Tag Archives: © Uoginiai augalai

© Uogos ir sveikata

9 Lie

Uogų rojus

Prekybos centruose uogų galima rasti ištisus metus, tačiau lietuviškų sulaukiame tik vasarą. Kaip tik šiuo metu jų ir reikėtų valgyti kuo daugiau, nes žiemai paruoštos uogos praranda nemažą dalį savo vertės.

Uogose yra antioksidantų, ląstelienos, kuri ne tik gerina žarnyno veiklą, bet ir skatina sotumo jausmą, taip pat jose gausu vitaminų, kurie didina organizmo atsparumą ligoms, bei mineralinių medžiagų, garantuojančių gerą organų ir endokrininių liaukų veiklą. 

Mėlynės

Mėlynėse yra daug A, E, B grupės vitaminų, jose nemažai kalio, fosforo, kalcio. Mėlynės gerina regėjimą, jas valgant, atsigauna akys. Mėlynėse esantys pektinai prisideda prie greitesnio toksinų šalinimo iš organizmo. Šias uogas rekomenduojama valgyti sergant cukriniu diabetu, nes jos reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Be to, jos mažina uždegimo procesų tikimybę, padeda gydyti ūmines ir lėtines virškinamojo trakto ligas. Liaudies medicinoje netgi patariama gerti mėlynių lapų arbatą nuo kosulio, esant pykinimui, skrandžio skausmams, šlapimtakių uždegimui. Mėlynės stiprina kaulus, todėl tinka osteoporozės prevencijai.

Žemuogės

Žemuogėse nemažai vitamino C, daug vitamino PP. Šios uogos plečia kraujagysles, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Dėl nemažo kiekio geležies, vitaminų C ir B derinio žemuogės organizme palaiko normalų kraujodaros procesą. Vis dėlto žemuogių (ir braškių) reikėtų vengti, jei žmogus joms alergiškas.

Braškės

Braškės naudingos tuo, kad jose daug vitamino C. Kitų maistingų medžiagų – mažiau, tačiau yra nemažai kalio. Braškės stiprina imunitetą, reguliuoja kraujospūdį.

Spanguolės

Spanguolėse daug C, E, B grupės vitaminų, kalio, fosforo, geležies, cinko. Spanguolėse yra tam tikrų organinių rūgščių, kurios suteikia savitą skonį ir turi dezinfekuojamąjį poveikį virškinamajam traktui, skatina fermentų gamybą. Spanguolėse esančios rūgštys laikomos natūraliais antibiotikais, jų sultimis gydomos peršalimo ligos, karščiavimas ir kosulys, tačiau tai – kompleksinė, papildoma gydymo priemonė. Jos padeda gydant uždegimines šlapimo takų ligas.

Agrastai

Agrastai turi daug vitaminų C, A ir E, kalio, magnio, fosforo. Agrastai stiprina kraujagysles, todėl tinka sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

Vyšnios

Vyšniose nemažai geležies, fosforo, vitamino C ir E, jos reguliuoja kraujo krešėjimą, turi antiseptinių savybių. Anksčiau buvo naudojamos nuo karščiavimo, atsikosėjimui palengvinti. Vyšniose daug flavonoidų – stiprių antioksidantų, kurie naudingi sergant tam tikrais uždegimais. Be to, šios uogos apsaugo kolagenus nuo laisvųjų radikalų žalos. Tačiau vyšnių kauliukuose yra nuodingų medžiagų, todėl jų tikrai nereikia valgyti.

Juodieji serbentai

Juodieji serbentai turi daug vitaminų C ir A, folio rūgšties, geležies, kalio, magnio, fosforo. Jie mažina galvos, sąnarių skausmus, cukraus kiekį kraujyje, todėl tinka cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Taip pat šios uogos puikiai tinka organizmo atsparumui stiprinti. Tačiau reikėtų žinoti, kad juodieji serbentai turi kraują tirštinančių savybių.

Agrastai

Avietėse daug kalio, kalcio, magnio, fosforo, natrio, vitaminų C, A ir E. Avietės turi uždegimą mažinančių savybių. Pastebėta, kad džiovintose avietėse yra salicilo rūgšties, kuri labai veiksminga nuo peršalimo ligų, sergant gripu ar angina.

© Uoga/Berry

6 Rgp


Úoga (1) – vaisius su sėklomis ar kauliuku minkštime. Tai uždaras, sultingas, daugiasėklis augalo vaisius.
Antikos laikais filosofas Lukrecijus rašė: „Vienam žmogui maistas – kitam nuodai“. Tai reiškia, kad saikingumas – vienas iš sveikos mitybos principų valgant įvairiaspalves uogas.
Uogas užaugina bulvinių, erikinių, vynuoginių ir kai kurių kitų šeimų augalai (pvz., bulvės, pomidorai, serbentai, mėlynė, bruknė, spanguolė). Uogos sudaro atskirą vaisių grupę: serbentai, agrastai, vynuogės, spanguolės, bruknės ir kt.
Uogos (ypač šviežios ir jų sultys) gerina apetitą, virškinimą, medžiagų apykaitą, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms, skatina sotumo jausmą.
Uogos turi angliavandenių, organinių rūgščių, vitamino C ir kt., mineralinių druskų, pektinų, rauginių, dažinių, aromatinių ir kitų organizmui naudingų medžiagų.
Apskritai uogų cheminė sudėtis panaši į vaisių, tik jose daugiau organinių rūgščių, ląstelienos, jos yra minkštesnės. Kai kuriose uogose labai gausu vitamino C. Beveik visų uogų 100 g energinė vertė – apie 40 kcal.
Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijas, kiekvieną dieną reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip 400 g įvairių vaisių, daržovių bei uogų.
Daug vitamino C turi erškėtuogės, šaltalankio uogos, juodieji serbentai. Karotino (provitamino A) daugiausia yra erškėtuogėse, šaltalankio uogose, mėlynėse, vitamino P – erškėtuogėse, juoduosiuose serbentuose. Daugiausia angliavandenių (gliukozės, fruktozės, sacharozės) turi vynuogės, agrastai. Organinių rūgščių (obuolių, citrinų, vyno) daug yra serbentuose, spanguolėse, agrastuose, bruknėse, žemuogėse ir kt. Kalio druskų daugiausia vynuogėse. Mėlynės turi rauginių medžiagų.
Iš prinokusių uogų verdama uogienė, iš pernokusių – sunka, košės, marmeladas. Uogos naudojamos kaip salotų, saldžių sriubų, desertinių patiekalų ir gaivinančių gėrimų pagrindinis produktas arba kaip mėsos, žuvies, sūrio, varškės, daržovių patiekalų, miltinių kulinarinių ir konditerinių gaminių sudedamoji dalis, kaip patiekalų puošybos elementas.
Šviežios, šviežios šaldytos, džiovintos, konservuotos uogos naudojamos garnyrams, įdarams, padažams.
Norint mėgautis uogomis visus metus, rekomenduojama jas užšaldyti. Šaldant uogas geriau išsilaiko vitaminai negu verdant uogienes. Prieš užšaldymą uogos nuplaunamos, nedidelėmis porcijomis sudedamos į sandarius indus ar maišelius ir laikomos ne aukštesnėje kaip -18 °C temperatūroje.
Uogos patiekiamos kreminėse, dubioje deserto lėkštelėje, porcijinėje salotinėje, vazelėje.
Uogų laikymo trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių: rūšinių ir veislinių savybių, laikymo sąlygų, oro sąlygų, agrotechnikos ir kt. Geriausia laikyti specialiuose rūsiuose (pusrūsiuose).

Berry – fruit with seeds, bone or flesh. This is a private, many seeds of a fruit crop.
In antiquity, the philosopher Lukrecija wrote: “One man food – another poison.“ This means that moderation – one from a healthy diet eating multicolored berries.
Berries grow potato, heather, cherry and some other plants of the family (eg, potatoes, tomatoes, currants, blueberry, cranberry). The fruit consists of separate groups of fruits: currants, gooseberries, grapes, cranberries, red bilberry, and others.
Fruit (especially fresh and juice) to improve appetite, digestion, metabolism, cardiovascular system, increases the body’s resistance to infectious diseases, promotes a feeling of satiety.
The fruit has sugars, organic acids, vitamin C and others, mineral salts, pectins, tanning, dyeing, flavoring, and other useful substances the body.
Overall, fruit chemical composition similar to the fruit, but they more organic acids, fiber, they are softer. When the berries are very rich in vitamin C. Almost all berries 100 g energetical value – about 40 calories.
According to the World Health Organization recommendations, every day should eat no less than 400 grams of various fruits, vegetables and fruit.
A lot of vitamin C has rosehips, sea-buckthorn berries, black currants. Carotene (provitamin A) is the most thorn fruit, sea-buckthorn berries, blueberries, vitamin P – thorn fruit and black currants. Most of carbohydrates (glucose, fructose, sucrose) are grapes, gooseberries. Organic acids (apple, lemon, wine) are a lot of currants, cranberries, gooseberries, cowberries, strawberries and others. Potassium salts, mainly grapes. Blueberries are sour substances.
From ripe berry jam, made from overripe – juice, cereal, marmalade. Berries used as a salad, sweet soups, dessert dishes and soft drinks as the main product, or meat, fish, cheese, cottage cheese, vegetable dishes, flour confectionary and culinary ingredient dishes as decorative element.
Fresh, fresh frozen, dried, preserved fruit used to garnish, stuffing, sauces.
To enjoy berries all year round, it is recommended to freeze. Chilling the berries will keep for more vitamins than cooked jams. Wash berries before freezing, small portions are placed in sealed containers or bags and stored at temperatures of -18 ° C temperatures.
Berries served creamy dish, dessert plate salad-bowl.
Berry storage time depends on many factors: the quality and breeding characteristics, storage conditions, weather conditions, cultural practices, and others. Best keep a special type (basements).

© Aktinidija/Actinidia

6 Rgp

Aktinìdija (1) (margaspalvė) [gr. aktis, kilm. aktinos – spindulys + eidos – pavidalas] – aktinidinių šeimos daugiametis vijoklinis uogakrūmis (Actinidia), augantis Tolimųjų Rytų miškuose. Tai sumedėjęs lianinis augalas.
Aktinidijos gimtinė – tropiniai Pietryčių Azijos (Kinijos) miškai. Senuose kinų raštuose minima kaip Yang-Tao, sveikatos ir amžinos jaunystės šaltinis.
Pirmiausia aktinidijos pateko į Europos botanikos sodus. Čia jas pradėta auginti XIX amžiuje. Drauge su jomis Europą pasiekė ir Tolimųjų Rytų Ūsūrijos miškų legendos apie „sveikatos uogas“, „meilės uogas“, „šiaurės vynuoges“.
Mokslininkų teigimu, aktinidijos amžius siekia 50 milijonų metų, tačiau nauja veislė buvo išvesta tik XX a. viduryje Naujojoje Zelandijoje, ir tik 1974 m. oficialiai buvo priimtas šios veislės prekybinis pavadinimas – „Kiwi-fruit“ – paukščio kivio garbei. Taigi sukultūrinta aktinidijų rūšis yra kivis.
Aktinidijos stiebas plonas, ilgas, šakotas, lapai ovalūs, žiedai balti, pažastiniai. Vaisiai – elipsės formos, žalios arba tamsiai žalios, saldžios arba saldžiarūgštės uogos, turinčios daug sėklų. Uogose yra angliavandenių, organinių rūgščių ir cukrų, daug vitaminų (C, B1, B2, P, E), karotino, pektininių, mineralinių, rauginių ir dažinių medžiagų.
Įvairios aktinidijų rūšys sunoksta ne vienu metu. Visiškai sunokusios jos būna labai minkštos. Ruošiant aktinidijas maistui, jos nurenkamos, kol dar nesutižusios. Tuomet lengviau nuimti kotelius ir žiedsosčius. Neprisirpusios uogos būna kaitrokos.
Uogos skanios, valgomos šviežios, šaldomos, džiovinamos, iš jų verdama uogienė (virti ar džiovinti tinka vos pradėjusios minkštėti uogos), džemas, kompotas, spaudžiamos sultys, gaminami sirupai, raugiamas vynas. Iš aktinidijų uogų verdamas saldainių įdaras. Ypač vertingos žalios (gerai sunokusios) aktinidijos, trintos su cukrumi.
Aktinidijos uogų marmeladas ir džemas primena obuolių marmeladą ir džemą. Malonų, gaivinantį skonį turi aktinidijos uogų sultys, kisieliai ir drebučiai. Pusryčių desertui tinka šviežios uogos su kukurūzų dribsniais, pietų – uogos, troškintos su saldžia varške. Patiekalai iš aktinidijų uogų būna skanesni, kai į juos pilama citrinvyčio sulčių ir beriama cukraus. Vytintos uogos saldesnės, malonaus aromato ir savo savybėmis primena begrūdes džiovintas vynuoges – kišmišą ir razinas.

Actinidia (colorful) [gr. Candalus, origin. actin – Eidos radius – form] – actinide rambling multi-family Samsonas (Actinidia), the growing Far Eastern forests. This is a woody liana plant.
Birthplace of Actinidia – tropical Southeast Asia (China) forests. In old Chinese letters referred to as the Yang-tao health and a source of eternal youth.
Actinidia first got into the botanical gardens. Click here to start production of the nineteenth century. Together with them reached Europe and the Far East Raccoonia’s forest legend of the “health berries,“ “soft love“, “north of grapes“.
Scientists say actinidia age to 50 million years ago, but the new variety was bred only to the twentieth century in the middle of New Zealand, and only in 1974 was formally adopted by the trade name of this variety – “Kiwi-fruit“ – in honor of the bird kiwi. Thus, domesticated species are kiwi Actinidia.
Actinidia stem slender, with long, branched, oval leaves, white flowers. Fruit – elliptical, dark green or green, sweet or sweet and sour fruit, with many seeds. Berries are sugars, organic acids and sugars, high in vitamins (C, B1, B2, P, E), carotene, pectic, minerals, tanning and dyeing materials.
The various Actinidia species ripen at different times. Fully ripening stage they are very soft. Actinidia preparing food, they are harvested while still not softened. Then easily remove the stems and ring ground. Green berries are heat.
Tasty berries, eaten fresh, frozen, dried, boiled in their jam (cooked or dried for berries soften just started), jam, compote, juice pressure produced syrups made wine. In Actinidia fruit cooked sweet topping. Especially valuable green (good ripening stage) actinidia, mashed with sugar.
Actinidia fruit marmalade and jams and marmalades recalls apple jam. Pleasant, refreshing taste of fruit juice has actinidia, pap and jellies. Breakfast of fresh fruit for dessert with corn flakes, lunch – fruit, stewed with sweet cottage cheese. Actinidia fruit dishes are tastier when they add ornamental and medicinal plants climbing the eastern edge (Schisandra) juice and sugar disseminated. Dried fruit sweeter, pleasant aroma and its properties recalls dried grapes, in addition to grain – raisins.

© Agrastas/Gooseberry

6 Rgp


Agrãstas (2) [lenk. agrest] – uolaskėlinių šeimos laukinis ir kultūrinis (vaisinis) dygliuotas uogakrūmis, vedantis žalias, gelsvas arba raudonas saldžiarūgštes uogas (Ribes uva-crispa); jo uoga. Tai daugiametis vaiskrūmis, kurio vaisiai – elipsės ar rutulio formos uogos su koteliais.
Agrastas yra artimas serbentų giminaitis. Jo žalsvas uogas galima buvo matyti daugelyje Anglijos sodų jau XVII a. pradžioje. Lietuvoje pradėtas auginti XIX a. viduryje.
Agrastai dažnai vadinami šiaurės vynuogėmis. Todėl, kad savo forma ir spalvomis primena vynuoges, o kilę yra iš vėsesnių Šiaurės Europos sričių. Skirtingai nuo daugelio kitų augalų, atkeliavusių į Lietuvą iš Amerikos ar Azijos, agrastas – europietis. Kultūrinės agrastų veislės, auginamos Europoje, išvestos iš paprastojo europinio agrasto, augančio Kaukaze, Pietų ir Vidurio Europoje. Iš čia jis pasiekė ir Ameriką. Rusijos vienuolynų soduose agrastai buvo auginami dar XI a. Tačiau tuomet buvo žinomos tik smulkiauogės veislės. Stambių agrastų veisles pavyko išvesti gerokai vėliau – tik XIX a.
Uogose yra cukraus (gliukozės ir fruktozės), organinių rūgščių, vitaminų (B1, B2, B9, C, E, P), karotino (provitamino A), mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, fosforo, geležies, cinko, vario, magnio), daug pektino, sausųjų (ląstelienos, baltymų), rauginių bei pektininių medžiagų. Geriausia kokybė – nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio.
Dėl vario gausos agrastai kartais vadinami varinėmis uogomis. Pagal vitamino C kiekį jie nusileidžia vos kelioms uogoms (aktinidijoms, juodiesiems serbentams). 100 g uogų jo yra 50 mg.
Agrastai stiprina kraujagysles, todėl tinka naudoti sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Agrastų nuoviras naudojamas, jei odą nudegina nuodingi augalai.
Vaisius – uoga su koteliu, apvalus arba pailgas, plikas arba plaukuotas; geltonas, žalias, raudonas, purpurinis. Jo raudonos, žalios ar geltonos uogos esti saldžios arba rūgščios, plikos arba plaukuotos. Energinė agrastų vertė (100 g) – 184 kJ, arba 44 kcal.
Agrastų uogos konservuojamos įvairių brendimo stadijų. Apnokusios uogos vartojamos konservavimui (šaldomos), prinokusios – desertui, marmeladui, vynui, valgomos žalios, neprinokusios (užaugusios) – kompotams, uogienėms. Iš sunokusių agrastų gaminami skanūs dietiniai gėrimai, tyrės, vynas, pyragai. Ilgam laikymui uogos šaldomos ir sublimuojamos, konservuojamos cukrumi.
Maistui vartojami švieži agrastai, iš jų verdamas džemas, šaltosios sriubos, drebučiai, pastilė, iš smulkių uogų spaudžiamos sultys, be to, jie marinuojami, sūdomi. Gaminamas agrastų actas.
Konservams netinka valktimi apsinešusios uogos. Jei agrastai pažeisti nedaug, apnašas pašalinamas silpnu acto skiediniu. Agrastų konservai papildomai aromatizuojami citrinų ar apelsinų žievelėmis, erškėtrožės žiedlapiais, vyšnių lapais, vanile arba maišyti su aromatingomis uogomis – juodaisiais serbentais, braškėmis, avietėmis ir pan.
Prieš ruošiant agrastus maistui ar konservuoti, nuskabomi jų koteliai bei žiedkočiai. Kad kaitinami agrastai nesusproginėtų, uogos subadomos arba palaikomos užpylus šaltu sirupu. Kad geriau išsilaikytų agrastų spalva, į sirupą įberiama truputį citrinų rūgšties ir įmetama keletą vyšių lapelių (verdant žalius agrastus).
Iš agrastų gaminamas nepaprastai skanus įdaras pyragams ir vafliniams tortams. Skaniausios yra jų užpiltinės, pyragai su jomis ir agrastų kremas, gaunamas iš išvirtų, sutrintų ir sumaišytų su grietinėle uogų.

Gooseberry [Polish. agrest] – Saxifragaceae family of wild and cultural (fruity), prickly Samsonas leading green, yellow or red sweet berries (Ribes uva-crispa), and its berries. This is a multi-vaiskrūmis a fruit – elliptical or spherical berries with stems.
Gooseberry currant is a close relative. Its greenish berries could be seen in many English gardens already seventeenth century beginning. Lithuania has started production of the nineteenth century in the middle.
Gooseberries are often referred to as the northern grapes. Because of its shape and colors of the points of grapes, which come from cooler areas of northern Europe. Unlike many other plants, who came to Lithuania from the U.S. or Asia, gooseberry – a European. Cultural gooseberry varieties grown in Europe, derived from the ordinary European gooseberries, rising in the Caucasus, South and Central Europe. From there he reached the Americas. Russian monastery gardens were cultivated gooseberries still XI century However, they were known only smulkiauogės variety. Major varieties of gooseberries was able to derive much later – only the nineteenth century
Berries contain sugar (glucose and fructose), organic acids, vitamins (B1, B2, B9, C, E, P), carotene (provitamin A), minerals (potassium, calcium, phosphorus, iron, zinc, copper, magnesium) , a lot of pectin, dried (fiber, protein), tanning, and pectic substances. Best quality – from mid-July to mid August.
The abundance of copper raspberries are sometimes called copper berries. According to the vitamin C content, they descend only a few berries (Actinidia, blackcurrants). 100 g of fruit contains 50 mg.
Gooseberries strengthens blood vessels, making it suitable for use in patients with cardiovascular disease. Gooseberry broth is used, where poisonous plants skin burns.
Fruit – berry with the stalk, oblong or round, bald or hairy, yellow, green, red, purple. His red, green or yellow fruit, sweet or sour justifies, bare or hairy. Calories gooseberry value (100 g) – 184 kJ, or 44 kcal.
Gooseberry fruit canned different maturation stages. Ripening stage berries are used for preservation (refrigerated), ripe – for dessert, marmalade, wine, eaten raw, unripe (grown) – compotes, jam. In ripe gooseberries produced tasty diet drinks, puree, wine, cakes. Long-term storage and refrigerated sublimated berries, sugar, canned.
Edible fresh raspberries, they boil the jam, cold soups, jelly, paste, a small fruit juice under pressure, in addition, they are pickled, cured. Made gooseberry vinegar.
Canned fruit does not wake cliffs. If you violate gooseberries little plaque removed weak vinegar solution. Gooseberry preserves flavored extra lemon or orange skin, Brier blossoms, cherry leaves, vanilla or mixed with aromatic berries – black currants, strawberries, raspberries, and so on.
Before preparing food or canned gooseberries, harvested their stalks and stems. In heated not crack gooseberries, grapes or broken maintained he hath covered with cold syrup. In order to better maintain their color gooseberries in syrup disseminated a bit of citric acid and thrown a number of their original quality leaves (boiled green gooseberries).
In gooseberries produced delicious topping cakes and waffle cakes. Infusions are the most delicious, cakes with them, and gooseberry cream, derived from cooked, crushed and mixed berries with cream.

%d bloggers like this: