Archyvas | © Natūralūs gėrimai RSS feed for this section

© Sula-Sap

3 Gru

Sulà (4) – pavasarį iš medžių (ppr. beržų ir klevų) leidžiamos sultys.

Sula teka nuo vienos iki kelių savaičių. Kuo greičiau pradeda kilti aplinkos temperatūra ir brinkti medžių pumpurai, tuo greičiau sula nustoja tekėjusi. Klevai ima skirti sulą savaite ar dviem anksčiau nei beržai.

Klevų sula truputį saldesnė už beržų. Dar irokėzai klevų sulos tekėjimo pradžią švęsdavo iškilmingomis ceremonijomis, šokiais, aukų aukojimais. Sula buvo leidžiama po to, kai užsiliepsnodavo laužas šalia klevų giraitės. Pagal šitą ženklą irokėzai tomahaukais įkirsdavo klevų žievę ir prie įkirtimų pritvirtindavo molio ar beržų tošies ąsotėlius, į kuriuos ir tekėdavo saldi, kvapni rausva sula. Ji buvo garinama moliniuose ąsočiuose, pakabintuose ant ilgų karčių virš ugnies. Taigi indėnams cukrus buvo žinomas nuo seniausių laikų. Jų patyrimu pasinaudojo ir baltaveidžiai žmonės.

Lietuvių valstiečiai šviežią sulą nuo seno gėrė, rečiau ją vartojo sriubai virti, burokams raugti.

Turi mineralinių medžiagų (kalio, geležies, kalcio, vario), sacharozės, fruktozės, aminorūgščių, baltymų. Beržų suloje būna 1-2, klevų – 2-4 proc. cukraus.

Ar jau laikas leisti sulą, nulaužiama smulki šakelė ar peiliu šiek tiek įpjaunamas medžio kamienas – jei iš žaizdelės gausiai teka sula, pats laikas ją tekinti. Per sezoną iš vieno beržo galima surinkti iki 100 daugiau litrų sulos. Klevai sulos išskiria mažiau.

Sula geriama šviežia arba rauginama, į ją dedama serbentų, ąžuolo šakelių ar žievių, užpilama avižų (jos dengia sulą nuo dulkių). XX a. pradėta rauginti ir mielėmis su cukrumi.

Klevų sula truputį saldesnė už beržų. Šiaurės Amerikoje cukrinių klevų – ir visai saldi, joje būna iki trijų procentų cukraus.

Pigus cukranendrių cukrus dabar išstūmė klevų cukrų. Šis dar gaminamas tik Kanadoje. Sulos gavyba griežtai ribojama. Išgarinus sulą, gaunamas sirupas, kuris maisto pramonėje pagardina įvairiausius kulinarijos ir kitokius produktus.

Dabar, išgarinus sulą, gaunamas sirupas, kuris tinka pagardinti įvairiausius kulinarijos ir kitokius produktus. Ne veltui Kanados valstybiniame herbe – klevo lapas kaip tos šalies emblema.

Žr. beržų sulà, klevų sulà, rauginta sulà

Sap – in the spring of trees (birch and maple) are allowed juice.
Sap flowing from one to several weeks. The sooner it starts rising ambient temperature and tree buds swell, the faster the sap lost.  Maples starting to Sulla week or two before the birch.
Maple sap a little sweeter than birch. Even the Iroquois maple sap flow celebrate the beginning of solemn ceremonies, dances and offerings. Sap was allowed after the ignition of scrap near maple grove. Under this label the Iroquois Tomahawk maple bark and bite to cut clay to affix or birch bark cup, and flow into the sweet, fragrant pink sap. She was chatty evaporate, suspended over a long mane of fire. Thus, the sugar has been known to Indians since time immemorial. Their experience in the use of race and white people.
Lithuanian peasants fresh Sulla drank from an old, rarely used it to cook soup, beetroot pickle.
Have minerals (potassium, iron, calcium, copper), sucrose, fructose, amino acids, proteins. Birch sap is 1-2, maple – 2-4 per cent. sugar.
Whether it is time to sap, branch, or break small knife slightly incised tree trunk – when the sap flows abundantly sores, it’s time to grind. In season one birch can collect up to 100 liters of sap more. Maple sap emit less.
Sap drunk fresh or fermented, it is added to black currant, oak twigs or bark, pour oats (the dust cover Sulla). Twentieth century started with yeast fermentation, and sugar.
Maple sap a little sweeter than birch. North American sugar maple – and quite sweet, it is up to three per cent of sugar.
Cheap sugar cane is now supplanting the maple sugar. This not only made in Canada. Sap production is strictly limited. Evaporation of the sap, syrup is obtained, which is a wide range of flavor in the food industry and other culinary products.
Now, the evaporation of the sap, syrup is obtained which is suitable for a wide range of culinary seasoning and other products. Not for nothing that the Canadian state emblem – maple leaf as an emblem of the country.
See. birch sap,
fermented sap, maple sap

© Rauginta sula-Fermented sap

3 Gru

Raugìnta sulà – labai gaivus, suteikiantis jėgų ir gerinantis virškinimą gėrimas.

Nuo seno sula buvo rauginama: į statinaitę įdedama naminės duonos, juodųjų serbentų lapų. Statinaitė apdedama šiaudais bei apipilama avižomis.

Rauginta sula tinka sunkiai dirbantiems žmonėms atsigerti. Ji tinka sportininkams, dažnai ir gausiai pirtyje prakaituojantiems, persirgusiems infekcijomis žmonėms. Rauginta sula atkuria mineralinių medžiagų pusiausvyra kraujyje.

Plg. beržų sulà, klevų sulà

Žr. sulà (4)

Fermented sap – a very refreshing and gives strength and improves digestive drink.

Since ancient times fermented sap has been: the cask is placed home-made bread, black currant leaves. Keg tollable straw and oats showered.
Fermented sap suitable for hard-working people to drink. It is suitable for athletes and those who frequent and abundant sweat bath, a history of infections in humans.Fermented sap restore mineral balance in the blood.

Cf. birch sap, maple sap
See. sap

© Klevų sula-Maple sap

3 Gru

Klevų sulà [vadinama skystuoju auksu] – iš klevinių (Aceraceae) šeimos medžių leidžiamos sultys.

Klevų suloje žymiai daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, fruktozės. Fruktozė pakeičia cukrų ir sumažina saldumynų potraukį.

Nors beržas išskiria daugiausia sulos, klevų sula kur kas saldesnė. Ji pradeda tekėti savaite ar dviem anksčiau nei beržų. Klevų sulos poveikis sveikatai toks pat kaip ir beržų sulos.

Tinka dėti į kavą ir arbatą, vaisinius jogurtus.

Plg. beržų sulà, raugìnta sulà

Žr. sulà (4)

Maple sap [referred to as liquid gold] – from maple (Aceraceae) family tree juice are allowed.
Maple sap has a much more vitamins and minerals, fructose. Fructose replaces sugar and reduces cravings for sweets.
While most releases birch sap, maple sap is much sweeter. She starts to run a week or two before the birch trees. Maple sap health effects such as sap and birch.
Suitable to make coffee and tea, fruit yogurt.
Cf. birch sap, fermented sap
See. sap

© Beržų sula-Birch sap

3 Gru

Beržų sulà – iš medžių leidžiamos sultys.

Nuo seno Dzūkijos senoliai sulą raugindavo ir išlaikydavo iki vasaros darbų. Į pilną sulos kubilą įmesdavo ruginės duonos riekę, o ant viršaus užpildavo apie 5 cm storio avižų sluoksnį ir pridengdavo drobule. Sudygusios avižos sudarydavo apsauginį sluoksnį, po kuriuo sula surūgdavo.

Senovėje iš sulos tekėjimo žmonės spręsdavo apie ateinančius metus. Jei sula veržiasi gausiai – vasara bus lietinga.

Beržų sula gydo skrandžio žaizdas, galvos skausmus, bronchitą, kosulį, skorbutą, kepenis, padeda sergant inkstų akmenlige, reumatu, radikulitu, artritu. Sula reguliuoja medžiagų apykaitą, stiprina ir valo organizmą, skatina audinių regeneraciją. Ji vartojama trūkstant vitaminų, nuo seno naudojama plaukų ir odos priežiūrai.

Beržų suloje yra sacharidų (gliukozės, fruktozės), C, PP vitaminų, mineralinių medžiagų (kalcio, geležies, kalio, kalcio, vario), organinių rūgščių ir daug kitų vertingų mineralinių medžiagų.

Iš beržų galima saikingai leisti sulą 10 metų. Sula leidžiama iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po metų ir po penkerių metų ir ne plonesnių kaip 20 cm skersmens. Iš šiaurinės pusės gręžiama skylė, o leidžiama nepažeidžiant luobo nudrožti žiauberį. Skylutę patogiausia gręžti rankiniu plunksniniu grąžtu arba peiliuku atsargiai įpjauti tokiamee aukštyje, kad apačioje tilptų kibiras arba stiklainis. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi būti didesnis kaip 2 cm, o jų gylis medienoje – 3 cm. Į skyles įstatomi mediniai ar skardiniai latakėliai, kuriais tekės į indą medžio sultys. Tarpai tarp skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos mediniu kaiščiu ir užtepama sodo tepalu ar derva, kad medis būtų apsaugotas nuo galimų ligų.

Indas su sula uždengiamas, kad į ją neprilytų ir neprikristų įvairių vabalėlių. Leidžiantieji sulą neturėtų rinktis medžių, augančių šalikelėse ar palaukėse, kurios tręšiamos mineralinėmis medžiagomis ir kuriose naudojami įvairūs chemikalai.

Sula pradeda tekėti vidutinei paros temperatūrai pakilus iki 4-6 °C ir teka 1-2 savaites. Sausesnėse vietose augančių medžių sula būna saldesnė. Ji saldesnė ir po sausos vasaros ir šaltos žiemos. Iš beržų sulos gaminami įvairūs gėrimai, kuriems nurodomi receptai, gamybos technologija ir ingredientai, taip pat indai, kuriuose laikomi tie gėrimai.

Konservuota beržų sula perkošiama per dvigubą marlę, sudedamas cukrus ir pakaitinama kelias minutes (iki 90 °C). Įdedama citrinos rūgštelės ir pilstoma į stiklainius. Jie uždaromi hermetiškai ir paliekami atvėsti.

Rauginta sula yra labai gaivus, virškinimą gerinantis gėrimas, kuris atkuria mineralinių medžiagų pusiausvyrą kraujyje, o suloje esančios bakterijos ir grybeliai turi daug B grupės vitaminų.

Beržų sula su pušų šakelėmis arba džiovinta mėta ar melisa perkošiama, pridedama cukraus ir pakaitinama kaip ir konservuota beržų sula. Pušies šakelės prieš apipilant sula kelis kartus nuplikomos verdančiu vandeniu. Po kelių minučių sudedama citrinos rūgštelė ir supilstoma į stiklainius. Jie verčiami aukštyn dugnu ir paliekami atvėsti.

Iš perkoštų sulčių gaminama beržų sulos gira: perkoštos sultys palaikomos atitinkamoje temperatūroje, kad užrūgtų. Po kelių dienų sula pradėjus rūgti susidrumsčia. Indas išnešamas į vėsias patalpas. Dar sula rūgsta porą savaičių. Jos rūgimo proceso laikas priklauso nuo to, kiek joje yra natūralaus cukraus. Rūgstanti sula laikoma labai steriliai, kad neužsikrėstų mikrobais. Išrūgusi gira supilstoma į butelius, uždaroma hermetiškai ir laikoma šaltai.

Skaniai girai beržų sula pašildoma iki 35 laipsnių temperatūros, įdedama mielių su cukrumi, indas uždengiamas ir laikomas 5-10 laipsnių temperatūroje tris keturias dienas.

Jei į sulą įdedama medaus, gvazdikėlių, citrinos žievelės ir pavirinus ant silpnos ugnies atšaldoma, tada įdedama mielių, o paskui perrkošius supilstoma į butelius, įmetama po keletą razinų ir sandariai uždarius palaikoma vėsioje vietoje.

Beržų sulos šampanas gaminamas labai panašiai: perkošta sula supilstoma į storo stiklo butelius, dedama cukraus pudros, razinos, trinta citrinos žievelė. Butelis užkemšamas hermetiškai, aplakuojamas ir išnešamas į labai šaltas patalpas. Šampanas suvartojamas iškart.

Geriausia gerti šviežią sulą, nes palaikius ilgiau keletą dienų ji gali pakenkti. Jeigu sula neišgeriama iš karto, ji laikoma užsuktame stiklainyje šaldytuve arba supilstoma į butelius (galima įberti šiek tiek cukraus), užkemšama ir laikoma rūsyje.

Parduotuvėse dažnai prekiaujama konservuotomis beržų sultimis, pagamintomis Baltarusijoje ar Ukrainoje.

Plg. klevų sulà, rauginta sulà

Žr. sulà (4)

Birch sap – from the juice of trees are allowed.
From ancient antecedents Dzukijos Sulla tanning before the summer and keep work.To throw a complete sap vat of rye bread slice, and on top of the infusions of 5-cm layer of oats and covered their bedsheet. Sprouted oats consisted of a protective layer of the sour sap.
In ancient times, the sap flow of people to decide the next year. If the sap surging abundantly – summer will be rainy.
Birch sap heals the wounds of the stomach, headaches, bronchitis, cough, scurvy, liver, helps patients with kidney stones, rheumatism, radiculitis, arthritis. Sap regulate metabolism, strengthens and cleanses the body, promote tissue regeneration. She used the lack of vitamins, has long been used in hair and skin care.
Birch sap has sugars (glucose, fructose), C, PP vitamins, minerals (calcium, iron, potassium, calcium, copper), organic acids and many other valuable minerals.
Of birch sap can be moderate for 10 years. Allows the sap of trees to be felled at least one year and five years and not less than 20 cm in diameter. From the north side drilled hole, and allowed to set off without peel crust. Drill a hole in the most convenient hand drill or feather blade carefully cut tokiamee height to fit the bottom of the bucket or jar. Holes are drilled to allow detention of at least 1 m above the ground.Hole diameter must be greater than 2 cm and their depth in wood – 3 cm. Inserted into holes in wood or tin quirk, which will flow into the container tree juice. Spacing between the holes must be no smaller than 10 cm. After the sap, holes must be plugged with wooden pegs and garden undiluted lubricant or resin that the tree would be protected from possible diseases.
The vessel is covered with sap on it and neprilytų neprikristų different bug. Not allow the sap from trees growing at the roadside, the fertilizer and minerals are used in a variety of chemicals.
Sap starts to run the daily average temperature rise of 4-6 ° C, and runs 1-2 weeks. In drier areas tree sap is sweeter. It is as sweet and the dry summers and cold winters.Of birch sap produced a variety of drinks with out prescription, production technology and ingredients, as well as dishes, which keep the drinks.
Preserved birch sap perkošiama a double gauze, placed the sugar and heat for several minutes (up to 90 ° C). Add lemon determines the taste and is sold in jars.They are hermetically sealed and kept cool.
Fermented sap is a very refreshing drink improves digestion, which restores the mineral balance in the blood, and suloje bacteria and fungi have a lot of B vitamins.
Birch sap of pine branches or dried mint or lemon balm perkošiama, add the sugar and heat cured as birch sap. Pine knots before apipilant nuplikomos sap several times with boiling water. After a few minutes to assemble determines the taste of lemon and poured into jars. They are forced up through the bottom and left to cool.
Strained juice is made from birch sap kvass: strained juice maintained in the temperature to ferment. After a few days after sap ferment muddy. Vessel is removed to cold rooms. Sap ferments still a couple of weeks. Its fermentation process, the time depends on the extent to which it is natural sugar. Sap, which ferments, it is considered a sterile anti-microbial. Retrieved kvass poured into bottles, hermetically closed and kept refrigerated.
Delicious kvass birch sap heated to 35 degrees, add yeast and sugar, cover with a dish and kept at a temperature of 50-10 degrees for three to four days.
If the sap with honey, cloves, lemon zest, boiled over a low fire, cool, then add yeast, then filtered and poured into bottles, thrown in a few raisins and kept tightly closed in a cool place.
Birch sap is produced very similar Champagne: strained sap poured into a thick glass bottle, put powdered sugar, raisins, grated lemon peel. Stopper the bottle sealed and removed to a cold room. Champagne consumed immediately.
The best drink of fresh sap, which hold up for several days, it can be harmful. Sap is considered closed jar in the refrigerator or poured into the bottles (you can pour a little sugar), seal and store in the basement.
Often sold in shops preserved birch juice, produced in Belarus or Ukraine.
Cf. maple sap, fermented sap
See. sap

© Sveiki atvykę/Welcome

13 Rgp

Maistologija

Pirmą kartą Lietuvoje išdrįsome sukurti visuomeninio maitinimo terminologijos enciklopediją, kurios Lietuvoje nebūta ir nėra. Čia abėcėlės tvarka rasite maistologijos terminus. Turime beveik 15000 tūkstančių maisto terminų, kurie tobulinami, rašomi ir pateikiami vaizdžiai. Kaip naudotis? Tiesiog paprastai. Jūs ateinate, skaitote, įvertinate, rašote komentarą, tačiau negalite be autoriaus leidimo šia medžiaga naudotis, ją skelbti viešai, nes turite gauti autorines teises.

Internete daug kalbų apie maistą, pilna receptų ir receptūrų, tačiau enciklopedijos Lietuvoje nerasite niekur. Todėl 15 metų patirtis leidžia teigti, kad kiek naudinga pateikta medžiaga, spręsti Jums.
Enciklopedija skirta maistininkams ir šio amato specialistams.
Įspėjame, kad internete yra sukčių, kurie naudojasi ir perima informaciją, nelegaliai ją skelbia, kopijuoja. Naudojant medžiagą būtina nurodyti šaltinį: http://www.maistologija.wordpress.com

Maistologija

For the first time in Lithuania, had the courage to create an encyclopedia of catering terminology that Lithuania would not and does not exist. Here you will find alphabetical food encyclopedia terms. We have nearly 15,000 thousands of food terms, which are developed, written and presented graphically. How do I use? Just normal. You have come to, read, evaluate, write a comment, but not without the permission of the author of this material to use, it is publicly known, because you have to get copyrights.

Internet much talk about food, full of recipes and recipe, but you will not find anywhere encyclopedia Lithuania. Consequently, the 15-year experience suggests that how useful will the materials will be up to you.
Encyclopedia for the rebels and the craft professionals, who may seek further information provided to broaden their horizons.
Wordpress.com appreciation of the team that gave access to their services. Advised that online fraudsters are using the information and take over illegally to publish, copy.  Using the material necessary to indicate the source: http://www.maistologija.wordpress.com

© Natūralus gėrimas/Natural drink

9 Rgp

Natūralùs gėrimas – 1-16 % alkoholio stiprumo gėrimas, kai alkoholis susidaro natūraliai rūgstant.
Svarbiausi natūralūs gėrimai – alus (natūralus stiprumas 2,5-12 %, gaunamas fermentuojant miežius ar kitų rūšių grūdus), vynas (natūralus stiprumas 9-12 %, karštu būdu raugintų (Gruzijos, Kretos) vynų – iki 16 %; iš vynuogių gaminamas gėrimas), putojantis vynas ir šampanas (Šampanės regione (Prancūzija) gaminamas putojantis vynas), spirituotas vynas (cheresas – iš Ispanijos kilęs ir specifiniu būdu gaminamas vynas; madeira – stiprumas 18 %, iš Portugalijos Madeiros salos kilęs, karštyje raugintas vynas; malaga – iš Ispanijos kilęs ir specifiniu būdu gaminamas vynas; marsala – iš Sicilijos salos kilęs spirituotas vynas; portveinas – iš Portugalijos kilęs saldus spirituotas vynas; sangrija, vermutas), kumysas (stiprumas 2,5-5 %, Vidurinėje Azijoje paplitęs gėrimas, gaunamas iš kumelės pieno), midus (stiprumas 8-14 %, senovės Lietuvoje bei kai kuriose kitose šalyse iš medaus gamintas gėrimas), sakė (stiprumas 11-14 %, Japonijoje paplitęs iš ryžių gaunamas gėrimas) ir sidras (3,5-7 % stiprumo obuolių vynas).
Žr. alkohòlinis gėrimas

Natural drink – 1-16 % alcohol strength of drinks, when alcohol is formed naturally yeasty.
The most important natural drinks – beer (2.5 to 12% natural strength, obtained by the fermentation of barley or other grains), wine (9-12% natural strength, hot-sour (Georgia, Crete) of wine – up to 16% of wine produced drink), sparkling wine and champagne (Champagne region (France) produced sparkling wine), fortified wine (sherry – is derived from the Spanish and the specific method of producing wine, madeira – 18% of the strength of the Portuguese island of Madeira is derived, heat-fermented wine, Malaga – originated from Spain and the specific method of producing wine, Marsala – comes from the Sicilian island of fortified wine, port wine – sweet comes from the Portuguese fortified wine, sangria, vermouth), koumiss (2.5 to 5% strength in Central Asia, widely drink produced from the mare milk), Mead (8-14% intensity, ancient in Lithuania and in some other countries of the honey produced beverage), said (strength 11-14% prevalence in Japan is obtained from rice-based drink) and cider (3.5-7% Apple Strength wine).
See . alcoholic drink

© Arbatžolės/Tea herbs

8 Rgp

Arbãtžolės dgs. (1) – džiovinti ir apdoroti arbatlapiai ar kitos arbatos žolės. Dažniausiai auginamos musoninio klimato Azijos kraštuose – Indijoje, Šri Lankoje ir Kinijoje.

Senojoje Kinijoje buvo sakoma, jog arbata geriama, kad pamirštume pasaulio triukšmą.
Arbatmedžio lapuose yra alkaloidų (kofeino, teofilino), rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, flavonoidų, vitaminų(C, B1, B2, B5, P, PP).
Iš arbatmedžio lapų gaminamos arbatžolės gaunamos iš vos prasiskleidusių viršūninių ūglių lapelių (skinami jauni ūgliai, turintys tris lapelius; tropikuose derlius imamas beveik ištisus metus, kitur – keletą kartų per metus).
Švieži arbatkrūmio lapeliai iki arbatžolių perdirbami.
Vykdomos operacijos:
1. Vytinimas (netenka didelės dalies drėgmės ir tampa minkšti).
2. Sukimas (apvytinti arbatkrūmio lapeliai sukami rankomis arba specialiomis sukimo mašinomis: lapeliai maigomi, traiškomos jų gyslelės; išsiskiria sultys bei aliejai, svarbūs fermentuojant). Sukami lapeliai įgauna vamzdelio formą, dalis jų sulūžinėja.
3. Fermentacija (susukti lapeliai pernešami į užtemdytas patalpas ir fermentuojami).
4. Džiovinimas specialiose džiovyklose (išsiskyrusios sultys ir jų sudėtyje esantys eteriniai aliejai džiovinimo metu prikepa prie lapelių ir užsikonservuoja, vėl išsiskleisdami tik užplikius arbatžoles).
5. Rūšiavimas (sijojama pro specialius sietus).
Įvairios juodųjų biriųjų arbatžolių rūšys skiriasi kofeino, taninų, aromatinių ir kitų medžiagų kiekiu. Indiškosiose arbatžolėse daugiau negu kitose rūšyse kofeino, tanino, ekstraktinių medžiagų, todėl jos antpilas tirštas ir stipriau tonizuoja organizmą, bet aitresnio ir aštresnio skonio.
Kad arbata būtų skanesnė ir maloniau kvepėtų, sumaišomos kelios arbatžolių rūšys.
Arbatžolių antpilo kokybę lemia arbatžolių rūšis, jų laikymo trukmė ir antpilo gaminimas. Dabar dažniausiai specialiame arbatinuke užplikomas labai koncentruotas antpilas, kurio įpilama į puodelius su virintu vandeniu. Pagal kitą receptą į porcelianinį arbatinuką įdedama arbatžolių ir užpilama verdančiu vandeniu. Arbatinukas uždengiamas šildytuvu, pagalvėle, storu audeklu, po to antpilas išpilstomas į puodelius.
Arbatžolės laikomos švariuose hermetiškuose induose.
Žr. arbatà (2)

Tea herbs – drying and processing of tea leaves or other tea herbs. Most cultivated lands in Asia – India, Sri Lanka and China.
Old China was said that drinking tea so that we can forget the noise of the world.
Tea leaves are alkaloids (caffeine, theophylline), tanning substances, essential oils, flavonoids, vitamins (C, B1, B2, B5, P, PP).
Tea made from tea leaves come from only increase leading shoot leaves (picked young shoots with three leaves, tropical crop is taken almost all year round, others – several times a year).
Fresh tea bush to tea leaves are processed.
Ongoing operations:
1st Drying (lose a large part of the moisture and become soft).
2nd Rotation (gimped bush tea leaves by hand or by special swivel rotary machines: pressed leaves, pressed their Lines, released juices and oils important fermentation). Swivel tube takes the form of leaflets, some of them breaks.
3rd Fermentation (hot-rolled sheets are transported into the dark room and fermentation).
4th Drying in special drying rooms (released juice and essential oils contained in the drying time to bake and leaves are protected from damage, but expands only boiled water tea infusions).
5th Sort (sieved through a special screen).
Various types of black tea powders differ caffeine, tannins, aromatic and other substances. Indian tea herbs more than other types of caffeine, tannin, extractive matter, because they Cordial thick and strongly stimulates the body, but aitresnio and sharper flavor.
That tea is tastier and more pleasant smell, mixed several types of tea.
Cordial determines the quality of tea leaf species, their shelf life and dressing manufacturing. Now, usually in a special pot is poured over concentrate Cordial, which is poured into a cup with boiled water. According to another recipe in a porcelain tea kettle and add boiling water is poured. The kettle is covered with a heater, pillows, thick cloth, and then poured into cups dressing.
Tea shall be sealed in clean containers.
See . tea

© Arbata/Tea

8 Rgp

Arbatà (2) [lot. herba – žolė] – gėrimas su arbatžolėmis.

Dar VI a. arbatą gėrė kinai ir indai. Apie stimuliuojantį gėrimą, vėliau pavadintą arbata, pirmą kartą užsiminta 2700 m. pr. m. e. kinų metraščiuose. Iki III m. e. a. arbata dažniausiai buvo vartojama tik kaip vaistas ar tonizuojantis gėrimas, ruošiamas iš šviežių arbatžolių.
Pasak vienos legendos, Kinijos imperatorius Ten Nung (Šen Nung) 2737 metais prieš Kristų savo sode virė vandenį, į kurį netyčia įkrito nuo krūmo nukritę keli lapeliai. Paragavęs nuoviro, valdovas buvo maloniai nustebintas puikaus jo skonio.
Tangų dinastijos laikotarpis (618-907 m. e. m.) tapo vadinamuoju arbatos aukso amžiumi, kai arbata pradėta gerti ne tik imperatoriaus ir kilmingųjų dvaruose, bet ir arbatinėse, neturtingųjų kinų namuose. Tada buvo parašytas ir pirmasis išsamus traktatas apie arbatą, jos auginimą, ruošimą, saugojimą, vartojimą ir gydomąsias savybes.
Nuskinti arbatos lapeliai buvo apdorojami garais, sutrinami ir sumaišomi su slyvų sultimis. Gauta masė buvo pilama į specialias formas, presuojama ir kaitinama, kol išdžiūdavo. Tokia presuota arbata buvo kaitinama krosnyje, kol suminkštėdavo, ir susmulkinama į miltelius, kuriuos virdavo vandenyje. Skoniui pagerinti į ruošiamą arbatą buvo dedama druska, saldieji gvazdikėliai, imbieras, apelsinų žievelės ir mėta.
Vėliau presuota arbata buvo malama į miltelius, kurie buvo plakami verdančiame vandenyje (šį arbatos ruošimo būdą iš kinų perėmė japonai, garsėjantys arbatos gėrimo ceremonija). Pamažu stiprius prieskoninius priedus pakeitė subtilesni jazminų, lotoso, chrizantemų eteriniai aliejai. Dar vėliau kinai sukūrė dvi naujas arbatos rūšis – juodąją ir gėlių žiedlapiais aromatizuotą. Iki XVII amžiaus buvo gaminama tik žalioji arbata.
XVII amžiaus pradžioje prie Kinijos krantų atplaukdavo pirmieji prekybiniai laivai iš Portugalijos, vėliau – iš Ispanijos, Olandijos. Dažnai arbata vaišinami atvykėliai europiečiai pradėjo ją propaguoti ir savuose kraštuose.
Apie 1610 metus pirmoji į Europą atkeliavusi arbata buvo žalioji. Iš pradžių ji buvo naudojama kaip vaistas nuo karštligės. Vėliau buvo pradėta plačiai vartoti tiesiog kaip gėrimas. Iki pat XIX a. vidurio Kinija buvo vienintelė arbatos tiekėja pasaulyje. 1826 m. olandai įveisė arbatos plantacijų. Javoje po 10 metų jų pavyzdžiu pasekė anglai Indijoje. Yra žinoma, kad arbata pirmą kartą iš Indijos į Angliją atgabenta 1839 m. sausio 10 d. Po to arbatos gamyba sparčiai išplito Kinijoje, Irane, Japonijoje, Bangladeše, Šri Lankoje, Rusijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Į Lietuvą arbata atkeliavo tik XVIII a. Iki XIX a. vidurio arbata (arbatžolių) buvo vartojama retomis progomis – vaišėse.
Arbatoje yra baltymų ir amino rūgščių, pigmentų, vitaminų (A, B1, B2, PP, C ir kitų), kofeino, eterinio aliejaus, rauginių medžiagų.
Arbata gaminama iš visžalių tropinių arba subtropinių augalų (Thea sinensis). Pagal gamybos būdą yra šešios svarbiausios arbatos rūšys:
1. Juodoji arbata. Ji gaminama iš vytintų arbatžolių lapų. Iš lapų išspaudžiamos sultys, jie vėsiai ir labai drėgnai fermentuojami. Gamybos procesas turi įtakos arbatos skoniui. Fermentavimas sustoja, kai lapai džiovinami ant ugnies kaistuvuose, padėkluose arba pintinėse.
2. Juodoji kinų arbata (vadinama „Ulongas“). Tai pusiau fermentuota arbata, kuri gaminama iš specialios kininio arbatmedžio veislės. Kitaip dar vadinama geltonoji ar raudonoji arbata. Fermentavimas stabdomas kaitinant lapus. Paskui jie susukami ir išdžiovinami.
3. Žalioji, arba nefermentuota, arbata. Lapai pašutinami garu arba kaitinami, kad sterilizuotųsi ir išnyktų fermentai. Po to lapai susukami ir džiovinami, kol melsvai pažaliuoja.
4. Baltoji arbata (labai šviesi ir švelni). Daugiausia auginama Fudžiano provincijoje, Kinijoje. Jos gaminama mažai. Nuskinami dar neišsiskleidę arbatos pumpurėliai. Jie vytinami natūraliai garuojant drėgmei, po to džiovinami. Susisukę pumpurėliai yra sidabrinio atspalvio.
5. Natūraliai aromatizuota arbata.
6. Presuota arbata.
7. Raudonoji arbata (sodraus, salsvoko kvapo ir malonaus skonio, natūralios spalvos). Auginama Pietų Afrikos Cedaro kalnuose. Joje nėra jokių priedų ar konservantų. Nedaug tanino, nėra ir kofeino, tačiau gausu geležies.
Kiekviena šių rūšių turi daugybę savo variantų. Iš viso pasaulyje pagaminama maždaug 3000 įvairių arbatos rūšių.
Žalioji arbata labiausiai tinka vartoti vasarą (malšina troškulį, dingsta galvos skausmas, silpnumas), o juodoji – žiemą, rudenį (malšina nuovargį, nervinį išsekimą). Juodoji arbata turi daug karštame vandenyje tirpstančių medžiagų, kurios suteikia gėrimui spalvą. Žaliojoje arbatoje tokių medžiagų mažiau, todėl gėrimo spalva nėra tamsi. Aromatingiausia ir kokybiškiausia yra jaunų lapelių ir pumpurų arbata. Juodojoje arbatoje eterinių aliejų yra daugiau nei žaliojoje, todėl jos aromatas stipresnis. Kofeino juodojoje arbatoje būna 1,9-3,6 proc., žaliojoje – 1,5-4,3 proc. Trys ketvirtadaliai kofeino ištirpsta vandenyje, todėl arbatos puodelyje jo būna apie 0,01-0,05 g. Arbatžolėse randama amino rūgščių, mikroelementų, vitaminų. Žaliojoje arbatoje vitamino C 2 kartus daugiau nei juodojoje.
Nuo įvairių arbatžolių cheminės sudėties priklauso arbatos poveikis žmogaus organizmui. Skirtingai nei kava, kuri tonizuoja tik 2 valandas, analogiškas arbatos poveikis trunka iki 6 valandų. Karšta arbata malšina troškulį, sušildo, mažina alkio jausmą.
Arbatžolės teigiamai veikia ir virškinimo organus. Apsinuodijus maistu, rekomenduojama gerti daug žaliosios arbatos su trupučiu cukraus ir citrinų sulčių. Labai sveika gerti arbatą, jei sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Ji gerina apetitą, detoksikuoja, mažina vitamino C trūkumą. Be to, arbatoje yra daug kapiliarus ir kraujagysles stiprinančio vitamino P. Šis gėrimas atpalaiduoja kraujagyslių spazmus, raminamai veikia visą širdies ir kraujagyslių sistemą, o arbatoje esantys katechinai gali padėti sergantiems hipertonija, nes jie mažina kraujospūdį, galvos skausmą, ūžimą ausyse.
Arbatžolės būna birios (juodoji, žalioji ir geltonoji) ir presuotos plytelinės (juodosios ir žaliosios), luitinės, arba plytinės (juodosios ir žaliosios) ir tabletinės.
Pagal prekines rūšis arbata būna birioji (juodoji – puokštė, ekstra, A, I, II, III rūšies; raudonoji; geltonoji; žalioji – puokštė, ekstra, A, I, II, III rūšies); presuota – plokštinė (žalioji III rūšies), juodoji (A, I, II, II ), tabletinė; žalioji plytinė presuota; ekstrahuota arbata – tirpi juodoji, žalioji ir koncentratas (sirupas). Importinė arbata būna aukščiausios, I, II ir III prekinių rūšių.
Populiariausios yra arbatžolių, vaisinės ir kitos arbatos.
Vaisinės arbatos gaminamos iš džiovintų vaisių, žiedų. Žolelių arbatos gaminamos iš žolių, lapų, žiedų. Yra ir vienos rūšies arbatų, ir mišinių. Komponuojant mišinius, dažniausiai imamas vienas aromatingesnis komponentas (pavyzdžiui, mėta) ir maišomas su trimis keturiais neutralesnio neintensyvaus kvapo komponentais. Esama ir arbatų, kuriose arbatžolės komponuojamos su vaisiais ar kitais augaliniais komponentais.
Arbata gaminama iš įvairiausių džiovintų prieskoninių žalumynų (mėtų, ramunėlių ir pan.), iš augalų sėklų (kmynų, krapų ir pan.), iš džiovintų uogų (mėlynių, žemuogių ir pan.).
Kaip arbatos pakaitalai naudojami įvairių augalų džiovinti lapai, stiebai, uogos, vaisiai ir šaknys. Verdant arbatą iš augalų, turinčių mažai skoninių ir aromatinių medžiagų, dedama esencijų (aviečių, kriaušių, žemuogių ir kt.). Vasarą užsiplikoma šviežių mėtų, ramunėlių, liepžiedžių, čiobrelių arbatos. Žiemą naudojami sudžiovinti augalai.
Arbatžolės rūšiuojamos pagal lapų dydį, amžių, kokybę.
Dažnai ji serviruojama su cukrumi, citrina arba uogiene. Geriama ir su pienu ar grietinėle, tinka ir prie daugelio sumuštinių. Arbatos antpilas kaip dažomoji medžiaga vartojamas kremui gaminti (nuspalvina arbatos spalva ir suteikia arbatos aromatą).
Arbata gali būti skirstoma labai įvairiai. Pagal spalvą – tai juodoji (fermentuota), raudonoji ir geltonoji (mažai fermentuotos), žalioji (nefermentuota). Ilgą laiką pasaulyje labiausiai paplitusi buvo juodoji arbata. Žalioji labiau geriama Rytuose ir Azijos kraštuose. Pastaruoju metu žalioji arbata sparčiai išpopuliarėjo.
Kartais arbatos yra aromatizuojamos natūraliais arba cheminiu būdu pagamintais aromatizatoriais. Galima rasti tiek lapinių, tiek granuliuotų, tiek pakeliuose fasuotų aromatizuotų arbatų.
Arbatos kokybė vertinama pagal organoleptinius ir laboratorinius rodiklius, vertinama sausos arbatos išvaizda, antpilo spalva, aromatas ir skonis, išvirtų lapelių spalva. Visų rūšių kokybiška arbata neturi turėti pelėsių ar kitų pašalinių kvapų, sumedėjusių stiebo dalių, priemaišų.
Japonijoje populiaresnis arbatos ruošimo būdas, kai šviežiai nuskinti arbatos lapeliai nevytinami, o tuoj pat sandariai uždaromi vandens garų pripildytame inde, po to trumpam atšaldomi šaltame vandenyje ir pradedami džiovinti. Taip išsaugomos naudingos maistinės medžiagos – vitaminai, mineralinės medžiagos, teinai, taninai.
Kinijoje arbata tradiciškai gaminama rankiniu būdu, ypač ruošiant aukščiausios kokybės arbatą: nuskinti lapeliai džiovinami, po to trumpai apdorojami esant labai aukštai temperatūrai, siekiant sustabdyti bet kokią fermentaciją (arba oksidaciją), dėl kurios lapeliai gali pradėti pūti. Ruošiant arbatą tradiciniu būdu, arbatos lapeliai yra tolygiai paskleidžiami ant bambuko padėklų ir paliekami saulėje vienai-dviem valandoms. Po to lapeliai nedideliais kiekiais yra dedami į specialias keptuves ir greitai maišomi, kol sudrėksta ir pasidaro minkšti. Taip natūraliai išskiriama drėgmė. Po kelių minučių suminkštėję lapai sudedami ant bambuko stalų ir vyniojami į rutuliukus. Suvynioti jie vėl trumpam sudedami į karštą keptuvę ir greitai maišomi. Tada lapai vyniojami dar kartą ir paliekami džiūti. Po valandos lapai pasidaro blyškios žalios spalvos, kuri daugiau nesikeičia. Galiausiai lapai yra rūšiuojami sijojant skirtingo dydžio sietais. Jos gamyboje yra du svarbūs procesai. Pradžioje lapai yra išdėstomi ant pinučių ir laikomi šiltai. Po to jie veikiami labai karšto oro. Nuo karščio lapai pajuoduoja. Atvėsę arbatos lapeliai ruošiami pardavimui kaip atskiri džiovinti lapai arba daromi mišiniai.
Pasaulyje egzistuoja daug įvairių arbatos gėrimo tradicijų. Japonijoje arbatos gėrimas – ypatinga ritualinė ceremonija. Anglai geria labai stiprią arbatą su pienu. Uzbekijoje į arbatą dedama medaus, pieno ir pipirų. Irane ir Turkijoje arbata tiekiama ne su cukrumi, bet su razinomis, figomis ir migdolais.
Indijoje arbata geriama paskaninant ją gvazdikėliais, imbieru, kardamonu. Juos verda kartu su pienu. Tibete prie arbatos prideda sviesto, sumušto iš jako pieno, ir druskos. Mongolijoje arbata verdama pridėjus ryžių, mėsos, pašildytų riebalų. Be to, mongolai arbatos gėrimą užpliko kaulų sultiniu. Europoje geriama su cukrumi, kartais pridedamas citrinos griežinėlis, Kinijoje ir Japonijoje cukraus nededama.
Didžiausios arbatkrūmių plantacijos (arba sodai) yra Indijoje, Šri Lankoje, Kenijoje, Kinijoje, Indonezijoje, Taivanyje, Japonijoje. Kitose vietovėse (Bangladeše, NVS šalyse, Turkijoje, Irane, Argentinoje, Vietname, Naujojoje Gvinėjoje) užauginta arbata nepasižymi ypatingomis savybėmis ir naudojama įvairiems mišiniams gaminti. Iš Vakarų šalių daugiausia arbatos vartojama Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Arbata paduodama stiklinėje ar puodelyje kartu su lėkštele. Įsipilant arbatos, šaukštelis stiklinėje turi būti, tačiau puodelyje – niekada. Pilama ar papildoma iš dešinės pusės. Prie arbatos labai tinka romas.
Žr. arbãtžolės dgs. (1), gėrimas (1), matė nkt.

Tea [lot. herba – grass] – drink tea.
Even the sixth century drank tea and Chinese dishes. On stimulating beverage called tea at first mention in 2700 Ave. In e Chinese chronicles. By III, the e a. tea was usually used only as a medicine or tonic water, prepared from fresh tea.
According to one legend, the Chinese emperor there nung (Sen Nung) 2737 years before Christ, boiled water in your garden, accidentally fell into the bush after missing a few leaves. Tasted liquor, the ruler was pleasantly surprised by his excellent taste.
Tang Dynasty (618-907 AD) became known as the golden age of tea, when tea drinking started, not only the emperor and the estates of the nobles, but also tea, poor Chinese homes. It was then written and the first comprehensive treatise on tea, its production, preparation, storage, use and healing properties.
Pluck tea leaves were processed by steam, bruised and mixed with prune juice. If you were adding weight to the specific forms, pressed and heated until dry. This was pressed tea is heated in the oven until the melt, and finely crushed to powder, the boiled water. Prepared to improve the taste of tea was added to salt, sweet, cloves, ginger, orange peel and mint.
Later, pressed tea was grinding to a powder, which was vigorously for boiling water (this way of preparing tea in China over the Japanese, the renowned tea ceremony). Gradually a strong culinary accessories by more subtle jasmine, lotus, chrysanthemum essential oils. More recently, the Chinese have developed two new types of teas – black flower petals and aromatic. By the seventeenth century produced only green tea.
Seventeenth century the Chinese coast comes first merchant ships from Portugal, then – from Spain, Holland. Tea is often served to newcomers, Europeans began to promote it and their own lands.
About the year 1610 the first European who came to tea was green. Initially it was used as a remedy for fevers. Subsequently, it was just launched in widespread use as a beverage. Until the nineteenth century Mid-China was the only supplier of tea in the world. 1826 Dutch planted tea plantations. After 10 years in Java, followed by the British in India. It is known that tea in India for the first time brought to England in 1839 10 January. After the tea production has spread rapidly in China, Iran, Japan, Bangladesh, Sri Lanka, Russia, Africa and South America. Until the nineteenth century Mid-tea (tea) was used in rare occasions – treat a ceremony.
Tea is a protein and amino acids, pigments, vitamins (A, B1, B2, PP, C, and others), caffeine, essential oils, tanning materials.
Tea made from evergreen tropical or subtropical plant (Thea sinensis). According to the method of production are six main types of tea:
1st Black tea. It is made from dried tea leaves. Juice extracted from the leaves, they are very cool and wet fermentation. The manufacturing process affects the taste of tea. Fermentation stops when the leaves are dried in the fire pan, trays or baskets, chip or straw plaits wicker.
2nd Chinese black tea (called “Oolong“). This semi-fermented tea which is made from a special Chinese tea varieties. Otherwise known as the yellow or red tea. Fermentation stopped heating the leaves. Then they are rolled and dried.
3rd Green or unfermented tea. Leaves are heated or steam heated to sterilization and the disappearance of enzymes. After the leaves are dried and rolled until the blue becomes green.
4th White tea (very light and soft). Mainly grown in Fujian province, China. They produced little. Harvested tea buds that are still without a ring. They are naturally cured evaporation of moisture, then dried. Rolls buds are silvery.
5th Naturally flavored tea.
6th Compressed tea.
7th Red tea (rich, fruity aroma and pleasant taste, natural color). Grown in South Africa, Cedar Mountain. It does not contain any additives or preservatives. Not much tannin, and no caffeine, but rich in iron.
Each of these types has many of its variants. Total world production is approximately 3,000 different types of tea.
Green tea is best suited to use in summer (refreshing the disappearance of headache, weakness), and black – in winter, autumn (soothes tired, nervous exhaustion). Black tea has a lot of hot water-soluble substances that give color drink. Green tea was less of such substances, so the drink is a dark color. The most aromatic and highest quality of young leaves and buds tea. Black tea, essential oils are more than green, so its flavor more pronounced. The caffeine in tea is black from 1.9 to 3.6 percent., Green – 1.5 to 4.3 percent. Three-quarters of caffeine dissolved in water, so the tea cup is about 0.01 to 0.05 g. Tea herbs found in amino acids, trace elements and vitamins. Green tea, vitamin C 2 times more than black.
Since the chemical composition of different leaf tea depends on the human body. Unlike coffee, which stimulates only 2 hours, similar to tea effect lasts up to 6 hours. Hot tea refreshing, warm, reducing hunger.
Tea and a positive effect on the digestive organs. Food poisoning, it is recommended to drink plenty of green tea with a little sugar and lemon juice. It is healthy to drink tea, if the decreased gastric acidity. It improves the appetite, detoxifies, reduces vitamin C deficiency. In addition, tea is a lot of capillaries and blood vessels in enhancing vitamin P. This drink relaxes blood vessels spasm, is reassuringly full of heart and vascular system, and catechin in tea may help patients with hypertension because they reduce blood pressure, headache, Impulses.
Tea is loose (black, green and yellow) and pressed (black and green), gold bars, or bricks (black and green), and tablet forms.
According to commercial types are bulk tea (black – bouquet, Extra, A, I, II, III type, red, yellow, green – flowers, extra-, A, I, II, III type); pressed – slab (Green Class III) , black (A, I, II, III), tablet; pressed green brick; extracted tea – instant black, green and concentrate (syrup). The importation of tea is the highest I, II and III types of freight.
The most popular are tea, fruit tea and other.
Fruit tea made from dried fruit, flowers. Herbal teas made from herbs, leaves, flowers. There is one kind of tea, and mixtures thereof. Composing mixtures usually consists of one flavoursome ingredient (eg, mint) and mixed with three of four neutral components with low odor. There are teas with tea as a coherent whole with fruit or other plant components.
Tea is made from a variety of dried herbs and spices (mint, chamomile, etc..), the seeds (cumin, dill, etc.). From dried berries (blueberries, strawberries, etc.).
Tea used as substitutes for various dried plant leaves, stems, berries, fruits and roots. Verdant tea from the plant, with little flavor and aromatic substances are added essences (raspberries, pears, strawberries, etc.). In summer, cooked fresh mint, chamomile, lime buds, thyme tea.
Tea leaves are ranked by size, age and quality.
Often it is filed with the sugar, lemon or jam. Taken with milk or cream, suitable for a wide variety of sandwiches. Tea Cordial as a coloring material used in the production of cream (paint color of the tea and gives tea flavor).
Tea can be divided very differently. The color – a black (fermented), red and yellow (poorly fermented), green (not fermented). For a long time was the world’s most popular black teas. Green more drinking and East Asian lands. Green tea has recently become popular quickly.
Sometimes the tea is flavored with natural or chemically derived flavorings. Can be found in both leaf and granulated and pre-packaged packets flavored teas.
Tea quality measured by organoleptic and laboratory indicators, assessed the dry tea appearance, dressing color, aroma and taste of cooked leaf color. All kinds of high quality tea does not have mold or other odors, woody stem parts of the impurities.
Japan’s popular tea preparation method, a freshly picked tea leaves are not cured, and immediately sealed container filled with water vapor, and then briefly cooled in cold water and begin drying. It keeps useful nutrients – vitamins, minerals, teine, tannins.
Chinese tea is traditionally made by hand, especially in the preparation of high quality tea: harvested leaves are dried and then briefly treated at very high temperatures in order to stop any fermentation (or oxidation), which leaves may begin to rot. When preparing tea the traditional way tea leaves are evenly spread on bamboo trays and left in the sun for one or two hours. After the leaves in small quantities are placed in special pans, and quickly stir until soft, and becomes moldy. It is naturally excreted moisture. After a few minutes to soften the leaves and placed on bamboo tables and wrapped into balls. They are wrapped together again briefly in a hot frying pan and quickly mixed. Then wrap the leaves again and left to dry. An hour later, the leaves become pale green in color, which is more change. Finally, the leaves are sorted by screening different sized sieves. They are two important production processes. Initially leaves are arranged on a rack and kept warm. Then they are exposed to very hot weather. Since the heat turns the leaves black. Cooled tea leaves are prepared for sale as individual leaves or dried preparations are made.
Worldwide, there are many different tea traditions. Japanese tea – a special ritual ceremony. The British drink a very strong tea with milk. Uzbekistan is added to tea, honey, milk and pepper. Iran and Turkey, delivered at tea with sugar, but with raisins, figs and almonds.
Indian tea is taken to paskaninant cloves, ginger, cardamom. They are going on with milk. Tibet adds to tea butter, beaten from yak milk, and salt. Mongolia, plus tea boiled rice, meat, fats after heating. In addition, the Mongolians drink tea infusions of bone broth. Taken in Europe with sugar, sometimes accompanied by a slice of lemon, China and Japan sugar added.
The largest tea plantations in bushes (or gardens) in India, Sri Lanka, Kenya, China, Indonesia, Taiwan and Japan. In other areas (in Bangladesh, CIS, Turkey, Iran, Argentina, Vietnam, New Guinea) produced tea does not have unique properties and is used to produce various mixtures. In Western countries, mainly used for tea in Britain and the United States of America.
Tea or a glass cup is filed with the dish. Some pour tea spoon glass must be, but the pot – never. Adding or further to the right side. The tea is well suited to rum.
See tea herbs, drink, mate

© Medaus alus/Honey beer

8 Rgp

Medaũs alùs – natūralus produktas – nefiltruotas, nepasterizuotas, be dirbtinės angliarūgštės. Tai alaus rūšis, pagardinta imbieru.
Gaminamas iš tyro vandens, aukščiausios kokybės salyklo. Vietoj apynių naudojamas imbieras.
Žr. alùs (4), medùs (4)

Honey beer – a natural product – unfiltered, unpasteurized, without the artificial carbonated. This type of beer, flavored with ginger.
Made from pure water, high-quality malt. Instead, the hops used in ginger.
See . beer, honey

Kokoso pienas

6 Rgp

Kòkoso píenas – gėrimas iš palmės vaisiaus riešuto: Vakarų Afrikoje aštriu peiliu nupjaunamas riešuto viršus ir geriamas viduje esantis bespalvis skystis.

Svarbiausi kokoso pieno produktai:
1. Tirštas ir riebus kokoso pienas.
2. Nuriebintas 5-7 proc. riebumo kokoso pienas.
3. Kokoso pieno riebalų milteliai.
Žr. kòkosas (1)

%d bloggers like this: