Archyvas | © Fermentuoti gėrimai RSS feed for this section

© Sidras/Cider

13 Rgs

Sìdras (2) [pranc. cidre] – nestiprus putojantis (saturuotas) šviesios šiaudų ar gelsvai žalsvos spalvos, skaidrus obuolių (rečiau – kriaušių) vynas iš fermentuotų sulčių; kai kuriose šalyse – ir kitokie alkoholiniai gėrimai iš obuolių sulčių ir kt.
Manoma, kad putojantis gėrimas iš obuolių buvo pradėtas gaminti 7500 metais prieš Kristų. Tuomet tradicinis sidras buvo gaminamas tik iš obuolių sulčių, be mielių ir vandens.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose sidras paminėtas 55 m. prieš Kristų, kai du Julijaus Cezario vadovaujami romėnų legionai atvyko į Angliją. Neįprastas gėrimas, populiarus Anglijoje, labai patiko Cezariui. Jo dėka obuoliai ir sidras paplito visoje Romos imperijoje. Romėnams užkariavus Angliją, daugelis anglų pabėgo į Normandiją, esančią Prancūzijos šiaurės vakaruose. Kartu su anglais ten nukeliavo ir sidras.
Tradicinis sidras – alkoholinis gėrimas, gaunamas fermentuojant šviežias rūgščių ir aitrių obuolių sultis, kuriose antrinės fermentacijos metu susidaro angliarūgštė. Taigi, jis gaminamas panašiai, kaip putojantis vynas.
Pagal tradicinį metodą gaminamas ne tik iš šviežių obuolių, tačiau ir iš kriaušių, vanilės ir kitų bei mišinių. Tai gėrimas, kuris puikiai tinka vakarėliams ir iškyloms gamtoje. Intensyvaus vaisių aromato, maloniai saldus, lengvo skonio, ypatingai išryškėjančio, sidrą atšaldžius.
Pagal cukraus kiekį sidras būna:
– sausas (0,3 % cukraus);
– pusiau sausas (5 % cukraus);
– saldus (10 % cukraus).
Sidro gamybai naudojamos specialios obuolių rūšys. Obuoliai, kurie naudojami sidro gamybai, dažniausiai skirstomi į dvi rūšis:
– karčiai saldūs;
– karčiai rūgštūs.
Šios obuolių rūšys, kurių vaisiai turi didelį kiekį taninų, yra labai panašios į laukines obuolių veisles. Taip pat obuoliuose yra daug cukraus, kuris reikalingas, kad vyktų sulčių fermentacija. Sidro gamintojai dažniausiai gamybai naudoja šių dviejų obuolių rūšių sulčių mišinį. Kartais į šį mišinį dar papildomai pridedama laukinių veislių obuolių sulčių, kad būtų išgautas kuo įvairesnis ir netradicinis gėrimo skonis.
Sidro gamybai oficialiai rekomenduojami 48 rūšių obuoliai. Obuoliai perrenkami ir maišomi įvairiai. Tai priklauso nuo gamintojų, pasirenkančių vaisius, kurie turi daugiausia taninų.
Obuoliai plaunami vandens srove, apliejami šaltinio vandeniu ir džiovinami. Po to iš jų išspaudžiamos išspaudos. Natūralus rūgimas trunka penkias savaites, kol gaunamas sidras – silpnas alkoholinis gėrimas (nuo 4 iki 6 % stiprumo). Po kelių technologinių operacijų sidras išpilstomas į šampano butelius ar buteliukus ir užkemšamas kamščiais. Toks nedistiliuotas sidras išsaugo lengvą ir švelnų prinokusių, sultingų obuolių aromatą. Prancūzai jį mėgsta kaip nebrangią ir originalią alternatyvą šampanui.
Gaminant daug sidro, naudojamos dirbtinės, dažniausiai šampano mielės. Gaminant stipresnį sidrą, sultys iš karto pilamos į fermentacijai skirtas talpyklas, kurios gali būti tiek nerūdijančio plieno, tiek ir ąžuolinės statinės.
Norint pagaminti sausą sidrą, sulčių fermentacija tęsiama tol, kol visas ar beveik visas cukrus virsta alkoholiu. Gaminant saldų sidrą, sultys yra filtruojamos dar ankstyvoje fermentacijos stadijoje, todėl gėrime lieka daugiau cukraus, nespėjusio virsti alkoholiu. Po brandinimo, kuris tęsiasi apie 3 mėnesius, sultys filtruojamos. Taip pašalinamos susikaupusios nuosėdos ir gėrimas tampa skaidrus. Kai kurie tradicinio sidro gamintojai specialiai palieka nuosėdų kaip natūralumo įrodymą. Paskiausiai sidras prisotinamas anglies dvideginio.
Fermentacija vyksta esant žemai temperatūrai (4-16 °C), tačiau ji lemia lėtesnį rauginimą fermentuojant su mažiau nuostolių turinčiu subtilaus aromato gėrimu.
Sidro gamybai sidrai iš cisternų, pagamintų iš skirtingų veislių obuolių, gali būti maišomi, kad atitiktų rinkos skonį. Jei sidras išpilstomas, paprastai šiek tiek papildoma cukraus. Aukštesnės kokybės sidras gaminamas naudojant šampano metodą, tačiau reikalauja specialių kamščių, butelių ir kitos įrangos. Gėrimas natūraliai prisotinamas anglies dvideginio.
Tradiciniai obuolių sidrai yra gana aukštos koncentracijos fenolių ir antioksidantų gėrimai, kurie gali būti naudingi siekiant užkirsti kelią širdies, vėžio ir kitoms ligoms.
Skirtingų sidrų skonis labai skiriasi. Išvaizda svyruoja nuo debesuotos su nuosėdomis iki visiškai aiškios. Spalva svyruoja nuo šviesiai geltonos iki oranžinės, rudos spalvos. Aiškumo variantai ir spalva priklauso nuo filtravimo tarp spaudimo ir fermentacijos. Kai kurių obelų veislių gaminamas aiškus obuolių gėrimas be jokios filtracijos.
Geriamas atšaldytas iš stiklinių. Prie sidro dera jūros gėrybės, kiaulienos, daržovių patiekalai, sūris, vaisiai, įvairūs desertai. Sidras naudojamas įvairiems patiekalams paskaninti vietoj baltojo ir raudonojo vyno. Tinka ir alkoholiniams kokteiliams daryti. Amerikiečiai dažnai geria kokteilį, pagamintą iš alaus ir sidro.
Sidras gali būti geriamas kaip aperityvas, taip pat tinka karštą vasaros dieną numalšinti troškulį. Natūralios fermentacijos sidrą renkasi kokybę ir skonines savybes vertinantys vartotojai. Sidrą atšaldžius, išryškėja aiškus intensyvus obuolių ar kriaušių aromatas, maloniai saldus, lengvas skonis.
Populiariausias aperityvas Normandijoje (Prancūzija) – Pommeau – gaminamas sumaišant nefermentuotas obuolių sultis bei obuolių brendį (didelis alkoholio kiekis sustabdo fermentacijos procesą, o sidro mišinys įgauna specifinį skonį).
Iš distiliuoto sidro (spirito) gaminami kalvadosas (Calvados; Prancūzijos regionuose – Kalvadose ir Normandijoje – gaminama iš sidro dukart distiliuojant) ir obuolių degtinė (applejack). Obuolių degtinė – stiprus alkoholinis gėrimas, pagamintas Šiaurės Amerikoje, koncentruojant sidrą, nei tradiciniu būdu užšaldytą distiliuojant.
Kai kurie gamintojai siūlo kitokius gėrimus, pavyzdžiui, Snakebite – alaus ir sidro mišinys, Black Velvet (pažodžiui „vargšų gėrimas“) – kokteilis, Kanados provincijoje ir Kvebeko mieste 9-13 % ledo sidras (kartais vadinamas „Apple ledo vynas“) gaminamas prieš arba po derliaus nuėmimo natūraliai sušaldant obuolius.
Tradiciniai sidrai, išpilstyti į vyno butelius, pilami į taurę su kojele. Kad geriau atsiskleistų aromatas ir skonis, šis lengvas alkoholinis gėrimas pateikiamas šiek tiek atšaldytas, 13-15 °C laipsnių temperatūros. Kadangi sušilęs sidras pakeičia skonį, rekomenduojama į taurę pilti nedidelį gėrimo kiekį. Pilama iš aukščiau, kad sidras kuo labiau suputotų ir geriau atskleistų visus skonio ir kvapo niuansus.
Sidras yra puikus kokteilių ingredientas, ypač tinka su įvairiais vaisiais. Iš sidro su įvairiais likeriais, sirupais ar kitais ingredientais galima pagaminti įvairių kokteilių, pavyzdžiui, kokteilis „Buliaus akis“: 20 ml brendžio, 50 ml obuolių sidro, ginger ale gėrimo ir ledo kubelių – pagal taurės talpą.
Dabar vis labiau populiarėja ne tik tradicinio, tačiau ir spanguolių, braškių, mėlynių, laimo, vynuogių bei egzotinių vaisių skonio sidrai, išsiskiriantys netradicinėmis spalvomis bei gaiviu skoniu. Dažniausiai sidrai, aromatizuoti kitomis nei obuolių skonio kvapiosiomis medžiagomis, dar gali būti nuspalvinti leistinais dažikliais. Gaminamas ir iš obuolių, kriaušių sulčių koncentratų, gazuotas arba negazuotas. Cukraus kiekis sidruose yra nereglamentuotas, tad sidras gali būti ypač sausas ir labai saldus. Dažniausiai etilo alkoholio koncentracija jame siekia 4,5-7 % tūrio.
Sidro gamyba Prancūzijoje sutelkta šiauriniuose regionuose, Normandijoje ir Bretanėje. Tradicinis prancūzų sidras yra labai lengvas ir putojantis, todėl dažniausiai išpilstomas į šampanui skirtus butelius ir užkemšama kamštinio ąžuolo kamščiais. Užrašai ant butelio etiketės nusako gėrimo saldumą: doux – saldus, demi sec – pusiau saldus, sec – sausas, brut – nesaldytas.
Prancūzijos regionuose obuolių sidras paprastai vadinamas cidre (Bretanėje ir Normandijoje). Sidrai gaminami tik iš obuolių sulčių arba iš kriaušių ir obuolių sulčių mišinio. Vietoj vynuogių naudojamos rūgščių ir aitrių obuolių sultys. Pastarosiose antrinės fermentacijos metu susidaro angliarūgštė. Pavyzdžiui, Prancūzijos Normandijos ir Bretanės regionuose, kur itin palankios sąlygos obelims augti, gaminamas Écussion – išskirtinio vaisių aromato natūralus sidras, gaminamas pagal senas tradicijas iš specialių sidro obuolių. Pasižymi rusvai auksiniu atspalviu, ypatingai švelniu ir nepakartojamu skoniu. Jis tinka prie įvairių patiekalų: Écussion Doux (2,5 %, saldusis) – prie kiaulienos ir saldžių desertų, o Écussion Brut (5 %, sausasis) – prie sūrio, žuvies.
Cidre Doux yra saldus sidras, paprastai iki 3 % stiprumo, Demi sec – 3-5%, Cidre Brut – labai sausas sidras (5 % alkoholio). Dauguma prancūziškųjų yra putojantys sidrai. Aukštesnės kokybės sidras parduodamas šampano stiliaus buteliuose (Cidre Bouché). Bretanėje sidras patiekiamas tradicinės keramikos puodeliuose (arba plačiuose puodeliuose).
Ispanijoje daugiausia sidro pagaminama šiauriniuose regionuose – Asturijoje ir baskų krašte. Ispaniškas 4-8 % alkoholio sidras pasižymi sudėtingu vaisių (obuolių, kriaušių, slyvų), vanilės bei medaus aromatu ir paprastai patiekiamas vyno buteliuose. Sidro paragauti siūloma specialiuose sidro restoranuose – sidrerijose, kuriose sidras laikomas didžiulėse statinėse. Kaip ir Airijoje, Ispanijos regionuose (Asturijoje ir Baskijoje) gėrimas vadinamas sidra. Ispanų Sidra yra glaudžiai susijęs su sidrerías arba sidreríes (Asturija), sagardotegi (Baskija).
Jungtinėje Karalystėje sidras būna saldus, vidutinio skonio ir sausas. Sidro gamybai įtaką daro Vakarų tradicija bei Kento ir East Anglia tradicija. Tai obuolių, taninų, ryškesnio skonio gėrimas iš kulinarijos ir desertinių vaisių (pvz., Biddendenʹs Theobolds). Vakarinėje Anglijos dalyje negazuotiems drumstiems sidrams suteikiama oranžinė išvaizda. Kaip ir Airijoje, gaminami Magners, Strongbow. Masinės gamybos komercinės paskirties sidras, pavyzdžiui, Bulmers, pasterizuojamas ir turi angliarūgštės. Spalva gali būti aukso geltonumo spalvos, su aiškia išvaizda nuo filtravimo.
Anglijoje daug aukštos kokybės sidro gaminama iš vietinių obuolių tradiciniu metodu. Anglijos baruose ir aludėse sidras dažniausiai patiekiamas kaip ir alus, t. y. pilamas tiesiai iš statinės čiaupo. Sidras pasižymi didesne alkoholio koncentracija, yra tamsesnės spalvos, turi natūralių nuosėdų. Jungtinėje Karalystėje, ypač pietvakarinėje Anglijoje, yra didžiausia sidrą gaminančių bendrovių pasaulyje. Sidras čia dažnai vadinamas scrumpy (nuo žodžio scrump, vietinis dialektas terminas reiškia „mažas“ arba „sudžiūvę obuoliai“).
Velse paplitusi obuolių, kriaušių sidrų gamyba. Valų veislių obuolių ir kriaušių skonis dažnai skiriasi nuo auginamų Anglijoje. Gaminamas Real tipo sidras. Produkto sudėtyje yra ne mažiau kaip 90 % šviežių obuolių sulčių, be jokių papildomų kvapiųjų medžiagų ar dažiklių. Iki fermentavimo pridedama cukraus ir po to skiedžiama vandeniu. Produkto sudėtyje gali būti mažiausiai 85 % šviežių obuolių sulčių, tačiau be jokių dirbtinių kvapiųjų medžiagų ar dažiklių.
Amerikoje fermentuotos obuolių sultys vadinamos stipriuoju sidru, o nefermentuotos, šviežios obuolių sultys – saldžiuoju sidru. Kriaušių sidras populiarus Švedijoje ir Prancūzijoje (Normandijos regionas). Pavyzdžiui, prancūziškasis Poire pagamintas iš fermentuotų kriaušių sulčių. Firminis saldus sidras, žinomas kaip Babycham, prekiaujamas daugiausia kaip moterų gėrimas, ir parduodamas miniatiūriniuose Šampanės stiliaus buteliuose, nors dabar tapo Niemodny. Kitas gėrimas Cyser – obuolių sidro fermentuotas gėrimas su medumi.
Vokietijoje (dažniausiai rūgštaus skonio) sidras paprastai vadinamas Apfelwein (obuolių vynas), regioniniu mastu žinomas kaip Apfelmost (reikia obuolių), Viez (lot. pavaduotojas), Saurer Most (turi rūgščiosios). Jų alkoholio kiekis – 5,5-7 %.
Meksikoje populiariausias dviejų rūšių sidras (Sidra): obuolių aromatizuotas gazuotas (nealkoholiniai Sidral Mundet ir Manzana) ir alkoholinis putojantis, parduodamas šampano stiliaus buteliuose.
Liuksemburge viez (pronounced feetz) yra gana panašūs į angliškąjį sidrą (šnek. scrumpy). Jis yra drumstas ir skiriasi nuo nealkoholinių, turinčių alkoholio.
Norvegijoje sidras (sider) yra natūraliai fermentuotų obuolių sulčių. Kriaušių sulčių kartais būna sumaišytų su obuolių. Švedijoje populiarus Kopparberg sidras, geriamas ir Jungtinėje Karalystėje. Tai obuolių, kriaušių, vasaros vaisių, miško uogų, persikų ir tekšių skonių gėrimas. Olandijoje 5 % alkoholio tūrio gėrimas Jillz (putojantis obuolių mišinys) reklamuojamas kaip alui alternatyva.
Jungtinėse Amerikos Valstijose Ciderkin – labai silpnas, šiek tiek cidery gėrimas, gaminamas iš obuolių sidro išspaudų. Pensilvanijos valstijoje obuolių sidras teisiškai apibrėžtas kaip „gintaro auksinis, matinis, nefermentuotas, visiškai nealkoholinis, iš spaustų obuolių sulčių“. Obuolių sidro sudėtyje yra daugiau kaip 0,15 procento alkoholio pagal tūrį.
Sidras dažnai filtruojamas, pavyzdžiui, putojantis obuolių sidras (nealkoholinis Martinellʹs). Alkoholinis sidras gaminamas New England šiaurinėje dalyje ir Niujorke. Woodchuck sidras iš Vermonto – vienas iš labiausiai paplitusių markių šiaurės rytinėje JAV.
Argentinoje kriaušių sidras arba Sidra yra pats populiariausias šventinis alkoholinis gėrimas su angliarūgšte, geriamas per Kalėdas ir Naujuosius Metus. Populiarios prekybos markės sidras yra Realus, La Farruca ir Rama caída, paprastai parduodami 0,7 litro stiklo ar plastiko buteliuose.
Suomijoje sidras užima antrąją vietą rinkoje po alaus. Tai 4,5-4,7 % tūrio alkoholio Golden Cap, Fizz ir Upcider. Beveik visi suomiški sidrai gaminami iš fermentuotų obuolių (arba grikių) sulčių koncentrato ir aromatingų miško uogų su rabarbarų ir vanilės skoniu.
Austrijoje sidras gaminamas į pietvakarius nuo Žemutinės Austrijos ir Aukštutinėje Austrijoje. Populiariausios markės alkoholiniai sidrai Australijoje – Strongbow ir Mercury (Cascade Brewery), Belgijoje – Strassen X, Strongbow Jacques (dažniausiai vyšnių, aviečių ir juodųjų serbentų skonio), Čilėje – Chicha, Danijoje – Pomona, Fejø sidras, Ørbæk Bryggeri (daugiausia anglų ir prancūzų sidro stiliaus), Somersby, Airijoje – Bulmers, Magners (geriami su ledo gabaliukais). Pietų Afrikoje yra dviejų pagrindinių tipų sidras (liet. Medžiotojų Auksas ir Savana sausas).
Rytų Azijoje (Japonijoje ir Pietų Korėjoje) sidrai panašūs į Sprite limonadą. Korėjos rinkoje dominuoja Chilsung sidras.
Lietuvoje paplitęs pilstomas gazuotas, dažniausiai kriaušių skonio sidras. Pasitaiko ir į mažus buteliukus išpilstyto įvairių skonių gazuoto sidro. Į butelius išpilstytas tradicinis sidras į Lietuvos rinką nėra tiekiamas. Lietuvos maitinimo ir pramogų įmonėms sidro pasiūla: kriaušių, spanguolių, ananasų, pasiflorų, obuolių ir kriaušių skonio sidrai, kuriš išpilstymo tipas – 0,5 l skardinės, 30 l statinės, PET 1,5 l, stikliniai buteliai (0,33 l ir 0,275 l).
Žr. kalvadòsas (2)

Cider [French. cidre] – mild sparkling pale straw-yellow or greenish, transparent apples (lower – pear) wine from the fermented juice, some countries – and other alcoholic beverages made from apple juice and others.
It is believed that the sparkling apple drink was originally produced in 7500 BC. Then the traditional cider was produced only from apple juice, in addition to yeast and water.
For the first time in written sources mention 55 years of cider BC, when Julius Caesar led by two Roman legions arrived in England. An unusual drink, popular in England, it is like Caesar. Thanks to its cider apples and spread throughout the Roman Empire. The Romans conquered England, many English fled to Normandy, in France in the northwest. Together with the English cider and then went.
Traditional cider – alcoholic drink obtained by fermentation of fresh acidity and bitter apple juice, where the secondary fermentation of the resulting carbon dioxide. So, he made just as sparkling wine.
The traditional method of producing not only from fresh apples, but the pear, vanilla and other mixtures. This drink is perfect for picnics and outdoor receptions. Intense fruity aromas, a pleasant, sweet, mild flavor, especially pronounced, cooled cider.
According to sugar cider are:
– Dry (0.3% sugar);
– Semi-dry (5% sugar);
– Sweet (10% sugar).
For a special cider apples. Apples used for cider production, are usually divided into two types:
– Bitter sweet;
– Bitterly sour.
These varieties of apple fruit with a significant amount of tannins, is very similar to the wild apple varieties. Apples are also high in sugar, which is needed to advance juice fermentation. Cider producers tend to use the production of these two types of apple juice mixture. Sometimes this mixture is added an additional wild varieties of apple juice that is extracted as diverse and unusual taste.
Cider officially recommended 48 varieties of apples. Apple re-elected, and mixing of different ways. It depends on the producers, opting for fruit, which is mainly tannins.
Apples washed with water, spring water For exposed and dried. Then extracted from the pulp. Natural fermentation takes five weeks, until a cider – a weak alcoholic drink (from 4 to 6% alcohol content). After several technological operations cider is bottled in champagne bottles or vials and stoppered. This saves distilled cider delicious ripe, juicy apple fragrance. The French are fond of him as an inexpensive and original alternative to champagne.
Increased production of cider used in the artificial, often champagne yeast. The manufacture of stronger, cider, juice immediately loaded into containers for fermentation, which can be either stainless steel, as well as oak barrels.
In order to produce a dry cider, juice, fermentation continues until all or nearly all the sugar turns into alcohol. The production of sweet cider, juice is filtered at an early stage of fermentation, so the drink still more sugar nespėjusio converted into alcohol. After aging, which lasts about 3 months, juice is filtered. It removes the accumulated debris and drink is becoming clear. Some of the traditional cider producer of special leave as a deposit the naturalness of proof. Recently cider saturated carbon dioxide.
Fermentation takes place at low temperatures (4-16 ° C), but it leads to a slower fermentation tanned with less damage to have a subtle flavor drink.
Cider ciders from the tank, made from different varieties of apples can be mixed to suit the taste of the market. If the cider is bottled, usually some added sugar. Higher quality cider is produced using the Champagne method, but requires special corks, bottles and other equipment. Drink naturally saturated carbon dioxide.
Traditional cider is quite high concentrations of phenolics and antioxidant drinks that can be useful to prevent cardiac, cancer and other diseases.
Different ciders taste very different. Appearance ranges from cloudy with sediment to completely clear. Color varies from pale yellow to orange-brown color. For reasons of clarity and color options depending on the filter and the pressure of fermentation. Some varieties of apple produced in clear apple drink without any filtration.
Drinking a chilled glass. The cider is in line for seafood, pork, vegetable dishes, cheese, fruit and various desserts. Cider used to flavor various dishes instead of white and red wine. Suitable for cocktails and spirits do. Americans often drink a cocktail made from beer and cider.
Cider can be drunk as an aperitif, as well as providing a hot summer day, quench thirst. A naturally fermented cider meet the quality and flavor for the consumer. Cider chilling, reveals a clear intense apple and pear aromas, a pleasant, sweet, mild flavor.
The most popular aperitif in Normandy (France) – Pommeau – produced by blending unfermented apple juice and apple brandy (a large quantity of alcohol stops the fermentation process, and the cider mixture takes on a specific taste).
Distilled from cider (alcohol) produced Calvados (Calvados, the French regions – Calvados and Normandy – is made from double distillation of cider) and apple brandy (applejack). Applejack – a strong alcoholic beverage made in North America by concentrating cider, frozen over traditional distillation.
Some manufacturers offer other beverages such as Snakebite – a mixture of beer and cider, Black Velvet (literally “poor man’s drink“) – cocktail, and the Canadian province of Quebec in 9-13% of ice cider (sometimes called the “Apple Ice Wine) is made before or post-harvest natural freezing apples.
Traditional ciders, bottled in wine bottles, poured into the cup with the leg. For the best flavor unfold, that a mild alcoholic drink slightly chilled, 13-15 ° C temperature. Since the taste of warm cider replaces, it is recommended to pour a small glass of drinks. Adding the above, the cider and whipped as much as possible to highlight all the nuances of taste and smell.
Cider is an excellent cocktail ingredient, is particularly suitable to a variety of fruits. In cider with a variety of liqueurs, syrups or other ingredients can produce different cocktails, such as cocktail “bull’s eye: 20 ml of brandy, 50 ml of apple cider, ginger ale and drink ice cube – in glass container.
Now, more and more popular not only traditional, but cranberry, strawberry, blueberry, lime, grape fruit and exotic flavors perry, distinguished by the non-traditional colors and refreshing taste. Most ciders, flavored with apple flavor than the other flavors, may still be permissible colored dyes. Made from apples, pears, juice concentrates, sparkling or carbonated. The sugar content of cider is unregulated, so the cider can be very dry and very sweet. Most of ethyl alcohol in it to 4.5 to 7% by volume.
Cider production is concentrated in the northern regions of France, Normandy and Brittany. Traditional French cider is very light and sparkling, so often put into the champagne bottle stopper and cork oak plugs. The wording on the bottle label describes the sweetness of the drink: doux – sweet, demi sec – semi-sweet, sec – Dry, Brut – sweetened.
French regions of apple cider is usually called CIDR (Brittany and Normandy). Ciders are made only from apple juice or pear juice and apple mixture. Instead of using grapes and bitter acids in apple juice. The latter non-carbon dioxide formed during fermentation. For example, the French Normandy and Brittany regions, especially where favorable conditions for apple growth, produced Écussion – an exceptional natural fruit-flavored cider that is produced according to ancient traditions of the special apple cider. Characterized by brownish-golden color, extremely delicate and unique taste. It is suitable to a variety of dishes Écussion Doux (2.5%, sweet) – the pork and sweet desserts, and Écussion Brut (5%, dry) – the cheese and fish.
Cidre Doux is a sweet cider, usually up to 3% of the strength of the demi sec – 3-5%, Cidre Brut – very dry cider (5% alcohol). Most French ciders are sparkling. Higher quality cider is sold in bottles of champagne-style (Cidre Bouché). Brittany cider is served in traditional ceramic bowls (or one large pots).
Spanish cider is produced mainly in the northern regions – Asturias and the Basque Country. Hispanic 4-8% alcohol cider a complex of fruit (apples, pears, plums), vanilla and honey aromas and the wine is usually served in bottles. Cider tasting cider in restaurants offered special – sidrerijose where cider is considered in large barrels. Like Ireland, the Spanish regions (Asturias and the Basque Country) drink called cider. Sidra Spanish is closely related to or sidrerías sidreríes (Asturias), sagardotegi (Basque Country).
UK cider is sweet, medium dry taste. Cider production is influenced by the Western tradition and the Kent and East Anglia tradition. This apple, tannins, more pronounced flavor of the drink and dessert culinary fruits (eg, Biddendens Theobolds). In the western part of England granted to non-carbonated cider with orange sediment appearance. As for Ireland, produced by Magnus, Strongbow. Mass-produced commercial cider such as Bulma, and is pasteurized carbonated. Color can be golden yellow in color, with a clear appearance of the filter.
In England a lot of high-quality cider from local apples produced in the traditional method. England bars, pubs and cider usually served along with beer, etc. That is to say poured straight from the tap kegs. Cider has a higher alcohol concentration, the darker the color is natural sediment. United Kingdom, particularly in southwest England, is the largest cider producing companies in the world. Cider is often known as scrumpy here (from the word scrump, a local dialect term meaning “small“ or “shriveled apples“).
Prevalent in Wales apples, pears, cider. Welsh varieties of apple and pear tastes often differ from those grown in England. Made Real type of cider. This product contains no less than 90% of fresh apple juice, without any additional flavorings or colors. By fermentation of sugar is added and then dilute with water. The product may contain at least 85% fresh apple juice, but without any artificial flavorings or colors.
America, fermented apple juice called Strong cider, and fermented and fresh apple juice – sweet cider. Perry popular in Sweden and France (Normandy region). For example, the French regulated Poire made from fermented pear juice. Corporate sweet cider, known as Babycham, traded primarily on women drink and sold in miniature Champagne-style bottles, and some are now passe. Next Cyser drink – cider fermented drink made with honey.
Germany (mostly sour taste), usually known as cider Apfelwein (apple wine), regionally known as Apfelmost (apple must), Viez (Latin-Chairman), Saurer Most (sour must). Their alcohol content – 5.5 to 7%.
Mexico’s most popular two types of cider (cider): apple flavored soda (soft Sidral Mundet and Manzana) and alcoholic sparkling, champagne-style bottles for sale.
Luxembourg viez (pronounced feetz) is quite similar to the English cider (scrumpy). It is cloudy and differ from non-alcoholic with alcohol.
Norway cider (sider) is a naturally fermented apple juice. Pear juice is sometimes mixed with apple. Popular in Sweden Kopparberg cider, drinking, and the United Kingdom. These apples, pears, summer fruits, wild berries, peaches and cloudberry-flavored drinks. Netherlands 5% alcohol by volume drink Jillz (sparkling apple mixture), promoted as an alternative to beer.
United States of America Ciderkin – very weak, a little drink cider made from apple cider cake. Pennsylvania apple cider legally defined as “a golden amber, opaque, unfermented, entirely non-alcoholic, of pressed apple juice.“ Apple cider containing more than 0.15 percent alcohol by volume.
Cider is often filtered, such as sparkling apple cider (non-alcoholic Martinelli). Alcoholic cider is produced in northern New England and New York. Woodchuck cider from Vermont – one of the most popular brands of north-eastern United States.
Perry, or Argentina, Sidra is the most popular holiday drink alcoholic carbonated, drinking over Christmas and New Year. Most commercial brands of cider Real, La Rama Caída Farruca and usually sold in 0.7 liter glass or plastic bottles.
Finland took second place in the cider market in the beer. It is 4.5 to 4.7% alcohol by volume Golden Cap, Fizz and Upcider. Almost all Finnish ciders are made from fermented apple (or pear) juice concentrate and the berry flavors of rhubarb and vanilla flavor.
Austria cider produced in the southwest of Lower Austria and Upper Austria. The most popular brand of alcoholic ciders in Australia – Strongbow, and Mercury (Cascade Brewery), Belgium – Strassen X Strongbow Jacques (usually cherry, raspberry and black currant flavors), Chile – Chicha, Denmark – Pomona, Fejø cider, Ørbæk Bryggeri (mainly English and French cider-style), Somersby, Ireland – Bulma, magnesium (oral ice chips). South Africa, there are two main types of cider (Lith. Hunters Gold and dry savanna).
East Asia (Japan and South Korea) ciders like Sprite lemonade. Korean market is dominated by Chilsung cider.
Lithuania common carbonated beer, often flavored pear cider. Sometimes in small bottles of different flavors bottled carbonated cider. The bottled cider in traditional Lithuanian market is not available. Lithuanian food and entertainment businesses cider supply: pear, cranberry, pineapple, passion fruit, apple and pear ciders taste which type of packaging – 0.5 liter cans, 30 liter drums, PET 1.5 l glass bottles (0.33 l .275 l).
See. calvados

© Sveiki atvykę/Welcome

13 Rgp

Maistologija

Pirmą kartą Lietuvoje išdrįsome sukurti visuomeninio maitinimo terminologijos enciklopediją, kurios Lietuvoje nebūta ir nėra. Čia abėcėlės tvarka rasite maistologijos terminus. Turime beveik 15000 tūkstančių maisto terminų, kurie tobulinami, rašomi ir pateikiami vaizdžiai. Kaip naudotis? Tiesiog paprastai. Jūs ateinate, skaitote, įvertinate, rašote komentarą, tačiau negalite be autoriaus leidimo šia medžiaga naudotis, ją skelbti viešai, nes turite gauti autorines teises.

Internete daug kalbų apie maistą, pilna receptų ir receptūrų, tačiau enciklopedijos Lietuvoje nerasite niekur. Todėl 15 metų patirtis leidžia teigti, kad kiek naudinga pateikta medžiaga, spręsti Jums.
Enciklopedija skirta maistininkams ir šio amato specialistams.
Įspėjame, kad internete yra sukčių, kurie naudojasi ir perima informaciją, nelegaliai ją skelbia, kopijuoja. Naudojant medžiagą būtina nurodyti šaltinį: http://www.maistologija.wordpress.com

Maistologija

For the first time in Lithuania, had the courage to create an encyclopedia of catering terminology that Lithuania would not and does not exist. Here you will find alphabetical food encyclopedia terms. We have nearly 15,000 thousands of food terms, which are developed, written and presented graphically. How do I use? Just normal. You have come to, read, evaluate, write a comment, but not without the permission of the author of this material to use, it is publicly known, because you have to get copyrights.

Internet much talk about food, full of recipes and recipe, but you will not find anywhere encyclopedia Lithuania. Consequently, the 15-year experience suggests that how useful will the materials will be up to you.
Encyclopedia for the rebels and the craft professionals, who may seek further information provided to broaden their horizons.
Wordpress.com appreciation of the team that gave access to their services. Advised that online fraudsters are using the information and take over illegally to publish, copy.  Using the material necessary to indicate the source: http://www.maistologija.wordpress.com

© Fermentuotų gėrimų mišiniai/DGS mixtures of fermented beverages

10 Rgp

Fermentúotų gėrimų mišiniaĩ dgs. – mišiniai, gauti sumaišius 1 ir / ar 2 ir / ar 3 nurodytus gėrimus, fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai – mišiniai, gauti sumaišius 1 ir / ar 2 ir / ar 3 nurodytus gėrimus su nealkoholiniu gėrimu, pvz., limonadu.
Maksimali tūrinė etilo alkoholio koncentracija (pagal gėrimo normatyvinio dokumento reikalavimus, tačiau nedidesnė nei 22 proc.) – 8,5 proc. sidrui, 12-19 proc. ir 7-12 proc. vaisių ir uogų vynui, 16-22 proc. midui ir kitiems fermentuotiems gėrimams.
Ženklinant gėrimus nurodomos jų kategorijos, jei specialūs teisės aktai nenustato kitaip.
Plg. distiliúotas gėrimas, maišýtas gėrimas, natūralùs gėrimas
Žr. alkohòlinis gėrimas, fermentãvimas (1)

DGS mixtures of fermented beverages – mixtures obtained by mixing 1 and / or 2 and / or 3, the drinks, soft drinks and fermented blends – mixtures obtained by mixing 1 and / or 2 and / or 3 of the drinks with soft drinks, for example., Lemonade.
The maximum volume of ethyl alcohol (by the drink test code requirements, but not higher than 22 percent.) – 8.5 percent. Cider, 12-19 percent. and 7-12 per cent. fruit and berry wines, 16 to 22 percent. mead and other fermented beverages.
The labeling of beverage out of their category, where specific legislation provides otherwise.
Cf. distilled drink, mixed drink, natural drink
See. liquor, fermentation

© Midus/Mead

9 Rgp

Midùs (4) – svaigusis gėrimas, gaunamas iš vandeniu atskiesto medaus, rauginamo vyno mielėmis. Tai fermentuotas medaus ir vandens tirpalas. Kilo iš Vidurinių Rytų arba labiau į rytus esančios Azijos (Rusijoje žinomas XI a. pabaigoje). Tai seniausias pasaulyje fermentavimo būdu gaminamas gėrimas. Jo istorija siekia aštuonis tūkstančius metų.
Buvo vartojamas Senovės Egipte, Graikijoje, Romoje. Midus Šiaurės kraštuose, kur neauga vynuogės, kadaise buvo populiarus gėrimas. Vėlyvaisiais viduriniais laikais, pradėjus daryti alų, jis tapo daugiausia tauriu gėrimu.
Seniausias žinomas fermentavimo būdu gaminamas gėrimas buvo iš atskiesto medaus, vandens ir mielių raugo, atsiradęs senovėje, kai nebuvo jokių saldiklių ir žmonės žinojo labai nedaug vaisių rūšių.
Midus laikomas senovės lietuvių ir prūsų tautiniu gėrimu. Midaus gėrimą Prūsijoje pirmieji mini Vulfstangas (XI a. pabaiga) ir Petras Dusburgietis (XIV a.). Lietuvoje feodalizmo laikais midus buvo gaminamas dvaruose, vienuolynuose, pardavinėjamas dvarų, miestų ir miestelių smuklėse.
Miestiečiams teisė gaminti midų buvo suteikiama didžiausiomis kunigaikščių privilegijomis. XVIII a. pradžioje Lietuvoje, Lenkijoje, Prūsijoje garsėjo Kauno midus. XIX a. jį beveik išstūmė kiti alkoholiniai gėrimai (ypač degtinė). Prieš II pasaulinį karą buvo gaminamas Prienų alaus darykloje. Per karą gaminti nustota, po karo midaus gamyba neatnaujinta.
Mūsų protėviai midų, kaip ir alų, gerdavo iš specialių geriamųjų ragų, apkaustytų metalu. Tai liudija rasti puošnūs ragai IV-VI a. kapuose. Šie ragai buvo naudojami šermenų metu, o po jų pripildyti midaus įdedami į kapus.
Tradiciškai buvo geriamas lietuviškas midus – specialiai paruoštas alkoholinis gėrimas. Miško bičių medus tam tikromis proporcijomis buvo maišomas su vandeniu, tada virinamas, vėliau kuriam laikui paliekamas fermentuotis.
Midus Lietuvoje karaliavo iki XVII a., kol jį išstūmė pigesni ir greičiau pagaminami alkoholiniai gėrimai: alus ir degtinė. Be to, XVII-XVIII a., nykstant bitininkystei ir kylant medaus kainoms, midaus gamyba nunyko.
Naują midaus gamybos technologiją sukūrė Aleksandras Sinkevičius (1908-1989 m.). Jo iniciatyva 1959 m. midus vėl pradėtas gaminti Stakliškių (Prienų raj.) alaus gamykloje (nuo 1964 m. eksperimentinė gamykla „Lietuviškas midus“), kur gaminami ir midaus balzamai – stiprūs alkoholiniai gėrimai midaus pagrindu (pavyzdžiui, Žalgiris, Suktinis, Nemunas, Bočių, Dainava, Gintaras). 1972 m. Sinkevičiaus technologija užpatentuota Didžiojoje Britanijoje.
A. Sinkevičius sukūrė 12 rūšių midaus ir stipriųjų midaus gėrimų: natūralus midus, fermentuojamas vitaminingomis alaus mielėmis ir brandinamas nuo vienerių iki dvejų metų (Dainava, Trakai, Bočių, Stakliškės), nemažai lietuviško midaus distiliatų – stipriųjų gėrimų (Žalgiris, Suktinis, Nemunas, Šventinė ir kiti).
Kaip vynuogių vyno skonis priklauso nuo vynuogių rūšies ir kokybės, taip ir gaminant midų labai svarbi naudojamo medaus rūšis ir kokybė. Medų sumaišius su įvairiomis sultimis, gaunamos netradicinės midaus rūšys.
Skiriama:
1. Grynasis midus. Gaminamas iš gero natūralaus medaus, atskiedžiant jį vandeniu ir pridedant įvairių prieskonių.
2. Tikrasis midus. Jam gauti vartojamas šviesus, švarus, centrifuguotas medus, suneštas iš liepų, vaismedžių, baltųjų dobilų ir pievų.
3. Vaisių midus. Gaminamas iš medaus su vandeniu, pridedant aromatingų vaisių ir uogų sulčių. Tinka ir blogesnis medus, iš kelminių avilių, kuriame būna įmaišyta bičių duonos, suneštas iš grikių ir apskritai tamsesnės spalvos medus, nes jo kvapo ir skonio trūkumus pašalina sulčių kvapas.
Tautinis lietuvių gėrimas – iš medaus, prieskonių ir vandens su mielėmis gaminamas midus.
Midaus skonis ir aromatas labai priklauso nuo naudojamų vyno mielių. Midui užraugti daugiausia naudojamos vynuoginės kultūrinės mielės. Vaisių midui užraugti tinka ir kitos vyno mielės.
Nuo medaus vyno vaisių midus skiriasi tuo, kad, gaminant midų, medus su vaisių sultimis maišomas rūgimo pradžioje, o medaus vynas medumi tik pasaldinamas.
Midaus stiprumas priklauso nuo mielių kiekio, rūgimo procesų ir ypač nuo medaus kiekio: kuo daugiau medaus, tuo midus stipresnis, saldesnis ir skanesnis: stiprus ir saldus midus gaunamas imant vienam litrui medaus vieną litrą vandens, stiprus, bet nesaldus – vieną litrą medaus atskiedus dviem litrais vandens, silpnas ir nesaldus – vieną litrą medaus atskiedus trim litrais vandens.
Vandeninis medaus tirpalas virinamas su prieskoniais (čiobreliais, imbieru, citrinos, cinamono žievelėmis, vyšniomis, žemuogėmis, gervuogėmis, liepžiedžiais, kadagio uogomis, gilėmis, apyniais) ir fermentuojamas alaus (arba vyno) mielėmis (natūralus midus) arba dar dedama ir etilo alkoholio (midaus gėrimas).
Dabar gaminamos šešios midaus rūšys (10-16 proc. stiprumo natūralaus midaus ir penkios rūšys 25-75 proc. stiprumo midaus gėrimo).
Midus pilamas ar papildomas iš dešinės pusės.
Midus yra nacionalinis Etiopijos gėrimas (vadinamas Tej). Amerikoje midų gamina per dvidešimt vyninių, kur yra keleto kategorijų midus – gazuotas ir negazuotas.
Medų sumaišius su įvairiomis sultimis, gaunamos netradicinės midaus rūšys. Vynuogių ir medaus derinio rezultatas – clarre. Iš sidro ir medaus gaunamas cyser. Pridėjus braškių arba spanguolių sulčių gaunamas gėrimas, žinomas melomel vardu.
Daugiausia midaus gamybos ir gėrimo tradicijų sukurta Skandinavijos šalyse.
Žr. medùs (4)

Mead – tipple obtained from water-diluted honey, wine yeast fermentation. It is fermented honey and water solution. Originated from the Middle East or further east in Asia (known in Russia at the end of eleventh century). It is the oldest in the world produced by fermentation of the drink. Its history dates back to eight thousand years.
It was used in ancient Egypt, Greece and Rome. Mead North countries, which do not grow grapes, was once a popular beverage. Late mean time, start to make beer, he became the most noble drink.
The oldest known fermentation of the drink was diluted honey, water and yeast starter culture, resulting in ancient times, when there was no sweeteners, and people knew very little fruits.
Mead is considered ancient Lithuanian and Prussian nationality drink. Prussia first drink of mead mini Vulfstangas (XI century end) and Peter Dusburg (XIV century). Lithuania feudal times, mead was produced in the estates, monasteries, manor houses sold, cities and towns smuklėse.
The citizens the right to produce mead was given the greatest princes of privilege. Century beginning in Lithuania, Poland, Prussia, known for Kaunas Mead. Nineteenth century it almost supplanting other alcoholic drinks (especially spirits). Before World War II, the debate has been made in the brewery. During the war production ceased after the war the production of mead not renewed.
Our ancestors of mead, as well as beer, drank a special oral horn. This is evidenced by the horns to find luxurious IV-VI centuries graves. These horns were used šermenų during and after their fill of mead placed in cemeteries.
Have traditionally been oral Lithuanian Mead – specially prepared alcoholic beverage. Wild honey bees in certain proportions were mixed with water, then boiled, then left to ferment for a while.
Mead Lithuania reigned until the seventeenth century, until it is pushed out cheaper and faster produced alcoholic beverages: beer and vodka. In the seventeenth and eighteenth centuries, the disappearance of honey bee-keeping and rising prices, the production of mead disappeared.
Mead new technology developed Sinkevicius Alexander (1908-1989 m.). His initiative in 1959 Mead once again started to produce Stakliskiu (discussion reg.) brewery (since 1964 on an experimental plant “Lithuanian mead), which produced and mead balms – strong alcoholic drinks mead basis (for example, Grunwald, rolls, Neman, Ancestors, sang, Amber). 1972 Sinkevičius technology patented in Great Britain.
A. Sinkevicius created 12 types of honey and mead strong drinks: natural mead, beer yeast fermentation vitaminingomis and aged from one to two years (MOVED, Penza, Ancestors, Stakliškės), a number of Lithuanian mead distillates – Spirits (Grunwald, rolls, Neman, and Festive others).
How to taste wine grapes depends on the type and quality of grapes, and the production of mead is very important use of honey type and quality. Honey mixed with various juices, obtained by non-traditional types of mead.
Dedicated to:
1st Net Mead. Made from a good natural honey, diluting it with water and adding various spices.
2nd True mead. He used to get a bright, clean, centrifuged honey suneštas of lime, tree, white clover and grassland.
3rd Fruit Mead. Made of honey with water, adding the flavors of fruit and berry juice. Suitable for honey and worse, which is mixed with bee bread from buckwheat and generally darker-colored honey, because of its smell and taste juice removes the smell of the shortcomings.
Lithuanian national drink – of honey, spices and yeast with the water produced by Mead.
Mead flavor and aroma is very dependent on the use of wine yeast. Mead ferment mainly used for vineyard culture yeast. Fruit mead ferment for other wine yeasts.
From honey mead wine fruit differ in that the production of mead, honey mixed with fruit juice at the beginning of fermentation, the wine and honey – honey.
Mead strength depends on the quantity of yeast, fermentation processes and in particular the quantity of honey, the more honey mead in a stronger, sweeter and tastier: strong and sweet mead is obtained by taking a single liter of honey, one liter of water and strong, but sugarless – one liter of honey diluted in two liters of water, weak and sugarless – one liter of honey diluted in three liters of water.
The aqueous solution is boiled with honey, spices (thyme, ginger, lemon, cinnamon, cherries, wild strawberries, blackberries, lime buds, juniper berries, acorns, hops) and the fermentation of beer (or wine), yeast (natural mead), or even placed, and ethyl alcohol (mead drink).
Now produced six types of mead (10-16 per cent. The strength of natural honey and five species of 25-75 percent. The strength of the drink mead).
Mead added to or poured from the right side.
Mead is the national drink of Ethiopia (known as Tej). American mead produced within twenty-wine, where there are several categories of mead – carbonated.
Honey mixed with various juices, obtained by non-traditional types of mead. Grapes and honey, mix the result – clarre. From cider and honey produced cyser. By adding strawberry or cranberry juice drink produced by known melomel name.
Most of the production of mead and drink in a traditional Scandinavian countries.
See honey

© Brendis/Brandy

9 Rgp

Breñdis (2) [angl. brandy < ol. brandewijn – pervarytas vynas] – alkoholinis gėrimas, gaminamas distiliuojant vyną (pvz., konjakas), arba iš fermentuotų persikų, vyšnių, obuolių, abrikosų ir kitų sulčių.
Brendis minimas VII-VIII a. arabų rašytiniuose šaltiniuose. Arabų alchemikai eksperimentavo distiliuodami vynuoges ir kitus vaisius, norėdami pagaminti medicininį spiritą. Jų žinios ir technologija išplito už islamo šalių ribų ir kaip vynuogių spiritas brendis VIII a. pabaigoje su vienuoliais misionieriais atkeliavo į Europą, pirmiausia į Ispaniją.
Brendžio gamybos technologija yra panaši, tačiau kiekviena jo rūšis turi ypatingų ir savitų gamybos etapų. Iš vynuogių išspaudžiamos sultys, kurios paliekamos fermentuotis. Jaunas rūgštus baltasis vynas (turintis apie 8-10 %) distiliuojamas vieną arba du kartus. Vyno kokybė priklauso nuo klimato. Brendžio gamyba skiriasi nuo spirito rektifikavimo. Rektifikuojant spiritą, išvalomas spiritas nuo lakiųjų priemaišų, o gaminant vyno distiliatą, šios priemaišos surenkamos, nes laikymo metu jos suteikia gėrimui būdingą skonį ir kvapą. Vyno distiliatas yra šiurkštaus skonio, nemalonaus aromato. Norint suteikti visai kitokį skonį ir atspalvį, vyno distiliatas pilamas į naujas ąžuolines statines ir laikomas esant patalpoje tam tikrai temperatūrai ir santykinei oro drėgmei. Vykstant oksidacijos reakcijoms, vyno spirito stiprumas silpnėja, iš medienos pasisavintos medžiagos suteikia gėrimui gintarinę-auksinę spalvą, o vykstant cheminiams procesams, susidaro kvapiosios medžiagos. Po kelių mėnesių turinys iš naujų statinių perpilamas į senas statines, kuriose brandinamas daugelį metų. Gėrimas brandinamas ir laikomas pagal griežtus reikalavimus. Ekspertai brandintus distiliatus maišo, kupažuoja, skiedžia tyru vandeniu iki reikiamo stiprumo ir išgauna nepakartojamą skonį.
Skiriamos trys pagrindinės brendžio rūšys:
1. Vynuogių brendis, išdistiliuotas iš fermentuotų vynuogių sulčių arba iš sugrūstų, bet neišspaustų vynuogių minkštimo ir odelės.
2. Išspaudų brendis, pagamintas iš suspaustų vynuogių minkštimo, odelių ir kotelių, kurie lieka po to, kai vynuogės yra sugrūdamos ir išspaudžiamos tam, kad išgautų daugiausia sulčių vynui.
3. Vaisių brendis, pagamintas iš fermentuotų vaisių.
Vaisių skonio brendis skiriasi nuo vaisių brendžio. Vaisių skonio brendis yra vynuogių alkoholinis gėrimas su kito vaisiaus skonio ekstraktu. Vaisiniai brendžiai, išskyrus pagamintus iš uogų, dažniausiai distiliuojami iš vaisių vynų.
Brendis gali būti sauso vyno distiliatas ir konjako spiritas. Jis pilstomas iš vienų indų į kitus, po to perkeliamas iš vieno rūsio į kitą.
Brendžiui būtina drėgmė kaip ir konjakui, netgi pelėsiai ant sienų.
Lietuvoje populiariausias Armėnijos, Moldovos ir Azerbaidžano, kiek rečiau – Graikijos ir prancūziškas brendis.
Brendis gali būti gaminamas naudojant skirtingus vyno spirito mišinius, specialiai atrinktus pagal jų išskirtines ypatybes bei optimaliausią brandinimą, išsiskirti auksine gintaro, raudonmedžio spalva ir rafinuotu ąžuolo aromatu su švelniais medaus tonais, juntamais susipinančiais įvairių gėlių bei džiovintų vaisių (apelsinų, razinų, kriaušių, slyvų) ir riešutų, prieskonių (cinamono, vanilės, muskato) aromatais, sodriu ir kompleksišku, maloniu subalansuotu, švelniu skoniu.
Brandinimas gali trukti net iki 25 metų. Brendžio amžių išduoda turtingas skonis, o sodrų, minkštą, švelnų skonį bei santūrų aromatą jam dovanoja ąžuolas ir laikas.
Brendis geriamas ir vienas, ir kaip aperityvas grakščiose tulpės formos taurelėse. Tinka su kava, arbata su citrina.
Lietuvoje brendis gaminamas iš rinktinio prancūziško brendžio, išlaikyto ąžuolo statinėse penketą ir daugiau metų. Tai gintaro spalvos 38 % tūrio brendis (Oskaras), pavadintas lietuvių kilmės prancūzų poeto ir prieškario Lietuvos diplomato Oskaro Milašiaus vardu, yra švelnus bei mįslingas.
Išpilstomas į 0,7 l, 0,35 l butelius suvenyrinėse dėžutėse arba 0,5 l ir plokščius 0,2 l talpos butelius.
Prie brendžio geriausiai tinka užkandžiai, kurie nenustelbia paties gėrimo skonio: vaisiai, šokoladas, riešutai ar švelnaus skonio sūriai.
Buvusioje Jugoslavijoje gaminamas slyvų brendis geriamas kaip aperityvas. JAV brendis – tai gėrimas, popietinis atsipalaidavimas. Prancūzijoje gaminami tik labai aukštos kokybės, geriausiomis juslinėmis ypatybėmis išsiskiriantys ir ilgai brandinami konjakai. Latvijoje konjakiniai spiritai nustatytomis proporcijomis maišomi su distiliuotu vandeniu.
Kaip ir konjako, taip ir brendžio išlaikymo amžius ant butelio užrašomas raidėmis:
– VS – very special – išlaikomas ne mažiau kaip trejus metus ąžuolo statinėse;
– VSOP – very special old pale – išlaikomas ne mažiau nei penkerius metus;
– XO – extra old – išlaikomas ne mažiau kaip šešerius metus.
Dar išlaikymo metus galima žymėti žvaigždutėmis.
Įvairiose šalyse panašūs gėrimai gavo skirtingus pavadinimus, pvz., Slivovica – gaminama iš slyvų Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Jugoslavijoje, Kalvadosas – iš obuolių Vokietijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Grapa – Italijoje iš vynuogių išspaudų, Mark – iš vynuogių išspaudų Prancūzijoje, Chacha – iš vynuogių išspaudų Gruzijoje, Rakija – Bulgarijoje iš slyvų ir vynuogių išspaudų, Arakas – Turkijoje iš cukranendrių melasos, Lis – Prancūzijoje iš vyno nuosėdų, William – daugelyje pasaulio šalių iš kriaušių, Kirsh – iš vyšnių Vokietijoje, Briuno – Prancūzijoje iš juodųjų slyvų, Tekila – Meksikoje iš kaktuso agavos, Sake – Japonijoje iš ryžių, Buka – Alžyre iš imbiero.
Lietuviški brendžiai: Senasis Ąžuolas – 40 % stiprumo, skaidrus, šviesiai auksinės ar šviesiai rudos spalvos, švelnaus, sudėtingo skonio ir obuolių aromato gėrimas. Cukraus koncentracija 10g/100 cm. Obuolių spiritas laikomas ąžuolinėse statinėse 2-3 metus. Lietuviškas kalvadosas – 42 % stiprumo, skaidrus, šviesaus arba tamsaus gintaro spalvos, aštroko, kiek deginančio skonio, sudėtingo aromato gėrimas. Cukraus koncentracija 10g/100 cm. Laikomas ąžuolinėse statinėse 5 metus.
Lietuvos prekybos centruose didžiulis alkoholinių gėrimų pasirinkimas, pavyzdžiui, švelnus, gundančiai aromatingas brendis Alexander 5* iš saulėtosios Graikijos, sodrios gintaro spalvos ir malonaus skonio brendis Kolumbs iš Latvijos, turintis ąžuolo aromatą (penkerius metus brandintas medžio statinėse). Ispaniškas chereso brendis Fernando de Castilla Solera Reserva – raudonmedžio spalvos, švelnaus, subalansuoto skonio, vaisių aromato – brandinamas tradiciniu Solera y Criaderas metodu, kai jaunesni brendžiai maišomi su ilgiau išlaikytais ąžuolo statinėse, kuriose prieš tai buvo laikomas Oloroso bei Amontillado cheresas. Tai vienas geriausių brendžių savo kategorijoje.
Svarbiausios prekės rūšys: Graikijoje – Metaxa 3*, Metaxa 5*, Metaxa Grand Private Reserve, Ispanijoje – Soberano, Conde de Osborne, Don Pelayo, Gran Duque d’Alba („OKB“), Leepanto, Portugalijoje – Ribero, Ferreira, Prancūzijoje – Condor XO, XO Superior, Condor XO Extra, Fourlat XO, Condor VSOP, Courriere XO, Calvados du Pays d’Auge AOC, Cortel, eau-de-vie Massenez (White Hall), Courrier, Conte de Lanauze (William Pitters).
Žr. alkohòlinis gėrimas

Brandy [Eng. Brandy <ol. brandewijn – banished wine] – an alcoholic beverage produced by distillation of wine (eg, brandy), or from fermented peaches, cherries, apples, apricots and other juices.
Brands mentioned in VII-VIII Arabic written sources. Arab alchemists experimented with distilling grapes and other fruits to produce medical alcohol. Their knowledge and technology for the spread of Islamic countries, the wine and spirits as brandy VIII century At the end of the monks missionaries arrived in Europe, particularly in Spain.
Brandy production technology is similar, but each species has its special and distinctive stages of production. Extracted from grape juice, which is left to ferment. Young acidic white wine (containing about 8-10%) is distilled once or twice. Wine quality depends on the climate. Brandy production is different from the rectification of spirits. Rectifying spirits, cleansed from the spirit of volatile impurities in the production of wine distillate, the impurities collected during the storage because they provide for drinking taste and smell. Wine tasting distillate is rough, unpleasant aroma. To give a completely different taste and touch, the wine is poured into the distillate new oak barrels and stored in a room at a given temperature and relative humidity. During oxidation reactions, weakens the strength of spirits of wine, wood misappropriated material gives drink amber-golden color, and the course of chemical processes that produce flavorings. After several months of the contents of the new building is poured into old barrels in which aged many years. The drink is matured and stored under strict conditions. Experts distillates aged in the bag, kupažuoja, skiedžia pure water to the required strength and produces a unique taste.
Three main types of brandy:
1st Grape brandy, distilled from fermented grape juice or sugrūstų but neišspaustų grape pulp and skin.
2nd Pomace brandy is made from crushing grape pulp, skins and stems that remain after the grapes are packed and pressing for the maximum of the extracted juice for wine.
3rd Fruit brandy made from fermented fruit.
Fruit-flavored brandy is different from the fruit brandy. Fruit-flavored grape brandy is an alcoholic drink with other fruit-flavored extract. Fruit brandies, other than berries, usually distilled from fruit wines.
Brands may be a dry wine distillate and brandy spirits. It is poured from one dish to another, and then transferred from one species to another.
Brandy need moisture as well as cognac, even mold on the walls.
Lithuania is the most popular in Armenia, Azerbaijan and Moldova, as far less – Greek and French brandy.
Brands can be produced using different mixes of spirits of wine, specially selected by their unique characteristics and optimal aging, divorce golden amber, mahogany in color and exquisite aroma of oak with soft honey tones, instantaneous susipinančiais various flowers and dried fruits (oranges, raisins, pears, plums ), nuts, spices (cinnamon, vanilla, nutmeg), flavors, rich and complex, balanced, pleasant, mild taste.
Maturation may take up to 25 years. Brandy age issue rich flavor and rich, soft, mellow and restrained oak aromas and give him time.
Brand and drinking alone as an aperitif and flowing tulip shaped taurelėse. Suitable for coffee, tea with lemon.
Lithuania brandy is made of selected French brandy, aged in oak barrels for five years or more. This amber-colored 38% brandy (Oscar), called Lithuanian-born French poet and diplomat, the pre-war Lithuanian Oscar Milosz on behalf of a delicate and whimsical.
Packaged in 0.7 liter, 0.35 liter bottles or cans suvenyrinėse 0.5 liter and 0.2-liter flat bottles.
The best brandy, refreshments, which obscured the taste of the drink: fruit, chocolate, nuts or sweet cheese.
In the former Yugoslavia made plum brandy drunk as an aperitif. American brandy – a drink, relaxing afternoon. France produced a very high quality, best sensory characteristics of distinguished and long-matured cognac. Latvia cognac spirits in fixed proportions are mixed with distilled water.
As for Brandy, and Brandy and maintenance ever recorded on a bottle of characters:
– VS – very special – is maintained at less than three years in oak casks;
– VSOP – Very Special Old Pale – is maintained at less than five years;
– XO – extra old – is maintained for at least six years.
Another year of maintenance may designate stars.
In various countries, like beverages, received different names, for example., Slivovitz – made from plums in Bulgaria, Hungary, Romania, Yugoslavia, Calvados – apple from Germany, Denmark, Switzerland, Grappa – Italy from grape pomace, Mark – of grape marc in France, Chacha – of grape pomace in Georgia, Rakia – Bulgarian from plum and grape pomace, Arakan – Turkey from cane molasses-lis – French wine from the sediment, William – in many countries in the world of pear, Kirsh – Cherry from Germany, Briuno – from France, black plum, Tequila – Mexico from agave cactus, Sake – Japan is rice, Buka – in Algeria from ginger.
Lithuanian brandies: The Old Oak – 40% strength, clear, light golden or pale brown, smooth, complex flavors and aromas of apple drink. Sugar concentration 10g/100 cm. Apple spirit as oak barrels for 2-3 years. Lithuanian calvados – 42% strength, a clear, bright or dark amber in color, tangy, as far as burning taste, complex flavor drink. Sugar concentration 10g/100 cm. Held in oak barrels for 5 years.
Lithuanian supermarket huge selection of alcoholic beverages such as soft, seductively aromatic brandy Alexander 5 * Sunny in Greece, rich amber color and a pleasant taste of brandy Kolumbs Latvia, with flavors of oak (for five years, matured wood barrels). Spanish sherry Fernando de Castilla Brandy Solera Reserva – mahogany-colored, smooth, balanced flavor, fruit flavored – aged in the traditional Solera y Criaderas approach where younger brandies are mixed up with the retained oak barrels, which had been considered and Oloroso sherry Amontillado. This is one of the best brandy in its category.
The main product types: Greece – Metaxa 3 * Metaxa 5 * Metaxa Private Reserve Grand, Spain – Soberano, Conde de Osborne, Don Pelayo, Gran Duque d’Alba (OKB), Leepanto, Portugal – Ribera, Ferreira, France – Condor XO, XO Superior Condor XO Extra Fourlat XO, Condor VSOP, XO Courrier, Calvados du Pays d’Auge AOC, Cortel, eau-de-vie Massenez (White Hall), Courrier, Conte de Lanauze (William Pitt) .
See . alcoholic drink

© Fermentuotas gėrimas/Fermented beverage

9 Rgp

Fermentúotas gėrimas – skaidrus ir neskaidrus gėrimas rūgimo būdu. Tai alus, midus, sakė, sidras, stautas, vaisių ir uogų vynas, fermentuotų gėrimų mišiniai (pvz., gazuotas arba putojantis vaisių ir uogų vynas), fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai (pvz., vaisių ir / ar uogų vyno kokteilis).
Indų, rastų neolito epochos Jiahu kaimo liekanose (Kinija, Henanio provincija), rodo, kad jau prieš 9000 metų buvo geriamas fermentuotas gėrimas iš ryžių, medaus ir vaisių. Maždaug tuo pat metu Artimųjų rytų kultūrose pradėtas gaminti alus ir vynas. Mesopotamijos molinėse lentelėse randama alaus gamybos receptų, o mene vaizduojami alų geriantys žmonės. Indų „Ajurvedoje“ aprašoma alkoholinių gėrimų vartojimo nauda bei nesaikingumo žala. Alkoholio vartojimas medicinos tikslais minimas senovės Egipto ir šumerų dokumentuose.
Skiestas vynas (paprastai santykiu 1 dalis vyno ir 4 dalys vandens) buvo reguliariai vartojamas senovės Graikijoje, ir buvo daugumos Romos piliečių mitybos dalis. Vandens pavertimas vynu yra vienas pirmųjų stebuklų, Naujajame Testamente priskiriamų Jėzui Kristui, o vyno vartojimas Paskutinės vakarienės metu vėliau pavertė jį būtina eucharistijos dalimi.
Viduramžių Europoje alų paprastai vartodavo visa šeima (stipriausią – trigubos fermentacijos – alų vyrai, silpnesnį moterys, silpniausią vaikai), taip pat buvo vartojamas sidras ir išspaudų vynas. Tuo tarpu vynas buvo aukštesniųjų klasių gėrimas.
Amerikos žemyno civilizacijos (pirmojo kontakto su europiečiais metu – XIV a.) taip pat gamino savitus alkoholinius gėrimus. Actekai vietinį vyną (pulkė) leido vartoti tik religinių ceremonijų metu bei sulaukusiems 70 metų amžiaus. Pietų Amerikoje buvo gaminamas į alų panašus gėrimas iš kukurūzų ir kasavos (manioko) – prieš fermentavimą augalai būdavo sukramtomi, kad išsiskirtų cukrus.
Fermentuotų gėrimų asortimentas – razinų vynas (Malton) iš salyklo ekstrakto ir vyno nuosėdų; melsvųjų kanadinių eglių gėrimas (Spruce); ryžių vynas, palmių vynas, imbierinis alus ir žolių (augalinis) alus; fermentuotų gėrimų mišiniai.

Fermented beverage – transparent and opaque beverage fermentation process. It is beer, Mead said, cider, stautas, fruit and berry wines, fermented drink mixes (such as soda or sparkling fruit wine), fermented and non-alcoholic mixed drinks (eg fruit and / or fruit wine cocktail).
Dish found in the Neolithic era Jiahe village residues (China, Henan Province), shows that as early as 9000 years ago have been drinking fermented drink made from rice, honey and fruit. Around the same time, Middle Eastern cultures started to produce beer and wine. Mesopotamian clay tables found in the brewing recipes, and the art of beer drinking, people are represented. Indians ‘Ayurveda’ describes the benefits of alcohol consumption and excess losses. Drinking alcohol for medical purposes mentioned in ancient Egyptian and Sumerian documents.
Diluted wine (usually a proportion of 1 part of wine and 4 parts water) was regularly used in ancient Greece and Rome, the majority of citizens were part of the diet. Water Conversion wine is one of the first miracles attributed to the New Testament, Jesus Christ, and wine consumption during the last dinner later made it a necessary part of the Eucharist.
Medieval Europe, beer consumption is usually the whole family (the strongest – a triple fermentation – beer, men, women are weaker, the weakest children) were also used for cider and wine pomace. Meanwhile, the wine was the drink of higher grades.
American continent, civilization (the first contact with Europeans at the time – XIV century) as well as producing specialty alcoholic drinks. Aztecs local wine (flocks) have allowed only for use in religious ceremonies and have reached 70 years of age. South America was produced beer-like drink made from corn and Kašava (manioc) – prior to fermentation plants were sukramtomi to be released in the sugar.
Fermented beverage mix – raisin wine (Malton) of malt extract and wine lees, blue spruce Canadian beverage (Spruce), rice wine, palm wine, ginger beer and herb (vegetable), beer, fermented beverage mixes.

© Raudonoji arbata/Red tea

8 Rgp

Raudonóji arbatà – natūralios raudonos spalvos tonizuojantis gėrimas iš įvairių žolelių, sėklų, šaknų, žievės, grūdų, nenaudojant arbatžolių. Tai pusiau fermentuota arbata, gaminama Taivane ir Kinijoje.
Afrikiečių ji vadinama Rooibos. Tai lapeliai ankštinės kultūros, augančios Pietų Afrikos Cedarberg’o kalnuose. Ši raudonos spalvos arbata yra sodraus, salsvoko kvapo. Smulkių, panašių į adatėles lapelių arbata yra malonaus skonio, labai kvapni ir gerai malšina troškulį.
Rooibos – tai smulkių, panašių į adatėles, Aspalathus Linearis lapelių arbata, populiari Europoje, Japonijoje ir kitose šalyse. Jos arbatžolės naudojamos kaip prieskonis sriuboms, troškiniams, marinatams, padažams bei konditerijos gaminiams.
Vytinimo metu arbatos lapeliuose esančios medžiagos reaguoja su deguonimi ir įgauna raudoną spalvą. Lapeliai turi būti sveiki, nesusmulkinti ir nesusukti. Ši arbata gaunama ypatingos fermentacijos būdu. Raudonosios arbatos fermentacija nutraukiama, kai lapelių kraštai įgauna raudoną atspalvį. Tada susiformuoja stiprus ir nuostabus aromatas.
Raudonojoje arbatoje nėra jokių priedų ar konservantų, kofeino, tačiau yra nedaug tanino, gausu mineralinių medžiagų (fluoro, mangano, geležies, kalcio ir kt.).
Raudonoji arbata geriama ten, kur arbatmedžiai neauginami, tačiau tvirtas arbatos tradicijas turinčiose šalyse: Indijoje, Tolimuosiuose Rytuose. Ji gali pakeisti arbatą tada, kai nepageidaujamas tonizuojantis teino poveikis.
Patartina gerti vaikams, žmonėms, sergantiems alerginėmis ligomis. Užplikoma verdančiu filtruotu verdančiu vandeniu, 7-10 min. palaukiama, kol pritraukia.
Korėjiečių virtuvėje raudonoji arbata dažniausiai gaminama iš spragintų grūdų. Galimi įvairūs variantai: iš miežių (geriama šalta, tinka karštomis vasaros dienomis), iš kukurūzų (pasižyminti švelniu saldumu), iš ryžių (ryžiai naudojami tik kaip priedas), iš miglinių šeimos augalo (Coix lacrymajobi), iš grikių ir kitų augalų. Tokios arbatos dažniausiai geriamos saldintos. Žinomiausios iš jų: iš chrizantemų (naudojama ir kaip vaistas nuo peršalimo), iš hortenzijų porūšio (geriama per Budos gimtadienį), iš ženšenio (tradicinė korėjiečių arbata), iš kvapiosios citrinos, iš imbiero (dažniausiai su medumi), iš medaus.
Plg. juodóji arbatà, žalióji arbatà
Žr. matė nkt., šaltóji arbatà


Red tea – of the natural red color from a variety of tonic herbs, seeds, roots, bark, corn, without the use of tea. This semi-fermented tea produced in Taiwan and China.
It is called African Rooibos. This leaves leguminous crops growing in South Africa Cedarberg’o mountains. This red tea is rich, salsvoko smell. Small, leaf-like needles in a pleasant tasting tea is very fragrant and highly refreshing.
Rooibos – This small, like needles, Aspalathos Linearis leaf tea, popular in Europe, Japan and other countries. They are used as a tea flavor soups, stews, pickles, sauces and confectionery.
Curing the tea leaves of a substance reacts with oxygen and becomes red. Leaves must be healthy, and not ground nesusukti. This special tea is obtained by fermentation. Red tea fermentation is terminated when the leaf edges become red hue. Then the formation of a strong and wonderful aroma.
Red tea, no additives or preservatives, caffeine, but there is little tannin, rich in minerals (fluoride, manganese, iron, calcium, etc.)..
Red tea drinking where there is not grown Tea bushes, but a strong tradition of tea-producing countries: India, the Far East. It can change the tea when the adverse effects of tonic teine.
It is advisable to take children, people with allergic diseases. Užplikoma boiling filtered boiling water, 7-10 minutes. wait until the drive.
Korean cuisine usually red tea made from grain spragintų. Various options are available: from barley (drunk cold, suitable for hot summer days), maize (characterized by a gentle sweetness) of rice (rice is used only as a supplement), the Poaceae family plant (Coix lacrymajobi) from buckwheat and other plants. These usually taken orally sweetened tea. The best known of them from chrysanthemum (used as medicine for colds), a subspecies hydrangea (taken during the Buddha’s birthday), of ginseng (Korean traditional tea), a flavoring of lemon, a ginger (often with honey) of honey.
Cf. black tea, green tea
See. mate (tea), cold tea

© Juodoji arbata/Black tea

8 Rgp

Juodóji arbatà – viena iš arbatos rūšių, gaminama iš tų pačių augalų, kaip ir žalioji arbata, skiriasi tik gamybos būdai. Tai pati populiariausia arbata.
Pirmiausia šviežiai nuskinti lapeliai rūšiuojami, vytinami (jei reikia – vyniojami), fermentuojami ir kaitinami esant aukštai temperatūrai, po to džiovinami, ir taip gaunama juodoji arbata.
Nuo žaliosios arbatos skiriasi tuo, kad juodoji fermentuojama ir vyniojama. Tuo arbatžolėms suteikiama charakteringa juoda spalva bei savitas aromatas.
Žali augalo lapeliai plonu sluoksniu išdėliojami ant specialių stovų ir vytinami, kol netenka didelės dalies drėgmės ir tampa itin minkšti.
Apvytinti arbatkrūmio lapeliai kelis kartus sukami rankomis arba specialiomis sukimo mašinomis. Šio proceso metu lapeliai maigomi, traiškomos jų gyslelės ir taip išsiskiria sultys bei aliejai, itin svarbūs fermentuojant. Sukami lapeliai įgauna vamzdelio formą, dalis jų sulūžinėja.
Susukti lapeliai pernešami į dideles vėsias ir drėgnas, užtemdytas patalpas, kur paskleidžiami plonu sluoksniu – fermentacijai. Fermentacijos metu deguonis jungiasi su išsiskyrusiomis sultimis, lapeliai tamsėja, formuojasi charakteringas juodosios arbatos aromatas.
Po fermentacijos lapeliai džiovinami specialiose džiovyklose oro srovėmis. Išsiskyrusios sultys ir jų sudėtyje esantys eteriniai aliejai džiovinimo metu tarsi prikepa prie lapelių ir ilgam užsikonservuoja, vėl išsiskleisdami tik užplikius arbatžoles.
Išdžiovintos arbatžolės sijojamos pro specialius sietus ir taip atskiriamos stambialapės, smulkios, labai smulkios arbatžolės ir arbatžolių dulkės. Žali bekvapiai arbatkrūmių lapeliai tampa kvapiomis tamsios spalvos įvairių atspalvių ir dydžio bei formos arbatžolėmis.
Gaminama sveikų lapelių juodoji arbata, o norint, kad ji būtų stipresnė, greičiau prisitrauktų, lapeliai yra smulkinami. Vienkartiniams maišeliams lapeliai yra ypač susmulkinami, tačiau tai nereiškia, kad arbata yra prastesnės kokybės.
Arbatžolės neturi būti laikomos ilgiau nei 2 metus nuo pagaminimo. Vanduo kaitinamas iki virimo temperatūros (100 °C), išskyrus labai švelnias arbatas, kurioms rekomenduojama kiek žemesnė temperatūra. Juodoji arbata pritraukia mažiau nei 30 sekundžių, tačiau ne daugiau kaip per 5 minutes, nes ilgiau palaikius, išsiskiria daug taninų ir gėrimas apkarsta. Stimuliuojantis arbatos poveikis atsiranda laikant 3 minutes, o raminantis – 5 minutes.
Pagrindinės arbatos yra skirstomos į porūšius, ypač juodoji arbata. Kiekvienam porūšiui yra reikalavimai bei standartai. Dažniausiai ant pakelio rašoma, kokia yra arbata: pirmasis lapelis ir pumpurėlis, žemesnis lapelis, smulkinta arbata, arbata, apdorota CTC būdu (šiuo būdu paruoštų arbatų nuoviras – labai stiprus ir greitai nusidažantis).
Visų rūšių juodoji arbata ruošiama taip: pašildytame arbatinuke užpilama verdančiu vandeniu ir laikoma 3-5 min.
Pasaulinėje rinkoje parduodama labiau žinoma juodoji arbata, kurios yra daugybė rūšių:
1. Indiška arbata (parduodama nemaišyta):
– aromatinga juodoji arbata (vadinama arbatžolių šampanu), auginama Himalajuose (Darjeeling), skirstoma dar į smulkesnes kategorijas. Tai brangiausia ir kokybiškiausia arbata pasaulyje;
– aukštos kokybės, stipresnė, aitresnė, ne tokia aromatinga juodoji arbata (Assam arba Assama), parduodama gryna arba gaminamas arbatos mišinys;
– skaidri, stipri ir labai kvapi juodoji arbata (Nilgiri), auginama Pietų Indijoje. Arbatžolės gražios spalvos, aromatingos;
– aromatinga tirštaus skonio, labai reta, brangi juodoji arbata (Sikkim), jauniausia iš žymiųjų indiškųjų ir eksportuojama nedideliais kiekiais.
2. Šri Lankos (Ceilono) arbata ir jos mišiniai:
– auksinės spalvos, subtilaus aromato ir minkšto, tačiau šiek tiek aitroko skonio elitinė juodoji arbata (Ceylon Nuwara Eliya);
– tamsi raudonai ruda labai stipri ir aromatinga juodoji arbata, vadinama bendru Ceilono vardu;
– labai kvapus, greitai pritraukiantis arbatžolių užpilas (Ceylon Broken Orange Pekoe);
– kokybiška aukščiausios rūšies apelsinų, gėlių kvapo arbatos mišinys iš pirmųjų arbatžolių lapelių, arbatos viršutinių lapelių (Ceylon Flowery Orange Pekoe). Arbatžolės pailgos, taisyklingai susuktos;
– juodosios arbatos mišinys (Ceylon Orange Pekoe) iš ilgų smailių lapelių. Tai arbata, kurios lapeliai skinami, kai viršutinis pumpuras jau skleidžiasi.
3. Kiniška arbata:
– savito aromato ir ryškios raudonos spalvos, stipraus užpilo arbata (Keemun), parduodamas kaip atskiras rūšis, labai mėgstama mišiniais;
– pikantiška juodoji arbata (Lapsang Souchong) su dūmų aromatu, kuris atsiranda džiovinant arbatžoles;
– pusiau fermentuota arbata (Yunnan), primenanti Oolong arbatą. Yra daugybė šios arbatos porūšių.
4. Žymiausi juodosios arbatos mišiniai:
– vidutinio dydžio ir smulkios (Keemun) ir indiškos ar Ceilono arbatų mišinys (English Breakfast);
– mišinys (Irish Breakfast) iš vidutinio dydžio ir smulkios (Assam) arbatos, Kartais pridedama vidutinės kokybės indiškos ar Ceilono arbatos;
– mišinys (Russian Caravan) iš trijų arbatos rūšių: kiniškos juodosios arbatos (Keemun arba Yunnan), indiškos arba Ceilono arbatos ir nedidelės dalies pikantiškosios (Lapsang Souchong) arba kiniškos pusiau fermentuotos (Oolong) arbatos.
Assam (arba Assama) – tradicinė ryškaus, kartoko skonio pusryčių arbata, Didžiojoje Britanijoje geriama su pienu.
Darjeeling – švelniausia ir kvapniausia iš klasikinių juodosios arbatos rūšių, vertinama ne mažiau nei prancūziškas šampanas. Geriama be pieno, dažniau kaip pavakario ar popiečio arbata.
Ceilono arbata yra gražios spalvos, sodri, kvapni. Tai popiečio arbata, puikiai tinkanti prie saldumynų. Galima gerti su pienu.
Daugiausia pasaulyje juodosios arbatos išgeriama Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir Rusijoje. Įvairiose šalyse saviti juodosios arbatos ruošimo būdai. Didžiojoje Britanijoje mėgstamiausios gana stiprios indiškos ir Ceilono arbatos, jų mišiniai, dažniausiai geriama su pienu. Rusijoje juodoji arbata tradiciškai verdama virtuvuose ir geriama iš į specialius metalinius stovus įstatytų stiklinių – be pieno ir gana saldi. Indijoje patiekiama pagal britišką tradiciją, tačiau dažniausiai verdama pridedant pieno ir prieskonių (išimtis – Darjeeling arbata, geriama be jokių papildomų priedų). Arabai ir turkai geria saldžią juodąją arbatą iš nedidelių stiklinių taurelių. Irane geriama labai karšta, ją užkandant skaldytu cukrumi, neretai į arbatą dedama cinamono ar imbiero. Uzbekai mėgsta gerti juodąją arbatą su maltais juodaisiais pipirais, kartais dar pridedama medaus. Tibete iš jakų sviesto ir juodosios arbatos, įbėrus žiupsnelį druskos, verdamas tradicinis gėrimas.
Svarbiausi juodosios arbatos arbatžolių gamintojai – Kinija, Indija, Šri Lanka, Vietnamas, Taivanas, Indonezija, Iranas, Turkija, Gruzija, Argentina, Brazilija, Ekvadoras, Kenija. Geros kokybės juodoji arbata gaminami Kinijoje, Indijoje, Japonijoje ir Šri Lankoje, o vidutinės ar prastokos kokybės – Kenijoje (Afrika), Argentinoje, Brazilijoje ir Ekvadore (Pietų Amerika).
Plg. žalióji arbatà
Žr. arbatà (2), Ceilòno arbatà, Earl Grey


Black tea – from one type of tea is produced from the same plant as green tea, but with different techniques. This is the most popular tea.
First, freshly picked leaves sorted, has been cured (if necessary – wrap), fermented and heated at high temperature, then dried, and this produces black tea.
Since green tea is different in that the fermented black and reel. At the tea given characteristic black color and distinctive flavor.
Green plant leaves are placed on a thin layer of special racks and cured, while losing much of the moisture and becomes very soft.
Gimped tea bush leaves repeatedly rotated by hand or by special rotating machinery. This process leaves deleted, swabbed the Lines and is excreted juices and oils essential to fermentation. Swivel tube takes the form of leaflets, some of them breaks.
Twisted leaves are transported to the high cool and damp, dark room, where a thin layer of spread – fermentation. During fermentation, oxygen binds with juice, which is distinguished, darker leaves, forming a characteristic black tea flavor.
After fermentation leaves are dried in special drying air currents. Juice released and they contain essential oils like baking, drying the leaves and sticks to the long-protected against damage, we can re-deploy only boiled water tea infusions.
The dried tea sieved through special sieves and separated so fine, very fine tea and tea dust. Green tea bushes, odorless, leaves are dark kvapiomis various shades and sizes and forms of tea.
Production of healthy leaf black tea, but in order for it to be stronger, faster pull, leaves are crushed. Disposable bags leaves are chopped and in particular, but that does not mean that the tea is of lower quality.
Tea should not be kept longer than 2 years from production. Water is heated to boiling temperature (100 ° C), except for very mild teas, which are far below the recommended temperature. Black tea attracts less than 30 seconds, but no more than 5 minutes, hold for longer, produce a lot of tannins and drink rancid. Stimulating effect of tea stored there for 3 minutes, and soothing – 5 minutes.
The main tea is divided into subcategories, in particular black tea. For each subspecies are the requirements and standards. In most cases the package reads, what is the tea: the first leaflet and buds, lower leaflet, minced tea, tea, processed by the CTC (in this way prepared teas tea – very strong and quick turns).
All kinds of black tea prepared as follows: pre-warmed pot Pour boiling water for 3-5 minutes and stored.
In the global market by selling more widely known black tea, which is the number of species:
1st Indian Tea (sold unblended):
– Flavored black tea (tea is called champagne), grown in the Himalayas (Darjeeling), further divided into sub-categories. This is the most expensive and highest quality teas in the world;
– High-quality, stronger, aitresnė not a flavored black tea (or Assam Assam), sold fresh or made tea mixture;
– Clear, strong and very smell of black tea (Nilgiri), grown in South India. Tea and beautiful color, aromatic;
– Aromatic rich flavor, very rare, expensive black tea (Sikkim), the youngest of Indian and exported in small quantities.
2nd Sri Lanka (Ceylon) tea and mixtures thereof:
– A golden color and delicate flavor and soft, but slightly acerbic, tart taste of basic black tea (Ceylon Nuwara Eliya)
– Dark red-brown and very strong flavored black tea, known as Ceylon common name;
– Highly scented, quickly attracting tea infusion (Ceylon Broken Orange Pekoe)
– High-quality extra-orange flowers, smell of the first tea blend tea leaves, tea leaves of the upper (Ceylon Flowery Orange Pekoe). Tea oblong, regularly twisted;
– A mixture of black tea (Ceylon Orange Pekoe) from the long pointed leaves. These tea leaves are picked, the top bud is unfold.
3rd Chinese tea:
– Distinctive flavor and bright red color, strong tea infusion (Keem), sold as a separate species, it is very popular blends;
– Spicy black tea (Lapsang Souchong) with aromas of smoke, which occurs during drying of tea;
– Semi-fermented tea (Yunnan), reminiscent of Oolong tea. There are a lot of this tea varieties.
4th The most famous black tea blends:
– Medium and small size (Keem) and Indian and Ceylon teas blend (Polski Breakfast);
– The blend (Irish Breakfast), medium-sized and small (Assam), tea, sometimes accompanied by a medium-quality Indian or Ceylon tea;
– The blend (Russian Caravan) of the three types of tea: Chinese black tea (or Keem Yunnan), Indian or Ceylon tea and a small part of cheese (Lapsang Souchong) or a Chinese semi-fermented (Oolong) teas.
Assam (or Assam) – a traditional bright, bitter taste of breakfast tea drunk in Britain with the milk.
Darjeeling – very soft and fragrant from the classic black tea, valued not less than French champagne. Taken without milk, more often than the afternoon or afternoon tea.
Ceylon tea is a beautiful color, rich, fragrant. This afternoon tea, perfectly suited to the confectionery. You can drink the milk.
Most of the world’s black tea drunk in Britain, Ireland and Russia. In various countries, distinctive black tea treatments. UK favorite pretty strong Indian and Ceylon teas, and mixtures thereof, usually taken with milk. Russian black tea is traditionally cooked in the kitchen and taken to a special metal racks of glass inserted – no milk sweet and pretty. Served in India under the British tradition, but usually boiled in milk and adding spices (the only exception – Darjeeling tea, taken without any additional accessories). Arabs and Turks used to drinking sweet black tea from small glasses of glass. Iran is taken very hot, it eating broken sugar is often added to tea, cinnamon and ginger. Uzbeks like to drink black tea with minced black pepper, honey is sometimes added. Tibet from yak butter and black tea, pour in a dash of salt, cooked the traditional drink.
Major producers of black tea tea – China, India, Sri Lanka, Vietnam, Taiwan, Indonesia, Iran, Turkey, Georgia, Argentina, Brazil, Ecuador, Kenya. Good quality black tea produced in China, India, Japan and Sri Lanka, and the medium-quality or poorly – Kenya (Africa), Argentina, Brazil and Ecuador (South America).
Cf. green tea
See. tea, ceylon tea, Earl Grey

© Geltonoji arbata/Yellow tea

8 Rgp

Geltonóji arbatà – viena rečiausių arbatos rūšių, gaminamų tik Kinijoje. Tai aukštos kokybės gėrimas, pateikiamas Imperatoriškajame Dvare Japonijoje arba specialiu būdu apdorota arbata, panaši į žaliąją, naudojant tik lėtesnį džiovinimo procesą. Tėvynė – Junanio provincija (Kinija).
Nuo seno geltonoji arbata buvo tik didikų ir imperatorių gėrimas, o arbatžolių pardavimas užsieniečiams buo griežtai draudžiamas ir baudžiama mirtimi. Todėl ilgai buvo slepiamas gaminimo būdas. Į Europą per Rusiją ši arbatos rūšis atkeliavo tik XIX a. pradžioje, kai Kinijos imperatorius leido ją mainyti į sabalų kailius.
Geltonoji arbata labai reta, jos gaminimas – ilgas, kruopštus, rankų darbo reikalaujantis procesas. Arbata gaminama iš vos prasiskleidusių arbatmedžio lapelių, todėl ji visuomet yra tik pačios aukščiausios rūšies. Apdorojama ne ypač karštoje saulėje, o fermentacijos procesą praeina tik tiek, kiek spėja kočiojimo metu, todėl arbatžolės būna tik šiek tiek parudavusios.
Dėl lengvos fermentacijos verdant arbatą gaunamas gelsvas atspalvis. Gamybos procesas užima apie 70 valandų – pirmas arbatos pumpurėlis surenkamas šaltu laiku, išdžiovinamas vėsiame vėjyje. 1 kg arbatos sudaro apie 25000 pumpurėlių. Gaminant geltonąją arbatą, naudojama ypatinga arbatos krūmo rūšis su ypač dideliais, tvirtais, sultingais auksinės spalvos pumpurais, kartais pilnai padengtais sidabriniu pūkeliu. Užpylus arbatą, gaunamas skaidrus gelsvos spalvos gėrimas, turintis nepakartojamą aromatą ir malonų skonį. Užpylus arbatą skaidriame stikliniame inde, galima matyti, kaip pumpurėliai pasisuka smaigaliu į viršų ir pradeda tai kilti į paviršių, tai vėl leistis žemyn.
Apdirbamai ir fermentuojamai arbatai naudojami aukščiausios kokybės jauniausi arbatos lapeliai, kurie gėrimui suteikia išskirtinį, minkštą, tačiau sodrų aromatą ir skonį. Nors arbatlapiai nėra išvaizdūs, o pati arbata pakankamai stipri, jos skonis yra nepaprastai švelnus ir malonus, tačiau sunkiai apibūdinamas ir neapibrėžiamas.
Geltonosios arbatos puodeliui paruošti reikia maždaug 2 šaukštelių arbatžolių. Užplikoma 70-80 °C temperatūros vandeniu, paliekama pritraukti 3-5 minutėms.
Žr. arbatà (2)

Yellow tea – one of the rarest types of tea produced in China only. This is a high quality beverage, the Imperial Palace in Japan or in a special way processed tea, like green, with just a slower drying process. Homeland – Yunnan Province (China).
The old yellow tea was only emperors and nobles drink, and tea for sale to foreigners buo strictly prohibited and punishable by death. Therefore, the production has long been a hidden way. To Europe via Russia, this type of tea only in the nineteenth century came at the beginning of the Chinese emperor, was allowed to exchange in sable fur.
Yellow tea is very rare, and its production – the long, meticulous, hand-intensive process. Tea made from tea leaves, which only will be built, so it is always only the highest quality. Treatment is not particularly hot in the sun, and disappear only in the fermentation process, in so far as speculated at the time of rubbing, the tea is only slightly brown.
The light produced by fermentation of boiled tea yellowish hue. The production process takes about 70 hours – the first tea buds collected on time in cold, dry cool wind. 1 kg of tea buds of about 25000. The production of yellow tea, used a special tea bush species with particularly large, firm, juicy golden buds, sometimes in full bloom of silver-coated. He hath covered tea, it is a clear yellow drink with a unique flavor and sweet taste. He hath covered tea transparent glass container, it can be seen as the tip buds turns up and is beginning to rise to the surface, then descend back down.
Being cultivated and fermented tea used for the youngest of the highest quality tea leaves, which lend a special drink, a soft, but rich aroma and taste. Although tea leaves not look, and the same tea strong enough for her taste is very mild and pleasant, but difficult to describe and indefinable.
Yellow cup of tea ready to be approximately 2 teaspoons tea. Cover 70-80 º C water and left to raise three to five minutes.
See . tea

%d bloggers like this: