Archyvas | © Priedai RSS feed for this section

© Trans-riebiosios rūgštys

2 Lie

Trans-riebiosios rūgštys

Tai perdirbti, apdorotieji riebalai (blogieji riebalai). Tai riebalų rūšis, randama daugybėje perdirbtų maisto produktų. Tai pirmiausia konditerijos ir duonos bei bandelių gaminiai, džiūvėsėliai, traškučiai, greito maisto produktai, ledai, augalinio aliejaus ir sviesto mišiniai, majonezas, pusfabrikačiai, kečupas.

Dirbtinės trans-riebiosios rūgštys susidaro cheminiu būdu iš dalies hidrinant augalinį aliejų. Hidrinimo proceso metu augalinis aliejus paverčiamas pusiau kietais riebalais, kurie yra patrauklūs maisto pramonei, kadangi pasižymi ilgesne tinkamumo vartoti trukme, yra stabilūs gruzdinant maisto produktus.

Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad maisto produkto sudėtyje esantys hidrinti (ar iš dalies hidrinti) riebalai turi būti paženklinti. Kol kas nėra privaloma nurodyti trans-riebiųjų rūgščių kiekio. 

JAV priimtas įstatymas, įpareigojantis visus maisto produktų gamintojus deklaruoti perdirbtų riebalų kiekį, esantį jų pagamintame maiste.

Trans-riebiųjų rūgščių rekomenduojama suvartoti kaip galima mažiau (iki 1 % paros energinės vertės arba, vidutiniškai, – iki 2 g per dieną). Blogieji riebalai nėra naudingi žmogaus organizmui. Jei produkto etiketėje yra užrašai „hidrintas“, „iš dalies hidrintas“, „margarinas“, „kombinuoti riebalai“, „riebalai kepimui“, greičiausiai rodo, kad tai kenksmingų riebalų sudėtis.

Maisto produktų, kuriuose daugiausia blogųjų riebalų, sąrašas

Spragėsiai

Spragėsiai mikrobangų krosnelei. Daugelis mano, kad spragėsiai nėra riebus produktas. Iš tikrųjų riebalų nedaug. Tačiau spragėsiai, skirti mikrobangų krosnelei, turi trans-riebiųjų rūgščių. Net jei produkto etiketėje rašoma „Trans-riebiųjų rūgščių: 0 gramų“, spragėsiai vis tiek gali turėti blogųjų riebalų, jei vienas iš minėtųjų ingredientų bus „hidrinti riebalai“ arba „hidrintas augalinis aliejus“.

Bulvių traškučiai

Bulvių traškučiai. Tai vienas iš pavojingiausių užkandžių. Vienoje mažoje pakuotėje yra daugiau nei 3 ir daugiau gramų blogųjų riebalų. Geriau vietoj jų kramtyti riešutus.

Trapučiai

Trapučiai (krekeriai). Jie iš pirmo žvilgsnio atrodo nekenksmingi, tačiau sūrūs trapučiai dažnai turi trans-riebiųjų rūgščių. Būtinai skaitykite, kas parašyta etiketėse.

Pusrytiniai grūdų mišiniai

Pusrytiniai grūdų mišiniai. Nors jie ganėtinai spalvingi ir patrauklūs vaikams, jie pavojingi organizmui. Daugelis parduodamų „sveikų“ grūdinių produktų turi kenksmingų riebalų. Geriausia rinktis namuose ruošiamą tradicinę avižinę košę ir dribsnius (su priedais), arba javainius.

Šaldyta pica

Šaldyti maisto produktai. Patogu gaminti valgį iš šaldytų pyragų, picos ir vaflių, tačiau jų sudėtyje dažnai esama blogųjų riebalų. Kiek įmanoma, reikėtų jų vengti.

Gruzdintos bulvytės

Gruzdintos bulvytės (fri). Būtina žinoti, kad net vidutinė gruzdintų bulvyčių porcija gali „apdovanoti“ 8 gramais perdirbtų riebalų.

Pyragėlis

Pyragai, pyragėliai. Visi mes juos mėgstame, ir daugelis iš mūsų gali suvalgyti bent 2-3 gabalėlius iš karto. Tai nėra gera idėja, nes 3 pyragėliai gali turėti 3 gramus kenksmingų blogųjų riebalų. Be to, pyragų, pyragėlių ir raguolių (kitaip – ragučių, ragelių, bandelių, kruasanų) mišiniai paprastai prisotinti trans-riebiųjų rūgščių. Geriau atsisakyti parduotuvės gaminių ir parodyti savo kulinarinius įgūdžius namuose. Būsime sveikesni!

Sausas sūrio mišinys

Sausi mišiniai, kurių forma prailgina maisto produktų galiojimo laiką, tačiau blokuoja mūsų arterijas.

Margarinas

Margarinas. Norint išlaikyti stangrumą, margarinas būtinai turi būti hidrinamas.

 

© Eliksyras/Elixir

18 Rgs

Eliksỹras (2) (kitaip – gyvýbės eliksỹras) [pranc. élixir < arab. al-īksir – filosofinis akmuo] – aromatinis alkoholinis antpilas kaip maisto papildas.
Dar alchemikai ieškojo stebuklingo gėrimo, tariamai pailginančio gyvenimą, padedančio išlaikyti amžiną jaunystę.
Įvairių rūšių eliksyrai gaminami iš vaistažolių. Jie kaip stiprinančios priemonės aktyvina, stiprina, stimuliuoja, atpalaiduoja, išvalo, apsaugo žmogaus organizmą nuo įvairių ligų. Mitybai svarbūs natūralūs vaistažolių veikliųjų medžiagų ir maisto produktų deriniai, pavyzdžiui, apynių ir melisų eliksyrui būdingas tonizuojantis, raminantis, atpalaiduojantis melisos bei apynių poveikis, šeivamedžių žiedų eliksyras kaip maisto papildas rekomenduojamas peršalus, nes gali padidinti atsparumą ir sustiprinti organizmą. Ožkarožių ir dilgėlių lapų derinys slopina uždegimą, padeda išvengti prostatos bei šlapimo pūslės susirgimų ar jų paūmėjimų. Dilgėlių sėklų eliksyras su vitaminu E, su aktyviais komponentais – pipirmėčių lapais, erškėtrožių vaisiais, cinamono žieve, rozmarino lapais ir šventagaršvių šaknimis – rekomenduojamas bendram organizmo stiprinimui, nusilpus ir ypač atsigaunant po persirgtų ligų. Ženšenių eliksyras didina bendrą darbingumą, skatina koncentracijos bei atminties pagerėjimą ir stiprina imunitetą. Tai puikus papildas mitybai esant nuovargiui, pervargimui, bendram silpnumui, lengvoms depresinėms nuotaikoms.

Elixir (otherwise – elixir of life) [French. Elixir <arabic. īksir al – Philosopher’s stone] – cordial aromatic alcohol as a food supplement.
Even alchemists searched for the magical drink, allegedly pailginančio life, delivering a perpetual youth.
Various types of elixirs made from herbs. They are as strengthening measures to enhance, strengthen, stimulate, relax, cleans, protects the human body against various diseases. Nutritional importance natural herbal substances and combinations of foods, such as hops and Melissa elixirs characterized by tonic, soothing, relaxing balm and hops effects of elderberry elixir flowers as a food supplement recommended for colds, because it can increase resistance and strengthen the body. Willow herb and nettle leaf combination of anti-inflammatory, helps prevent prostate and bladder diseases or their exacerbations. Nettle seed elixir with vitamin E, with the active ingredients – peppermint leaves, briers fruit, cinnamon bark, rosemary leaves and roots of Angelica – a recommended total body strengthening weakened and, in particular after the recovery of ill diseases. Elixir ginseng increases the overall performance at work, promote concentration and memory improvement and enhances immunity. This is an excellent supplement to the diet in fatigue, exhaustion, general weakness, lightweight depression mood.

© Sveiki atvykę/Welcome

13 Rgp

Maistologija

Pirmą kartą Lietuvoje išdrįsome sukurti visuomeninio maitinimo terminologijos enciklopediją, kurios Lietuvoje nebūta ir nėra. Čia abėcėlės tvarka rasite maistologijos terminus. Turime beveik 15000 tūkstančių maisto terminų, kurie tobulinami, rašomi ir pateikiami vaizdžiai. Kaip naudotis? Tiesiog paprastai. Jūs ateinate, skaitote, įvertinate, rašote komentarą, tačiau negalite be autoriaus leidimo šia medžiaga naudotis, ją skelbti viešai, nes turite gauti autorines teises.

Internete daug kalbų apie maistą, pilna receptų ir receptūrų, tačiau enciklopedijos Lietuvoje nerasite niekur. Todėl 15 metų patirtis leidžia teigti, kad kiek naudinga pateikta medžiaga, spręsti Jums.
Enciklopedija skirta maistininkams ir šio amato specialistams.
Įspėjame, kad internete yra sukčių, kurie naudojasi ir perima informaciją, nelegaliai ją skelbia, kopijuoja. Naudojant medžiagą būtina nurodyti šaltinį: http://www.maistologija.wordpress.com

Maistologija

For the first time in Lithuania, had the courage to create an encyclopedia of catering terminology that Lithuania would not and does not exist. Here you will find alphabetical food encyclopedia terms. We have nearly 15,000 thousands of food terms, which are developed, written and presented graphically. How do I use? Just normal. You have come to, read, evaluate, write a comment, but not without the permission of the author of this material to use, it is publicly known, because you have to get copyrights.

Internet much talk about food, full of recipes and recipe, but you will not find anywhere encyclopedia Lithuania. Consequently, the 15-year experience suggests that how useful will the materials will be up to you.
Encyclopedia for the rebels and the craft professionals, who may seek further information provided to broaden their horizons.
Wordpress.com appreciation of the team that gave access to their services. Advised that online fraudsters are using the information and take over illegally to publish, copy.  Using the material necessary to indicate the source: http://www.maistologija.wordpress.com

© Maisto priedas/Additive

9 Rgp

Maĩsto priẽdas – maisto produktų gardinimas. Tai medžiaga, kuri, nebūdama maistu ar jo sudėtine dalimi, dedama į maistą technologiniais tikslais jo tvarkymo metu ir kuri pati arba jos dalys tvarkymo proceso pabaigoje tampa sudėtine maisto dalimi.
Senovės Egipto, Romos gyventojai, vartodami sveiką ir natūralų maistą, gardino jį įvairiausiais priedais: prieskoniais, natūraliais dažais ir kvapiaisiais ekstraktais.
Maisto priedai padeda ilgiau išlaikyti produktus, išryškinti jų skonines savybes, pagerinti išvaizdą. Jie vartojami, kad maisto produktai ilgiau išsilaikytų, viliotų patrauklia išvaizda, skoniu ir aromatu. Tai medžiagos, kurios nėra naudojamos kaip atskiri maisto produktai ir tipinės maisto produktų sudedamosios dalys bei kurios įdėtos į maisto produktus technologiniais tikslais (gamybos, pakavimo, gabenimo ar laikymo) tampa tokių maisto produktų sudėtine dalimi.
Maisto priedų įvairovė išsprendžia daug šiuolaikinės maisto pramonės problemų:
1) pagerina ir stabilizuoja produkto skonį ir aromatą;
2) pagreitina ir palengvina technologinius procesus;
3) pailgina produktų tinkamumo laiką;
4) padidina kai kurias tam tikrų produktų dietines savybes.
Gaminant želė, pudingus, uogienes, džemus, saldžius kepinių įdarus bei valgomuosius ledus, naudojami tirštikliai bei standinamosios medžiagos, kurie gaminius daro elastingais, tąsiais. Tokiais atvejais naudojami natūralūs maisto priedai, pvz., algino rūgštis, agaras, pektinai, kruopmilčiai, ksantanas, krakmolas ir kai kurie kiti. Šių maisto priedų žaliava – obuoliai, citrusiniai vaisiai, kviečiai, kukurūzai, raudonieji ir rudieji jūros dumbliai. Želatina gaunama iš galvijų jungiamojo audinio (odos, sausgyslių, kremzlių, kaulų).
Maistinių priedų privalumai gaminant maisto prekes akivaizdūs, pavyzdžiui, batonams, kvietinei-ruginei duonai, pyragams, bandelėms, vaisių-uogų įdarams suteikiamas didesnis gaminių tūris ir rūgštingumas, geresnė minkštimo struktūra, lengvesnis tešlos formavimas, geresnis balinimo efektas, įdaras termoatsparus, ilgiau išsilaiko švieži.
Dažniausiai leidžiami vartoti maisto priedai:
1. Emulsikliai (pvz., amonio fosfatidai, polioksietileno sorbitanmonopalmitatas, polioksietileno stearatas).
2. Dažikliai (pvz., karamelė, betaninas, antocianinai, chlorofilai, karotinų mišinys).
3. Konservantai (pvz., sorbo rūgštis, natrio benzoatas, nizinas, natrio nitritas, kalio nitratas).
4. Rūgštingumą reguliuojančios medžiagos (pvz., pieno rūgštis, citrinų rūgštis, natrio citratas, kalio malatas, kalcio laktatas, gintaro rūgštis, kalcio oksidas).
5. Tirštinimo medžiagos (pvz., natrio alginatas, amonio alginatas, agaras, pektinas).
6. Stingdančios medžiagos (pvz., kalio alginatas, karageninas).
7. Glazūravimo medžiagos (pvz., baltas ir geltonas bičių vaškas, montano rūgšties esteriai, oksiduoti polietileniniai vaškai).
8. Antioksidantai (pvz., askorbo rūgštis, lecitinas, natrio askorbatas, kalcio askorbatas).
9. Stabilizatoriai (pvz., oksiduotas krakmolas, acetilintas krakmolas, trietilcitratas).
10. Saldikliai (pvz., sacharinas, laktitolis, ksilitolis, taumatinas, maltitolis).
11. Aromato ir skonio stiprikliai (pvz., glutamo rūgštis, glicinas, inozino rūgštis, guanilo rūgštis).
12. Lipnumą reguliuojančios medžiagos (pvz., silicio dioksidas, kalcio silikatas, bentonitas).
13. Spalvos stiprikliai (pvz., geležies gliukonatas).
14. Izoliacinės medžiagos (pvz., natrio gliukonatas, kalio gliukonatas).
15. Medžiagos nuo putojimo (pvz., riebiosios rūgštys, gliukono rūgštis).
16. Įpakavimo dujos (pvz., anglies dioksidas, argonas, helis, azotas, deguonis).
17. Drėgmę išlaikančios medžiagos (pvz., glicerolis, triacetinas).
18. Miltų apdorojimo medžiagos (pvz., karbamidas, steariltartratas).
19. Kepinių savybių gerintojai (kepimo milteliai).
Kepimo milteliai vartojami puresnei tešlai kaip priedai.
20. Izoliacinės medžiagos (pvz., kalio natrio tartratas, vyno rūgštis, citrinų rūgštis).
21. Kietinimo medžiagos (pvz., kalcio chloridas, magnio chloridas, aliuminio sulfatas, aliuminio natrio sulfatas).
Pagal patvirtintą maisto priedų klasifikaciją priedai skirstomi į keturias kategorijas: dažikliai, dirbtiniai saldikliai, antioksidantai ir konservantai, kiti maisto priedai. Į pastarųjų grupę įeina labai daug sintetinių ir natūralių medžiagų, atliekančių įvairias funkcijas. Lietuvoje leidžiamų naudoti maisto priedų sąraše yra 29 grupės. Tai antioksidantai, aromato ar skonio sustiprinimo medžiagos, emulsikliai, fermentai, konservantai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos ir kt.
Europoje maisto priedai skirstomi į 25 kategorijas. Pavadinimas sudaromas iš raidės „E“, kuri reiškia ES, bei trijų skaičių kombinacijos, kurių reikšmės yra šios: 100 – dažikliai, 200 – konservantai, 300 – antioksidantai, 400 – priedai, keičiantys struktūrą (emulgatoriai, stabilizatoriai, tirštikliai), 500 – rūgštys, 600 – skonio stiprikliai, 900 – saldikliai.
Pagrindinių maisto priedų kategorijų veikimo principai tokie: dažikliai iš esmės keičia maisto produkto spalvą, konservantai stabdo mikrobų augimą, antioksidantai lėtina oksidacijos procesus, emulgatoriai bei tirštikliai didina klampumą, stabilizatoriai išlaiko spalvą bei vandenį, daugiausiai naudojami mėsai, dirbtiniai kvapikliai pakeičia natūralius kvapus, saldikliai sumažina tam tikrų produktų rūgštingumą pakeisdami jų skonį, skonio stiprikliai sustiprina skonį, rūgštikliai didina rūgštingumą.
Daugelis maisto priedų atlieka po kelias funkcijas: sieros dioksidas – kartu ir konservantas, ir antioksidantas, acto rūgštis (ledinė) – konservantas ir rūgštingumą reguliuojanti medžiaga, citrinų rūgštis – rūgštingumą reguliuojanti medžiaga, antioksidantas ir izoliacinė medžiaga, pektinas – tirštinimo medžiaga, stabilizatorius ir stingdanti medžiaga ir t.t.
Iš viso priskaičiuojama apie 297 leidžiamų vartoti maisto priedų. Lietuvoje žinoma daugiau kaip tūkstantis maisto priedų pavadinimų. Nors valgomoji druska, kepimo milteliai, vanilė, citrinos rūgštis, krakmolas naudojami kasdieniam maistui ruošti, tačiau dažnas vartotojas nežino, kad tai maisto priedai.
Maisto priedai skiriasi savo prigimtimi: vieni yra natūralios medžiagos, pavyzdžiui, karamelė (E 150a), skruzdžių rūgštis (E 236), acto rūgštis (E 260), pektinas (E 440). Kiti maisto priedai sintetinami dirbtinai, tačiau savo sudėtimi jie yra tapatūs natūralioms medžiagoms. Tai vitaminas C – askorbo rūgštis (E 300), vitaminas E – tokoferolis (E 306), citrinų rūgštis (E 330).
Yra maisto priedų, kurių nėra gamtoje. Tai dauguma dažiklių bei konservantų.
Nedidelę maisto priedų grupę sudaro medžiagos, gaunamos iš genetiškai modifikuotų produktų. Pavyzdžiui, lecitinas (E 322) dabar dažniausiai išskiriamas iš genetiškai modifikuotų sojų. Kai kurie konservantai ir saldikliai gaminami iš genetiškai modifikuotų mikroorganizmų.
Sintetiniai maisto priedai kelia naujų veiksnių ir rizikos žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, nitratai ir nitritai skatina nitrozaminų susidarymą. Tai vėžio sukėlėjai. Per didelis fosforo kiekis, patekęs į žmogaus organizmą su maisto priedais, sutrikdo kalcio ir fosforo pusiausvyrą.
Natūralūs maisto priedai: acto rūgštis (E 260), pieno rūgštis (E 270), obuolių rūgštis (E 296), askorbo rūgštis arba vitaminas C (E 300), lecitinai (E 322), citrinų rūgštis (E 330), pektinas (E 440). Tirštinimo medžiagos, gaminamos iš augalų: agaras (E 406), karageninas (E 407), saldžiųjų ceratonijų derva (E 410), guaro derva (E 412). Dažikliai: kurkuminas (E 100), chlorofilai (E 140), karotenai (E 160a), burokėlių raudonasis (E 162), paprikų ekstraktas (E 160c), karamelės spalvos (E 150) ir daugybė kitų.
Riebalų rūgščių (oleino, palmitino, stearino) natrio, kalio, kalcio ir magnio druskos (E 470) yra klasifikuojamos kaip emulsikliai ir stabilizatoriai. Tai nekenksmingos, į natūralias panašios medžiagos.
Lietuvoje maisto priedų vartojimą reglamentuoja higienos norma HN 53 „Leidžiami vartoti maisto priedai“. Joje pateiktas sąrašas, kuriame išvardyta apie 300 maisto priedų, leidžiamų vartoti Lietuvoje gaminamuose ir parduodamuose produktuose. Naudotinų maisto priedų sąrašas nuolat koreguojamas, iš jo išbraukiamos sveikatai pavojingos medžiagos.
Leidžiama vartoti tik tuos maisto priedus, kurie yra pripažinti nekenksmingais. Patys sveikiausi – iš gamtinių šaltinių gauti maisto priedai, jie nekelia rizikos vartotojų sveikatai.
Pridėjus maisto priedų, prailginamas produktų realizavimo terminas. Sveikiausias yra šviežias maistas. Todėl vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, ypač sergantiems medžiagų apykaitos sutrikimais, maisto produktų su sintetiniais priedais derėtų vartoti mažiau. Sintetiniai maisto priedai jautriems žmonėms gali sukelti alergiją. Dėl to sintetinių saldiklių, dažiklių ir konservantų draudžiama dėti į kūdikių maistą. Jei maisto priedai vartojami laikantis vartojimo normų ir pagal paskirtį, maisto produktai, savo sudėtyje turintys šių priedų, nekelia žmonėms sveikatos problemų.
Prieš vartojant naują maisto priedą, jį turi išbandyti ir įvertinti tarptautiniai nepriklausomi ekspertai. Maisto priedai yra įvertinami iš naujo, kai tik atsiranda naujų duomenų apie toksiškumą. Vertinant maisto priedų poveikį sveikatai yra atliekami toksikologiniai tyrimai, t. y. maisto priedas vartojamas bandymuose su gyvuliais. Esant būtinybei, išsamiau atliekami biocheminiai, reprodukciniai, kancerogeniniai tyrimai. Kai maisto priedas yra leidžiamas Europos Sąjungoje, jam suteikiamas E skaičius. Tiems, kurie norėtų valgyti maistą be sintetinių maisto priedų, siūloma rinktis ekologišką maistą.
Lietuvos įmonės, gaminančios maisto produktus, privalo suderinti su Respublikiniu mitybos centru naujai vartojamų maisto priedų ar jų mišinių vartojimą bei technologinio reglamento keitimą dėl kito ar papildomo maisto priedų panaudojimo.
Vitaminas C (askorbo rūgštis) ar aminorūgštys yra medžiagos, pagerinančios miltų kepimo savybes. Kepiniai geriau iškepa, nepatamsėja. Kaip priedai dažniausiai vartojami kepimo milteliai. Jie iškelia tešlą, padaro ją puresnę. Tradicinė lietuviška ruginė duona yra toks kepinys, į kurį neleidžiama dėti maisto priedų.
Ant kai kurių maisto produktų (pavyzdžiui, medaus, cukraus, kakavos gaminių, kavos ekstraktų ir alkoholinių gėrimų) pakuočių nebūna jokio jų ingredientų sąrašo. Šie produktai gaminami pagal griežtas rekomendacijas.
Ant daugumos maisto produktų būna nurodyti visi maisto priedai: arba nurodyta raidė E ir jo numeris, arba grupė ir priedo pavadinimas. Maisto priedų vartojimas suderintas su Pasauline sveikatos organizacija. Europos Ekonominės Bendrijos sistemoje kiekvienas maisto priedas žymimas raide E ir numeriu.
Tiek ir įvežami, tiek vidaus rinkoje gaminami produktai yra saugūs, nes kruopščiai tikrinami, gamybą reguliuoja griežtos higienos normos. Svarbu laikytis maisto produktų laikymo rekomendacijų ir tinkamumo laiko.
Maisto priedų neleidžiama gaminti, jeigu nėra tinkamos technologijos, klaidinamas pirkėjas, sukelia pavojų sveikatai.
Įtartini maisto priedai, turintys poveikį sveikatai – tai priedai, turintys cheminių medžiagų, kurias vartojant didelėmis dozėmis atsiranda pilvo pūtimas, pykinimas, vėmimas. Pavojingiausi maisto priedai:
– kancerogenai, galintys sukelti vėžį (pvz., E102, E110, E123, E124, E127, E131, E142, E154, E160, E163, E174, E210 – E218, E239, E249, E250 – E252, E620, E621, E625, E907, E926);
– alergizuojantys maisto priedai (E102, E110, E120, E123 – E126, E330 – E333);
– maisto priedai, kurių derėtų vengti (E120, E173, E175, E220 – E227, E270, E290, E311, E312, E320, E321, E341, E403, E405, E407, E925, E951, natrio ferocianatas, kalio ferocianatas, geležies manganbitrilas);
– blokuojantys vitaminą B (E220 – E227);
– didinantys cholesterolio kiekį (E320 – E321);
– virškinamojo trakto dirgikliai (E220 – E227, E460 – E466, E470 – E477);
– lėtinantys virškinimą (E290, E338 – E341, E450, E460 – E466, E470 – E477);
– jautrinantys odą (E311 – E312, E330 – E333);
– įtartini priedai (E104, E122 – E124, E127, E130 – E132, E141 – E142, E150 – E151, E171);
– nevartotini maisto priedai (E300 – E304, E330 – E333, E450, E460 – E466, E470 – E477, natrio gliutamatas).
Yra gerai ištirti nekenksmingi priedai: E100 – E101, E160 – E161, E170, E174 – E175, E200 – E203, E236 – E238, E260 – E263, E270, E280 – E282, E300 – E309, E322*, E325 – E327, E331 – E341, E400 – E404, E407, E409 – E411, E413 – E414, E420 – E422, E450, E461 – E462, E465 – E466, E472 – E475, E480. *Lecitinas (E322) dažnai yra išskiriamas iš genetiškai modifikuotų sojų.

Additive – palatable food. This material, which, far from being a food or its component is added to foods for technological purposes of the processing time, which by itself or part of its management at the end of the process of becoming an integral part of the food.
Ancient Egyptian, Roman, using healthy and natural food in Grodno to a wide range of accessories: spices, natural dyes and kvapiaisiais extracts.
Food additives help the longer term products, highlight their taste, improve appearance. They are used in the food longer survival is tempting attractive appearance, taste and aroma. These materials are not used as food and typical food products and ingredients are incorporated into the food for a technological purpose (production, packaging, transport or storage) is a food ingredient.
Food additives solves a lot of variety of modern food industry’s problems:
1) stabilize and improve the taste and aroma;
2) to accelerate and facilitate the processes;
3) extends the shelf life of products;
4) increases in some of the nutritional properties of products.
The manufacture of jellies, puddings, jams, jams, sweet pastries and ice cream fillings, and thickeners used standinamosios material that has flexible products, expected. In such cases, use of natural food additives, for example., Alginic acid, agar, pectin, farina, xanthan, starch, and some others. These additives raw material – apples, citrus fruits, wheat, corn, red and brown seaweeds. Gelatin derived from bovine tissue (skin, tendons, cartilage, bone).
Advantages of the additives in food products are obvious, such as white bread, wheat, rye bread, cakes, buns, fruit and berry filling a greater production volume and acidity, the improved structure of the flesh, lighter pasta-making, better whitening effect, filling termoatsparus, will keep fresh for longer .
Most food additives are permitted to use:
1st Emulsifying agents (eg, ammonium phosphatides, polyoxyethylene sorbitan monopalmitate, Polyoxyethylene Stearate).
2nd Dyes (eg, caramel, betanin, anthocyanins, chlorophyll, carotenes).
3rd Preservatives (eg sorbic acid, sodium benzoate, Nisin, sodium nitrite, potassium nitrate).
4th Acidity regulators (eg, lactic acid, citric acid, sodium citrate, potassium malate, calcium lactate, amber acid, calcium oxide).
5th Thickening agents (eg, sodium alginate, ammonium alginate, agar, pectin).
6th Chilling material (eg, potassium alginate, carrageenan).
7th Glazing material (eg, white and yellow beeswax, montan acid esters, oxidized polyethylene waxes).
8th Antioxidants (eg, ascorbic acid, lecithin, sodium ascorbate, calcium ascorbate).
9th Stabilizers (eg, oxidized starch, acetylated starch, trietilcitratas).
10th Sweeteners (eg saccharin, lactitol, xylitol, thaumatin, Maltitol).
11th Flavor enhancers (eg, glutamic acid, glycine, inosine acid guanilo acid).
12th Anti-caking agents (eg, silicon dioxide, calcium silicate, bentonite).
13th Color enhancers (eg, ferrous gluconate).
14th Insulating materials (eg, sodium gluconate, potassium gluconate).
15th Anti-foaming agents (eg, fatty acids, gluconic acid).
16th Packaging gases (eg carbon dioxide, argon, helium, nitrogen, oxygen).
17th Humectants (eg glycerin, triacetin).
18th Flour treatment agents (eg, urea, steariltartratas).
19th Baking properties improvers (baking powder).
Baking powder is used as an additive puresnei dough.
20th Insulating materials (eg, sodium potassium tartrate, tartaric acid, citric acid).
21st Hardening material (eg, calcium chloride, magnesium chloride, aluminum sulfate, aluminum sodium sulfate).
In accordance with the approved food additive classification additives in four categories: colors, artificial sweeteners, preservatives, anti-oxidants, and other food additives. The latter group includes many synthetic and natural materials that perform various functions. Lithuania permitted food additives on the list are 29 groups. These antioxidants, aroma or flavor enhancing substances, emulsifiers, enzymes, preservatives, acidity regulators, and others.
Europe food additives are divided into 25 categories. Name is the letter “E“, which means the EU, as well as combinations of three numbers whose values are as follows: 100 – dyes, 200 – preservatives, 300 – antioxidant 400 – Accessories, replacing the structure (emulsifiers, stabilizers, thickeners), 500 – acids, 600 – flavor enhancers, 900 – sweeteners.
The main categories of food additives operating principles are: dyes are substantially changing the food color, preservatives, inhibits the growth of microbes, antioxidants slow down the oxidation process, emulsifiers and thickeners to increase viscosity stabilizers and the water retains its color, mainly used for meat, artificial smell replaces the natural scents, sweeteners reduces the acidity of certain products by changing their taste, flavor enhancers enhances flavor, acidity increases the acidity.
Many food additives perform several functions in sulfur dioxide – as well as a preservative and anti-oxidant, acetic acid (glacial) – a preservative, and acidity regulator, citric acid – acidity regulator, antioxidant and other insulating material, pectin – condensation material, stabilizer and stingdanti materials, etc.
Total estimated at about 297 permitted food additives. Lithuania is known for more than a thousand names of food additives. Although salt, baking powder, vanilla, citric acid, starch is used in everyday cooking, but often do not know that this food additive.
Food additives are different in nature: some are natural substances, such as caramel (E 150a), formic acid (E236), acetic acid (E 260), pectin (E 440). Other food additives artificially synthesized, but their composition, they are identical to natural substances. This vitamin C – ascorbic acid (E 300), vitamin E – tocopherol (E 306), citric acid (E 330).
There are food additives that are not available in nature. This is most dyes and preservatives.
A small group of food additives composed of materials derived from genetically modified products. For example, lecithin (E 322) are now usually extracted from genetically modified soya. Some of the preservatives and sweeteners are produced from genetically modified micro-organisms.
Synthetic food additives pose a new risk factors and human health. For example, nitrates and nitrites promotes the formation of nitrosamines. This cancer agents. In the high phosphorus content, placed on the human body as food additives, disturbance of calcium and phosphorus balance.
Natural food additives are: acetic acid (E 260), lactic acid (E 270), malic acid (E 296), ascorbic acid or vitamin C (E 300), lecithin (E 322), citric acid (E 330), pectin ( E 440). Condensation products produced from plants: agar (E 406), carrageenan (E 407), Locust bean gum (E 410), guar gum (E 412). Colours: Curcumin (E 100), chlorophyll (E 140), carotene (E 160a), beetroot red (E 162), paprika extract (E 160c), caramel color (E 150) and many others.
Fatty acids (oleic, palmitic, stearic), sodium, potassium, calcium and magnesium salts (E 470) are classified as emulsifiers and stabilizers. This is a harmless, naturally occurring substance similar.
Lithuania food additives is governed by the Hygiene Standard HN 53 permitted food additives. It made the list, which lists about 300 food additives approved for use in Lithuania product produced and sold. Used food additives list is constantly adjusted, removed from the health of hazardous substances.
Allowed to use only those food additives that are recognized as harmless. The most healthiest – of natural resources for food additives, they pose a health risk to consumers.
Adding a food additive, the product marketing period is extended. Healthiest food is fresh. Therefore, children, elderly people, especially those with metabolic disorders, food with synthetic additives should be used less. Synthetic food additives are a sensitive people can cause an allergic reaction. As a result, synthetic sweeteners, dyes and preservatives is prohibited in baby food. If the food additives used in accordance with the norms of consumption and the use of food products containing these additives do not pose human health problems.
Before using a new food additive, it must be tested and evaluated by independent international experts. Food additives are re-evaluated whenever there is new evidence of toxicity. In assessing the health effects of food additives is carried out toxicological studies, etc. Y. food additive used in experiments with animals. If necessary, be carried out in more detail the biochemical, reproductive, carcinogenic studies. Some food additives are permitted in the European Union, given its E number. For those who want to eat food without synthetic additives, it is proposed to choose organic food.
Lithuanian company producing food products, must be reconciled with the National Nutrition Centre, a new use for food additives or their mixtures, consumption and regulation of technological change on other or additional uses of food additives.
Vitamin C (ascorbic acid) or amino acids are substances which improve the baking properties of flour. Pastry better baked, nepatamsėja. As the additives used primarily for baking powder. They raise the dough, make it loose. Traditional Lithuanian rye bread is the pastry, which are not allowed to make food additives.
With some food products (such as honey, sugar, cocoa products, coffee extracts and alcoholic beverages) packages do not have any of their ingredients list. These products are manufactured under strict guidelines.
The majority of foods are all the food additives: either the letter E and the number or group and the name of the additive. Consumption of food additives in line with the World Health Organization. European Economic Community, the food additive system, each denoted by the letter E and the number.
Both imported and both domestic manufactured products are safe, because carefully inspected, regulates the production of strict hygiene standards. It is important to follow food storage guidelines and eligibility period.
Food additives are not allowed to produce, in the absence of appropriate technology, and customer confusion, causing a health hazard.
Suspect food additives with health – it annexes containing chemicals that occur with high doses of abdominal distension, nausea and vomiting. The most dangerous food additives:
– Carcinogens that can cause cancer (eg, E102, E110, E123, E124, E127, E131, E142, E154, E160a, E163, E174, E210 – E218, E239, E249, E250 – E252, E620, E621, E625, E907, E926);
– Food allergies additives (E102, E110, E120, E123 – E126, E330 – E333);
– Food additives, which should be avoided (E120, E173, E175, E220 – E227, E270, E290, E311, E312, E320, E321, E341, E403, E405, E407, E925, E951, ferocianatas sodium, potassium ferocianatas iron manganbitrilas );
– Blocking vitamin B (E220 – E227);
– Increasing the amount of cholesterol (E320 – E321);
– Gastrointestinal irritants (E220 – E227, E460 – E466, E470 – E477);
– Hinder digestion (E290, E338 – E341, E450, E460 – E466, E470 – E477);
– Sensitizing the skin (E311 – E312, E330 – E333);
– Suspect additives (E104, E122 – E124, E127, E130 – E132, E141 – E142, E150 – E151, E171);
– Not food additives (E300 – E304, E330 – E333, E450, E460 – E466, E470 – E477, sodium glutamate).
It is well to examine harmful additives: E100 – E101, E160a – E161, E170, E174 – E175, E200 – E203, E236 – E238, E260 – E263, E270, E280 – E282, E300 – E309, E322 *, E325 – E327, E331 – E341, E400 – E404, E407, E409 – E411, E413 – E414, E420 – E422, E450, E461 – E462, E465 – E466, E472 – E475, E480. * Lecithin (E322) is often isolated from genetically modified soya.

© Vyno rūgštis/Tartaric acid

9 Rgp

Vỹno rūgštìs – natūrali rūgštis. Tai kristalinė medžiaga, gerai tirpstanti vandenyje ir etilo alkoholyje.
Vyno rūgštis ir jos natrio, kalio druskos (E 334-E 337) – rūgštingumą reguliuojančios, izoliuojančios medžiagos, antioksidantai, stabilizatoriai. Vartojama mėsos gaminiams, vaisių gaminiams, daržovių gaminiams, cukraus gaminiams, alkoholiniams gėrimams, vaisvandenių gamyboje, konditerijoje, desertinių koncentratų milteliams, gėrimų koncentratų milteliams.
Produktas yra naudojamas vyne, gėrimų ir maisto prieduose ir daugelyje kitų produktų. Produktas gali būti gaunamas iš šalutinių vyno gamybos produktų arba cheminės sintezės būdu iš naftos chemijos junginių.
Vyno rūgšties molekulė yra chiralinė, t. y. ji gali būti įvairių geometrinių konfigūracijų. L-(+) ir D-(-) rūšys (toliau atitinkamai L ir D vyno rūgštis), kurių molekulės yra viena kitos veidrodinis atspindys, ypač svarbios. Šios vyno rūgšties rūšys yra išskirtos tokiuose plačiai naudojamuose pramoninės informacijos šaltiniuose, kaip Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (angl. santrumpa CAS) sudarytame sąraše ir Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąraše (angl. santrumpa EINECS). Vieną nuo kitos jas galima lengvai atskirti atlikus bandymą, kuriuo matuojama poliarizuotosios šviesos rotacija. Naudojant L vyno rūgštį, rotacijos kryptis teigiama, o D – neigiama.
Gamtinės kilmės yra L vyno rūgštis, o D vyno rūgštis nėra gamtinės kilmės, ir ją galima gauti tik cheminės sintezės būdu. D vyno rūgštis nepripažįstama kaip maisto priedas, tačiau ji naudojama farmacijos pramonėje.
D vyno rūgšties kaina yra 4 ar 5 kartus didesnė nei kitų vyno rūgšties rūšių, ir ją lemia kitoks gamybos procesas. Dėl didesnės kainos D vyno rūgšties rinka yra apribota. Dėl taikymo skirtumų ir kainų D vyno rūgštis užima mažiau kaip 1 % visos vyno rūgšties rinkos. D vyno rūgštis savo fizinėmis ir cheminėmis savybėmis labai skiriasi nuo Europos Bendrijos pramonės gaminamos L vyno rūgšties.
Žr. maĩsto priẽdas

Tartaric acid – a natural acid. This is a crystalline solid, well-soluble in water and ethyl alcohol.
Tartaric acid and its sodium, potassium salts (E 334-E 337) – acidity regulator, insulating materials, antioxidants, stabilizers. Current meat products, fruit products, vegetable products, sugar products, alcoholic beverages, soft drinks production, confectionery, dessert powder concentrates, beverage concentrates, powder.
The product is used in wine, beverage and food additives and many other products. The product can be obtained from wine by-products or chemical synthesis from petrochemical compounds.
Tartaric acid molecule is chiral, ie Y. It may be of different geometric configurations. L-(+) and D-(-) species (hereafter referred to as D and L tartaric acid), whose molecules are mirror images of each other, particularly important. These types of tartaric acid is isolated in such widely used for industrial sources of information as the Chemical Abstracts Service (CAS acronym) and the list drawn up by the European Inventory of Existing Commercial Chemical Substances (EINECS called abbreviation). One after another they can be easily separated after the experiment to measure the rotation of polarized light. The use of L-tartaric acid, the rotation axis positive and D – negative.
Natural origin of L-tartaric acid, tartaric acid and D are not of natural origin, and it can only be obtained by chemical synthesis. D tartaric acid is not recognized as a food additive, but it is used in the pharmaceutical industry.
D tartaric acid in the price of 4 or 5 times higher than for other types of tartaric acid, and it leads to a different manufacturing process. The higher prices for D tartaric acid in the market is limited. The differences in the prices of D and tartaric acid is less than 1% of tartaric acid in the market. D tartaric acid in their physical and chemical properties very different from the industrial production of the L-tartaric acid.
See . Additive

© Maišyta arbata/Mixed tea

8 Rgp

Maišyta arbatà – arbatos maišymas iš įvairių vietų atvežtos arbatos.
Sufasuota pakeliuose arbata yra maišyta. Maišymo tikslas – stabilus skirtingų metų derliaus skonis. Tobulėjant sauso džiovinimo technikai, ištraukimo metodams ir dėl paprastesnio pagaminimo, vis dažniau vartojama miltelių ar kondensuota arbata. Maišytos arbatos rūšys:
1. Pusryčių arbata (Breakfast tea), panaši į anglišką, airišką ir škotišką. Maišomos įvairios stiprios juodosios arbatos rūšys, geriamos ir su pienu.
2. Popietės arbata. Tai lengvesni arbatos mišiniai.
3. Jazminų arbata. Oksidacijos metu su arbata maišomi jazminai, kartais kaip papuošimą paliekant jų žiedlapių. Kinijoje daugelis kvapniųjų gėlių (rožės ir kt.) naudojamos arbatos skoniui ir kvapui pagerinti.
4. Earl Grey tea. Juodoji arbata maišoma su citrinos ar bergamotės kvapu.
5. Prieskoninė arbata. Į arbatą dedama įvairių prieskonių (imbiero, kardamono, cinamono, juodųjų pipirų, gvazdikėlių, laurų lapų, muskato). Populiari Indijoje ir Pietų bei Vidurio Azijoje.
6. Touareg arbata. Stipri žalioji arbata gaminama su mėta. Ruošiama Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų dykumose.
7. Jagertee. Arbata su romu.
8. Gen Mai Cha (Genmaicha). Japoniška arbata su keptais ryžiais. Ją mėgsta makrobiotinės dietos šalininkai.
9. Lapsang souchong. Kilusi iš Kinijos, maišoma su juodąja arbata, džiovinama degančia pušimi, todėl atsiranda stiprus degėsių skonis.
Arbata ruošiama laisvus lapus pilant tiesiai į indą arba arbatos filtrą, tačiau tinkamai gali būti pagaminta ir iš arbatos maišelių. Tinkamiausias vanduo yra minkštas, filtruotas. Kinijoje arbata skirstoma į penkis užpylimus. Pirmasis užpylimas, kad arbata būtų išplauta, iškart išpilamas. Geriama kitų užpylimų arbata, pradedant antruoju. Geriausiais užpylimais laikomi nuo trečiojo iki penktojo, nors įvairios arbatos atsiskleidžia skirtingai ir gali reikalauti dar daugiau užpylimų.
Žr. arbatà (2)

Mixed tea – tea blended from different places come for tea.
Wrapped tea packets are mixed. Mixing objective – a stable taste different vintages. With the development of dry-drying techniques, extraction methods and the simplification of production, is increasingly used in powder and condensed tea. Blended tea types:
1st Breakfast tea (Breakfast tea), similar to the British, Irish and Scotch. Mixed in various types of strong black tea, with milk and taken orally.
2nd Afternoon tea. This is a lighter tea blends.
3rd Jasmine tea. Oxidation of tea blended with jasmine, sometimes leaving them as decorative petals. China, most aromatic flowers (roses, etc..) Used tea taste and smell improve.
4th Earl Grey tea. Black tea mixed with lemon and bergamot scent.
5th Avocado tea. The tea is added various spices (ginger, cardamom, cinnamon, black pepper, cloves, bay leaves, nutmeg). Popular in India and South and Central Asia.
6th Touareg tea. A strong green tea made with mint. Preparations for the North African and Middle Eastern deserts.
7th Jagertee. Tea with rum.
8th Gen Mai Cha (Genmaicha). Japanese tea with roasted rice. It is like a diet proponents.
9th Lapsang souchong. Originally from China, mixed with black tea, dry burning pine, resulting in a strong burnt taste.
Tea loose leaf prepared by pouring directly into the bowl of tea or filter, but can properly be made from tea bags. The ideal water is soft, filtered. Chinese tea is divided into five filling. The first filling, the tea would be washed out immediately discarded. Other drinking tea filling, starting from the second. Flood Fill regarded as the best from the third to fifth, while the various tea reveals a different, and may require even more filling.
See . tea

© Arbatos priedai/Tea accessories

8 Rgp

Arbãtos priẽdai – pienas, cukrus, medus, citrina, džemas, romas, kurie neutralizuoja taninus ir sumažina rūgštingumą.
Nerekomenduojama arbata su grietinėle, nes ši užgožia arbatos skonį. Sausa arbata sąveikaudama su oru gana greitai praranda aromatą. Maišeliuose arbatlapiai yra susmulkinti, o didelis lapų paviršius sudaro sąlygas jiems greičiau išsikvėpti. Lapų smulkinimas ištraukia aromatingus (eterinius) aliejus.

Tea accessories – milk, sugar, honey, lemon, jam, rum, which neutralizes the tannins and reduce acidity.
Not recommended for tea with cream, since it overshadowing the tea flavor. Dry tea interaction with the air pretty quickly loses flavor. Bags of tea leaves are crushed, and a large leaf surface allows them to play out soon. Leaf chopping aromatic extracts (essential) oils.

© Alaus priedai/Beer accessories

8 Rgp

Alaũs priẽdai – papildomi komponentai alkoholiniam gėrimui iš miežių salyklo bei apynių gaminti, kurie pagerina gėrimo spalvą, skonį bei kvapą. Tai cukrus, javų dribsniai, ryžiai, skrudinti grūdai, salyklo ekstraktai, kepinti miežiai, įvairūs prieskoniai.
Nuo seno aludariai, norėdami padidinti savo pelną, vartojo prastos kokybės alaus priedus. Vienas labiausiai paplitusių alaus priedų buvo druska (druskos luitai), kuri vartojama norint iš vienos statinės padaryti dvi ar net tris. Kiti alaus tūrio padidinimo komponentai buvo sirupas ir vanduo.
Dabar esama daug alaus rūšių, jo darymo receptų bei sudėtinių dalių. Skiriasi mielės, salyklas, apyniai ir vanduo. Todėl, be keturių pagrindinių komponentų (sudedamųjų dalių) alui daryti, naudojami kiti priedai, kuriuos vartojant viena alaus rūšis skiriasi nuo kitų. Be to, net tos pačios rūšies alus gali skirtis.
Alaus priedai sudedami malant salyklą. Jie vartojami, norint dalį salyklo paversti pigesne medžiaga arba norint pagerinti alaus skonį, ir tada, kai salyklo neužtenka.
Cukrus (sirupas ir gabalinis cukrus) greitai fermentuojasi ir išskiria palyginti daug alkoholio. Degintas cukrus ar karamelė kartais vartojami vietoj tamsaus salyklo. Belgijoje dažnai vartojamas saldainių cukrus, kuris vertinamas ir Afrikoje, kur trūksta miežių. Sacharozė – viena iš Pietų Afrikos alaus daryklų lager tipo alaus sudėtinių dalių.
Javų dribsniai plačiai vartojami Amerikos alaus daryklose, kur jie sudaro pusę salyklo mišinio. Toks alus turi mažai alkoholio ir yra šviesios spalvos.
Ryžiai gali būti dalinis salyklo pakaitalas. Jie vartojami tam, kad alus būtų grynas ir gaivus.
Skrudinti grūdai ar kukurūzai dedami, norint išlaikyti fermentavimąsi viršuje.
Salyklo ekstraktai (salyklo sirupas) vartojami norint padidinti salyklo masę. Sirupas populiarus namudinėje aludarystėje, nes jį vartojant nereikia pačiam trinti ir maišyti masės.
Kepinti miežiai reikalingi patamsinti alų. Jie suteikia alui sudžiūvusios duonos skonį. Airijoje gaminant tamsų alų Guinness vartojamas nedidelis kiekis skrudintų miežių.
Dažniausiai vartojami prieskoniai alui – medus, paprika, imbieras, vaistiniai augalai, vaisiai. Paprika – Meksikos aludarių fantazijos vaisius, kurį pradėta vartoti 1980 metais. Imbieras vartojamas alkoholinio alaus paskaninimui, todėl imbiero alus – žinomas prohibicijos laikų palikimas. Darant alų, dažniausiai vartojama kalendra, kadagys, mirta. Iš vaisių visada dedama į alų apelsinų ir citrinų žievelių, obuolių, aviečių, vyšnių bei bananų. Pagal tradicinius receptus vaisiai į alų dedami tam, kad vyktų natūrali antrinė fermentacija ir pagerėtų skonis.
Žr. alùs (4)

Beer accessories – additional components of alcoholic beverage made from barley malt and hops production, which enhances the color of the drink, taste and smell. This sugar, cereals, rice, roasted corn, malt extract, toasted almonds and various spices.
For centuries brewers to increase their profits, taking poor quality beer in the annexes. One of the most popular beer salt additives (salt blocks), which is used to make drums in one, two or even three. Other components of beer by volume increases the syrup and water.
Now there are many kinds of beer, it shall be laid recipes and ingredients. Differences yeast, malt, hops and water. Therefore, in addition to the four main components (ingredients) to make beer, use of other additives that are using one type of beer is different from the others. Moreover, even within the same type of beer can vary.
Brewing malt grinding accessories together. They are used to make malt of cheaper materials or to improve the taste of beer, and then, when the malt is not enough.
Sugar (lump sugar and syrup) fast fermentation and emit relatively high alcohol. Burned sugar or caramel are sometimes used instead of dark malt. Belgium is often used in sugar confectionery, which is seen in Africa, where lack of barley. Sucrose – one of the South African breweries lager-type beer components.
Grains (bread) is widely used in cereals American breweries, where they account for half of the mixture of malt. This beer has low alcohol and light in color.
Rice may be a partial substitute for malt. They are used to the fact that beer is pure and refreshing.
Roasted corn and corn are added to keep the top fermentation.
Malt extract (malt syrup) used to increase the weight of the malt. Syrup brewing popular cottage because there is no need to use the same clear and mixed by weight.
Toasted almonds needed darker beers. They offer beer, shriveled meat flavor. Ireland, the production of dark beer, Guinness used a small amount of roasted barley.
Commonly used spices to beer – honey, pepper, ginger, herbs, fruits. Pepper – Mexican Brewers fantasy fruit that was put into use in 1980. Alcoholic ginger beer used for seasoning, and ginger beer – known legacy of prohibition. In the case of beer, usually used coriander, juniper, myrtle. From fruit beers are always placed in the orange and lemon peel, apples, raspberries, cherries and bananas. According to the traditional fruit recipes are added to beer, to allow the natural secondary fermentation and improve the taste.
See . beer

© Sūrių dažymas

6 Rgp

Sūrių dãžymas – dažiklių naudojimas sūriams iš natūralių žaliavų.
Lydytas sūris ir sūrio milteliai gali būti dažomi nuo šviesiai geltonos iki raudonos spalvos naudojant turmeriko, anato, paprikos ar karotino dažus, kurie gali būti tirpūs tiek vandenyje, tiek riebaluose.
Šviežias nenokinamas sūris gali būti dažomas įvairiais vandenyje tirpiais dažais priklausomai nuo pageidaujamos sūrio spalvos.
Nokinamas sūris gali būti nudažytas nuo šviesiai gelsvos iki oranžinės spalvos naudojant anato dažus arba karotinus.
Kai kurių rūšių sūriai dažomi sūrių galvas panardinant dažų vonioje, siekiant nudažyti tik jų paviršių. Norint sūrio paviršių nudažyti šviesiai geltonai, rekomenduojama naudoti anato dažus. Norint gauti raudonesnį atspalvį, anato dažus reikia maišyti su karminu. Maišant su karameliniais dažais, gaunamas rusvas atspalvis.
Įvairių rūšių sūriams dažyti naudojami kiti raugai (pvz., heterofermentiniai raugai, mezofiliniai raugai) ir ingredientai. Norint modifikuoti ar gauti intensyvesnio skonio sūrį kartu su pagrindiniu raugu gali būti nauodojami papildomi raugai, tokie kaip Flavor Control (TM). Sūrio nokinimo modifikavimui skirtos kultūros gali būti suskirstytos į tris pagrindines grupes: Flavor Control (TM), Lactobacilli ir Coryneform. Individualiai ar kelių kombinacijoje šios kultūros gali keisti sūrio skonį ir aromatą skirtingomis kryptimis. Dėl lėto rauginimo kultūros dedamos kartu su pagrindiniu raugu tiesiogiai į pieną. Tai neįtakoja sūrių gamybos proceso. Flavor Control (TM) raugai yra atrinkti Lactococcus lactis subspcremoris, pasižymintys dideliu aminopeptidažiniu aktyvumu bei karčiųjų polipeptidų skaidymu. Jie suteikia sūriui intensyvesnį skonį bei sumažina kartumą.
Atrinktų Lactobacillus helveticus naudojimas leidžia gauti intensyvesnį skonį, o skonio kryptis bus artimesnė riešutų ir (arba) šveicariškų sūrių skoniui. Coryneform aerobinės bakterijos gali būti potencialus enzimų šaltinis, siekiant gauti specifinį skonį ir gali būti naudojamos bežievių sūrių nokinimui.
Siekiant pakeisti puskiečių sūrių nokinimą ir konsistenciją, dažniausiai naudojamos gleivių kultūros – Brevibacterium linens, Geotrichum bakterijos bei mielės. Gleivių asortimentas pagrįstas natūralių nokinimo mikroorganizmų spektru, atrinktu pagal jų specifines biologines ir biochemines savybes, kurios yra būtinos sūrių gamybos procesui. Gleivių kultūros gali būti suskirstytos į tris pagrindines kategorijas – Bacteria, Geotrichum candidum ir Mielės. Individualiai ar kelių kombinacijoje šios kultūros įtakoja sūrių išvaizdą, konsistenciją bei skonį ir aromatą.
Propiono rūgšties bakterijos yra atsakingos už antrinį puskiečiame sūryje (pvz., Masdamo sūris) vykstantį rauginimą. Antrinio rauginimo metu propiono rūgšties bakterijos raugina LD raugų išskirtus laktatus ir išskiria propiono ir acto rūgštis bei CO2. Tai suformuoja charakteringą skonį ir aromatą, lemia akių duobučių formavimą.
Traukiantys fermentai turi įtakos sūrio išeigai bei nokinimo procesui. Todėl naudojami CHY-MAX(TM) ar NATUREN(TM) serijos fermentai, kurių sudėtyje esantis chimozinas sumažina kartaus skonio formavimosi galimybę. Šių dvejų grupių traukinantys fermentai pasižymi skirtingu proteolitiniu aktyvumu, termostabilumu bei jautrumu pH, temperatūros ir CACL2 kiekio pokyčiams.
Tradiciškai veršelių fermentas laikomas geriausiu dėl didelio traukinimo specifiškumo. CHY-MAX(TM) taip pat pasižymi šia charakteristika ir yra plačiai pripažintas visame pasaulyje tarp sūrių gamintojų. CHY-MAX(TM) yra aprobuoti ir tinkami sūrių ir vegetariškų produktų gamybai.

© Sūrelis

6 Rgp

Sūrẽlis (2) – valgis iš minkštos varškės masės su prieskoniais ir priedais. Tai gaivaus skonio ir aromato bei švelnios konsistencijos natūralus pieno produktas vaikams.
Sūreliuose yra vandens, sausųjų medžiagų, gyvūninių ir augalinių baltymų, riebalų (sočiųjų, mononesočiųjų, polinesočiųjų riebalų rūgščių), angliavandenilių, iš jų – krakmolo, cukrų (mono- ir disacharidų), skaidulinių medžiagų; taip pat mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, seleno, jodo), vitaminų A, D, E, B1, B2, B6, B12, C, niacino (vitamino PP), folio rūgšties. 100 g sūrelio energinė vertė – apie 200 kcal.
Sūrelių gamybos technologija. Į maišymo mašiną sudedama varškė, beriamas smulkus cukrus, vanilinas. Pamaišius dedamas svietas, cukrintiniai, razinos ir kt. Maišoma 5-10 min., kol gaunama vienalytės konsistencijos masė. Paruošta masė atšaldoma iki ne aukštesnės kaip 6 °C temperatūros, išfasuojama.
Sūreliai būna paprasti ir glaistyti sūreliai. Gaminant glaistytus sūrelius, pirmiausia atrenkamas tik aukščiausios rūšies pienas, patikrinama kiekviena partija – ar žaliaviniame piene nėra antibiotikų. Pienas užraugiamas pienarūgščių bakterijų raugu. Varškės masė dozuojama, glaistoma, atšaldoma, ir sūreliai suvyniojami į maistinę polipropileno plėvelę.
Saldūs tepiamieji lydyti sūreliai (sūriai) gaminami iš ką tik pagamintos įvairaus riebumo varškės, sviesto ir skoninių priedų: kavos, kakavos, vaisių, sulčių, medaus, riešutų, vanilino ir kt. Norint suteikti pastovią plastišką konsistenciją, karšta sūrio masė homogenizuojama, kartais pridedama stabilizatorių – agaro arba želatinos. Tepiamieji sūriai paprastai būna 20-30 proc. riebumo, gaminamas šokoladinis, su medumi ir riešutais (pvz., „Voveraitė“), kavos, vaisinis, su medumi ir razinomis (pvz., „Birutė“) sūris. Lydyti konservuoti sūreliai (sūriai) (45-50 proc. riebumo) būna pasterizuoti ir sterilizuoti.
Galutinė pakavimo data ne vėlesnė kaip: šokoladinio – 5 mėnesiai, „Voveraitė“ – 5 mėnesiai, „Birutė“ – 5 mėnesiai, pusryčių – 45 paros.
Prie perdirbtų sūrių priskiriami lydyti sūriai (sūreliai), kurie gaminami iš įvairių rūšių fermentinių, sūryme brandintų, rūgusio pieno sūrių, taip pat spacialių sūrio pusfabrikačių lydymui. Į pagrindinę žaliavą dedamas lydančiųjų druskų: natrio citrato ir dinatrio fosforo, ir kt. Nuo lydančiųjų druskų parinkimo priklauso lydytų sūrių kokybė ir laikymo patvarumas.
Lydytų sūrelių (sūrių) gamybos technologija procento tvarka:
– lydymo žaliavos priėmimas ir pasirinkimas;
– lydymo žaliavos paruošimas;
– žaliavos smulkinimas;
– lydomųjų druskų pasirinkimas ir paruošimas;
– sūrio mišinio paruošimas;
– mišinio lydymas;
– lydyto sūrio fasavimas, atšaldymas, pakavimas ir ženklinimas;
– lydyto sūrio laikymas ir realizavimas.
Lydytiems sūreliams (sūriams) žaliava parenkama priklausomai nuo gaminamo sūrio rūšies. Fermentiniai sūreliai (sūriai) lydymui parenkami atsižvelgiant į šias tris sūrių savybes:
– sunokinimo laipsnį;
– aktyvųjį rūgštingumą;
– juslinius rodiklius.
Lydyto sūrelio (sūrio) geriausia kokybė gaunama, imant vidutinio sunokimo laipsnio sūrius, kurių pH yra nuo 5,3 iki 5,7, o jusliniai rodikliai – geriausi. Lydymui skirtų fermentinių sūrelių (sūrių) optimalios pH reikšmės priklauso nuo tų sūrelių (sūrių) rūšies.
Kai lydyti sūreliai (sūriai) gaminami ne iš vidutinio sunokimo laipsnio fermentinių sūrių, sudaromi mišiniai ir nesunokusių (jaunų) ir pernokusių sūrių. Atskirų sūrių kiekiai parenkami remiantis tų sūrių jusliniais rodikliais ir atsižvelgiant į jų pagaminimo datą bei vidutinę pH reikšmę, kuri apskaičiuojama iš pH balanso lygties.
Čia pHm, pH1, pH2 … pHn – mišinio ir jo sudedamųjų dalių pH; Km, K1, K2 … Kn – mišinio ir jo sudedamųjų dalių kiekis, kg.
Lydomosios druskos formuoja produkto skonį ir konsistenciją, didina produkto atsparumą laikant. Sūrelių (sūrių) lydymui tinka šios druskos:
– ortofosforo rūgšties natrio druskos (natrio hidrofosfatas);
– citrinos rūgšties natrio druskos (natrio mono- , di- ir tricitratas);
– kondensuoti natrio fosfatai (natrio tripolifisfatas, natrio pirofosfatas);
– kitos lydymo druskos.
Lydytiems sūreliams (sūriams) dažniausiai naudojamos neatskirtos lydomosios druskos bei tų druskų mišiniai. Mišinius sudarančių druskų kilmė ir tų druskų koncentracija mišiniuose nustatoma, atlikus bandomuosius mikrolydymus, išnagrinėjus išlydytus bei atšaldytus pavyzdžius ir įvertinus atskirų pavyzdžių juslines savybes. Lydomųjų druskų mišiniai, su kuriais pagaminti bandomieji pavydžiai yra geriausių juslinių savybių, rekomenduojami serijinei lydytų sūrelių (sūrių) gamybai. Lietuvoje naudojami šie lydomųjų druskų mišiniai: natrio tripolifosfatas ir natrio pirofosfatas; citrinų rūgšties ir natrio hidrokarbonato arba geriamosios sodos; citrinų rūgšties, natrio hidrokarbonato ir natrio hidrofosfato; citrinų rūgšties, natrio hidrokarbonato, natrio pirofosfato, kalcio karbonato ir valgomosios druskos; kitos druskos.
Lydomųjų druskų tirpalai ruošiami induose iš chemiškai atsparių medžiagų (nerūdijančio plieno ir kt.) arba emale padengtų medžiagų. Alavuoti indai šiam tikslui netinka. Ruošiami vandeniniai lydomųjų druskų tirpalai ima putoti, todėl 100 l druskų tirpalo reikia turėti 180 +/- 200 l talpos indą. Medžiagos sveriamos arba matuojamos ir induose ruošiamos kiekvienai lydomajai druskai atskira tvarka. Iš paruošto druskų tirpalo paimamas bandinys rūgštingumui nustatyti. Prireikus rūgštingumas koreguojamas, pridedant citrinų rūgšties (rūgštingumui padidinti) arba natrio bikarbonato (rūgštingumui sumažinti). Prieš vartojimą paruoštas tirpalas atšaldomas ir filtuojamas per kelis marlės sluoksnius.
Daugelio saldžiųjų sūrelių konsistencija būna minkšta, plastiška, su riešutų gabalėliais, su medaus aromatu, su razinomis ir t.t. Jų spalva svyruoja nuo geltonos iki rusvos, visos masės vienoda.
Įvairūs sūreliai fasuojami į polietilenines stiklinaites arba dėžutes, stangriai apvynioti folija, polimerine medžiaga arba nuimamu dangteliu iš polimerinės medžiagos. Produkto paviršius nuėmus dangą švarus, lygus, neapdžiūvęs, neapipelijęs, kiek akytas.
Įvairių skonių sūrelių asortimentas – glaistyti sūreliai su vanile, aguonomis, riešutais, kava, kondensuotu pienu, vaisiais ir uogomis, ir pan. Tinka su kava ar arbata, arba kaip užkandis.
Sūreliai parduodami nedidelėse pakuotėse.
Žr. sūris (1), varškės sūris

© Lydytas sūris

6 Rgp

Lýdytas sūris – terminiu būdu darytas pieno produktas, gaminamas iš įvairių fermentinių sūrių, pusfabrikačių, skirtų lydymui, varškės ir grietinės bei sviesto, kitų pieno produktų bei skoninių priedų. Tai perdirbtas sūris.
Lydytas sūris – pieno gaminys, gaminamas iš sūrio, pridedant arba nepridedant kitų pieno gaminių bei maisto sudedamųjų dalių ir leistinų priedų, gautas lydant ir emulguojant mišinį karščiu ir emulsikliais. Prie šios pozicijos priskiriami tepieji lydyti sūriai ir lydyto sūrio gaminiai. Lydyto sūrio gamybai panaudoto nenugriebto ir nugriebto pieno kiekiai apskaičiuojami pagal nenugriebto ir nugriebto pieno kiekius lydyto sūrio gamybai sunaudotose žaliavose (sūryje ir kituose pieno gaminiuose).
Gaminant lydytus sūrius, naudojamos specialios lydančiosios druskos, kondensuotas pienas ir sausi pieno milteliai, išrūgų baltymų masė, šviežios ir kondensuotos posūrinės išrūgos, baltymų pusfabrikatis iš pasukų, taip pat skonio priedai – valgomoji druska, cukrus, kakava, kava, rūkyti mėsos ir žuvies gaminiai, žuvų konservai, pomidorų pasta, svogūnai, grybai, riešutai, medus, vaisių sultys, esencijos, razinos ir kiti; prieskoniai – vanilė, įvairių rūšių pipirai, petražolės, garstyčios, kmynai, kardamonas, gvazdikai, laurų lapai, krapai, jų aliejus, česnakai; pagalbinės medžiagos – citrinos rūgštis, natrio arba kalcio karbonatas, želatina, agaras, rūkymo prietaisai, vanduo, sorbininė rūgštis, nizinas; įpakavimo medžiagos – folija, celofanas, polistirolas, polietilenas ir kiti.
Pagal prekinius bei technologinius požymius lydyti sūriai gali būti:
a) pjaustomi (pavyzdžiui, Rambynas, Kostromos),
b) dešros tipo (30-40 % riebumo) (pavyzdžiui, dešrinis rūkytas su prieskoniais, turistinis),
c) pastos tipo (30-60 % riebumo) (pavyzdžiui, sūris su grybais pietums, su svogūnais sriuboms, sūris su baravykais),
d) saldūs (20-30 % riebumo) (pavyzdžiui, šokoladinis, kavos, su riešutais, su medumi, su mėtomis),
e) lydytų sūrių konservai (45-50 % riebumo) (pavyzdžiui, sterilizuoti, pasterizuoti)
f) lydyti sūriai (30-45 % riebumo) su priedais ir prieskoniais.
Pjaustomi lydyti sūriai (dažniausiai riekutėmis) turi aštroką, rūgštoką skonį, gautą iš lieso pieno, priedų prieskonį, tamprią, elastingą konsistenciją. Fasuojami į foliją.
Dešros tipo sūriai rūkomi kamerose arba gaunami, dedant į masę specialaus rūkymo preparato. Jų skonis priklauso nuo rūkymo intensyvumo ir panaudotų priedų. Konsistencija – tampri, elastinga, lengvai pjaustoma į riekutes.
Pastos tipo lydyti sūriai turi švelnią konsistenciją ir paprastai fasuojami į polimerinę tarą. Gali būti gaminami su priedais ir be jų. Sūriai be priedų turi charakteringą sūrio skonį. Juos rekomenduojama smulkinti.
Saldūs plastiniai lydyti sūriai (sūreliai) turi saldų skonį, priedų prieskonį, o konsistencija kinta nuo elastingos, tamprios iki pastos tipo. Gali būti fasuojami į foliją ir polimerinius indelius. Šių sūrių asortimentas – šokoladinis, kavos, vaisinis, vaikiškas su riešutais.
Lydyti sūriai su priedais ir prieskoniais gaminami iš subrendusių natūralių sūrių, šviežio lieso sūrio, skoninių priedų ir sviesto, pridedant susmulkintos pusiau rūkytos ir rūkytos dešros, kiaulienos kumpio, pipirų, kmynų, krapų, salierų, pomidorų.
Lydytų sūrių sterilizuoti ir pasterizuoti konservai fasuojami į metalines dėžutes, kurios po to termiškai apdorojamos. Lydyto sūrio milteliai gaminami, lydytą masę džiovinant purkštuvinėse džiovyklose. Konservuoti sūriai gaminami iš rinktinės žaliavos, daugiausia iš olandiškų sūrių ir sviesto. Jų skonis ir kvapas sūriai rūgštokas, turintis būdingą pasterizacijos prieskonį.
Žaliava parenkama atsižvelgiant į lydyto sūrio rūšį, jos išnokinimo laipsnį, aktyvųjį rūgštingumą ir kitas savybes.
Ruošiant fermentinius sūriu lydymui, nuo jų paviršiaus pašalinamas parafinas arba polimerinė plėvelė, jie plaunami karštu vandeniu, nuvaloma nevalgoma žievė, po to sūriai apiplaunami šiltu vandeniu.
Sviestas išpakuojamas iš taros ir pergamento, nuvalomas jo geltonas paviršiaus sluoksnis ir supjaustomas gabalais. Paviršiaus sluoksnis prieš panaudojant lydomas atskirai. Sausa žaliava (pieno, išrūgų, pasukų milteliai, cukrus ir kt.), esant reikalui, sijojama.
Prieskoniai prieš panaudojimą apdorojami termiškai: kmynai mirkomi karštame vandenyje, pipirai ir gvazdikėliai gali būti dezinfekuojami karštu oru. Po to sviestas nupilamas ir naudojamas lydytų sūrių gamyboje.
Paruošti ir išrūšiuoti sūriai supjaustomi ir smulkinami specialiais smulkintuvais. Kiekviena žaliavos rūšis paruošiama atskirai ir laikoma atskiroje patalpoje. Varškė smulkinama tik su veleniniais malimo įtaisais.
Nuo lydančiųjų druskų parinkimo ir paruošimo priklauso lydytų sūrių kokybė ir patvarumas laikymo metu. Druskos parenkamos atsižvelgiant į sūrio rūšį, jų išnokimo laipsnį ir aktyvų rūgštingumą. Panaudojant druskas gaunami įvairaus skonio ir kvapo, konsistencijos, prekinės išvaizdos ir spalvos sūriai.
Lydyti sūriai gali būti standžiai suvynioti į foliją arba polimerinę plėvelę, polietilenines stiklinaites arba dėžutes. Nuėmus įpakavimo medžiagą sūrio paviršius būna švarus, lygus, neapdžiūvęs, neapipelijęs.
Lydytų sūrių skonis ir kvapas – rūgštokas, aštrus arba saldus, su pridėtų priedų prieskoniu arba be pašalinio prieskonio kvapo. Jų konsistencija – pakankamai standi, tampri, rišli, švelni, vienodai pasiskirsčiusi visoje sūrio masėje, gali būti su kmynų ir krapų grūdeliais, razinomis ir panašiai.
Šios rūšies sūriai esti nuo baltos iki gelsvos, nuo gelsvos iki geltonos, nuo geltonos iki rusvos arba nuo gelsvos iki žalsvos spalvos, tolygiai pasiskirsčiusi visoje sūrio masėje. Aštrių lydytų sūrių spalvą nulemia priedų dalelių intarpai, dar kitų – kmynų ir krapų ekstraktai.
Karšta lydyto sūrio masė fasuojama specialiais fasavimo-įpakavimo įrenginiais. Po fasavimo lydyti sūriai atšaldomi ir pakuojami į transportavimo tarą. Į kiekvieną dėžę pakuojami vieno pavadinimo, vienodo riebumo, vienos gaminimo partijos ir formos sūriai.
Cilindrų, pusiau cilindrų formos lydyti sūriai, įvynioti į foliją su etikete, dedami į kartonines arba plastmasines apvalias dėžutes, o lydyti luito formos sūriai – į stačiakampes dėžutes. Į vieną dėžutę dedama vieno arba įvairių pavadinimų, tačiau tokios pačios formos ir svorio lydyti sūriai. Kiti lydyti sūriai dedami į dėžes be dėžučių. Dėžės šone pažymimi įprastiniai ženklai.
Žr. pérdirbtas sūris, sūrẽlis (2)

© Kondensuotas pienas

6 Rgp

Kondensúotas píenas (kitaip – sutirštintas píenas) – sutirštintas nenugriebtas pienas su cukrumi. Tai gaminys, gaunamas pašalinus dalį vandens iš nenugriebto, nugriebto arba iš dalies nugriebto pieno arba jų mišinio, į kurį gali būti pridėta grietinėlės ar pieno miltelių. Prie šios pozicijos priskiriamas sutirštintas (termiškai apdorotas) įvairaus riebumo pienas ir koncentruotas pienas. Gaminiai gali būti su cukrumi ar be jo, taip pat su įvairiais priedais (kava, kakava ir pan.).
Nesaldintas sutirštintas pienas – sutirštintas pienas, gaminamas be cukraus, o saldintas sutirštintas pienas – sutirštintas pienas, gaminamas su cukrumi.
Kondensuoto pieno gamybos technologiją 1810 metais sukūrė N. Aperas (Prancūzija). 1856 m. rugpjūčio 19 d. Geilas Bordenas iš JAV užpatentavo sutirštinto pieno gamybos būdą, o pirmasis kondensuoto pieno fabrikas pastatytas 1858 metais JAV (Rusijoje – 1881 metais). Lietuvoje pradėta gaminti 1936 m. Kauno pieninėje.
Gali būti:
a) pasterizuotas su cukrumi (neseparuotas ir separuotas);
b) pasterizuotas su cukrumi ir kava arba kakava;
c) sterilizuotas be cukraus (neseparuotas ir separuotas).
Pienas garinamas vakuume 60-70 °C temperatūroje, kol jo tūris pasidaro maždaug du kartus mažesnis negu buvo. Po to pienas ataušinamas specialiuose šaldytuvuose, kad laktozė išsikristalintų smulkiais kristalais, ir supilstomas į metalines skardines, butelius ar tūteles ir sterilizuojamas (nesterilizuojamas tik pasaldytas kondensuotas pienas).
Į sterilizuotą kondensuotą pieną nededama cukraus, pienas garinamas ir homogenizuojamas, po to sterilizuojamas sandariai uždarytose skardinėse dėžutėse.
Kondensuotame piene su cukrumi yra riebalų, sacharozės, vandens, sausųjų neriebalinių medžiagų (baltymų, laktozės). Piene be cukraus yra šiek tiek mažiau riebalų ir sausųjų neriebalinių medžiagų, daugiau vandens.
Maistinė neseparuoto kondensuoto pieno vertė – nuo 14,4 kJ/g (su cukrumi) iki 5,6 kJ/g (be cukraus).
Kondensuotas pienas vartojamas konditerijoje ir kitose maisto pramonės šakose.
Dabar gamina Marijampolės pieno konservų gamykla.
Žr. píeno gaminỹs, píeno konsèrvai

© Grietinės mišinys

6 Rgp

Grietìnės mišinỹs – šaltųjų padažų grupė.
Vartojamas maistui pagardinti ir vitaminizuoti, taip pat ir kaip užkandis.
Grietinės mišiniai gali būti su kapotais žalumynais (krapais, petražolėmis, salierais, špinatais, salotų lapais, svogūnų ar porų laiškais ir pan.), tiekiami prie šaltųjų mėsos, žuvies patiekalų, prie įvairių virtinių, varškėčių; su ridikėliais – prie šaltųjų ir karštųjų mėsos bei žuvies patiekalų; su susmulkintais ryžiais – prie mėsos patiekalų ir prie saldžiųjų vaisių, uogų arba varškės patiekalų.
Šie mišiniai yra malonaus kvapo, maistingi, vitaminizuoti.

%d bloggers like this: