Archyvas | © Tonizuojantys gėrimai RSS feed for this section

© Kalmukijos arbata

22 Geg

Kalmùkijos arbatà [kalm. Хальмг Таңһч цә] – nacionalinis gėrimas iš arbatžolių, vandens, pieno ir žaliosios plytelinės arbatos, kuris primena mongolišką arbatą. Paskaninama tirpintu sviestu, avienos riebalais ir kitais ingredientais.

Kalmukijos arbata

  Tai žalioji arbata, kurią mongolams nuo seniausių laikų tiekė kinai. Tarybiniais laikais žaliąją arbatą presuodavo (briketais) ir darydavo iš gruziniškų arbatžolių rūšių.

Presuota Kalmukijos arbata

  Kalmukiška arbata yra plytelinė, lapai ir ūgliai tankiai presuoti, gėrimas būna kartoko skonio ir turi geltonai raudoną atspalvį. Arbatžolės renkamos iki žydėjimo, nefermentuojamos.

  Arbata kalmukai gydo ligas. Arbata turi tonizuojančių savybių, o joje esantys alkaloidai ir saponinai naudingi žmogaus organizmui.  

Kalmukai

  Trečiąjį gegužės šeštadienį vietiniai gyventojai – kalmukai  (Хальмгуд) – mini Kalmukijos Respublikos (kalm. Хальмг Таңһч) (Rusijos Federacija) nacionalinės arbatos dieną, kurios tikslas – kultūros vertybių ir kulinarinio paveldo išsaugojimas. Pirmąkart arbatos diena paminėta 2012 metų gegužės 19 dieną, tapusi kasmetine švente.  Įdomiausia tai, kad kalmukiška arbata panašesnė į pirmąjį patiekalą nei gėrimą.

Pilama Kalmukijos arbata

Tradicinės kalmukų arbatos gamybos ceremonija vyksta griežtai laikantis tam tikrų ritualinių taisyklių. Pavyzdžiui, pagarbos ženklas, kai arbata svečiui gaminama jam matant. Tradiciniai arbatos gaminimo judesiai – iš kairės į dešinę, t. y. palei saulę. Pirmoji arbatos porcija atnešama burchanu (Buda): įpilama į aukojimo taurelę ir padedama ant altoriaus, po arbatos gėrimo atiduodama vaikams.

Tradiciškai užvirinta arbata dosniai pasūdoma, paskaninama pienu ir muskato riešutu, grūstu sviestu. Viskas kruopščiai išmaišoma ir geriama.

Kalmukijos arbata1

  Vaišindamas šeimininkas atneša arbatos dubenėlį laikydamas abiem rankomis krūtinės lygmenyje tuo parodydamas pagarbą svečiui. Siūlant arbatos laikomasi hierarchijos: pirmiausia dubenėlis paduodamas vyresniam pagal amžių asmeniui neatsižvelgiant į tai, ar jis yra svečias, giminaitis ar kaimynas.  Gavusysis privalo arbatos puodelį paimti abiem rankomis, o dešinės rankos bevardžiu pirštu ritualą baigti purškimu (kalm. цацл цацх) padėkodamas už arbatą ir pagerbdamas namų šeimininką bei jo šeimos narius. Tada, kai arbata išgerta, tuščio indo negalima apversti aukštyn kojom, nes tai laikoma prakeiksmu.

Geras ženklas, kai apsilankoma į rytinės arbatos gėrimo ceremoniją, nes kalmukai tiki sėkminga pradėtų darbų pradžia. Tai patvirtina ir patarlė, išvertus iš kalmukų kalbos: „Jei geriate iš ryto arbatą, viskas bus įvykdyta“.

Yra kelios versijos, iš kur kalmukai sužinojo apie arbatą. Pagal vieną iš jų, žinomas tibetietis šventikas Czonchava kartą susirgo ir kreipėsi į gydytoją, kuris išrašė „dievų gėrimą“, septynias dienas patarė gerti „ant tuščio skrandžio“. Lamaizmo įkūrėjas Czonchava paklausė patarimų ir išsigydė. Todėl jis paragino visus tikinčiuosius burchane paruošti stebuklingą gėrimą, kuris buvo pavadintas хальмг цэ.

Pagal kitą versiją, tradiciškai gerti arbatą kalmukams padovanojo budistų lama, nusprendęs rasti vegetarišką maistą, kuris nebūtų kaloringesnis už mėsos patiekalus. Lama 30 dienų meldėsi tikėdamasis stebuklo. Nuo tada kalmukams atsirado tradicija atlikti arbatos ceremoniją kaip dieviškąjį ritualą, o pati arbata tapo labiausiai garbinamas kalmukiškas gėrimas, nuo kurio šeimose prasideda rytas. Be arbatos neįsivaizduojama jokia kita šventė.

Kalmukiška arbata geriama Zimbabvėje, o Rusijoje ir JAV mėgstama su pienu ir druska.

Žr. Kalmùkijos (Kalmỹkijos Respùblikos) virtùvė

Reklama

© Kavos gėrimas/Coffee drink

8 Rgp

Kavõs gėrimas – gėrimas, kurio pagrindas – miežiai ar kitos grūdinės kultūros, o kava yra tik sudėtinė dalis.
Kavos gėrimo sudėtis: cukrus, grietinėlė, gliukozės sirupas, hidrogenizuoti (sutirštinti) augaliniai kokosų riebalai, pieno baltymai, emulsikliai (E 471, E 472e), stabilizatoriai (E 331, E 340, E 452), lipnumą reguliuojanti medžiaga – silicio dioksidas (E 551), identiškas natūraliam dažiklis beta-karotinas (E 160a), maltodekstrinas, grūdų kava (skrudintų miežių, rugių, cikorijų, cukrinių runkelių mišinys), natūrali tirpi kava, gliukozė, kvapioji medžiaga, druska. 100 g produkto vidutinė maistinė ir energinė vertė: 1633 kJ/386 kcal. Daugiausia turi angliavandenių, mažiausia – riebalų ir baltymų.
Gaminama kavinuke su slegiančiu presu, kuriuo spaudimu apdirbamos grūdinės kultūros. Išpilstoma į stiklines arba stiklinius puodelius (tinka ir aukštos taurės). Laikoma sausoje ir vėsioje vietoje.
Plg. kakãvos gėrimas, tirpì kavà
Žr. kavà (4), kavõs mišinỹs, kavõs pãkaitalas


Coffee drink – drink a basis – the barley or other cereals, and coffee is the only component.
Coffee Ingredients: sugar, cream, glucose syrup, hydrogenated (graduate) coconut vegetable fats, milk proteins, emulsifiers (E 471, E 472e), stabilizer (E 331, E 340, E 452), Adhesion regulating material – silicon dioxide ( E 551) is identical to the natural coloring of beta-carotene (E 160a), maltodextrin, corn coffee (roasted barley, rye, chicory, beet mixture), natural instant coffee, glucose syrup, flavoring, salt. 100 g. The average nutrient and energy value: 1633 kcal kJ/386. Most carbohydrates are, at least – the fat and protein.
Production coffee makers with the onerous press, the pressure of processed grain. Pour into glass or glass cups (suitable for high-Cup). Is considered a dry and cool place.
Cf. cocoa beverage, instant coffee
See. coffee, coffee blend, coffee substitute

© Raudonoji arbata/Red tea

8 Rgp

Raudonóji arbatà – natūralios raudonos spalvos tonizuojantis gėrimas iš įvairių žolelių, sėklų, šaknų, žievės, grūdų, nenaudojant arbatžolių. Tai pusiau fermentuota arbata, gaminama Taivane ir Kinijoje.
Afrikiečių ji vadinama Rooibos. Tai lapeliai ankštinės kultūros, augančios Pietų Afrikos Cedarberg’o kalnuose. Ši raudonos spalvos arbata yra sodraus, salsvoko kvapo. Smulkių, panašių į adatėles lapelių arbata yra malonaus skonio, labai kvapni ir gerai malšina troškulį.
Rooibos – tai smulkių, panašių į adatėles, Aspalathus Linearis lapelių arbata, populiari Europoje, Japonijoje ir kitose šalyse. Jos arbatžolės naudojamos kaip prieskonis sriuboms, troškiniams, marinatams, padažams bei konditerijos gaminiams.
Vytinimo metu arbatos lapeliuose esančios medžiagos reaguoja su deguonimi ir įgauna raudoną spalvą. Lapeliai turi būti sveiki, nesusmulkinti ir nesusukti. Ši arbata gaunama ypatingos fermentacijos būdu. Raudonosios arbatos fermentacija nutraukiama, kai lapelių kraštai įgauna raudoną atspalvį. Tada susiformuoja stiprus ir nuostabus aromatas.
Raudonojoje arbatoje nėra jokių priedų ar konservantų, kofeino, tačiau yra nedaug tanino, gausu mineralinių medžiagų (fluoro, mangano, geležies, kalcio ir kt.).
Raudonoji arbata geriama ten, kur arbatmedžiai neauginami, tačiau tvirtas arbatos tradicijas turinčiose šalyse: Indijoje, Tolimuosiuose Rytuose. Ji gali pakeisti arbatą tada, kai nepageidaujamas tonizuojantis teino poveikis.
Patartina gerti vaikams, žmonėms, sergantiems alerginėmis ligomis. Užplikoma verdančiu filtruotu verdančiu vandeniu, 7-10 min. palaukiama, kol pritraukia.
Korėjiečių virtuvėje raudonoji arbata dažniausiai gaminama iš spragintų grūdų. Galimi įvairūs variantai: iš miežių (geriama šalta, tinka karštomis vasaros dienomis), iš kukurūzų (pasižyminti švelniu saldumu), iš ryžių (ryžiai naudojami tik kaip priedas), iš miglinių šeimos augalo (Coix lacrymajobi), iš grikių ir kitų augalų. Tokios arbatos dažniausiai geriamos saldintos. Žinomiausios iš jų: iš chrizantemų (naudojama ir kaip vaistas nuo peršalimo), iš hortenzijų porūšio (geriama per Budos gimtadienį), iš ženšenio (tradicinė korėjiečių arbata), iš kvapiosios citrinos, iš imbiero (dažniausiai su medumi), iš medaus.
Plg. juodóji arbatà, žalióji arbatà
Žr. matė nkt., šaltóji arbatà


Red tea – of the natural red color from a variety of tonic herbs, seeds, roots, bark, corn, without the use of tea. This semi-fermented tea produced in Taiwan and China.
It is called African Rooibos. This leaves leguminous crops growing in South Africa Cedarberg’o mountains. This red tea is rich, salsvoko smell. Small, leaf-like needles in a pleasant tasting tea is very fragrant and highly refreshing.
Rooibos – This small, like needles, Aspalathos Linearis leaf tea, popular in Europe, Japan and other countries. They are used as a tea flavor soups, stews, pickles, sauces and confectionery.
Curing the tea leaves of a substance reacts with oxygen and becomes red. Leaves must be healthy, and not ground nesusukti. This special tea is obtained by fermentation. Red tea fermentation is terminated when the leaf edges become red hue. Then the formation of a strong and wonderful aroma.
Red tea, no additives or preservatives, caffeine, but there is little tannin, rich in minerals (fluoride, manganese, iron, calcium, etc.)..
Red tea drinking where there is not grown Tea bushes, but a strong tradition of tea-producing countries: India, the Far East. It can change the tea when the adverse effects of tonic teine.
It is advisable to take children, people with allergic diseases. Užplikoma boiling filtered boiling water, 7-10 minutes. wait until the drive.
Korean cuisine usually red tea made from grain spragintų. Various options are available: from barley (drunk cold, suitable for hot summer days), maize (characterized by a gentle sweetness) of rice (rice is used only as a supplement), the Poaceae family plant (Coix lacrymajobi) from buckwheat and other plants. These usually taken orally sweetened tea. The best known of them from chrysanthemum (used as medicine for colds), a subspecies hydrangea (taken during the Buddha’s birthday), of ginseng (Korean traditional tea), a flavoring of lemon, a ginger (often with honey) of honey.
Cf. black tea, green tea
See. mate (tea), cold tea

© Japoniška arbata/Japanese tea

8 Rgp

Japòniška arbatà – žalioji arbatžolių arbata, gaminama iš Théa sinensis lapelių.
Japoniškos arbatos istorija susijusi su budistų vienuoliais, kurie XII a. iš Kinijos parvežė arbatmedžių sodinukų ir sėklų. Nuo XVI a. arbata buvo savotiškas ritualas ne tik geriant, tačiau ir kontroliuojant savo emocijas ir veiksmus.
Japonijoje arbatmedžiai auga preciziškai nugenėtomis, neaukštomis eilėmis. Arbatos lapeliai skinami skirtingu metu: pirmasis skynimas – balandžio-gegužės viduryje (iš tokių lapelių gaminamos aukščiausios kokybės arbatos), antrasis skynimas – antroje birželio pusėje, trečiasis – liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje, ketvirtasis – rugsėjo pabaigoje-spalio viduryje. Skinama specialiomis skynimo mašinomis arba rankomis.
Nuskinti švieži arbatmedžių lapeliai pristatomi į nedidelius pirminio apdirbimo fabrikėlius, kur palaikomi karštuose garuose, kad būtų sustabdyta lapelių fermentacija (oksidacija).
Pagarinti arbatlapiai automatiškai perkeliami į specialias mašinas, kur yra slegiami, sukami, voliojami. Galiausiai arbatžolės džiovinamos. Gaunama nevalyta arbata, vadinama Aracha, iš kurios gaminamos visos japoniškos arbatos rūšys.
Naudojant sudėtingas technologijas nevalyta arbata perdirbama stambiuose fabrikuose: darsyk džiovinama, sijojama, rūšiuojama į atskiras rūšis ir kartais papildomai apdirbama (kepinama ar maišoma su kitais natūraliais komponentais).
Japoniška žalioji arbata skirstoma į atskiras rūšis:
1. Arbata (Sencha), kuriai renkami tik lapeliai, be kotelių (lapeliai be kotelių stipriai susukami lyg adatėlės). Tai ryškiai žalios spalvos, stipriai susuktos arbatžolės. Arbata – kvapus, gaivus auksinės spalvos kasdienis japonų gėrimas.
2. Arbata (Bancha), kuriai renkami subrendę lapeliai. Tai ryškiai žalios spalvos, tačiau stambesnės arbatžolės. Arbata – gaivaus, kiek aitroko skonio, gelsvai žalios spalvos, mažiau kofeino turintis tonizuojantis gėrimas, turtingesnis taninais.
3. Arbata (Houjicha), gaminama iš Bancha, tik pakepinta. Tai kaštoninės spalvos arbatžolės. Arbata – aromatingas, gelsvos spalvos, silpnai tonizuojantis gėrimas.
4. Arbata (Genmaicha), gaminama iš Bancha, maišyta su skrudintais ryžiais ir spragintais kukurūzais, kurie suteikia specifinį skonį. Tai egzotiškas kepintų kruopų prieskonio, švelnus gėrimas.
5. Arbata (Gyokuro), gaminama iš jaunų, švelnių lapelių, kurie prieš skynimą buvo apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Tai tamsiai žalios spalvos, ryškaus blizgesio arbatžolės. Arbata – itin stiprus, kiek salstelėjęs, turtingo aromato, auksinės ar žalios spalvos, stipriai tonizuojantis gėrimas.
6. Arbata (Matcha arba Tencha), gaminama iš nesusuktų lapelių, akmeniniu grūstuvu sutrintų iki miltelių. Tai švelniai aitraus skonio gėrimas.
Sencha – populiariausia rūšis. Iš jos gaminamos japoniškos arbatos atmainos. Matcha naudojama gaminant ledus, pyragus ir kitus saldumynus su žaliąja arbata, o su kitų rūšių arbatžolėmis gaminamas mišinys. Gyokuro arbata – geriausia, kokybiškiausia japonų arbata, geriama iš labai mažyčių puodelių.
Skirtingoms arbatoms skirtingi ir paruošimo būdai. Japonai arbatą geria be cukraus ar kitokių priedų. Antrą kartą užpilta arbata yra aitresnė, todėl įprasta valgyti saldumynus.
Japonijoje žalioji arbata vartojama ne tik kaip gėrimas, tačiau ir kaip priedas ruošiant kai kuriuos patiekalus. Iš jos gaminama daugybė saldumynų (sausainių, saldainių), gaiviųjų gėrimų, taip pat ir makaronai.
Žr. Japònijos virtùvė, žalióji arbatà

Japanese tea – green tea tea is produced from Thea sinensis leaves.
Japanese tea history associated with the Buddhist monks who XII century From China she found tea tree seedlings and seeds. Since the sixteenth century Tea has been a kind of ritual is not only drinking but also control your emotions and actions.
Japanese tea bushes grow nugenėtomis precision, presence of low rows. Tea leaves are harvested at different times: first picking – April-May in the middle (of such plates are made of the highest quality tea), and the second picking – in the second half of June, the third – in late July-early August, the fourth – in late September-mid October. Harvesting special harvesting machines or by hand.
Harvested fresh tea leaves are delivered to small-scale primary processing factories, where supported by hot steam in order to prevent leaf fermentation (oxidation).
Tea leaves, keep steaming automatically transferred to the special machines, which are straitened rotated, pushed. Finally, the dried tea. The resulting crude tea, known as groundnut, which are made from all types of Japanese tea.
Using high-tech tea processing crude in large factories: to cross-dried, sieved, sorted into different types, and sometimes further processed (kepinama or mixed with other natural ingredients).
Japanese green tea is divided into different types:
1st Tea (Sencha), which collected only leaves, without stems (leaves without the stems firmly rolled like needles). It is bright green, strongly twisted tea. Tea – scented, golden fresh daily Japanese drink.
2nd Tea (Banchi), which collected mature leaves. It is bright green in color, but the coarse tea. Tea – a refreshing, slightly acerbic, tart taste, yellowish green in color, less caffeine in a tonic, richer tannins.
3rd Tea (Houjicha), produced by Banchi, only fried. This is a brown tea. Tea – fragrant, light yellow in color, slightly tonic.
4th Tea (Genmaicha), produced by Banchi, mixed with roasted rice, maize and sunbathing, which gives a specific flavor. This exotic spice, toasted grains, soft drink.
5th Tea (Gyokuro) is produced from young, tender leaves, before picking were protected from direct sunlight. It is dark green in color, bright luster tea. Tea – very strong, as sweet, rich flavor, golden, or green color, strong tonic.
6th Tea (Match or Tench) is produced from leaves that are not, of crushed stone mortar to powder. This is slightly pungent taste of the drink.
Sencha – the most popular type. In the production of Japanese tea cultivar. Match for the manufacture of ice cream, pastries and other sweets with green tea, and other types of tea produced in a mixture. Gyokuro tea – the best, highest quality Japanese tea, drunk from a very tiny cup.
The different types of teas and different methods of preparation. Japanese drink tea without sugar or other additives. The second time, brewed tea is spicy, so the usual eat sweets.
Japanese green tea is used not only as a beverage but also as an additive in the preparation of some dishes. In the production of many sweets (cookies, candy), soft drinks, as well as pasta.
See . Japanese cuisine, green Tea

%d bloggers like this: