Archyvas | © Maisto dienos RSS feed for this section

Tarptautinė aludarių diena

17 Lie

Tarptautinė aludarių diena

Mintis švęsti Tarptautinę aludarių dieną (07-18) kilo JAV žurnalistui Jay Brooks, kuris rašė apie alų. Pasigavęs jo idėją žurnalas „Beer & Brewer Magazine“ šia proga pradėjo rinkti geriausią vietos aludarį.

Aludarių dienai minėti buvo pasirinkta liepos 18-oji – šv. Arnoldo vardadienis, nes šis šventasis kai kuriuose bažnyčios raštuose minimas kaip aludarių globėjas. Beje, alaus globėjais laikoma ir daugiau šventųjų: šv.Matas, šv.Augustinas iš Hipo, šv.Lukas gydytojas, šv.Armandas ir net šv.Nikolas (Kalėdų Senelis), mat jie prieš tapdami apaštalais buvo smuklininkai.

Šią dieną, be abejo, geriausia būtų atšvęsti su tikrais aludariais, gaminančiais šviežią gyvą alų. Surengti varžybas, išrinkti geriausią alaus gamintoją. Vyrams, mėgstantiems alų, tai gali būti tiesiog dar viena proga išgerti alaus.

Alus – vienas seniausių alkoholinių gėrimų. Jis gaminamas rauginant mieles ir miežius arba kviečius (kartais ryžius). Išgauti geresniam skoniui naudojami papildomi prieskoniai – apyniai, medus, kartais net uogos ir vaisiai. Alaus stiprumas – 2,5-12% alkoholio tūrio.

Daugiau skaitykite kategorijose Alus, Pasaulio alus

@ Pomidorinės

26 Rgp

La Tomatina

2015 metų rugpjūčio 26-oji – Pomidorinės – La Tomatina festivalis – didžiausias kasmetinis planetos pomidorų mūšis Ispanijoje, Bunjolio miestelyje. Tai derlingo regiono centras. Kasmet pomidorų festivalyje mėtomasi pomidorais.

La Tomatina organizuojamas nuo 1945 metų netoli Valensijos Rytų Ispanijoje ir vyksta paskutinį metų rugpjūčio trečiadienį. Manoma, kad pirmieji bandymai mėtytis pomidorais buvo vienas iš vietinių vaikystės draugų maisto mūšių.

Provincijos miestelyje festivalis tapo toks populiarus, kad šventės gerbėjų kasmet daugėja. Pagrindinėje miesto aikštėje raudona spalva lyg kraujas liejasi pomidorų kaip sniego gniūžčių lavina. Tokia tradicija liudija, kad mėtydami vienas į kitą pomidorus dalyviai galėtų pagerbti Mergelę Mariją ir St. Louis Bertrand.

Festivalio metu mūšis pomidorų tyre prasideda ir baigiasi sirenomis, o trunka tiek, kiek į gatves papilama tonų pomidorų, sunkvežimiuose atvežtų daržovių.

Tarptautinis konkursas „Geriausio duonos ir pyrago gaminių kepėjo meistriškumo konkursas-2014“

8 Gru

kmppmc

2014 gruodžio 11 dieną Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro (Taikos pr.133, Kaunas, Lietuva) Maisto technologijų skyriaus konditerijos laboratorijoje vyks tarptautinis „Geriausio duonos ir pyrago gaminių kepėjo meistriškumo konkursas-2014

Duona su moliūgų sėklomis

Konkurso pradžia – 10.00 val.

Tarptautiniame konkurse dalyvaus Lietuvos ir Latvijos bei Baltarusijos profesinio mokymo įstaigų mokiniai.

Konkurso dalyviai privalo atsivežti atliktą namų darbą – tradicinį savo šalies ar regiono duonos gaminį, konkurso metu atlikti nuostatuose numatytas praktines užduotis. Jas konkurso dalyvis turės atlikti per 4 valandas.

Informacija teikiama telefonu: (8 37) 45 64 15
el.paštas:  duona@mpcentras.lt

Rudens gėrybių ir bendruomenių amatų mugė 2014 m.

2 Rgs

Rudens_muge_2014

2014 m. rugsėjo 5 dieną, penktadienį,  10 val. Kaune, Laisvės alėjoje, rudens gėrybėmis ir įvairiais dirbiniais prekiauti bei savo amatus demonstruoti kviečiame ūkininkus, verslininkus, amatininkus, prekybininkus, tautodailininkus iš visos Lietuvos bei užsienio šalių. 
Kviečiame miestų ir kaimų bendruomenes aktyviai dalyvauti šiame renginyje su savo gaminiais ir meniniais kolektyvais. 

Dalyvių registracija nuo rugpjūčio 4 dienos 9 val. iki 15 val.

Lietuvos Žemės Savininkų Sąjunga

Donelaičio g. 2 – 224, Kaunas;

Kontaktai:
Tel. 8 614 61900; 8 61222008; 8 37 223310; 
arba el. paštu: azuol_bendr@yahoo.com ; info@lzss.lt 

Derlius 2014

Rugsėjo 5 dieną 11 val. Vilniuje, Gedimino prospekte, vyks respublikinis renginys “Derlius 2014”

„Derlius 2014“ šiais metais vyksta kartu su „Sostinės dienomis“, o tai yra puikus kaimo ir miesto bendradarbiavimo pavyzdys. Renginys ne tik primins, kokios yra lietuvių tautos šaknys, bet ir suteiks galimybę atkreipti dėmesį į tai, ko mes išmokome ir pasiekėme per paskutinį dešimtmetį padedami Europos Sąjungos.

„Derlius 2014“ šiais metais lankytojus nustebins rajonų įrengtais „kiemeliais“, kuriuose ūkininkai, amatininkai, tautinio paveldo puoselėtojai, tautodailininkai bus pasirengę nudžiuginti lankytojus savo pasiekimais.

Sūrių festivalis

12 Rgp

Sūrių festivalis

Rugpjūčio 16 d., šeštadienį, Druskininkuose (Lietuva) antrą kartą organizuojamas Sūrių festivalis suburs sūrininkus iš visos Lietuvos.

Šiemet festivalyje pirmą kartą bus rengiamas sūrių konkursas. Jame, pagal JAV sūrininkų asociacijos pasidalintą metodiką, bus vertinami sūriai. Komisijai bus pateikta apie 30 sūrių.

Sūrių Konkurso komisija:

Gianaclis Caldwell – (JAV) sūrininkė, knygų autorė

Miroslaw Sienkiewicz – (Lenkija) sūrių technologas

Daiva Mumgaudienė – “Vyno Žurnalas”

Deivydas Praspaliauskas – virtuvės šefas

Valdas Kavaliauskas – sūrininkas.

Konkurso apdovanojimai numatyti 15 val., o po jų vyks Dainavos krašto folkloro šventės koncertas. Paties Sūrių festivalio pradžia – 12 val.

Į renginį atvyksta keturiolika sūrininkų iš Vilniaus, Molėtų, Švenčionių, Varėnos, Prienų, Panevėžio, Tauragės ir Plungės rajonų bei svečiai iš Lenkijos, Latvijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Jų sūrinėse gaminami įvairūs švieži, brandinti, kieti ir puskiečiai, saldaus pieno, džiovinti, fermentuoti, rūkyti ir kepti sūriai iš karvių, ožkų ir avių pieno.

2014 m. rugpjūčio 16 d. (šeštadienis), skverelis šalia kavinės „Velvetti”,  Vilniaus alėja 16, Druskininkai

Programa

12:00 Festivalio pradžia

Kūrybinės dirbtuvės vaikams: sūrelių gamyba su „Velvetti“ ir aitvarų gamyba su Artoteka Sūrio gamyba su Robertu iš Palangos

Degustacijos „Ūkių sūriai“:

13:00 Laimingi sieri, Latvija

Latvijos tradiciniai ir netradiciniai sūriai

14:00 Birutės ir Giedriaus Prakapavičių ūkis, Molėtų raj.

Avių ir ožkų pieno sūriai

15:30 Varinis Puodas, Varėnos raj.

Avių ir karvių pieno sūriai

13:00 14:00 15:30 16:30 17:30 Degustacijos „Sūrių rūšys“

19:00 Pabaiga

© Šampano gimimo diena

3 Rgp

Šampano gimimo diena

Rugpjūčio 4-ąją šampano gerbėjai visame pasaulyje mini Šampano dieną. Nors šios dienos kilmę ir amžių atsekti sunku, tačiau, kaip ir daugelis nacionalinių maisto bei gėrimų švenčių, ji pagrįsta daugkartiniais paminėjimais įvairiuose istoriniuose šaltiniuose.

Cleto Luzzi. Šampano vakarėlis

Tradiciškai rengiami pusryčiai arba priešpiečiai su šampanu. Prie šampano tinka rafinuoti, bet paprasti užkandžiai – prancūziškos pusryčių bandelės, skrebučiai, saldūs sausainėliai, lašiša ar ikrai, šokoladu glaistytos braškės ar kiti vaisiai. Serviravimo padėklą galima papuošti prie elegantiškų šampano taurių derančiu šviežiu gėlės žiedu.

Sodyboje rekomenduojama prie ant grotelių keptos žuvies ar paukštienos su skrudintomis daržovėmis, derinti rožinį šampaną, kurio charakterį išryškins patiekalams naudojamos kvapiosios žolelės ir šviežios daržovės.

Kamščiai

Putojantys vynai atsirado palyginti neseniai – Viduramžių pabaigoje. Manoma, kad pirmasis putojantis vynas parduotas 1535 metais Langedoko (Languedoc) regione pietinėje Prancūzijoje. XVII a. putojančio vyno gamybos procesas buvo patobulintas. Ir reikėtų dėkoti Pjerui Perinjonui, kuris pirmasis sumaišė įvairių veislių vynuoges ir naudojo ąžuolo žievės kamščius, kuriais buvo galima sulaikyti anglies dioksido prisotintą gėrimą.

 Domas Perinjonas. Dail.Ernenst Nowak

Tai, kad puikus šampano skonis išgaunamas maišant kelias vynuogių rūšis (Pinot Noir, Pinot Meunier ir Chardonnay) dar XVII a. atrado benediktinų vienuolis Domas Perinjonas (Dom Perignon, 1638-1715, tikrasis vardas – Pjeras), kuris tik patobulino gamybos būdą.

 Andrea Landini. Šampano tostas

Kai kurie šaltiniai Domą Perinjoną laiko šampano technologijos išradėju. 1670 metais Domas Perignonas pirmasis atrado vynuogių mišinį, kuris pagerino šampano kokybę. Tuo šampanas tapo prestižiniu gėrimu. Šis aistringai šampano technologijas tobulinęs vienuolis pirmasis nusprendė vynuogių derlių rinkti ne kaip įprasta vasaros pradžioje, o daug vėliau, kas šampanui suteikia gaivesnį ir elegantiškesnį skonį. Be to, jis pirmasis ėmėsi vynuoges spausti tik jas surinkus, prie pat vynuogynų, ir daryti tai itin švelniai, kas radikaliai pagerino gėrimo kokybę.

 Klasikinės formos šampano buteliai

Šampanės regione putojantys vynai pradėti gaminti XVII a. pabaigoje. 1800 metais buvo išrastas klasikinės formos šampano butelis, būtent toks, kokį mes žinome šiandien. Kiek vėliau vienas iš vyndarių Antuanas Mileris (Antoine Miller) išrado nuosėdų pašalinimo iš butelio technologiją. Šampanas, anksčiau drumstas, tapo skaidrus. 1874 metais Viktoras Lamberas (Victor Lambert) sukūrė fermentacijos technologiją, kuri leido padaryti sausą šampaną – briutą (Brut). Nuo XIX a. pabaigos šampano gamyba iki šių dienų nepasikeitė.

Norint pagaminti šampaną, leidžiama naudoti tik septynių veislių vynuoges, tačiau dažniausiai naudojamos tik trys: Chardonnay, Pinot Noir ir Pinot Meunier. Pirmoji vynuogių veislė – balta, likusios dvi vynuogių veislės – raudonos. Tačiau raudonojo šampano nebūna: gaminamas tik rožinis ir baltasis. Cukraus kiekio variantų daugybė; populiariausias yra briutas, beveik be cukraus. Be to, esama tokių variantų kaip Brut Zero (Nature) (be cukraus), Sec (pusiau sausas), Demi-Sec (praktiškai pusiau saldus) ir kai kurie kiti.

 Šampanas rūsyje

Po derliaus nuėmimo (paprastai nesubrandinta) išspaudžiamos vynuogių sultys, kuris supilamas į statines pradiniam fermentavimo procesui. Po tam tikro laiko įvairių statinių fermentuotos sultys sumaišomos (kupažuojamos) ir supilamos į butelius. Į butelius pridedama vyno mielių ir cukraus mišinio. Tada vyno buteliai siunčiami į rūsį, kur vyksta antrinė fermentacija. Rūsyje vyno buteliai iš pradžių laikomi horizontalioje padėtyje, o paskui laikas nuo laiko pasukami ir laikomi nuožulnioje (įstrižoje) padėtyje. Vynas buteliuose laikomas ne mažiau kaip metus.

Po laikymo termino pabaigoje dėl palenktos butelių padėties palaipsniui iš butelių labai atsargiai ištraukius kamščius pašalinamos susikaupusios nuosėdos, vyno tirpale pridedama nedaug cukraus ir buteliai vėl užsandarinami. Anksčiau visa tai buvo daroma rankiniu būdu, tačiau dabar naudojama speciali automatinė technologija.

Po šios operacijos vynai brandinami keletą metų, kai kurie iš jų – tik kelias savaites. Kuo trumpiau vynai brandinami, tuo jų kaina mažesnė.

Šampanu vadinamas tik putojantis vynas, pagamintas Prancūzijos Šampanės provincijoje (tai įtvirtinta Europos Sąjungos saugomų kilmės nuorodų taisyklėse). Kituose regionuose bei šalyse pagamintas panašaus tipo vynas turi būti vadinamas ne šampanu, bet putojančiu vynu. Vis dėlto tokiose šalyse kaip Rusija bei Baltarusija vis dar teisėtai gaminamas “Tarybinis šampanas” (rus. Советское Шампанское) dėl ten negaliojančių Europos sąjungos įstatymų. Net JAV kai kurie putojančio vyno gamintojai savo produkciją vadina šampanu.

 „Moët & Chandon“

Šiandien vieną populiariausių šampanų pasaulyje gamina vieni didžiausių ir garsiausių šampano namų „Moët & Chandon“.

Geriausi vynai Prancūzijoje kainuoja: patys pigiausi (pavyzdžiui, šampanas Charles de Courance) – 12-18 eurų už 0,75 l butelį, brangiausi – nuo 25 eurų.

Vyno taurė ant ilgo kotelio (flute)

Šampanas geriamas iš pailgų vyno taurių ant ilgo kotelio, kurie vadinami flute. Taurėje pripilama apie du trečdalius gėrimo.

Vaisinis kokteilis

VALENCIJA (Valencia)

Receptas

Vaisinis kokteilis Valencia

Jums reikės (1 porcijai):

likerio APRICOT BRANDY – 20 ml

ledukų

apelsinų sulčių – 20 ml

šampano – 80 ml

Visus komponentus, išskyrus šampaną, suplakame plaktuvėje su ledo gabalėliais ir perpilame į taurę. Taurę pripildome šampanu. Galima papuošti į gėrimą įdėjus ant smeigtuko užmautą vyšnaitę.

Tai vaisinis kokteilis su šampanu, patiekiamas kaip aperityvas.

Vaisinis kokteilis

ČIKAGA (Chicago)

Receptas

Vaisinis kokteilis Čikaga

Jums reikės (1 porcijai):

konjako – 20 ml

COINTREAU – 1 arbatinis šaukštelis

angostūros – 5 lašai

šampano

Konjaką, likerį ir angostūrą sumaišome su ledu ir perpilame į taurę. Taurę pripildome putojančiu vynu. Galima įmesti citrinos žievelės.

Tai vaisinis kokteilis su šampanu, patiekiamas priėmimo metu.

Pastaba. Angostūrà (2) [< kilęs iš Karibų, tačiau prie jo gamybos prisidėjo įvairių tautybių žmonių] – natūralaus augalų atspalvio ir prieskonio, aštraus aromato stiprus gėrimas, gaminamas iš įvairių žolelių ir naudojamas ruošiant pyragus, daržoves, mėsą, kokteilius.

Vaisinis

APELSININIS ŠAMPANO KOKTEILIS (Champagner orange)

Receptas

Apelsininis šampano kokteilis

Jums reikės (1 porcijai) :

likerio CURAÇAO – 20 ml

šampano

Likerį supilame į aukštą taurę, papildome šampanu. Galima papuošti apelsino žievelės spiralę pakabinus ant taurės krašto.

Tai vaisinis kokteilis su šampanu, patiekiamas priėmimo metu.

Gaivinantis

ŠAMPANĖS KOKTEILIS (Champenois)

Receptas

Šampanės kokteilis (Champenois)

Jums reikės (1 porcijai):

likerio APRICOT BRANDY – 5 ml

tirštojo aviečių likerio – 1D

angostūros – 1D

šampano

apelsino griežinėlis, kokteilio vyšnaitės (papuošimui)

Visus komponentus, išskyrus šampaną, sumaišome taurėje ir papildome šampanu. Apelsino griežinėliu papuošiame taurės kraštą. Į jį įsmeigiame smeigtuką su vyšnaite.

Tai gaivinantis Šampanės kokteilis, patiekiamas priėmimo metu.

Pastaba. D arba Dash yra barmenams visame pasaulyje gerai žinomas matavimo vienetas, kurio tūryje tilptų 0,5 ml arba 5 lašai skysčio.

Pastaba. Angostūrà (2) [< kilęs iš Karibų, tačiau prie jo gamybos prisidėjo įvairių tautybių žmonių] – natūralaus augalų atspalvio ir prieskonio, aštraus aromato stiprus gėrimas, gaminamas iš įvairių žolelių ir naudojamas ruošiant pyragus, daržoves, mėsą, kokteilius.

Vaisinis kokteilis

ŠAMPANO SAULUTĖ (Champagner daisy)

Receptas

Šampano saulutė (Champagner daisy)

Jums reikės (1 porcijai):

granatų sirupo – 10 ml

citrinų sulčių – 10 ml

likerio CHARTREUSE (geltono)

šampano

ledo gabalėlių

braškės (papuošimui) – 1 vnt.

Visus komponentus, išskyrus šampaną, suplakame su ledo gabalėliais plaktuvėje ir perpilame į taurę. Įpilame šampano. Braške papuošiame taurės kraštą.

Tai vaisinis kokteilis su šampanu, patiekiamas priėmimo metu.

Karčiai saldus

ŠAMPANO KOKTEILIS (Champagner-cocktail)

Receptas

Šampano kokteilis (Champagner-cocktail)

Jums reikės (1 porcijai):

cukraus gabalėlio

angostūros – 3 D

šampano arba sausojo putojančio vyno

citrinos žievelės skiautelės

Cukraus gabalėlį įdedame į taurę, įpilame angostūros ir papildome vynu arba šampanu. Aromatizuojame citrinos žievele, paskui įmetame ją į gėrimą.

Tai karčiai saldus kokteilis su šampanu.

Pastaba. Angostūrà (2) [< kilęs iš Karibų, tačiau prie jo gamybos prisidėjo įvairių tautybių žmonių] – natūralaus augalų atspalvio ir prieskonio, aštraus aromato stiprus gėrimas, gaminamas iš įvairių žolelių ir naudojamas ruošiant pyragus, daržoves, mėsą, kokteilius.

Pastaba. D arba Dash yra barmenams visame pasaulyje gerai žinomas matavimo vienetas, kurio tūryje tilptų 0,5 ml arba 5 lašai skysčio.

Vaisinis kokteilis

AMARETO FLIRTAS (Amaretto flirt)

Receptas

Vaisinis kokteilis Amareto flirtas

Jums reikės (1 porcijai):

likerio AMARETTO – 20 ml

apelsinų sulčių – 20 ml

sausojo putojančio vyno

apelsino griežinėlio (papuošimui) – ½

kokteilio vyšnaitės (papuošimui) – nebūtina

Visus komponentus, išskyrus vyną, suplakame su ledo gabalėliais plaktuvėje ir perpilame į taurę. Įpilame vyno. Smeigtuką, ant kurio užmauta vyšnaitė, įsmeigiame į apelsino griežinėlį, kuriuo papuoštas taurės kraštas.

Tai vaisinis kokteilis su vynu, patiekiamas priėmimo metu.

Daugiau skaitykite: CheresasVynasVermutasPutojantis vynasSpirituotas vynasŠampanas

Kaip derinti vyną ir valgius

© Tarptautinė arbūzo diena

2 Rgp

Tarptautinė arbūzo diena

Rugpjūčio 3-oji diena – Tarptautinė arbūzo diena. Ne veltui rugpjūtis – šviežių, sultingų daržovių ir vaisių, kartu ir arbūzo bumo metų laikas. Pasaulyje arbūzas pripažintas vasaros karaliumi, vasaros stalo valdytoju.

Iš tiesų arbūzas nėra vaisius, o daržovė – agurkų ir cukinijų giminaitis. Arbūzo tėvynė – ne Azija, o Kalahario dykuma (milžiniška lyguma Afrikos plynaukštėje (Pietų Afrika – Botsvana, Namibija)), kur ir dabar esama laukinių arbūzų.

Į Senovės Kiniją prekybiniais laivais arbūzas buvo atvežtas X a. ir kaip dovana aukštai vertinamas. Dabar Kinijoje auginama daugiausia arbūzų pasaulyje. Jei kinai Jus pakviestų į svečius, būtinai pavaišintų arbūzais.

Prieš 5000 metų arbūzai buvo auginami ir Senovės Egipte. Tai rodo Senovės egiptiečių požeminių kapų užrašai, kurie liudija, kad iškeliavus į pomirtinį gyvenimą privaloma valgyti arbūzus.

 Kubo formos arbūzas

Arbūzas toks populiarus, kad net japonai eksperimentuodami išvedė kubo formos arbūzus, jog tapo juos parankiau ir lengviau transportuoti ir saugoti.

Dabar siūlome originalius namų sąlygomis išbandytus receptus, kurie Jus turėtų nudžiuginti.  

KELI PAPRASTI STEBUKLAI APIE ARBŪZĄ

 ARBŪZINIS KOKTEILIS

Receptas

Arbūzinis kokteilis

Jums reikės (1 porcijai):

arbūzo minkštimo (be sėklų) – 2 stiklinės

vienos žaliosios citrinos sulčių

medaus – 1-2 arbatiniai šaukšteliai

mėtų – 6 lapeliai

Visus ingredientus sudedame į maišytuvą (plaktuvą) ir kruopščiai išplakame, papuošiame mėtos lapeliu ir ryškus kokteilis paruoštas.

Arbūzinis kokteilis tinka vakarėliui, nustebinsime savo draugą ryškiu ir ypatingu skoniu.

ARBŪZO KEPSNYS

Receptas

 Arbūzo kepsnys

Jums reikės (1 porcijai):

arbūzo – 400 g (be sėklų)

baltojo vyno – 100 ml

sviesto – 200 g

balzaminio acto – 2 virtuviniai šaukšai

druskos ir pipirų – pagal skonį

mėtų – 5-6 lapeliai

fetos sūrio (bet nebūtina)

mėsa kepsniui (žalia, nemarinuota)

Kepimo indo formą išklojame kepimo popieriumi ir ištepame sviestu. Sviestą ištirpiname, o arbūzą atskiriame nuo žievelės ir sėklelių, po to supjaustome 2-2,5 cm storiu ir paskleidžiame po kepimo formą kartu su mėsa kepsniui. Tada apliejame balzamiko actu, baltuoju vynu, sviestu, apibarstome druska ir pipirais. Ant viršaus uždengiame pergamentiniu kepimo popieriumi, o ant kepimo popieriaus viršaus – dar ir folija. Uždengiame labai sandariai. Įdedame į orkaitę ir kepame dvi valandas 170 °C temperatūroje. Kai kepsnys paruoštas, jį papuošiame mėtos lapeliais. Kad skonis būtų nuostabesnis, galime paskaninti dar ir  fetos sūriu, bet nebūtina.

Patiekalas gaminamas labai paprastai ir lengvai. Tačiau atskirti, iš ko patiekalas pagamintas, svečiui ar namiškiams bus ganėtinai sunku, nes arbūzo spalva primins raudonos žuvies spalvą, o skonis bus panašus į marinuotos mėsos skonį.

GAIVIOSIOS ARBŪZO SALOTOS SU FETOS SŪRIU

Receptas

 Gaiviosios arbūzo salotos su fetos sūriu

Jums reikės (1 porcijai):

arbūzo – 300 g (be sėklų)

fetos sūrio – 100 g

raudonojo svogūno – 1 vnt. (Raudonasis svogūnas – svogūno rūšis, pasižyminti mažiau aštriu / aitriu skoniu ir turinti šiek tiek saldumo)

baziliko (keletas lapelių) – 1 vnt.

alyvuogių aliejaus – 2 virtuviniai šaukštai

balzaminio acto – 0,5 arbatinio šaukštelio

citrinų sulčių – 0,5 arbatinio šaukštelio

mėtų (keletas lapelių) – 1 vnt.

Arbūzą supjaustome stambesniais 2×2 cm kubeliais, o fetos sūrį – mažesniais 1×1 cm kubeliais. Raudonojo svogūno galvelę supjaustome plonais žiedeliais, o keletą baziliko ir mėtų lapelių – juostelėmis. Mažame dubenėlyje ruošiame padažą: sumaišome alyvuogių aliejų, balzaminį actą ir citrinų sultis, gerai išmaišome iki vientisos masės. Paskleidžiame pirmiausia arbūzo, po to fetos sūrio kubelius, raudonojo svogūno žiedelius, pabarstome žalumynais ir užpilame padažu.

ANT GROTELIŲ KEPTAS ARBŪZAS

Receptas

 Keptas arbūzas

Jums reikės (1 porcijai):

arbūzo – 600 g

kiaušinio baltymo – 2 vnt.

krakmolo – 4 virtuviniai šaukštai

kvietinių miltų – 4 virtuviniai šaukštai

augalinio aliejaus – 1 stiklinė

miltelinio cukraus – 2-3 virtuviniai šaukštai

Supjaustome nuplautą arbūzą, atskiriame jį nuo žievelės, išimame sėklas. Arbūzo minkštimą supjaustome trikampiais griežinėliais ir apvoliojame miltuose. Kiaušinio baltymus sumaišome su atskiestu nedideliu kiekiu vandens ir krakmolo. Arbūzo trikampius griežinėlius panariname į mišinį ir kepame karštame aliejuje iki šviesiai geltonos spalvos. Paduodant į stalą patiekalą papuošiame arbūzo skiltelėmis ir pabarstome milteliniu cukrumi.

© Dešrainis

20 Lie

© Dešraĩnis (2) – sumuštinis-suvožtinis: dvi sudėtos duonos riekės su dešra arba dešrele, daržovėmis, padažais. Tai užkandis.

Dešrainis

Dešrainio kilmės šalis – Amerika (JAV). Yra daug atsiradimo versijų, nors nė viena nepatvirtinta. Tačiau žinoma, kad amerikietiškas pavadinimas „hot dog“ buvo paminėtas 1900 m. Oksfordo anglų kalbos žodyne.

Braziliškas dešrainis

Teigiama, kad 1860 metais Niujorko gatvėse vokiečių imigrantai pardavinėjo rūkytas dešreles su pieniška bandele ir raugintais kopūstais. Kituose šaltiniuose sakoma, kad šį užkandį sugalvojo Niujorko polo aikštyno maitinimo organizavimo vadovas Harry Magely. Dar viena teorija kalba apie tai, jog JAV maisto produktų parodoje Bavarijos (Vokietija) atstovas Antonas Feuchtwangeris pirštus deginančią dešrelę apmovė balta pirštine ir pastebėjęs, kad tai lankytojams patiko, paprašė savo svainį kepėją pagalbos. Šis ir sugalvojo ilgą minkštą bandelę, į kurią galima prikimšti mėsos. Kita teorija teigia, kad terminas kilo iš vokiečių imigrantų į JAV atsivežtų rūkytų dešrelių pavadinimų (vok. bundewurst – „šuns dešra“, vok. dachshund – „taksų veislės šuo“ ar „mažasis šuo“). Manyta, jog 1487 metais ši dešrelė „gimė“ Frankfurto mieste, o 1600 metais Johanas Georghehneris, mėsininkas iš Koburgo, išplėtojo jos gamybą. Vienos (Austrija) gyventojai įsitikinę, jog pavadinimas (wiener – amerikietiškai vadinama parūkyta dešrelė) autorystę suteikia būtent austrams.

Čikagos dešrainis

 Kiek bebūtų teorijų ir versijų, vokiečiai ir amerikiečiai ginčijasi, siekdami priskirti savo tautoms mėgstamo užkandžio išradėjų šlovę.

Dešrainių įvairovė yra labai didelė ir skiriasi skirtingose šalyse. Paprastai naudojama speciali dešrainiams bandelė, kurios ilgis atitinka dešrelės ilgį. Į bandelę įterpiama pavirta, rūkyta arba kepta dešrelė. Ant viršaus dedamos daržovės (dažniausiai svogūnai, kopūstai), užpilamas kečupas, garstyčios, galiausiai dedamas tarkuotas fermentinis sūris. Dešrainis kepamas 1-2 minutes orkaitėje arba mikrobangų krosnelėje.

Dešrainis „TexMex“

Dešrainių būna skirtingų dydžių, iš vienos mėsos rūšies ar įvairių mišinių, su odele ar be jos. Tradicinė dešrelė turi turėti daugiau kaip 30 proc. riebalų ir 10 proc. pridedamo vandens. Vegetarams siūlomas  dešrainis su sojų varške (tofu). Atsižvelgiant į rūšį, gali būti naudojami prieskoniai, daržovės, garstyčios, sūris, sojų baltymai.

Niujorko dešrainis

JAV gaminami įvairių rūšių dešrainiai:

–          su troškintu garuose svogūnu ir blyškiu geltonųjų garstyčių padažu (Niujorko dešrainis);

–          su kopūstų salotomis, kurios gali būti gardinamos morkomis, majonezu, svogūnais ir kt. (Pietietiškas kopūstų dešrainis);

–          su raugintais kopūstais ir bandele su sezamo sėklomis (Kanzas Sičio dešrainis);

–          su geltonosiomis garstyčiomis, tamsiai žaliu padažu, sukapotu svogūnu, pomidoro griežinėliais, salierų druska ir aguonomis apibarstyta bandele (Čikagos dešrainis);

–          su užpiltu mėsos prieskonių mišiniu (Triušių salos (Coney Island) dešrainis);

–          su panardintu į išplaktą kukurūzų tešlą ir apkeptu gruzdintuvėje, patiekiami ant pagaliuko (Kukurūzų dešrainis);

–           su padažu (Salsa), sūriu ir smulkintomis marinuotomis paprikomis ();

–          apkepami saldžioje tešloje (dešrainis „Kiaulės patale“) ir kt.

Beveik visų rūšių dešrainiuose, gaminamuose JAV, yra natrio nitritų, cheminių druskų, naudojamų konservuojant, skonio ir aromato medžiagų. Tačiau dešrainių kokybę reglamentuoja JAV įstatymai.

Žr. greĩto paruošìmo maĩstas

© Duonos diena

4 Vas

Lietuviškos naminės duonos gamyba (video)

Šv. Agota ir Duonos dienaŠv. Agota – III a. krikščionė, kankinta ugnimi, laikoma ugnies globėja, gelbėtoja nuo gaisro. Sprendžiant pagal savybes ir „pareigas“, šventoji Agota krikščionybės laikais yra perėmusi senosios baltų kultūros deivės Gabijos „darbą“. Senieji šventės pavadinimai – Gabijos diena, Šventos Ugnies diena, Šventos Duonos diena. Šią dieną lietuviai pagerbdavo Duoną ir ugnies dievaitę Gabiją.

Šv. Agota gimė Sicilijoje, Katanijoje, III a. viduryje. Jai piršosi Katanijos miesto prefektas, tačiau ji nenorėjo tekėti, nusprendė būti tyra ir tarnauti Dievui. Tais laikais krikščionybė dar nebuvo pripažinta, krikščionys buvo persekiojami. Kadangi Agota nepakluso turčio norams, buvo atiduota į viešnamį. Vėliau, pakartojus pasiūlymą tekėti, Agota vis tiek nesutiko. Tada ji buvo žiauriai kankinta – jai nupjovė abi krūtis. Galiausiai Agota buvo sudeginta ant laužo. Paveiksluose ir drožiniuose Šv. Agota buvo vaizduojama laikanti padėklą su nupjautomis krūtimis. Vėliau, norint išvengti tokio žiauraus vaizdo, krūtys buvo pakeistos dviem kepaliukais duonos. Dėl to, kad Agota buvo sudeginta ant laužo, ji laikoma sergėtoja nuo gaisrų.

Duonos dienaŠv. Agotos dieną žmonės neša bažnyčion šventinti duonelę. Nuo seno žmonės tikėjo, kad per Šv. Agotą, vasario 5-ąją, pašventintas gabalėlis duonos apsaugos nuo gaisrų, nelaimių ir nugalės bet kokį blogį. Pagonybės laikais namų židinio saugotoja ir ugnies globėja buvo deivė Gabija. Vasario 5-ąją nuo seno lietuviai garbino ją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos. Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su Šv. Agotos varduvėmis, duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose.

Per bažnytines apeigas būdavo šventinama ne tik duona, bet ir vanduo bei druska. Šie dalykai kilus gaisrui saugojo nuo ligų, atkerėdavo nužiūrėtus žmones. Nužiūrėtoms karvėms prie ragų pririštas drobinis maišelis su gabalėliu duonos grąžindavo pieną; drobinis skudurėlis, suvilgytas vandeniu, kuriame mirko šventintos duonos gabalėlis, padėdavo gydyti akių ligas, žaizdas; kišenėje įdėtas gabalėlis saugojo nuo gyvačių įkandimo, kai būdavo einama į mišką uogauti ar grybauti.

Motinos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos gabalėlį, tikėdamos, kad sūnų aplenks kulka. Šiandien dažnas vairuotojas Šv. Agotos duonos vežiojasi savo automobilyje, o turistas įsimeta į kelioninį krepšį, kad nelaimės kelyje aplenktų.

Sugrįžus iš bažnyčios Šv. Agotos duona būdavo užkišama po trobos rąstais palubėje, įkišama į namo pamatus. Tokios duonos gabaliuką padėdavo ant krosnies, kad ugnis iš namų neišeitų ir neišplistų. Kilus perkūnijai, tokią duoną laikydavo suspaudę rankoje, kad perkūną atbaidytų. Jei namuose kildavo gaisras, žmonės apnešdavo Šv. Agotos duoną aplink degantį trobesį ir mesdavo į ugnį, nes tikėta, kad ugnis nurims ir nesunaikins namų.

Senieji mėnesio pavadinimai – Ragutis, Kovinis, Pridėtinis. Vasaris turtingas liaudiškų vardų. Žmonės jį vadina Barsukiniu, nes barsukas ant kito šono verčiasi, Veršiniu – šiuo metu karvės veršius veda, Ešeriniu, nes ešeriai gerai kimba. Vasaris dar vadinamas Žvirbliakoju– diena žvirbliu striksi. Per vasario mėnesį diena pailgėja beveik dviem valandomis. Tai trumpiausias, labai permainingas žiemos mėnuo.

%d bloggers like this: