Archyvas | © Daržovės RSS feed for this section

© Brangiausia bulvė pasaulyje

21 Bir

Brangiausia bulvių rūšis pasaulyje La Bonnotte

Brangiausia prancūzų bulvių veislė pasaulyje yra La Bonnotte. Tokia daržovė kainuoja 500 eurų už 1 kg. Pasak virtuvės ekspertų, patiekalai, pagaminti iš La Bonnotte veislės bulvių, išsiskiria ypatingai švelniu skoniu. Pagal legendą populiari daržovė – aukščiausiojo inkų dievo Virakočos kūrybinio darbo rezultatas. Istorijoje žinomos bulvių riaušės, kilusios 1840-1844 metais. Dabar bulvės vadinamos „antrąja duona“.Inkų dievas Virakoča

La BonnotteBulvių veislė La Bonnotte auginama mažytėje Nuarmutjė (Noirmoutier) saloje Atlanto vandenyne, priklausančioje Prancūzijai. Rečiausios bulvių veislės žemės apdirbimo ir auginimo technologija unikali. Iš kartos į kartą perduodamos dirvos įdirbimo žinios ir paslaptys. Naudojamos ypatingos jūros dumblių trąšos.

La Bonnotte1Bulvės auginamos nedideliuose loveliuose, kurie įrengiami rankiniu būdu nuklojant dirvožemiu. Unikalus metodas, būtinas, norint gauti gerą derlių, leidžia nustatyti optimalų režimą dirvožemio šildymui ir vėdinimui. Sodinimo, priežiūros ir derliaus nuėmimo darbai atliekami tik rankiniu būdu. Išaugintas derlius tą pačią dieną parduodamas. Per metus surenkama apie 100 tonų bulvių.

 

© Burokėliai – populiari daržovė

11 Bir

Burokėliai

Raudonieji burokėliai kilę iš laukinio buroko, ku­ris ir dabar dar auga Viduržemio, Juodosios ir Kaspijos jūros pakraščiuose, taip pat Indijoje ir Kinijoje.

Burokėliai buvo žinomi antrame tūkstantmety­je prieš mūsų erą (senovės Persijoje). Ten jie paprastai buvo vartojami kaip vaistinis augalas. Apie 800 metų prieš mūsų erą kalnuotuose prie­šakinės Azijos rajonuose burokėliai pradėti au­ginti kaip šakniavaisinė daržovė. Senovės Grai­kijoje ir Romoje burokėliai buvo laikomi pykčio simboliu, bet tai nesutrukdė jiems plisti ir ga­minti iš jų skanius valgius. Maistui vartota ne tik burokėlių šaknys, bet ir lapai.

Burokėliai1

Viduramžiais burokėliai plačiai paplito. X am­žiuje jie ypač išpopuliarėjo Rusijoje. Anglas Klar­kas, XVII a. keliavęs po Rusiją, knygoje ,,Travels in Russia” rašė, kad Rusijoje supjaustyti grie­žinėliais burokėliai, pridėjus imbiero duodami prieš pietus apetitui pagerinti, o lapai dedami į sriubas.

Šiuo metu burokėliai be galo išpopuliarėję. Iš jų verdamos sriubos, daromos mišrainės, išra­dingos šeimininkės juos pakepina, troškina su įdaru ir t. t. Burokėliai ir konservuojami.

Apvalūs burokėliai

Burokėliuose yra gana daug cukraus (apie 9%), 1,3% baltymų, 0,9% celiuliozės, nedidelis kiekis obuolių ir rūgštynių rūgšties kalio, natrio, magnio ir fosforo druskų, vitaminų C, Bi, PP. Juose yra betaino ir folinės rūgšties, kurie ma­žina cholesterino kiekį kraujyje, gerina medžia­gų apykaitą.

Iš visų šakniavaisinių daržovių burokėliai reik­liausi šilumai. Jų augimui optimali temperatūra yra 15 – 23°C. Sėklos pradeda dygti esant 5 – 6°C. Daigai nušąla prie 4°C šalčio.

Pailgi burokėliai

Burokėliai mėgsta šviesą, auginant pavėsyje pašviesėja šakniavaisiai. Jauniems augalams rei­kia drėgmės, o paaugę darosi atsparesni sausroms. Dirvos atžvilgiu nėra labai reiklūs, bet lengvose dirvose blogiau auga dėl drėgmės trūkumo. Rūgš­čiose dirvose taip pat auga blogiau ir daugiau pažeidžiami ligų. Mėgsta trąšią dirvą, bet nepa­kenčia šviežio mėšlo, todėl juos geriau auginki­me po mėšlu tręštų priešsėlių, geriausia po ko­pūstų. Prieš sėją burokėliams reikia gerai įdirbti žemę. nes blogai įdirbtoje nevienodai dygsta, išretėja. Burokėlių sėklos dygsta ilgai, todėl reikia nevėluoti sėjos. Ankstyvam vartojimui burokėlių pasisėkime balandžio pabaigoje. Žiemą geriau laikysis pasėti gegužės viduryje. Greičiau sudygs, jeigu sėsime 1 – 2 paras mirkytomis sėklomis. Prieš sėjant mirkytomis sėklomis dirvą būtinai palaistykime. Sekime 3 – 4 cm gyliu.

Išaugus 2 lapeliams, burokėlius praretinkime – palikime 8 cm tarpus tarp augalų. Išrautais dai­gais atsodinkime tuščias vietas. Pradėjus storėti šakniavaisiams, burokėlius 1 – 2 kartus apkaupkime, kad nesukietėtų.

© Daržovių laikymas žiemą

26 Sau

DaržovėsDaržovės geriausiai laikosi tamsioje patalpoje. Šviesoje negalima laikyti maistinių bulvių, nes jos pažaliuoja, kaupiasi salaninas, bulvės įgauna aitrų skonį.

Dauguma daržovių geriau laikosi žemesnėje temperatūroje. Optimali – artima 0 laipsnių C. SvogūnaiIšimtis – svogūnai, kuriuos geriausia laikyti 15 laipsnių C ir aukštesnėje temperatūroje. Laikant žemesnėje temperatūroje išauga daug žyduolių. Maistui skirtus svogūnus galima laikyti 2-3 laipsnių C žemiau 0. Drėgnoje patalpoje kopūstų gūžės geriau laikysis, jeigu jas apibarstysime kreidos milteliais (2 kg kreidos 100 kg kopūstų).Kopūstas

MorkosBurokėliaiMorkos ir burokėliai geriausiai laikosi, jeigu juos sluoksniuosime su smėliu arba durpėmis. Tačiau per drėgnai susluoksniuotos morkos ar burokėliai pradeda leisti daigus; nuo to blogėja jų kokybė ir skonis. Todėl smėlis ir durpės negali būti per daug drėgni. Tačiau ir sausas smėlis bei durpės taip pat negerai – daržovės vysta. Galima šias daržoves dėti į polietileninius maišus, bet reikia juos subadyti, kad patektų oras.

Reikia pasirūpinti, kad kaupe esančios bulvės ar daržovės gerai laikytųsi, nešustų, todėl reikia įruošti vėdintuvus.Bulvės

Vėdintuvai daromi dveji – viršutinis ir apatinis. Apatinis vėdintuvas – tai stogelio formos įtaisas, sukaltas iš kartelių su 2-3 cm tarpais orui išeiti. Jis tiesiamas horizontaliai per visą kaupą, o jo galai turi likti išsikišę iš kaupo.

Viršutinis vėdintuvas daromas status, kaminėlio pavidalo ir su stogeliu, kad neprilytų į vidų. Šis vėdintuvas (kaminėlis) statomas ant apatinio vėdintuvo, po to pilamos bulvės arba daržovės ir kaupas uždengiamas. Reiktų kaupo šone 45 laipsnių kampu įstatyti medinį vamzdelį, per kurį žiemą galėsime tikrinti kaupo temperatūrą.

Supylus bulves ar daržoves, kaupas apdengiamas 30-40 cm storio žieminių javų šiaudų sluoksniu ir apkasamas 20-25 cm žemių sluoksniu. Žemės pradedamos pilti nuo kaupo apačios. Jeigu oras rudenį šiltas ir sausas, kaupo viršaus žemėmis neužpilame. Tada jis geriau vėdinasi, jo viduje temperatūra nekyla. Atšalus arba prasidėjus lietingam laikotarpiui, užpilame ir kaupo viršų. Žemę reikia gerai išlyginti ir kastuvu suplūkti.

 

© Sveiki atvykę/Welcome

13 Rgp

Maistologija

Pirmą kartą Lietuvoje išdrįsome sukurti visuomeninio maitinimo terminologijos enciklopediją, kurios Lietuvoje nebūta ir nėra. Čia abėcėlės tvarka rasite maistologijos terminus. Turime beveik 15000 tūkstančių maisto terminų, kurie tobulinami, rašomi ir pateikiami vaizdžiai. Kaip naudotis? Tiesiog paprastai. Jūs ateinate, skaitote, įvertinate, rašote komentarą, tačiau negalite be autoriaus leidimo šia medžiaga naudotis, ją skelbti viešai, nes turite gauti autorines teises.

Internete daug kalbų apie maistą, pilna receptų ir receptūrų, tačiau enciklopedijos Lietuvoje nerasite niekur. Todėl 15 metų patirtis leidžia teigti, kad kiek naudinga pateikta medžiaga, spręsti Jums.
Enciklopedija skirta maistininkams ir šio amato specialistams.
Įspėjame, kad internete yra sukčių, kurie naudojasi ir perima informaciją, nelegaliai ją skelbia, kopijuoja. Naudojant medžiagą būtina nurodyti šaltinį: http://www.maistologija.wordpress.com

Maistologija

For the first time in Lithuania, had the courage to create an encyclopedia of catering terminology that Lithuania would not and does not exist. Here you will find alphabetical food encyclopedia terms. We have nearly 15,000 thousands of food terms, which are developed, written and presented graphically. How do I use? Just normal. You have come to, read, evaluate, write a comment, but not without the permission of the author of this material to use, it is publicly known, because you have to get copyrights.

Internet much talk about food, full of recipes and recipe, but you will not find anywhere encyclopedia Lithuania. Consequently, the 15-year experience suggests that how useful will the materials will be up to you.
Encyclopedia for the rebels and the craft professionals, who may seek further information provided to broaden their horizons.
Wordpress.com appreciation of the team that gave access to their services. Advised that online fraudsters are using the information and take over illegally to publish, copy.  Using the material necessary to indicate the source: http://www.maistologija.wordpress.com

© Paprika/Paprika

6 Rgp


Pãprika (1) [vengr., serbų-chorv. paprika < papar – pipiras] – bulvinių šeimos pietų kraštų daržų augalas, vedantis pailgus, panašius į ankštį raudonus aitrius vaisius (Capsicum annuum), kilęs iš Pietų Amerikos (Meksikos, Brazilijos); jo vaisius. Tai prieskoninė daržovė.
Paprikos dar majų buvo vartojamos kaip vaistas. Europoje žinoma nuo XVI amžiaus. Manoma, kad papriką atvežė Kolumbas, kadangi pirmą kartą paprika paminėta Viduramžiais Ispanijos rašytiniuose šaltiniuose. Vengrijoje pradėta auginti nuo 1585 metų. Vengrišką papriką iš Indijos atnešė turkai. Iš Vengrijos pateko ir į Lietuvą, tačiau dėl klimatinių sąlygų mažai paplitusi.
Stiebas status, neryškiai bambliuotas, iki 150 cm aukščio. Lapai kiaušiniški, elipsiški, lygiakraščiai. Žiedai balti. Vaisius – pailgai nusmailėjusi, cilindriška arba rutuliška, žalia, geltona, oranžinė, raudona, violetinė arba ruda uoga.
Auginamos įvairios paprikos rūšys dėl valgomų vaisių. Svarbiausios iš jų:
1. Uoginė paprika (Capsicum baccatum). Priklauso Pietų Amerikos adži pipirai.
2. Kvapioji paprika (Capsicum cardenasii).
3. Smulkiauogė paprika (Capsicum chacoense).
4. Datulinė paprika (Capsicum chinense). Priklauso aštriausi naga ir habanero pipirai.
5. Aukštoji paprika (Capsicum eximium).
6. Segtukinė paprika (Capsicum flexuosum).
7. Krūminė paprika (Capsicum frutescens). Priklauso kajeno ir tabasko pipirai.
8. Gauruotoji paprika (Capsicum pubescens).
9. Vienmetė paprika (Capsicum annum). Priklauso saldžiosios paprikos, aštrūs jalapeno pipirai, čiltepinai.
Skiriami du paprikos porūšiai:
1. Karčioji paprika (tik kaip prieskonis). Jos ankštys naudojamos marinuojant, rauginant agurkus.
2. Saldžioji paprika (tik maistui kaip daržovė).
Aitriosios paprikos žymiai turtingesnės angliavandenių, baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Jos stipraus aromato ir labai aštraus skonio, vartojamos patiekalams pagardinti.
Vaisius nesultingas, daugiasėklis, apvalus arba pailgas, raudonas, geltonas arba žalias. Paprikos būna įvairaus aštrumo; labai švelnios arba labai aštrios.
Turi karčiųjų bei aitriųjų medžiagų, beta karotino, vitamino C bei flavonoidų, vitaminų P, B1, B2, B6, E, PP, nemažai angliavandenių, baltymų, eterinių aliejų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio, geležies ir kalio). Raudonose saldžiosiose paprikose žymiai daugiau karotino (provitamino A) nei žaliose. 100 g paprikų yra 29 kcal.
Paprikos saugo nuo auglių susidarymo, jose esančios veikliosios medžiagos stiprina kraujagysles, naikina infekcinių ligų sukėlėjus, padeda peršalus, malšina uždegimus, šarmina organizmą, saugo nuo aterosklerozės, naikina žalingas bakterijas, skatina tulžies išsiskyrimą, gerina apetitą, stimuliuoja virškinimo procesus, gerina kraujodarą ir kraujo sudėtį, skatina šlapimo išsiskyrimą, malšina skausmą, skatina prakaitavimą, malšina karščiavimą, mažina cukraus kiekį kraujyje ir plečia kraujagysles.
Saldieji pipirai yra ryškiai raudoni, žali, gesvi, melsvi ir vartojami švieži be sėklų. Kartieji pipirai yra pailgos formos, smailiais galais, lygūs, jie džiovinti sumalami kartu su sėklomis. Jų dedama į padažus, marinatus, kepsnius.
Stambūs ir smulkūs aitriųjų paprikų vaisiai dažniausiai naudojami sriuboms, padažams, mėsos patiekalams, konservams paskaninti. Aitriosios paprikos suteikia padažams ypatingą skonį ir sužadina apetitą. Vartojamos džiovintos ir maltos.
Vaisius valgomas virtas, keptas, troškintas, raugintas, marinuotas ir konservuotas. Konservuoti galima įvairios brandos vaisius: nupjaunami vaiskočiai, išimamos viduje esančios sėklos bei minkštimas ir gerai išplaunama.
Žali, geltoni ir raudoni saldžiosios paprikos vaisiai vartojami švieži ir konservuoti: įdaromi, jų dedama pagardinti sriuboms, troškintai mėsai, įvairiems tautiniams valgiams, daržovių salotoms, padažams. Rauginamos paprikos ankštys. Saldžiosios paprikos vaisiai marinuojami vieni ir su kitomis daržovėmis, jų dedama raugiant kopūstus. Žali ir geltoni vaisiai valgomi troškinti ir įdaryti.
Iš paprikos vaisiaus gaminamas aštrus padažas, taip pat prieskoniai: gaminimo metu sausi, raudoni paprikos vaisiai plaunami ir džiovinami arba malama akmeniniais ir plieniniais volais. Malūnininkas nustato, kiek atskirai surinktų paprikos sėklų turi būti malama kartu su vaisiais. Malimo metu pasiekiama aukšta temperatūra lemia produkto spalvą ir priverčia iš grūdelių sunktis sėklų aliejų, kuris lemia prieskonio aštrumą. Malimo temperatūra griežtai kontroliuojama. Lengvas paprikos natūralaus cukraus karamelizavimasis suteikia prieskoniui malonų kvapą.
Po malimo griežtai tikrinama gauto mišinio kokybė, prieskoniai klasifikuojami. Jei mišinys atitinka visus kokybės reikalavimus, yra pilstomas į pakuotes, priskiriamas atitinkamas pavadinimas.
Paprika naudojama degtinei bei likeriams gaminti, vartojama vietoj juodųjų ar kvapiųjų pipirų. Tai pagrindinis virtuvės prieskonis ir vienas pagrindinių daugybės patiekalų sudedamųjų dalių Vengrijoje, pavyzdžiui, ruošiant vengrų guliašą. Amerikiečiai labai dažnai paprikas naudoja kaip pagardą ant žuvies, kiaušinių, sūrio ir daržovių troškinių, o Maroko kulinarai – gamindami salotas bei įvairius patiekalus iš pomidorų. Maroke paprikos maišomos su sviestu, margarinu ar aliejumi ir taip pagerinamas žuvies ar paukštienos skonis. Ispanijoje paprikomis paskaninami ryžiai, jūros gėrybės, dešros.
Plg. aitrióji pãprika, saldžióji pãprika
Žr. marinãvimas (1), pipìrai dgs. (2), raugìnimas (1)

Paprika [Hungarian., Serbian. Pepper < Papara – Pepper] – solanaceous southern edges of the vegetables, leading elongated, similar to the tight red giving off pungent fruit (Capsicum annuum) is native to South America (Mexico, Brazil), and its fruit. This vegetable avocado.
Chilli Maya was still used as a medicine. Known in Europe since the sixteenth century. It is believed that Columbus brought chilli, pepper for the first time since the Middle Ages in Spain mentioned in written sources. Hungary started to grow from year 1585. Hungarian paprika from India brought the Turks. In Hungary and came to Lithuania, but due to climatic conditions have a low prevalence.
The stem of the status, obscured bambliuotas up to 150 cm in height. Leaves egg-shaped, elliptically, leg. Flowers are white. Fruit – nusmailėjusi elongated, cylindrical or spherical, green, yellow, orange, red, brown or purple berries.
Peppers grown in various types of edible fruit. The most important of them:
1st Jalapeno (Capsicum baccatum). Owned by the South American pepper Ada.
2nd Sweet pepper (Capsicum cardenasii).
3rd Small berry-shaped pepper (Capsicum chacoense).
4th Date pepper (Capsicum chinensis). Owned by Severe nail and habanero peppers.
5th High pepper (Capsicum eximium).
6th Pin pepper (Capsicum flexuosum).
7th Indigenous pepper (Capsicum frutescens). Owned Cayenne pepper and Tabasco.
8th Ajuga pepper (Capsicum pubescens).
9th Temporary pepper (Capsicum annum). Owned by sweet red peppers, spicy jalapeno pepper.
Peppers, two subspecies:
1st Bitter sweet pepper (only as a condiment). Its pods are used for pickling, tanning and cucumbers.
2nd Sweet pepper (only food such as vegetables).
Chili peppers much richer in carbohydrates, protein, minerals and vitamins. They are very strong aroma and pungent flavor, used for seasoning dishes.
The fruit is juicy, rich seeds, round or oblong, red, yellow or green. Peppers can be of different sharpness, very mild or very spicy.
Must chili and bitter substances, beta-carotene, vitamin C and flavonoids, vitamin P, B1, B2, B6, E, PP, and a number of carbohydrates, proteins, essential oils, organic acids, minerals (calcium, phosphorus, magnesium, iron and potassium). Red sweet peppers much more carotene (provitamin A) than the green. 100 g sweet pepper contains 29 calories.
Chilli protects against tumor formation, they contain the active substance strengthens blood vessels, kill infectious pathogens, helps colds, soothes inflammation, the body alkaline, protects against atherosclerosis, kills harmful bacteria, stimulates bile secretion, improves the appetite, stimulates the digestive process, improves blood and blood composition, promote the urinary excretion, suppress pain, promotes perspiration, soothes fever, reducing blood sugar and blood vessels to expand.
Sweet peppers are bright red, green, gesvi blue, and used fresh seedless. Bitter pepper is the elongated shape of the peaks at the ends, equal, they should be ground together with dried seeds. They are added to sauces, marinades, barbecue.
Large and small chilli fruit is used in soups, sauces, meat dishes, canned flavor. Green chili sauces give a special flavor and stimulates the appetite. Use of dried and minced.
Fruit eaten boiled, fried, steamed, fermented, pickled or preserved. Canned fruit can be of different maturity: cut peduncles, removable inside seeds and pulp, and wash well.
Green, yellow and red sweet peppers and fresh fruit used in preserves and filled with their added seasoning soups, stew, various folk meals, vegetable salads, sauces. Fermentation chili pods. Sweet peppers pickled fruits and some other vegetables, they are added raugiant cabbage. Green and yellow fruits eaten baked and stuffed.
In pepper fruit produced by spicy sauce, and spices: the production of dry, red chilli fruit be washed and dried, or grinding stone and steel rollers. Miller set the number of separately collected chilli seeds must be grinding together with fingers. Grinding is achieved at high temperature due to the color of the product and makes the grains soak seed oil, which determines the sharpness of spice. Grinding temperature is strictly controlled. Easy chili natural sugar caramelized tinge pleasant smell.
After grinding the resulting mixture of strict checks the quality of spices are classified. If the mixture meets all quality requirements are sold in packages include the name.
Paprika is used to produce vodka and liqueurs, to be used in place of black pepper and flavoring. This is the main cooking spice and is one of many dishes of ingredients in Hungary, for example, the preparation of Hungarian goulash. Americans are very often used as a condiment paprika on fish, eggs, cheese and vegetable stew, and cook Moroccan – producing a variety of dishes and a salad of tomatoes. Morocco peppers mixed with butter, margarine or oil, and thus improve the taste of fish or poultry. Spain made delicious pepper rice, seafood, sausages.
Cf. chilli, sweet red pepper
See. marinating, peppers, tanning (ferment)

%d bloggers like this: