Archyvas | ©Prieskoniai RSS feed for this section

© Rugpjūtis – vaistinių augalų rinkimo metas

6 Rgp

Vaistiniai augalaiPataisų sporosn (LycopodiumClavatum)Rugpjūčio mėnesį patariama rinkti ugniažolės žolę, pataisų sporas, plačialapio gysločio lapus, trikertės žvaginės žolę, kmyno vaisius ir kt.

* Pradėjusias gelsti pataisų sporų augalų galvutes atsargiai nukirpkite žirklėmis, kad neišbyrėtų sporos. Jas skinkite anksti ryte, kol dar neišgaravo rasa, arba apniukusią dieną, kad sporos neišbyrėtų iš varpučių. Išdžiūvusias varputes nusijokite, sporas surinkite, o varputes – išmeskite.

Ugniažolė* Ugniažolių žolė pjaunama žydint. Surinkta ji išdžiovinama, dažnai vartoma, kad nepradėtų pelyti. Jei smulkinsite džiovintas ugniažoles, būkite atsargūs, nes dulkės gali dirginti nosies ir burnos gleivinę.

* Trikertės žvaginės žolė renkama žydėjimo metu. Trikertė žvaginėŽolę galite nupjauti, bet geriausia išraukite. Šaknis nupjaukite, išrinkite pageltusius lapus. Džiovinkite gerai vėdinamoje patalpoje. Tinkamai paruošta žaliava – tai stiebai su lapais, žiedais ar nesubrendusiais vaisiais, kurie silpno, savito kvapo, karstelėjusio skonio.

Plačialapis gyslotis* Plačialapio gysločio lapus skinkite palikdami tik trumpą lapkotį, purvinus lapus nuplaukite. Paskleiskite juos plonu sluoksniu ant audeklo ar popieriaus, džiovinkite pavėsyje nuolat pavartydami. Išdžiovinti lapai susisuka į spiralę, yra silpno kvapo, kartoki.

 Ar žinojote, kad džiovinti vaistiniai, prieskoniniai, aromatiniai augalai yra vaistinės ramunės, vaistinės medetkos, vaistinės agurklės, kvapieji mairūnai, kvapieji bazilikai, darželiniai dašiai, sėjamosios juodgrūdės, blakinės kalendros, darželinės žiomenės, didžiosios ugniažolės, paprastosios jonažolės, geltonžiedžiai ir baltažiedžiai barkūnai, didžiosios nasturtos, vaistinės balzamitos, paprastosios sukatžolės, citrininės katžolės, ežiuolės (baltažiedės, rausvažiedės), anyžiniai lofantai, vaistiniai šalavijai, peletrūnai, juozažolės, tikrosios levandos, čiobreliai (paprastieji, citrininiai, vaistiniai), didieji debesylai, didžiažiedės tūbės, vaistinės šventagaršvės, smiltyniniai šlamučiai, paprastosios kraujažolės, mėtos, pipirmėtės, miškinės mėtos, pelynai, pavasarinės raktažolės, vaistiniai smidrai, paprastieji raudonėliai, vaistiniai putokliai, vaistinės taukės, rozmarinai, žaliosios rūtos, storalapės bergenijos, šliaužiančiosios žiemės, vaistinės melisos, krūminės sidabražolės, vaistinės gelsvės, vaistinės piliarožės, vaistiniai valerijonai, rabarbarai, kininiai citrinvyčiai, paprastieji pankoliai, paprastasis apynys, valgomasis krienas, šlaimagraižės leuzėjos, kvapnioji garduoklė, paprastoji garšva, stumbražolė, paprastoji šantra, šliaužiančioji tramažolė, paprastosios alyvos, sėjamieji grikiai, siriniai klemaliai, paprastasis kmynas, paprastosios bitkrėslės, dirvinės čiužutės, raudonosios monardos, paprastieji krapai, kvapiosios našlaitės, sėjamosios petražolės, paprastieji pastarnokai, paprastoji gebenė, valgomieji salierai, avižos vaistinei žaliavai, braškės, pupelės (pupelių ankštys), svilarožės, snapučiai, svarainiai, kalkinės arnikos.       

© Chrizantema-Chrysanthemum

6 Vas


Chrizantemà (2) [gr. chrysos – auksas + anthemon – gėlė] – skaistažiẽdė (2) – astrinių (Asteraceae) vienmetė ir daugiametė žolė (Chrysanthemum), paplitusi Europoje, Azijoje, Afrikoje. Auga purioje, derlingoje žemėje, saulėtoje vietoje.
Viena legenda pasakoja apie žiaurų Kinų imperatorių, kuris kartą sužinojo, kad tolimose salose auga gėlė-saulė, iš kurios galima pagaminti nemirtingumo eliksyrą. Imperatorius panoro turėti šią gėlę, tačiau jis to padaryti negalėjo – nuskinti ją galėjo tik tyros širdies žmogus. Imperatorius nusiuntė šio stebuklo parnešti tris šimtus geriausių vaikinų ir merginų, tačiau šie, sužavėti nematyto krašto grožio, ten pasiliko ir įkūrė Tekančios saulės šalį, pavertę gėlę, kuri, pasirodo, buvo chrizantema, Japonijos simboliu.
Remiantis kitais šaltiniais, chrizantemų gimtinė – Kinija, kur daugiau nei prieš du tūkstančius metų buvo išaugintos pirmosios kultūrinės šių gėlių rūšys. Iš pradžių jos buvo vien geltonos, tačiau vėliau atsirado įvairių spalvų ir žiedų bei žiedynų augalų. Ypač chrizantemos paplito tarp Senovės Kinijos poetų ir dailininkų. Tapybos darbų galima pamatyti ant senovinių pastatų raštų, ant marmurinių bei molinių dirbinių, ant porceliano dirbinių ir monetų.
Japonijoje chrizantema – turtingumo, klestėjimo ir ilgaamžiškumo simbolis. Čia chrizantemų auginimas – nacionalinis pomėgis. Stilizuota šešiolikos žiedlapių auksinė chrizantema – valstybinio herbo pagrindas, o aukščiausiu šalies apdovanojimu tapo Chrizantemų ordinas. Nuo senų laikų Japonijoje ir Kinijoje pagal Mėnulio kalendorių devinto mėnesio devinta diena skirta chrizantemoms. Šios šventės metu namai puošiami ikebanomis, chrizantemų girliandomis, chrizantemų garbei skaitomos eilės ir dainuojamos dainos. Iš jų gaminamos žmogaus ūgio lėlės. Manoma, kad nuskinti tą dieną augalai turi magiškų galių: grąžina jaunystę ir sveikatą. Kinės mėgsta puošti šukuosenas šia gėle, nes chrizantemos simbolizuoja ištikimybę.
Rytuose chrizantemų garbei organizuojamos nacionalinės šventės. Japonijoje ši šventė vadinama Chrizantemų diena. JAV lapkritis vadinamas chrizantemų mėnesiu. Tuo metu visur vyksta renginiai, skirti šiai gėlei. Daugybė parodų ir festivalių mėnesio karalienei chrizantemai džiugina lankytojus spalvingais žiedais. Chrizantemos puošia klombas, arkas, krepšelius, gėlių ir architektūrines kompozicijas. Floridoje (JAV) vyksta kasmetis chrizantemų festivalis.
Pirmosios chrizantemos Europoje pasirodė XVII amžiaus pabaigoje. Manoma, kad anksčiausiai už visus jomis susidomėjo anglai, atvežę nuostabių augalų iš Japonijos. Tačiau prancūzai tvirtina, kad pirmą kartą šių gėlių į Europą atvežė jų tėvynainis.
Iš pradžių atvežti augalai žmonių nesudomino, tačiau vėliau gėlininkai išvedė vis naujų rūšių. XIX amžiaus viduryje be chrizantemų neapsiėjo nė vienas Europos sodas. 1889 metais Paryžiuje, gėlių parodoje, lankytojus apstulbino didžiulė chrizantema „Vilis“, kurios skersmuo – 41 cm. Ji priminė 41 cm Kaukazo papachą, todėl dėl šio panašumo vienas kalnietis, atsidėkodamas sodininkui, padovanojo jam 30 avių.
Pagal aukštį chrizantemos skirstomos į žemaūges ir aukštaūges, o pagal žydėjimą – į ankstyvąsias ir vėlyvąsias. Pagal žiedus – tuščiavidures, pilnavidures, pusiau pilnavidures. Pasaulyje yra apie 150 chrizantemų rūšių, kurios yra dviejų tipų: indiškos smulkiažiedės ir kinų stambiažiedės.
Stambiažiedės naudojamos puokštėms, žiemą jos auginamos šiltnamiuose, o smulkiažiedės, atsparios šalčiams, žydi iki pat šalnų. Chrizantemos puikiai auga ir namuose. Auginamos vazonuose išauga iki 25-30 cm aukščio.
Maistui gėlės pradėtos naudoti Rytų Azijoje, tačiau pastaruoju metu ir Amerikoje bei Europoje. Jose yra augalinių baltymų, angliavandenių, daug vitaminų (C, PP, B1, B2), mineralinių druskų, ypač kalio, kalcio, natrio, fosforo ir geležies.
Kvapūs, tamsiai žalios spalvos chrizantemos lapeliai ir stiebai valgomi. Pasižymi pikantišku skoniu ir švelniu aromatu. Jų dedama į salotas, sriubas, desertus, troškinama su daržovėmis, džiovinama, marinuojama, jomis puošiami patiekalai. Japonijoje ir Kinijoje chrizantemos lapai apvirinami ir patiekiami apvolioti sezamo aliejuje arba jais pagardinama verdama mėsa. Kinijoje chrizantemos lapai su riebalais kepami keptuvėje. Antilų salų gyventojai gamina chrizantemų salotas.

Chrysanthemum [gr. Chrysa – gold + anthem – Flower] – sharpen (Asteraceae) Temporary and permanent grass (Chrysanthemum), popular in Europe, Asia and Africa. Grows in loose, fertile land, sunny spot.
One legend tells of brutal Chinese emperor, who became aware that the remote islands rising sun-flower, which can be obtained from the elixir of immortality. The emperor wanted to have this flower, but he was unable to do so – it could have picked just the pure heart of man. The emperor sent to the miracle of the best Carry three hundred boys and girls, but these are to delight the edge of unprecedented beauty, stayed and established the country of the rising sun, turning them into a flower, which appears to the chrysanthemum, the Japanese symbol.
According to other sources, the birthplace of chrysanthemums – in China, where more than two thousand years ago had produced the first culture of flower species. At first it was just yellow, but later appeared in various colors and flowers and inflorescences of plants. In particular, chrysanthemums spread between the ancient Chinese poets and artists. Paintings can be seen on ancient buildings in patterns on the marble and pottery ware, porcelain ware, and on coins.
Japanese chrysanthemum – wealth, prosperity and longevity symbol. Chrysanthemum cultivation here – a national hobby. Sixteen stylized chrysanthemum petals gold – the emblem of the state basis, and the highest national award of the Order of Chrysanthemum was. Since ancient times in Japan and China, according to the ninth lunar month is the ninth day of chrysanthemums. During this holiday house decorated with Ikebana, garland chrysanthemum, chrysanthemum in honor of the order shall be read and sung songs. Of these dolls are made of human stature. It is believed that the plants are harvested when the day is magical: Returns youth and health. Tion of good clinical decorating styles like this flower, because the chrysanthemums symbolize fidelity.
East chrysanthemums arranged in honor of a national holiday. In Japan, this festival is called Chrysanthemum Day. U.S. in November called the chrysanthemum month. At that time, all events take place, for this flower. Many exhibitions and festivals in the month the Queen chrysanthemum welcome visitors with colorful flowers.Chrysanthemums adorned with arches, baskets, flowers and architectural compositions. Florida (USA) is an annual Chrysanthemum Festival.
First chrysanthemums appeared in Europe at the end of the seventeenth century. It is believed that the earliest any of them interested in English, has brought beautiful plants in Japan. However, the French claim that the first flowers to Europe, they brought their compatriot.
Initially, the plants failed to attract people, but later withdrew florists are new species.Mid-nineteenth century could not do without any one chrysanthemum garden of Europe. In 1889 in Paris, flower show, the visitors threw a huge chrysanthemum “Willy“ in diameter – 41 cm. She recalled the 41 cm in Caucasian fruit, because of the similarity of a mountaineer, thank gardener, gave him 30 sheep.
According to the height of chrysanthemums in the fall and a big stunt, while the blooms – in the early and late. According to the rings – hollow, solid, semi-solid.Worldwide there are about 150 species of chrysanthemums, which are of two types: small-Indian and Chinese Large.
Large bouquets used in the winter they are grown in greenhouses and small-resistant to frost, blooms until frost. Chrysanthemum grows well at home. Grown in pots and grows 25-30 inches tall.
Flowers started to use food in East Asia, but recently, in America and Europe. It contains vegetable protein, carbohydrates, vitamins (C, PP, B1, B2), mineral salts, particularly potassium, calcium, sodium, phosphorus and iron.
Scented, dark green leaves and stems of chrysanthemums eaten. Characterized by a mild spicy taste and aroma. They are added to salads, soups, desserts, stewed with vegetables, dried, pickled, they are decorated dishes. Japan and China, chrysanthemums and foliage apvirinami served in sesame oil, or use seasoned cooked meat. China chrysanthemums leaves cooked with fat frying. Antilles Islanders produce chrysanthemum salad.

© Pipirmedis/Pepper tree

1 Rgs

Pipìrmedis (1) – augalas pipiras (Piper).
Žr. pipìrai dgs.

Pepper – pepper plant (Piper).
See. pepper

© Sveiki atvykę/Welcome

13 Rgp

Maistologija

Pirmą kartą Lietuvoje išdrįsome sukurti visuomeninio maitinimo terminologijos enciklopediją, kurios Lietuvoje nebūta ir nėra. Čia abėcėlės tvarka rasite maistologijos terminus. Turime beveik 15000 tūkstančių maisto terminų, kurie tobulinami, rašomi ir pateikiami vaizdžiai. Kaip naudotis? Tiesiog paprastai. Jūs ateinate, skaitote, įvertinate, rašote komentarą, tačiau negalite be autoriaus leidimo šia medžiaga naudotis, ją skelbti viešai, nes turite gauti autorines teises.

Internete daug kalbų apie maistą, pilna receptų ir receptūrų, tačiau enciklopedijos Lietuvoje nerasite niekur. Todėl 15 metų patirtis leidžia teigti, kad kiek naudinga pateikta medžiaga, spręsti Jums.
Enciklopedija skirta maistininkams ir šio amato specialistams.
Įspėjame, kad internete yra sukčių, kurie naudojasi ir perima informaciją, nelegaliai ją skelbia, kopijuoja. Naudojant medžiagą būtina nurodyti šaltinį: http://www.maistologija.wordpress.com

Maistologija

For the first time in Lithuania, had the courage to create an encyclopedia of catering terminology that Lithuania would not and does not exist. Here you will find alphabetical food encyclopedia terms. We have nearly 15,000 thousands of food terms, which are developed, written and presented graphically. How do I use? Just normal. You have come to, read, evaluate, write a comment, but not without the permission of the author of this material to use, it is publicly known, because you have to get copyrights.

Internet much talk about food, full of recipes and recipe, but you will not find anywhere encyclopedia Lithuania. Consequently, the 15-year experience suggests that how useful will the materials will be up to you.
Encyclopedia for the rebels and the craft professionals, who may seek further information provided to broaden their horizons.
Wordpress.com appreciation of the team that gave access to their services. Advised that online fraudsters are using the information and take over illegally to publish, copy.  Using the material necessary to indicate the source: http://www.maistologija.wordpress.com

© Indiška arbata/Indian tea

8 Rgp

Ìndiška arbatà – juodosios arbatos gėrimas su prieskoniais.
Į verdantį vandenį suberiamos arbatžolės ir prieskoniai (gvazdikėliai, žiupsnelis malto cinamono, anyžių, maltų kardamonų), pridengiama ir paliekama pritraukti. Perkošus įpilama į puodelius. Pasaldinama pagal skonį ir įpilama pieno.
Žr. Ìndijos virtùvė, juodóji arbatà

Indian tea – black tea with spices.
Add to boiling water, loosely filled tea and spices (cloves, a pinch of ground cinnamon, anise, cardamom milled), and left to raise his lesson. Strained into a cup. Pasaldinama to taste and add milk.
See . Indian cuisine, black tea

© Achi/Ahi

6 Rgp


Achì pipìras – uoginės paprikos (Capsicum baccatum) porūšis, Pietų Amerikos pipiras.
Žr. aitrióji pãprika, pãprika (1)

Ahi pepper – jalapeno peppers (Capsicum baccatum) subspecies, the South American pepper.
See. chilli, red pepper

© Paprika/Paprika

6 Rgp


Pãprika (1) [vengr., serbų-chorv. paprika < papar – pipiras] – bulvinių šeimos pietų kraštų daržų augalas, vedantis pailgus, panašius į ankštį raudonus aitrius vaisius (Capsicum annuum), kilęs iš Pietų Amerikos (Meksikos, Brazilijos); jo vaisius. Tai prieskoninė daržovė.
Paprikos dar majų buvo vartojamos kaip vaistas. Europoje žinoma nuo XVI amžiaus. Manoma, kad papriką atvežė Kolumbas, kadangi pirmą kartą paprika paminėta Viduramžiais Ispanijos rašytiniuose šaltiniuose. Vengrijoje pradėta auginti nuo 1585 metų. Vengrišką papriką iš Indijos atnešė turkai. Iš Vengrijos pateko ir į Lietuvą, tačiau dėl klimatinių sąlygų mažai paplitusi.
Stiebas status, neryškiai bambliuotas, iki 150 cm aukščio. Lapai kiaušiniški, elipsiški, lygiakraščiai. Žiedai balti. Vaisius – pailgai nusmailėjusi, cilindriška arba rutuliška, žalia, geltona, oranžinė, raudona, violetinė arba ruda uoga.
Auginamos įvairios paprikos rūšys dėl valgomų vaisių. Svarbiausios iš jų:
1. Uoginė paprika (Capsicum baccatum). Priklauso Pietų Amerikos adži pipirai.
2. Kvapioji paprika (Capsicum cardenasii).
3. Smulkiauogė paprika (Capsicum chacoense).
4. Datulinė paprika (Capsicum chinense). Priklauso aštriausi naga ir habanero pipirai.
5. Aukštoji paprika (Capsicum eximium).
6. Segtukinė paprika (Capsicum flexuosum).
7. Krūminė paprika (Capsicum frutescens). Priklauso kajeno ir tabasko pipirai.
8. Gauruotoji paprika (Capsicum pubescens).
9. Vienmetė paprika (Capsicum annum). Priklauso saldžiosios paprikos, aštrūs jalapeno pipirai, čiltepinai.
Skiriami du paprikos porūšiai:
1. Karčioji paprika (tik kaip prieskonis). Jos ankštys naudojamos marinuojant, rauginant agurkus.
2. Saldžioji paprika (tik maistui kaip daržovė).
Aitriosios paprikos žymiai turtingesnės angliavandenių, baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Jos stipraus aromato ir labai aštraus skonio, vartojamos patiekalams pagardinti.
Vaisius nesultingas, daugiasėklis, apvalus arba pailgas, raudonas, geltonas arba žalias. Paprikos būna įvairaus aštrumo; labai švelnios arba labai aštrios.
Turi karčiųjų bei aitriųjų medžiagų, beta karotino, vitamino C bei flavonoidų, vitaminų P, B1, B2, B6, E, PP, nemažai angliavandenių, baltymų, eterinių aliejų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio, geležies ir kalio). Raudonose saldžiosiose paprikose žymiai daugiau karotino (provitamino A) nei žaliose. 100 g paprikų yra 29 kcal.
Paprikos saugo nuo auglių susidarymo, jose esančios veikliosios medžiagos stiprina kraujagysles, naikina infekcinių ligų sukėlėjus, padeda peršalus, malšina uždegimus, šarmina organizmą, saugo nuo aterosklerozės, naikina žalingas bakterijas, skatina tulžies išsiskyrimą, gerina apetitą, stimuliuoja virškinimo procesus, gerina kraujodarą ir kraujo sudėtį, skatina šlapimo išsiskyrimą, malšina skausmą, skatina prakaitavimą, malšina karščiavimą, mažina cukraus kiekį kraujyje ir plečia kraujagysles.
Saldieji pipirai yra ryškiai raudoni, žali, gesvi, melsvi ir vartojami švieži be sėklų. Kartieji pipirai yra pailgos formos, smailiais galais, lygūs, jie džiovinti sumalami kartu su sėklomis. Jų dedama į padažus, marinatus, kepsnius.
Stambūs ir smulkūs aitriųjų paprikų vaisiai dažniausiai naudojami sriuboms, padažams, mėsos patiekalams, konservams paskaninti. Aitriosios paprikos suteikia padažams ypatingą skonį ir sužadina apetitą. Vartojamos džiovintos ir maltos.
Vaisius valgomas virtas, keptas, troškintas, raugintas, marinuotas ir konservuotas. Konservuoti galima įvairios brandos vaisius: nupjaunami vaiskočiai, išimamos viduje esančios sėklos bei minkštimas ir gerai išplaunama.
Žali, geltoni ir raudoni saldžiosios paprikos vaisiai vartojami švieži ir konservuoti: įdaromi, jų dedama pagardinti sriuboms, troškintai mėsai, įvairiems tautiniams valgiams, daržovių salotoms, padažams. Rauginamos paprikos ankštys. Saldžiosios paprikos vaisiai marinuojami vieni ir su kitomis daržovėmis, jų dedama raugiant kopūstus. Žali ir geltoni vaisiai valgomi troškinti ir įdaryti.
Iš paprikos vaisiaus gaminamas aštrus padažas, taip pat prieskoniai: gaminimo metu sausi, raudoni paprikos vaisiai plaunami ir džiovinami arba malama akmeniniais ir plieniniais volais. Malūnininkas nustato, kiek atskirai surinktų paprikos sėklų turi būti malama kartu su vaisiais. Malimo metu pasiekiama aukšta temperatūra lemia produkto spalvą ir priverčia iš grūdelių sunktis sėklų aliejų, kuris lemia prieskonio aštrumą. Malimo temperatūra griežtai kontroliuojama. Lengvas paprikos natūralaus cukraus karamelizavimasis suteikia prieskoniui malonų kvapą.
Po malimo griežtai tikrinama gauto mišinio kokybė, prieskoniai klasifikuojami. Jei mišinys atitinka visus kokybės reikalavimus, yra pilstomas į pakuotes, priskiriamas atitinkamas pavadinimas.
Paprika naudojama degtinei bei likeriams gaminti, vartojama vietoj juodųjų ar kvapiųjų pipirų. Tai pagrindinis virtuvės prieskonis ir vienas pagrindinių daugybės patiekalų sudedamųjų dalių Vengrijoje, pavyzdžiui, ruošiant vengrų guliašą. Amerikiečiai labai dažnai paprikas naudoja kaip pagardą ant žuvies, kiaušinių, sūrio ir daržovių troškinių, o Maroko kulinarai – gamindami salotas bei įvairius patiekalus iš pomidorų. Maroke paprikos maišomos su sviestu, margarinu ar aliejumi ir taip pagerinamas žuvies ar paukštienos skonis. Ispanijoje paprikomis paskaninami ryžiai, jūros gėrybės, dešros.
Plg. aitrióji pãprika, saldžióji pãprika
Žr. marinãvimas (1), pipìrai dgs. (2), raugìnimas (1)

Paprika [Hungarian., Serbian. Pepper < Papara – Pepper] – solanaceous southern edges of the vegetables, leading elongated, similar to the tight red giving off pungent fruit (Capsicum annuum) is native to South America (Mexico, Brazil), and its fruit. This vegetable avocado.
Chilli Maya was still used as a medicine. Known in Europe since the sixteenth century. It is believed that Columbus brought chilli, pepper for the first time since the Middle Ages in Spain mentioned in written sources. Hungary started to grow from year 1585. Hungarian paprika from India brought the Turks. In Hungary and came to Lithuania, but due to climatic conditions have a low prevalence.
The stem of the status, obscured bambliuotas up to 150 cm in height. Leaves egg-shaped, elliptically, leg. Flowers are white. Fruit – nusmailėjusi elongated, cylindrical or spherical, green, yellow, orange, red, brown or purple berries.
Peppers grown in various types of edible fruit. The most important of them:
1st Jalapeno (Capsicum baccatum). Owned by the South American pepper Ada.
2nd Sweet pepper (Capsicum cardenasii).
3rd Small berry-shaped pepper (Capsicum chacoense).
4th Date pepper (Capsicum chinensis). Owned by Severe nail and habanero peppers.
5th High pepper (Capsicum eximium).
6th Pin pepper (Capsicum flexuosum).
7th Indigenous pepper (Capsicum frutescens). Owned Cayenne pepper and Tabasco.
8th Ajuga pepper (Capsicum pubescens).
9th Temporary pepper (Capsicum annum). Owned by sweet red peppers, spicy jalapeno pepper.
Peppers, two subspecies:
1st Bitter sweet pepper (only as a condiment). Its pods are used for pickling, tanning and cucumbers.
2nd Sweet pepper (only food such as vegetables).
Chili peppers much richer in carbohydrates, protein, minerals and vitamins. They are very strong aroma and pungent flavor, used for seasoning dishes.
The fruit is juicy, rich seeds, round or oblong, red, yellow or green. Peppers can be of different sharpness, very mild or very spicy.
Must chili and bitter substances, beta-carotene, vitamin C and flavonoids, vitamin P, B1, B2, B6, E, PP, and a number of carbohydrates, proteins, essential oils, organic acids, minerals (calcium, phosphorus, magnesium, iron and potassium). Red sweet peppers much more carotene (provitamin A) than the green. 100 g sweet pepper contains 29 calories.
Chilli protects against tumor formation, they contain the active substance strengthens blood vessels, kill infectious pathogens, helps colds, soothes inflammation, the body alkaline, protects against atherosclerosis, kills harmful bacteria, stimulates bile secretion, improves the appetite, stimulates the digestive process, improves blood and blood composition, promote the urinary excretion, suppress pain, promotes perspiration, soothes fever, reducing blood sugar and blood vessels to expand.
Sweet peppers are bright red, green, gesvi blue, and used fresh seedless. Bitter pepper is the elongated shape of the peaks at the ends, equal, they should be ground together with dried seeds. They are added to sauces, marinades, barbecue.
Large and small chilli fruit is used in soups, sauces, meat dishes, canned flavor. Green chili sauces give a special flavor and stimulates the appetite. Use of dried and minced.
Fruit eaten boiled, fried, steamed, fermented, pickled or preserved. Canned fruit can be of different maturity: cut peduncles, removable inside seeds and pulp, and wash well.
Green, yellow and red sweet peppers and fresh fruit used in preserves and filled with their added seasoning soups, stew, various folk meals, vegetable salads, sauces. Fermentation chili pods. Sweet peppers pickled fruits and some other vegetables, they are added raugiant cabbage. Green and yellow fruits eaten baked and stuffed.
In pepper fruit produced by spicy sauce, and spices: the production of dry, red chilli fruit be washed and dried, or grinding stone and steel rollers. Miller set the number of separately collected chilli seeds must be grinding together with fingers. Grinding is achieved at high temperature due to the color of the product and makes the grains soak seed oil, which determines the sharpness of spice. Grinding temperature is strictly controlled. Easy chili natural sugar caramelized tinge pleasant smell.
After grinding the resulting mixture of strict checks the quality of spices are classified. If the mixture meets all quality requirements are sold in packages include the name.
Paprika is used to produce vodka and liqueurs, to be used in place of black pepper and flavoring. This is the main cooking spice and is one of many dishes of ingredients in Hungary, for example, the preparation of Hungarian goulash. Americans are very often used as a condiment paprika on fish, eggs, cheese and vegetable stew, and cook Moroccan – producing a variety of dishes and a salad of tomatoes. Morocco peppers mixed with butter, margarine or oil, and thus improve the taste of fish or poultry. Spain made delicious pepper rice, seafood, sausages.
Cf. chilli, sweet red pepper
See. marinating, peppers, tanning (ferment)

© Pipirai/Peppers

6 Rgp


Pipìrai dgs. (2) – šiltųjų kraštų pipirinių šeimos augalo (daugiamečio vijoklio) (Piper nigrum) kaulavaisiai ar jų milteliai, vartojami prieskoniams. Tai Azijos vijoklinio augalo juodojo pipiro (Piper nigrum) tamsūs apskriti vaisiai, priskiriami vaisinių prieskonių grupei.
Kilo iš senovės Indijos (iš sanskrito “pilpali”). Senovės graikai naudojo pipirus rečiau negu romėnai. Graikų gydytojas Hipokratas (460-377 m. pr. Kr.) ir filosofas Teofrastas (372-287 m. pr. Kr.) rašė apie pipirus ir jų naudą. XV amžiuje Kolumbas savo laivu “Santa Marija” plaukdamas į Indiją atsidūrė Amerikoje ir vietoj juodųjų atrado kvapiuosius pipirus.
Indų legendos ir mitai teigia, kad juodieji pipirai priverčia žmones išpasakoti didžiausias paslaptis.
Raudonieji pipirai kilę iš Pietų Amerikos (Meksikos) ir priklauso bulvinių šeimai, jie yra bulvių ir pomidorų giminaičiai, o juodieji pipirai – iš Rytų Indijos, Malajų archipelago salų.
Pirmieji europiečiai, paragavę juodųjų pipirų, buvo graikai, Aleksandro Makedoniečio kariai, 327 m. pr. Kr. keliavę į Indiją. Vėliau pipirų į Europą atveždavo senovės Romos pirkliai, intensyviai prekiavę su Indija.
Nuo XVI a. pipirai buvo pardavinėjami vaistinėse kaip gydomoji priemonė.
Pasaulyje išvesta apie 2000 pipirų rūšių, kurios viena nuo kitos skiriasi forma, spalva, aitrumu. Jų vaisiuose yra daug aliejų (eterinių, riebalinių), vaško, dažomųjų medžiagų, vitaminų P, B grupės, C. Pagal pastarojo vitamino kiekį kai kurios pipirų rūšys lenkia visas daržoves (100 g pipirų yra iki 300 mg askorbo rūgšties).
Pipirų kokybė nustatoma, vertinant kvapo intensyvumą, aštrumą, dydį, spalvą ir kiekvieno žirnelio svorį. Aukštos kokybės pipirai yra vienodo dydžio ir vienodos spalvos.
Švieži neprinokę vaisiai būna žali ir aitrūs. Jie yra svarbiausias populiarių prancūziškų prieskonių komponentas.
Kulinarijoje vartojami juodieji ir baltieji, kvapnieji ir raudonieji pipirai (arba paprika).
Baltieji pipirai aštresnio skonio negu juodieji, tačiau ne tokie kvapnūs. Juodieji pipirai nuo baltųjų skiriasi tik paruošimo technologija. Norint gauti juoduosius pipirus, kekės skinamos dar žalios, vos ėmus rausti apatinei uogelei, ir tuoj pat džiovinamos, o baltieji gaunami jau prinokus uogoms, nulupus nuo grūdų žievelę. Juodieji pipirai yra aštresnio skonio negu baltieji, o žalieji pipirai daugiausia vartojami padažams ir salotoms gaminti.
Žalieji, juodieji ir baltieji pipirai renkami nuo to paties krūmo, jų spalva priklauso nuo to, kokiu metu renkamas derlius.
Gaminant patiekalus, vartojami malti ir nemalti baltieji ir juodieji pipirai. Nemalti juodieji ir baltieji pipirai dedami į sriubas, marinatus, sūdomą ar rauginamą maistą, padažus, verdamą ar troškinamą mėsą, žuvį, drebučiais apipilamus valgius. Malti juodieji ir baltieji pipirai vartojami įvairiems valgiams, maltai mėsai (faršui), įdarams pagardinti, taip pat į gatavus patiekalus.
Virtuvėje pipirai tinka net ir kai kuriuose saldžiuose patiekaluose – meduoliuose. Dauguma salotų ir mišrainių (špinatų, pupelių, ypač pomidorų) įgauna skonio pilnatvę pridėjus pipirų. Tinka varškės ir fermentinių sūrių patiekalams.
Juodieji ir baltieji pipirai auginami Indijoje, Vietname, Filipinuose, Indonezijoje.
Kvapniuosius pipirus pirmieji pradėjo vartoti actekai, skanindavę jais šokolado gėrimą. Ispanai atvežė į Europą (Angliją), o iš čia paplito po kitus kraštus. Tai tropinio mirtinių šeimos medžio džiovinti vaisiai. Jų grūdeliai lygūs, neraukšlėtas paviršius, stambūs, įvairių atspalvių ruda spalva, aštrus skonis, kvepia kaip gvazdikėlių, juodųjų pipirų, muskato riešuto ir cinamono mišinys.
Kvapieji (kvepiantieji) pipirai dedami į marinatus ir padažus, sriubas, dažnai įeina į įvairius prieskonių mišinius. Pramoniniu būdu gaminama kvapniųjų pipirų esencija (aliejus) vartojama kaip aromatizuojantis priedas likerių gamyboje ir kitur. Naudojami dešroms, degtinės ir likerio gaminiams, laukinių žvėrių bei paukščių patiekalams ir konditerijos gaminiams pagardinti.
Europietiškoje virtuvėje kvapieji pipirai naudojami gardinant žuvies, mėsos, ypač švelnios paukštienos, ėrienos ar veršienos, daržovių patiekalus. Jų taip pat dedama į mėsiškas sriubas, padažus. Sveikų ar maltų pipirų dedama į konservus, daug jų sunaudojama transportuojant žuvį (čia jie veikia kaip antiseptikas) ar gaminant žuvies valgius, gaminant saldžiuosius patiekalus, desertą su šokoladu.
Kvapieji pipirai yra visžalio medžio (Primenta officinalis), kuris auga Centrinėje ir Pietų Amerikoje bei Vest Indijoje, džiovinti rudi vaisiai, kurie vartojami ir kepinių (kalėdinių kepinių, keksų, sausainių) skoniui, spalvai ir aromatui pagerinti.
Raudonieji pipirai – tai karčiųjų ankštinių pipirų džiovintos ir sumaltos ankštelės. Jie auga Kryme, Kaukaze. Pipirų spalva raudona, skonis aštrus, deginantis, kvapas silpnokas, būdingas raudoniesiems pipirams.
Raudonųjų pipirų (arba paprikos) dedama į sriubas, troškintą mėsą, marinatus. Tiek kvapniųjų, tiek raudonųjų pipirų tėvynė – Centrinė ir Pietų Amerika.
Rožiniai pipirai yra pipirinių šeimai priklausančio augalo (Schinus terebinthifolius) vaisiai, kilę iš Pietų Amerikos, kurioje surenkamas didžiausias šių pipirų derlius.
Rožinių pipirų kvapas labai neryškus, truputį primenantis juoduosius ir baltuosius pipirus, bet, sumalus grūdelius, jis išryškėja.
Kulinarijoje švelnūs ir aromatingi, neturintys deginančio aštrumo rožiniai pipirai tinka daugeliui patiekalų, pradedant mėsos ir žuvies bei daržovių ir baigiant desertais, kepiniais, kur jie gali pakeisti gvazdikėlius, paskaninti. Tačiau negali pakeisti juodųjų pipirų.
Juodieji pipirai – tai visai išdžiūvę vaisiai; jų aromato nesumaišysi su jokiu kitu kvapu. Ką tik sumalti pipirai sustiprina daržovių, mėsos, žuvies ir netgi šviežių vaisių skonį. Vienas žinomiausių mėsos patiekalų, skaninamų rupiai grūstais pipirais, yra pipirinis žlėgtainis. Maltus juoduosius pipirus geriausia berti baigiant kepti, nes ilgai kaitinami mažiau kvepia.
Juodieji pipirai naudojami sriuboms, padažams, daržovių salotoms, visų rūšių mėsos produktams, žvėrienai gardinti. Jų dedama ruošiant pikantiškus Savojos kopūstus, pupeles, žirnelius, guliašą, kiaušinių valgius, sūrius, žuvį, marinuojant įvairius produktus, kepant imbierinius sausainius. Daug pipirų sunaudojama gaminant dešras.
Saldūs ir pieniški patiekalai gardinami pipirais stengiantis paryškinti jų skonį. Jų dedama patiekiant ananasus, moliūgus, braškes.
Baltieji pipirai – tai sėklos, nuo kurių atskirtas apyvaisis. Jie aštresnio skonio nei juodieji, bet ne tokie kvapūs. Jie labai pagerina kiaušinių, ypač įdarytų, skonį, labai tinka žuvienei ir žuvies drebučiams. Neretai pakeičia imbierą. Be to, gardinami pieno ir grietinės patiekalai, bulvių košė, skaninami virti mėsos ir žuvies valgiai, omletai, baltieji padažai ir sriubos.
Minkštais švelnaus skonio baltaisiais pipirais nuo seno gardinamas vynas. Tikėta, kad taip vynui suteikiamos trokštamos meilės gėrimo ypatybės.
Žalieji pipirai renkami dar žali, net nepradėję nokti. Juos paruošti kiek sudėtingiau nei kitų rūšių pipirus. Tinkamai paruošti žalieji pipirai išsiskiria švelnesniu skoniu, ne tokiu ryškiu kvapu, tačiau jie vis tiek turi būti kokybiški, pakankamai aromatingi ir aštrūs. Todėl parinkti ir ruošti prieskoniams žaliuosius pipirus gali tik patyrę darbuotojai. Parduotuvėse parduodama kekėmis arba po vieną džiovintų, užšaldytų ar acte marinuotų žaliųjų pipirų.
Kartieji pipirai kaip pagrindiniai prieskoniai vartojami pupelėms, o maišomi su kitais prieskoniais – daugeliui kitiems patiekalams gardinti: žirniams, lęšiams, grybams, žirnių, daržovių, vištienos, bulvių, pomidorų sriuboms, mėsos sultiniui, guliašui, maltai mėsai, veršienai, avienai, kepenims, jautienai ir kiaulienai, žaliosioms, agurkų, morkų, burokėlių, salierų, pomidorų, kopūstų salotoms, keptoms bulvėms, marinuotai silkei, karpiui, antienai, vištienai, žvėrienai ir laukinių paukščių mėsai.
Pakuojami į popierinius pakelius ar kartonines dėžutes.
Pakuotė turi apsaugoti pipirus nuo šviesos ir nepraleisti oro, kad neišsikvėptų. Geriausia laikyti nemaltų pipirų atsargas, sandariai uždaromame stikliniame arba porcelianiniame inde, vėsioje ir sausoje patalpoje. Juos smulkinti (malti, trinti) geriausia nedideliais kiekiais tam skirtais malūnėliais.
Kvapieji pipirai lemia Skandinavijos šalyse ruošiamų žuvų (ir silkės) saldoką skonį. Jamaikoje, kur surenkami kokybiškiausi šios rūšies pipirai, populiarus kvapiųjų pipirų ir romo gėrimas. Kvapieji pipirai yra ir vienas iš benediktino gėrimo komponentų, o sveikų pipirų dedama į grogą, karštą vyną.
Viduržemio jūros valstybėse bei Prancūzijoje rožiniais pipirais gardinami žuvies ar nežuvinių jūros produktų valgiai.
Statistika rodo, kad Indija – viena didžiausių pipirų tiekėjų pasaulyje. Antroji pagal užauginamų pipirų kiekį – Indonezija. Brazilija – trečioji pipirų augintoja. Ši šalis yra pagrindinė baltųjų pipirų gamintoja. Brazilijos pipirai išsiskiria lygiu, labai juodu paviršiumi bei grietinėlės spalvos vidumi. Brazilija yra pagrindinė baltųjų pipirų, kurie gaminami, pašalinant juodąją žievelę nuo branduolio, gamintoja.
Pipirai auginami ir Tailande, tropinėje Afrikoje, Kuboje ir kituose tropiniuose regionuose.
Žr. pãprika (1), príeskonių darnà

Peppers – the edges of warm pepper family plant (multi-climbers) (Piper nigrum), stone or powder, used as spices. This Asian climbing plant of black pepper (Piper nigrum), round dark fruit, spices include fruit group.
Originated from ancient India (from Sanskrit “pilpali“). The ancient Greeks used the pepper is lower than the Romans. Greek physician Hippocrates (460-377 BC. BC). Teofrast and philosopher (372-287 BC. BC) wrote about the peppers and their benefits. Fifteenth century, Columbus his ship “Santa Maria“ called at the India found themselves in America and found instead of aromatic black pepper.
Hindu myths and legends claim that the black pepper makes people tell the biggest mystery.
Red peppers come from South America (Mexico) and belong to the potato family, they are relatives of potato and tomato, and black pepper – from eastern India, the Malay archipelago.
The first Europeans tasted of black pepper, it was the Greeks, Alexander’s soldiers, 327 Ave. BC. traveled to India. Later pepper in Europe delivering the ancient Roman merchants traded extensively with India.
Since the sixteenth century Pepper was sold in pharmacies as a therapeutic tool.
Around 2000 the world bred pepper species, which differ in shape, color and pungency. Their fruit is a lot of oil (essential, fatty), waxes, coloring agents, vitamin P, B, C. According to the latter’s vitamin content, some types of peppers ahead of all the vegetables (pepper 100 g to 300 mg of ascorbic acid).
Pepper to the quality of the assessment of odor intensity, sharpness, size, color and weight of each pill. High-quality pepper is the same size and same color.
Fresh unripe fruit is green and peppery. They are a key component of the popular French-flavored.
Culinary use of black and white, aromatic, and red pepper (or chilli).
White pepper sharper flavor than black, but not as flavourful. Black pepper is different from white only preparation technology. To get black pepper, bunches harvested still green, just flush the lower uogelei addressed, and as soon as dry, white and come already ripe berries, rind removed from grain. Black pepper is a sharper flavor than white, and green peppers are mainly used in sauces and salad products.
Green, black and white pepper are collected from the same bush, the color depends on what crop is elected.
Cooking, use of ground and ground white and black pepper. Ground black and white pepper are added to soups, marinades, cured or fermented foods, sauces, boiled or stewed meat, fish, jelly showered with food. Ground black pepper and white are used for various meats, minced meat (minced meat) seasoned stuffing, as well as the finished dishes.
Pepper for the kitchen and even some sweet dishes – gingerbread. Most of the salads and salad (spinach, beans, tomatoes in particular) takes the fullness of flavor by adding peppers. Suitable for cottage cheese and cheese dishes.
Black and white pepper grown in India, Vietnam, Philippines, Indonesia.
Aromatic pepper Aztecs were the first to use, they skanindavę chocolate drink. Spaniards brought to Europe (England), and from there spread to other countries. This is a fatal tropical dried fruits of the family tree. Their grain, smooth, smooth-faced surface, large, various shades of brown, pungent taste, smells like cloves, black pepper, nutmeg and cinnamon mixture.
Allspice peppers are added to marinades and sauces, soups, often incorporated into a variety of spice blends. Commercial production of aromatic pepper essence (oil) is used as a flavoring additive in the manufacture of liqueurs, and elsewhere. Used in sausages, vodka and liqueur products, wild game and poultry dishes and pastry spice.
In a European kitchen pepper flavoring used gardinant fish, meat, particularly poultry gentle lamb or veal, vegetable dishes. They also added to the meaty soups, sauces. Whole or ground pepper are added to the preserved much of their consumption of fish during transportation (where they act as preservatives) or manufacture of fish meals, the production of sweet dishes, desserts and chocolate.
Aromatic pepper is a evergreen tree (Primenta officinalis) which grows in Central and South America and West Indies, brown dried fruit, and are used in baking (Christmas cake, muffins, biscuits), flavor, color and flavor better.
Red pepper – a bitter, dried chili pods and ground. They grow in the Crimea, the Caucasus. Color red peppers, spicy taste, burning, odor rather weak, characterized by red peppers.
Red pepper (or chilli), added to soups, braised meat, the marinade. Both aromatic and red pepper motherland – Central and South America.
Pink pepper is the pepper family plant (Schinus terebinthifolius) fruit, originating from South America, used to hold the highest yield of pepper.
Pink pepper flavor is very blurry, a bit reminiscent of black and white pepper, but, milling grain, it is pronounced.
Eyeglass sweet and aromatic, not burning sharpness of peppers, rose for a number of dishes, from meat and fish and vegetables, and ending with desserts, pastries, where they can change the cloves, spice. However, not replace black pepper.
Black pepper – it’s quite dried fruit, and their flavor mixed with any other scent. I just crushed pepper enhances vegetables, meat, fish and even fresh fruit flavor. One of the most famous meat dishes are flavored with coarsely ground pepper crowd is pepper steak. Minced black pepper end of tears best fried, as long roasting smells less.
Black pepper used in soups, sauces, vegetables, salads, all kinds of meat products, game Gardini. They are placed in the preparation of savory Savoy cabbage, beans, peas, goulash, egg dishes, cheese, fish, marinating a variety of products, baked ginger biscuits. Many of pepper is used in the manufacture of sausages.
Sweet and milky dishes gardinami pepper trying to highlight their flavor. They added supply of pineapples, pumpkins, strawberries.
White pepper – is the seed from which separated pericarp. They are sharper flavor than black, but no such smell. They are considerably improves the eggs, especially filled with flavor, are very suitable for fish flesh and fish gelatin. Often replaces ginger. In addition, is delicious milk and sour dishes, mashed potatoes, made delicious cooked meat and fish dishes, an omelet, white sauces and soups.
Soft sweet taste of white pepper from the old have a good wine. It was believed that wine is the drink of love given desired properties.
Green peppers are still green are collected, has not even mature. They are prepared far more difficult than other types of pepper. Properly cooked green peppers released mellow taste, not to the strong smell, but they still must be of good quality, aromatic, and spicy enough. Therefore, selection and preparation of spices green pepper can only by experienced personnel. Shops of hands or one of dried, frozen or pickled green pepper vinegar.
Bitter pepper as the main spices used in the beans, and mixed with other spices – most of the other dishes Gardini: peas, lentils, mushrooms, peas, vegetables, chicken, potato, tomato soup, meat broth, goulash, minced meat, veal, lamb, liver, beef and pork, green, cucumber, carrots, beets, celery, tomatoes, cabbage salad, fried potatoes, pickled herring, carp, duck, chicken, game meat and wild birds.
Packed in paper bags or cardboard boxes.
Packaging must protect from light pepper and air tight, that could play out. Best store unground pepper stock sealed glass jar or porcelianiniame, cool and dry place. They are grinding (grinding, mashing) is best in small quantities for a grinder.
Allspice, pepper due to the Scandinavian countries are prepared fish (and herring), slightly sweet flavor. In Jamaica, where the highest quality collection of this type of pepper, a popular flavoring pepper and rum drink. Aromatic pepper is one of the Benedictine and beverage ingredients, healthy and pepper are added to the grog, hot wine.
Mediterranean countries such as France and pink pepper makes delicious fish and seafood dishes.
Statistics show that India – one of the largest suppliers of pepper in the world. The second and producing quantities of pepper – Indonesia. Brazil – third pepper growers. This country is a major producer of white pepper. Brazilian pepper is excreted at the level of the surface is black and cream-colored interior. Brazil is the main type of white pepper, which is produced by removing the rind from the black kernel of production.
The peppers are grown in Thailand, tropical Africa, Cuba and other tropical regions.
See. pepper, spicy sustainability

© Pipiras/Pepper

6 Rgp


Pipìras (2) – šiltųjų kraštų augalas, kurio kaulavaisiai vartojami prieskoniams (Piper); jo vaisius.
Gausiai lapotas, liaunas augalo stiebas užauga iki 12-15 m. Iš stiebo dar išauga orinės šaknys, kuriomis pipiras kabinasi į kitus augalus ar atramas, o pasiekusios žemę šios šaknys padeda išmaitinti ir patį augalą. Pipiro lapai stambūs, 8-12 cm ilgio, odiški, blizgantys, tamsiai žalia viršutine puse ir šviesiai žalia apačia. Žiedai smulkūs, balkšvai žalsvi, sutelkti kekėse, kiek primenančiose raudonųjų serbentų žiedynus. Vaisiai – sultingi, apvalūs žirnelio dydžio kaulavaisiai. Kekėse būna po 20-30 vaisiukų. Neprinokę pipirai esti šviesiai žali, nokdami gelsvėja, tampa oranžiniai, o visai prinokę pasidaro raudoni. Kekės vaisiai prinoksta ne vienu metu, todėl jie skinami ne visi kartu, po kelis. Tokie pipirai perrenkami ir apdorojami, taip paruošiami prieskoniai.
Žr. pipìrai dgs. (2)

Pepper – warm edge plant, a stone used as spices (Piper), and its fruit.
Profusely leafy, slender stem of the plant can grow up to 12-15 In the stem still rising overhead roots to cling to the pepper plants, or other restraints, and reached the land of the roots and helps to feed the plant itself. The pepper leaves large, 8-12 cm long, leathery, glossy, dark green upper side and a light green underside. Flowers are small, pale greenish, focused on a single stalk of the fruit increased, the rings, how many red currant-like raceme. Fruit – succulent, round pearl size stone. Bunch is 20-30 after small fruit. Unripe pepper justifies pale green. When ripening, becoming yellowish, becoming orange and red gets quite ripe. Clusters of the fruits mature at the same time, so they picked at together, after a few. These peppers are processed and re-elected, and prepared spices.
See. peppers

%d bloggers like this: