so its flavor more pronounced. The caffeine in tea is black from 1.9 to 3.6 percent., Green – 1.5 to 4.3 percent. Three-quarters of caffeine dissolved in water, so the tea cup is about 0.01 to 0.05 g. Tea herbs found in amino acids, trace elements and vitamins. Green tea, vitamin C 2 times more than black.
Since the chemical composition of different leaf tea depends on the human body. Unlike coffee, which stimulates only 2 hours, similar to tea effect lasts up to 6 hours. Hot tea refreshing, warm, reducing hunger.
Tea and a positive effect on the digestive organs. Food poisoning, it is recommended to drink plenty of green tea with a little sugar and lemon juice. It is healthy to drink tea, if the decreased gastric acidity. It improves the appetite, detoxifies, reduces vitamin C deficiency. In addition, tea is a lot of capillaries and blood vessels in enhancing vitamin P. This drink relaxes blood vessels spasm, is reassuringly full of heart and vascular system, and catechin in tea may help patients with hypertension because they reduce blood pressure, headache, Impulses.
Tea is loose (black, green and yellow) and pressed (black and green), gold bars, or bricks (black and green), and tablet forms.
According to commercial types are bulk tea (black – bouquet, Extra, A, I, II, III type, red, yellow, green – flowers, extra-, A, I, II, III type); pressed – slab (Green Class III) , black (A, I, II, III), tablet; pressed green brick; extracted tea – instant black, green and concentrate (syrup). The importation of tea is the highest I, II and III types of freight.
The most popular are tea, fruit tea and other.
Fruit tea made from dried fruit, flowers. Herbal teas made from herbs, leaves, flowers. There is one kind of tea, and mixtures thereof. Composing mixtures usually consists of one flavoursome ingredient (eg, mint) and mixed with three of four neutral components with low odor. There are teas with tea as a coherent whole with fruit or other plant components.
Tea is made from a variety of dried herbs and spices (mint, chamomile, etc..), the seeds (cumin, dill, etc.). From dried berries (blueberries, strawberries, etc.).
Tea used as substitutes for various dried plant leaves, stems, berries, fruits and roots. Verdant tea from the plant, with little flavor and aromatic substances are added essences (raspberries, pears, strawberries, etc.). In summer, cooked fresh mint, chamomile, lime buds, thyme tea.
Tea leaves are ranked by size, age and quality.
Often it is filed with the sugar, lemon or jam. Taken with milk or cream, suitable for a wide variety of sandwiches. Tea Cordial as a coloring material used in the production of cream (paint color of the tea and gives tea flavor).
Tea can be divided very differently. The color – a black (fermented), red and yellow (poorly fermented), green (not fermented). For a long time was the world’s most popular black teas. Green more drinking and East Asian lands. Green tea has recently become popular quickly.
Sometimes the tea is flavored with natural or chemically derived flavorings. Can be found in both leaf and granulated and pre-packaged packets flavored teas.
Tea quality measured by organoleptic and laboratory indicators, assessed the dry tea appearance, dressing color, aroma and taste of cooked leaf color. All kinds of high quality tea does not have mold or other odors, woody stem parts of the impurities.
Japan’s popular tea preparation method, a freshly picked tea leaves are not cured, and immediately sealed container filled with water vapor, and then briefly cooled in cold water and begin drying. It keeps useful nutrients – vitamins, minerals, teine, tannins.
Chinese tea is traditionally made by hand, especially in the preparation of high quality tea: harvested leaves are dried and then briefly treated at very high temperatures in order to stop any fermentation (or oxidation), which leaves may begin to rot. When preparing tea the traditional way tea leaves are evenly spread on bamboo trays and left in the sun for one or two hours. After the leaves in small quantities are placed in special pans, and quickly stir until soft, and becomes moldy. It is naturally excreted moisture. After a few minutes to soften the leaves and placed on bamboo tables and wrapped into balls. They are wrapped together again briefly in a hot frying pan and quickly mixed. Then wrap the leaves again and left to dry. An hour later, the leaves become pale green in color, which is more change. Finally, the leaves are sorted by screening different sized sieves. They are two important production processes. Initially leaves are arranged on a rack and kept warm. Then they are exposed to very hot weather. Since the heat turns the leaves black. Cooled tea leaves are prepared for sale as individual leaves or dried preparations are made.
Worldwide, there are many different tea traditions. Japanese tea – a special ritual ceremony. The British drink a very strong tea with milk. Uzbekistan is added to tea, honey, milk and pepper. Iran and Turkey, delivered at tea with sugar, but with raisins, figs and almonds.
Indian tea is taken to paskaninant cloves, ginger, cardamom. They are going on with milk. Tibet adds to tea butter, beaten from yak milk, and salt. Mongolia, plus tea boiled rice, meat, fats after heating. In addition, the Mongolians drink tea infusions of bone broth. Taken in Europe with sugar, sometimes accompanied by a slice of lemon, China and Japan sugar added.
The largest tea plantations in bushes (or gardens) in India, Sri Lanka, Kenya, China, Indonesia, Taiwan and Japan. In other areas (in Bangladesh, CIS, Turkey, Iran, Argentina, Vietnam, New Guinea) produced tea does not have unique properties and is used to produce various mixtures. In Western countries, mainly used for tea in Britain and the United States of America.
Tea or a glass cup is filed with the dish. Some pour tea spoon glass must be, but the pot – never. Adding or further to the right side. The tea is well suited to rum.
See tea herbs, drink, mate

%d bloggers like this: