Archyvas | © Grietinė RSS feed for this section

© 4Karamelė/4Caramel

26 Rgs

4 Karamèlė (2) [pranc. caramel] – maistingas, kietas konditerijos gaminys (ledinukas), verdamas iš cukraus, sviesto ir grietinės ar pieno.
Žr. ledinùkas (2)

4 Caramel [French. caramel] – nutritious, hard confectionery (candy), boil the sugar, butter and cream or milk.
See. candy

© Grietinės padažas

1 Rgs

Grietìnės pãdažas – viena iš karštųjų padažų grupių.
Gaminamas į įkaitintą grietinę pridedant baltai pakepintų miltų arba į baltą padažą pridedant grietinės.
Labai kaloringas, todėl tinka prie neriebių patiekalų (liesos mėsos, daržovių, kruopų ir pan.): grietinės padažas su pomidorais – prie mėsos maltinių masės patiekalų, balandėlių, bulvių patiekalų ir pan.; grietinės padažas su svogūnais – prie langetų, befstrogeno, mėsos maltinių masės ir bulvių patiekalų; grietinės padažas su krienais – prie virtos jautienos, kiaulienos, paršiukų mėsos, liežuvių; grietinės padažas su kiaušiniais – prie virtos jautienos, salotų; grietinės padažas su obuoliais – prie silkės; rūgusio pieno padažas – daržovių salotoms; virtas pieniškas padažas – vietoj majonezo; dietinis padažas – kaip dietinis majonezas.
Grietinės padažas turi grietinės skonį, kvapą ir spalvą. Skonis truputį aštresnis, negu pieno padažų, nes jame yra daugiau pieno rūgšties.
Žr. píeno pãdažas

Cream sauce – one of the hot sauces groups.
Made in the heated cream by adding toasted white flour or white sauce by adding cream.
A lot of calories, making it suitable for the non-fat foods (lean meat, vegetables, grains, etc..) Sour cream, tomato sauce – with meat balls weight dishes, dove, potato dishes, and so on., Sour cream sauce with onions – to langetų, Beef stroganoff, meat weight balls and potato dishes, with horseradish cream sauce – the cooked beef, pork, hogs meat, tongue, sour cream sauce with egg – the cooked beef, lettuce, sour cream sauce with apples – in the Herring; curd sauce – vegetable salad, boiled milk sauce – instead of mayonnaise, sauce diet – a diet of mayonnaise.
Sour cream sauce to taste, smell and color. Taste a bit sharper than the milk sauce, because it contains more lactic acid.
See. milk sauce

© Sveiki atvykę/Welcome

13 Rgp

Maistologija

Pirmą kartą Lietuvoje išdrįsome sukurti visuomeninio maitinimo terminologijos enciklopediją, kurios Lietuvoje nebūta ir nėra. Čia abėcėlės tvarka rasite maistologijos terminus. Turime beveik 15000 tūkstančių maisto terminų, kurie tobulinami, rašomi ir pateikiami vaizdžiai. Kaip naudotis? Tiesiog paprastai. Jūs ateinate, skaitote, įvertinate, rašote komentarą, tačiau negalite be autoriaus leidimo šia medžiaga naudotis, ją skelbti viešai, nes turite gauti autorines teises.

Internete daug kalbų apie maistą, pilna receptų ir receptūrų, tačiau enciklopedijos Lietuvoje nerasite niekur. Todėl 15 metų patirtis leidžia teigti, kad kiek naudinga pateikta medžiaga, spręsti Jums.
Enciklopedija skirta maistininkams ir šio amato specialistams.
Įspėjame, kad internete yra sukčių, kurie naudojasi ir perima informaciją, nelegaliai ją skelbia, kopijuoja. Naudojant medžiagą būtina nurodyti šaltinį: http://www.maistologija.wordpress.com

Maistologija

For the first time in Lithuania, had the courage to create an encyclopedia of catering terminology that Lithuania would not and does not exist. Here you will find alphabetical food encyclopedia terms. We have nearly 15,000 thousands of food terms, which are developed, written and presented graphically. How do I use? Just normal. You have come to, read, evaluate, write a comment, but not without the permission of the author of this material to use, it is publicly known, because you have to get copyrights.

Internet much talk about food, full of recipes and recipe, but you will not find anywhere encyclopedia Lithuania. Consequently, the 15-year experience suggests that how useful will the materials will be up to you.
Encyclopedia for the rebels and the craft professionals, who may seek further information provided to broaden their horizons.
Wordpress.com appreciation of the team that gave access to their services. Advised that online fraudsters are using the information and take over illegally to publish, copy.  Using the material necessary to indicate the source: http://www.maistologija.wordpress.com

© Lydytas sūris

6 Rgp

Lýdytas sūris – terminiu būdu darytas pieno produktas, gaminamas iš įvairių fermentinių sūrių, pusfabrikačių, skirtų lydymui, varškės ir grietinės bei sviesto, kitų pieno produktų bei skoninių priedų. Tai perdirbtas sūris.
Lydytas sūris – pieno gaminys, gaminamas iš sūrio, pridedant arba nepridedant kitų pieno gaminių bei maisto sudedamųjų dalių ir leistinų priedų, gautas lydant ir emulguojant mišinį karščiu ir emulsikliais. Prie šios pozicijos priskiriami tepieji lydyti sūriai ir lydyto sūrio gaminiai. Lydyto sūrio gamybai panaudoto nenugriebto ir nugriebto pieno kiekiai apskaičiuojami pagal nenugriebto ir nugriebto pieno kiekius lydyto sūrio gamybai sunaudotose žaliavose (sūryje ir kituose pieno gaminiuose).
Gaminant lydytus sūrius, naudojamos specialios lydančiosios druskos, kondensuotas pienas ir sausi pieno milteliai, išrūgų baltymų masė, šviežios ir kondensuotos posūrinės išrūgos, baltymų pusfabrikatis iš pasukų, taip pat skonio priedai – valgomoji druska, cukrus, kakava, kava, rūkyti mėsos ir žuvies gaminiai, žuvų konservai, pomidorų pasta, svogūnai, grybai, riešutai, medus, vaisių sultys, esencijos, razinos ir kiti; prieskoniai – vanilė, įvairių rūšių pipirai, petražolės, garstyčios, kmynai, kardamonas, gvazdikai, laurų lapai, krapai, jų aliejus, česnakai; pagalbinės medžiagos – citrinos rūgštis, natrio arba kalcio karbonatas, želatina, agaras, rūkymo prietaisai, vanduo, sorbininė rūgštis, nizinas; įpakavimo medžiagos – folija, celofanas, polistirolas, polietilenas ir kiti.
Pagal prekinius bei technologinius požymius lydyti sūriai gali būti:
a) pjaustomi (pavyzdžiui, Rambynas, Kostromos),
b) dešros tipo (30-40 % riebumo) (pavyzdžiui, dešrinis rūkytas su prieskoniais, turistinis),
c) pastos tipo (30-60 % riebumo) (pavyzdžiui, sūris su grybais pietums, su svogūnais sriuboms, sūris su baravykais),
d) saldūs (20-30 % riebumo) (pavyzdžiui, šokoladinis, kavos, su riešutais, su medumi, su mėtomis),
e) lydytų sūrių konservai (45-50 % riebumo) (pavyzdžiui, sterilizuoti, pasterizuoti)
f) lydyti sūriai (30-45 % riebumo) su priedais ir prieskoniais.
Pjaustomi lydyti sūriai (dažniausiai riekutėmis) turi aštroką, rūgštoką skonį, gautą iš lieso pieno, priedų prieskonį, tamprią, elastingą konsistenciją. Fasuojami į foliją.
Dešros tipo sūriai rūkomi kamerose arba gaunami, dedant į masę specialaus rūkymo preparato. Jų skonis priklauso nuo rūkymo intensyvumo ir panaudotų priedų. Konsistencija – tampri, elastinga, lengvai pjaustoma į riekutes.
Pastos tipo lydyti sūriai turi švelnią konsistenciją ir paprastai fasuojami į polimerinę tarą. Gali būti gaminami su priedais ir be jų. Sūriai be priedų turi charakteringą sūrio skonį. Juos rekomenduojama smulkinti.
Saldūs plastiniai lydyti sūriai (sūreliai) turi saldų skonį, priedų prieskonį, o konsistencija kinta nuo elastingos, tamprios iki pastos tipo. Gali būti fasuojami į foliją ir polimerinius indelius. Šių sūrių asortimentas – šokoladinis, kavos, vaisinis, vaikiškas su riešutais.
Lydyti sūriai su priedais ir prieskoniais gaminami iš subrendusių natūralių sūrių, šviežio lieso sūrio, skoninių priedų ir sviesto, pridedant susmulkintos pusiau rūkytos ir rūkytos dešros, kiaulienos kumpio, pipirų, kmynų, krapų, salierų, pomidorų.
Lydytų sūrių sterilizuoti ir pasterizuoti konservai fasuojami į metalines dėžutes, kurios po to termiškai apdorojamos. Lydyto sūrio milteliai gaminami, lydytą masę džiovinant purkštuvinėse džiovyklose. Konservuoti sūriai gaminami iš rinktinės žaliavos, daugiausia iš olandiškų sūrių ir sviesto. Jų skonis ir kvapas sūriai rūgštokas, turintis būdingą pasterizacijos prieskonį.
Žaliava parenkama atsižvelgiant į lydyto sūrio rūšį, jos išnokinimo laipsnį, aktyvųjį rūgštingumą ir kitas savybes.
Ruošiant fermentinius sūriu lydymui, nuo jų paviršiaus pašalinamas parafinas arba polimerinė plėvelė, jie plaunami karštu vandeniu, nuvaloma nevalgoma žievė, po to sūriai apiplaunami šiltu vandeniu.
Sviestas išpakuojamas iš taros ir pergamento, nuvalomas jo geltonas paviršiaus sluoksnis ir supjaustomas gabalais. Paviršiaus sluoksnis prieš panaudojant lydomas atskirai. Sausa žaliava (pieno, išrūgų, pasukų milteliai, cukrus ir kt.), esant reikalui, sijojama.
Prieskoniai prieš panaudojimą apdorojami termiškai: kmynai mirkomi karštame vandenyje, pipirai ir gvazdikėliai gali būti dezinfekuojami karštu oru. Po to sviestas nupilamas ir naudojamas lydytų sūrių gamyboje.
Paruošti ir išrūšiuoti sūriai supjaustomi ir smulkinami specialiais smulkintuvais. Kiekviena žaliavos rūšis paruošiama atskirai ir laikoma atskiroje patalpoje. Varškė smulkinama tik su veleniniais malimo įtaisais.
Nuo lydančiųjų druskų parinkimo ir paruošimo priklauso lydytų sūrių kokybė ir patvarumas laikymo metu. Druskos parenkamos atsižvelgiant į sūrio rūšį, jų išnokimo laipsnį ir aktyvų rūgštingumą. Panaudojant druskas gaunami įvairaus skonio ir kvapo, konsistencijos, prekinės išvaizdos ir spalvos sūriai.
Lydyti sūriai gali būti standžiai suvynioti į foliją arba polimerinę plėvelę, polietilenines stiklinaites arba dėžutes. Nuėmus įpakavimo medžiagą sūrio paviršius būna švarus, lygus, neapdžiūvęs, neapipelijęs.
Lydytų sūrių skonis ir kvapas – rūgštokas, aštrus arba saldus, su pridėtų priedų prieskoniu arba be pašalinio prieskonio kvapo. Jų konsistencija – pakankamai standi, tampri, rišli, švelni, vienodai pasiskirsčiusi visoje sūrio masėje, gali būti su kmynų ir krapų grūdeliais, razinomis ir panašiai.
Šios rūšies sūriai esti nuo baltos iki gelsvos, nuo gelsvos iki geltonos, nuo geltonos iki rusvos arba nuo gelsvos iki žalsvos spalvos, tolygiai pasiskirsčiusi visoje sūrio masėje. Aštrių lydytų sūrių spalvą nulemia priedų dalelių intarpai, dar kitų – kmynų ir krapų ekstraktai.
Karšta lydyto sūrio masė fasuojama specialiais fasavimo-įpakavimo įrenginiais. Po fasavimo lydyti sūriai atšaldomi ir pakuojami į transportavimo tarą. Į kiekvieną dėžę pakuojami vieno pavadinimo, vienodo riebumo, vienos gaminimo partijos ir formos sūriai.
Cilindrų, pusiau cilindrų formos lydyti sūriai, įvynioti į foliją su etikete, dedami į kartonines arba plastmasines apvalias dėžutes, o lydyti luito formos sūriai – į stačiakampes dėžutes. Į vieną dėžutę dedama vieno arba įvairių pavadinimų, tačiau tokios pačios formos ir svorio lydyti sūriai. Kiti lydyti sūriai dedami į dėžes be dėžučių. Dėžės šone pažymimi įprastiniai ženklai.
Žr. pérdirbtas sūris, sūrẽlis (2)

© Grietinė

6 Rgp


Grietìnė (2) – pieno paviršiuje nusistovėję riebalai. Tai rūgštus, riebus pieno produktas. Grietinė, kurioje dalis pieno riebalų pakeista augaliniais riebalais, nebegali būti vadinama įprastu vardu: toks gaminys vadinamas grietinės ir augalinių riebalų mišiniu.
Gaunama iš pasterizuotos ir ataušintos grietinėlės, suraugintos grynomis pieno rūgšties streptokokų kultūromis. Lietuvoje gaminama 10-30 proc. riebumo grietinė. Vienas iš šviežių pieno gaminių – grietinės ir augalinių riebalų mišinys. Tai gaminys, gaunamas rauginant grietinėlės ir augalinių riebalų mišinį pieno rūgšties kultūrų raugu.
Turi baltymų, pieno cukraus, vitaminų (ypač A, E, B2, PP). Jos rūgštumas 60-90 T (Ternerio laipsnių). 100 g energinė vertė – 1219 kJ (291 kcal).
Grietinė yra vienalytė, tirštoka, baltos spalvos su gelsvu atspalviu masė, rūgštoko skonio su gerai juntamu pasterizacijos prieskoniu. Produktas gali būti kaloringas ir nekaloringas, riebus ir liesas, rūgštus ir nelabai rūgštus, tirštas ir skystas.
Grietinės skonį ir kvapą pirmiausia formuoja lakieji aromatiniai junginiai (acetaldehidas, acetonas, diacetilas, etanolis ir kt.), lakiosios laisvosios riebalų rūgštys (acto, kaprono, kaprilo, propiono, valerijono, izobutilo ir kt.). Didžiausią įtaką kvapui turi butilo rūgštis.
Kuo daugiau riebaluose mažesnio molekulinio svorio riebalų rūgščių, tuo greičiau vyksta oksidacijos procesai. Laikant grietinę, vyksta mikrobiologiniai ir fermentiniai procesai, dėl kurių riebalai skyla bei susidaro peroksidų ir laisvųjų riebalų rūgščių, t. y. sukelia neigiamą poveikį grietinės kokybei. Tai rodo nemalonus kvapas, apkartęs skonis. Šių procesų intensyvumas priklauso nuo grietinės laikymo temperatūros. Esant aukštesnei temperatūrai visi procesai vyksta kur kas sparčiau.
Vykstant hidrolizės procesui grietinėje, skyla trigliceridai, susidaro digliceridai ir monogliceridai bei laisvosios riebalų rūgštys. Pagal šių rūgščių kiekį galima nustatyti pieno riebalų hidrolizės laipsnį, jų kokybės pokytį.
Laikant grietinę, pieno riebaluose vyksta ir oksidaciniai procesai. Iš pradžių susidaro peroksidai – pirminiai oksidacijos produktai, nurodantys riebalų gedimo pradžią. Vėliau peroksidai skyla ir susidaro antriniai oksidacijos produktai (ketonai, aldehidai). Jų susiformavimą lydi nemalonus kvapas ir skonis. Po to produktas tampa netinkamas vartoti.
Pieno riebalų oksidacijos laipsnį nustato peroksidų skaičius bei oksidacijos laipsnis, panaudojant barbitūro rūgštį. Pirminiai ir antriniai oksidacijos procesai įvertinami tiriant ultravioletinių (UV) spindulių absorbciją.
Riebalų gedimas pristabdomas laikant produktą žemoje temperatūroje arba panaudojant įvairius sintetinius antioksidantus (butilhidroksitolueną (BHT), butilhidroksichinoną ir panašius galatus), kurių imam ribotai, nes šie junginiai yra toksiški.
Riebalų oksidacinį stabilumą didina vitaminai C ir E, uogos bei vaisiai, augalų (šalavijo, čiobrelio ir kt.) ekstraktai. Pastarieji tinkamiausi augalinių aliejų kokybei pagerinti. Grietinės kokybei pagerinti augaliniai antioksidantai nelabai tinka, nes jie turi įtaką grietinės natūraliam skoniui bei kvapui.
Riebalų skilimą stabdo pieno baltymuose esančios SH grupės, kurios pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Ypač dideliu SH grupių kiekiu pasižymi išrūgų baltymai.
Panaudojus išrūgų baltymus, gautus ultrafiltracijos būdu, gerokai pagerėja grietinės kokybė ir sumažėja jos gedimo kinetiniai procesai. Grietinės biologinę vertę pagerina ir natūralus priedas – sausosios išrūgos, kurios sulėtina ir gedimo procesus laikymo metu.
Kuo daugiau įdedama sausųjų išrūgų, tuo daugiau grietinėje susidaro laisvųjų lakiųjų riebalų rūgščių rauginimo metu. Tačiau peroksidų kiekis žymiai mažesnis. Kuo daugiau sausųjų išrūgų, tuo grietinė rūgštesnė.
Sausųjų išrūgų kiekis turi įtakos jusliniams grietinės rodikliams. Kuo daugiau įdėta sausųjų išrūgų, tuo grietinė tampa rūgštesnė, labiau jaučiamas sausųjų išrūgų priedo prieskonis ir stipresnis produkto kvapas. Išrūgų išsiskiria daugiau, didinant sausųjų išrūgų kiekį, nuo kurio priklauso peroksidų skaičiaus kinetikos intensyvumas: kuo daugiau įdėta sausųjų išrūgų, tuo peroksidų skaičius grietinėje mažesnis.
Laikymo metu nenaudojant sausųjų išrūgų grietinės skonis – grynas pienarūgštis, aromatas – be pašalinių prieskonių ir kvapų, o konsistencija – vienalytė, klampi. Didinant laiką paromis grietinė tampa skystoka, su išrūgomis, aitri, karti, sugedusio skonio, su pelėsiais.
Laikymo metu įdėjus 1 % sausųjų išrūgų, grietinės skonis yra grynas pienarūgštis, aromatas būdingas šviežiai grietinei be priedų, o konsistencija – vienalytė, klampi. Didinant laiką paromis grietinė tampa rūgšti, pereinanti į kartumą, vystosi pelėsiai, skystoka, su daug išrūgų.
Laikymo metu įdėjus 2 % sausųjų išrūgų, grietinės skonis yra pienarūgštis, labai panašus į grietinės be priedų, klampi, vienalytė, tiršta, be baltymų ir riebalų kruopelių, tačiau ilginant laiką paromis produktas tampa rūgštokas, kartus, vystosi pelėsiai, o konsistencija – skysta, daug išrūgų.
Laikymo metu įdėjus 3 % sausųjų išrūgų, grietinės skonis – pienarūgštis, tačiau jaučiasi sausųjų išrūgų priedas, žymiai rūgštesnis, o konsistencija – klampi, vienalytė, labai tiršta. Laikant grietinę iki 10 parų, produkto skonis darosi labai rūgštus, kartus, nemalonus, būdingas sugedusiai grietinei, intensyviai vystosi pelėsiai, o konsistencija – skysta, matyti labai daug išsiskyrusių išrūgų.
Peroksidų susidarymas ir skilimas priklauso nuo laikymo temperatūros, t. y. mažiausias peroksidų susidarymo intensyvumas nustatytas laikant grietinę kuo žemesnėje temperatūroje. Laisvųjų lakiųjų riebalų rūgščių kitimui laikymo temperatūra ženklesnės įtakos neturi. Vadinasi, didesnis laisvųjų lakiųjų riebalų rūgščių kiekis apibūdina riebalų gedimą ir kartaus skonio susidarymą grietinėje, tačiau tik grietinės laikymo pradžioje (pirmąsias 5 paras). Vėliau laisvųjų lakiųjų riebalų rūgščių kitimas nebeatitinka ryškaus juslinių rodiklių kitimo (jų pablogėjimo).
Taigi sausųjų išrūgų priedas stabdo oksidacijos procesų vystymąsi grietinėje jos laikymo metu. Laikant grietinę per pirmąsias 5 paras peroksidų skaičius didėja, o vėliau pradeda mažėti. Regresinės analizės metu nustatyta, kad peroksidų susidarymas yra spartesnis už jų skilimą. Laisvųjų lakiųjų riebalų rūgščių kiekiai po pagaminimo ir laikymo metu buvo didesni grietinėje su didesniu sausųjų išrūgų kiekiu. Laikant grietinę ilgiau nei 5 paras, laisvųjų lakiųjų riebalų rūgščių mažėja.
Ištyrus fizines, chemines, juslines grietinės savybes gauta, kad optimaliausias sausųjų išrūgų kiekis, tinkantis dėti į grietinę, yra 2 %.
Grietinės ir jos mišinių sudėtis: pieno riebalai, hidrinti augaliniai riebalai, baltymai ir angliavandeniai, raugas (pvz., grynų pienarūgščių bakterijų raugas), grietinėlė, augalinis aliejus (pvz., augalinis rafinuotas rapsų aliejus), nugriebtas pienas, pasukos, stabilizatoriai, tirštikliai (pvz., modifikuotas krakmolas ir agaras (E406)), želatina.
30 proc. riebumo grietinė skirstoma į aukščiausią ir pirmą rūšį. Aukščiausios rūšies grietinė – tirštoka, vienalytė, gelsvai balta, rūgštoko skonio masė. Pirmos rūšies grietinė – skysta, kruopėtos konsistencijos, turi lydyto sviesto prieskonį.
Grietinės dedama į tešlas su kepimo milteliais, iš jos plakami kremai. Skaninami įvairūs pirmieji ir antrieji patiekalai, padažai, užkandžiai.
Pakuojama į pieno bidonus. Fasuojama į stiklainius arba polietileninius indelius (dažniausiai po 180-200 g). Laikoma šaldytuve 4-8 °C temperatūroje.
Pirmiesiems patiekalams reikalingas vidutinio dydžio gilus šaukštas.
Plg. grietinėlė (2)
Žr. píeno gaminỹs, píeno prodùktas

© Grietinės mišinys

6 Rgp

Grietìnės mišinỹs – šaltųjų padažų grupė.
Vartojamas maistui pagardinti ir vitaminizuoti, taip pat ir kaip užkandis.
Grietinės mišiniai gali būti su kapotais žalumynais (krapais, petražolėmis, salierais, špinatais, salotų lapais, svogūnų ar porų laiškais ir pan.), tiekiami prie šaltųjų mėsos, žuvies patiekalų, prie įvairių virtinių, varškėčių; su ridikėliais – prie šaltųjų ir karštųjų mėsos bei žuvies patiekalų; su susmulkintais ryžiais – prie mėsos patiekalų ir prie saldžiųjų vaisių, uogų arba varškės patiekalų.
Šie mišiniai yra malonaus kvapo, maistingi, vitaminizuoti.

© Grietinėlė

6 Rgp


Grietinėlė (2) – riebus pieno produktas, gaunamas iš separuoto pieno arba nugraiboma nuo nusistovėjusio pieno. Tai saldi grietinė. Grietinėlė, kurioje dalis pieno riebalų pakeista augaliniais riebalais, nebegali būti vadinama įprastu vardu: toks gaminys vadinamas grietinėlės ir augalinių riebalų mišiniu.
Tai riebioji pieno dalis, atskiriama separatoriumi arba nugriebiama pastovėjusio pieno viršutinis sluoksnis. Dalis grietinėlės yra parduodama, iš likusios gaminami sūriai, sviestas, desertiniai patiekalai. Iš grietinėlės (ne mažiau kaip 35 proc. riebumo) plakami kremai. Vienas iš šviežių pieno gaminių – grietinėlės ir augalinių riebalų mišinys.
Tai pagaminta grietinėlė, paruošta tiekimui iš pieninių: skirta vartoti žmonėms, taip pat kaip žaliava šokolado, ledų gamintojams ir kitoms maisto pramonės įmonėms. Ne didesnio kaip 29 % riebumo grietinėlė – pieno produktas, kurio riebalų kiekis ne daugiau kaip 29 % masės. Didesnio kaip 29 % riebumo grietinėlė – pieno produktas, kurio riebalų kiekis daugiau kaip 29 % masės.
Turi vandens, baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų (A, D, E, PP, B). Energinė vertė (100 g) – 5-15 kJ.
Grietinėlė gaminama dviem būdais:
– separuojant nenugriebtą karvės pieną;
– regeneruojant iš grietinėlės miltelių.
Nuo to, koks perdirbimo būdas, grietinėlė būna:
– pasterizuota (gaminama 8, 10, 20, 35 proc. riebumo);
– sterilizuota (gaminama 10, 20, 35 proc. riebumo).
10 % riebumo grietinėlės rūgštumas <19 °T (Ternerio laipsnių), 20 % – 18-19 °T, 35 % – 16-17 °T.
Pastaruoju metu gaminama ir 12 proc. riebumo baltyminė grietinėlė (iš grietinėlės ir sutirštinto pieno arba lieso pieno miltelių). Gali būti ir nepasterizuota grietinėlė. Šviežia grietinėlė būna salsva, vienodos konsistencijos, balta su gelsvu atspalviu.
Kokybė nustatoma pagal išvaizdą, spalvą, skonį ir kvapą, konsistenciją, riebumą, rūgštingumą ir kitus rodiklius. Grietinėlės ydos: surūgimas ir kartus skonis.
Visų rūšių grietinėlė turi būti šviežia, vienalytės konsistencijos, be sulipusių riebalų gumulėlių arba baltymų dribsnių, baltos spalvos su gelsvu atspalviu ir grynu salstelėjusiu skoniu, be pašalinio prieskonio ir kvapo.
Fasuojama į polietileninius, plastmasinius indelius, butelius ir paketus. Buteliai uždaromi metalinėmis kapsulėmis, ant jų pažymimas įmonės pavadinimas, produkto pavadinimas, tūris, kaina, paskutinė realizavimo diena, riebumo procentais ir standarto numeris.
Grietinėlė tinka įvairiems kulinarijos gaminiams: kai kurioms tirštoms sriuboms, antriesiems patiekalams, padažams. Riebi grietinėlė, greitai susiplakanti tirštomis putomis, dažniau vartojama saldiesiems patiekalams ir konditerijos gaminiams, su kava. Gaminami gėrimai.
Grietinėlė tinka gydomajai mitybai. Iš jos daroma grietinė, sviestas, ledai. Naudojama pienui normalizuoti, naminiam sūriui gaminti.
Plg. jogùrtas (1), grietìnė (2), kefỹras (2), pãsukos dgs. (1) raugìntas píenas, r¿gpienis (1)
Žr. píeno gaminỹs, píeno gėrimas, píeno prodùktas

© Pieno gaminys

6 Rgp

Píeno gaminys – iš žalio pieno gautas gaminys arba iš to gaminio pagamintas kitas produktas. Skirstoma:
1. Švieži pieno gaminiai (geriamasis pienas, pasukos (be priedų), grietinėlė):
– rauginti pieno gaminiai su priedais ir be priedų (jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė (rauginta grietinėlė)),
– pieno gėrimai (pieno gėrimai su kakava, su vaisių ar uogų sirupu, sultimis ir pan., išrūgų gėrimai ir pan.),
– kiti švieži pieno gaminiai (grietinėlės ir augalinių riebalų mišinys ir kt.),
– valgomieji ledai.
2. Kiti gaminiai:
– sutirštintas pienas (nesaldintas ir saldintas),
– sausieji pieno gaminiai (nenugriebto pieno ar grietinėlės milteliai, kurių pieno riebalų kiekis yra didesnis kaip 1,5 %), nugriebto pieno milteliai, pasukų milteliai ir kt.,
– sviestas ir kiti pieno riebalų gaminiai (sviestas, lydytas sviestas, tepieji pieno riebalai ir tepieji riebalų mišiniai),
– sūriai (brandinti ir nebrandinti (švieži)): minkštieji, punskiečiai, kietieji, labai kieti, švieži, taip pat varškė (su priedais ir be priedų), varškės sūriai bei sūreliai ir varškės gaminiai,
– lydyti sūriai, tepieji lydyti sūriai ir lydyto sūrio gaminiai,
– kazeinas (kazeinatai): įvairių rūšių kazeinas (techninis ir valgomasis, rūgštinis ir fermentinis) ir kazeinatai,
– išrūgos (skystų išrūgų ekvivalentu): skystos išrūgos, sutirštintos išrūgos, išrūgų milteliai, laktozė, sausasis išrūgų baltymų koncentratas,
– kiti gaminiai (varškės gaminiai su augaliniais riebalais, šviežio sūrio gaminiai su augaliniais riebalais, sūrio gaminiai su augaliniais riebalais, kiti ne šviežio pieno gaminiai).
Žr. gẽriamasis píenas, grietìnė (2), grietinėlė (2), ìšrūgos dgs. (1), jogùrtas (1), kazeìnas (2), kondensúotas píenas, pãsukos dgs. (1), píeno gėrimas, píeno konsèrvai dgs., raugìntas píeno produktas, sausàsis píenas, saũsojo píeno gaminỹs, saũsojo píeno mišinỹs, sūris (1), svíestas (1), varškė (3)

%d bloggers like this: