Archyvas | © Pasaulio vynas RSS feed for this section

© Šampano gimimo diena

3 Rgp

Šampano gimimo diena

Rugpjūčio 4-ąją šampano gerbėjai visame pasaulyje mini Šampano dieną. Nors šios dienos kilmę ir amžių atsekti sunku, tačiau, kaip ir daugelis nacionalinių maisto bei gėrimų švenčių, ji pagrįsta daugkartiniais paminėjimais įvairiuose istoriniuose šaltiniuose.

Cleto Luzzi. Šampano vakarėlis

Tradiciškai rengiami pusryčiai arba priešpiečiai su šampanu. Prie šampano tinka rafinuoti, bet paprasti užkandžiai – prancūziškos pusryčių bandelės, skrebučiai, saldūs sausainėliai, lašiša ar ikrai, šokoladu glaistytos braškės ar kiti vaisiai. Serviravimo padėklą galima papuošti prie elegantiškų šampano taurių derančiu šviežiu gėlės žiedu.

Sodyboje rekomenduojama prie ant grotelių keptos žuvies ar paukštienos su skrudintomis daržovėmis, derinti rožinį šampaną, kurio charakterį išryškins patiekalams naudojamos kvapiosios žolelės ir šviežios daržovės.

Kamščiai

Putojantys vynai atsirado palyginti neseniai – Viduramžių pabaigoje. Manoma, kad pirmasis putojantis vynas parduotas 1535 metais Langedoko (Languedoc) regione pietinėje Prancūzijoje. XVII a. putojančio vyno gamybos procesas buvo patobulintas. Ir reikėtų dėkoti Pjerui Perinjonui, kuris pirmasis sumaišė įvairių veislių vynuoges ir naudojo ąžuolo žievės kamščius, kuriais buvo galima sulaikyti anglies dioksido prisotintą gėrimą.

 Domas Perinjonas. Dail.Ernenst Nowak

Tai, kad puikus šampano skonis išgaunamas maišant kelias vynuogių rūšis (Pinot Noir, Pinot Meunier ir Chardonnay) dar XVII a. atrado benediktinų vienuolis Domas Perinjonas (Dom Perignon, 1638-1715, tikrasis vardas – Pjeras), kuris tik patobulino gamybos būdą.

 Andrea Landini. Šampano tostas

Kai kurie šaltiniai Domą Perinjoną laiko šampano technologijos išradėju. 1670 metais Domas Perignonas pirmasis atrado vynuogių mišinį, kuris pagerino šampano kokybę. Tuo šampanas tapo prestižiniu gėrimu. Šis aistringai šampano technologijas tobulinęs vienuolis pirmasis nusprendė vynuogių derlių rinkti ne kaip įprasta vasaros pradžioje, o daug vėliau, kas šampanui suteikia gaivesnį ir elegantiškesnį skonį. Be to, jis pirmasis ėmėsi vynuoges spausti tik jas surinkus, prie pat vynuogynų, ir daryti tai itin švelniai, kas radikaliai pagerino gėrimo kokybę.

 Klasikinės formos šampano buteliai

Šampanės regione putojantys vynai pradėti gaminti XVII a. pabaigoje. 1800 metais buvo išrastas klasikinės formos šampano butelis, būtent toks, kokį mes žinome šiandien. Kiek vėliau vienas iš vyndarių Antuanas Mileris (Antoine Miller) išrado nuosėdų pašalinimo iš butelio technologiją. Šampanas, anksčiau drumstas, tapo skaidrus. 1874 metais Viktoras Lamberas (Victor Lambert) sukūrė fermentacijos technologiją, kuri leido padaryti sausą šampaną – briutą (Brut). Nuo XIX a. pabaigos šampano gamyba iki šių dienų nepasikeitė.

Norint pagaminti šampaną, leidžiama naudoti tik septynių veislių vynuoges, tačiau dažniausiai naudojamos tik trys: Chardonnay, Pinot Noir ir Pinot Meunier. Pirmoji vynuogių veislė – balta, likusios dvi vynuogių veislės – raudonos. Tačiau raudonojo šampano nebūna: gaminamas tik rožinis ir baltasis. Cukraus kiekio variantų daugybė; populiariausias yra briutas, beveik be cukraus. Be to, esama tokių variantų kaip Brut Zero (Nature) (be cukraus), Sec (pusiau sausas), Demi-Sec (praktiškai pusiau saldus) ir kai kurie kiti.

 Šampanas rūsyje

Po derliaus nuėmimo (paprastai nesubrandinta) išspaudžiamos vynuogių sultys, kuris supilamas į statines pradiniam fermentavimo procesui. Po tam tikro laiko įvairių statinių fermentuotos sultys sumaišomos (kupažuojamos) ir supilamos į butelius. Į butelius pridedama vyno mielių ir cukraus mišinio. Tada vyno buteliai siunčiami į rūsį, kur vyksta antrinė fermentacija. Rūsyje vyno buteliai iš pradžių laikomi horizontalioje padėtyje, o paskui laikas nuo laiko pasukami ir laikomi nuožulnioje (įstrižoje) padėtyje. Vynas buteliuose laikomas ne mažiau kaip metus.

Po laikymo termino pabaigoje dėl palenktos butelių padėties palaipsniui iš butelių labai atsargiai ištraukius kamščius pašalinamos susikaupusios nuosėdos, vyno tirpale pridedama nedaug cukraus ir buteliai vėl užsandarinami. Anksčiau visa tai buvo daroma rankiniu būdu, tačiau dabar naudojama speciali automatinė technologija.

Po šios operacijos vynai brandinami keletą metų, kai kurie iš jų – tik kelias savaites. Kuo trumpiau vynai brandinami, tuo jų kaina mažesnė.

Šampanu vadinamas tik putojantis vynas, pagamintas Prancūzijos Šampanės provincijoje (tai įtvirtinta Europos Sąjungos saugomų kilmės nuorodų taisyklėse). Kituose regionuose bei šalyse pagamintas panašaus tipo vynas turi būti vadinamas ne šampanu, bet putojančiu vynu. Vis dėlto tokiose šalyse kaip Rusija bei Baltarusija vis dar teisėtai gaminamas “Tarybinis šampanas“ (rus. Советское Шампанское) dėl ten negaliojančių Europos sąjungos įstatymų. Net JAV kai kurie putojančio vyno gamintojai savo produkciją vadina šampanu.

 „Moët & Chandon“

Šiandien vieną populiariausių šampanų pasaulyje gamina vieni didžiausių ir garsiausių šampano namų „Moët & Chandon“.

Geriausi vynai Prancūzijoje kainuoja: patys pigiausi (pavyzdžiui, šampanas Charles de Courance) – 12-18 eurų už 0,75 l butelį, brangiausi – nuo 25 eurų.

Vyno taurė ant ilgo kotelio (flute)

Šampanas geriamas iš pailgų vyno taurių ant ilgo kotelio, kurie vadinami flute. Taurėje pripilama apie du trečdalius gėrimo.

Vaisinis kokteilis

VALENCIJA (Valencia)

Receptas

Vaisinis kokteilis Valencia

Jums reikės (1 porcijai):

likerio APRICOT BRANDY – 20 ml

ledukų

apelsinų sulčių – 20 ml

šampano – 80 ml

Visus komponentus, išskyrus šampaną, suplakame plaktuvėje su ledo gabalėliais ir perpilame į taurę. Taurę pripildome šampanu. Galima papuošti į gėrimą įdėjus ant smeigtuko užmautą vyšnaitę.

Tai vaisinis kokteilis su šampanu, patiekiamas kaip aperityvas.

Vaisinis kokteilis

ČIKAGA (Chicago)

Receptas

Vaisinis kokteilis Čikaga

Jums reikės (1 porcijai):

konjako – 20 ml

COINTREAU – 1 arbatinis šaukštelis

angostūros – 5 lašai

šampano

Konjaką, likerį ir angostūrą sumaišome su ledu ir perpilame į taurę. Taurę pripildome putojančiu vynu. Galima įmesti citrinos žievelės.

Tai vaisinis kokteilis su šampanu, patiekiamas priėmimo metu.

Pastaba. Angostūrà (2) [< kilęs iš Karibų, tačiau prie jo gamybos prisidėjo įvairių tautybių žmonių] – natūralaus augalų atspalvio ir prieskonio, aštraus aromato stiprus gėrimas, gaminamas iš įvairių žolelių ir naudojamas ruošiant pyragus, daržoves, mėsą, kokteilius.

Vaisinis

APELSININIS ŠAMPANO KOKTEILIS (Champagner orange)

Receptas

Apelsininis šampano kokteilis

Jums reikės (1 porcijai) :

likerio CURAÇAO – 20 ml

šampano

Likerį supilame į aukštą taurę, papildome šampanu. Galima papuošti apelsino žievelės spiralę pakabinus ant taurės krašto.

Tai vaisinis kokteilis su šampanu, patiekiamas priėmimo metu.

Gaivinantis

ŠAMPANĖS KOKTEILIS (Champenois)

Receptas

Šampanės kokteilis (Champenois)

Jums reikės (1 porcijai):

likerio APRICOT BRANDY – 5 ml

tirštojo aviečių likerio – 1D

angostūros – 1D

šampano

apelsino griežinėlis, kokteilio vyšnaitės (papuošimui)

Visus komponentus, išskyrus šampaną, sumaišome taurėje ir papildome šampanu. Apelsino griežinėliu papuošiame taurės kraštą. Į jį įsmeigiame smeigtuką su vyšnaite.

Tai gaivinantis Šampanės kokteilis, patiekiamas priėmimo metu.

Pastaba. D arba Dash yra barmenams visame pasaulyje gerai žinomas matavimo vienetas, kurio tūryje tilptų 0,5 ml arba 5 lašai skysčio.

Pastaba. Angostūrà (2) [< kilęs iš Karibų, tačiau prie jo gamybos prisidėjo įvairių tautybių žmonių] – natūralaus augalų atspalvio ir prieskonio, aštraus aromato stiprus gėrimas, gaminamas iš įvairių žolelių ir naudojamas ruošiant pyragus, daržoves, mėsą, kokteilius.

Vaisinis kokteilis

ŠAMPANO SAULUTĖ (Champagner daisy)

Receptas

Šampano saulutė (Champagner daisy)

Jums reikės (1 porcijai):

granatų sirupo – 10 ml

citrinų sulčių – 10 ml

likerio CHARTREUSE (geltono)

šampano

ledo gabalėlių

braškės (papuošimui) – 1 vnt.

Visus komponentus, išskyrus šampaną, suplakame su ledo gabalėliais plaktuvėje ir perpilame į taurę. Įpilame šampano. Braške papuošiame taurės kraštą.

Tai vaisinis kokteilis su šampanu, patiekiamas priėmimo metu.

Karčiai saldus

ŠAMPANO KOKTEILIS (Champagner-cocktail)

Receptas

Šampano kokteilis (Champagner-cocktail)

Jums reikės (1 porcijai):

cukraus gabalėlio

angostūros – 3 D

šampano arba sausojo putojančio vyno

citrinos žievelės skiautelės

Cukraus gabalėlį įdedame į taurę, įpilame angostūros ir papildome vynu arba šampanu. Aromatizuojame citrinos žievele, paskui įmetame ją į gėrimą.

Tai karčiai saldus kokteilis su šampanu.

Pastaba. Angostūrà (2) [< kilęs iš Karibų, tačiau prie jo gamybos prisidėjo įvairių tautybių žmonių] – natūralaus augalų atspalvio ir prieskonio, aštraus aromato stiprus gėrimas, gaminamas iš įvairių žolelių ir naudojamas ruošiant pyragus, daržoves, mėsą, kokteilius.

Pastaba. D arba Dash yra barmenams visame pasaulyje gerai žinomas matavimo vienetas, kurio tūryje tilptų 0,5 ml arba 5 lašai skysčio.

Vaisinis kokteilis

AMARETO FLIRTAS (Amaretto flirt)

Receptas

Vaisinis kokteilis Amareto flirtas

Jums reikės (1 porcijai):

likerio AMARETTO – 20 ml

apelsinų sulčių – 20 ml

sausojo putojančio vyno

apelsino griežinėlio (papuošimui) – ½

kokteilio vyšnaitės (papuošimui) – nebūtina

Visus komponentus, išskyrus vyną, suplakame su ledo gabalėliais plaktuvėje ir perpilame į taurę. Įpilame vyno. Smeigtuką, ant kurio užmauta vyšnaitė, įsmeigiame į apelsino griežinėlį, kuriuo papuoštas taurės kraštas.

Tai vaisinis kokteilis su vynu, patiekiamas priėmimo metu.

Daugiau skaitykite: CheresasVynasVermutasPutojantis vynasSpirituotas vynasŠampanas

Kaip derinti vyną ir valgius

© Šampanas

3 Rgp

Šampãnas (2) [pagal Prancūzijos Šampanės (Champague) provincijos pavadinimą] – nestiprus putojantis, anglies dioksido prisotintas vynuogių vynas, gaunamas, pakartotinai rauginant (šampanizuojant) natūralų tam tikrų vynuogių rūšių vyną.

Šampanas

Pirmąkart šio gėrimo unikali technologija sukurta XVII a. Prancūzijoje. Į Prancūziją vynuogių atvežė romėnai užkariautojai. Atvežtieji daigai greitai prigijo ir išsiskyrė savybėmis, kurios nebūdingos rytų ir pietų vynuogėms.

Jau Viduramžiais Prancūzijos vynai buvo vieni iš geriausių Europoje, tačiau tuo metu vynuoges lysvėse augindavo apie vynuogystę nenutuokiantys žmonės. Liudvikas XIV senatvėje gerdavo Šampanės regiono vyną, kuris tebuvo paprastas raudonasis vynas (Bouzy vynas), o jo dvariškiams „šampanas“ dar nebuvo tikrasis šventinis gėrimas. Tik po keleto amžių vynuogės pradėtos auginti racionaliau.

Tikroji mėgavimosi šampanu mada prasidėjo ne Prancūzijoje, o Anglijos karaliaus dvare. Ją visokeriopai populiarino iš Prancūzijos už intrigas ištremtas markizas Sen Evremonas. Gaminamas gėrimas būdavo su nuosėdomis, o stiklo buteliai – netvirti (dažnai buteliai sprogdavo). Todėl šampano gamindavo vos po kelis tūkstančius.

Apskritai šampano išradėjas – Otvilė abatijos vienuolis benediktinas Pjeras (Domas) Perinjonas (1638-1715), kuris 1693 m. rugpjūčio 4 d. atskleidė šampano gamybos paslaptį: sumanė, jog šampaną galima pagerinti vyno gamybai naudojant kelių skirtingų derlių vynus. Tai pagerino vyno skonį, bet nepagausino šampano mėgėjų rato.

Napoleono kariuomenei puolant Rusiją, Lietuvoje pirmą kartą gausiau pradėjo poškėti ir kiti į dangų šampano kamščiai.

Šampanas nėra pats pirmasis putojantis vynas. Pirmą kartą putojantį vyną Langedoko krašto Hilero vienuolyne pagamino benediktinų vienuoliai dar 1531 metais. Iki pat 1850 metų absoliučiai visi šampanai būdavo saldūs, nes tik tokie gėrimai išlikdavo nesugedę. Pirmą sausą šampaną 1865 m. pagamino Bollingerio vyndariai, o briutą – Pomeranijos vyndariai tik 1874 metais.

Yra žinoma, kad specialiu imperatoriaus Aleksandro II  užsakymu buvo pagamintas ypač saldus šampanas, vadinamas Louis Roederer Cristal. Jis puikiai derėjo su santūriai saldžiais užkandžiais. Nutolę nuo imperatoriaus žmonės aklai mėgdžiojo savo stabo elgesį, tam naudodami netinkamus gėrimo ir maisto derinio komponentus.

Lietuvoje šampanas pradėtas gaminti 1980 m. tuometiniame Alytaus vyno ir šampano kombinate.

Šampano gamyba susideda iš dviejų operacijų:

  • šampaninio vyno medžiagų gavimas;
  • šampanizacija.

Vyno medžiagos daromos pagal bendrą vynų gamybos schemą. Šampaninėms vyno medžiagoms imamos 16 % cukringumo vynuogės. Pagamintos šampaninės vyno medžiagos kupažuojamos su 20 % sausu išlaikytu vynuogių vynu.

Vynas prisotinamas anglies dioksido dujomis buteliuose arba rezervuaruose, tada sandariai užkemšama ir rūsiuose rauginama 12 °C temperatūroje. Rūgimo procesas trunka daugiau kaip mėnesį, o po to keletą metų tęsiasi papildomas rūgimas ir išlaikymas. Po išlaikymo pašalinamos nuosėdos, pridedama vyno, konjako, spirito, cukraus ir citrinos rūgšties mišinio, užkemšama kamščiu ir uždedama vielos užvarža.

Taikant srovinį šampanizacijos sandariuose rezervuaruose metodą, rūgimas trunka žymiai trumpiau. Juose palaikomas tam tikras slėgis ir temperatūra. Po to šampanas atšaldomas, filtruojamas ir išpilstomas.

Pagal cukraus kiekį šampanas skirstomas:

  • briutas (0,5 proc. cukraus);
  • labai sausas (1,5 proc. cukraus);
  • sausas (3 proc. cukraus);
  • pusiau sausas (5 proc. cukraus);
  • pusiau saldus (8 proc. cukraus);
  • saldus (10 proc. cukraus).

Pagal gamybos būdą šampanas yra paprastas ir kolekcinis. Paprastas šampanas gaminamas rezervuariniu būdu (vynas prisotinamas anglies dioksido dujomis sandariuose rezervuaruose). Kolekcinis šampanas gaunamas iš vertingiausių veislių vynuogių, rauginamas sandariai uždarytuose buteliuose, o po to dar rauginamas ir laikomas 3-6 metus.

Į šampano taurę galima įmesti mažutį karčiojo šokolado gabalėlį arba gintarinę vynuogę. Sausas šampanas geriamas prieš valgį prie užkandžių, pusiau sausas – prie antrųjų patiekalų, pusiau saldus – prie deserto. Šis gėrimas netinka prie sriubų, silkės, kiaušinių ir panašių patiekalų. Pavyzdžiui, sausam baltajam putojančiam vynui Antoinette DʹHauteuille, pagamintam iš Pinot Noir vynuogių, kruopščiai išaugintų Šampanės provincijoje (Prancūzija), taikytas tradicinis šampano gamybos metodas. Vynas išsiskiria puikia spalva, gera struktūra ir gomurį glostančiais burbuliukais. Jam būdingas tvirtas skonis ir pilnas vynuogių poskonis. Patiekiamas atšaldytas kaip aperityvas arba prie jūros gėrybių.

Į stalą paduodamas atšaldytas (iki +6 °C temperatūros – šaldytuve arba ledukų kibirėlyje). Geriamas iš tulpės formos aukštų ir siaurų taurių. Tokios formos taurėje ilgiau išsilaiko gėrimo aromatas ir burbuliukų žaismas. Taurės pripildomos ne daugiau kaip trys ketvirčiai. Prie šampano tinka lengvi užkandžiai ar nesaldūs sausainiai.

Vieni iš brangiausių prancūziškų gėrimų – raudonasis briutas C.H.Mumm – šviežių vaisių šampanas su karamelės užuominomis, citrinų bei greipfrutų kvapu, juntamomis persikų, abrikosų, vanilės ir medaus natomis, patiekiamas atšaldytas iki 7-9 °C, sausas baltasis Paurent-Perrier Brut, Nicolas Feuillatte Palmes dʹOr Vintage, Dom Perignon Vintage  Champagne A.C., Salon Brut Blanc de Blancs Vintage La Mensil  Champagne A.C., Billecart-Salmon Brut Cuvee N.F.B. Champagne A.C., Dom Ruinart Brut Vintage Champagne A.C., Henriot Brut Souverain Champagne A.C. ir kiti.

Išskirtinis, mažiausiai 48 mėnesius brandintas prancūziškas vynas Nicolas Feuillatte Brut VintageChardonnay, Pinot Noir ir Pinot Meunier rūšių vynuogių Šampanės regione turi šilkinį, gerai subalansuotą, atvirą ir gryną skonį. Tai ir aperityvas, ir derantis prie vištienos su grietinėlės padažu ar prie kitų paukštienos patiekalų.

Nicolas Feuillatte Cuvée 225 Vintage – skaidrus, su nesibaigiančiais burbuliukais, subtiliomis ąžuolo natomis ir medaus užuominomis gėrimas, tinkantis prie gurmaniškų patiekalų. Atskirai ąžuolinėse statinėse brandintos vyno rūšys iš geriausių Šampanės vynuogynų įgauna turtingą unikalų skonį ir aromatą. Tai palyginti brangus šampanas.

Nicolas Feuillatte Brut Rosé – gelsvai rausvas, beveik vario spalvos Cuvée gėrimas: tinka įvairioms progoms paminėti. Juntami gervuogių, aviečių, raudonųjų serbentų skoniai, kurie vyną daro švelnų ir lengvą. Pagamintas iš Chardonnay (10 %), Pinot Noir (60 %), Pinot Meunier (30 %) vynuogių dera prie antienos su spanguolėmis ar fazanienos patiekalų, tinka prie šviežio ožkų sūrio ar raudonųjų vaisių deserto.

Piper-Heidsieck Cuvée Brut yra šampanas, kuriam būdingas gaivumas ir gyvumas, lengvas citrusinių vaisių ir pavasario gėlių aromatas. Jame ypatingas Pinot Noir ir Pinot Meunier vynuogių derinys. Rekomenduojama gerti neformalių pietų metu, prie žuvies ir jūrų gėrybių patiekalų. Piper-Heidsieck Cuvée Rosé Sauvage, pagamintas maždaug iš 50 derlių mišinio, geriamas kaip aperityvas kokteilių, sodo vakarėlių, pasilinksminimų metu, idealiai tinka rafinuotiems pietums, galima naudoti ruošiant žuvies ar vištienos patiekalus, raudonųjų vaisių desertams gardinti.

Mėgstamiausios šampanas pasaulyje – Moët & Chandon Brut Imperial – blyškios aukso spalvos vynas, kvepiantis žaliosiomis citrinomis ir vynmedžio žiedais, yra sodraus, truputį obuolius primenančio skonio, kuriame dominuoja Pinot Noir ir Pinot Meunier aromatai. Sudėtyje esama ir Chardonnay derliaus. Jis išlaikytas 2-3 metus.

Moët & Chandon Brut Imperial Rose – rožinės spalvos ir vario atspalvio vynas su braškių, raudonųjų serbentų kvapais. Aromatą papildo prieskonių natos. Šampanas ragaujamas su ant grotelių kepta žuvimi ir skrudintomis daržovėmis, paukštiena ar aviena su kvapniosiomis žolelėmis ir šviežiomis daržovėmis.

Blyškios aukso spalvos, tropinių ir sodo vaisių, rytietiškų prieskonių kvapo, saldus prancūziškas šampanas Moët & Chandon Nectar Imperial dera su saldžiai rūgščiais padažais, gardinant imbieru bei paprika, su saldžiai paruoštomis kepenėlėmis arba sūriu su mėlynuoju pelėsiu.

Tikruoju dvigubos fermentacijos būdu gamintas šampanas Dom Perignon yra blyškios aukso spalvos, taurėje atsiskleidžia gėlių, greipfrutų žievelių, riešutų bei prieskonių kvapai. Tai prabangus ir retas glotnaus, intensyvaus, veržlaus džiovintų vaisių skonio, švelnios tekstūros taurusis gėrimas.

Šampano (champagne) asortimentas: special cuvee Billecart-Salmon Brut Grande Cuvee Champagne A.C., Dom Ruinart Brut Vintage Champagne A.C., Krug Grande Cuvee Champagne A.C., vintage Deutz Brut Blanc de Blanc Millesime Champagne A.C., Philliponnat Brut Rezerve Millesime  Champagne A.C., brutRuinart Brut Champagne A.C., Veuve Clicquot Ponsardin Yellow Label Brut Champagne A.C., Mumm Cordon Rouge Champagne A.C., brut blanc de blancRuinart Brut Blanc de Blanc Champagne A.C., brut roseRuinart Brut Rose Champagne A.C., Ayala Brut Rose Majeur Champagne A.C., sec, demi secTaittinger Sec Nocturne Champagne A.C., Philipponnat Sec Sublime Reserve Millesime  Champagne A.C., Deutz demi Sec Millesime Champagne A.C.

Plg. putójantis vỹnas 

Žr. vỹnas (2)

© Putojantis vynas

3 Rgp

Putójantis vỹnas (sparkling wine) – 10,5-12,5 proc. alkoholinis vynuogių gėrimas, prisotintas anglies dioksido dujomis, turintis nuo 0,5 iki 12 proc. cukraus. Tai šampanas, putojantis muskatas. Gali būti aromatingi pusiau saldūs spanguolių arba juodųjų serbentų ir kitų uogų skonio ir aromato putojantys vynai.

Putojantis vynas

Pirmosios fermentacijos metu naudojant aerobines (joms reikia oro) mieles išsiskiria daug angliarūgštės. Yra keli būdai, kaip gaunamas putojantis vynas. Antroji fermentacija vyksta:

  • Vyno butelyje (tradiciškai gaminant šampaną). Į natūralų vyną įdedama cukraus ir vyno mielių, butelis užkemšamas. Kai mielių likučiai susikaupia ant kamščio, butelio kakliukas užšaldomas ir ištraukiamas kamštis. Ledas su mielių likučiais išlekia iš butelio. Tada butelis užkemšamas kamščiu ir yra tinkamas vartoti.
  • Vyno butelyje, tačiau kai vynas subręsta, jis perfiltruojamas ir perpilamas į kitą butelį.
  • Didelėse talpose. Vynas filtruojamas, išpilstomas į butelius ir užkemšamas.
  • Kai angliarūgštė įvedama į atšaldytą vyną ir ištirpsta jame (gazuoti vynai).

Lietuvoje putojantys vynai klasifikuojami pagal likutinio cukraus kiekį: saldus (8-8,5 %), pusiau saldus (6-6,5 %), pusiau sausas (4-4,5 %), sausas (2-2,5 %), briutas (0,5-1,5 %).

  Iškilmingomis progomis pradedama lengvu (sec, demi sec) vynu, tinkančiu gerti ir prie pirmųjų patiekalų, vėliau prie antrojo patiekalo geriamas labai sausas (brut), o puotai baigiantis, ragaujant desertą, tinka saldus (doux) putojantis vynas.

Putojantis vynas gali būti pusiau sausas, pusiau saldus aromatizuotas gazuotas, pusiau saldus, išlaikytas, elegantiškas, gaivaus vaisių aromato, išskirtinio skonio natūralios fermentacijos. Pavyzdžiui, iš Penedes regiono (Ispanija): sausas baltasis putojantis vynas Albert Noya 21 Brut Cava gaminamas tik ekologiniu būdu. Putojantį vyną sudaro 78 % Chardonnay ir 22 % Parellada vynmedžių derliaus. Parella – tradicinės vynuogės, iš kurių gaminama Cava. Chardonnay putojančiam vynui suteikia gaivumo bei šilkinės tekstūros. Vynas fermentuojamas +15 °C temperatūroje. Sausas baltasis putojantis vynas Albert Noya 21 Brut Barrica NV Cava fermentuotas naujose Allier ąžuolo statinėse. Pinot Noir ir Chardonnay mišinys įgauna grietinėlę primenantį skonio minkštumą. Papildomas 2 metų mielių kontaktas buteliuose tik pagerina vyno skonį. Per metus pagaminama tik 2050 butelių šio vyno.

Intensyviame vyno Albert Noya 21 Brut Barrica NV Cava aromate jaučiamas vanilės ir vaisių kvapų derinys. Svaraus stoto, tirštame, tačiau delikatumo nepraradusiame putojančiame vyne yra gausu vaisių skonio. Obuolių tyrės, kriaušių ir abrikosų skonių derinys juntamas labai ilgai.

Penedes regione, Katalonijoje (Ispanija), gaminamas baltas arba rožinis putojantis vynas Cava (kataloniškai reiškia „rūsys“), kuris buvo sukurtas 1872 m. Josep Rasentos. Matydamas Šampanės regiono putojančio vyno (šampano) sėkmę, nusprendė sukurti panašų sausą putojantį vyną. Iš pradžių šis gėrimas vadintas Champana arba Xampany (šampanas), vėliau, uždraudus kopijuoti šampano pavadinimą, pervadintas į Cava.

Piedmont regione putojantis brut vynas Rocca dei Forti Spumante Brut gaminamas Charmat metodu iš White Pinot ir Chardonnay vynuogių, kurios suteikia šviesią šiaudų spalvą ir auksinį atspalvį, žaižaruoja taurėje elegantiškomis, ilgai išliekančiomis burbuliukų srovelėmis. Putojantis vynas kvepia vaisiais, o gaivus skonis daro gėrimą idealiai tinkamą prie šaltųjų ir karštųjų žuvies bei jūros gėrybių patiekalų ir užkandžių. Patiekiamas atšaldytas siaurose ir aukštose putojančio vyno taurėse.

Sausas baltasis putojantis vynas Rocca dei Forti Prosecco Piedmont regiono gaminamas Charmat metodu iš specialiai atrinktuose vynuogynuose Veneto regione auginamų aromatinių Prosecco rūšies vynuogių. Gėrimas išsiskiria šviesia šiaudų spalva, švelniu, tačiau intensyviu aromatu, harmoningu ir gaiviu skoniu bei tuo, kad ypač smulkiai putoja. Rekomenduojama patiekti atšaldytą aukštose siaurose taurėse. Ragaujamas kaip aperityvas prieš valgį arba su maistu (žuvimis ir jūros gėrybių salotomis, lengvais vieno kąsnio užkandžiais ir karštais žuvies patiekalais).

Piedmont regione Rocca dei Forti Asti DOCG – kontroliuojamos kilmės ir kokybės putojantis vynas, priskiriamas rūšinių aromatinių putojančių vynų subkategorijai. Gaminamas Charmat metodu pagal griežtai reglamentuotus reikalavimus iš aromatinių White Moscato vynuogių, auginamų Asti, Kuneo ir Aleksandrijos provincijose. Išskirtine balta etikete akį traukiantis vynas yra auksinės šiaudų spalvos, dvelkia akacijų, citrinmedžio žiedų aromatu, o įpiltas į putojančio vyno taures spindi į viršų kylančiomis elegantiškomis burbuliukų girliandomis. Rekomenduojamas gerti atšaldytas, vienas arba su vaisiais ir desertais.

Saldaus baltojo putojančio vyno Rocca dei Forti Spumante Dolce, daromo Piedmont regione, pagrindą sudaro aromatinės Moscato rūšies vynuogės, todėl šis šviesios aukso spalvos gėrimas, pagamintas Charmat metodu, yra maloniai kvapnus, dvelkia gėlėmis, vaisiais, ypač išskirtiniu obuolių aromatu. Ilgai išliekantys elegantiški burbuliukai maloniai tirpsta burnoje ir palieka švelnų muskatinį paskonį. Tinka prie desertų. Patiekiamas atšaldytas.

Lietuvoje populiariausi putojančio vyno gėrimai – Grand Cavalier, Alita, Sovietskoje polusladkoje, Romeo, Bosca Anniversary, Pusiau saldus, Brut Exc. Gosset, Mumm Cordon Rouge H.B. ir kt.

Gėrimai išpilstomi į 0,75 l talpos butelius, o uždaromi tikrais arba plastmasiniais kamščiais.

Plg. šampãnas (2) 

Žr. vỹnas (2)

© Kaip derinti vyną ir valgius?

27 Vas

Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią.

V. Gėtė

BožolėKaip derinti vyną ir maistą, sprendžiame individualiai. Juk kiekvieno žmogaus skonis skirtingas, todėl svarbiausia atrasti, koks vyno ir maisto derinys mums labiausiai patinka, ir nesirūpinti dėl kitų nuomonės. Tačiau pradedančiajam vyno mėgėjui tai nėra labai paprasta. Taigi siūlome pasinaudoti šiomis rekomendacijomis.

Iš pradžių geriami silpnesni gėrimai, paskui pereinama prie stipresnių. Todėl raudonasis vynas paprastai nėra patiekiamas prie užkandžių ar lengvesnių patiekalų. Jis labiau tinka prie jautienos, makaronų ir pan.

Beaujolais

Beaujolais – tinka su aštriu sūriu, makaronais, raudonuoju padažu, paukštiena, kiauliena, užkandžiais.

 Pinot Noir

Pinot Noir – dera prie aštraus sūrio, makaronų, raudonojo padažo, kiaulienos, jautienos.

 MerlotCabernet Merlot

Merlot, Cabernet – dera prie aštraus sūrio, makaronų, raudonojo padažo, jautienos, šokolado.

 Zinfandel

Zinfandel – tinka su aštriu sūriu, makaronų, raudonuoju padažu, jautiena.

Portveinas 

Portveinas – dera prie aštraus sūrio, šokolado.

Chenin Blanc 

Chenin Blanc – dera prie švelnaus ir aštraus sūrio, užkandžių, krevečių, krabų, omarų, vėžiagyvių, azijietiško maisto, paukštienos.

 Gewurz traminer

Gewurz traminer – tinka prie švelnaus sūrio, užkandžių, azijietiško maisto, paukštienos, kiaulienos.

 Dry Riesling

Dry Riesling – tinka su švelniu bei aštriu sūriu, užkandžiais, krevetėmis, krabais, omarais, švelniu padažu, grilyje kepta žuvimi, azijietišku maistu, paukštiena, kiauliena.

 Sauvignon Blanc

Sauvignon Blanc – geriausiai dera prie švelnaus ir aštraus sūrio, užkandžių, austrių, krevečių, krabų, omarų, vėžiagyvių, jūrų gėrybių, švelnaus padažo, grilyje keptos žuvies, makaronų, grietinėlės padažo, paukštienos.

 Chardonnay

Chardonnay – tinka prie aštraus sūrio, užkandžių, austrių, kitų jūrų gėrybių, švelnaus padažo, grilyje keptos žuvies, paukštienos, kiaulienos.

 White Riesling

White Riesling – geriausiai dera prie švelnaus sūrio ir šokolado.

Vis dėlto pasikliaukite savo nuomone ir valgykite bei gerkite tai, kas jums gardu!

 

Taip pat žiūrėkite:

Vynas

Spirituotas vynas

Vermutas

Sidras

Cheresas

Alkoholinis gėrimas

© Vermutas/Vermouth

17 Rgs

Vèrmutas (1) [vok. Wermut – metėlė] – išlaikytas arba saldus vynas, turintis nuo 12 iki 20 % alkoholio, gaunamas aromatizuojant baltuosius vynus prieskoniais (kardamonu, cinamonu, muškato riešutu) ir vaistiniais augalais (metėlėmis, kraujažolėmis, juoduoju šeivamedžiu). Priklauso aromatizuotų vynų grupei.
Romėnų laikais pelyno antpilus naudodavo žarnyno ligoms gydyti. Dėl jo kartumo, antpilą paskanindavo cukrumi bei prieskoniais. 1700 m. viduryje, šiaurės Italijoje juos vartojo kaip aperityvus, o 1786 m. pirmą kartą pradėti pardavinėti vermuto pavadinimu. Po keturiolikos metų Prancūzijoje buvo sukurtas sausas prancūziškas vermutas, pagamintas iš baltojo vyno bei pelyno ir levandų antpilo.
Svarbiausias vermuto komponentas – baltasis vynas. Raudonasis vermutas gaunamas į baltąjį vyną pridėjus karamelės.
Vaistinės ir kvapniosios žolelės ir augalai suteikia vermutui savitą skonį ir aromatą. Komponentų pavadinimai ir proporcijos – vermuto gamintojų paslaptis. Pagrindinis komponentas – Alpių pelynas suteikia vermutui specifinį kartoką skonį. Baltas vermutas pasižymi deimanto skaidrumu, minkštu aksominiu skoniu ir aromatu, o saldus – su vos juntamu kartoku skoniu.
Vermutas skirstomas į dvi dideles grupes:
1. Itališkasis vermutas (Martini Bianco, Martini Rose, Martini Rosso, Martini Extra Dry, Martini Asti, Cinzano Bianco, Cinzano Rose, Cinzano Rosso, Cinzano Extra Dry).
2. Prancūziškasis vermutas.
Itališki vermutai gaminami Turino miesto apylinkėse. Pasižymi šiek tiek kartoku prieskonių bei karamelės skoniu, bei spalvos kitimu nuo raudonos iki auksinės. Itališkasis vermutas paprastai būna saldus. Pavyzdžiui, itališkas vermutas Italiana Orange yra švelnaus vynuogių, natūralių žolelių bei apelsino žievelių aromato, užima garbingą vietą tarp kitų, gerai žinomų Italiana vermutų: Bianco, Lemon, Rosso, Cherry. Tinka vartoti atšaldžius su ledukais arba kaip sudedamąją įvairių kokteilių dalį.
Originalus prancūziškas vermutas gaminamas iš sausų baltųjų vynų. Būdingas labai sausas ar sausas skonis bei auksinė spalva. Tai sausokas vermutas.
Sausas vermutas būna stipresnis nei saldus. Tradiciškai vermutas gaminamas tik iš baltojo vyno ar jų mišinio ir yra stipriai aromatizuojamas, todėl dažniausiai naudojami ne pačios aukščiausios kokybės vynai, tačiau būtent jie ir žolelių ir jų antpilai nulemia vermuto kokybę. Kartais baltieji vynai dar kurį laiką laikomi didelėse ąžuolinėse statinėse, o vėliau pridedama žolelių ekstrakto, gauto maceravimo ar distiliavimo būdu.
Vermuto rūšys:
1. Saldusis (baltas arba raudonas, turi 15,5-16 % tūrio alkoholio).
2. Išlaikytas sausas (baltas, turi 18 % tūrio alkoholio).
3. Pusiau išlaikytas (martinis – gerai žinomas itališkas vermutas: labai sausas, sausas, baltas ir raudonas).
Vermutas gali būti:
1. Stiprus (18 % spirito, 8 % cukraus).
2. Desertinis (16 % spirito, 16 % cukraus).
Pagal tai, iš ko pagamintas vynas, skiriami baltieji, raudonieji ir rožiniai vermutai.
Vermutas geriamas grynas arba naudojamas kaip kokteilių sudėtinė dalis. Saldus vermutas – vienas iš populiariausių aperityvų Europoje, dažniausiai vartojamas kambario temperatūros, grynas arba maišomi kokteiliai su romu ar viskiu. Sausas vynas dažniausiai maišomas su spiritiniais gėrimais, ypač džinu ir degtine.
Vermutas nėra stalo gėrimas, labiau tinka gerti stovint didelių susibūrimų ar vakarėlių metu.
Geriausių vermutų asortimentas – itališki Punt e Mes, Cinzano, Martini, prancūziškasis Noilly Prat (sausiausias vynas pasaulyje).
Žr. martìnis (2)

Vermouth [German. Wermut – absinthium] – retaining or sweet wine holding from 12 till 20% alcohol obtained flavoring white wines seasoned (cardamon, cinnamon, nutmeg) and herbalists. Owned by a group of aromatic wines.
In Roman times, wormwood used when dressing bowel diseases. For his bitterness, Cordial relish sugar well seasoned. 1700 mid-northern Italy, taking them as aperitifs, and in 1786 first go on sale in the name of vermouth. After fourteen years in France was created in dry French vermouth, made from white wine and wormwood, and lavender dressing.
A key component of vermouth – white wine. Red vermouth white wine produced by the addition of caramel.
Drugstores and aromatic Herbs & Plants confers vermouth distinctive taste and aroma. Component names and proportions – the secret of vermouth producers. The main components – Alpine wormwood vermouth gives a specific bitter taste. White vermouth is characterized by the transparency of diamond, with a soft velvety taste and aroma, and sweet – with a slight bitter taste.
Vermouth is divided into two major groups:
1st Sit vermouth (Martini Bianco, Martini Rose Martini Rosso, Martini Extra Dry, Martini Asti, Cinzano Bianco, Cinzano Rose, Cinzano Rosso, Cinzano Extra Dry).
2nd French regulated vermouth.
Italian vermouth produced in Turin urban area. Distinguishes somewhat bitter spices well caramel taste well color evolution from red till Złotej. Sit normally sweet vermouth. For example, Italian vermouth Orange Italiana is a delicate wine, natural herbs and orange peel aroma, takes pride of place among other well-known Italiana vermouth: Bianco, Lemon, Ross, Cherry. Suitable for use in cooling the rocks, or as an integral part of various cocktails.
The original French dry vermouth is made from white wine. Characterized by very dry or dry taste and golden color. This suchy vermouth.
Suchy vermouth happens stronger nor sweet. Traditionally, the vermouth is made only from white wine, or a combination thereof, and is strongly flavored, so often used at the highest quality wines, but it is they and their herbs and Cordials determines the quality of the vermouth. Sometimes the white wine for some time kept in large oak casks, and later added herbal extracts obtained by maceration and distillation.
Types of vermouth:
1st Sweet (white or red, to 15.5 to 16% alcohol by volume).
2nd Maintained dry (white, has 18% alcohol by volume).
3rd Semi-maintained (Martini – a well-known Italian vermouth: very dry, dry, white and red).
Vermouth may include:
1st Strong (18% alcohol, 8% sugar).
2nd Dessert (16% alcohol, 16% sugar).
Depending on what made the wine to be assigned to white, pink and red vermouth.
Vermouth pure drinking or used as a cocktail component. Sweet vermouth – one of the most popular aperitif in Europe, the most commonly used at room temperature, pure or mixed cocktail made with rum or whiskey. Dry wine is often mixed with spirits, particularly gin and vodka.
Vermouth is a table beverage, drink more suitable for large gatherings or standing at the party.
The best mix of vermouth – Italian Punt e We, Cinzano, Martini, Noilly Prat French regulated (driest wine in the world).
See. martini

© Vynas/Wine

9 Rgp

Vỹnas (2) – svaigusis gėrimas iš vaisių sulčių, obuolių, serbentų, vynuogių vynas, gaunamas vykstant pilnam arba daliniam vynuogių, kitų vaisių ar uogų sulčių spiritinio rūgimo procesui.
Vyno istorija glaudžiai susijusi su Vakarų civilizacijos istorija. Iki mūsų dienų išlikusiuose Viduržemio jūros senųjų tautų – egiptiečių, finikiečių, kretiečių, graikų – iškastiniuose dirbiniuose ir raštijos paminkluose visur minimas vynas ir vynuogių sultys. Antai Egipte vynuogynai buvo veisiami maždaug 6000 m. pr. m. e. Ant Tėbų pareigūno Nakhto, gyvenusio apie 1500 m. pr. m. e., antkapio sienos yra freska, vaizduojanti keletą vyrų, kojomis minančių vynuoges vynuogienojų lapinėje. Buvo manoma, kad vyną gerti sveikiau negu vandenį.
Nuo seniausių laikų vynas buvo gaminamas tarp Tigro ir Eufrato upių, pietinėje Kaukazo dalyje, prie Nilo, vėliau ir Palestinoje.
Vyno atsiradimas Europos šalyse sutapo su Graikijos įtakos plitimu keletą amžių prieš mūsų erą. Pirmą kartą vynmedžių pasodinta Italijoje ir Prancūzijoje, kur taip puikiai prigijo. Po to vynuogynai buvo įveisti Ispanijoje ir Šiaurės Amerikoje.
Graikijos vynai išgarbinti ir aprašyti poetų. Tais laikais vynai buvo sumaišyti, atskiesti vandeniu, neretai su prieskoniais ir labai ilgai laikyti. Tokio vyno skonis galėjo būti panašus į raudonojo vyno ir medaus skonį arba muskato prieskonio, arba sakų skonio ir greičiausiai kvepėjo.
Italija graikams buvo vynmedžių kraštas, ir už tai jį turėtų būti dėkinga romėnų palikuonims. Romėnų vynas buvo puikus. Žymusis Opinijaus vynas, pagamintas Opinijaus konsulavimo metu, 121 m. pr. m. e. buvo geriamas net po 125 metų.
Vynmedžiai, kuriuos Europoje išplatino romėnai, buvo auginami visoje Romos imperijos teritorijoje. Žinomiausi ir labiausiai ieškomi Falernum buvo kilę iš vyninių tarp Romos ir Neapolio. Tuomet vynas buvo skiedžiamas vandeniu.
Romėnai, kaip ir graikai, vyną laikydavo molinėse amforose ir statinėse, panašiose į dabartines, ir buteliuose, kurie mažai skyrėsi nuo šiuolaikinių. Manoma, kad prieš du tūkstančius metų italai gėrė jauną, aitrų arba stiprų vyną.
Iki V amžiaus, kai legionai atsitraukė iš šiaurės vakarų Europos, vynmedžiai davė pradžią beveik visiems didžiausiems šių laikų vynuogynams. Pirmiausia vynuogynai paplito prie natūralių sausumos kelių, upių slėniuose, kuriuose romėnai kirto miškus ir augino žemės ūkio augalus.
Ne veltui graikai turėjo gracingąjį vyno ir linksmybės dievą Dionisą, o romėnai – Bakchą.
Greit vynuogynai paplito Prancūzijoje ir senovės Romoje, pasiekė ir Šiaurės Ameriką, Meksiką, Pietų Afriką. Iš didžiųjų Prancūzijos vyno sričių tik Elzasas ir Šampanė yra ne romėnų kilmės.
Biblijoje pasakojama, kaip Nojus vynmedžius pasiėmė į savo Arką, o Kristaus žodžiai „gerkite iš jo visi, nes tai mano kraujas…“ įtraukė vyną į krikščionybės apeigas.
Dar 1098 metais Burgundijoje cistersai dirbo žemės darbus, augino vynmedžius ir gamino vyną. Ordinas buvo turtingas, todėl jo vienuoliai pirmenybę teikė kokybei: ieškojo geriausių vietų vynmedžiams auginti ir tobulino vyno gamybos metodus. Cistersų vienuolynai greitai išplito visoje Prancūzijoje ir kaimyniniuose kraštuose.
Pirmasis putojantis vynas pradėtas gaminti Prancūzijoje nuo XVII a. vidurio (maždaug 1751 m.). Lietuvoje vynas buvo žinomas jau apie XII a. Greičiausiai tai buvo vynas iš laukinių obuolių sulčių, lietuvių liaudies dainose vadinamas žaliuoju vynu. 1640 m. pasaulio atlase (Theatrum orbis terrarum sive Atlas novus…) rašoma, kad XVII a.viduryje Lietuvoje buvo gaminamas gėrimas iš medaus ir vandens su vyšnių sunka ir įvairiausiais kvapsniais. Toks vynas buvo ilgai laikomas ir vartojamas ne tik didikų, bet ir liaudies. Be to, iš Vengrijos, Ispanijos, Prancūzijos buvo įsivežama vynuogių vyno. Pramoninė vyno gamyba pradėta tik po I pasaulinio karo. 1926 m. B. Karazija Anykščiuose įkūrė dirbtuvę, kurioje iš pradžių septyni darbininkai primityviu būdu malė obuolius, spaudė sultis ir gamino vyną. Vėliau buvo pastatytas naujas pastatas – fabrikas, kuriame gamino obuolių, serbentų, mėlynių ir kupažuotą vyną. Šios įmonės vynas 1937 m. Paryžiaus tarptautinėje parodoje buvo apdovanotas dviem aukso medaliais.
Vynuose yra organinių rūgščių, mineralinių druskų, vitaminų, cukraus (išskyrus sausąjį). Maksimali tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 22 proc. putojančiam, gazuotam ir aromatizuotam vynui. Ženklinant gėrimus nurodomos jų kategorijos, jei specialūs teisės aktai nenustato kitaip.
Vynas būna:
1. Natūralus (sausas, pusiau sausas ir pusiau saldus).
2. Spirituotas (stiprus ir desertinis).
3. Putojantis (šampanas).
4. Aromatizuotas (vermutas ir kt.).
Stiprieji vynai turi 17-20 proc. alkoholio ir 1-14 proc. cukraus. Tai – portveinas, madera, cheresas, marsala ir kiti. Desertiniai vynai turi 12-17 proc. alkoholio ir iki 20 proc. cukraus. Tai kahoras, tokajus, muskatas ir kiti. Aromatizuotieji vynai būna desertiniai (16 proc. cukraus ir 16 proc. alkoholio) ir stiprieji (10 proc. cukraus ir 18 proc. alkoholio).
Natūralieji vynai turi: pusiau sausi – 0.5-3 proc., pusiau saldūs – 3-8 proc., o sausi – 9-14 proc. cukraus; alkoholio – iki 16 proc.
Pagal spalvą, stiprumą ir paskirtį vynai skirstomi:
1. Baltieji vynai.
2. Raudonieji vynai.
3. Desertiniai vynai.
Baltieji vynai pagal spalvą būna:
a) žalsvi;
b) blyškūs;
c) aukso ir gintaro spalvos.
Jie tinka prie žuvies, kiaušinių patiekalų ir kepsnių, riebaus sūrio.
Raudonieji vynai būna:
a) šviesiai raudoni;
b) rubino spalvos;
c) tamsiai raudoni;
d) rudieji;
e) liepsnos spalvos.
Jie tinka prie žvėrienos.
Desertiniai vynai yra:
1. Likeriniai (turi daugiau alkoholio ir mažiau cukraus).
2. Saldieji (turi mažiau alkoholio ir daugiau cukraus).
Įvairūs vynai esti apie 0,6-0,8 proc. rūgštumo, o stiprūs ir saldūs – apie 1 proc. Vynui bręstant rūgštingumas kiek sumažėja.
Baltieji vynai geriami palaikyti 10-12 °C, raudonieji – iki 15-18°C, desertiniai ir likeriniai – 10-12°C, šampanas – 3-6°C temperatūroje.
Saldieji desertiniai vynai tinka prie užkandžių. Prie šampano ir baltų sausvynių dera saldieji patiekalai. Gydomaisiais arba stiprinančiais vynais laikomi vermutai, portveinai ir raudonieji vynai.
Sausasis vynas gaunamas iš visiškai suraugintų sulčių, saldusis – kai rūgimas sustabdomas nevisiškai suskilus cukrui, putojantysis – kai vynas prieš rūgimo pabaigą išpilstomas į butelius. Sausasis vynas gali būti distiliuojamas; taip gaunamas brendis. Rožinis vynas gaminamas taip pat kaip ir raudonasis, tačiau jis nupilamas iš statinės tada, kai iš odelių sugeriama tik nedidelė dalis pigmentų.
Atskirą grupę sudaro vadinamieji šventiniai vynai įvairioms šventinėms progoms (pvz., Kalėdinis vynas, pagamintas iš juodųjų serbentų, obuolių ir aronijos sulčių, aromatizuotas senovės meduolių receptuose žinomais kvapais, kurio stiprumas 12 proc., o cukraus – 10 proc.). Šventiniai vynai geriami pašildyti pagal savo skonį (tik neužvirinami).
Dažniausiai namų sąlygomis gaminami natūralūs nespirituoti vynai (alkoholio stiprumas – 14-16 proc.). Labai plačiai naudojami vynui gaminti rūgštesni rudeninių ir žieminių veislių obuoliai; saldžių kriaušių sultys, sumaišyti su rūgštesnių obuolių sultimis; rūgščiosios vyšnios; aromatingesnių rūšių slyvos; raudonieji ir baltieji serbentai (juodieji serbentai dėl stipraus prieskonio gryniems vynams gaminti netinka), agrastai, mėlynės, bruknės ir spanguolės, vynuogės.
Vyno pavadinimas neretai atitinka gaminimo vietovės arba vynuogių veislės pavadinimą.
Pagal kokybę vynai skirstomi į keturias klases:
• Stalo vynas.
• Vietinis vynas.
• Aukštos kokybės vynas iš tam tikro vynininkystės regiono.
• Aukštos kokybės vynas (gerai ištirtas, be cukraus priedų).
Svarbus vyno kokybės rodiklis – sausųjų medžiagų masės dalis (išreikšta procentais) ką tik išspaustose vynuogių sultyse.
Vyno pilama į padažus, įvairius mėsos, žuvies, naminių ir laukinių paukščių mėsos valgius. Vynas įeina į daugelio konditerinių ir miltinių gaminių, saldžiųjų patiekalų sudėtį. Su vynu daromi įvairūs gėrimai (pvz., glintveinas, kokteiliai, kriušonas, punšas ir kt.).
Stiprus, spirituotas, desertinis (dažniausiai šviesus) vynas vartojamas kremams, drebučiams ir sirupams aromatizuoti, o tamsus vynas – tamsiems kremams arba juo praskiedžiami vaisių košės įdarai.
Sausas baltasis vynas duodamas prie baltos mėsos (veršienos, kumpio, nugarinės), žuvies (keptos, virtos ir drebučiuose), daržovių (špinatų, šparaginių pupelių, salotų, bulvių), virtos ir keptos paukštienos, grybų patiekalų, taip pat prie virtų kiaušinių, sūrių su pelėsiu. Pusiau sausas baltasis vynas patiekiamas prie žuvų su baltu padažu, pašteto, fermentinių sūrių, baltų pupelių, žaliųjų žirnelių, mėsos kukulių, makaronų patiekalų. Sausi raudonieji vynai tinka prie žąsies, anties, jautienos kepsnių, kumpio, riebių sūrių. Prie torto, saldžių pyragaičių, šokolado, saldainių tinka saldūs desertiniai vynai. Sausas ir pusiau sausas rausvasis vynas dera prie patiekalų, prie kurių patiekiamas pusiau markinis baltasis vynas, silkės (išskyrus marinuotas), kepta paukštiena, vištienos troškiniai, triušiena, kepta veršiena ir ėriena, ryžiai. Sausas raudonasis vynas dera prie žąsienos, antienos, žąsų kepenėlių pašteto, laukinių paukščių (putpelių, kurapkų) mėsos, kumpio, rūkytos mėsos, nugarinės, aštrių rūkytų gaminių, medžiotojų dešrelių, kiaulienos ir jautienos kepsnių, avienos, mėsainių, guliašo, kepimo krosnelėje ir ant iešmo keptos mėsos, riebių fermentinių ir avių pieno sūrių, spageti, picos, įvairių rūšių riešutų. Pusiau sausas raudonasis vynas tinka prie tų pačių patiekalų, su kuriais geriamas markinis raudonasis vynas, tik baigiant valgyti. Baltieji vynai į stalą paduodami atšaldyti, o saldūs – kambario temperatūros.
Portveinas duodamas tarp vaišių. Desertinis vynas puikiai dera su biskvitiniais kepiniais, pyragaičiais, tortais, keksais, trapios tešlos pyragais, vaisiais (su šviesios spalvos vaisiais – baltasis vynas, su tamsios – raudonasis), riešutais, juoda kava. Vermutas ir aperityvas tinka prieš valgį ir tarp vaišių. Saldų vermutą galima patiekti kaip desertinį vyną.
Iš baltojo, raudonojo ir rožinio vyno, juos toliau fermentuojant, pridedant įvairių priedų ar laikant tam tikromis sąlygomis, gaunamas putojantis vynas (pavyzdžiui, šampanas) ir gėrimai (pavyzdžiui, aperityvai). Vynu kartais vadinamas vaisvynis, gaunamas tokiu pat būdu rauginant kitų vaisių ir uogų sultis.
Putojantis vynas dera prie įvairių patiekalų (išskyrus marinuotus gaminius, rūkytą mėsą ir silkes), saldumynų. Putojantis vynas dažniausiai patiekiamas prieš valgį arba pavalgius.
Vynas iš sušaldytų arba sušalusių uogų vadinamas „ledo vynu“ (vok. eiswein).
Kuo sunkesnis ir riebesnis valgis, tuo sunkesnis, tvirtesnis vynas. Kuo valgis lengvesnis, tuo paprastesnis ir lengvesnis vynas. Vadinasi, vynas derinamas su intensyviausia patiekalo dalimi.
Tradiciškai baltieji vynai eina prieš rožinius ir raudonus, sausi prieš saldžius, o lengvi – prieš sunkius.
Vynas pildomas ar papildomas iš dešinės pusės.
Vynai išpilstomi į 0,5 l, 0,7 l, 0,75 l ir plokščius 0,2 l talpos butelius.
Perkant vyną, butelio etiketėje žymimi tam tikri terminai:
• sausas vynas:
dry, sec, trocken ir secco;
• pusiau sausas:
semi dry, demi – sec, halb trocken, half dry;
• saldus vynas:
sweet, demi sweet.
Žr. vaĩsvynis (1)

Wine – strong drink of the fruit juice, apples, currants, grapes, produced in full or partial grapes, other fruit juices or spirituous fermentation process.
Wine history is closely connected with the history of Western civilization. By our remaining days of the old Mediterranean nations – Egyptians, Phoenicians, Cretans, Greeks – fossil articles and writings referred to monuments everywhere wine and grape juice. For example, in Egypt, vineyards have been bred around 6000 m. Ave. In e The official Nakhto Thebes, who lived about 1500 years Ave. In e, gravestone wall is a fresco, depicting the number of men’s feet which grapes vines. It was believed that drinking wine healthier than water.
Since ancient times, wine has been made between the Tigris and Euphrates rivers in the southern Caucasus, near the Nile, and later in Palestine.
The emergence of wine in Europe coincided with the spread of Greek influence for several centuries before our era. For the first time the vine planted in Italy and France, which has taken off so well. After the vines have been planted in Spain and North America.
Greek wines extol and poets describe. In those days wine was mixed, diluted with water, often spiced and very long-term storage. Such wine could taste like red wine and honey flavor or spice, nutmeg, gum, or taste, and probably smells.
Italy was the Greeks the vine region, and for this it should be grateful to Roman descendants. Roman wine was excellent. Opinijaus famous wine produced Opinijaus konsulavimo time, 121 of Ave. In e been drinking, even after 125 years.
Vines, distributed in Europe by the Romans, were grown throughout the Roman Empire territory. The best known and most sought Falernum was derived from the wine between Rome and Naples. Then the wine was diluted with water.
The Romans, like the Greeks laid the clay amphora of wine and casks, similar to the present, and bottles, which are little different from today. It is estimated that two thousand years ago, Italians drink a young, strong or bitter wine.
By V century, when the legions withdrew from the north-west Europe, the vines gave birth to almost all of today’s largest wineries. First of vineyards spread to the natural land, river valleys, where the Romans crossed the forests and cultivated agricultural crops.
Not for nothing that the Greeks had gracingąjį wine and fun for the god Dionysus and the Romans – Bacchanal.
Quickly spread to vineyards in France and ancient Rome, and reached North America, Mexico, South Africa. Of the major French wine areas only in Alsace and Champagne are not Roman in origin.
The Bible tells how Noah took the vines in his ark, but Christ’s words “Drink from it all, because this is my blood …“ added the wine to the Christian rites.
Another 1,098 worked in Burgundy Cistercian earthworks, cultivated vines and produced wine. Order of the rich, and his preference for the quality of the monks: looking for the best places to grow vines for wine production and improved methods. Cistercian monasteries quickly spread across France and neighboring countries.
The first sparkling wine was originally produced in France from the seventeenth century the middle (around 1751). Lithuania wine was already known about the twelfth century Probably it was the wine of wild apple juice, Lithuanian folk songs called green wine. 1640 World Atlas (Theatrum orbis terrarum, sive Atlas Novus …) says that the seventeenth a.viduryje Lithuania was the drink of honey and water with cherry juice. This wine was stored and used for a long time not only for the nobility, but also to the people. In addition, Hungary, Spain and France have been grape wine imports mainly. Industrial wine production started only after the First World War. 1926 B. Karazija Anykščiai founded a workshop in which the first seven male workers primitive form of apples, pressed juice and wine produced. It was subsequently built a new building – a factory which produced apples, currants, blueberries and blended wine. This wine company in 1937 The Paris international exhibition was awarded two gold medals.
Wines are organic acids, mineral salts, vitamins, sugars (except dry). The maximum volume of ethyl alcohol – 22 percent. sparkling, aerated and flavored wines. The labeling of beverage out of their category, where specific legislation provides otherwise.
Wine is:
1st Natural (dry, semi dry and semi-sweet).
2nd Fortified (strong and dessert).
3rd Sparkling (Champagne).
4th Flavoured (vermouth, etc.)..
Strong peaks are 17-20 percent. alcohol and 1-14 per cent. sugar. This – Port, Madeira, sherry, Marsala, and others. Dessert wines are 12-17 percent. alcohol and 20 percent. sugar. This kahoras, Tokay, muscat, and more. Flavored wines are dessert (16 per cent. Sugar and 16 per cent. Alcohol) and strong (10 per cent. Sugar and 18 per cent. Alcohol).
Natural wines are: semi-dry – 0.5-3 percent., Semi-sweet – 3-8 per cent. And dry – 9-14 percent. sugar, alcohol – up to 16 percent.
Under the color, strength and purpose of wines are divided:
1st White wines.
2nd Red wines.
3rd Dessert wines.
White wines by color are:
a) greenish;
b) pale;
c) gold and amber.
They are good with fish, egg dishes and steak, creamy cheese.
Red wines are:
a) bright red;
b) ruby color;
c) purple;
d) brown;
e) a flame-colored.
They are suited to the game.
The dessert wines are:
1st Liqueur (with more alcohol and less sugar).
2nd The sweet (less alcohol and more sugar).
Other wines listed below are based on 0.6 to 0.8 percent. acidity, and strong and sweet – about 1 percent. Wine matures as the decrease in acidity.
White wines are consumed to maintain 10-12 ° C, red – to 15-18 º C, dessert and liqueur – 10-12 º C, Champagne – 3-6 oC.
Sweet wines are suited to the dessert snacks. The champagne-and-white line sausvynių sweet dishes. Enhance therapeutic or wine as vermouth, port and red wine.
Dry wine produced entirely from the fermented juice, sweet – when the suspension is not fully break-up fermentation of sugar sparkling – when the wine fermenting before the end of the packaging. Dry wine can be distilled, as obtained from the brandy. Rose wine is produced as well as red, but it is removed from the barrel when the cuticle is absorbed only a small part of the pigments.
A separate group of so-called festive wines for different occasions, holidays (eg Christmas wine made from black currant, chokeberry and apple juice, flavored honey cake recipe old flavors, with a strength of 12 percent. And sugar – 10 percent).. Festive wine drunk warm to your liking (only neužvirinami).
Most houses are made of natural conditions, whether fortified or not wine (alcohol strength – 14 to 16 percent).. It is widely used in wine production acidic autumn and winter varieties of apples, sweet pears, juice, mixed with acid apple juice, acid cherries, flavoursome plum, red and white currant (black currant on the strong spice, pure wines are not acceptable), raspberries, blueberries, red bilberry and cranberries, grapes.
Wine is often the name of the grape production area, or denomination.
According to the quality wines are classified into four classes:
• Table wine.
• Local wine.
• High-quality wine from a wine-producing region.
• High-quality wine (well-tested, with no added sugar).
An important indicator of the quality of wine – dry mass fraction (percentage) of freshly pressed grape juice.
Add to wine sauce and various meat, fish, poultry and wild game meat dishes. Wine is part of a number of confectionery and flour products, sweet dishes composition. The wine made in a variety of drinks (such as mulled wine, cocktails, claret-cup, punch, etc.)..
A strong, fortified, dessert (usually light) is used for wine creams, gelatin and flavored syrups, and the dark wine – it dark creams or diluted fruit pulps of stuffing.
Dry white wine is given to the white meat (veal, ham, loin), fish (baked, boiled, and jelly), vegetables (spinach, green beans, lettuce, potatoes), boiled and fried meat, mushroom dishes, as well as cooked eggs, cheese with mold. Semi-dry white wine is served to the fish with white sauce, pate, cheese, white beans, green peas, meat dumpling, noodle dishes. Dry red wines are suitable for the goose, duck, beef steak, ham, fatty cheeses. The cake, sweet biscuits, chocolates, sweets for sweet dessert wines. Dry and semi-dry wine is in line to Reddish dishes served at a semi-vintage white wine, herring (except marinated), cooked poultry, baked chicken, rabbit, roast veal and lamb and rice. Dry red wine fit into the goose, duck, goose liver pate, wild birds (quail, partridge), meat, bacon, smoked meat, tenderloin, smoked sharp products, hunter sausage, pork and beef steaks, lamb, hamburger, goulash, and the baking oven spit roasted meat, fat sheep’s milk and rennet cheese, spaghetti, pizza, various kinds of nuts. Semi-dry red wine for the same meal, drinking with some vintage red wine, eat until late. White wines are chilled to the table shall be filed and sweet – at room temperature.
Port given to the fruit. Dessert wine is perfectly consistent with sponge biscuits, cakes, pies, cakes, crumbly dough cakes, fruits (fruits with bright colors – white wine, with dark – red), nuts, black coffee. Vermouth and aperitif before a meal and for the feast. Sweet vermouth can be delivered as a dessert wine.
In white, red and rosé wines, the fermentation by adding various additives or under certain conditions produced a sparkling wine (like champagne) and beverages (for example, aperitifs). Wine is sometimes called vaisvynis obtained in the same way other fermented fruit juice.
Sparkling wine fit into the various dishes (except pickled products, smoked meat, and herrings), sweets. Sparkling wine is usually served before or after meals.
Wine from frozen or of frozen berries called “ice wine (Eiswein German).
The heavier and riebesnis food, the harder, stronger wines. The meal is lighter, simpler and easier for the wine. Consequently, the wine is combined with the most intensive part of the dish.
Traditionally, white wines go against the pink and red, dry before sweet and mild – severe before.
Wine must be completed or be added to the right side.
Wines bottled in 0.5 liter, 0.7 liter, 0.75 liter and 0.2-liter flat bottles.
Buying a wine bottle label affixed to certain terms:
• dry wine:
dry, sec, trocken and secco;
• semi-dry:
semi dry, demi – sec, halb trocken, half dry;
• sweet wine:
Sweet, sweet demi.
See . fruit wine

© Cheresas/Sherry

9 Rgp

Cherèsas (2) [isp. jerez; pagal Ispanijos miesto Cheres de la Fronteros (Jerez de la Frontera), kurio apylinkėse jis pradėtas gaminti, pavadinimą] – stiprus baltasis vynuogių vynas, gaunamas, tam tikru būdu (po mielių plėvele) išlaikant spirituotą sausą vyną. Turi apie 20 proc. tūrio etilo alkoholio, apie 3 proc. cukraus. Tai brendis.
Cheresas – vienas seniausių žinomų vynų. 200 m. prieš Kristų Ceretanum vynas, kilęs iš Cereto (Jerezo) miesto, buvo vežamas į Romą ir giriamas. Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame minimas cheresas – Romos poeto Marcialio, gimusio Ispanijoje (40-140 metai), epigrama „Tegul Neposas vaišina mus cheresu“.
XIV a. cheresą ypač pamėgo anglai. Vadinamasis sherry dažnai sutinkamas anglų rašytojų kūriniuose, pavyzdžiui, Viljamo Šekspyro tragedijoje „Henrikas IV“ vienas iš Falstafo monologų skirtas cheresui. Apie cheresą užsiminė ir Edgaras Po istorijoje „Amontilliado statinaitė“.
XV amžiuje cheresas jau buvo eksportuojamas į Angliją ir Prancūziją, o vėliau ir į kitas šalis. Manoma, kad cheresas buvo pirmasis vynas, nuplukdytas iš Europos į Ameriką. Ten jį nugabeno Kristupas Kolumbas (tai buvo jo trečiosios kelionės metu).
Geriausias yra Ispanijos cheresas (grynai pietietiškas vynas iš Andalūzijos (Kadizo provincijos)), nors gaminamas ir Armėnijoje, Moldavijoje, Uzbekistane ir kitur.
Chereso rūšys:
1. Šviesiai geltonos spalvos, švelnaus migdolų prieskonio (15,5-17 proc. tūrio alkoholio).
2. Švelnus, gaivus ir kvapnus, šiek tiek aitroko skonio (15,5-16,5 proc. tūrio alkoholio).
3. Gintaro spalvos, pusiau išlaikytas cheresas (sausas ir pussausis) (18-25 proc. alkoholio).
4. Tamsiai rudas išlaikytas cheresas (iki 24 proc.), turintis graikinių riešutų prieskonį.
5. Labai saldus ir tamsus cheresas (selekcionuotas).
Cheresas tradiciškai brandinamas pakopomis maišant senesnį vyną su jaunesniu. Ne iki galo pripildytose statinėse susidaro balta mielių plėvelė, kuri suteikia cheresui savitumą. Tačiau gaminant saldųjį cheresą, pridedama daugiau alkoholio, todėl mielės žūsta, o oksidacija vyksta tik dėl sąlyčio su oru.
Pradžioje fermentacijos procesas primena bet kurio kito vyno gamybą – misa iš sumaigytų uogų filtruojama ir supilama į fermentacijos talpyklas, pagamintas iš nerūdijančio plieno, aprūpintas temperatūros reguliavimo įrenginiais, sekančiais, kad temperatūra neviršytų 25-26 °C. Pasibaigus fermentacijai, vyno nuosėdos nusėda apačioje: kai jis visiškai išsivalo ir tampa skaidrus, jau turimas vynas. Dar nepradėjęs bręsti skystis ir toliau vadinamas misa. Į misą dedama vyno distiliato, kol pasiekia 15–15,5 proc. alkoholio koncentraciją. Toks gėrimas laikomas 600 litrų talpos amerikietiško ąžuolo statinėse. Pripilama tik penki šeštadaliai statinės tūrio. Viršutinėje statinių dalyje, kurios dydį Chereso regiono gyventojai paprastai nustato dviem kumščiais, lieka oro, darančio ypatingą įtaką vyno brandinimui.
Chereso regione įvairių metų vynai perpilami ir maišomi. Statinės sustatomos viena ant kitos trimis ar keturiais aukštais. Statinėje, esančioje apačioje, seniausias vynas, todėl dalis šio vyno perpilama į butelius. Apatinė statinė, nupylus iš jos dalį vyno, pripilama vyno aukščiau esančios statinės. Pastarąją statinę papildo vynu iš virš jos esančios statinės ir t.t. – iki pat viršaus. Darbas atliekamas labai lėtai, stengiamasi nepažeisti apsauginės plėvelės. Šio proceso metu jaunesnis vynas įgauna brandesnio vyno ypatybių.
Ispanijoje žinomiausios vyno rūšys:
– sausas nuo žalsvos šiaudų iki auksinės spalvos, griežto aromato apie 15,5 proc. alkoholio cheresas (Fino), švelnus (migdolinis), ties gomuriu – sausas ir lengvas, patiekiamas – 7 °C;
– labai sausas, lengvai karstelėjęs, šiaudų spalvos, jaudinančio aromato 15,5 proc. alkoholio cheresas (Manzanilla), patiekiamas – 7 °C;
– gintarinės spalvos, miško riešutų aromato, švelnaus ir lengvo skonio 16,5 proc. alkoholio cheresas (Amontillado), patiekiamas – 14 °C;
– stiprus sausas gintarinės spalvos, išraiškingo aromato kvapus, kvepiantis su riešutų skoniu cheresas (Oloroso), pastiprintas didesniu kiekiu alkoholio nei fino, patiekiamas – 16 °C;
– stiprus, saldus likerinio arba muskatinio prislopinto aromato 17,5 proc. alkoholio cheresas (Cream), patiekiamas – 3 °C;
– išskirtinis, savitas miško riešutų aromato brandintas apie 18 proc. alkoholio cheresas (Palo cortado), ties gomuriu – sausas, subalansuotas, elegantiškas, patiekiamas – 15 °C;
– šviesiai gelsvos spalvos, skvarbaus aromato, švelnaus, saldaus skonio apie 17,5 proc. alkoholio cheresas (Pale cream), patiekiamas – 8 °C;
– tamsios spalvos ir gilaus razinų aromato cheresas (Pedro Ximenez), burnoje – švelnus ir saldus, sodrus ir stiprus, patiekiamas – 17 °C.
Chereso brendžiai pagal išlaikymo trukmę skirstomi:
– Solera – statinėse brandinti pusantrų metų.
– Solera Reserva – statinėse brandinti 2,5 metų.
– Solera Gran Reserva – statinėse brandinti nuo 10 iki 15 metų.
Žr. desèrtinis vỹnas, Ispãnijos virtùvė

Sherry [jerez, the Spanish city of Jerez de la Frontera (Jerez de la Frontera), around which he has started to produce the title] – strong white wine grapes produced in some way (the film’s yeast), while maintaining a dry fortified wine. He has about 20 percent. volume of ethyl alcohol, about 3 percent. sugar. This brandy.
Jerez – one of the oldest-known wines. 200 BC Ceretanum wine comes from Céret (Jerez), the city was moved to Rome and praised. The first written source that refers to sherry – Roman poet Marcial, who was born in Spain (40-140 years), the epigram, “Let us Neposas offered by sherry.
XIV century sherry particularly delighted in English. The so-called sherry is often encountered in the works of English writers such as William Shakespeare’s tragedy, “Henry IV“ is one of Falstafo Monologues for sherry. About sherry and suggested Edgar After the history Amontilliado keg. “
XV century, sherry has been exported to England and France, and later in other countries. It is estimated that sherry was the first wine came from Europe to America. There he was transported by Christopher Columbus (this was his third trip).
Best of Spanish sherry (wine from a purely southern Andalusia (Cadiz province)), although produced in Armenia, Moldova, Uzbekistan and elsewhere.
Sherry types:
1st Pale yellow, sweet almond (15.5 to 17 percent. Vol).
2nd Gentle, fresh and flavorful, a little acerbic, tart taste (15.5 to 16.5 percent. Vol).
3rd Amber-colored, semi-maintained sherry (dry and pussausis) (18-25 per cent. Alcohol).
4th Dark brown sherry maintained (up to 24 percent.) With a walnut aftertaste.
5th Very dark and sweet sherry (selected).
Sherry is traditionally aged in steps of mixing wine with older younger. Not until the end of barrels filled with a white coating of yeast, which gives sherry identity. However, the production of sherry sweet, add more alcohol, the yeast dies, and oxidation takes place only on contact with air.
At the beginning of the fermentation process recalls any other wine production – must filter is handled berries and pour into the fermentation tanks, stainless steel, equipped with temperature control devices, to read that the temperature does not exceed 25-26 ° C. After fermentation, the wine sediment settles at the bottom: when it is fully cleared and made clear their existing wine. Not yet begun to mature and the liquid is called wort. The mash is placed in wine distillate, until they reach 15 to 15.5 percent. alcohol concentration. This drink is considered to be 600 liter American oak barrels. Make only five sixth of the static volume. The top structure in which the size of the population in the region of Jerez usually have two fists, still air, making the special impact of the aging of wine.
Jerez region over the years to Transfer the wine and stir. Barrels sustatomos one on the other three or four floors. Static, located at the bottom of the oldest wine, the wine is poured into the bottles. The lower barrel, nupylus part of the wine and make wine in barrels above. The latter complements the wine from the barrel over its existing facilities, etc. – To the top. Work carried out very slowly and tries to damage the protective film. This process takes less mature wine wine’s characteristics.
Spain’s best-known wine types:
– Dry from greenish straw to golden in color, flavor strict about 15.5 per cent. alcohol sherry (fino), mild (Almond), on the palate – dry and mild, served – 7 ° C;
– Very dry and easily karstelėjęs, straw-colored, exciting flavor 15.5 per cent. alcohol sherry (Manzanilla) served – 7 ° C;
– Amber, forest nuts, flavor, soft and mild taste of 16.5 percent. alcohol sherry (Amontillado), served – 14 ° C;
– A strong amber-colored dry, expressive aromas scents with fragrant nutty sherry (Oloroso), fortified with a higher alcohol content than fino served – 16 ° C;
– A strong, sweet liqueur muscat or subdued aromas 17.5 percent. alcohol sherry (cream), served – 3 ° C;
– A unique and distinctive aroma of aged walnut wood about 18 percent. alcohol sherry (Palo Cortado), on the palate – dry, balanced and elegant, served – 15 ° C;
– Pale yellow, penetrating aroma and a mild, sweet taste, about 17.5 percent. alcohol sherry (Pale cream), served – 8 ° C
– A dark color and deep aromas of raisin sherry (Pedro Ximénez), the mouth – soft and sweet, rich and powerful served – 17 ° C.
Jerez brandies according to the retention time varied according to:
– Solera – barrel aging and a half years.
– Solera Reserva – 2.5 years aging in barrels.
– Solera Gran Reserva – matured in barrels from 10 to 15 years.
See . dessert wine, Spanish cuisine

© Spirituotas vynas/Fortified wine

9 Rgp

Spiritúotas vỹnas – 12-20 proc. stiprumo vaisių bei uogų neprisotintas angliarūgšte alkoholinis gėrimas, kurio rūgimas sustabdomas maistiniu spiritu. Cukraus esama nuo 3 iki 35 %.
Pagal tai, kokia spiritavimo trukmė ir kiek cukraus turi gėrimas, skiriami:
1. Stiprieji spirituoti vynai (madera, portveinas, cheresas).
2. Desertiniai spirituoti vynai (pusiau saldūs, saldūs, likeriniai).
Gaminant stipriuosius spirituotus vynus reikalingas spirito kiekis pridedamas rūgimo pabaigoje, kai belieka mažai cukraus, todėl cukraus kiekis šiuose vynuose tesiekia tik 13 %. Gaminant desertinius spirituotus vynus reikalingas spirito kiekis pridedamas rūgimo pradžioje, kol misoje tebėra daug cukraus (nuo 5 iki 20 %).
Pusiau saldūs desertiniai spirituoti vynai (15-16,5 % stiprumo, 5-12 % cukraus) gaminami pagal bendrąją stipriųjų vynų gamybos technologiją, o saldieji ir likeriniai vynai – iš labai cukringų ir visiškai prinokusių vynuogių. Saldiems ir likeriniams vynams cukringumui padidinti vynuogės ant krūmų pavytinamos arba į misą prieš rauginimą pridedama koncentruotos vynuogių misos.
Stiprūs spirituoti vynai (16-18 % stiprumo, 7-10 % cukraus) gali būti baltos, raudonos spalvos, vaisių bei uogų (pvz., bruknių, šermukšnių) skonio ir aromato. Jų spalva, skonis ir aromatas priklauso nuo žaliavos, iš kurios vynai pagaminti.
Saldūs spirituoti vynai (16 % stiprumo, 10-20 % cukraus) daugiausia gaminami iš įvairių sulčių mišinio (kai kurie – iš rūšinių sulčių), yra nuo šiaudinės iki tamsiai raudonos spalvos, vaisių bei uogų aromato ir skonio. Tai muskatas, muskatelis, kagoras.
Likeriniai spirituoti vynai gaminami 12-17 % stiprumo, cukraus turi 21-35 %. Tai tokajus, muskatas.
Plg. cherèsas, maderà, pòrtveinas, tokãjus
Žr. desèrtinis vỹnas, natūralùs vỹnas

Fortified wine – 12 to 20 percent. strength of unsaturated berry fruit and carbonated alcoholic drink, the alcohol fermentation stopped cooking. Sugar present from 3 to 35%.
Depending on what time fortifying and quantity of sugar to the drink to be assigned:
1st Strong fortified wines (Madeira, port, sherry).
2nd Dessert wines are fortified (semi-sweet, sweet, liqueur).
The production of fortified wines require hard alcohol content is added at the end of fermentation, the sugar remains low, because the sugar content in these wines low as only 13%. The production of sweet fortified wines require alcohol content is added at the beginning of fermentation until the wort is still a lot of sugar (from 5 to 20%).
Semi-sweet dessert fortified wines (15 to 16.5% strength, 5-12% sugar) produced in accordance with the common strengths of wine production technology, and a sweet and liqueur wines – from very sweet and fully ripe grapes. Sweet wines, liqueur and sugar to increase the grapes on the bushes or the must withered tanned before the addition of concentrated grape must.
Strong fortified wine (16-18% strength, 7-10% sugar) may be white, red fruit and berry (eg, cranberry, service-berry) flavors and aromas. Their color, flavor and fragrance of the raw material from which the wines are produced.
Sweet fortified wines (16% strength, 10-20% sugar) is mainly produced from a mixture of different juices (some of them – the quality of juice), ranges from straw to dark red fruit and berry aromas and flavors. This muscat, muscatel, kagoras.
Liqueur fortified wines produced in 12-17% strength, the sugar is 21-35%. It Tokaj, Muscat.
Cf. sherry, Madeira, Port, Tokay
See. dessert wine, natural wine

%d bloggers like this: