Tag Archives: © Cukrus

© Gabalinis cukrus/Lump sugar

27 Rgs

Gabalìnis cùkrus – cukraus rūšis, gaminama cukraus kubeliais iš baltojo rafinuoto cukraus.

Lump sugar – the type of sugar produced from sugar cubes of white refined sugar.

© Cukringas augalas/Sugary plant

26 Rgs

Cukrìngas áugalas – tai cukranendrė ir cukrinis runkelis.
Pasaulyje kasmet daugiausia iš cukranendrių gaminamas cukrus, spiritas, romas, sirupas, o iš cukrinių runkelių – cukrus.
Žr. cùkranendrė (1), cùkrinis ruñkelis

Sugary plant – the cane and sugar beet.
Around the world each year mainly from sugar cane produced sugar, alcohol, rum, syrup and sugar from sugar beet – sugar.
See. sugarcane, sugar beet

© Rafinuotas baltasis cukrus/Refined white sugar

26 Rgs

Rafinúotas baltàsis cùkrus – cukraus rūšis, gaminama iš cukrinių runkelių arba cukranendrių juos rafinuojant (pramoniniu būdu perdirbant natūralias žaliavas).
Žr. rafinúotas cùkrus

Refined white sugar – type of sugar produced from sugar cane or sugar beet refining them (the industrial processing of natural raw materials).
See. refined sugar

© Rafinuotas cukrus/Refined sugar

26 Rgs

Rafinúotas cùkrus [pranc. raffiner – valyti, tobulinti, smulkinti] – valytas cukrus be priemaišų, gaunamas rūšiuojant kristalus pagal dydį.
Pirmąkart baltasis cukrus pradėtas gaminti 1840 m.
Kadangi cukrus yra gelsvas ir su priemaišomis, todėl jis papildomai gryninamas, t.y. rafinuojamas ir spalvinamas žydru dažu, suteikiančiu jam baltumo.
Rafinuoto cukraus rūšys yra granuliuotas cukrus ir cukraus pudra. Cukraus glajus gaunamas iš cukraus pudros. Kad nesusidarytų gumulų, pridedama kreidos miltelių.
Žr. rafinãdas (2)

Refined sugar [French. Raffinera – clean, improve, chopped] – refined sugar without pulp, obtained by sorting the crystals by size.
For the first time started to produce white sugar in 1840.
Because the sugar is yellow and pure, because it is further purified, ie, refined and the color is a blue dye, giving him white.
Types of refined sugar is granulated sugar and icing sugar. Sugar produced from sugar glaze icing. To avoid balls, add powdered chalk.
See. loaf-sugar

© Kristalizuotas cukrus/Crystallized sugar

26 Rgs

Kristalizúotas cukrùs – tai stambūs cukraus kristalai.
Tinka karštiems gėrimams saldinti. Būna trejopi cukraus kristalai: balti, gelsvai rudi ir tamsiai rudi kubelių formos.
Žr. rafinúotas cùkrus

Crystallized sugar – is a large sugar crystals.
Suitable for hot drinks sweetened. There are threefold sugar crystals: white, yellow-brown and dark brown cube shape.
See. refined sugar

© Miltinis cukrus/Powdered sugar

26 Rgs

Mìltinis cùkrus – cukranendrių (rusvokas, geltonas, rudas) cukrus, gaminamas iš sirupo, ištekančio iš cukranendrių. Tai kepinių produktas.
Pradėtas gaminti tik XX a. pradžioje.
Miltinis cukrus labai higroskopiškas, todėl greitai sušoka į gabalus. Dažniausiai naudojamas kepant meduolius.
Žr. cùkraus pudrà

Powdered sugar – sugar cane (brown, yellow, brown) sugar syrup produced from leaving the cane. This is a bakery product.
Launched only in the twentieth century beginning.
Powdered sugar is very hygroscopic, and danced to fast songs. The most commonly used baking gingerbread.
See. powdered sugar

© Leduotasis cukrus/Icy sugar

26 Rgs

Ledúotasis cùkrus žr. cùkraus kristãlai dgs.
Icy sugar see. sugar crystals

© Geltonasis cukrus/Yellow sugar

26 Rgs

Geltonàsis cùkrus žr. rudàsis cùkrus

Yellow sugar see. brown sugar

© Degintas cukrus/Burned sugar

26 Rgs

Dẽgintas cùkrus – tamsiai rudos spalvos smulkus cukrus, įkaitinamas sudrėkinus vandeniu.
Užpilus šalto vandens perkošiamas ir vartojamas padažui nudažyti.
Žr. 2 karamèlė (2)

Burned sugar – dark brown sugar in small heated water for moistening.
Infusions of cold water and used passed through a colander colored sauce.
See. 2 caramel

© Sacharozė/Saccharose

26 Rgs

Sacharòzė (2) [gr. sakchar – cukrus] – fermentas, skaidantis angliavandenį sacharozę į gliukozę ir fruktozę. Tai neperdirbtas cukranendrių ir cukrinių runkelių cukrus.
Tai vienas iš labiausiai gamtoje paplitusių augalinės kilmės angliavandenių. Jis gaunamas iš cukrinių runkelių arba cukranendrių. Randama vaisiuose ir daržovėse.
Koncentruoti cukraus tirpalai turi konservuojančių savybių, dėl to valgomasis cukrus dedamas į uogienes, sirupus, kompotus, konservuojamus vaisius ir uogas, o esant aukštesnei nei 200° C temperatūrai, jis pradeda irti.
Žr. angliãvandeniai dgs. (1), cùkrus (2), saldìklis (2)


Saccharose (sucrose) [Greek. sakchar – sugar] – an enzyme decomposition of hydrocarbons of sucrose into glucose and fructose. This unprocessed sugar cane and beet sugar.
This is one of the most naturally occurring plant sugars. It is derived from sugar beet or sugar cane. Found in fruits and vegetables.
Concentrated sugar solutions are preservative properties of sugar placed in the dining room into jams, syrups, fruit, preserved fruit and berries, and temperatures exceeding 200 ° C, it will start to crumble.
See. carbohydrates, sugar, sweetener

© Uogienės cukrus/Sugar preserves

26 Rgs

Uogiẽnės cùkrus – specialus produktas uogienėms ir džemams.
Didžiąją šio cukraus dalį sudaro smulkus baltasis cukrus, tačiau jis papildytas natūraliu pektinu, suteikiančiu uogienių cukrui unikalių ir konservavimo procese labai svarbių savybių.
Naudojant uogienių cukrų ženkliai sutrumpėja uogų ar vaisių konservavimo procesas. Dėl uogienių cukruje esančio pektino išvirta vaisių ar uogų masė gaunama pakankamai tiršta, puikiai stingsta, nerūgsta ir nepelyja, greičiau išverda. Verdant uogienę, nebereikia uogų užpilti iš vakaro, laukiant išsiskiriančių sulčių. Labai greitai ištirpsta cukrus – beveik nereikia maišyti, o dėl sutrumpėjusio virimo laiko vaisiai ir uogos geriau išsaugo vitaminus, išlaiko nepakitusį skonį, natūralią spalvą.
Uogienių cukrus nepakeičiamas verdant braškių, aviečių, gervuogių, vyšnių, kriaušių, rabarbarų ar slyvų uogienes. Uogienių cukrus naudojamas ir verdant vaisių sriubas ar kompotus.

Sugar preserves – specific product uogienėms and jams.
Most of the sugar part of the fine white sugar, but it added to the natural pectin, giving a unique sugar jam and canning process is very important qualities.
Using sugar jam or fruit significantly reduces fruit canning process. The jam pectin in sugar-cooked fruit or berry weight as enough thick, perfectly freezes, sweet and rot rather cook. Cooking jams, no fruits pour in the evening, while waiting for the release of juice. Very quickly the sugar dissolves – almost do not mix, but for a shorter cooking fruits and berries to better preserve vitamins, taste remains unchanged, the natural color.
Jam sugar indispensable cooking strawberries, raspberries, blackberries, cherries, pears, plums and rhubarb preserves. Jam and sugar used in cooking soups or fruit compotes.

© Akmeninis cukrus/Stone sugar

26 Rgs

Akmenìnis cùkrus – kinų cukraus atmaina.
Auksinės spalvos cukrus vartojamas glazūruojant patiekalus, pavyzdžiui, viščiuką sojų padažu.
Žr. cùkrus (2)

Stone sugar – sugar Chinese strain.
Golden-colored sugar glazing used in dishes such as chicken soy sauce.
See. sugar

© Palmių cukrus/Palm sugar

26 Rgs

Pálmių cùkrus – rudos spalvos karamelės skonio cukrus, vartojamas Tailando, Indijos, Indonezijos virtuvėse.
Į gaminius dedama tokiomis pat proporcijomis kaip ir smulkusis cukrus. Dažnai naudojamas desertams.
Žr. cùkrus (2)

Palm sugar – brown sugar, caramel flavor, is used in Thailand, India, Indonesia kitchens.
The product is placed in the same proportions as the granulated sugar. Often used in desserts.
See. sugar

© Cukraus pakaitalai/Sugar substitutes

26 Rgs

Cùkraus pakaitalaĩ dgs. – skirtingos sudėties saldžios medžiagos, vartojamos vietoj cukraus. Tai maisto produktai be cukraus ar su jo pakaitalais, rekomenduojami sergantiems diabetu, turintiems antsvorio, norint išvengti ankstyvos aterosklerozės.
Pramoninis maistas pateikė koncentruotus – daug baltymų, riebalų, angliavandenių (cukraus) turinčius produktus. Cukrus, teikiantis energijos, sulaukė pakaitalų – saldiklių, neteikiančių energijos (pvz., acesulfanas (E 950), kuris yra 200 kartų saldesnis už cukrų; aspartamas (E 951); ciklamatas (E 952); izomaltas (E 953); sacharinas (E 954), kuris 500 kartų saldesnis už cukrų). Jeigu ant gaminio parašyta „becukris“, gaminys pagamintas su vienu iš saldiklių, dažniausiai su aspartamu. Jeigu užrašyta, kad sudėtyje yra fenilalanino, vadinasi, produkte yra aspartamo, nes fenilalaninas yra sudėtinė aspartamo dalis.
Cukraus pakaitalai sukelia nutukimą, cukraligę, širdies-kraujagyslių ligas, padidina kraujospūdį. Aspartamas dažnai sukelia galvos skausmą ir migreną, gali sukelti pykinimą, svaigulį, depresiją bei alergines odos reakcijas.

Skiriami šie cukraus (sacharozės) pakaitalai:
– fruktozė, arba vaisių cukrus. Tai saldžiausia iš visų cukrų. Jos yra daugelyje saldžių vaisių ir uogų, o meduje – net apie 50 proc.
– Maltitolis, gaminamas iš grūdų produktų. Tai mažo kaloringumo saldiklis, plačiai naudojamas becukrių konditerijos produktų gamyboje.
– Sorbitolis (gliucitolis) yra saldaus skonio. Jo yra prinokusiuose vaisiuose, uogose.
– Aspartamas – saldiklis, į kurio sudėtį įeina dvi amino rūgštys, sutinkamos gyvuliniuose ir augaliniuose baltymuose: asparagino (asparto) rūgštis ir fenilalaninas.

Šių cukraus pakaitalų privalumas – nepadidina ar nesukelia kraujyje didesnio gliukozės padidėjimo. Lietuvoje dažniausiai vartojami: sacharinas ir jo natrio druska, sorbitas, ksilitas ir fruktozė, kitose šalyse – dar ir aspartamas, ciklamatai, manitas. Visų jų energinė vertė apie 16,8 kJ/g (arba 4 kcal/g).
Vartojami granulėmis, plytelėmis, milteliais, tabletėmis; jų dedama į maisto produktus: konditerijos gaminius, vaisių ir uogų konservus, sergantiems cukriniu diabetu.

Su cukraus pakaitalais gaminami maisto produktai – sausainiai su fruktoze, sausainiai su fruktoze ir jūros kopūstais, saldainiai su fruktoze ir ryžių spragėsiais, kurie sumažina produkto kaloringumą. Produkcija (saldainiai-batonėliai, šokoladiniai batonėliai su įvairiais įdarais (persikų ar romo skonio, mėtų, citrinos, kavos ar vanilės skonio) gaminama su sorbitoliu, o šokoladai ir saldainiai su džiovintais vaisiais ir riešutais – su maltitoliu.
Žr. sacharòzė (2), saldìklis (2)


Sugar substitutes – the different composition of sweet substances, used in place of sugar. These foods without sugar or its substitutes are recommended in patients with diabetes who are overweight, in order to avoid premature hardening of the arteries.
By concentrated industrial food – high in protein, fat, carbohydrates (sugar) containing products. Sugar provides energy, gave substitutes – sweetener does not provide any energy (eg, acesulfan (E 950), which is 200 times sweeter than sugar, aspartame (E 951), cyclamate (E 952), isomalt (E 953), saccharin ( E 954), which is 500 times sweeter than sugar). When a product says “sugar-free, the product is made with one of the sweeteners, usually with aspartame. If the words that contain phenylalanine, which means that the product contains aspartame, because phenylalanine is a component of aspartame.
Sugar substitutes leads to obesity, diabetes, cardiovascular disease, increased blood pressure. Aspartame is often caused headaches and migraines can cause nausea, dizziness, depression, and allergic skin reactions.
Appointment of the following sugar (sucrose), substitute:
– Fructose, or fruit sugar. This is the sweetest of all sugars. They are found in many fruits and sweet berries and honey – around 50 percent.
– Maltitol is produced from grain products. This low-calorie sweetener that is widely used in sugar-free confectionery products.
– Sorbitol (glucitol) is a sweet taste. Its fruit is ripe, the berries.
– Aspartame – the sweetener, which is composed of two amino acids found in animal and vegetable protein: asparagine (aspartic) acid and phenylalanine.
These sugar substitutes advantage – or does not increase blood glucose of greater gains. Lithuania are most often used: saccharin and its sodium salt, sorbitol, and fructose ksilitas in other countries – and even aspartame, cyclamate, mannitol. In the energy value of 16.8 kJ / g (or 4 kcal / g).
Used in the form of granules, tiles, powder, tablets, were placed in food products: confectionery, fruit and berry preserves with diabetes mellitus.
The sugar substitutes manufactured food products – biscuits with fructose, fructose and cookies with sea cabbage, candy with popcorn rice and fructose, which reduces the calorific value of the product. Products (candy-bars, chocolate bars with different fillings (peach or rum flavor, mint, lemon, coffee or vanilla flavor) made with sorbitol, and chocolate, candies, dried fruit and nuts – with maltitol.
See. saccharose (sucrose), sweetener

© Cukranendrių cukrus/Cane sugar

26 Rgs

Cùkranendrių cùkrus – cukraus rūšis, gaminama iš neapdirbtų cukranendrių. Tai šviesiai rudas cukrus, dažnai vadinamas cukranendrių cukraus granulėmis.
Vartojamas sveikiems kepiniams kepti; jame gausu vitaminų bei mineralinių medžiagų.
Žr. rudàsis cùkrus

Cane sugar – the sugar type, produced from raw sugar cane. This light brown sugar, cane sugar is often referred to as pellets.
There is healthy baked pastry, and takes plenty of vitamins and minerals.
See. brown sugar

© Baltasis cukrus/White sugar

26 Rgs

Baltàsis cùkrus – cukrus be kvapiųjų, spalvinamųjų ar kitų priedų, kurio sudėtyje esančios sacharozės masė sausajame produkte, nustatyta poliarimeriniu metodu, yra ne mažesnė kaip 99,5 %. Tai cukraus rūšis: smulkus arba gabalinis.
Plg. rudàsis cùkrus
Žr. cùkrus (2)



White sugar – sugar without flavoring, additives or other colouristic containing the dry weight of sucrose, determined poliarimerian method is not less than 99.5%. This type of sugar: small or form.
Cf. brown sugar
See. sugar

© Rudasis cukrus/Brown sugar

26 Rgs

Rudàsis cùkrus (kitaip – neapdìrbtas cùkrus) – cukraus rūšis, gaunama perdirbant nevalytą, tačiau jau rafinuotą cukrų. Tai ne visai išgrynintas cukranendrių cukrus.
Skoniu kiek primena salyklą, t.y. turi karamelės ir melasos skonį. Cukrui rusvumo suteikia melasa. Rudasis cukrus ne toks saldus kaip baltasis rafinuotas, todėl dažniau dedamas į meduolius.
Rudas cukrus reiškia, kad iš jo neišvalytos tamsiosios priemaišos, kurios yra nepaprastai vertingos. Jose daugybė mikroelementų: kalio, kalcio, geležies ir kt.
Rudasis cukrus būna trijų tipų:
– smulkusis cukranendrių cukrus – šviesiai gelsvos spalvos cukrus, siūlomas naudoti kepant pyragus, ruošiant mėsos patiekalus ir padažus, gaminant kokteilius;
– karamelinis cukrus – traškus, stambesnių rusvos spalvos kristalų cukranendrių cukrus, ypač tinkamas karštiems gėrimams saldinti ir kepiniams papuošti;
– rudasis gabalinis cukrus – skirtas karštiems gėrimams saldinti.
Rudąjį cukrų nuo baltojo labiausiai skiria rusvo aukso spalva, kurią lemia gamybos technologija. Pagamintas iš tropinėse šalyse augančių cukranendrių, auksinio atspalvio rudasis cukrus išsiskiria ypatingu karamelės skoniu. Rudojo cukraus kristalai yra bespalviai, kaip ir įprastojo baltojo cukraus, tačiau gamybos metu iš jų nepašalinami susmulkintos ir išvirtos žaliavos (cukranendrės) sirupo likučiai. Šis sirupas, nudažantis cukranendrių cukraus kristalus, suteikia jiems švelnų bei aromatingą karamelės skonį.
Mitybos požiūriu cukraus atmainos – rudasis ir baltasis – yra lygiavertės. Šių dviejų cukraus rūšių skirtumą atskleidžia tik skonis ir kepinių išvaizda. Arbatiniame šaukštelyje tiek rudojo, tiek baltojo cukraus yra panašiai po lygiai kilokalorijų – apie 17 kcal.
Daugiausia rudojo cukraus suvartojama JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse.
Plg. baltàsis cukrus
Žr. cùkrus (2)


Brown sugar (or – raw sugar) – type of sugar, obtained by processing crude, but it is refined sugar. This is not quite refined cane sugar.
Malt taste as far as points, namely has caramel and molasses flavors. Sugar gives rusvumo molasses. Brown sugar is less sweet than white refined, and often placed in gingerbread.
Brown sugar means that the impurities in the dark, uncleaned, which is extremely valuable. Contain many trace elements: potassium, calcium, iron and others.
Brown sugar is available in three types:
– Granulated cane sugar – sugar is pale yellow in color, the proposed use in baking cakes, preparing meat dishes and sauces, smoothies production;
– Sugar candy – crisp, larger brown-colored crystal sugar cane, especially suitable for hot drinks and sweetened bakery to decorate;
– Brown lump sugar – for hot drinks sweetened.
Brown sugar for white most of the appointed pale brown color of gold, which leads to the production technology. Made from tropical countries growing sugar cane, golden brown sugar is excreted in the special taste of caramel. Brown sugar crystals are colorless, as well as ordinary white sugar, but the production is not corrected at the time of the cut and cooked the raw material (cane) syrup residues. The syrup is colored cane sugar crystals, giving them a mild and aromatic taste of caramel.
Diet sugar variants – red and white – are equivalent. These two sugars only shows the difference between taste and appearance of bakery products. And a teaspoon of brown and white sugar levels are similar in calories – about 17 calories.
Most brown sugar consumed in the United States, France, Germany, the Scandinavian countries.
Cf. white sugar
See. sugar

© Žaliavinis cukrus/Raw sugar

26 Rgs

Žaliavìnis cùkrus – cukrus be kvapiųjų, spalvinamųjų ar kitų priedų, kurio sudėtyje esančios sacharozės masė sausajame produkte, nustatyta poliarimeriniu metodu, yra mažesnė kaip 99,5 %.
Žr. cùkrus (2)

Raw sugar – sugar without flavoring, additives or other colouristic containing the dry weight of sucrose, determined poliarimerion method is less than 99.5%.
See. sugar

© Kvotinis baltasis cukrus/Quota of white sugar

26 Rgs

Kvotinis baltàsis cùkrus – cukraus gamintojams ir cukrinių runkelių augintojams skirtas pagaminti baltojo cukraus kiekis valstybės poreikiams patenkinti pagal Europos Komisijos Lietuvos Respublikai skirtą kvotą.
Plg. virškvotinis (nekvotinis) cùkrus arbà cùkraus pérteklius

Quota of white sugar – sugar producers and beet growers to produce white sugar to meet the needs of the state of the European Commission of the Republic of Lithuania to the quota.
Cf. non-quota sugar or sugar surplus

© Cukraus perteklius/Surplus sugar

26 Rgs

Virškvotinis (nekvotinis) cùkrus arbà cùkraus pérteklius – baltasis cukrus, viršijantis Europos Komisijos Lietuvos Respublikai skirtos baltojo cukraus gamybos kvotą.
Plg. kvotinis baltàsis cùkrus

Non-quota sugar or surplus sugar – white sugar in excess of the European Commission of the Republic of Lithuania for white sugar production quota.
Cf. white sugar quota

© 2Karamelė/2Caramel

26 Rgs

2 Karamèlė (2) [pranc. caramel] – degintas cukrus, dedamas į konditerijos gaminius. Tai pakaitintas cukrus, kol jis ištirpsta ir virsta ruduoju sirupu.
Degintas cukrus – ingredientas. Tai karamelė su neigiamu koloidiniu krūviu ir rausvai ruda tonacija, naudojama alkoholiniams gėrimams, kepyklose, konditerijos pramonėje, farmacijos pramonėje.
Degintas cukrus vartojamas pyragams kepti, saldiems padažams ir pudingams, karamele suvilgomos skardos, kuriose ruošiami pudingai ir saldūs kremai. Karamelė naudojama kaip saldus, trapus apvalkalas braškėms, ja nuspalvinamos sriubos, troškiniai bei padažai.
Žr. karamèlės spalva

2 Caramel [French. caramel] – burnt sugar, added to pastry products. This sugar is heated until it dissolves and turns into a brown syrup.
Burned sugar – an ingredient. This is a candy with a negative colloidal workload and reddish-brown tonality used in alcoholic beverages, bakery and confectionery industry, the pharmaceutical industry.
Burned sugar used for baking cakes, sweet sauces and puddings, caramel soaked sheets, which are prepared puddings and custard. Caramel is used as a sweet, crisp coating of strawberries, it nuspalvinamos soup, stew and sauces.
See. caramel color

© Sacharinas/Saccharin

26 Rgs

Sacharìnas (2) [gr. sakchar – cukrus] – vienas cukraus pakaitalų: balti, saldūs, blogai tirpstantys vandenyje milteliai. Tai aromatinis organinis junginys, bespalviai saldūs kristalai; diabetikų vartojamas vietoj cukraus. Priklauso saldiklių grupei.
Sachariną 1879 m. vasario 27 d. atrado amerikiečių chemikai Ira Remsenas (Remsen; JAV) ir Konstantinas Falbergas (Constantine Fahlberg; JAV). Produktuose sacharino žymėjimo kodas – E 954.
John Hopkins mokslininkas Konstantinas Falbergas atrado sachariną eksperimentuodamas su tolueno derivatu. Jis pastebėjo, kad medžiaga, su kuria jis eksperimentuoja, yra saldi, tad jis skyrė savo laiką šios savybės tyrinėjimams. Vėliau atrastą medžiagą chemikas pavadino sacharinu.
Sacharinas, kaip maisto priedas, buvo pradėtas pardavinėti JAV 1900 metais, tačiau populiarumo sulaukė per Pirmąjį pasaulinį karą, nes trūko cukraus.
Sacharinas žymiai saldesnis už cukrų. Dažniausiai gerai tirpstanti vandenyje sacharino natrio druska (tirpusis sacharinas) naudojama jau daugiau nei 100 metų. Beveik nesuteikia žmogui kalorijų. Apie 500 kartų saldesnė už sacharozę (cukranendrių ir cukrinių runkelių cukrų).
Sacharino dedama į žuvų konservus, žuvų saldžiarūgščius prezervus, saldžiarūgščius vaisių ir daržovių prezervus, sumažinto kaloringumo vaisių ir daržovių gaminius, valgomuosius ledus, padažus, garstyčias, sumažinto kaloringumo ar be cukraus nealkoholinius gėrimus, desertus ir panašius produktus, sumažinto kaloringumo ar be cukraus konditerijos gaminius.
Plg. acesulfãmas K, aspartãmas (2), ciklamãtas (2), taumatìnas (2)
Žr. cùkraus pakaitalaĩ dgs., saldìklis (2)


Saccharin [Greek. sakchar – sugar] – a sugar substitute: white, sweet, poorly water soluble powder. This aromatic organic compound, sweet, colorless crystals; diabetics is used instead of sugar. Owned by a group of sweeteners.
Saccharin in 1879 27 February discovered by American chemists Ira Remsen (Remsen, USA), the Konstantin Falbergas (Constantine Fahlberg, USA). Products saccharin markup code – E 954th
John Hopkins scientist Konstantin Falbergas discovered saccharin experimenting with toluene derivatives. He noted that the material with which he experiments, is sweet, so he devoted his time to this exploration properties. Subsequently, the chemist discovered a substance called saccharin.
Saccharin as a food additive, has been launched in the U.S. market in 1900, but gained popularity during World War II due to a lack of sugar.
Saccharin much sweeter than sugar. The most well-water soluble saccharin sodium salt (soluble saccharin) has been used for more than 100 years. Almost makes a man calories. About 500 times sweeter than sucrose (cane and beet sugar).
Saccharin is added to canned fish, fish preserves sweet, sweet fruit and vegetable preserves, low-calorie fruit and vegetable products, ice cream, sauces, mustard, reduced-calorie or sugar-free soft drinks, desserts and similar products, low-calorie or sugar-free confectionery.
Cf. acesulfame K, aspartame, cyclamate, thaumatin
See. sugar substitutes, sweetener

© Cukranendrė/Sugarcane

26 Rgs

Cùkranendrė (1) – varpinių (miglinių) (Gramineae) šeimos kultūrinis augalas (Saccharum officinarum). Auga šiltuose ir tropikų kraštuose. Cukranendrių daugiausia auginama Kuboje, Indonezijoje, Indijoje, Filipinuose, Filipinuose, Meksikoje, Nilo slėnyje Egipte ir kt.
Cukranendrių gimtinė – Ramiojo vandenyno salos. Žolės, iš kurių išsivystė cukranendrės, kildinamos iš keleto Ramiojo vandenyno salelių, tarp jų – Polinezijos ir Melanezijos. Mokslininkai turi įrodymų, kad šios žolės augo prieš 10000–15000 metų. Maždaug prieš 8000 metų iš šių salelių jos buvo atvežtos į Indoneziją, Indiją ir Kiniją. Pirmykštės žolių rūšys seniai išnyko.
Yra žinoma, kad cukranendrių atsivežė maurai, užgrobę didesnę Ispanijos dalį. IX a. Europoje buvo pradėta auginti cukranendres, tačiau nesėkmingai. Iš cukranendrių (arba iš cukrinių runkelių) gautas cukrus (sacharozė) buvo tiekiamas iš Vidurinių ir Tolimųjų Rytų, kur venecijiečių pirkliai įkūrė cukraus fabrikus. XIV-XV a. paskatino veisti cukranendrių plantacijas Naujajame pasaulyje, ypač Vest Indijoje.
Šiandien cukranendrės užauga iki šešių metrų aukščio. Minkštime yra sacharozės. Žiedai sukrauti į piramidės formos šluotelę, lapai ilgi ir platūs. Yra daug atmainų ir veislių. Auga tropinio ir subtropinio klimato aplinkoje. Kadangi cukranendrėms reikia daug vandens ir šilumos, jos gali augti tik pietiniuose Europos regionuose, pavyzdžiui, Ispanijoje, Madeiroje ir Portugalijoje. Didžiausi cukranendrių cukraus gamintojai įsikūrę Brazilijoje, Kuboje, Indijoje, Filipinuose ir Meksikoje.
Iš cukranendrių gaminamas cukrus, spiritas, romas, sirupas.
Žr. cùkrinis ruñkelis, cùkrus (2)

Sugarcane – grasses (Poaceae) (Gramineae) family of cultivated plants (Saccharum officinarum). It grows in warm and tropical lands. Cane is grown mainly in Cuba, Indonesia, India, Philippines, Philippines, Mexico, the Nile Valley in Egypt, and others.
Cane birthplace – the Pacific Islands. The grass, which evolved from sugar cane, derived from several Pacific islands, among them – Polynesia and Melanesia. Scientists have evidence that the grass has grown from 10,000 to 15,000 years ago. Around 8000 years ago from the island they have come to Indonesia, India and China. Primitive grass species have disappeared long ago.
It is known that the Moors brought sugar cane and seize a larger part of Spain. IX century Europe began to grow sugar cane, but to no avail. From sugar cane (or beet sugar) for sugar (sucrose) was supplied from the Middle and Far East, where Venetian merchants set up sugar factories. XIV-XV century encouraged to breed cane plantations in the New World, especially in the West Indies.
Today the sugar cane grows up to six meters in height. Flesh contains sucrose. Rings stacked in a pyramid shaped whisk, leaves are long and wide. There are many cultivars and varieties. It grows in tropical and subtropical climate in the environment. Since sugarcane need more water and heat, they can grow only in the southern regions of Europe such as Spain, Portugal and Madeira. The largest cane sugar producer based in Brazil, Cuba, India, Philippines and Mexico.
Produced from sugar cane sugar, alcohol, rum, syrup.
See. sugar beet, sugar

© Izomaltas/Isomalt

26 Rgs

Izomáltas (1) – viena iš cukraus rūšių (E 953), fermentiškai apdorojant sacharozę.
Žr. cùkrus (2), saldìklis (2)


Isomalt – one of the sugars (E 953), enzymatic treatment of sucrose.
See. sugar, sweetener

© Cukrinis runkelis/Sugar beet

26 Rgs

Cùkrinis ruñkelis – balandinių (Chenopodiaceae) šeimos kultūrinis augalas (Beta vulgaris), auginamas dėl šakniavaisio, kuris yra cukraus gamybos žaliava.
Turi sacharozės, celiuliozės, azotinių medžiagų. Cukringumu jis prilygsta cukranendrėms – 14-20 proc.
Daugiausia cukrinių runkelių augina Ukraina, Rusija, Prancūzija, JAV, Vokietija, Italija, Lenkija. Lietuvoje jų auginama nedaug, ir iš jų pagamintas cukrus patenkina tik pusę šalies gyventojų cukraus poreikių.

Sugar beet – dove (Chenopodiaceae) family of cultivated plants (Beta vulgaris), grown on the roots, which is the raw material for sugar production.
Must sucrose, cellulose, nitrogen compounds. This equates to sugar cane – 14 to 20 percent.
Most sugar beet growing in Ukraine, Russia, France, USA, Germany, Italy, Poland. Lithuania in their production a little, and they produced sugar meets only half of the country’s sugar needs of the population.

© Cukraus gamyba/Sugar production

26 Rgs

Cùkraus gamýba – technologinis procesas, kurio svarbiausios operacijos: cukrinių runkelių pristatymas, jų patikrinimas, plovimas, pjaustymas, atskyrimas, cukraus sulčių gryninimas, skystų sulčių pavertimas tirštomis sultimis, kristalizavimas, išcentrinis sukimas, melasos išgavimas, cukraus paruošimas naudoti.
Nuėmus derlių runkeliai vežami į cukraus fabrikus. Atvežus runkelius patikrinama, ar jie neturi dėmių. Runkelių augintojui mokama už švarių runkelių kokybę ir cukraus kiekį juose. Runkeliai pasveriami ir supilami į dideles krūvas. Iš čia jie nuvežami į runkelių plovyklą, kur nuplaunami akmenys ir žvyras. Kad būtų galima išgauti cukrų, runkeliai supjaustomi griežinėliais – plonomis juostelėmis, panašiomis į bulvių šiaudelius. Kad iš runkelių atsiskirtų cukrus, griežinėliai plaunami 70 °C temperatūros vandeniu. Minkštimas, kuris lieka atsiskyrus cukrui (runkelių minkštimas), perdirbamas į gyvulių pašarą ir kitus produktus. Šiltose cukraus sultyse (neapdirbtose sultyse) yra apie 15 % cukraus, taip pat 1–2 % nešvarumų (ne cukrus), kurie turi būti pašalinti. Tai daroma naudojant citrinų rūgštį. Cukraus sultys, pavirtusios į skystą šviesiai geltoną skystį, vadinamos skystomis sultimis. Sultys supilamos į garintuvą, kuriame išgarinamas vanduo, kad sultys taptų tirštesnės. Gautame skystyje, kuris vadinamas tirštomis sultimis, yra apie 70 % cukraus. Tirštos sultys pumpuojamos į didelius virimo katilus, kuriuose susiformuoja maži cukraus kristalai. Tirštos rudos sultys, vadinamos melasa, sukamos centrifugoje, kad nuo rudo sirupo atsiskirtų baltas cukrus. Sirupas grąžinamas į virimo katilą ir vėl verdamas, kol nebelieka išsiskiriančio cukraus. Likęs produktas vadinamas melasa. Jos sudėtyje nėra tiek cukraus, kurį būtų galima išgauti. Melasa naudojama gaminant gyvulių pašarą, mieles ir spiritą. Galiausiai cukrus išdžiovinamas ir laikomas silosinėje. Po runkelių perdirbimo procesų silosinės yra visiškai pilnos, tačiau palaipsniui per metus ištuštėja, nes cukrus parduodamas parduotuvėms, pramonės įmonėms ir eksportuojamas.
Žr. cùkrus (2)

Sugar production – technological process, whose main operations: sugar beet delivery, inspection, washing, cutting, separation, purification of sugar juice, juice, liquid conversion into a thick juice, crystallisation, centrifugal rotation, extraction of the molasses, sugar preparation used.
After harvesting the sugar beets are transported to the factories. Following the arrival of the beet to check that they do not stain. Beet grower paid for the quality of clean beet and sugar content. Beets are weighed and placed in large heaps. From there they moved to the wash beet, where washed stone and gravel. In order to extract sugar beets cut in slices – thin strips, similar to the fries. To separate the sugar from beet, slices washed at 70 ° C temperatures. The flesh, which remains the separation of sugar (beet pulp), which is processed into animal feed and other products. Warm sugar juice (untreated juice) is about 15% sugar and 1-2% of impurities (no sugar), which must be removed. This is done by using citric acid. The sugar juice, the liquid pavirtusios pale yellow liquid known as liquid juice. Juice poured into the evaporator, where water is evaporated, the juice becomes thicker. The resulting liquid, called the thick juice is about 70% sugar. Thick juice is pumped into large boiling vats, where the formation of small sugar crystals. Thick, brown juice, called molasses, rotating centrifuge to separate the syrup from brown and white sugar. Returned to the boiling syrup pot, and boil again until no more release of sugar. The remaining product is called molasses. They do not contain so much sugar that can be extracted. Molasses is used in the manufacture of animal feed, yeast and alcohol. Finally, sugar and dried and stored in a silo. After the processing of beet silos are completely full, but gradually over the years, empty as the sugar sold in shops, industries and exports.
See. sugar

© Sirupas/Syrup

26 Rgs

Sìrupas (1) [lot. sirupus < arab. šurāb – saldus gėrimas] – koncentruotas (60-64 proc.) cukraus tirpalas, dažnai su vaisių ir uogų sultimis, rečiau – iš runkelių. Tai tąsus saldus ir tirštas skystis.
Sirupai gaminami iš krakmolo ir maltozės. Krakmolo sirupas daugiausia vartojamas cukrinių konditerijos gaminių, o maltozės – meduolių ir duonos gamyboje. Rafinado sirupas vartojamas ruginės duonos gamyboje vietoj krakmolo ar maltozės sirupo.
Pagal sirupo tąsumą skiriami:
1. Skystas, nelipnus sirupas (iki 15° C stiprumo), vartojamas užpilant žiemai daromiems kompotams ir džiovintų vaisių kompotams, kartais silpniems šerbetams (karšto sirupo ir vaisių sulčių mišiniams).
2. Lipnus sirupas (iki 33° C stiprumo), vartojamas uogienėms iš tvirtų, kietų vaisių – kriaušių, svarainių, kietų obuolių, morkų, želė daryti.
3. Tirštas sirupas (iki 40° C stiprumo) sirupas, vartojamas uogienėms iš minkštų uogų, nes toks sirupas geba sustingti, taip pat uogoms ir vaisiams konservuoti.
4. Purus, savo konsistencija panašus į tirštą grietinę, sirupas, iš kurio gaminama netiršta tyrė.
5. Stingdantis, savo konsistencija panašus į kietą sviestą, sirupas, vartojamas tyrelėms ir saldainių įdarams.
6. Silpnai stingdantis, savo konsistencija panašus į duonos minkštimą, sirupas, vartojamas tyrelėms, saldainių įdarams, cukatoms, uogienėms.
7. Stipriai (tvirtai) stingdantis sirupas, vartojamas tik saldainiams, irisams ir kt.
8. Plėvele virstantis sirupas, vartojamas tortams, papuošimams ir saldainiams.
9. Karamelinis sirupas, vartojamas karamelei – saldainiams, ledinukams ir kt.
10. Deginto cukraus sirupas, vartojamas kremams, glajams, tešloms, saldainiams, saldainių įdarams, girai.
11. Krakmolo sirupas, vartojamas glajams, karamelei.
12. Grietininis sirupas, vartojamas ledams, pyragėliams, tortams, įvairiems gėrimams ir netgi kai kurioms sriuboms (alaus, duonos, kiaušinių, uogų arba saldžioms pieniškoms) dažyti.
Cukraus sirupo tirštumas priklauso nuo cukraus virimo būdų ir įvairių jo būsenų tam tikru virimo metu. Cukraus sirupo tirštumas nustatomas pagal cukraus skalę ir specialiu cukraus termometru.
Vaisių ir uogų sirupas gaminamas šiais būdais:
a) karštuoju;
b) pusiau karštu;
c) šaltuoju.
Gaminant vaisių ir uogų sirupą pusiau karštu ir šaltuoju būdais sirupas būna aromatingesnis.
Sirupui gaminti indai turi būti emaliuoti (neištrupėję) ar nerūdijančio metalo.
Karštuoju būdu gaminant sirupą, sultys pakaitinamos ant didelės ugnies ir nugraibomos putos. Sumažinus liepsną, suberiamas pasvertas cukrus ir smarkiai maišant ištirpinamas. Tirpinant cukrų, sultys neturi virti, o jei užverda, puodas greit nukeliamas. Po to įdedama citrinos ar vyno rūgšties. Visą laiką maišoma, nugraibant putas, kol rūgštis visiškai ištirpsta. Karštas sirupas perkošiamas per pavirintą marlę į iškaitintus stiklainius ar butelius. Galop sandariai uždaromi steriliais dangteliais arba kamščiais.
Pusiau karštu būdu gaminant sirupą, cukrus užpilamas pašildytomis sultimis. Cukrui ištirpus, įberiama rūgšties. Po to pasterizuojamas, paruoštas sirupas pakaitinamas, supilstomas į iškaitintus stiklainius bei butelius ir uždaromas steriliais dangteliais arba kamščiais.
Šaltuoju būdu gaminant sirupą, imama 20 proc. turimų sulčių ir jose kaip karštuoju būdu ištirpinami reikalingi cukraus bei rūgšties kiekiai. Gautas tirštas sirupas maišomas su likusiomis 80 proc. sultimis. Šaltuoju būdu sirupas pasterizuojamas taip, kaip pusiau karštu būdu.
Geros kokybės sirupas turi būti skaidrus, be nuosėdų, saldus arba rūgščiai saldus, būdingo vaisiams arba uogoms aromato. Sirupo spalva turi būti panaši į natūralių sulčių arba uogų sulčių spalvą.
Vaisių ir uogų sirupai vartojami gaivinantiems gėrimams paruošti, skiedžiant juos geriamu, o dar geriau gazuotu vandeniu. Gliukozės, maltozės ir fruktozės sirupai naudojami gėrimų ir maisto pramonėje: fasuotė – 20 kg, 70 kg, 135 kg ir nefasuotas autocisternomis.
Gėrimo skonis ir gaivinančios savybės priklauso nuo jo rūgštumo; galima pridėti dar rūgšties arba labiau praskiesti vandeniu, pavyzdžiui, kuo sirupas saldesnis, tuo daugiau vandens reikia jam praskiesti.
Laikoma gerai vėdinamoje, vėsioje ir sausoje patalpoje.
Sirupų asortimentas – grenadinas, citrinų, mėtų, apelsinų, anyžių, migdolų, cukraus, žaliųjų citrinų, cukrašvendrių, karamelės, braškių, persikų, aviečių, kokoso, marakujos, kivi, bananų, mango, žalių obuolių, juodųjų serbentų, ananasų, mėlynųjų našlaičių (mėlynasis), spanguolių, vyšnių, melionų, vanilės, cinamono, lazdyno riešutų, amareto, raudonųjų greipfrutų, baltojo šokolado, juodojo šokolado, medaus ir kt. Parduodama 1 litro buteliuose.

Syrup [Latin. syrups <Arabic. Shurab – julep] – concentrated (60 to 64 percent.) sugar solution, often with fruit juice, and less frequently – from beets. It is sweet and thick viscous liquid.
Syrup produced from starch and maltose. Starch syrup is mainly used for sugar confectionery, and maltose – gingerbread and bread production. Loaf-sugar syrup is used in the production of rye bread instead of starch or maltose syrup.
Under viscous syrup appointed:
1st Liquid, non-sticky syrup (15 ° C, strength) is used for pouring daromiems winter compotes and dried fruit compotes, sorbets, sometimes weak (the hot syrup and fruit juice blends).
2nd Adhesive syrup (up to 33 ° C, strength) is used uogienėms of strong, hard fruit – pear, quince, apple hard, carrots, jelly do.
3rd A thick syrup (40 ° C, strength), syrup used in soft jam berries, such as the ability to thicken syrup, as well as berries and fruit canning.
4th Loose their texture is similar to thick cream, syrup, syrup for the production of pulp, which is not thick.
5th Perishing, its texture is similar to a hard butter, syrup, and used purée sweet topping.
6th Weakly perishing, its texture is similar to the bread pulp, syrup, used purée, stuffing chocolates, sweetmeats, jam.
7th Hard (solid) perishing syrup is used only for sweets, toffee, and others.
8th The film becomes a syrup used in cakes, decorations and sweets.
9th Caramel syrup, caramel is used for – sweets, candy, etc.
10th Burnt sugar syrup used in creams, pie, cake, candy, candy fillings, kwass.
11th Starch syrup used in pie, caramel.
12th Creamy syrup, used in ice cream, pies, cakes, various beverages and even some soups (beer, bread, eggs, fruit or sweet milkiness) paint.
Sugar syrup depends on the density of sugar and cooking methods of the various modes of cooking in some time. Sugar syrup density is determined by the scale of sugar and a special sugar thermometer.
Fruit and berry syrup is produced in the following ways:
a) hot;
b) semi-hot;
c) cold.
The production of fruit and berry syrup half way with hot and cold syrup is flavoursome.
Syrup containers are to be enamelled or stainless steel.
Heat production of syrup, juice, heated on high heat and remove the foam. Lowering the flame, place the sugar and weighed significantly dissolved by stirring. Dissolving sugar, juice does not cook, but if you boil a pot about to be postponed. Then add the citric or tartaric acid. Stirring, removing foam, until the acid is completely dissolved. Hot boiled syrup separated from impurities in the liquid, pouring through a sieve through gauze ignited in jars or bottles. Finally sealed in sterile caps or plugs.
Semi-hot-syrup production, sugar is poured over the heated juice. Sugar has dissolved disseminated acid. After pasteurization, heating the syrup is ready, Dispense into bottles and jars roasted and sealed in sterile caps or plugs.
Cold syrup production, take 20 percent. available and their juice as needed to heat the sugar is dissolved and acid levels. The resulting thick syrup is mixed with the remaining 80 percent. juice. Cold syrup pasteurization as a semi-hot form.
Good-quality syrup must be clear and free of sediment and acid-sweet or sweet, characteristic of the fruit or soft fruit aromas. Syrup color must be similar to the natural juice or berry juice color.
Fruit and berry syrups used drink, diluting their drinking, or better yet, aerated water. Glucose, maltose and fructose syrups used in beverage and food industries: wrapper – 20 kg, 70 kg, 135 kg, and bulk tank trucks.
And soft drink taste characteristics depend on the acidity, you can add even more dilute acid or water, for example, as sweet as syrup, the more water it must be diluted.
Considered to be well ventilated, cool and dry place.
Assortment of syrups – grenadine, lemon, mint, orange, anise, almonds, sugar, lime, sugar cane, caramel, strawberry, peach, raspberry, coconut, kiwi, banana, mango, green apple, black currant, pineapple, blue orphanage (blue), cranberries, cherries, melon, vanilla, cinnamon, hazelnut, Amaretto, red grapefruit, white chocolate, dark chocolate, honey and others. Sale 1-liter bottles.

© Izogliukozė/Isoglucose

26 Rgs

Izogliukòzė (2) [gr. isos – lygus, vienodas, panašus + gr. glykys – saldus] – kukurūzų sirupas.
Žr. cùkrus (2)


Isoglucose [Greek. isos – smooth, flat, like + glykys – sweet] – corn syrup.
See. sugar

© Cukraus pudra/Powdered sugar

26 Rgs

Cùkraus pudrà – cukraus rūšis (sacharozės kiekis min 99,7 proc.), gaunama iš baltojo rafinuoto cukraus, jį sumalus į miltus. Gali būti ir su priedais.
Nevalyto cukraus pudra – geltonas arba rudas nevalytas cukrus, dažniausiai vartojamas meduoliams su medumi kepti.
Kepiniams cukraus pudra vartojama, kai cukrų reikia labai greitai ištirpinti, pavyzdžiui, glajui ar torto papuošimams gaminti.
Apibarstoma ant dar šilto pyrago. Plokšti arba vaisiniai pyragai cukraus pudra apibarstomi prieš patiekiant.

Powdered sugar – the sugar type (sucrose content of 99.7 percent min.) Obtained from white refined sugar, grinding it into flour. It may also be doped.
Of raw sugar icing – yellow or brown unrefined sugar, which is commonly used for baking gingerbread and honey.
Bakery icing sugar is used, the sugar should be dissolved very quickly, such as icing and cake decorations to produce.
Sprinkle on the hot cake. Flat or fruit cakes sprinkled with a mixture of sugar icing before serving.

© Cukrus/Sugar

26 Rgs

Cùkrus (2) – vandenyje tirpstanti saldi medžiaga, gaminama iš runkelių, nendrių. Gerina kepinių skonį, spalvą, didina maistingumą, gerai tirpsta vandenyje.
Kol dar nebuvo cukraus, mūsų protėviai maistą saldindavo medumi, datulėmis. Apie tai byloja senųjų Viduržemio jūros regiono civilizacijų raštai ir bareljefai.
Medus yra seniausia saldinimo priemonė. Tai liudija Ispanijoje esančiuose Arãnos urvuose rasti 12000 metų senumo piešiniai, kuriuose pavaizduotos medų kopinėjančios moterys. Medų moterys dėdavo į kepinius, gamindavo midų, valydavo juo žaizdas. Iš pradžių mūsų protėviai vartojo laukinių bičių medų. Vėliau buvo sumanyta bites laikyti aviliuose – kaip įprasta šiandien.
Nors cukrus Europą pasiekė tik apie 1100 metus, jis paplito tik XVI amžiuje. Iki tol jį vartojo tik turtingieji – valgiams pasaldinti ir kaip maistą.
Pirmiausia cukrų pradėta išgauti iš cukranendrių (Saccharum officinarum). Indai iš cukranendrių spausdavo drumstus syvus arba tiesiog čiulpė jas tarsi ledinukus ant pagaliuko. Vėliau jie išmoko virti cukranendrių syvus. Išvirę syvai kristalizuodavosi ir pavirsdavo kietu cukrumi.
Pasakojama, kad cukranendres į Graikiją atvežė Aleksandras Didysis, grįžęs po karo žygio iš Indijos. Maždaug 300 m. pr. Kr. jo admirolas Nearchas iš Persijos įlankos įplaukė į Indo upę, kurios krantuose augo svyruojančios cukranendrės. Jis nusilaužė vieną nendrę, paragavo ir sušuko: „Indiškos nendrės gamina medų be bičių!“.
VI a. pr. Kr. vienas iš Aleksandro Makedoniečio admirolų savo žygių dienoraštyje rašė, kad Indijoje auga švendrės, kurios be bičių neša medų. Tikriausiai jis aprašė sirupą, tamsų skystį, kurį vietiniai gyventojai spaudė iš cukranendrių ir juo gardino maisto produktus.
Persai mūsų eros šeštajame šimtmetyje pagamino pirmąjį cukrų. Tada cukrus buvo toks brangus, jog prabangos dalyku jis buvo laikomas net ir didžiūnų virtuvėse.
Arabai (nuo 850 metų) pirmieji atkreipė dėmesį į tai, kad cukraus virimas (arba tirpdymas) atveria plačias galimybes įvairiausiems saldiesiems, desertiniams, konditeriniams gaminiams ir patiekalams gaminti. Jie cukrų atvežė į vakarinę Viduržemio jūros regiono dalį ir augino cukranendres užkariautoje pietų Ispanijoje ir Sicilijoje.
Viduramžiais cukraus importo ir eksporto srityje Europoje pirmavo Venecija. Cukranendrių cukraus žaliava buvo gabenama iš Indijos, Venecijoje perdirbama, vėliau eksportuojama į įvairias Europos šalis.
Europoje IX a. buvo pradėta auginti labai derlingos cukranendrės, tačiau nesėkmingai. Tuomet buvo pradėta tiekti cukrų iš Vidurinių ir Tolimųjų Rytų, kur Venecijos pirkliai įkūrė cukraus fabrikus. XIV ir XV a. plintanti pasaulinė prekyba paskatino veisti plantacijas Naujajame pasaulyje, ypač Vest Indijoje.
Cukrus buvo labai brangus, dėl to pramintas „baltuoju auksu“. Pasiturintieji cukrų netgi kaupdavo kaip santaupas. Pasakojama, kad vienas vyskupas daug metų pirko cukrų iš Portugalijos pirklių ir slėpė jį savo kambaryje. Kai jis mirė, jo daiktai atiteko vienuoliams. Šie norėjo pasidalyti ir cukrų, tačiau, kai jo paragavo, jų veidai persikreipė. Vietoj laukto saldumo vienuoliai pajuto aitrų ir nemalonų skonį. Jie nežinojo, kad cukrus per Egiptą buvo gabenamas kupranugariais. Kelionės metu į cukrų įsigėrė kupranugario prakaitas, todėl atsirado nemalonus skonis. Praradęs saldumą cukrus buvo bevertis.
Cukraus gamyba išaugo XV amžiaus pabaigoje, kai keliautojų pastangomis cukranendrės išplito tolyn į pietus. Pavyzdžiui, Henris Jūreivis atvežė jų iš Sicilijos į Kretą. Syvai būdavo spaudžiami rankiniais slėgtuvais. Vėliau pradėtas naudoti gyvulių varomas malūnas, o galiausiai syvams spausti pritaikyta vandens energija.
Vėliau, išsiplėtus cukranendrių auginimo teritorijoms (jos pradėtos auginti Kinijoje, Egipte, Ispanijoje, Sicilijoje, Kipre) žaliava cukrui kiek atpigo, ir Europoje imta mąstyti apie cukraus gamybą. K. Kolumbo žmonės, Madeiroje sužinoję apie cukranendrių kultivavimą, jų atvežė į Ameriką bei Vest Indiją, kur buvo išvystyta labai galinga cukraus industrija bei atpiginta žaliava, kuria buvo aprūpinami visi be išimties Europos cukraus fabrikai. Cukraus žaliava buvo gabenama atgal į Europą, ten perdirbama ir parduodama. Ilgainiui dėl augančios gamybos cukrus darėsi vis prieinamesnė prekė, skirta ne vien turtingai aukštuomenei.
XVII a. dauguma Europos šalių turėjo kolonijų, taigi pačios galėjo auginti cukranendres. Liūdnesnė cukraus istorijos dalis yra ta, kad darbo jėga cukranendrių plantacijose buvo vergai, į kolonijas atvežti iš Afrikos.
Napoleono karų metu (1803–1815 m.) Napoleonas užkirto jūrų prekybos kelius, tad laivais buvo neįmanoma įsivežti cukraus žaliavos. Dėl to Europoje pradėta ieškoti cukranendrių pakaito. Atrasta, kad cukrų galima išgauti iš cukrinių runkelių. Nors tada augusių runkelių cukringumas buvo labai nedidelis, dėl to cukraus kainos labai pakilo.
Kai baigėsi karai ir prancūzai nebeblokavo prekybos kelių, vėl apyvartoje pasirodė iš cukranendrių išgaunamas cukrus. Cukraus gamyba iš runkelių atsidūrė nuošalėje. Tokia padėtis išsilaikė tik maždaug iki XIX a. vidurio. Panaikinus vergovę ir išnykus pigiai darbo jėgai, cukranendrių cukraus kaina vėl šoktelėjo. Tuo metu jau buvo išvesta cukrinių runkelių rūšis, cukringumu nenusileidžianti cukranendrėms. Prasidėjo naujas cukraus istorijos Europoje etapas.
XIX a. viduryje Šiaurės pusrutulyje prasidėjo ir išplito cukraus gamyba iš cukrinių runkelių, ir dabar iš jų pagaminama apie 40 proc. pasaulio cukraus.
Cukraus galvos yra pirmykštis cukraus gamybos būdas ir pati gryniausia cukraus forma. Cukraus galvos gamintos iš švaraus cukranendrių cukraus, kuris būdavo pilamas į cilindro pavidalo formą su nedidele skylute dugne, kad ištekėtų syvų perteklius. Vėliau jis porą savaičių džiūdavo, kol kristalizuodavosi.
Persijoje cukrui formuoti ir džiovinti buvo naudojami išskobti bambukai, Egipte naudotos stiklinės cukraus galvų formos, o kinai pirmieji pritaikė odines formas. Europoje daugelį metų buvo naudojamas medis, vėliau jį pakeitė oda. Tačiau oda ir medis nėra patvarios medžiagos, todėl pradėjus pramoninę gamybą formas imta gaminti iš plieno arba cinko. Formos šone buvo įtaisyta sagtis, kad cukrui išdžiūvus formą būtų galima nesunkiai atidaryti ir išimti cukraus galvą.
Cukraus galvos sverdavo 5-15 kilogramų, taigi vienam pirkėjui tai buvo per daug ir per brangu. Todėl pagal poreikius būdavo atlaužiamas reikiamo dydžio gabalas. Dideles cukraus galvas būdavo sunku apdoroti, o ir parduotuvėse jas vis tiek smulkindavo, tad vėliau nuspręsta galvas pjaustyti griežiniais. Tai buvo patogiau ir pardavėjams, ir pirkėjams.
Maždaug 1900 m. pradėtas taikyti centrifugos metodas, leidęs cukraus masę daug greičiau išdžiovinti. Užuot laikius cukraus galvas džiovykloje, jos būdavo sudedamos į centrifugą ir sukamos (vis dar tūtos pavidalo formose kaip anksčiau). Baigus džiovinti jas tereikėjo išimti iš formų ir supakuoti.
Danijoje ir Švedijoje cukraus galvos buvo gaminamos maždaug iki 1940 m. Tada cukrų pradėta smulkinti – šiandien šis gaminys žinomas kaip cukraus pudra. Iki 1955 m. pardavėjai cukrų sverdavo svarstyklėmis, vėliau cukraus pudrą pradėta pardavinėti 2 kg pakeliais, kurie mums įprasti ir šiandien.
Kai kur dar galima nusipirkti cukraus galvų. Dabar jos tesveria apie 250 g ir gabenamos iš Vokietijos. Vis dėlto daugiau kaip pusė šiandien visame pasaulyje pagaminamo cukraus vis dar išgaunama iš cukranendrių.
Lietuvoje cukrus iš cukrinių runkelių naminiu būdu pradėtas gaminti XIX a. pradžioje, dvarų ūkiuose ėmus auginti cukrinius runkelius. Pirmasis cukraus fabrikas pastatytas 1931 m. Marijampolėje. Iki Pirmojo pasaulinio karo cukrus Lietuvoje vartotas tik per didžiąsias šventes bei ligoniams. Po karo imta virti uogienes žiemai. Cukrų atstodavo medus, kuris maistui, gėrimams ir kaip vaistas Lietuvoje jis vartojamas nuo seniausių laikų.
Cukruje yra tik angliavandenių, visiškai nėra baltymų ir riebalų. Jo energinė vertė (100 g valgomosios produkto dalies) – 1565 kJ, arba 374 kcal.
Cukrus (sacharozė arba paprastas cukrus) yra natūrali cukraus forma, kurios sudėtyje yra fruktozės ir dekstrozės. Visuose vaisiuose, uogose ir daržovėse yra įvairių proporcijų paprasto cukraus, fruktozės ir dekstrozės mišinio. Cukriniuose runkeliuose ir cukranendrėse yra ypač daug paprasto cukraus, todėl šie augalai idealiai tinka cukraus gamybai. Pagal cheminę sudėtį cukrus, esantis cukriniame runkelyje, yra lygiai toks pat, kaip ir cukrus, esantis, pavyzdžiui, banane.
Dekstrozė, taip pat žinoma kaip gliukozė, yra pagrindinė sudedamoji krakmolo dalis. Dekstrozė yra cukraus rūšis, kurią organizmas įsisavina greičiausiai. Fruktozė yra saldžiausia iš visų natūralių cukraus rūšių. Ji ypač veiksmingai sustiprina vaisių ir uogų skonį.
Pagal skonį, spalvą ir konsistenciją skiriamos cukraus rūšys:
1. Baltasis cukrus. Tai chemiškai vienas švariausių maisto produktų.
2. Geltonasis cukrus. Jame yra nemaža dalis cukranendrių arba cukrinių runkelių liekanų ir jos yra panašios į baltąjį cukrų.
3. Rafinuotasis cukrus. Jis gaminamas rūšiuojant kristalus pagal dydį. Jo rūšys: granuliuotas; cukraus pudra; cukraus glajus.
4. Spalvotas cukrus.
5. Šviesiai rudas cukrus.
6. Glajaus arba saldumynų cukrus.
7. Kavos cukraus kristalai.
8. Konservavimo cukrus.
9. Tamsiai rudas Barbadoso cukrus.
10. Nevalytas cukrus.
11. Kandis („leduotasis“ cukrus).
12. Cukraus pudra (miltinis cukrus).
Svarbiausios cukraus rūšys, sinonimai, cukraus produktai (gamyba), cukraus spiritas, santykinis saldumas, energinė vertė:
1. Cukrus (sacharozė). Gavyba (išskaidymas) iš cukrinių runkelių arba cukranendrių naudojant karštą vandenį. Santykinis saldumas – 1,0; energinė vertė – 17 kJ/g.
2. Dekstrozė (gliukozė). Kviečių, bulvių arba kukurūzų išskaidymas (hidrolizė) su rūgštimi ir (arba) fermentais. Santykinis saldumas – 0,6-0,7; energinė vertė – 17 kJ/g.
3. Fruktozė (vaisių cukrus). Fruktozė pirmiausia išskaidoma (hidrolizė arba inversija) į gliukozę ir fruktozę naudojant fermentus arba rūgštį. Paskui fruktozė filtruojama, o gliukozė fermentiniu būdu paverčiama į fruktozę. Santykinis saldumas – 1,0-1,3; energinė vertė – 17 kJ/g.
4. Maltozė (salyklo cukrus). Krakmolo išskaidymas (hidrolizė). Santykinis saldumas – 0,5; energinė vertė – 17 kJ/g.
5. Laktozė (pieno cukrus). Išskiriamas iš išrūgų, šalutinis sūrio gamybos produktas. Santykinis saldumas – 0,4; energinė vertė – 17 kJ/g.
6. Tagatozė. Išskiriama iš laktozės. Santykinis saldumas – 0,9; energinė vertė – 6 kJ/g.
7. Trehalozė. Fermentinė krakmolo konversija. Santykinis saldumas – 0,4-0,5; energinė vertė – 17 kJ/g.
8. Invertuotas cukrus. Invertuotasis sacharozės išskaidymas (inversija) į vienodus gliukozės ir fruktozės kiekius naudojant fermentus arba rūgštį. Santykinis saldumas – 1,0; energinė vertė – 17 kJ/g.
9. Gliukozės sirupas (krakmolo sirupas, gliukozė). Kviečių arba kukurūzų krakmolo išskaidymas (hidrolizė) su rūgštimi ir (arba) fermentais. Santykinis saldumas – 0,4-0,6; energinė vertė (pagal sausas medžiagas) – 17 kJ/g.
10. Izogliukozė (kukurūzų sirupas). Kukurūzų sirupas su dideliu kiekiu fruktozės (HFCS) gaunamas iš gliukozės sirupo. Dalis gliukozės (42 arba 55 %) paverčiama (izomerizuojama) į fruktozę naudojant fermentus. Santykinis saldumas – 0,8-1,0; energinė vertė (pagal sausas medžiagas) – 17 kJ/g.
11. Manitolis (fruktozės hidrinimas). Hidrinimas yra cheminis procesas, kurio metu cukraus molekulės (fruktozė) prisijungia vandenilį vadinamosios alkoholio grupės liekanos forma. Iš čia kilęs terminas „cukraus spiritas“. Santykinis saldumas – 0,6-0,7; energinė vertė – 10 kJ/g.
12. Ksilitolis (beržų sulos cukrus). Ksilozės, gaunamos iš beržų ir kitų lapuočių medžių sulos, hidrinimas (žr. apie manitolį). Santykinis saldumas – 0,9-1,0; energinė vertė – 10 kJ/g.
13. Laktitolis. Laktozės hidrinimas (žr. apie manitolį). Santykinis saldumas – 0,4; energinė vertė – 10 kJ/g.
14. Sorbitolis. Gliukozės hidrinimas (žr. apie manitolį). Santykinis saldumas – 0,6; energinė vertė – 10 kJ/g.
15. Izomaltas. Fermentinis sacharozės apdorojimas. Santykinis saldumas – 0,5-0,6; energinė vertė – 10 kJ/g.
16. Maltitolis. Maltozės hidrinimas (žr. apie manitolį). Santykinis saldumas – 0,8; energinė vertė – 10 kJ/g.
17. Maltitolio sirupas, sorbitolio sirupas. Krakmolo pagrindo sirupo, kuriame yra daug maltozės, hidrinimas (žr. apie manitolį). Santykinis saldumas – 0,6-0,8; energinė vertė (pagal sausas medžiagas) – 10 kJ/g.
Iš cukrinių runkelių šaknų ir cukranendrių stiebų daromas valgomasis cukrus – sacharozė. Įkaitintas valgomasis cukrus yra ir sudaro dažančiąsias medžiagas (cukraus karamelizacija). Šis procesas plačiai vartojamas konditerijos pramonėje.
Koncentruoti cukraus tirpalai dedami į verdamą uogienę, džemą, sirupą ir į konservuojamus vaisius bei uogas.
Cukrus laikomas sausoje patalpoje fasuotas. Laikymo trukmė – 2-3 mėnesiai.
Cukraus pudra dedama į kremus, tešlas, apibarstomi kepiniai. Tai balti, birūs milteliai. Ji gaminama pramoniniu būdu iš paprasto cukraus.
Cukraus pakaitalai yra sorbitas ir ksilitas.
Lietuvoje gaminamas: smulkus cukrus (iš cukrinių runkelių, cukranendrių), tirpstantis vandenyje, vartojamas duonos bei pyrago kepimo pramonėje, ypač pagerintiems gaminiams; rafinadas (gabalinis cukrus), vartojamas kavai, arbatai pasaldinti.
Cukraus pudros (miltinio cukraus) kokybę lemia grūdelių smulkumas ir laikymo sąlygos, nes šis cukrus yra labai higroskopiškas, greit kietėja ir „sušoka“ į gabalus. Jis turi būti laikomas sandarioje pakuotėje. Prieš naudojant reikia persijoti.
Kristalinis cukrus esti baltesnis (pakartotinai tirpinamas, kristalizuojamas bei rafinuojamas (gryninamas), spalvinimas žydru dažu), švaresnis ir grynesnis produktas.
Geltonasis arba rudasis cukrus nėra toks saldus kaip rafinuotas. Tai ne visai išgrynintas cukrašvendrių cukrus. Skoniu primena melasą, kuri ir suteikia jam rudą spalvą bei švelnią karamelę. Šį cukrų ypač vertina JAV, Prancūzijos, Vokietijos ir Skandinavijos šalių gyventojai ir kulinarai.
„Leduotasis“ cukrus (kandis) gaminamas iš prisotinto cukraus tirpalo, kai, pritaikant tam tikras technologijas ir tinkamai atšaldant, gaunami nevienodo stambumo skaidrūs kristalai.
Pagal savo sudėtį ir savybes cukrus skirstomas:
1. Monosacharidai (vynuogių cukrus (gliukozė arba dekstrozė), vaisių cukrus (fruktozė) bei galaktozė).
2. Disacharidai (pieno cukrus (laktozė), salyklo cukrus (maltozė), iš cukrinių runkelių ir cukrašvendrių gautas cukrus (sacharozė)).
3. Polisacharidai (augalinis krakmolas, celiuliozė).
Ypatinga cukraus rūšis – medus, kuriame yra gliukozės, fruktozės ir sacharozės.
Maisto produktuose ir jų etiketėse pateikiami įvairūs cukraus pavadinimai, iš jų svarbiausi: kukurūzų sirupas, dekstrozė, fruktozė, gliukozė, medus, laktozė, salyklo sirupas, maltozė, maltodekstrinas, manitolas (manitas), klevų sirupas, melasa, sorbitas, sacharozė.
Prie kavos ar arbatos per pobūvius paduodama kelių rūšių cukraus: baltojo kristalinio ir gabalinio, taip pat rudo cukrašvendrių cukraus ir saldiklio. Gabaliniam cukrui įsidėti paduodamos nedidukės žnyplės.
Lietuvos cukraus pramonė gamina keturių rūšių cukrų: smulkų, rafinuotą, miltinį (pudrą) ir skystą (sirupą).
Cukraus fasavimas galimas pasirenkant įvairias pakuotes: popierinius ir polietileninius maišelius, popierinius ir polipropileninius maišus ir didmaišius. Fasuotė: 0,005 kg, 1 kg, 3 kg, 20 kg, 25 kg, 50 kg, 400 kg, 500 kg, 1000 kg.
Daugiausia cukraus gamina Brazilija, Indija, Kuba, JAV, Ukraina.
Žr. cùkraus pakaitalaĩ dgs.

Sugar – sweet water soluble material is produced from beet, cane. Improves the taste of baking, the color, increase nutrition, good water solubility.
Until the sugar, sweetened foods our ancestors honey dates. This is confirmed by ancient Mediterranean civilizations and the bas-relief patterns.
Honey is the oldest means of sweetening. This is evidenced by Spain’s Aran caves 12,000 years ago to find drawings, which depicted women who collect honey. Honey has been added to bakery products, manufacture of mead, to clean wounds. From the beginning, our ancestors used the wild bee honey. Subsequently, it was conceived keep bees in hives – as usual today.
Although sugar is only reached Europe around 1100 years, it has spread only in the sixteenth century. Until then, it is used only for the wealthy – and to sweeten dishes as food.
First launched in sugar production from sugar cane (Saccharum officinarum). Indians from sugar cane juice extraction turbid marrow or just them like lollipops. Later, they learned to boil sugar cane juice. Crystallize boiled juice and sugar in solid surface.
It is said that the cane brought into Greece and Alexander the Great, returning after the war march in India. Approximately 300 Ave. Kr. the admiral of the Persian Gulf Nearchas entered into the Indus River, whose banks grew rolling cane. He nusilaužė single reed, tasted it and exclaimed: “Indian reeds produce honey without bees!“.
Sixth century Ave. Kr. One of Alexander’s Adm. their raids blog wrote that the cat’s tail is growing in India, which bears no bees to honey. Probably he described the syrup, dark liquid, which the locals were under pressure from the Belarusian sugar cane and its food.
Persians in the sixth century BC, produced the first sugar. Then, sugar was so expensive, that luxury has been considered to be nobles, and even kitchens.
Arabs (850 years), first drew attention to the fact that the boiling of the sugar (or melting) opens up great opportunities for a wide range of sweet, dessert, pastry and meals. They brought sugar to the western part of the Mediterranean and cultivated sugar cane in southern Spain and the conquest of Sicily.
Middle Ages, sugar imports and exports in Europe drove the crown. Cane sugar raw materials were transported from India, Venice is processed and then exported to various European countries.
Ninth century in Europe began to grow very fertile sugar cane, but to no avail. Then began the supply of sugar from the Middle and Far East, where Venetian merchants set up sugar factories. XIV and XV century pervasive global trade led to breeding of new plantations in the world, especially in the West Indies.
Sugar was very expensive, and therefore has been dubbed “white gold“. Even well-off sugar accumulates as savings. It is said that a bishop for many years had bought sugar from Portuguese merchants and hid him in her room. When he died, his stuff went to the monks. They wanted to share and sugar, but when it is tasted, their countenance. Instead of the expected sweetness monks felt bitter and unpleasant taste. They knew that sugar was transported through Egypt, camels. During the trip to the camel sweat had permeated the sugar, resulting in an unpleasant taste. Lost the sweetness of sugar was worthless.
Sugar production has increased at the end of the fifteenth century, when travelers efforts cane spread farther south. For example, Henry the Navigator has brought them from Sicily to Crete. Saps were pressured to hand wring. Later, the use of animal-powered mill, and eventually adapted to the water pressure saps the energy.
Subsequently, the expansion of sugar cane-growing areas (they started to grow in China, Egypt, Spain, Sicily, Cyprus), raw sugar cheaper in Europe and started to think about the sugar production. Columbus people become aware of Madeira sugar cane cultivation, they were brought to America and the West Indies, where it was developed a very powerful sugar industry and atpiginta stock, which has been provided with all, without exception, the sugar factories. Raw sugar was transported back to Europe and then processed and sold. Eventually the growth of sugar production became increasingly accessible as the product is not only richly Anyone.
Century most European countries had colonies, so the same could grow sugar cane. Sad history of sugar is that sugar cane plantations in the labor force were slaves, brought to the colonies from Africa.
During the Napoleonic Wars (1803-1815 m.), Napoleon deprived the maritime trade routes, so the boat was not possible to import raw sugar. As a result, Europe began to seek alternatives for sugar cane. Discovered that sugar can be extracted from sugar beet. Although sugar beet grown then were very small, because the price of sugar has risen significantly.
When the war ended and the French re-opened trade routes re-circulation emerged from cane sugar is extracted. Sugar beet production is placed on the sidelines. This situation lasted only until about the nineteenth century Mid. The abolition of slavery and the disappearance of cheap labor, cane sugar price jumped again. At the time, was derived sugar beet species not much worse than the cane. Entered a new stage in the history of sugar in Europe.
Nineteenth century Northern Hemisphere began in the middle and spread of sugar production from sugar beet, and now they produced about 40 percent. World sugar.
Loaf sugar is a primitive method of production and the purest form of sugar. Sugar is manufactured in a clean head of sugar cane, which was poured into a cylindrical shape with a small hole in the bottom of the juice spilled in excess. Later it dry for a couple of weeks before crystallize.
Persia sugar and dried to form hollow bamboos were used in Egypt used a glass loaf shape, and the Chinese have adapted the first forms of leather. Europe for many years been used to map, then replaced it with the skin. However, leather and wood is a durable material, so after the forms of industrial production led to the production of steel or zinc. The forms were built into the side of the buckle, the sugar has dried form it is easy to open and remove the loaf.
Sugar head weighs 5-15 kilograms, so that one customer was too large and too expensive. Therefore, in accordance with the needs were atlaužiamas appropriate size piece. High sugar heads were difficult to handle and store them and still grinding, so then decided to chop their heads chips. It was convenient and the sellers and buyers.
Around 1900, the centrifuge method is introduced, which allowed the sugar mass much faster drying. Instead of drying times for the sugar heads, they were placed in a centrifuge and rotating (still in the nozzle in the form of forms, as before). After drying them to do was to remove the forms and packaged.
Denmark and Sweden, head of the sugar was manufactured around 1940 Then crush the sugar started – today is a product known as icing sugar. By 1955, Dealers of sugar weighing scales, later began to sell the sugar powder 2 kg packs, which are normal to us today.
In some places you can buy another loaf. Now they tesveria about 250 grams and come from Germany. However, more than half of today’s world sugar production is still extracted from sugar cane.
Lithuania sugar from sugar beets and a homemade way into production in the nineteenth century beginning of the manor farm with recent production of sugar beet. The first sugar factory was built in 1931 Marijampole. Before the First World War, sugar was used only in Lithuania during major holidays and sick. After the war started cooking preserves for the winter. Sugar substitute honey, which is food, drink and medicine as Lithuania, it has been used since ancient times.
Sugar is a carbohydrate-only, not full of protein and fat. Its energy value (100 g edible portion of the product) – 1565 kJ or 374 kcal.
Sugar (sucrose or simple sugars) are a natural form of sugar containing fructose and dextrose. All fruits, berries and vegetables of different proportions of simple sugars, fructose and dextrose mixture. Sugar beets and cane are especially a lot of simple sugars, so these plants are ideal for sugar production. According to the chemical composition of sugar beet a cukriniame is exactly the same as the sugar contained, such as bananas.
Dextrose, also known as glucose, is a major component of starch. Dextrose is a type of sugar that the body is likely. Fructose is the sweetest of all natural sugars. In particular, it effectively reinforces the fruit and berry flavors.
According to the taste, color and texture to a sugar types:
1st White sugar. This is one of the cleanest chemical in food products.
2nd Yellow sugar. It is a significant part of the sugar cane or sugar beet residue and are similar to white sugar.
3rd Refined sugar. It is produced by sorting the crystals by size. His types: granular, sugar powder, icing sugar.
4th Colored sugar.
5th Light brown sugar.
6th Icing sugar or sweets.
7th Coffee Sugar Crystals.
8th Canning sugar.
9th Dark brown sugar in Barbados.
10th Crude sugar.
11th Candy (“icy“ sugar).
12th Icing sugar (powdered sugar).
The main types of sugar, synonyms, sugar products (production), sugar alcohol, relative sweetness, energy, and value:
1st Sugar (sucrose). Extraction (split) from sugar beet or sugar cane with hot water. Relative sweetness – 1.0, the energy value of – 17 kJ / g.
2nd Dextrose (glucose). Wheat, potatoes or corn breakdown (hydrolysis) acid and (or) enzymes. Relative sweetness – 0.6 to 0.7, the energy value of – 17 kJ / g.
3rd Fructose (fruit sugar). Fructose first split (hydrolysis or inversion) into glucose and fructose using enzymes or acid. Then filter the fructose and glucose by enzymatic converted to fructose. Relative sweetness – 1.0 to 1.3, the energy value of – 17 kJ / g.
4th Maltose (malt sugar). Starch breakdown (hydrolysis). Relative sweetness – 0.5, the energy value of – 17 kJ / g.
5th Lactose (milk sugar). Isolated from whey, a by-product of cheese manufacturing. Relative sweetness – 0.4, the energy value of – 17 kJ / g.
6th Tagatose. Excluded from lactose. Relative sweetness – 0.9; energy value – 6 kJ / g.
7th Trehalose. Enzymatic conversion of starch. Relative sweetness – 0.4 to 0.5, the energy value of – 17 kJ / g.
8th Invert sugar. Invert the breakdown of sucrose (inversion) in the same glucose and fructose using enzymes or acid. Relative sweetness – 1.0, the energy value of – 17 kJ / g.
9th Glucose syrup (starch syrup, glucose). Wheat or corn starch breakdown (hydrolysis) acid and (or) enzymes. Relative sweetness – 0.4 to 0.6, the energy value (in dry material) – 17 kJ / g.
10th Isoglucose (corn syrup). Corn syrup with large amounts of fructose (HFCs) have been obtained from glucose syrup. Glucose (42 or 55%) converted to fructose using enzymes. Relative sweetness – 0.8 to 1.0, the energy value (in dry material) – 17 kJ / g.
11th Mannitol (fructose hydrogenation). Hydrogenation is a chemical process by which a molecule of sugar (fructose) joins the group of hydrogen known as alcohol remains in the form. From here comes the term “sugar alcohol“. Relative sweetness – 0.6 to 0.7, the energy value of – 10 kJ / g.
12th Xylitol (birch sap sugar). Xylose derived from birch and other deciduous tree sap, hydrogenation (see, for mannitol). Relative sweetness – 0.9 to 1.0, the energy value of – 10 kJ / g.
13th Lactitol. Lactose hydrogenation (see, for mannitol). Relative sweetness – 0.4, the energy value of – 10 kJ / g.
14th Sorbitol. Glucose hydrogenation (see, for mannitol). Relative sweetness – 0.6, the energy value of – 10 kJ / g.
15th Isomalt. Enzymatic determination of sucrose treatment. Relative sweetness – 0.5 to 0.6, the energy value of – 10 kJ / g.
16th Maltitol. Hydrogenation of maltose (see, for mannitol). Relative sweetness – 0.8, the energy value of – 10 kJ / g.
17th Maltitol syrup, sorbitol syrup. Starch-based syrup containing high maltose, hydrogenation (see, for mannitol). Relative sweetness – 0.6 to 0.8, the energy value (in dry material) – 10 kJ / g.
From sugar beet roots and stalks of cane sugar have a dining room – sucrose. Dining room is hot and sugar is coloring materials (sugar caramelisation). This process is widely used in confectionary industry.
Concentrated sugar solutions are added to jam, jam, syrup and preserved fruits and berries.
Sugar pre-packaged as a dry room. Storage time – 2-3 months.
Icing sugar is added to skin creams, pastries, biscuits sprinkled with a mixture. This is a white, free flowing powder. It is produced industrially in a simple sugar.
Lithuania obtained: Superfine sugar (from sugar beets, sugar cane), soluble in water, used in bread and cake baking industry, particularly fortified products; loaf-sugar (lump sugar) is used for coffee, tea sweetened.
Icing sugar (powdered sugar) due to the quality and fineness of grain storage, since this sugar is very hygroscopic, quickly hardened and “danced“ to pieces. It must be kept in a sealed container. Before use, should be screened.
Crystalline sugar is whiter justifies (re-dissolve, formed in crystals and refined (purified), a blue dye coloring), cleaner and purer product.
Yellow or brown sugar is not as sweet as refined. This is not quite refined cane sugar. Recalls the taste of molasses, which gives it the color of brown and soft caramel. The sugars in particular the U.S., French, German and Scandinavian settlers, and cook.
“Icy“ sugar (moth) is produced from a saturated solution of sugar, when applying certain techniques and proper cooling, obtained by varying coarse transparent crystals.
According to its composition and properties of sugar is broken down:
1st Monosaccharides (grape sugar (glucose or dextrose), fruit sugar (fructose), and galactose).
2nd Disaccharide (milk sugar (lactose), malt sugar (maltose), from sugar beet and sugar cane for sugar (sucrose)).
3rd Polysaccharides (vegetable starch, cellulose).
A special type of sugar – honey, which contains glucose, fructose and sucrose.
Food products and their labels the various names for sugar, of which the most important: corn syrup, dextrose, fructose, glucose, honey, lactose, malt syrup, maltose, maltodextrin, mannitol (mannitol), maple syrup, molasses, sorbitol, sucrose.
The coffee or tea gatherings filed several types of sugar: white crystal and a block, as well as a brown cane sugar and sweetener. Add sugar to cut fed tongs.
Lithuanian sugar industry produces four kinds of sugar: a small, refined, mealy (powder) and liquid (syrup).
Sugar Wrapping possible choice of different packages: a paper and polythene bags, paper and polypropylene bags and big bags. Wrapper: 0.005 kg, 1 kg, 3 kg, 20 kg, 25 kg, 50 kg, 400 kg, 500 kg, 1000 kg.
Most of the sugar produced by Brazil, India, Japan, USA, Ukraine.
See. sugar substitutes

© Pieno cukrus/Lactose

6 Rgp

Píeno cùkrus žr. laktòzė (2)

 

Milk sugar see. lactose

© Saldiklis/Sweetener

6 Rgp


Saldìklis (2) – medžiaga, neturinti cukraus, tačiau suteikianti maisto produktams saldų skonį. Tai maisto priedų grupė. Saldikliai mažai kaloringi arba visiškai nekaloringi.
Saldiklių atsiradimą XIX a. pagreitino trys išradimai: kai sugebėta išskirti sacharozę iš raudonųjų burokėlių, kai buvo sukurtas gliukozės sirupo gamybos iš krakmolo, kuris lengvai išgaunamas iš bulvių ir grūdų, būdas, ir 1886 metais Vokietijoje susintetintas sacharinas.
Saldikliai – cheminės sintezės produktas. Jie visiškai pakeisti cukraus negali, nes tik atkartoja pagrindinę cukraus savybę – saldumo pojūtį. Sergantiems cukralige gaminami produktai su cukraus pakaitalais sorbitoliu (E 420) ir manitoliu (E 421). Natūralus sorbitolis aptinkamas tik šermukšnių uogose. Sorbitolis ir manitolis gali sukelti viduriavimą ir vidurių putimą.
Saldikliai skirstomi į dvi grupes:
1. Tie, kuriems pagal tūrį arba masę reikia pridėti beveik tiek pat ir cukraus. Tai sorbitas, manitas, izomaltas, maltitas, maltito sirupas, laktitas ir ksilitas.
2. Tie, kurie keliasdešimt kartų saldesni už cukrų. Tai acesulfamas K, aspartamas, ciklamatas, sacharinas, taumatinas, neohesperidinas DC.
Pagal gavimo būdą saldikliai skirstomi į dvi kategorijas:
• Natūralūs saldikliai (medus, cukrinių runkelių sirupas, stevijos lapai ir kt.);
• Dirbtiniai saldikliai (aspartamas, sacharinas ir kt.).
Pagal maistingumą:
• Maistingi saldikliai (sorbitolis, cukranendrių sirupas, medus, vaisiai ir kt.);
• Nemaistingi saldikliai (steviozidas, stevijos lapai, aspartamas, sacharinas, ciklamatas ir kt.).
Saldiklių savybės priklauso nuo sąlygų, kuriose jiems teks būti produkto gamybos metu ir pačiame produkte. Aspartamas, esant sąlyginai neaukštai temperatūrai ir didesniam terpės rūgštingumui, praranda apie 20 proc. savo saldumo. Todėl saldiklių mišiniai su aspartamu dažniausiai naudojami gaiviųjų gėrimų gamyboje.
Ciklamo rūgštis, jos natrio ir kalcio druskos, sacharinas, jo natrio, kalio ir kalcio druskos vartojami mažesnio kaloringumo ar becukriuose nealkoholiniuose gėrimuose, vaisių ir daržovių gaminiuose, valgomuosiuose leduose, konditerijos gaminiuose ir kepiniuose, cukraus ir jūros gėrybių gaminiuose, padažuose, garstyčiose.
Sintetinių dažiklių ir cukraus pakaitalų – sacharino, ciklamato, aspartamo – turi gaivieji gėrimai, kramtomoji guma.
Dirbtiniai saldikliai – medžiagos, neturinčios cukraus, tačiau suteikiančios maisto produktui saldų skonį. Jie išskiriami į atskirą maisto priedų kategoriją. Tradiciškai maistui saldinti žmonės naudoja cukrų. Cukrus ne tik saldina, bet ir suteikia energijos. Tačiau dėl jo brangumo gamintojai renkasi pigesnius ir daug saldesnius už cukrų dirbtinius saldiklius.
Jei cukraus saldumą prilygintume 1, dirbtinio saldiklio aspartamo saldumas būtų 200, sacharino – 300, acesulfamo K – 200. Aspartamas gaunamas iš fenilalanino ir asparagino rūgšties. Dirbtinis saldiklis sacharinas gaunamas iš tolueno ir chlorsulfoninės rūgšties. Patekęs į žmogaus organizmą jis nepakinta, t.y. organizme neperdirbamas, visiškai neišskiria energijos. Sacharinas nedalyvauja žmogaus organizmo medžiagų apykaitoje.
Dirbtinis saldiklis acesulfamas K gaunamas perdirbant florosulfonilizocianatą ir acetoacto rūgšties tetrabutiesterį. Jis, kaip ir sacharinas, neišskiria energijos, nedalyvauja žmogaus organizmo medžiagų apykaitoje, organizme neperdirbamas.
Mišiniai, kurių pagrindas yra sacharinas, ciklamatas ir acesulfamas K, naudojami maisto produktų, kurie bus ilgai kaitinami arba užšaldomi, gamyboje. Tai duonos, konditerijos, konservų pramonės gaminiai, taip pat valgomieji ledai. Mišiniai sudaromi įvertinant atskirų komponentų savybes.
Sacharinas beveik nesuteikia žmogui kalorijų. Jis žymiai saldesnis už sacharozę. Aspartamas ir acesulfamas K saldesnis už sacharozę. Taumatinas – pats saldžiausias, net už cukrų. Kadangi taumatinas labai saldus, dėl to maisto produktų gamyboje dažniausiai ir naudojami mišiniai, kurių saldumas yra stabilus.
Produktuose esančių saldiklių žymėjimo kodai: E 420 – sorbitas, E 421 – manitas, E 953 – izomaltas, E 965 – maltitas ir maltito sirupas, E 966 – laktitas, E 967 – ksilitas, E 950 – acesulfamas K, E 951 – aspartamas, E 952 – ciklamatas, E 954 – sacharinas, E 957 – taumatinas, E 959 – neohesperidinas DC.
Subalansuotas saldiklių ir saikingas maisto priedų vartojimas produktuose nekenkia vartotojo sveikatai. Svarbu perskaityti kiekvieno produkto etiketę, kurioje nurodoma visa informacija apie maistines produkto savybes ir maisto priedai (dažikliai, saldikliai ir t. t.) su visomis jų funkcijomis.
Saldikliai vartojami maisto produktų gamyboje arba kaip cukraus pakaitalai parduodami parduotuvėse ir vaistinėse.
Žr. maĩsto sudėtìs

Sweetener – a substance that does not have sugar, but gives food a sweet taste. This group of food additives. Low-calorie sweeteners or completely non-caloric.
Sweeteners emergence of the nineteenth century accelerated three inventions: the managed release of sucrose from beet red when it was created by the production of glucose syrup from starch, which is easily extracted from potatoes and grain, the way in Germany in 1886 and the synthesized saccharin.
Sweeteners – chemical synthesis product. They are not a substitute for sugar, because sugar only reproduces the main feature – a sense of sweetness. In patients with diabetes products are made with sugar substitutes sorbitol (E 420) and mannitol (E 421). Sorbitol is found only in natural rowan berries. Sorbitol and mannitol may cause diarrhea and flatulence.
Sweeteners are classified into two groups:
1st Those covered by the volume or weight must be added almost as well as sugar. This sorbitol, mannitol, isomalt, maltitas, maltito syrup, and laktitas ksilitas.
2nd Those who have dozens of times sweeter than sugar. This acesulfame K, aspartame, cyclamate, saccharin, thaumatin, neohesperidine DC.
According to the method of receipt of sweeteners fall into two categories:
• natural sweeteners (honey, sugar beet syrup, leaves of stevia, etc.);
• Artificial sweeteners (aspartame, saccharin, etc.).
According to nutrition:
• nutritive sweeteners (sorbitol, cane syrup, honey, fruit, etc.);
• poor sweeteners (steviozidas, stevijos leaves, aspartame, saccharin, cyclamate, etc.).
Sweeteners properties depend on the conditions under which they will be manufacturing the product and the product itself. Aspartame at a relatively low temperature and higher acidity of the medium, losing about 20 percent. their sweetness. Therefore, mixtures of sweeteners with aspartame commonly used in soft drinks.
Cyclamic acid and its sodium and calcium salts, saccharin and its sodium, potassium and calcium salts used in lower-calorie or sugar-free soft drinks, fruit and vegetable products, ice cream, confectionery and bakery products, sugar and seafood products, sauces, mustard.
Synthetic dyes and sugar substitutes – saccharin, cyclamate, aspartame – have soft drinks, chewing gum.
Artificial sweeteners – substances with no sugar, but gives food a sweet taste. They are in a separate category of food additives. Traditionally, people use food sweetened with sugar. Sugar not only be sweetened, but also to provide energy. However, due to its high cost producers prefer less expensive and much sweeter than sugar artificial sweeteners.
If the sugar sweetness equate 1, the artificial sweetener aspartame sweetness to 200, saccharin – 300, acesulfame K – 200. Aspartame is derived from phenylalanine and asparagine acid. The artificial sweetener saccharin obtained from toluene and chlorsulfoninės acid. Once in the human body is unchanged, ie processing of food in the body, completely exclude energy. Saccharin is not participating in the human body’s metabolism.
Artificial sweetener Acesulfame K is obtained by processing acetoacto tetrabutiester acid. He, like saccharin, emit energy, not taking part in the human body’s metabolism in the body without processing.
Mixtures based saccharin, cyclamate and acesulfame K for use in food products, which will be a long heated or frozen, manufacturing. This bakery, confectionery, canned goods industry, as well as ice cream. Mixes up the evaluation of individual components.
Saccharin most people do not calories. It is much sweeter than sucrose. Aspartame and acesulfame K as sweet as sucrose. Thaumatin – the sweetest, even sugar. Since thaumatin very sweet, because the production of food and often used in blends sweetness is stable.
The presence of sweeteners Codes: E 420 – sorbitol, E 421 – mannitol, E 953 – isomalt, E 965 – maltit and maltit syrup, E 966 – lactit E 967 – csilit E 950 – acesulfame K, E 951 – aspartame, E 952 – cyclamate, E 954 – saccharin, E 957 – thaumatin, E 959 – neohesperidine DC.
Balanced sweeteners and food additives moderate consumption of products harmful to health. It is important to read each product label, which contain all the nutritional information on product and food additives (coloring, sweeteners, etc.) with all their functions.
Sweeteners used in foods or as a substitute for sugar sold in shops and pharmacies.
See. food composition

%d bloggers like this: