Archyvas | © Indai RSS feed for this section

© Silikoninės kepimo formos

20 Bir

Silikoninės kepimo formų rinkinys

Šiuolaikinė šeimininkė įprastą kepimo formą pakeitė nauja, silikonine. Tačiau yra ir tokių šeimininkių, kurios dar neįvertino silikoninių kepimo formų privalumų.

Silikoninė kepimo forma keksui

Silikoninių kepimo formų pasirinkimas. Silikoninės kepimo formos būna pačios įvairiausios: vientisos, suskirstytos kepti keksiukams arba kepsneliams bei kekso formos, su išpjautu viduriu. Pasirinkti turėtumėte tą, kurią naudosite dažniausiai, pagal savo poreikius.

Silikoninė kepimo forma pyragams kepti

Silikoninių kepimo formų naudojimas. Dažnai jaunoms namų šeimininkėms iškyla klausimas, kaip reikėtų dėti silikoninę kepimo skardą į orkaitę, kad ši nepakeistų formos, nesubliukštų, o pyragas neišvarvėtų. Mielosios, silikoninę kepimo skardą drąsiai dėkite ant grotelių, esančių orkaitėje. Lygiai pastačiusios galite būti ramios, kad Jūsų patiekalas nesideformuos ir neiškris. Atminkite, jog jokios papildomos skardos apačioje, po silikonine skarda, dėti nereikia. Padėjus formą ant grotelių, šiluma pasiskirstys tolygiau ir patiekalas keps vientisai.

Silikoninė kepimo forma su stiklu

Silikoninių kepimo formų privalumai. Silikoninėje kepimo formoje esantį maistą galite drąsiai laikyti šaldytuve, o prireikus – pašildyti mikrobangų krosnelėje. Atminkite, kad visada turite būti su virtuvinėmis pirštinėmis. Nors pats silikonas ir neįkaista, tačiau jį veikia karštas maistas, kuris perduoda savo karštį kepimo formai. Silikoninei kepimo formai nereikia naudoti jokio aliejaus, sviesto ar kepimo popieriaus. Drąsiai pilkite tešlą ar pan. tiesiai į kepimo formą, maistas tikrai nepridegs.

Silikoninė kepimo forma, 6 keksiukams

Labiausiai pastebimas silikoninės kepimo formos trūkumas. Stenkitės patiekalus silikoninėje kepimo formoje kepti iki 200 laipsnių, mat prie 220 laipsnių ant kepimo formos gali atsirasti rudų dėmių, kurios atrodo neestetiškai.

© Plastmasinis indas

17 Vas

Plastmãsinis iñdas – dedamoji priemonė, pagaminta iš plastinės masės.

Plastmasiniai indai patogūs ir higieniški gaminant maistą virtuvėje, vaišinantis gamtoje, kelionių metu. Jie stipresni už stiklinius, porcelianinius, fajansinius, lengvai plaunami ir ilgaamžiai.

Netinka rauginti kopūstų, agurkų, grybų, pomidorų, ilgiau laikyti pieno, grietinės, sviesto, varškės, nes produktai įgauna nemalonų kvapą ir skonį.

Plaunama taip pat kaip ir stikliniai ar fajansiniai, t.y. su geriamąja soda. Paskui gerai išskalaujama. Plastmasinių gaminių negalima plauti labai karštu vandeniu.

Perkant plastmasinius indus parduotuvėse paprastai nurodoma jų markiruotė (indo paskirtis): sausiems produktams ar maistui laikyti, ar šaltam vandeniui ir kt.

Plg. plastikìnis iñdas

Žr. iñdas (2)

© Stiklinis indas

17 Vas

Stiklìnis iñdas – dedamoji priemonė apkepams, mėsos ir bulvių patiekalams, desertui, vaisiams, ledams, galima dėti į orkaitę, mikrobangų krosnelę, šaldiklį bei plauti indaplovėje. Tai ir padėklas tortui ant kojelės, dubenys, lėkštė su skyreliais, dubenėliai, lėkštės ir  panašiai.

Dar ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristaus gimimą žmonija jau naudojo stiklą.

Stikliniai indai gaminami dviem būdais:

a) pučiami;

b) presuojami.

Dėklai pučiami dažniausiai iš bespalvio skaidraus paprasto, bario arba švino stiklo (krištolo), o presuojami – iš bespalvio, spalvotojo stiklo ir šiek tiek iš krištolo. Pagal tai skiriami:

1. Pūstieji stikliniai indai.

2. Presuoti stikliniai indai.

Stikliniai indai puošiami ir presuojami ketaus arba plieno formose. Presuotų stiklinių indų sienelės storesnės už pūstųjų.

Mikrobangų krosnelei stikliniai arba stiklo keramikos indai tinka tik produktams atšildyti arba gaminti vien mikrobangų režimu, net jeigu jie ir turi „atsparumo šilumai“ žymą. Tinkamiausi dubenėliai, lėkštės ir puodeliai, pagaminti iš balto nedūžtančio matinio stiklo, o indai iš plono stiklo visai nenaudojami. Tokie indai praleidžia mikrobangas, tačiau nuo labai karšto maisto jie gali paprasčiausiai sutrūkinėti.

Dauguma įvairiausių stiklinių indų skirta stalui serviruoti. Tai indai vandeniui, vynui, salotoms, kriušonui, taip pat siaurakakliai indai (buteliai, grafinai).

Stikliniai indai atitinka visus higienos reikalavimus. Stikliniai virtuviniai indai skirti valgiui gaminti. Juose valgis ilgai neatšąla, nekinta jo skonis ir kvapas.

Plaunami perliejamu vandeniu su druska ir actu, o paskui – paprastu švariu vandeniu. Stiklinės pamerkiamos vandenyje, į kurį įberta žiupsnelis sodos, palaikomos, nušluostomos ir išdžiovinamos. Stikliniai indai su siauru kakliuku – grafinai, vazos ir kt. – plaunami šiltu vandeniu, į kurį įdėta smulkiai sutrintų kiaušinių lukštų arba laikraščio popieriaus skiautelių. Nešvarūs buteliai išsiplauna stipriai pasūdytu actu. Aliejaus buteliai išvalomi kavos tirščiais.

Neturint specialių ploviklių, blizgesį stikliniams indams suteikia patrinus druska ir praskalavus šaltu arba drungnu vandeniu. Švarūs indai pastatomi dugnu į viršų ant dvigubai sulankstyto rankšluosčio, kad nutekėtų vanduo. Paskui iššluostoma švariu sausu rankšluosčiu arba minkšta linine servetėle. Krištolinės ir stiklinės vazos blizga, jeigu jos plaunamos tik šaltu vandeniu.

Į įkaitusius karščiui atsparius indus negalima pilti šalto skysčio. Prieš pastatant tokį indą ant viryklės, būtinai patikrinama, ar gerai nuvalytas jo išorinis paviršius. Gaminant maistą karščiui atsparaus indo dugnas visuomet turi būti uždengtas skysčio arba riebalų sluoksniu, šildyti maistą tokiame inde reikia ant silpnos ugnies nuolat maišant. Karščiui atsparaus indo negalima trinti vieliniu šveistuvu.

© Porcelianinis indas

17 Vas

Porceliãninis iñdas – dėklas iš neįprastos keramikos – porceliano.

Pasirodė daugiau kaip prieš 1300 metų Kinijoje, o vėliau ir Japonijoje. Senovėje buvo sakoma, kad porcelianas žydras kaip dangus po lietaus, blizgantis kaip veidrodis, plonas kaip popierius, skambus kaip gongas, lygus kaip ežero paviršius saulėtą dieną. Europoje jis anksčiau vertintas brangiau už auksą. Sklido gandai, kad bet kurie nuodai porceliano induose pakeičia spalvą. Porceliano gamybos technologija buvo slepiama  nuo į Kiniją ir Japoniją nuolat plūstančių pasiuntinių. Ir tik XVIII a. vienam vienuoliui pavyko išsiaiškinti kinų porceliano gamybos paslaptis.

Europoje porcelianą iš švelnaus molio kaolino, lauko špato ir kvarco priemaišų pirmieji pradėjo gaminti prancūzai. Pasaulį sužavėjo prancūzų ažūrinis porcelianas. Dirbama ir dekoruojama buvo rankiniu būdu. Pastaruoju metu daugelis darbų yra mechanizuoti.

Porcelianinių indų šukė yra balta, smulkiai korėta, glazūros sluoksnis plonas, blizgantis, atsparus maistinėms medžiagoms (acto, citrinos rūgščiai), kietas, neįbrėžiamas plieniniais įrankiais. Stuktelėjus į indo kraštą, pasigirsta aukštas, skambus ir ilgai netylantis garsas.

Porceliano indai lengvi, patvarūs ir tvirti. Jie geriausiai iš visų indų išlaiko šilumą.

Mikrobangų krosnelei tinkami naudoti visi porcelianiniai indai, išskyrus tuos, kurie yra kolekciniai, pagaminti iš plono porceliano su paauksuotais piešiniais.

Porcelianiniai indai (puodeliai ir lėkštutės) valomi vata, suvilgyta actu arba stipriu valgomosios druskos tirpalu, tačiau neplaunama vandeniu su soda.

Porcelianinių indų nerekomenduojama plauti itin karštu vandeniu. Jiems labiausiai tinka šiltas vanduo su muilu, o skalauti – šaltas vanduo. Karštas vanduo ardo glazūrą. Porceliano indai su laiku tamsėja. Norint jiems grąžinti akinamą baltumą, pavaloma soda arba druska bei actu, tik neliečiant auksu dekoruotų indų.

© Plastikinis indas

17 Vas

Plastikìnis iñdas – indas iš plastiko (amino plastiko), organinio stiklo ir polistirolo, polietileno.

Plastikas – lengva, nebrangi ir nepavojinga sveikatai medžiaga. Daugelis produktų išpilstomi į plastmasinę tarą arba supakuojami į polietileninius paketus. Plastikinė tara hermetiškai patikima: į ją nepatenka oro, mikrobai joje dauginasi lėtai, o produktai ilgai išlieka švieži.

Plastikinė pjaustymo lenta turi daug privalumų: plastikas nesugeria produktų kvapo, lengvai nusiplauna (galima dėti į indaplovę), yra ilgaamžė medžiaga. Plastikinė pjaustymo lenta tinka žuviai, mėsai, įvairiems kitiems produktams.

Plastikiniai indai yra stipresni už stiklinius ir porceliano bei fajanso. Tinka sausiems produktams laikyti, valgyti iš jų nepatartina.

Plastikiniai indai, turintys žymas „Thermoplast“ arba „Duroplast“ ypač patogūs mikrobangų krosnelėms tada, kai reikia greitai pašildyti maistą, išimtą iš šaldiklio. Šie indai, skirtingai nuo stiklinių, stiklo keramikos, porceliano arba fajanso, nuo staigaus temperatūros pokyčio neišsikreivina ir nesuskilinėja.

Talpos iš šilumai atsparaus plastiko skirtos plačiam mikrobangų krosnelių temperatūrų diapazonui. Jose maistą galima virti ir tik pašildyti. „Thermoplast“ arba „Duroplast“ reiškia, kad jie apsaugoti nuo deformacijos. Tokių indų nepatariama naudoti gaminant riebalus arba daug cukraus turinčius produktus, nes, esant daug aukštesnei nei 100 °C temperatūrai, indai gali susikreivinti.

Produktai atšildomi arba pakaitinami ir plastikinėse plėvelėse arba maišeliuose. Jie turi būti nelabai užsandarinti, nes visiškai užsandarinti gali sprogti. Maišelis truputį praveriamas arba keliose vietose subadomas.

Mikrobangų krosnelėms naudojami maišeliai, turintys mažas skylutes, t.y. speciali plėvelė su smulkiomis skylutėmis karštam orui išeiti, kuri, verdant skystą maistą, padeda apsisaugoti nuo taškymosi.

Geriausiai tinka ovalūs ir apvalūs indai, nes tada maistas iš visų pusių veikiamas tolygiai, todėl jis neperdžiūva kampuose, kas gali atsitikti naudojant kvadratinės formos indus.

Keksams ir tortams gaminti pasirenkami cilindriniai indai, kurie turėtų būti daug aukštesni nei tie, kurie naudojami kepant paprastoje orkaitėje. Kepant mikrobangų krosnelėje, kepinys daug labiau pakyla nei orkaitėje.

Jeigu instrukcijoje parašyta, kad indai skirti šaltiems produktams laikyti, vadinasi, šildant iš jų į maistą pateks organinių toksinų. Plastikiniai indai maistui saugoti ilgaamžiškumu nepasižymi. Juos kategoriškai draudžiama naudoti ilgiau nei nurodyta.

Plg. plastmãsinis iñdas

Žr. iñdas (2), lentẽlė (2), tarà (2)

 

© Molinis indas

17 Vas

Molìnis iñdas – dėklas iš molio. Tai puodynės, ąsočiai, puodai, dubenys, dubenėliai, puodeliai, vazos, vazelės.

Glazūruoti moliniai indai sunkiai praleidžia mikrobangas ir labai įkaista. Mikrobangų krosnelei tokie indai tinka kepti omletus ir sumuštinius, taip pat gaminant valgius grilio arba konvekcijos režimu. Ant stipriai įkaitusio glazūruoto paviršiaus kotletai įgauna apskrudusią plutelę kaip ir kepant ant geros keptuvės. Tik visai nenaudojama riebalų.

Glazūruoti moliniai indai valomi acto rūgšties skiediniu. Neglazūruotus molinius indus būtina gerai išdžiovinti.

Moliniai indai visuomet laikomi atidengti. Uždengtuose atsiranda nemaonus kvapas.

Plg. kerãminis iñdas

Žr. iñdas (2)

 

© Fajansinis indas

17 Vas

 

Fajánsinis iñdas – dėklas iš plastinio molio su labai smulkaus smėlio, kreidos ir gipso priemaišomis.

Fajanso indų šukė balta, akyta, nepersišviečia net ploniausiose vietose. Glazūra dažniausiai bespalvė, stuktelėjus į indo kraštą, pasigirsta žemas, duslus, greitai tylantis garsas. Palyginti su porceliano, fajanso indai grubesni, storesnėmis sienelėmis. Jie greitai dūžta, tačiau yra pakankamai lengvi, gerai išlaiko maisto šilumą ir yra atsparūs maistinėms rūgštims.

Fajansiniai indai (puodeliai, lėkštutės) valomi vata, suvilgyta actu arba stipriu valgomosios druskos tirpalu, arba patrinami soda ir išplaunami.

Fajanso indų asortimentas: dubenėliai, kiaušinių keptuvės, formos apkepams, kriauklės, fondiu keptuvės, sriubinės ir kt.

Plg. porceliãninis iñdas

Žr. iñdas (2), kerãminis iñdas

 

© Pipirinė/Pepper-caster

18 Rgs

Pipìrinė (1) – indelis pipirams laikyti.

Pepper-caster – jar of peppers stored.

© Padažinė/Sauceboat

1 Rgs

Padažìnė (2) – indas padažui patiekti. Tai bendro naudojimo indas.

Sauceboat – supply vessel sauce. This is a common dish.

© Sveiki atvykę/Welcome

13 Rgp

Maistologija

Pirmą kartą Lietuvoje išdrįsome sukurti visuomeninio maitinimo terminologijos enciklopediją, kurios Lietuvoje nebūta ir nėra. Čia abėcėlės tvarka rasite maistologijos terminus. Turime beveik 15000 tūkstančių maisto terminų, kurie tobulinami, rašomi ir pateikiami vaizdžiai. Kaip naudotis? Tiesiog paprastai. Jūs ateinate, skaitote, įvertinate, rašote komentarą, tačiau negalite be autoriaus leidimo šia medžiaga naudotis, ją skelbti viešai, nes turite gauti autorines teises.

Internete daug kalbų apie maistą, pilna receptų ir receptūrų, tačiau enciklopedijos Lietuvoje nerasite niekur. Todėl 15 metų patirtis leidžia teigti, kad kiek naudinga pateikta medžiaga, spręsti Jums.
Enciklopedija skirta maistininkams ir šio amato specialistams.
Įspėjame, kad internete yra sukčių, kurie naudojasi ir perima informaciją, nelegaliai ją skelbia, kopijuoja. Naudojant medžiagą būtina nurodyti šaltinį: http://www.maistologija.wordpress.com

Maistologija

For the first time in Lithuania, had the courage to create an encyclopedia of catering terminology that Lithuania would not and does not exist. Here you will find alphabetical food encyclopedia terms. We have nearly 15,000 thousands of food terms, which are developed, written and presented graphically. How do I use? Just normal. You have come to, read, evaluate, write a comment, but not without the permission of the author of this material to use, it is publicly known, because you have to get copyrights.

Internet much talk about food, full of recipes and recipe, but you will not find anywhere encyclopedia Lithuania. Consequently, the 15-year experience suggests that how useful will the materials will be up to you.
Encyclopedia for the rebels and the craft professionals, who may seek further information provided to broaden their horizons.
Wordpress.com appreciation of the team that gave access to their services. Advised that online fraudsters are using the information and take over illegally to publish, copy.  Using the material necessary to indicate the source: http://www.maistologija.wordpress.com

© Kavinukas/Kettle

8 Rgp

Kavinùkas (2) – bendro naudojimo indas kavai virti, laikyti.
Skiriama:
1. Iš apačios kaitinami kavinukai, paprastai kaitinami ant įvairiausių šildytuvų.
2. Elektriniai kavinukai, gaminami įvairių filtracinio ir geizerinio tipo modelių. Kaitinama 700-1200W galios vamzdiniu elektriniu kaitinimo elementu. Elektriniai kavinukai turi terminį jungiklį, kuris apsaugo elektros šildytuvą nuo perkaitinimo, kai išverda visas vanduo (kava) arba kai kavinukas įjungiamas į elektros tinklą be vandens.
Kavinukai naudojami įvairiai. Pavyzdžiui, į apatinę indo talpyklę pripilama vandens, įberiama kavos į mažytį indelį, dedama į vandens talpyklę. Užsukama viršutinė kavinuko dalis. Kavinukas statomas ant viryklės. Viršutinei kavinuko daliai prisipildžius kavos, indas nukeliamas nuo ugnies.
Pastaruoju metu populiarūs kavinukai, turintys įtaisą, kuris palaiko išvirtą kavą karštą. Elektrinių kavinukų talpa – 0,8 l, 1 l, 1,2 l ir 1,5 l. Kavą išvirti trunka 12-25 min.
Gaminami ir šiuolaikiško dizaino kavinukai iš stiklo, plastmasės ir nerūdijančio plieno su presu: užplikoma kava, palaukiama, kol ji prisitraukia, ir lėtai nuleidžiamas presas su filtru žemyn.
Žr. virdulỹs (3a)

Coffee pot – of the use of container for coffee boil, hold.
Dedicated to:
1st In the bottom of roasting coffee, usually heated on a variety of heaters.
2nd Electric coffee produced by various filtration and geizerinio type models. Heat in 700-1200W power of a tubular electric heating element. Electric coffee makers to the thermal switch which protects the electric heater from overheating when the cook all the water (coffee) or coffee pot is switched on without water mains.
Coffee makers are used in different ways. For example, in the bottom of the vessel container filled with water, coffee įberiama in a tiny jar is placed in a water container. Screw the upper part of the coffee makers. Coffee pot placed on a hot plate. The upper part of the coffee makers coffee fills the container off the fire.
Recently popular coffee with a device which supports cooked hot coffee. Electric coffee capacity – 0.8 liter, 1 liter, 1.2 liter and 1.5 liter Coffee cooking takes 12-25 minutes.
Made coffee and a modern design of glass, plastic and stainless steel with the press: pour boiling water for coffee, wait until they pull, and slowly lowered down with a filter press.
See . kettle

© Arbatinukas/Teapot

8 Rgp

Arbatinùkas (2) – bendro naudojimo indelis arbatžolėms užplikyti.
Plikytai arbatai geriausiai tinka porceliano arbatinukai, nes jie tolygiai įkaista. Arbatinukas turi turėti dangtelį su skylute orui įeiti ir ąselę, kad pilstant arbatą dangtelis nenukristų.
Raudonajai, geltonajai ir žaliajai arbatai plikyti labiausiai tinka arbatinukas su viduje įtaisytu sieteliu, į kurį pilamos arbatžolės.
Prieš užplikant arbatą, arbatinukas praskalaujamas karštu vandeniu.
Indiškoji juodoji arbata prieš paduodant palaikoma arbatinuke tris keturias minutes, kiniška – iki penkių. Tada ji būna aukso arba šviesiai rudos spalvos.

Teapot – sharing tea cup is filled up with boiling water.
Scalded tea china tea is best suited, because it heats evenly. The kettle has a lid with a hole in the air to enter and eyelets, the cap falling off pilstant tea.
Red, yellow and green tea are steamed best mounted inside the teapot with tea strainer into a load of tea.
Before pouring the boiling water for tea, teapot, rinse with hot water.
Indian black tea kettle before submission supported by three or four minutes, Chinese – up to five. Then it is gold or light brown in color.

© Arbatinis/Tea container

8 Rgp

Arbãtinis (1) – indas arbatai virti arba laikyti.
Žr. arbatinùkas (2)

Tea container – dish or tea store.
See. teapot

© Skardinė/Can

8 Rgp

Skardìnė (2) – skardinis geriamas puodukas (dažniausiai geriamas alus, limonadas ir kiti gaivieji gėrimai). Tai patogi ir lengva pakuotė.
Plona skardinė atsirado 1930 m. Nuo XIX a. pradžios skardinėse buvo pardavinėjamas maistas ir sriubos. Iš pradžių geriamame puoduke pilstyti alų buvo neparanku, nes alaus pripildyta skardinė turėjo atlaikyti didelį spaudimą iš vidaus – nesprogtų per sudūrimą. Be to, skardinė menkino alaus skonį ir buvo brangesnė už stiklinį butelį.
Naujos pakuotės era prasidėjo JAV. Pirmoji alaus darykla Europoje, kuri pradėjo pilstyti šviesų alų į skardines, buvo Velse. Vokietija ir Čekija iš pradžių pripažino tik kelių vyno rūšių pilstymą į skardines. Didžiojoje Britanijoje buvo sugalvota skardinės dugne dėti mažytį plastmasinį daiktą: kai skardinę atidarydavo, daiktas įpurkšdavo į alų azoto – susidarydavo kreminė, didelė puta. Nors alaus išvaizda ir pagerėjo, tačiau skardinė nė kiek nepagerino alaus skonio.
Žr. tarà (2)

Can – tin drinking cup (mostly drinking beer, lemonade and other soft drinks). It is convenient and easy to pack.
The thin tin occurred in 1930 Since the nineteenth century beginning of canned food were sold, and soups. Initially, drinking a cup of beer bottle was inconvenient, because the beer-filled cans had to withstand considerable pressure from the inside – a seamless explosion. In addition, downgrades of beer cans and the taste was better than a glass bottle.
The new era started in the U.S. package. The first brewery in Europe, which has lights bottle of beer in cans, was in Wales. Germany and the Czech Republic originally found only a few types of wine pouring into tins. Great Britain were invented for the bottom of the cans to make a tiny plastic thing: When the cans open, object inject nitrogen into beer – cream occurred, a large head. Although beer and look better, but no cans of beer did not improve the taste.
See . container

Grietininė

6 Rgp

Grietinìnė (2) [angl. creamer] – ąsotėlis grietinėlei arba plati vazelė kokteiliams, kurie gaminami su grietinėle arba likeriu.

© Sviestinė

6 Rgp

Svíestinė (1) – indas sviestui. Tai bendro naudojimo indas.
Sviestinėje pateikiamas sviestas vienu gabalu arba forminiais gabalėliais (rutulėliais). Prie sviestinės padedamas peilis, kuriuo ir atgnybiamas reikiamas sviesto kiekis, o formuoto sviesto gabalėliai paimami šakute, kuri turi būti padėta prie sviesto.
Sviesto gabalėlį įsidėjus į savo lėkštelę, ant duonos tepama prilaikant kaire ranka. Didesni sumuštiniai valgomi su peiliu ir šakute.
Sviestinė turi būti neperšviečiama. Šviesoje sviestas greitai genda.

© Sūrių lėkštė

6 Rgp

Sūrių lėkštė [< pranc.] – ant apvalios medinės lentelės išdėlioti skirtingų rūšių sūrių gabalėliai.
Prancūzijoje ant lentos išdėlioti sūriai patiekiami po pagrindinio patiekalo prieš desertą, kartais ir vietoje jo. Prancūzai sūrius dėlioja ratu, nuo švelniausio iki aštriausio. Patiekiama nuo trijų iki penkių sūrio rūšių. Kiti maisto produktai sustiprina arba pakeičia sūrio skonį. Tad galima patiekti ir alyvuogių, riešutų, džiovintų vaisių, šviežių vynuogių, džemų.
Sūrio lėkštei dera graikinių riešutų skonio sūris, lydytas sūris ir kt. Įvairaus skonio, rūšies ir kietumo sūriai (pvz., Coulommiers sūris, fermentinis sūris Žalioji karvutė, ožkų pieno sūris Sainte Maure, sūris Jovaras) Lietuvoje dažniausiai patiekiami kaip užkandis geriant vyną.

© Muštuvis

6 Rgp

Muštuvis

Muštùvis (2) – medinis indas sviestui mušti.
Lietuvos valstiečiai vartojo trijų tipų muštuvius. Visoje Lietuvoje buvo paplitę cilindriniai, dažniausiai į viršų siaurėjantys, padaryti iš šulelių, uždengiami dangteliu; per pastarojo skylę perkišamas kotas su kryžiokėliu apačioje (jį kilnojant aukštyn ir žemyn, mušamas sviestas).
XIX-XX a. I pusėje dvaruose ir stambesniuosiuose valstiečių ūkiuose imta naudoti statinaitės pavidalo muštuvius; įtaisoma į rėmus (rankena suka visą statinaitę).
XX a. paplito keturbriauniai ir aštuonbriauniai dėželiniai muštuviai su sparneliais viduje, sukamais rankena, įtaisyta šone. Cilindriniai ir dėželiniai muštuviai kaime tebenaudojami.

© Sviestmušė

6 Rgp

Svíestmušė (1) – medinis indas sviestui mušti.
Žr. muštùvis (2)

© Abrinas/Abrin

6 Rgp

Ãbrinas (3b) žem. – iš stačio medžio skobtas indelis su antvožu minkštam ar biriam maistui įsidėti.

Ãbrin – from the standing tree carved jar lid with soft food or put in bulk.

© Indas/Dish

6 Rgp

Iñdas (buitìnis) (2) – dedamoji priemonė valgiams virti, valgyti.
Archeologijos duomenimis, Lietuvos teritorijoje rankomis lipdyti moliniai indai buvo vartojami nuo neolito (IV tūkstantmetis pr. m. e.). Tai maisto produktų laikymo, gaminimo, valgymo indai, kurie buvo degami židiniuose ir laužuose: nuo X m. e. a. indai žiedžiami. Įvairios paskirties keraminių indų (maisto produktams laikyti, nešti, valgiui gaminti, valgyti) išliko iš XVIII-XIX a. Lietuviai naudojo puodynes, ąsočius, puodus, keptuves, dubenis, dubenėlius, puodelius, vazeles. Indai buvo puošiami geometriniais, augaliniais, paukščių motyvų ornamentais; nuo XV a. – glazūruojami.
Naugarduke XII-XIII a. rasta emaliu ir auksu puoštų Bizantijos, Sirijos stiklo šukių, Lydos pilies teritorijoje – XIV a. indų šukių. XV a.diduomenė naudojo bokalus, ąsočius, kaušus, geriamuosius ragus, vazas, lėkštes, padėklus, pagamintus iš sidabro, vario, alavo, stiklo. XVI a. plito plonasieniai gerai išdegti, dailiai ornamentuoti balto molio stikliniai, fajansiniai indai. Fajansinių indų buvo atvežama iš Kelno ir Olandijos, stiklinių – iš Venecijos. 1547 m. Vilniuje buvo įsteigta stiklo dirbtuvė, kur buvo gaminamos stiklinės, buteliai, indai.
XVII a. indų formai turėjo įtakos Italijos barokas. Turtingieji naudojo puošnius paauksuotus sidabrinius, rečiau alavinius, varinius, stiklinius indus. XVIII a. plito rokokiniai indai (banguotos formos, vingrus gėlyčių, kriauklių ornamentas). Daug porceliano, krištolo indų buvo atvežama iš Vakarų Europos. Naudoti Dancigo gintariniai, Japonijos, Kinijos porceliano indai. XVIII-XIX a. stiklinius, fajansinius ir porcelianinius indus gamino Radvilų manufaktūros, sidabrinius – Vilniaus ir Kauno auksakaliai. XX a. I pusėje keraminių indų gamybos technologijos buvo mokoma Mažeikių keramikos mokykloje (veikė 1930 m.), Kauno meno mokykloje.
Skiriami:
1. Virtuvės indai (maistui gaminti, laikyti).
2. Stalo indai (maistui valgyti).
Indai būna metaliniai, keraminiai, stikliniai ir plastikiniai. Svarbiausi higieniniai reikalavimai visų rūšių indams: jų paviršius turi būti lygus, lengvai valomas medžiagos, iš kurių jie pagaminti, turi būti atsparios korozijai, neturėti kenksmingų junginių, keičiančių maisto kokybę, skonį, spalvą, kvapą.
Pagal tai, iš kokios medžiagos pagaminti indai, skiriami:
Metaliniai indai:
1. Aliuminiai:
a) štampuoti (lengvi, vidutiniai ir sunkūs);
b) lieti.
2. Plieniniai:
a) emaliuoti;
b) cinkuoti;
c) alavuoti;
d) nerūdijančio plieno.
3. Žalvariniai.
4. Ketiniai.
5. Melchioro ir naujasidabrio.
Stikliniai indai:
1. Pučiamieji:
a) bespalviai skaidraus paprasto stiklo;
b) bario stikliniai;
c) švino stikliniai.
2. Presuojamieji:
a) bespalviai stikliniai;
b) spalvotojo stiklo;
c) krištoliniai.
Plastikiniai indai:
a) amino plastikiniai;
b) organinio stiklo;
c) polistirolo;
d) polietileno.
Keraminiai indai:
1. Porcelianiniai:
a) glazūruoti.
2. Fajansiniai.
3. Majolikos.
4. Žiestiniai.
Margi indai:
1. Spalvoti:
a) spalvotos keramikos.
Termoplastiniai indai naudojami kepti mikrobangų krosnelėse, užšaldyti, šildyti maistą, taip pat produktams laikyti šaldytuve.
Indai plaunami šepečiu 45-50 °C temperatūros vandenyje. Yra įvairių indų plovimo ir valymo cheminių priemonių.
Lankytojui pateikti indai privalo būti nepriekaištingai švarūs, sausi, išblizginti.

Dish – component measure cooked meals to eat.
Archaeological data, Lithuanian territory by hand mold pottery was used from the Neolithic period (IV millennium BC.). This food storage, cooking, eating utensils that have been contaminated to save energy and scrap from the X e a. made of clay dishes. Various ceramic dish (of food products to store, carry, cooking, eating) remained in the XVIII-XIX centuries Poland uses jars, jars, pots, pans, dishes, bowls, cups. Dishes were decorated with geometric, plant, bird ornaments reasons, from the fifteenth century – Glazed.
Novogrudok XII-XIII century found in enamel and gold, decorated with Byzantine, Syrian glass slogans Lida castle territory – fourteenth century Hindu slogans. XV century nobles used glass, jars, buckets, drinking horns, vases, plates, trays made from silver, copper, tin and glass. Sixteenth century Thin-walled spread good roast, neatly ornamented with white clay glass and earthenware vessels. Earthenware dish was brought from the Netherlands and Cologne, the glass – from Venice. 1547 Vilnius was established in the glass studio, where he was made of glass, bottles, crockery.
Century Indians form was affected by the Italian Baroque. Rich used gold-plated silver, ornate, less tin, copper, glass containers. Century spread rokokiniai vessels (wavy shape, quirky floral, shell ornament). Many china, crystal dishes were brought from Western Europe. Use Danzig Amber, Japanese, Chinese porcelain tableware. XVIII-XIX centuries glass, porcelain and earthenware vessels produced Radvilles Manufactory, silver – Vilnius and Kaunas goldsmiths. Twentieth century The first half of the production technology of ceramic vessels were taught in school Mazeikiu ceramics (acted 1930), Kaunas Art School.
Assigned to:
1st Kitchen utensils (cooking, storage).
2nd Tableware (eating food).
Indians are metal, ceramic, glass and plastic. Key requirements for all kinds of sanitary utensils: the surface must be smooth, easily cleaned materials from which they are made to be resistant to corrosion, without harmful compounds that change the quality of food, flavor, color and aroma.
Under this kind of material to produce containers to be assigned:
Metal containers:
1st Aluminium:
a) stamped (mild, moderate and severe);
b) cast.
2nd Steel:
a) enamel;
b) galvanized;
c) tin;
d) stainless steel.
3rd Brass.
4th Iron.
5th Nickel-silver and nickel.
Glassware:
1st Wind:
a) a simple transparent colorless glass;
b) barium glass;
c) lead glass.
2nd Moulding:
a) colorless glass;
b) of colored glass;
c) crystal.
Plastic containers:
a) the amino-plastic;
b) Organic glass;
c) polystyrene;
d) polythene.
Ceramic tableware:
1st Porcelain:
a) glazed.
2nd Earthenware.
3rd Majolica.
4th Throw dishes.
Colourful dishes:
1st Color:
a) colored pottery.
Thermoplastic containers used in microwave ovens for baking, freezing, thawing food, as well as the products stored in the refrigerator.
Dishes washed brushed 45-50 ° C water. There are a variety of dish-washing and cleaning chemicals.
Visitor’s to utensils must be impeccably clean, dry and polish.

%d bloggers like this: