Archyvas | © Sklindžiai RSS feed for this section

© Mielinis blynas

6 Kov

Miẽlinis blỹnas – kepamas plonas sklindis. Tai keptas miltų patiekalas.

Manoma, kad mielinis blynas atsirado 1005-1006 metais. Jo pirmtaku buvo prėskas, nerūgštus paplotėlis, paruoštas iš avižų kisieliaus.

Mieliniai blynai daromi iš persijotų miltų, kiaušinių, pašildyto pasūdyto pieno, mielių su cukrumi. Tešla turi būti grietinėlės tirštumo. Kepama keptuvėje, patepant margarinu ir pan.

Produktai mielinių blynų tešlai turi būti kambario temperatūros, o pienas ir sviestas pašildytas iki 37 °C. Miltai būtinai persijojami, o tešla gerai išplakama, kad mielės gautų daugiau deguonies. Tešla kildinama 2-3 kartus. Viskas daroma lėtai ir kruopščiai. Norint įsitikinti, ar mielės šviežios, ištrinamos jos su cukrumi. Jei masė pradeda putoti, mielės tinka naudoti tešlai. Inde, įstatytame į kitą didesnį indą su karštu vandeniu, ištrinamos mielės su cukrumi, stikline pašildyto pieno bei ketvirtadaliu stiklinės miltų. Kildinama 10-15 minučių. Tuomet supilamas likęs pašildytas pienas, įmaišomi kiaušinių tryniai, ištirpintas sviestas ir miltai. Baltymai suplakami iki standžių putų ir įmaišoma į tešlą. Paliekama tešla kilti. Blynai kepami ant nedidelės ugnies, gerai įkaitintame aliejuje, geriausiai karotininiame arba su juo perpus sumaišytame: blynai būna gražesnės spalvos.

Mielinė blynų tešla paskaninama cinamonu, vaniliniu cukrumi, sutarkuota citrinos žievele. Į ją galima įmaišyti razinų, riešutų, aguonų, saulėgrąžų, skiltelėmis supjaustytų obuolių ir pan. Iškepti blynai sulankstomi trikampiu ir paduodami su sviestu, grietine, ikrais arba silke, uogiene, įvairiais padažais, ištirpintu šokoladu.

Žr. blỹnas (2)

© Blynelis

6 Kov

Blynẽlis (2) – keptuvėje kepamas plonas mažytis valgis.

Gaminami miltiniai, bulviniai, baltos duonos ir kt. blyneliai. Valgomi su obuoliais, cukrumi, lydytu sviestu, uogiene.

Į stalą tiekiami deserto šaukštu ir šakute, pašildytoje negilioje lėkštėje, o serviruojami indai – didlėkštės.

Kinų virtuvėje populiarūs blyneliai su sezamais, graikų virtuvėje – Atėnų blyneliai iš jautienos (Krepes). Argentinoje kepami sklindžiai (Panqueques con caviar de salmón), įdaryti raudonaisiais ikrais ir sviestu, o Libane – įdaryti kremu, pistacijomis, su saldžiuoju padažu (Ketaef).

Žr. blỹnas (2)

© Blynas

4 Kov

Blỹnas (2) (kitaip – sklindis (2)) [lenk. bliny; pavadinimas kilo iš senųjų slavų kalbos žodžio mlin „malti“] – keptuvėje kepamas plonas valgis, populiarus Rytų Europos šalyse. Tai tradicinis Užgavėnių patiekalas Lietuvoje.

Yra žinoma, kad blynai buvo pagoniškųjų tautų ritualinis patiekalas. Senovėje tai buvo magiškas kepinys aukai. Senosiose kulinarinėse knygose rašoma, kad blynai – seniausias pagonių apeiginis valgis, kepamas per žiemos palydas, skirtas derliaus, galvijų bei raugo globėjo dievams pagerbti. Blynai Užgavėnių simboliu tapo todėl, kad jie panašūs į saulę, kurią pasitinka žiemą šildantys Užgavėnių persirengėliai. Vadinasi, valgis simbolizuoja saulę, sugrįžtančią drauge su pavasariu, ir reiškia pilnatvę, saugumą, pastovumą.

Senoliai blynus kepdavo didelius kaip saulė. Senieji pagonių apeiginio stalo blynai būdavo kepami per visą keptuvės dydį, apskrudinami iš abiejų pusių ir įgiję auksinę spalvą patiekiami. Senoliai kepdavo blynus storose didelėse ketaus keptuvėse. Beje, tokias keptuves iš kartos į kartą mamos perduodavo savo dukroms kaip šeimos relikviją.

Blynų tešlos paruošimas ir blynų kepimas seniau buvo laikomi ritualiniu vyksmu. Šeimininkės darydavo slapčia nuo šeimynos ir pašalinių akių. Todėl blendinys (taip vadinamas ruošinys blynų tešlai) būdavo gaminamas įvairiose vietose: prie upės, ežero ar šulinio. Kartais gamindavo jį savo kieme iš sniego mėnulio šviesoje.

Blendinys yra gaminamas iš keturių pagrindinių komponentų: miltų, skysčio (vandens, pieno, kefyro ir pan.), kiaušinių, mielių arba raugo. Miltai gali būti naudojami įvairūs: grikiniai, kvietiniai, avižiniai, miežiniai, kukurūziniai, ruginiai ir žirnių. Nuo miltų rūšies, jų rupumo priklauso blynų skonis.

Ruošiant blynų tešlą galima naudoti įvairų skystį: paprastą, gazuotą, šaltinio vandenį, pieną, grietinėlę, pasukas, kefyrą, rūgpienį, jogurtą, sultis, girą, alų ir t.t. Nuo pasirinkto ingrediento priklauso blynų skonis.

Kiaušinius į blynus taip pat galima dėti įvairiai: įmušti visą kiaušinį, dėti vien trynius arba vien baltymus. Baltymus galima išplakti, o trynius išsukti su druska ar cukrumi ir pan. Nuo to priklauso blynų purumas, išvaizda, skonis, jie nevienodai apskrunda.

Keptuvė kruopščiai paruošiama kepimui. Į ją įberiama druskos ir gerai įkaitinama. Tuomet kruopščiai sausai išvaloma ir patepama aliejumi arba taukais.

Dabar dažniausiai naudojami kvietiniai miltai. Gaminami bulviniai (iš žalių ir virtų bulvių), miežinių kruopų, manų kruopų, grikiniai, mieliniai, žirniniai, avižinių dribsnių, kraujiniai blynai. Lietuvoje populiariausi bulviniai blynai, ruošiami iš tarkuotų bulvių.

Sumaišoma tešla ir kepama keptuvėje. Tešlos receptų yra labai įvairių. Paprasčiausi blynai (Lietuvoje vadinami lietiniais) gaminami iš miltų ir pieno. Tešla kartais pagardinama razinomis. Į blynus dažnai dedami įvairūs įdarai (į lietinius susukant, į kitus – maišant su tešla): varškė, mėsa, daržovės, sūris, žuvis, uogienė, grybai. Dzūkijoje gaminami grikiniai blynai kepami lydytu sviestu, pašutinami orkaitėje su grietine ir patiekiami su džiovintų baravykų ir lydyto sviesto dažiniu.

Bulviniai blynai, atsiradę žymiai vėliau nei miltiniai, gaminami su raugu, patiekiami su tais pačiais dažiniais kaip ir miltinių blynų. Valgoma pusryčiams, pietums ir pavakariams su spirgučiais arba grietine, su tirpytu sviestu ir grietine, su kokia nors uogiene, su karštais taukais ir grietine arba su taukais ir varške, arba jogurtu. Tradiciniai dažiniai – eršketų juodieji, lašišų raudonieji, lydekų, sykų, stintų ikrai, grietinės sviestas, lydytas sviestas, sūdytas sviestas, vėžių sviestas, grietinėlė, rūgpienis, raugpienis, varškė ir iš jų pagaminti dažiniai, įvairiausi spirgai, rūkytų lašinių, rūkytų dešrų arba kumpių, paukštienos mėsos, paukštienos odelių, žąsies taukų, virtos, rūkytos arba keptos žuvies, svogūnų, morkų, bulvių, grybų, įvairiausių daržovių dažiniai, uogų ir vaisių košės, šviežių uogų ir vaisių tyrės.

Taigi blynų skirtumas nuo blynelių ir sklindžių yra tas, kad jie kildinami raugais ir privalo būti patiekiami su dažiniais.

Blynai kaip miltiniai kepiniai populiarūs Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Italijoje.

Žr. lietìnis (2), skliñdis (2)

%d bloggers like this: