Archyvas | © Receptai RSS feed for this section

© Chačapuris

21 Geg

© Chačapùris (2) (kitaip – chačiapùris (2)) [gruz. chaciapuri, khachapuri] – nacionalinis gruzinų (ir Kaukazo tautų) patiekalas – trapus mielinis pyragėlis ar sluoksniuotos tešlos paplotėlis, įdarytas sūryme brandintu fermentiniu sūriu, mėsa ar žuvimi. Gali būti su fermentinio ir varškės sūrių įdaru.

10

Chačapurių receptūra Gruzijoje įvairuoja, nelygu kuriame regione gaminami. Valgiui tradiciškai naudojami miltai, rūgpienis (jogurtas arba kefyras), kepimo milteliai, druska, įdarui – įvairūs sūriai (mocarela, feta (brinza)), kiaušinis, žalumynai (petražolės, krapai), patepimui – ne lydytas, o paprastas sviestas. Tešla užminkoma, kuriam laikui paliekama išbrinkti. Sūriai susmulkinami ir sumaišomi su kiaušiniu ir žalumynais. Įdaras turi būti sūrokas. Jeigu sūriai švelnesni, būtina įberti druskos.

Tešla padalinama į 4 didesnes dalis arba į 8 mažesnes. Didesnės dalys iškočiojamos į apskritimus, į viduriuką dedama įdaro ir kraštai sujungiami.

Iškočiojamas maždaug 0,7 cm storio paplotėlis ir kepama sausoje įkaitintoje keptuvėje po 1,5-2 min. iš kiekvienos pusės.

Iškepęs paplotėlis patepamas sviestu ir uždengiamas lėkšte. Paplotėliai dedami vienas ant kito.

Jei padalinama į 8 dalis, įdaras dedamas tarp dviejų iškočiotų paplotėlių, kraštai gerai sujungiami (galima patepti kiaušinio baltymu).

Plg. čeburèkas

Žr. Grùzijos virtùvė

CHAČAPURIŲ GAMYBA

Tešlai:

Sviesto – 100 g

Verdančio vandens – 1 stiklinė

Kvietinių miltų

Įdarui:

Varškės – 600-700 g

Svogūno laiškų

Česnako skiltelių

Krapų

Druskos

Kiaušinių

Kepimui:

Augalinio aliejaus

1

1. Sviestą supjaustome gabaliukais, leidžiame atvėsti.
2
2. Verdančiu vandeniu užpilame sviestą, įberiame 0,5 g arbatinio šaukšto druskos ir išmaišome su ištirpintu sviestu.
3

3. Suberiame miltus.

4

4. Išminkome elastingą tešlą.
5

5. Įdarui smulkiai supjaustome svogūno laiškus,
6

krapus,

7

česnako skilteles. Viską sutriname grūstuvėje.

8

6. Gautą mišinį išmaišome su varške.
9

7. Padruskiname, įmušame kiaušinį ir kruopščiai išmaišome. Iškočiojame plonai tešlą. Dedame įdaro ir formuojame chačapurius. Kepame įkaitintame aliejuje. Iš tokios tešlos gaminami ir skanūs čeburekai.

 

Reklama

© Čeburekas

12 Rgp

Čeburèkas (2) [turk. çiĝ börek < tiurk.] – plonai kočiotos prėskos tešlos pyragėlis su mėsos įdaru, virtas aliejuje. Tradiciškai pyragaitis kepamas su avienos ir aštrių prieskonių įdaru. Tai Krymo ir Kaukazo pyragėlis, paplitęs Balkanuose, Vidurinėje Azijoje, Lietuvoje.

5

Čeburekai atsirado seniai, jų gimtinė – Vidurinė Azija.

Tradiciškai tinka aviena, tačiau faršo pavidalu naudojama ir kiauliena ar jautiena. Tik su jautiena pyragėliai būna sausi. Dėl gamybos paprastumo pyragėliai priskiriami greitam maistui. Gali būti paprasti, liesi, varškiniai.

Įdarui mėsa su svogūnais sumalama mėsmale, įdedama druskos, pipirų, sultinio arba vandens, padaroma maltinių masė.

Tešla čeburekams užmaišoma kaip ir makaronams. Imama aukščiausios rūšies miltų, druskos ir vandens, tešla gerai iškočiojama apvaliais ratukais. Kraštai aptepami išplaktu kiaušiniu, dedamas įdaras, ant įdaro užlenkiama tešla, ir gaunama pusmėnulio forma. Apipjaunama rantuotu peiliuku ir dedama į įkaitintus riebalus.

Kai viena pyragėlio pusė pagelsta iki auksinės spalvos, apverčiama  ir verdama, kol pagelsta kita pusė. Tikrų iškeptų čeburekų įdaras yra sultingas, todėl jie daromi tik iš kiaušinio dydžio tešlos gabalo. Iškočiojus gaunamas lėkštės dydžio plonas paplotis, iškeptas jis būna ne didesnis nei 20 cm.

Iš kiaušinio dydžio tešlos gabalėlio iškočiojamas plonas paplotis, dėl gražumo paplotį galima apipjauti uždėjus ant jo lėkštę, ant vieno jo krašto sudedamas įdaras, užlenkiama tuščioji dalis, kraštai apspaudžiami pirštais, o paskui šakute taip, kad nebūtų perdurta tešla, nes kepant gali išvarvėti įdaro.

Čeburekai kepami gerai įkaitintuose riebaluose, kol gražiai paskrunda.

Viešojo maitinimo įmonėse tešla kočiojama specialia kočiojimo mašina, todėl pyragėliai minkštesni. Riebalų keptuvėje dedama tiek, kad kepant pyragėliai būtų riebalų paviršiuje.

Netradiciniams čeburekams gaminti naudojamas augalinis aliejus (galima sviesto, taukų), tinka mielinė tešla, o įdarui, be druskos ir pipirų,- įvairūs prieskoniai pagal skonį, smulkinti svogūnai, česnakai, morkos, grybai, rauginti kopūstai, kiaušiniai, kefyras (vietoj vandens), soda, riebi grietinė, varškė. 

Iškeptas čeburekas būna paskrudęs ir traškus, skanus ir sotus, skleidžia malonų aromatą. Valgomas karštas nuo vieno smailiojo galo, kitame žemutiniame renkasi įdaro sultys.

Lietuvos totoriai plikytai čeburekų tešlai užvirinti ima vandens su saulėgrąžų aliejumi, druskos, suberia kvietinius miltus D-550 ir viską kuo skubiau gerai suplaka. Ataušina ir įmuša kiaušinį, įpila degtinės, po truputį įberia kvietinių miltų ir išminko kietą tešlą. Tešla suvyniojama į maisto plėvelę ir padeda valandai į šaldytuvą. Po to dar kartą išminkoma. Gerai paruošta tešla kočiojant nelimpa prie kočėlo. Vienam čeburekui imama apie 84 gramus tešlos.

Tradicinis totoriškų čeburekų įdaras: labai smulkiai supjaustoma liesa aviena, dedama avies lajaus, svogūnų, česnakų, viskas sumaišoma su airanu (dabar – kefyru), pagardinama druska, maltais juodaisiais pipirais ir maltomis kalendromis arba smulkiai supjaustytomis šviežiomis kalendromis.

Totoriškam brinzos įdarui brinza arba fetos sūris supjaustomas smulkiais kubeliais ir išmaišoma su smulkiai supjaustytais bazilikais, smulkiai supjaustytomis šviežiomis kalendromis ir smulkiai supjaustytomis šviežiomis petražolėmis.

Totoriškam migdolų įdarui migdolai nuplikomi verdančiu vandeniu ir kiek palaikoma, kad atšoktų odelė, nulupamos rudos odelės, pakepinama, sumalama ir sumaišoma su medumi (arba su išsijota cukraus pudra) ir maltais kardamonais.

Lietuvos totoriai mėsiškus čeburekus patiekdavo apibarstytus smulkiai pjaustytomis šviežiomis kalendromis, čeburekus su brinza apibarstydavo smulkiai supjaustytomis mėtomis, saldžiuosius čeburekus duodavo su medumi atskirame inde.

Lietuviškam čeburekui nuo seno naudojamas aliejuje apkepintų baravykų su svogūnais ir mėsos (jautienos, riebios kiaulienos) įdaras. Smulkiai supjaustyti apkepinti baravykai su svogūnais nugarinami ir išmaišomi su mėsa, rūgpieniu arba kefyru, pagardinama druska, džiovintais čiobreliais ir maltais juodaisiais pipirais.

Lietuviškam mėsos įdarui naudojama smulkiai supjaustyta jautiena, riebi kiauliena, svogūnai, viskas išmaišoma su kefyru, pagardinama druska, džiovintais mairūnais ir maltais juodaisiais pipirais, o veršienos įdarui – dar ir išspaustomis skiltelėmis česnako, smulkiai supjaustytais krapais ir petražolėmis, pagardinama druska, džiovintais mairūnais ir maltais juodaisiais pipirais.

ČEBUREKŲ GAMYBA

Tešlai:

Kiaušinio trynys – 1 vnt.

1 arbatinis šaukštelis druskos

1,5 arbatiniai šaukšteliai miltelinio cukraus

1 arbatinis šaukštelis degtinės

1 arbatinis šaukštelis augalinio aliejaus

¾ stiklinės vandens

Miltai (2 stiklinės tešlai maišyti ir pusė stiklinės tešlai ant stalo maišyti)

Faršui:

Smulkinta kiauliena (neriebi)

Svogūnai

Smulkinti juodieji pipirai

Druska

Šiek tiek cukraus

Jei įdaras (faršas) tirštas, įpilti šiek tiek šalto vandens, kad būtų sultingesnis. Jei kiauliena riebi, galima sumaišyti su veršiena.

Išminkome minkštą tešlą: imami miltai ir mušamas kiaušinis, tešla maišoma šaukštu, beriama prieskonių ir pamažu pilamas vanduo. Viską sumaišę tešlą minkome rankomis.

1

Į faršą dedame smulkiai pjaustytų svogūnų, smulkintų juodųjų pipirų, druskos, šiek tiek cukraus, puodelį vandens. Vanduo pilamas pamažu ir vis maišoma, kol faršas tampa pakankamai minkštas. Faršas paliekamas „pasimarinuoti“.

2

Išminkytą tešlą įdedame į plastikinį maišelį ir leidžiame tešlai „pailsėti“ šaldytuve arba vėsioje vietoje apie 40 minučių. Čeburekus formuojame paprastai. Iškočiojame tešlą į ratą, sulig nedidelės lėkštelės diametru. Pakankamai palaikyta maišelyje tešla tampa elastingesnė (kaip minkštas plastilinas). Paminkome dar kartą, atplėšiame nedidelį būsimo čebureko ruošinio gabalėlį, kurį kočėlu iškočiojame iki 2,5-3 mm storio, į vieną ruošinio pusę plonu sluoksniu dedame šaukštą faršo, o kita ruošinio pusė užlenkiama ant viršaus, kraštai sulyginami pirštais.

3

Po to čeburekas peilių gražiai apipjaustomas. Svarbu kraštuose palikti kuo mažiau tešlos, bet taip, kad jie neatsiklijuotų (apie 5-7 mm). Čeburekas paruoštas ir galima kepti.

Švarioje ir sausoje keptuvėje įpilama apie 1 cm augalinio aliejaus (geriau šviežio nerafinuoto saulėgrąžų), statome keptuvę ant didelės ugnies ir laukiama, kol aliejus įkais. Aliejui įkaitus į keptuvę ratuku dedami čeburekai. Kai tik kepanti pusė tampa it paauksuota, čeburekai verčiami ant kito šono. Kai abi čebureko pusės pasiauksuoja, čeburekas traukiamas iš keptuvės ir dedamas ant servetėlės nusausinimui – kad riebalų būtų ne per daug, o į keptuvę dedama nauja partija.

4

Gerai iškeptų čeburekų plutelė turi būti traški, tačiau atsikandus – minkšta ir kramtoma.

© Šampano gimimo diena

3 Rgp

Šampano gimimo diena

Rugpjūčio 4-ąją šampano gerbėjai visame pasaulyje mini Šampano dieną. Nors šios dienos kilmę ir amžių atsekti sunku, tačiau, kaip ir daugelis nacionalinių maisto bei gėrimų švenčių, ji pagrįsta daugkartiniais paminėjimais įvairiuose istoriniuose šaltiniuose.

Cleto Luzzi. Šampano vakarėlis

Tradiciškai rengiami pusryčiai arba priešpiečiai su šampanu. Prie šampano tinka rafinuoti, bet paprasti užkandžiai – prancūziškos pusryčių bandelės, skrebučiai, saldūs sausainėliai, lašiša ar ikrai, šokoladu glaistytos braškės ar kiti vaisiai. Serviravimo padėklą galima papuošti prie elegantiškų šampano taurių derančiu šviežiu gėlės žiedu.

Sodyboje rekomenduojama prie ant grotelių keptos žuvies ar paukštienos su skrudintomis daržovėmis, derinti rožinį šampaną, kurio charakterį išryškins patiekalams naudojamos kvapiosios žolelės ir šviežios daržovės.

Kamščiai

Putojantys vynai atsirado palyginti neseniai – Viduramžių pabaigoje. Manoma, kad pirmasis putojantis vynas parduotas 1535 metais Langedoko (Languedoc) regione pietinėje Prancūzijoje. XVII a. putojančio vyno gamybos procesas buvo patobulintas. Ir reikėtų dėkoti Pjerui Perinjonui, kuris pirmasis sumaišė įvairių veislių vynuoges ir naudojo ąžuolo žievės kamščius, kuriais buvo galima sulaikyti anglies dioksido prisotintą gėrimą.

 Domas Perinjonas. Dail.Ernenst Nowak

Tai, kad puikus šampano skonis išgaunamas maišant kelias vynuogių rūšis (Pinot Noir, Pinot Meunier ir Chardonnay) dar XVII a. atrado benediktinų vienuolis Domas Perinjonas (Dom Perignon, 1638-1715, tikrasis vardas – Pjeras), kuris tik patobulino gamybos būdą.

 Andrea Landini. Šampano tostas

Kai kurie šaltiniai Domą Perinjoną laiko šampano technologijos išradėju. 1670 metais Domas Perignonas pirmasis atrado vynuogių mišinį, kuris pagerino šampano kokybę. Tuo šampanas tapo prestižiniu gėrimu. Šis aistringai šampano technologijas tobulinęs vienuolis pirmasis nusprendė vynuogių derlių rinkti ne kaip įprasta vasaros pradžioje, o daug vėliau, kas šampanui suteikia gaivesnį ir elegantiškesnį skonį. Be to, jis pirmasis ėmėsi vynuoges spausti tik jas surinkus, prie pat vynuogynų, ir daryti tai itin švelniai, kas radikaliai pagerino gėrimo kokybę.

 Klasikinės formos šampano buteliai

Šampanės regione putojantys vynai pradėti gaminti XVII a. pabaigoje. 1800 metais buvo išrastas klasikinės formos šampano butelis, būtent toks, kokį mes žinome šiandien. Kiek vėliau vienas iš vyndarių Antuanas Mileris (Antoine Miller) išrado nuosėdų pašalinimo iš butelio technologiją. Šampanas, anksčiau drumstas, tapo skaidrus. 1874 metais Viktoras Lamberas (Victor Lambert) sukūrė fermentacijos technologiją, kuri leido padaryti sausą šampaną – briutą (Brut). Nuo XIX a. pabaigos šampano gamyba iki šių dienų nepasikeitė.

Norint pagaminti šampaną, leidžiama naudoti tik septynių veislių vynuoges, tačiau dažniausiai naudojamos tik trys: Chardonnay, Pinot Noir ir Pinot Meunier. Pirmoji vynuogių veislė – balta, likusios dvi vynuogių veislės – raudonos. Tačiau raudonojo šampano nebūna: gaminamas tik rožinis ir baltasis. Cukraus kiekio variantų daugybė; populiariausias yra briutas, beveik be cukraus. Be to, esama tokių variantų kaip Brut Zero (Nature) (be cukraus), Sec (pusiau sausas), Demi-Sec (praktiškai pusiau saldus) ir kai kurie kiti.

 Šampanas rūsyje

Po derliaus nuėmimo (paprastai nesubrandinta) išspaudžiamos vynuogių sultys, kuris supilamas į statines pradiniam fermentavimo procesui. Po tam tikro laiko įvairių statinių fermentuotos sultys sumaišomos (kupažuojamos) ir supilamos į butelius. Į butelius pridedama vyno mielių ir cukraus mišinio. Tada vyno buteliai siunčiami į rūsį, kur vyksta antrinė fermentacija. Rūsyje vyno buteliai iš pradžių laikomi horizontalioje padėtyje, o paskui laikas nuo laiko pasukami ir laikomi nuožulnioje (įstrižoje) padėtyje. Vynas buteliuose laikomas ne mažiau kaip metus.

Po laikymo termino pabaigoje dėl palenktos butelių padėties palaipsniui iš butelių labai atsargiai ištraukius kamščius pašalinamos susikaupusios nuosėdos, vyno tirpale pridedama nedaug cukraus ir buteliai vėl užsandarinami. Anksčiau visa tai buvo daroma rankiniu būdu, tačiau dabar naudojama speciali automatinė technologija.

Po šios operacijos vynai brandinami keletą metų, kai kurie iš jų – tik kelias savaites. Kuo trumpiau vynai brandinami, tuo jų kaina mažesnė.

Šampanu vadinamas tik putojantis vynas, pagamintas Prancūzijos Šampanės provincijoje (tai įtvirtinta Europos Sąjungos saugomų kilmės nuorodų taisyklėse). Kituose regionuose bei šalyse pagamintas panašaus tipo vynas turi būti vadinamas ne šampanu, bet putojančiu vynu. Vis dėlto tokiose šalyse kaip Rusija bei Baltarusija vis dar teisėtai gaminamas “Tarybinis šampanas“ (rus. Советское Шампанское) dėl ten negaliojančių Europos sąjungos įstatymų. Net JAV kai kurie putojančio vyno gamintojai savo produkciją vadina šampanu.

 „Moët & Chandon“

Šiandien vieną populiariausių šampanų pasaulyje gamina vieni didžiausių ir garsiausių šampano namų „Moët & Chandon“.

Geriausi vynai Prancūzijoje kainuoja: patys pigiausi (pavyzdžiui, šampanas Charles de Courance) – 12-18 eurų už 0,75 l butelį, brangiausi – nuo 25 eurų.

Vyno taurė ant ilgo kotelio (flute)

Šampanas geriamas iš pailgų vyno taurių ant ilgo kotelio, kurie vadinami flute. Taurėje pripilama apie du trečdalius gėrimo.

Vaisinis kokteilis

VALENCIJA (Valencia)

Receptas

Vaisinis kokteilis Valencia

Jums reikės (1 porcijai):

likerio APRICOT BRANDY – 20 ml

ledukų

apelsinų sulčių – 20 ml

šampano – 80 ml

Visus komponentus, išskyrus šampaną, suplakame plaktuvėje su ledo gabalėliais ir perpilame į taurę. Taurę pripildome šampanu. Galima papuošti į gėrimą įdėjus ant smeigtuko užmautą vyšnaitę.

Tai vaisinis kokteilis su šampanu, patiekiamas kaip aperityvas.

Vaisinis kokteilis

ČIKAGA (Chicago)

Receptas

Vaisinis kokteilis Čikaga

Jums reikės (1 porcijai):

konjako – 20 ml

COINTREAU – 1 arbatinis šaukštelis

angostūros – 5 lašai

šampano

Konjaką, likerį ir angostūrą sumaišome su ledu ir perpilame į taurę. Taurę pripildome putojančiu vynu. Galima įmesti citrinos žievelės.

Tai vaisinis kokteilis su šampanu, patiekiamas priėmimo metu.

Pastaba. Angostūrà (2) [< kilęs iš Karibų, tačiau prie jo gamybos prisidėjo įvairių tautybių žmonių] – natūralaus augalų atspalvio ir prieskonio, aštraus aromato stiprus gėrimas, gaminamas iš įvairių žolelių ir naudojamas ruošiant pyragus, daržoves, mėsą, kokteilius.

Vaisinis

APELSININIS ŠAMPANO KOKTEILIS (Champagner orange)

Receptas

Apelsininis šampano kokteilis

Jums reikės (1 porcijai) :

likerio CURAÇAO – 20 ml

šampano

Likerį supilame į aukštą taurę, papildome šampanu. Galima papuošti apelsino žievelės spiralę pakabinus ant taurės krašto.

Tai vaisinis kokteilis su šampanu, patiekiamas priėmimo metu.

Gaivinantis

ŠAMPANĖS KOKTEILIS (Champenois)

Receptas

Šampanės kokteilis (Champenois)

Jums reikės (1 porcijai):

likerio APRICOT BRANDY – 5 ml

tirštojo aviečių likerio – 1D

angostūros – 1D

šampano

apelsino griežinėlis, kokteilio vyšnaitės (papuošimui)

Visus komponentus, išskyrus šampaną, sumaišome taurėje ir papildome šampanu. Apelsino griežinėliu papuošiame taurės kraštą. Į jį įsmeigiame smeigtuką su vyšnaite.

Tai gaivinantis Šampanės kokteilis, patiekiamas priėmimo metu.

Pastaba. D arba Dash yra barmenams visame pasaulyje gerai žinomas matavimo vienetas, kurio tūryje tilptų 0,5 ml arba 5 lašai skysčio.

Pastaba. Angostūrà (2) [< kilęs iš Karibų, tačiau prie jo gamybos prisidėjo įvairių tautybių žmonių] – natūralaus augalų atspalvio ir prieskonio, aštraus aromato stiprus gėrimas, gaminamas iš įvairių žolelių ir naudojamas ruošiant pyragus, daržoves, mėsą, kokteilius.

Vaisinis kokteilis

ŠAMPANO SAULUTĖ (Champagner daisy)

Receptas

Šampano saulutė (Champagner daisy)

Jums reikės (1 porcijai):

granatų sirupo – 10 ml

citrinų sulčių – 10 ml

likerio CHARTREUSE (geltono)

šampano

ledo gabalėlių

braškės (papuošimui) – 1 vnt.

Visus komponentus, išskyrus šampaną, suplakame su ledo gabalėliais plaktuvėje ir perpilame į taurę. Įpilame šampano. Braške papuošiame taurės kraštą.

Tai vaisinis kokteilis su šampanu, patiekiamas priėmimo metu.

Karčiai saldus

ŠAMPANO KOKTEILIS (Champagner-cocktail)

Receptas

Šampano kokteilis (Champagner-cocktail)

Jums reikės (1 porcijai):

cukraus gabalėlio

angostūros – 3 D

šampano arba sausojo putojančio vyno

citrinos žievelės skiautelės

Cukraus gabalėlį įdedame į taurę, įpilame angostūros ir papildome vynu arba šampanu. Aromatizuojame citrinos žievele, paskui įmetame ją į gėrimą.

Tai karčiai saldus kokteilis su šampanu.

Pastaba. Angostūrà (2) [< kilęs iš Karibų, tačiau prie jo gamybos prisidėjo įvairių tautybių žmonių] – natūralaus augalų atspalvio ir prieskonio, aštraus aromato stiprus gėrimas, gaminamas iš įvairių žolelių ir naudojamas ruošiant pyragus, daržoves, mėsą, kokteilius.

Pastaba. D arba Dash yra barmenams visame pasaulyje gerai žinomas matavimo vienetas, kurio tūryje tilptų 0,5 ml arba 5 lašai skysčio.

Vaisinis kokteilis

AMARETO FLIRTAS (Amaretto flirt)

Receptas

Vaisinis kokteilis Amareto flirtas

Jums reikės (1 porcijai):

likerio AMARETTO – 20 ml

apelsinų sulčių – 20 ml

sausojo putojančio vyno

apelsino griežinėlio (papuošimui) – ½

kokteilio vyšnaitės (papuošimui) – nebūtina

Visus komponentus, išskyrus vyną, suplakame su ledo gabalėliais plaktuvėje ir perpilame į taurę. Įpilame vyno. Smeigtuką, ant kurio užmauta vyšnaitė, įsmeigiame į apelsino griežinėlį, kuriuo papuoštas taurės kraštas.

Tai vaisinis kokteilis su vynu, patiekiamas priėmimo metu.

Daugiau skaitykite: CheresasVynasVermutasPutojantis vynasSpirituotas vynasŠampanas

Kaip derinti vyną ir valgius

© Tarptautinė arbūzo diena

2 Rgp

Tarptautinė arbūzo diena

Rugpjūčio 3-oji diena – Tarptautinė arbūzo diena. Ne veltui rugpjūtis – šviežių, sultingų daržovių ir vaisių, kartu ir arbūzo bumo metų laikas. Pasaulyje arbūzas pripažintas vasaros karaliumi, vasaros stalo valdytoju.

Iš tiesų arbūzas nėra vaisius, o daržovė – agurkų ir cukinijų giminaitis. Arbūzo tėvynė – ne Azija, o Kalahario dykuma (milžiniška lyguma Afrikos plynaukštėje (Pietų Afrika – Botsvana, Namibija)), kur ir dabar esama laukinių arbūzų.

Į Senovės Kiniją prekybiniais laivais arbūzas buvo atvežtas X a. ir kaip dovana aukštai vertinamas. Dabar Kinijoje auginama daugiausia arbūzų pasaulyje. Jei kinai Jus pakviestų į svečius, būtinai pavaišintų arbūzais.

Prieš 5000 metų arbūzai buvo auginami ir Senovės Egipte. Tai rodo Senovės egiptiečių požeminių kapų užrašai, kurie liudija, kad iškeliavus į pomirtinį gyvenimą privaloma valgyti arbūzus.

 Kubo formos arbūzas

Arbūzas toks populiarus, kad net japonai eksperimentuodami išvedė kubo formos arbūzus, jog tapo juos parankiau ir lengviau transportuoti ir saugoti.

Dabar siūlome originalius namų sąlygomis išbandytus receptus, kurie Jus turėtų nudžiuginti.  

KELI PAPRASTI STEBUKLAI APIE ARBŪZĄ

 ARBŪZINIS KOKTEILIS

Receptas

Arbūzinis kokteilis

Jums reikės (1 porcijai):

arbūzo minkštimo (be sėklų) – 2 stiklinės

vienos žaliosios citrinos sulčių

medaus – 1-2 arbatiniai šaukšteliai

mėtų – 6 lapeliai

Visus ingredientus sudedame į maišytuvą (plaktuvą) ir kruopščiai išplakame, papuošiame mėtos lapeliu ir ryškus kokteilis paruoštas.

Arbūzinis kokteilis tinka vakarėliui, nustebinsime savo draugą ryškiu ir ypatingu skoniu.

ARBŪZO KEPSNYS

Receptas

 Arbūzo kepsnys

Jums reikės (1 porcijai):

arbūzo – 400 g (be sėklų)

baltojo vyno – 100 ml

sviesto – 200 g

balzaminio acto – 2 virtuviniai šaukšai

druskos ir pipirų – pagal skonį

mėtų – 5-6 lapeliai

fetos sūrio (bet nebūtina)

mėsa kepsniui (žalia, nemarinuota)

Kepimo indo formą išklojame kepimo popieriumi ir ištepame sviestu. Sviestą ištirpiname, o arbūzą atskiriame nuo žievelės ir sėklelių, po to supjaustome 2-2,5 cm storiu ir paskleidžiame po kepimo formą kartu su mėsa kepsniui. Tada apliejame balzamiko actu, baltuoju vynu, sviestu, apibarstome druska ir pipirais. Ant viršaus uždengiame pergamentiniu kepimo popieriumi, o ant kepimo popieriaus viršaus – dar ir folija. Uždengiame labai sandariai. Įdedame į orkaitę ir kepame dvi valandas 170 °C temperatūroje. Kai kepsnys paruoštas, jį papuošiame mėtos lapeliais. Kad skonis būtų nuostabesnis, galime paskaninti dar ir  fetos sūriu, bet nebūtina.

Patiekalas gaminamas labai paprastai ir lengvai. Tačiau atskirti, iš ko patiekalas pagamintas, svečiui ar namiškiams bus ganėtinai sunku, nes arbūzo spalva primins raudonos žuvies spalvą, o skonis bus panašus į marinuotos mėsos skonį.

GAIVIOSIOS ARBŪZO SALOTOS SU FETOS SŪRIU

Receptas

 Gaiviosios arbūzo salotos su fetos sūriu

Jums reikės (1 porcijai):

arbūzo – 300 g (be sėklų)

fetos sūrio – 100 g

raudonojo svogūno – 1 vnt. (Raudonasis svogūnas – svogūno rūšis, pasižyminti mažiau aštriu / aitriu skoniu ir turinti šiek tiek saldumo)

baziliko (keletas lapelių) – 1 vnt.

alyvuogių aliejaus – 2 virtuviniai šaukštai

balzaminio acto – 0,5 arbatinio šaukštelio

citrinų sulčių – 0,5 arbatinio šaukštelio

mėtų (keletas lapelių) – 1 vnt.

Arbūzą supjaustome stambesniais 2×2 cm kubeliais, o fetos sūrį – mažesniais 1×1 cm kubeliais. Raudonojo svogūno galvelę supjaustome plonais žiedeliais, o keletą baziliko ir mėtų lapelių – juostelėmis. Mažame dubenėlyje ruošiame padažą: sumaišome alyvuogių aliejų, balzaminį actą ir citrinų sultis, gerai išmaišome iki vientisos masės. Paskleidžiame pirmiausia arbūzo, po to fetos sūrio kubelius, raudonojo svogūno žiedelius, pabarstome žalumynais ir užpilame padažu.

ANT GROTELIŲ KEPTAS ARBŪZAS

Receptas

 Keptas arbūzas

Jums reikės (1 porcijai):

arbūzo – 600 g

kiaušinio baltymo – 2 vnt.

krakmolo – 4 virtuviniai šaukštai

kvietinių miltų – 4 virtuviniai šaukštai

augalinio aliejaus – 1 stiklinė

miltelinio cukraus – 2-3 virtuviniai šaukštai

Supjaustome nuplautą arbūzą, atskiriame jį nuo žievelės, išimame sėklas. Arbūzo minkštimą supjaustome trikampiais griežinėliais ir apvoliojame miltuose. Kiaušinio baltymus sumaišome su atskiestu nedideliu kiekiu vandens ir krakmolo. Arbūzo trikampius griežinėlius panariname į mišinį ir kepame karštame aliejuje iki šviesiai geltonos spalvos. Paduodant į stalą patiekalą papuošiame arbūzo skiltelėmis ir pabarstome milteliniu cukrumi.

© Nardekas

2 Rgp

1. Nardekas - arbūzų medus

Nardèkas (2) [< turk.] – iš arbūzo minkštimo daromas medus be cukraus. Tai išvalytos ir stipriai išgarintos sultys, išgautos iš prinokusių subrendusių arbūzų masės.

Medui gaminti naudojami nekondiciniai (t. y. neatitinkantys standarto ir kokybės reikalavimų) arbūzai: pernokę, vienpusiai, maži, suskilę. Arbūzai nuplaunami, supjaustomi dalimis arba į 4 gabalus ir šaukštu minkštimas atskiriamas nuo žievelės (išimamas). Minkštimas, kiek įmanoma, sutrinamas, paskleidžiamas ant audinio ir filtruojamas vienu iš dviejų būdų: arba prispaudžiamas, kad išbėgtų sultys, arba pertrinamas per sietelį ir išspaudžiamos sultys, iš kurių bus verdamas medus.

2. Nardekas - arbūzų medus

Virimo procesas gana ilgas. Kaitinama (iki 9-10 kartų) ant mažos ugnies nuolat maišant ir pašalinant putas tol, kol sultys tampa klampios, panašiai, kaip bičių medaus. Cukraus į arbūzų sultis nededama, nes ir taip saldu.  

Nardekas yra medaus konsistencijos, rausvos spalvos, specifinio saldaus skonio ir turi ne mažiau kaip 60 proc. cukraus. Norint pagaminti 1 kg arbūzų medaus, reikia 16-17 kg saldžiųjų veislių arbūzų.

Nardekas naudojamas konditerijos gaminiuose (dedama į pyragų, meduolių ir tortų tešlas su imbiero priedais), kuriems suteikia ypatingą skonį.

3. Nardekas - arbūzų medus

Arbūzų medus hermetiškai laikomas ir neuždarytas sandariai. Tiesiog supilamas į stiklainius ir laikomas šaltoje patalpoje. Valgomas kaip ir bičių medus. Natūralus ir labai naudingas produktas, nes nenaudojama cukraus.

 NARDEKAS – ARBŪZŲ MEDUS

Receptas


Nardekas. Arbūzų medus

Norėdami išsivirti arbūzų medaus, būtinai nusipirkite pernokusius ar gerai sunokusius kelis arbūzus, nes vieno arbūzo gali neužtekti: verdant gerokai sumažėja sulčių apimtis. Be to, nepirkite nesaldžių ir nesunokusių arbūzų. Ir nepamirškite, kad būtina reguliariai pašalinti putas.

Jums reikės:

didelių prinokusių arbūzų – 7-10 kg.

Arbūzą (-us) supjaustome dideliais gabalais, atskiriame nuo žalios žievelės ir pašaliname sėklas. Arbūzo minkštimą (ar jo dalis) dedame į maišytuvą (smulkintuvą ar plaktuvą) ir išplakame iki tyrės (piurė) masės. Per sietą praleidžiame arbūzų tyrę. Marlę, sulankstytą keturgubai, įdedame į kiaurasamtį ir vėl praleidžiame sultis. Jei sultys bus nevienalytės su minkštimu, pakartojame procedūrą. Kai tik gauname grynas arbūzo sultis, dedame jas ant lėtos ugnies ir kaitiname 6-9 kartus. Kaitinant išsiskiria putos, todėl reikia kruopščiai jas nugraibyti.

Ar arbūzų medus gatavas, tikrinama taip: įlašinkime lašelį sirupo į šaltą lėkštę – jei lašelis tirštas, klampus ir nevarva (arba varva labai lėtai), vadinasi, Jūsų medus paruoštas.

Atminkite, iš 1 litro sulčių gaunama 100 gramų medaus. Medus laikomas stiklainiuose kambario temperatūroje ir naudojamas nuo peršalimo ir inkstų ligų.

%d bloggers like this: